- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- 1-9-348/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- I. I., R. T., N. S., G. V., R. B., V. A., R. P.
1.1.4.3.,1.1.4.4., 1.1.4.4.5.,1.1.9.6.,1.2.18.1.,1.2.22.1.,2.3.6.4.5.
2009m. gegužes 22d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Svetlana Jurgaitiene, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, Audrai Obelieniutei, Audronei Stankeviciutei, Simonai Penkauskaitei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorams Sauliui Verseckui, Arunui Vereniui, Mindaugui Sabaiciui, gyenjams advokatams: Jonui Klipštui, Vytautui Sirvydžiui, Alvidui Tamulioniui, Stefanijai Bukelienei, T. Kaminskui, Juliui Dumbliauskui,R. G.,Valerijui Karpovui, Arturui Baužai, Linui Stanislovui Bagdonui,Ruslanui Mazurovui ( Ruslan Mazurov), Aidui Venckui,Algirdui Girduciui Šalavkai, Loretai Kraujutaitienei, Aušrai Rucienei, Sauluciui Sigitui Gedminui, Kestuciui Dobilui, Ramunui Gaudešiui, vertejai Veronikai Rybalcenko, Neringai Bukelienei, Natalijai Kaminskienei, Marinai Kelinai teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje:
I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedes, neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d., 24 str. 6d. 213 str. 2d. ir 213 str. 2d.
2. R. T. ( R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis, vedes, išsilavinimas vidurinis, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis individualioje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorium, neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d. ir 213 str.2d.
N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas aukštesnysis, vedes, neteistas, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku,
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d.
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, teismo sprendimu santuoka nutraukta, taciau ištuokos liudijimo nera, auginantis du nepilnamecius vaikus, išsilavinimas vidurinis, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ savininku, neteistas, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d. ir 213 str. 2d.
R. B.,asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedes, neteistas, dirbantis individualioje M. Ž. imoneje „(duomenys neskelbtini)“, kurjeriu,gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d. ir 213 str. 2d.
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedes, nedirbantis, neteistas, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d., 213 str. 2d., 213 str. 2d.
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedes, neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“,komercijos direktoriumi, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal LR BK 24 str. 5d. ir 6d. 213 str. 2d.
S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedes, dirba firmoje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d.
V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedes, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atrinkeju, teistas Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 207 str. 1d.,208 str.18 str.212 str. 2d., BK 42 str. pagrindu galutine bausme paskirta laisves atemimas 1 metai. Pritaikius LR BK 47-1- str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams, teistumas išnykes, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d. ir 213 str. 2d.
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, išsituokes, be pastovios gyvenamosios vietos, nedirbantis, teistas 2000m. birželio 22d. nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2d. 271 str. laisves atemimu 1 metams su ½ turto konfiskavimu. Taikytas LR 2000-04-11 istatymo „Del amnestijos akto“ 1 str.1d.1p. ir nuo paskirtos laisves atemimo bausmes atleistas, teistumas išnykes,
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d. , 213 str. 2d. ir 253 str. 1d.
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini), nedirba, neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d.
Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedes, išsilavinimas vidurinis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis Ž. V. II „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku,
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d.
T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedes, išsilavinimas vidurinis, nedirba, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d.
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuve, LR piliete, išsilavinimas aukštasis, netekejusi, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti AB „(duomenys neskelbtini)“, dizainere,
kaltinama pagal LR BK 22 str. 1d. 213 str. 2d.
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis. LR pilietis, nevedes, išsilavinimas aukštesnysis, teistas 2006-08-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 213 str. 2d. laisves atemimu 3 metams, šiuo metu atlieka laisves atemimo bausme Pravieniškiu pataisos namuose,
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d.
D. K. ( D. K.) ,asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, išsituokes, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal LR BK 213 str. 2d. ir 213 str. 2d.
Aprašomoji dalis
nustate:
Kaltinamasis I. I. 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, del savanaudišku paskatu, veikdamas organizuotoje grupeje kartu su R. T., R. B., G. V., V. A., D. S., V. O., vadovavo ir koordinavo organizuotos grupes nariu veikla, taip pat pats asmeniškai, atlikdamas tam tikras netikru JAV doleriu banknotu gamybos užduotis, gamino, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitos valstybes (JAV) apyvartoje esanciu pinigu - 50 nominalo JAV doleriu banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su R. T. gaminti netikrus JAV doleriu banknotus ir vykdydamas ši nusikalstama susitarima jis, panaudodamas savo turimas darbines priemones (kompiuteri, skeneri) ir turimas ivairias kompiuterines programas, sukure kompiuterini maketa, reikalinga netikro 50 nominalo JAV dolerio banknoto pagaminimui.
Taip pat jis susitare su G. V., V. O., D. S., V. A. del ju dalyvavimo bendrininku grupes veikloje gaminant netikrus 50 nominalo JAV doleriu banknotus bei apmoke juos atlikti jiems priskirtas tam tikras netikru JAV doleriu banknotu gamybos užduotis.
Netikru 50 nominalo JAV doleriu gamybos metu, I. I. kartu su R. T. vadovavo nusikaltimo bendrininkams, kontroliavo nusikaltimo bendrininku atliekamus netikru banknotu gamybos darbus: G. V. šilkografijos budu daromus ant netikru banknotu serijos numerius bei nominalo skaiciu, V. O. bei D. S. atliekama polimero itrinima dažais, V. A. padaromas apsaugines juosteles, iveriant jas i netikra banknota, bei imituojant banknoto vandens ženkla.
Be to, patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), I. I. pats asmeniškai atliko dali netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu gamybos darbu, t.y. jis igijo netikriems JAV doleriams gaminti reikiamas medžiagas, iranga, itrindavo polimera dažais, kuri prasukdavo pro volus ir atspausdavo 50 nominalo JAV dolerio banknoto atvaizda, prikarpydavo pagamintus JAV dolerio banknotus, atrinkdavo realizavimui tinkamus JAV doleriu banknotus, juos supakuodavo.
Baigus netikru JAV doleriu gamyba jis pagamintus netikrus JAV doleriu banknotus perduodavo R. T. tolimesniam ju realizavimui. Gaves iš R. T. pinigus, gautus realizavus netikrus JAV doleriu banknotus, jis atsiskaitydavo su organizuotos grupes nariais už ju atliktas jiems pavestas netikru JAV doleriu gamybos užduotis.
Tokiu budu, I. I. 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) K., pagamino, laike ir realizavo ne mažiau kaip 1000 vienetu 50 nominalo JAV doleriu banknotu, 50 000 JAV doleriu (200 000 litu) vertes, kurie buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.
Šiais veiksmais I. I. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Taip pat I. I., 2003 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) K., del savanaudišku paskatu, bendrininkaudamas su V. A., padejo gaminti dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu apyvartoje esanciu pinigu - 50 nominalo euru banknotu, o butent –
jis, iš anksto susitares su V. A. del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 50 nominalo euru banknotu gamybos, padejo V. A. pagaminti netikrus 50 nominalo euru banknotus, t.y. sukure 50 nominalo euro banknoto kompiuterini maketa, atspausdino spausdinimo pleves, reikalingas netikru 50 nominalo banknotu gamybai, iraše i kompaktini diska informacija, reikalinga banknoto hologramai daryti, po ko V. A., panaudodamas šias jo pateiktas priemones, pagamino, laike ir realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ne mažiau 15406 vienetu netikru 50 euru nominalo, 770300 euru ( 2 659 691,80 litu) vertes banknotu, kurie buvo realizuoti ivairiose pasaulio valstybese bei išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais I. I. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Taip pat I. I., nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkricio men. 06 d., del savanaudišku paskatu, kartu su R. T., G. V. subure organizuota grupe, kurioje skirtingu laiku be nurodytu asmenu dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., D. R., N. S., T. S., R. P., S. J., V. A., kartu su R. T., G. V., R. B. šiai grupei vadovavo ir koordinavo jos nariu veikla, parenge nusikalstama veika, igijo, laike iranga netikriems pinigams gaminti bei pats asmeniškai gamino, atlikdamas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu apyvartoje esanciu pinigu - 100 nominalo euru banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su R. T. ir G. V. gaminti netikrus euru banknotus ir tuo tikslu suburti organizuota bendrininku grupe.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, jis, panaudodamas savo turimas darbines priemones (kompiuteri, skeneri) ir turimas ivairias kompiuterines programas, sukure kompiuterini maketa, reikalinga netikro 100 euru nominalo banknoto pagaminimui.
Taip pat jis susitare su R. P. del netikru euru spausdinimo ofsetines spaudos budu R. P. vadovaujamos UAB “(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bei susitare su kitais asmenis D. S., V. O., N. S., V. A. del ju dalyvavimo organizuotos grupes veikloje gaminant netikrus 100 nominalo euru banknotus ir apmoke juos atlikti jiems priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis.
