Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S. ir N. S. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1129-548/2012 pagal pareiškėjų J. S. ir N. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, motyvuodamas tuo, kad šis prašymas neteismingas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Konstatavo, jog pareiškėjos J. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas N. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, esančioje Kaišiadorių r. Pravieniškių II k. Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas N. S. ne savo laisva valia pasirinko gyventi Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, joje atlieka laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jo asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai su bausmės atlikimo vieta nesietini, todėl, nors jis faktiškai ten gyvena, bausmės atlikimo vieta negali būti laikoma pareiškėjo gyvenamąja vieta,. Padarė išvadą, kad pareiškėjo N. S. gyvenamąja vieta laikytina ne priverstinė bausmės atlikimo, o paskutinė jo laisvai pasirinkta gyvenamoji vieta iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo (CK 2.12 str. 3 d.). Nustatė, jog pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pažeidžiant CK 2.12, 2.16, 2.17 straipsnių reikalavimus, teisingumo ir protingumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija nepagrįstai nelaikyta faktine apelianto N. S. gyvenamąja vieta. Apeliantas visą laiką praleidžia Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kitur jis negyvena ir neturi tokios galimybės, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Duomenys apie apelianto gyvenamąją vietą yra objektyviai aiškūs. Jis pats viešai pareiškia apie savo gyvenamąją vietą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją apeliantas laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, nes kitoje vietoje jis negali objektyviai realizuoti šių savo interesų. Nors apeliantas deklaravo savo gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje, tačiau jis neturi būsto šiame mieste, dabar šiame mieste nebūna, nes gyvena Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Apelianto deklaruota gyvenamoji vieta yra nekonkretizuota, jis su Klaipėdos miestu nesieja jokių interesų, jame nebūna, todėl ir procesinių dokumentų įteikimas būtų neįmanomas. Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo apeliantas praktiškai neturėjo gyvenamosios vietos, ji nuolatos kito, todėl nepagrįstai pareiškėjo gyvenamąja vieta laikyta jo deklaruota gyvenamoji vieta – Klaipėdos miesto savivaldybė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog apelianto gyvenamąja vieta laikytina laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta – Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, esanti Kaišiadorių r. Pravieniškių II k.

Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje gyvenamoji vieta apibūdinama kaip pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Nors apeliantas atskirajame skunde pareiškė, kad jo gyvenamoji vieta yra Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, su Klaipėdos miestu nesieja jokių interesų, jame neturi gyvenamosios vietos, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad, pareikšdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-348/2009, taip pat kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio skundo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34/2012, apeliantas nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje, konkretų gyvenamosios vietą yra nurodęs baudžiamojoje byloje, spręstina, kad apelianto gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. apelianto deklaruota gyvenamoji vieta iš esmės sutampa su jo gyvenamąja vieta.

Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, esantys kardomojo kalinimo vietose, nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas nelaikomas deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimu, todėl aplinkybė, jog apeliantas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kuri yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, nepakeičia bylos teismingumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad dėl aplinkybės, jog pareiškėjas N. S. šiuo metu negyvena Klaipėdos mieste, nebūtų įmanomas procesinių dokumentų įteikimas. Pažymėtina, kad bylos teismingumą apsprendžia ne procesinių dokumentų įteikimo vieta (CPK 122 str., 125 str. 2 d.), o apeliantų gyvenamoji vieta (CPK 538 str. 2 d.). Be to, apeliantas yra atstovaujamas advokatės Snaiguolės Mažeikienės, todėl, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, visi procesiniai dokumentai bus įteikiami tik jo atstovei.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip neteismingą šiam teismui ir nurodydamas, kad pareiškėjai prašymą gali pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina (CPK 338 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.