Jis finansavo ir kartu su R. T. ir R. B. igijo netikriems eurams gaminti reikiamas medžiagas (popieriu „Arches“, dažus, trintukus, folga), reikiama iranga (spausdintuvus, folgizatorius) ir šias priemones laike netikru euru gamybos vietose ir jam bei L. I. nuosavybes teise priklausanciose patalpose (duomenys neskelbtini) bei jas pats naudojo ir teike kitiems organizuotos grupes nariams netikru euru gamybai. Taip pat I. I. mokejo nuomos mokesti už patalpas, esancias (duomenys neskelbtini)-306, bei kabinetus Nr. 1-12, 1-13, 1-14, 1-322, 1-323, esancius (duomenys neskelbtini), kurie buvo išnuomoti G. V. imones vardu, ir kur buvo vykdomi netikru 100 nominalo euru gamybos darbai.
Netikru 100 nominalo euru gamybos metu, nusikaltimo bendrininkams R. P. ir S. J. spausdinant netikrus 100 euru banknotus ofsetines spaudos budu, V. A. iveriant i banknotus apsaugines juosteles, G. V. kartu su D. R. ir Š. R., D. M. ir T. S. atliekant šilkografijos darbus uždedant ant netikru banknotu serijos numerius bei apsaugines juosteles ir vandens ženklo imitavima, D. S. ir V. O. atliekant kalandravimo darbus bei imituojant iškiliaja spauda, N. S. spausdinant elektrografines spaudos budu banknotu serijos numerius bei darant holograma I. I. kartu su R. T. vadovavo ir kontroliavo šiu asmenu atliekama darba euru gamyboje, nurodydamas jiems R. B. ar R. T. užsakyta reikiama pagaminti netikru euru banknotu kieki ir data, iki kada jie turi buti pagaminti, po to gamybos metu nurodydamas jiems ju atliekamo darbo trukumus bei budus jiems pašalinti. Taip pat I. I. kartu su R. T. nurode organizuotos grupems nariams laikytis konspiracijos naudoti tarpusavio telefoniniams pokalbiams jo (I. I.) duotus telefonus bei nurodydamas niekam neprasitarti apie euru gamyba ir apie tai nekalbeti telefonu. Taip pat spausdinimo metu I. I. šalino atsiradusias problemas, bei kartu su R. T. ispejo kitus organizuotos grupes narius apie numaT. 2004 m. lapkricio men. vyksiancia netikru euru gamyba.
Be to, I. I. pats asmeniškai atliko dali netikru 100 nominalo euru banknotu gamybos darbu, t.y. sukarpydavo atspausdintus ofsetiniu budu lapus su netikru euru banknotu atvaizdais, kartu su R. T. atskirais atvejais dare holograma, nusikalstamiems tikslams pasiekti pats asmeniškai ieškodavo budu pagerinti ir pagreitinti netikru euru gamybos procesa, suskaiciuodavo pagamintu netikru euru banknotu kieki, atrinkdavo realizavimui tinkamus euru banknotus, juos supakuodavo ir perduodavo R. T. arba R. B. tolimesniam ju realizavimui. Gaves iš R. T. ar R. B. pinigus, gautus realizavus netikrus euru banknotus, pagal jo ir R. T. išankstini susitarima, jis atsiskaitydavo su organizuotos grupes nariais R. P., D. S., V. O., N. S., o nuo 2003 m. gruodžio men. ir su D. R. ir Š. R. už ju atliktus jiems pavestus netikru euru gamybos darbus. Taip pat I. I. kartu su R. T. kaip dalini atlygi už netikru euru gaminima rengdavo organizuotos grupes nariams balius bei nupirkdavo poilsines keliones i užsieni, už kurias pilnai apmokedavo.
Tokiu budu I. I. nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkricio men. 03 d. patalpose (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esanciose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini)-306, bei, kabinetuose Nr.1-12, 1-13, 1-14, 1-322, 1-323, 1-115, 1-116, esanciuose (duomenys neskelbtini), pagamino, laike ir realizavo perduodamas R. T. ar R. B. tolimesniam realizavimui ne mažiau kaip 138 226 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 13 822 600 euru (47 726 673 litu) vertes, kurie buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos ir už kuriu gamyba jis gavo ne mažiau kaip 4 772 667,30 litu neteisetu pajamu.
Tesdamas nusikalstama veika, I. I. nuo 2004 m. rugsejo men. iki 2004 m. lapkricio men. 06 d. kabinete Nr.1-115, 1-116, esanciame (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), R. B. nurodymu organizavo netikru euru banknotu gaminima, t.y. 2004 m. rugsejo men. jis atveže ne mažiau 11 536 vienetus tušciu popieriaus „Arches“ lapu, skirtu netikru euru gamybai, iš kuriu butu išeje ne mažiau 138 432 vienetai netikru 100 nominalo euru banknotu, 13 843 200 euru (47 797 800 litu) vertes, G. V., kuris pavede T. S. šilkografijos budu uždeti apsaugine juostele ant I. I. pateiktu lapu, ka pastarasis kartu su D. M. ir padare. Iš paruoštu netikru euru spausdinimui „Arches“ popieriaus lapu I. I. paeme ne mažiau 6165 vienetus netikru euru gamybai skirtu lapu su apsaugine juostele ir 2004 m. spalio men. kartu su euru spausdinimui reikalingomis plevemis atidave R. P.. R. P., gaves iš I. I. netikru euru gaminimui skirta popieriu bei spausdinimui reikalingas spausdinimo pleves, paragintas R. T. kuo skubiau pradeti gamyba, padejo S. J. spausdinti 73 980 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 7 398 000 euru (25 543 814 litu) vertes, taciau netikru euru banknotu gamyba nebuvo baigta del organizuotos grupes nariu sulaikymo.
Tokiais veiksmais I. I. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)).
Kaltinamasis R. T. (R. T.) 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) K., del savanaudišku paskatu, veikdamas organizuotoje grupeje kartu su I. I., R. B., G. V., V. A., D. S., V. O., vadovavo ir koordinavo organizuotos grupes nariu veikla, taip pat pats asmeniškai, atlikdamas tam tikras netikru JAV doleriu banknotu gamybos užduotis, gamino, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitos valstybes (JAV) apyvartoje esanciu pinigu - 50 nominalo JAV doleriu banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su I. I. gaminti netikrus JAV doleriu banknotus, taip pat jis susitare su R. B. del netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu realizavimo bei atlygio už juos gavimo.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, R. T. igijo iranga: naujas stakles reikalingas netikru JAV doleriu gamybai.
Netikru JAV doleriu gamybos metu, R. T. kartu su I. I. vadovavo nusikaltimo bendrininkams, kontroliavo nusikaltimo bendrininku atliekamus netikru banknotu gamybos darbus: G. V. šilkografijos budu daromus ant netikru banknotu serijos numerius bei nominalo skaiciu, V. O. bei D. S. atliekama polimero itrinima dažais, V. A. padaromas ir iveriamas apsaugines juosteles i netikrus banknotus bei imituojama banknoto vandens ženkla.
Be to patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), R. T. pats asmeniškai atliko dali netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu gamybos darbu, t.y. jis sukdavo stakles, pro kuriu volus perleistas itrintas dažais polimeras atspausdavo ant lapu 50 nominalo JAV dolerio banknoto atvaizda.
Pagamintus netikrus JAV dolerius R. T. paimdavo iš I. I. ir perduodavo juos R. B. tolimesniam ju realizavimui, o gaves iš R. B. pinigus už realizuotus netikrus dolerius, jis atsisikaitydavo su I. I., kuris užmokedavo atlygi likusiems organizuotos grupes nariams už ju atliktus jiems pavestus netikru JAV doleriu gamybos darbus.
Tokiu budu R. T. 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) K., pagamino, laike ir realizavo ne mažiau kaip 1000 50 nominalo JAV doleriu banknotu, 50 000 JAV doleriu (200 000 litu) vertes, kurie buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos. Tokiais veiksmais kaltinamasis R. T. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis R. T., nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. pavasario( tikslesnis laikas nenustatytas), del savanaudišku paskatu, kartu su I. I., G. V. subure organizuota grupe, kurioje skirtingu laiku dar be nurodytu asmenu dalyvavo D. S., V. O., Š. R., D. R., N. S., T. S., R. P., S. J., V. A.. Kartu su I. I., G. V., R. B. šiai grupei vadovavo ir koordinavo jos nariu veikla, parenge nusikalstama veika, igijo, laike iranga netikriems pinigams gaminti bei pats asmeniškai, atlikdamas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, gamino, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu - 100 nominalo euru banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su I. I. ir G. V. gaminti netikrus euru banknotus ir tuo tikslu suburti organizuota bendrininku grupe, taip pat jis susitare su R. B. del pastarojo (R. T.), I. I. bei kitu organizuotos grupes nariu pagamintu netikru 100 nominalo euru banknotu realizavimo bei neteiseto atlygio už juos gavimo.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, jis kartu su kitais bendrininkais I. I., R. B. igijo netikriems eurams gaminti reikiamas medžiagas (popieriu „Arches“, dažus, folga), reikiama iranga (spausdintuvus, folgizatorius) ir šias priemones laike netikru euru gamybos vietose ir I. I. bei L. I. nuosavybes teise priklausanciose patalpose, esanciose Kaune, Juozapaviciaus pr.7, pats jas naudojo netikriems pinigams gaminti ir teike kitiems organizuotos grupes nariams.
Netikru 100 nominalo euru gamybos metu, nusikaltimo bendrininkams R. P. ir S. J. spausdinant netikrus 100 euru banknotus ofsetines spaudos budu, V. A. iveriant i banknotus apsaugines juosteles, G. V. kartu su D. R. ir Š. R., T. S. atliekant šilkografijos darbus uždedant ant netikru banknotu serijos numerius bei apsaugines juosteles ir vandens ženklo imitavima, D. S. ir V. O. atliekant kalandravimo darbus bei imituojant iškiliaja spauda, N. S. spausdinant elektrografines spaudos budu bei darant holograma R. T. kartu su I. I. vadovavo ir kontroliavo šiu asmenu atliekama darba euru gamyboje, nurodydamas jiems R. B. užsakyta reikiama pagaminti netikru euru banknotu kieki ir data iki kada jie turi buti pagaminti, po to gamybos metu nurodydamas jiems ju atliekamo darbo trukumus bei budus šiems trukumams pašalinti. Taip pat R. T. skubino nusikaltimo bendrininkus gaminti netikru euru banknotus ir grasino finansinemis sankcijomis.
Be to, R. T. pagal I. I. duota maketa padare kalandravimo ( popieriaus ploninimo ) stakles, naudotas netikru euru gamyboje, ieškojo paranito reikalingo kalandravimo procesui ir pats asmeniškai dali netikru 100 nominalo euru banknotu ganybos darbu: kartu su I. I. atskirais atvejais dare holograma, nutrindavo folijos likucius, nuo netikru euru banknotu, nusikalstamiems tikslams pasiekti pats ieškodavo budu pagerinti ir pagreitinti netikru euru gamybos procesa, suskaiciuodavo pagamintu netikru euru banknotu kieki, atrinkdavo realizavimui tinkamus euru banknotus, juos supakuodavo arba jau gaudavo supakuotus iš I. I. ir perduodavo R. B. tolimesniam realizavimui, o gaves iš R. B. pinigus už realizuotus, netikrus euru banknotus, jis atsiskaitydavo su I. I., kuris pagal išankstini susitarima užmokedavo atlygi likusiems organizuotos grupes nariams už ju atliktus jiems pavestus netikru euru gamybos darbus. R. T. kartu su I. I. kaip dalini atlygi už netikru euru gaminima rengdavo organizuotos grupes nariams iškylas bei savo lešomis nupirkdavo poilsines keliones i užsieni.
Tokiu budu R. T. nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. pavasario( tikslesnis laikas nenustatytas), patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esanciose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini)-306, bei, kabinetuose Nr.1-12, 1-13, 1-14, 1-322, 1-323, 1-115, 1-116, esanciose (duomenys neskelbtini), pagamino, laike ir realizavo perduodamas R. B. arba I. I. tolimesniam realizavimui ne mažiau kaip 138 226 vienetus netikru 100 nominalo euru banknotu, 13 822 600 euru (47 726 673 litu) vertes, kurie buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais R. T. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)).
Kaltinamasis N. S. del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir ju bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio 6d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S.,V. O., Š. R., D. R.,S. J., T. S., R. P., V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
N. S. 2003 metais (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su I. I. už sutarta atlygi panaudojant I. I. pateiktas darbui reikalingas medžiagas ir iranga gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, nuo 2003 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjucio men. patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini)-306, bei kabinete Nr.1-322, esanciame (duomenys neskelbtini), N. S., I. I. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, bei I. I. vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dali netikru 100 nominalo euru banknotu gamybos darbu, t.y. netikru 100 nominalo euru gamybos metu, panaudodamas I. I. pateiktas medžiagas ir iranga (kompiuteri, spausdintuva, folgizatoriu) spausdino serijos numerius bei uždejo hologramas ant netikru 100 nominalo euru banknotu, taip pat I. I. nurodymu nutrindavo folgos likucius nuo netikru euru banknotu, prikirpdavo po kalandravimo netikru euru banknotus, ieškodavo budu pagerinti ir pagreitinti netikru euru gamybos procesa, patardamas kokius spausdintuvu modelius reikia nupirkti ir naudoti gaminant netikrus euru banknotus bei jis (N. S.) pasiule serijos numeriu spausdinimui nupirkti spausdintuva „HP Laserjet 4600“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tuo metu dirbo jo žmona J. S..
Tokiu budu N. S. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 12 000 000 euru (41 433 600 litu) vertes, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir veliau išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais N. S. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis G. V. 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) K., del savanaudišku paskatu, veikdamas organizuotoje grupeje kartu su R. T., R. B., V. O., I. I., V. A., D. S., atlikdamas tam tikras netikru JAV doleriu banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru kitos valstybes (JAV) apyvartoje esanciu pinigu - 50 nominalo JAV doleriu banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su I. I. už sutarta atlygi gaminti netikrus 50 nominalo JAV doleriu banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, kabinetuose Nr.1-115, 1-116, esanciuose (duomenys neskelbtini), G. V., vadovaujamas ir kontroliuojamas R. T. ir I. I., atliko dali netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu gaminimo darbu, t.y. jis šilkografijos budu uždedavo serijos numerius bei nominalo skaiciu ant netikru JAV dolerio banknotu.
Tokiu budu G. V. su kitais organizuotos grupes nariais gamino ne mažiau kaip 1 000 vienetu netikru 50 nominalo JAV dolerio banknotu, 50 000 doleriu (200 000 litu) vertes, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais G. V. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
G. V., del savanaudišku paskatu, kartu su R. T., I. I. subure organizuota grupe, veikusia nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m.lapkricio men.6d., kurioje skirtingu laiku dar be nurodytu asmenu dalyvavo D. S., V. O.,Š. R., D. R., N. S., T. S., R. P., S. J., V. A.. Kartu su I. I., R. T., R. B. šiai grupei vadovavo ir koordnavo jos nariu veikla, parenge nusikalstama veika, igijo, laike iranga netikriems pinigams gaminti bei pats, atlikdamas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, gamino, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybviu (ES) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2002m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su R. T. ir I. I. gaminti netikrus euru banknotus ir tuo tikslu suburti organizuota bendrininku grupe.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. spalio men., G. V., panaudodamas savo turimas darbines ir naujai jo paties igytas priemones, reikalingas šilkografijos darbams atlikti, padare šilkografijos remus, kuriu pagalba šilkografijos budu uždejo ant netikru 100 nominalo euru banknotu: serijos numerius, apsaugines juosteles, vandens ženklo imitacija, banknoto nominalo skaiciu. Nusikalstamiems tikslams pasiekti G. V. kartu su I. I., R. T. ieškojo budu pagerinti ir pagreitinti netikru euru gamybos procesa bei savo imones vardu išnuomavo kabinetus Nr. 1-12, 1-13,1-14,1-322,1-323, esancius (duomenys neskelbtini), už kuriu nuoma mokejo I. I. ir kur buvo vykdomi netikru 100 nominalo euru gamybos darbai.
Taip pat jis susitare su D. R., Š. R., T. S. del ju dalyvavimo organizuotos grupes veikloje gaminant netikrus 100 nominalo euru banknotus ir ju vaidmens netikru euru gamyboje bei apmoke atlikti jiems priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis.
Netikru 100 nominalo euru gamybos metu, nusikaltimo bendrininkams R. P. ir S. J. spausdinant netikrus banknotus ofsetines spaudos budu, V. A. iveriant i banknotus apsaugines juosteles, D. S. ir V. O. atliekant kalandravimo ( popieriaus ploninimo) darbus bei imituojant iškiliaja spauda, N. S. spausdinant elektrografines spaudos budu bei darant holograma, G. V. kartu su D. R. ir Š. R. ir T. S. atliko šilkografijos darbus, uždedamas ant netikru banknotu serijos numerius bei apsaugines juosteles ir vandens ženklo imitavima, nurodydamas jiems reikiama pagaminti netikru euru banknotu kieki ir data, iki kada jie turi buti pagaminti, taip pat ju atliekamo darbo trukumus bei budus jiems pašalinti, taip pat pats sukarpydavo po kalandravimo netikru euru banknotus, atrinkdavo realizavimui tinkamus euru banknotus. G. V., gaves iš I. I. pinigus, gautus realizavus netikrus euru banknotus, atsiskaitydavo su organizuotos grupes nariais D. R., Š. R., T. S. už ju atliktus jiems pavestus netikru euru gamybos darbus bei juos ispedavo apie numatomus netikru euru gamybos pradžias.
Tokiu budu nuo 2002m. ( tikslenis laikas nenustatytas) iki 2004m. spalio men. kabinetuose Nr.1-12,1-13,1-14,1-322,1-323,1-115,1-116, esanciuose (duomenys neskelbtini), G. V. pagamino, laike ir veliaus perdave I. I. arba kitiems organizuotos grupes nariams tolimesniam realizavimui ne mažiau kaip 138 226 vienetus netikru 100 nominalo euru banknotu, 13 822 600 euru ( 47 726 673 litu ) vertes, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiuose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.
Tesdamas nusikalstama veika nuo 2004m. rugsejo men. iki 2004m. lapkricio 6d. kabinetuose Nr. 1-115,1-116, esanciame (duomenys neskelbtini), G. V. organizavo netikru euru banknotu gaminima, t. y. 2004m. rugsejo men. I. I. atvežus 11 536 vienetus tušciu popieriaus „Arches“ lapu, skirtu netikru euru gamybai, iš kuriu butu išeje 138 432 vienetai netikru 100 nominalo euru banknotu, 13 843 200 euru (47 797 800 litu) vertes, G. V. pavede T. S. šilkografijos budu uždeti apsaugine jusotele ant I. I. pateiktu lapu, ka pastarasis su D. M. ir padare. Iš paruoštu netikru euru spausdinimui popieriaus lapu I. I. paeme 6 165 vienetu euru gamybai skirtu lapu su apsaugine juostele ir 2004m. spalio men. kartu su euru spausdinimui reikalingomis plevemis atidave R. P.. R. P., gaves iš I. I. netikru euru gaminimui skirta popieriu bei spausdinimui reikalingas spausdinimo pleves, padejo S. J. spausdinti 73 980 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 7 398 000 euru ( 25 543 814 litu) vertes, taciau netikru pinigu gamybos nebaige del organizuotos grupes nariu sulaikymo.
Tokiais veiksmais G. V. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis R. B. 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, del savanaudišku paskatu, veikdamas organizuotoje grupeje kartu su I. I., R. T., G. V., V. A., D. S., V. O., vadovavo ir koordinavo organizuotos grupes nariu veikla, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitos valstybes (JAV) apyvartoje esanciu pinigu - 50 nominalo JAV doleriu banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su R. T. del pastarojo (R. T.), I. I. bei kitu organizuotos grupes nariu pagamintu netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu realizavimo bei neteiseto atlygio už juos gavimo.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, baigus netikru JAV doleriu gamyba, jis bendrininku pagamintus netikrus 50 nominalo JAV doleriu banknotus paimdavo iš R. T. ir juos perduodavo D. K. tolimesniam realizavimui.
Tokiu budu R. B. 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) realizavo ne mažiau kaip 1000 vienetu netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu, 50 000 JAV doleriu (200 000 litu) vertes, kurie buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais R. B. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis R. B., del savanaudišku paskatu, dalyvavo organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m.(tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkricio 6d. veikloje, kurioje skirtingu laikotarpiu be jo dar dalyvavo I. I., R. T., G. V., D. S., V. O., Š. R., D. R., N. S., T. S., R. P., S. J.,V. A., D. K., E. R., V. R.. Kartu su I. I., R. T., G. V. šiai grupei vadovavo ir koordinavo jos nariu veikla, parenge nusikalstama veika, igijo, laike iranga netikriems pinigams gaminti bei laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES ) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su R. T. del pastarojo (R. T.), I. I. bei kitu organizuotos grupes nariu pagamintu netikru 100 nominalo euru banknotu realizavimo bei atlygio už netikru euru gaminima gavima bei nurode I. I. pranešti jam apie iškilusias problemas su organizuotos grupes nariais del euru gamybos sutrikimu, žadedamas jas išspresti. Po to R. B. susitare su D. K., V. R., E. R. del netikru 100 nominalo euru banknotu tolimesnio realizavimo bei neteiseto atlygio už juos gavimo.
Vykdydamas ši nusikalstama sumanyma, nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. pavasario ( tisklesnis laikas nenustatytas) R. B. kartu su R. T., o nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m.rugpjucio men., R. B. kartu su I. I. igijo netikriems eurams gaminti reikiamas medžiagas ( popieriu „Arches“, folija), reikiama iranga ( spausdintuvus, folgizatorius) ir šias priemones laike netikru euru gamybos vietose I. I. bei L. I. nuosavybes teise priklausanciose patalpose (duomenys neskelbtini)7 bei teike jas kitiems organizuotos grupes nariams.
Netikru 100 nominalo euru gamybos metu, nusikaltimo bendrininkams R. P. ir S. J. spausdinant netikrus banknotus ofsetines spaudos budu, V. A. iveriant i banknotus apsaugines juosteles, G. V. kartu su D. R. ir Š. R., T. S. atliekant šilkografijos darbus uždedant ant netikru banknotu serijos numerius bei apsaugines juosteles ir vandens ženklo imitavima, D. S. ir V. O. atliekant kalandravimo ( popieriaus ploninimo ) darbus bei imituojant iškiliaja spauda, N. S. spausdinant elektrografines spaudos budu banknotu serijos numerius bei darant holograma, R. T. kartu su I. I. vadovaujant ir kontroliuojant šiu asmenu atliekama darba euru gamyboje, R. B. nurodydavo R. T. ir I. I. reikiama pagaminti netikru euru banknotu kieki ir data, iki kada jie turi buti pagaminti, ragino sparciau gaminti netikru euru banknotus, susitikdavo su organizuotos grupes nariais, del kuriu kaltes veluodavo netikru euru gamyba ir pokalbiu metu psichologiškai juos aukledavo, teigdamas, jog pasikartojus tokiems atvejams jis panaudos fizini smurta arba nubaus finansinemis bausmemis.
Jis organizuotos grupes nariu pagamintus ne mažiau kaip 138 226 vienetus netikru 100 nominalo euru banknotu, 13 822 600 euru (47 726 673 litu) vertes, kurie buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos, paimdavo iš I. I. ar R. T. ir juos realizavo perduodamas V. R., E. R., D. K. ir kitiems tyrimo nenustatytiems asmenims tolimesniam realizavimui.
Tesdamas nusikalstama veika 2004m. rugpjucio men. R. B. nurode I. I. pagaminti dideli kieki ir dideles vertes netikru pinigu – 100 nominalo euru banknotu ir tuo tikslu I. I. nuo 2004m. rugsejo men. iki 2004m.lapkricio men. 6d. kabinete Nr. 1-115,1-116, esanciame (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, esanciose Jurbarko g.2, Kaune, vykdydamas ši R. B. nurodyma, organizavo netikru euru banknotu gaminima, t. y. 2004m. rugsejo men. I. I. atveže G. V. 11 536 vienetus tušciu popieriaus „Arches“ lapu, skirtu netikru euru gamybai, iš kuriu butu išeje ne mažiau 138 432 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 13 843 200 euru ( 47 797 800litu ) vertes. G. V., gaves netikru euru spausdinimui skirtus lapus, pavede T. S. šilkografijos budu uždeti apsaugine juostele ant I. I. pateiktu lapu, ka pastarasis kartu su D. M. ir padare. Iš paruoštu netikru euru spausdinimui popieriaus lapu I. I. paeme 6 165 vienetu euru gamybai skirtu lapu su apsaugine juostele ir 2004m. spalio men.kartu su euru spausdinimui reikalingomis plevemis atidave R. P.. R. P., gaves iš I. I. netikru euru gaminimui skirta popieriu bei spausdinimui reikalingas spausdinimo pleves, padejo S. J. spausdinti 73 980 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 7 398 000 euru ( 25 543 814 litu ) vertes, taciau netikru pinigu gamybos nebaige del organizuotos grupes nariu sulaikymo.
Tokiais veiksmais R. B. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)).
Kaltinamasis V. A. 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, del savanaudišku paskatu, veikdamas organizuotoje grupeje kartu su R. T., R. B., G. V., I. I., D. S., V. O., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru JAV doleriu banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru kitos valstybes (JAV) apyvartoje esanciu pinigu - 50 nominalo JAV doleriu banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su I. I. už sutarta atlygi gaminti netikrus 50 nominalo JAV doleriu banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, (duomenys neskelbtini), V. A., vadovaujamas ir kontroliuojamas I. I., atliko dali netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu gaminimo darbu: susikarpe I. I. atneštas metalizuotas juosteles ir ikišo i popieriu, skirta netikru JAV doleriu gaminimui, bei ant to pacio popieriaus imitavo vandens ženkla. Po to V. A., atlikes jam priskirta užduoti, banknotus atiduodavo I. I. kitiems netikru JAV doleriu gamybos darbams atlikti.
Tokiu budu V. A. gamino ne mažiau kaip 1000 vienetu netikru 50 nominalo JAV dolerio banknotu, 50 000 JAV doleriu (200 000 litu) vertes, kurie, baigus ju gamyba, buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais V. A. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
V. A., nuo 2003 m. balandžio men. iki 2004 m. lapkricio men. (duomenys neskelbtini)38-4, del savanaudišku paskatu, bendrininkaudamas su I. I. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, gamino, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu - 50 nominalo euru banknotu, o butent – jis, iš anksto susitares su I. I. del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 50 nominalo euru banknotu gamybos, panaudodamas I. I. pagamintas netikru 50 euru banknotu gamybai reikalingas priemones: netikro banknoto maketa ir banknotu spausdinimui reikalingas spausdinimo pleves bei kompaktini diska su irašyta informacija, reikalinga banknoto hologramai daryti, pagamino, laike ir realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ne mažiau 15 406 vienetus netikru 50 euru nominalo, 721 450 euru (2 491 022 litu) vertes banknotu, kurie buvo realizuoti ivairiose pasaulio valstybese bei išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais V. A. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
V. A., del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir ju bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio 6d. veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., N. S., S. J., T. S., R. P., D. R., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, gamino netikrus kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotus žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2002metu laikotarpyje ( tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su I. I. už sutarta atlygi gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, 2002metu laikotarpyje, bute (duomenys neskelbtini), I. I. atnešus netikrus 100 nominalo euru banknotus, kuriuose truko apsaugines juosteles su mikrotekstu „100 euro“, bei metalizuotas juosteles su mikrotekstu „100 euro“, V. A.,vadovaujamas ir kontroliuojamas I. I., atliko dali netikru 100 nominalo euru banknotu gamybos darbu: netikru 100 nominalo euru gamybos metu jis susikarpe I. I. atneštas metalizuotas juosteles ir ikišo jas i I. I. atneštus netikrus 100 nominalo euro banknotus. Po to banknotus kalandruodavo (plonindavo) ir atlikes jam priskirta užduoti, atiduodavo I. I. kitiems netikru euru gamybos darbams atlikti.
Tokiu budu V. A. gamino nenustatyta kieki ir nenustatytos vertes netikru 100 nominalo euru banknotu, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir veliau išimti iš apyvartos. Už ju gamyba jis iš I. I. gavo tyrimo metu nenustatyta suma neteisetu pajamu ir taip pat kaip dalini atlygi gavo iš I. I. 50 nominalo euro banknoto kompiuterini maketa, atspausdintas spausdinimo pleves, bei kompaktini diska su irašyta informacija, reikalinga 50 nominalo euro banknoto hologramai daryti.
Tokiais veiksmais V. A. padare nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 1d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis R. P. del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtoje ir ju bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio men. 6d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., D. R., N. S., T. S., S. J., V. A., sukurste S. J. daryti nusikaltama veika ( spausdinti netikrus euro banknotus) bei padejo gaminti dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, budamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direkoriumi, 2002metais ( tikslesnis laikas nenustatytas), iš anksto susitares su I. I. del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu gamybos, palenke bendroves darbuotoja S. J. daryti nusikalstama veika: spausdinti netikrus 100 nominalo euro banknotus bendroves nuomojamose patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), naudojant bendroves turimus irenginius (ofsetine spausdinimo mašina „Adast Dominant 725“, kopijavimo rema „Efraim Trading LTD“), žadedamas jam (S. J.) neteiseta atlygi už netikru 100 nominalo euru banknotu spausdinima.
Vykdydamas ši savo ir I. I. nusikalstama susitarima, nuo 2002m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio 3d. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamuose patalpose, R. P. padejo S. J. gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus. Jis, budamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pašalino kliutis ir pridenge S. J. netikru euru gamybos metu, atleisdamas likusius spaustuves darbiuotojus nuo darbo, tuo užtikrino salygas S. J. nekliudomai gaminti netikrus pinigus bendroves patalpose naudojant jos irenginius. Jis teike S. J. iš I. I. gautas ir paties nupirktas netikru pinigu spausdinimui reikalingas priemones (pleves ir spausdinimo plokštes) bei medžiagas ( popieriu“Arches“, dažus, ryškalus, ploviklius), taip pat dave S. J. patarimus del spalvu parinkimo spausdinant netikrus euru banknotus, nurodydavo laikytis konspiracijos. Po S. J. atliktu netikru euru spausdinimo darbu R. P. atiduodavo I. I. panaudotas spausdinimo pleves, pagamintus lapus su netikrais 100 nominalo euru banknotais bei brokuota medžiaga, likusia nuo pinigu spausdinimo bei sunaikindavo panaudotas spausdinimo plokštes su atskirais euru elementais, t.y. vykde iš anksto pažadeta pagalba slepiant nusikalstamos veikos darymo priemones bei šios veikos pedsakus. Taip pat jis I. I. leido naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“priklausanciu popieriaus pjovimo irenginiu, reikalingu lapams su netikrais 100 nominalo euru banknotu atvaizdais supjaustyti. Gaves iš I. I. pinigus už realizuotus netikrus euru banknotus, R. P. atsiskaitydavo su S. J. už atlikta darba.
Tokiu budu R. P. sukurste S. J. gaminti dideli kieki dideles vertes netikrus euru banknotus ir padejo S. J. atspausdinti ne mažiau kaip 138 226 vienetu, 13 822 600 euru (47 726 673 litu) vertes netikru 100 nominalo euru banknotu, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir veliau išimti iš apyvartos.
Tesdamas nusikalstama veika jis, nuo 2004m. lapkricio 3d. iki 2004m. lapkricio 6d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), panaudojant tuos pacius aukšciau nurodytus bendroves irenginius, gaves I. I. atvežtus 6 165 vienetus netirku euru gamybai skirtus lapus su apsaugine juostele ir euru spausdinimiui reikalingas pleves, padejo S. J. spausdinti 73 980 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 7 398 000 euru ( 25 543 814 litu) , taciau netikru pinigu gamybos nebaige del organizuotos grupes nariu sulaikymo.
Tokiais veiksmais R. P. padare nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5d. ir 6d. 213 str. 2d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)).
Kaltinamasis S. J. del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtoje ir ju bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio 6d. veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., D. R., N. S., T. S., R. P., V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotus žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. P. sukurstytas ( palenktas) daryti sunku nusikaltima, 2002 metais ( tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su juo ( R. P.) už atlygi panaudojant bendroves, kurioje dirbo irenginius spausdinti netikrus 100 nominalo euru banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkircio 3d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamuose patalpose, esanciuose (duomenys neskelbtini), S. J., vadovaujamas I. I. ir R. T., padedamas R. P., atliko dali netikru pinigu gaminimo darbu, t.y.netikru 100 nominalo euru gamybos metu, panaudodamas bendroves turima ofsetine spausdinimo mašina „Adast Dominant 725“, kopijavimo rema „Efraim Trading LTD“, R. P. ir I. I. pateiktas spausdinimui reikalingas priemones ( pleves ir spausdinimo plokštes) bei medžiagas ( popieriu „Arches“, dažus, ryškalus) jis atspausdino ne mažiau kaip 138 226 vienetus netikru 100 nominalo euru banknotu, 13 822 600 euru (47 726 673 litu) vertes, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir veliau išimti iš apyvartos.
Tesdamas nusikalstama veika jis, nuo 2004m. lapkricio 3d. iki 2004m. lapkricio 6d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), panaudodamas tuos pacius aukšciau nurodytus bendroves irenginius, naudodamas I. I. R. P. perduotus 6 165 vienetus netikru euru gamybai skirtus lapus su apsaugine juostele ir spausdinimui reikalingas pleves, R. P. padedant,atlikdamas jam priskirtas užduotis, gamino netikrus pinigus: spausdino 73 980 vienetus netikru 100 nominalo euru banknotus, 7 398 000 euru ( 25 543 814 litu) vertes, taciau netikru pinigu gamybos nebaige del organizuotos grupes nariu sulaikymo.
Tokiais veiksmais S. J. padare nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis V. O. 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, del savanaudišku paskatu, veikdamas organizuotoje grupeje kartu su R. T., R. B., G. V., I. I., V. A. ir D. S., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru JAV doleriu banknotu gamybos užduotis, gamino nenustatyta kieki netikru kitos valstybes (JAV) apyvartoje esanciu pinigu - 50 nominalo JAV doleriu banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su I. I. už sutarta atlygi gaminti netikrus 50 nominalo JAV doleriu banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, kabinetuose Nr.1-115, 1-116, esanciuose (duomenys neskelbtini), V. O., vadovaujamas ir kontroliuojamas R. T. ir I. I., atliko dali netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu gaminimo darbu: itrindavo polimera dažais, kuri prasukus pro volus atsispausdavo 50 nominalo JAV dolerio banknoto atvaizdas.
Tokiu budu V. O. pagamino tyrimo metu nenustatyta kieki netikru 50 nominalo JAV dolerio banknotu, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais V. O. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
V. O., del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir ju bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio men. 6d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo N. S., D. S., Š. R., D. R., S. J., T. S., R. P., V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotus žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2003metais ( tikslesnis laikas nenustytas) susitare su I. I. už atlygi panaudojant I. I. pateiktas netikru pinigu gamybai reikalingas medžiagas ir iranga gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, nuo 2003m. liepos men. iki 2004m. rugpjucio men. kabinetuose Nr. 1-12,1-13, 1-14, 1-151-115, 1-116, 1-322, esanciuose (duomenys neskelbtini),V. O., I. I. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, I. I. ir R. T. vadovaujamas bei kontroliuojamas, atliko dali netikru pinigu gamybos darbu: netikru 100 nominalo euru gamybos metu panaudodamas I. I. nupirktas ir pateiktas medžiagas ir iranga atliko banknotu kalandravima ( popieriaus ploninima), iškiliosios spaudos imitavima, nutrindavo folijos likucius nuo netikru 100 nominalo euru banknotu.
Tokiu budu V. O. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 12 000 000 euru ( 41 433 600 litu ) vertes, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais V. O. padare nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis D. S. 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, del savanaudišku paskatu, veikdamas organizuotoje grupeje kartu su R. T., R. B., G. V., I. I., V. A., V. O., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru JAV doleriu banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru kitos valstybes (JAV) apyvartoje esanciu pinigu - 50 nominalo JAV doleriu banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su I. I. už sutarta atlygi gaminti netikrus 50 nominalo JAV doleriu banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, kabinetuose Nr.1-12, 1-13, 1- 14, esanciuose (duomenys neskelbtini), D. S., vadovaujamas ir kontroliuojamas R. T. ir I. I., atliko dali netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu gaminimo darbu: itrindavo polimera dažais, kuri prasukus pro volus atsispausdavo 50 nominalo JAV dolerio banknoto atvaizdas.
Tokiu budu D. S. gamino ne mažiau kaip 1000 vienetu netikru 50 nominalo JAV dolerio banknotu, 50 000 JAV doleriu (200 000 litu) vertes, kurie, baigus ju gamyba, buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos ir už kuriu gamyba jis gavo ne mažiau kaip 750 litu neteiseto atlygio.
Tokiais veiksmais D. S. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
D. S., del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir ju bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m. ( tisklesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio 6d., veikoje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo N. S., V. O., Š. R., D. R., S. J.,T. S., R. P., V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru bankonotus žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2002metais ( tikselsnis laikas nenustatytas) sususitare su I. I. už atlygi panaudojant I. I. pateiktas medžiagas ir iranga gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. spalio men. kabinetuose Nr. 1-12, 1-13, 1-14, 1-115, 1-116, 1-322, esanciuose (duomenys neskelbtini), D. S. , I. I. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis bei I. I. ir R. T. vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dali netikru pinigu gamybos darbu: netikru 100 nominalo euru gamybos metu, panaudodamas I. I. nupirktas ir pateiktas medžiagas bei iranga, atliko netikru euru banknotu kalandravima (popieriaus ploninima), iškiliosios saudos imitavima, nutrindavo folijos likucius nuo netikru 100 nominalo euru banknotu, suskaiciuodavo pagamintus banknotus. Be to, I. I. nurodymu pas save namuose (duomenys neskelbtini), naikino nusikalstamos veikos pedsakus, nusikalstamos veikos darymo irankius ir priemones: degino brokuotus netikru euru banknotus, kitas medžiagas, likusias nuo gamybos, taip pat sudegino netikru pinigu gaminime naudotus spausdintuvus. 2004m. pavasari kartu su I. I. važiavo i L. pirkti 2 spausdintuvus, skirtus serijos numeriu ant netikru euru banknotu spausdinimui.
Tokiu budu D. S. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 12 000 000 euru ( 41 433 600 litu) vertes, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiuose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais D. S. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
D. S., neturedamas leidimo isigyti, laikyti šaunamaji ginkla ir šaudmenis, 2004 metais iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Vilniuje, Gariunu turgavieteje neteisetai igijo šaunamaji ginkla ir šaudmenis – pramonines gamybos, 9 mm kalibro 85 „Combat" modelio lygiavamzdi pistoleta „Valtro“ ir ne mažiau kaip 8 vienetus savadarbius 9 mm kalibro šovinius, neteisetai laike juos bute (duomenys neskelbtini), kuriuos 2004-11-06 kratos metu išeme policijos pareigunai.
Tokiais veiksmais D. S. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.
Kaltinamasis D. R. del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir ju bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio 6d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., N. S., S. J., T. S., R. P. ir V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2003m. rugpjucio men. susitare su G. V. už atlygi gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, nuo 2003 m. rugpjucio men. iki 2004 m. rugpjucio men. kabinetuose Nr.1-12, 1-13, 1-14, 1-115, 1-116, 1-323, esanciuose (duomenys neskelbtini), D. R., G. V. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis bei vadovaujamas ir kontroliuojamas I. I., R. T., G. V., atliko dali netikru 100 nominalo euru banknotu gamybos darbu: netikru 100 nominalo euru gamybos metu, G. V. arba Š. R. atlikus šilkografijos darbus ant netikru 100 nominalo euru banknotu, jis (D. R.) paimdavo banknotus ir juos dedavo džiovinimui, o juos išdžiovinus nunešdavo D. S. ir V. O. kalandravimo darbu atlikimui, taip pat jis I. I. nurodymu nutrindavo folijos likucius nuo netikru 100 nominalo euru banknotu.
Tokiu budu D. R. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 12 000 000 euru (41 433 600 litu) vertes, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir veliau išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais D. R. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis Š. R. del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir ju bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio 6d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., D. R., N. S., S. J., T. S., R. P. ir V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netirku euru banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) payvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotus žemiau nurodytomis aplinkybemis,
Jis, 2003m. rugsejo men. susitare su G. V. už atlygi, panaudojant G. V. pateiktas priemones ir iranga gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, nuo 2003 m. rugpjucio men. iki 2004 m. rugpjucio men., kabinetuose Nr.1-12, 1-13, 1-14, 1-115, 1-116, 1-323, esanciuose (duomenys neskelbtini) Š. R., G. V. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis bei I. I., R. T., G. V. vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dali netikru 100 nominalo euru banknotu gamybos darbu: netikru 100 nominalo euru gamybos metu, G. V. atlikus šilkografijos darbus ant netikru 100 nominalo euru banknotu, jis (Š. R.) paimdavo netikrus banknotus ir juos dedavo džiovinimui, taip pat šilkografijos budu uždedavo ant banknotu vandens ženklo imitacija ir nulakuodavo ant banknoto esancia holograma, taip pat jis, I. I. nurodymu, nutrindavo folijos likucius nuo netikru 100 nominalo euru banknotu.
Tokiu budu Š. R. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 12 000 000 euru (41 433 600 litu) vertes, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir veliau išimti iš apyvartos.
Tokiais veiksmais Š. R. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis T. S. del savanudišku paskatu,dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir ju bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio 6d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., D. R., N. S., S. J., Š. R., R. P. ir V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotus žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2003 m. spalio men. susitare su G. V. už atlygi, panaudojant G. V. pateiktas darbui reikalingas priemones, iranga gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus. Be to, jis susitare su D. M., kad ji nuo 2004m. rugsejo menesio už atlygi dalyvaus gaminant netikrus 100 nominalo euru banknotus ir atliks jai priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima, nuo 2003 m. spalio men. iki 2004 m. rugsejo men., (duomenys neskelbtini) kabinete Nr.1-115, 1-116, T. S., G. V. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis bei G. V. vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dali netikru 100 nominalo euru banknotu gamybos darbu: netikru 100 nominalo euru gamybos metu, G. V. šilkografijos budu uždejus apsaugine juostele su užrašu „100 euro“ ant lapu, jis (T. S.) paimdavo lapus ir juos dedavo džiovinimui, ir pats G. V. nurodymu šilkografijos budu uždedavo ant lapu apsaugines juosteles su užrašu „100 euro“, taip paruošdamas popieriu tolimesniam netikru euru gaminimui. Taip pat T. S. paimdavo nuo šilkografijos stalo netikrus 100 nominalo euro banknotus, ant kuriu G. V. šilkografijos budu ant banknoto reverso puses uždedavo skaiciu „100“, ir juos dedavo džiovinimui.
Tokiu budu T. S. pagamino ne mažiau kaip 13 000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu gamybai skirtu lapu su apsaugine juostele, iš kuriu buvo pagaminta ne mažiau 60 000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 6 000 000 euru (20 716 800 litu ) vertes, kurie baigus ju gamyba buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse ir veliau išimti iš apyvartos.
Tesdamas nusikalstama veika jis, nuo 2004m.rugsejo men. iki 2004m. spalio , vykdydamas G. V. nurodymus, susitares su D. M., iš I. I. atvežto popieriaus „Arches“ pagamino 11 536 vienetus euru gamybai skirtu lapu su apsaugine juostele, iš kuriu butu išeje 138 432 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 13 843 200 euru (47 797 800 litu) vertes, iš kuriu I. I. paeme 6 165 vienetu netikru euru gamybai skirtu lapu su apsaugine juostele ir 2004m. spalio men. kartu su euru spausdinimui reikalingomis plevemis atidave R. P.. R. P., gaves iš I. I. netikru euru gaminimui skirta popieriu bei spausdinimui reikalingas spausdinimo pleves, padejo S. J. spausdinti 73 980 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, taciau euru banknotu gamyba nebuvo baigta del organizuotos grupes nariu sulaikymo.
Tokiais veiksmais T. S. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamoji D. M. susitarusi su T. S., kuris dalyvavo I. I., R. T., G. V. suburtos ir ju bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupes, veikusios nuo 2002m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkricio men. 6d., veikloje atlikdama jai T. S. priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, pasikesino pagaminti dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES ) apyvartoje esanciu pinigu – 100 nominalo euru banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Ji, 2004m. rugsejo men., G. V. leidus T. S. šilkografijos darbu ant lapu, skirtu euru gamybai, atlikimui pasikviesti dar viena žmogu, susitare su T. S. už atlygi gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus.
Vykdydama ši nusikalstama susitarima, nuo 2004 m. rugsejo men. iki 2004 m. spalio men., (duomenys neskelbtini), kabinete Nr.1-115, 1-116, D. M., T. S. apmokyta atlikti jai priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis bei jo vadovaujama, atliko dali netikru 100 nominalo euru banknotu gamybos darbu, t.y.netikru 100 nominalo euru gamybos metu, T. S. šilkografijos budu uždejus apsaugine juostele su užrašu „100 euro“ ant lapu, ji paimdavo šiuos lapus ir juos dedavo džiovinimui, taip pat ji atrinkdavo brokuotus lapus su užrašu „100 euro“, taip paruošdama popieriu tolimesniam netikru euru gaminimui.
Tokiu budu D. M. kartu su T. S. iš I. I. atvežto popieriaus „Arches“ pagamino 11 536 vienetus euru gamybai skirtu lapu su apsaugine juostele, iš kuriu butu išeje 138 432 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, 13 843 200 euru (47 797 800 litu) vertes,iš kuriu I. I. paeme 6 165 vienetu netikru euru gamybai skirtu lapu su apsaugine juostele ir 2004m. spalio men. kartu su euru spausdinimui reikalingomis plevemis atidave R. P.. R. P., gaves iš I. I. netikru euru pagaminimui skirta popieriu bei spausdinimui reikalingas spausdinimo pleves, padejo S. J. spausdinti 73 980 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, taciau netikru banknotu gamyba nebuvo baigta del organizuotos grupes nariu sulaikymo.
Tokiais veiksmais D. M. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d. 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis V. R. nuo 2002 metu (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjucio men., Kauno mieste, del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas organizuotos grupes veikloje, kurioje be jo dar dalyvavo E. R., R. B., D. K., bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, igijo, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu (ES) apyvartoje esanciu pinigu - 100 nominalo euru banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2002 metu laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su R. B. iš jo paimti realizavimui netikrus 100 nominalo euro banknotus bei juos realizavus sumoketi sutarta suma neteiseto atlygio.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima nuo 2002 metu (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjucio men., V. R., iš anksto užsakydamas reikalinga netikru euru banknotu kieki, per keleta kartu igijo iš R. B., laike ir po to realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims ne mažiau 34 000 vienetu 100 nominalo euru banknotu, 3 400 000 euru (11 739 520Lt. ) vertes. Tokiais veiksmais V. R. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Kaltinamasis D. K. nuo 2001 metu laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas), Kauno mieste, del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas organizuotos grupes veikloje, kurioje be jo dar dalyvavo E. R., R. B., V. R., bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, igijo, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitos valstybes (JAV) apyvartoje esanciu pinigu - 50 nominalo JAV doleriu banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su R. B. iš jo paimti realizavimui netikrus 50 nominalo doleriu banknotus bei juos realizavus sumoketi sutarta suma neteiseto atlygio.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima nuo 2001 metu laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas), D. K., iš anksto užsakydamas reikalinga netikru dolerio banknotu kieki, per keleta kartu igijo iš R. B., laike ir po to realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims ne mažiau 1000 vnt. netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu, 50 000 JAV doleriu (200 000 litu) vertes. Tokiais veiksmais D. K. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Jis, nuo 2002 metu (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjucio men., Kauno mieste, del savanaudišku paskatu, dalyvaudamas organizuotos grupes veikloje, kurioje be jo dar dalyvavo E. R., R. B., V. R., bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, igijo, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru kitu valstybiu apyvartoje esanciu pinigu - 100 nominalo euru banknotu žemiau nurodytomis aplinkybemis.
Jis, 2002 metu laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) susitare su R. B. iš jo paimti realizavimui netikrus 100 nominalo euro banknotus bei juos realizavus sumoketi sutarta suma neteiseto atlygio.
Vykdydamas ši nusikalstama susitarima nuo 2002 metu (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjucio men., D. K., iš anksto užsakydamas reikalinga netikru euru banknotu kieki, per keleta kartu igijo iš R. B., laike ir po to realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims ne mažiau 20 000 vnt. 100 nominalo euru banknotu, 2 000 000 euru (6 905 600 litu) vertes.
Tokiais veiksmais D. K. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigaliojes 2003 m. gegužes 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija).
Teisminio bylos nagrinejimo metu buvo gauti du prokuroro prašymai pakeisti kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes. Šie prašymai buvo prijungti prie baudžiamosios bylos LR BPK 256 str. tvarka.
Kaltinamasis I. I. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad V. A. ir D. K. pažinojo kaip kaimynus. 2001 m. tikslios datos nepamena, vieno iš susitikimo su V. A. metu, pastarasis jo paklause, ar jis negaletu sumaketuoti 100 JAV dolerio nominalo banknota. I. I. jam pasake, kad gali pabandyti, nes pati maketavimo mechanizma buvo gerai ivaldes. Maždaug tuo metu jo pažistamas R. T. irgi praše I. I., kad jis pabandytu sumaketuoti dolerio banknota, taciau jis neivardino dolerio nominalo. R. T. žinojo, kad jis maketuoja S. 100 JAV dolerio banknoto maketa. 100 JAV dolerio nominalo banknoto maketavimas truko kuri laika, taciau jam nepavyko jo iki galo sumaketuoti. Kadangi nepavyko pagaminti gero 100 JAV dolerio nominalo maketo, todel jis su S. nusprende, kad turi pabandyti padaryti 50 JAV dolerio nominalo banknoto maketa. Per kuri laika ( tai truko kelis menesius) jis padare 50 JAV dolerio nominalo banknoto maketa, kuri atidave S.. Apie tai, kad jis su S. toliau dare 50 JAV dolerio nominalo banknoto maketa žinojo ir R. T., kuris ji ragino kuo greiciau pabaigti maketa ir pradeti jo gamyba. Atidavus S. maketa, jis iš S. kalbu suprato, kad V. A. pradejo gaminti netikrus 50 JAV dolerio nominalo banknotus. Jis papraše, kad parodytu kaip S. gamina netikrus dolerio banknotus. V. A. pasikviete ji pas save i namus (duomenys neskelbtini), kur mate pas S. stakles su dviem volais. Šitu stakliu pagalba S. ir spausdino ant lapu vaizdus su dolerio atvaizdu pagal jo duota maketa. R. T. jo papraše, kad jis S. paklaustu ar jis negali pagaminti daugiau netikru dolerio banknotu, kuriuos R. T. realizuotu. Jis susitiko su S. ir pasake, ko nori R.. S. pasake, kad sutinka gaminti netikrus dolerio banknotus. Jis V. A. pasake, kad pagamintus dolerio banknotus jis duos realizuoti R., taciau S. jam pasake, kad jis nenori tiesiogiai bendrauti su R. ir sake, kad netikrus dolerio banknotus jis atiduos jam ir iš jo paims pinigus, gautus realizavus netikrus dolerio banknotus, kuriuos jis turejo gauti iš R.. S. norejo, kad už viena netikra 50 JAV dolerio nominalo banknota gautu apie 10 tikru JAV doleriu. Už tai, kad perdavinejo netikrus bei tikrus dolerio banknotus jis gaudavo irgi savo dali pinigu. Jis gaudavo dali pinigu dar ir todel, kad jis padare ir 50 JAV dolerio nominalo banknoto maketa. Kiek jis gaudavo už viena netikra 50 JAV dolerio banknota, neatsimena. Taip pat nežino, kiek pinigu gaudavo R., realizavus netikrus dolerio banknotus, kadangi tuo nesidomejo. Pinigus, kuriuos jis duodavo S., gaudavo iš R. T.. Kokiu budu R. realizavo netikrus dolerio banknotus, jis nežino. Per visa laikotarpi S. pagamino ne mažiau 50 vnt. 50 JAV dolerio nominalo banknotu. Po kurio laiko S. pasake, kad jam nešvarus darbas spausdinti netikrus dolerio banknotus ir pasiule jam, kad jis mieliau gamintu popieriu su juostelemis ir vandens ženklais, kurie butu naudojami dolerio gamyboje. V. A. jam parode, kaip reikia spausdinti netikrus dolerio banknotus. Kadangi S. nenorejo pats spausdinti netikrus doleriu banknotus, o norejo tik padaryti popieriu su apsaugine juostele ir vandens ženklais, R. T. ji ikalbejo spausdinti JAV dolerio banknotus ant S. popieriaus su juostele ir vandens ženklu. Iš pradžiu jis spausdino dolerius patalpoje 3 aukšte, (duomenys neskelbtini), kuri buvo isikurusi G. V. nuomojamose patalpose. Apie tai, kad jis gamina netikrus dolerio banknotus žinojo ir G. V., kadangi jis šilkografijos budu darydavo serijos numerius ant netikru dolerio banknotu. Už šita darba G. V. taip pat gaudavo atlygi, bet tikslios sumos nepamena. 50 JAV dolerio nominalo banknotu gamyboje dalyvavo ir R. T., kadangi jis parupino naujas stakles su dviem volais, kuriu pagalba ir buvo spausdinami dolerio banknotai. Iš pradžiu jis skolinosi iš S. stakles, taciau po kurio laiko R. T. atveže padarytas naujas stakles skirtas JAV dolerio banknotu spausdinimui. S. stakles jis gražino atgal V. A.. Taip pat gaminti JAV doleriu banknotus jam padejo D. S., V. O.. Jie itrindavo dažus ant volu bei sukdavo rata, kuris suka volus. Už tai jie irgi gaudavo atlygi. Kai i netikru doleriu gamyba isijunge V. O. ir D. S., tai jis pats pinigu negamino, o jiems dave nurodymus ir patarimus kaip dirbti, kontroliavo ju darba. Jis buvo atsakingas už netikru doleriu gamybos technologija. Žaliava, tai yra popieriu su juostele ir vandens ženklais, tiekdavo S., o pagamintus JAV doleriu banknotus realizuodavo R. T.. V. A. už darba atidave kompaktini diska, kuriame buvo maketas su 50JAV dolerio nominalu.Per visa laikotarpi jis su kitais minetais asmenimis pagamino ne daugiau 1000 vnt. 50 JAV dolerio nominalo banknotu, kuriuos visus atidave R. T.. Jis nepamena, kokio dydžio atlygi gavo iš R. T. už netikru 50 nominalo JAV doleriu gamyba.
Kaltinamasis I. I. neigia, kad buvo suburta organizuota grupe pinigu gaminimui, kad jis jai vadovavo bei koordinavo jos veikla. Kaltinamasis parode, kad pinigu kokybe ir ju pagaminimo kieki tikrindavo R. T.. Jis pats atrinkdavo tik akivaizdžiai nekokybiškus dolerius. Netikru JAV doleriu gamybos metu su R. B. nebuvo pažistamas, koki vaidmeni atliko D. K.- nežino.Kaltinamasis taip pat neigia pagamines kaltinime nurodya kieki netikru JAV doleriu, aiškina, kad buvo pagaminta ne daugiau kaip 1000 vienetu 50 JAV dolerio banknotu. Kadangi buvo pinigu gaminimo pradžia, patirties stoka, reikejo tobulintis, todel buvo daug broko, eksperimentas vyko maždaug puse metu, dalis doleriu gražinta kaip nekokybiški. 100 nominalo JAV doleriu gamyba aplamai nepavyko, del ko atsisake jo gamybos.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2000 m. tikslios datos neatsimena, I. I. ji pasikviete pas save i ofisa, kuris buvo buvusiame "(duomenys neskelbtini)" fabrike. Bunant ceche V. A. ant stalo mate gulincius popieriaus lapus, kuriuose buvo pavaizduoti dolerio atvaizdai. Kokio nominalo buvo dolerio banknotai, V. A. neatsimena. V. A. apžiurejo dolerio banknotus ir mate, kad banknotai padaryti nekokybiškai. Kaip jis suprato iš I. kalbu dolerio banknotai buvo daromi šilkografijos budu. I. jam pasake, kad jam nepavyksta kokybiškai padaryti dolerio banknoto. Po kurio laiko V. A. vel atsitiktinai susitiko I., kuris pokalbio metu pasake, kad jam darant netikrus dolerio banknotus nepavyksta padaryti iškiliosios spaudos imitacija. Kadangi jis yra perskaites daug literaturos apie spausdinima, todel pasake, kad gali padaryti jam pavyzdine spausdinimo plokšte su dolerio atvaizdu. Jis pasake, kad I. turi atnešti spausdinimo pleve su dolerio atvaizdu ir jis tada pabandys padaryti spausdinimo plokšte. Po kurio laiko I. atneše spausdinimo pleve ant kurios buvo pavaizduotas 50 JAVdolerio banknoto averso ir reverso atvaizdas. Jis pleves su dolerio banknoto atvaizdais nusineše namo. Kaltinamasis namuose ant nusipirkto polimero pagal I. duota spausdinimo pleve padare toki polimera, kuriame likdavo duobutes su dolerio atvaizdu. Po to jis paimdavo ofsetinius dažus, kuriais itrindavo padaryta polimera. Dažai likdavo tik tose duobutese, kurias išplaudavo polimere vandeniu. Ant polimero, kuris buvo itrintas dažais, jis uždedavo paprasta popieriu, ant kurio uždedavo "vailoka", o ant jo dar guma. Tada visa tai praleisdavo pro du volus ir ant popieriaus atsispausdavo atvaizdas, kuris buvo polimere. Ant popieriaus buvo dolerio atvaizdas ir jautesi popieriaus grubletumas. Tada pasikviete I. ir jam parode kaip viska padare. I. patiko padaryta dolerio atvaizdo kokybe ir jis I. namuose paaiškino ir parode kaip reikia gaminti netikrus dolerio banknotus panaudojant polimera. Po kurio laiko I. jam pasake, kad jis nori gaminti netikrus 50 nominalo JAV dolerio banknotus ir paklause ar jis gali jam padeti gaminant netikrus dolerio banknotus. Kadangi dolerio banknoto gaminimas buvo labai teplus darbas, nes itrinti polimera dažais yra sunku ir teplu, todel V. A. I. pasake, kad jis geriau darys tik popieriu, kuris yra skirtas netikru 50 dolerio banknotu gaminimui, o I. tures atlikti likusius darbus gaminant netikrus dolerio banknotus bei užsiimti netikru doleriu realizavimu. Jo darbas doleriu gaminime buvo popieriaus gaminimas, kuriame turejo buti iverta apsaugine juostele ir vandens ženklo imitacija, kitus darbus doleriu gaminime turejo padaryti I., kuriam jis parode kaip reikia užnešti dažus ant popieriaus. Jis iš literaturos žinojo, kad pinigu gaminimui labiausiai tinka popierius, kuris padarytas iš 100 procentines medvilnes ir popieriaus gramatura turi buti 100 (gramu/metre). Jis toki popieriu, kuris vadinasi „Arche“ buvo pirkes K. ir V. parduotuveje "(duomenys neskelbtini)". Iš pradžiu jis i supjaustyta popieriu ikišdavo apsaugine juostele, ant kurios buvo užrašyta "50 USD". Tai buvo labai sudetingas procesas ir apie tai žinojo tik jis vienas ir apie tai nepasakojo I. I.. Apsaugine juostele jam duodavo I., o jis tik padarytas juosteles supjaustydavo. Po to ant popieriaus, kuriame buvo apsaugine juostele, V. A. dedavo du sausus popieriaus lapus ir visa tai dedavo tarp dvieju volu ir apie 8 kartus prasukdavo tarp volu. Tada popieriaus vieta, kur turi buti vandens ženklas, nesusispausdavo, kadangi toje vietoje polimere buvo padarytis duobutes imituojancios prezidento galva. Gauta popieriu jis dar 2-4 kartus kalandruodavo, kad popierius nebutu labai nelygus. Jis duodavo viena banknota su vandens ženklu, apsaugine juostele I. I. ir gaudavo iš jo apie 3 tikrus dolerius. I. prašymu jis gamino popieriu apie 1 metus ir iš viso padare ne mažiau 4000 vnt. popieriaus skirto dolerio gaminimui. I. I. jo prašydavo daugiau popieriaus skirto dolerio gamybai, taciau jis fiziškai daugiau nesugebejo padaryti. Jis nežino, kas iki galo pagamindavo netikrus 50 nominalo dolerio banknotus ir kam jis juos realizavo, nes jam buvo svarbu gauti atlygi už padaryta darba. I. jam skundesi, kad jam yra problemu itrinant dažus ant polimero, nes dažai sunkiai isitrina ir tai užima nemažia laiko. 2002 m.,tikslios datos neatsimena, I. jam pasake, kad daugiau nereikia gaminti popieriaus skirto doleriu gamybai ir jis daugiau negamino. Priemones, kuriu pagalba jis gamino popieriu, skirta netikru doleriu gamybai, sunaikino, nes nenorejo, kad pas ji liktu nusikaltimo ikalciai. Pas ji liko tik volai, popierius "Arche", kurie buvo išimti kratos metu.
Kaltinamasis parode, kad nusikaltima padare vienas, o ne organizuotoje grupeje su I. I. bei kitais asmenimis. Jis pažista tik I. I. ir tik su juo bendravo, gamindamas netikrus 50 nominalo JAV doleriu banknotus. Patvirtino, kad nusikaltima daryti pasiule I. I..
Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2000 - 2001 metais, tikslios datos neatsimena, bunant pas I. I. ofise, pamate 100 JAV doleriu banknota. I. jam pasake, kad toku banknotu turi ir daugiau. Tada jis prisimine, kad R. B. irgi rode toki pat banknota ir klause ar nežino iš kur tokiu dar daugiau gauti. Jis susitiko su R. B. ir parode pas I. gauta dolerio banknota. R. B. pasake, kad bankontas prastos kokybes, jei bus geresnes, tai jis žino kam tokiu reikia. Apie tai informavo I..
Iš I. žodžiu žinojo, kad jis jau pradejo gaminti 50 JAV dolerio nominalo banknoto maketa. Pacius banknotus turejo gaminti kitas žmogus. Po kurio laiko iš I. sužinojo, kad jis jau pabaige 50 JAV dolerio nominalo banknoto maketa ir dar po kiek laiko I. jam dave apie 50 vnt. netikru 50 JAV dolerio nominalo banknotu. Iš I. sužinojo, kad šituos netikrus JAV dolerio banknotus pagal I. padaryta maketa padare S..Padirbtus dolerius realizavimui jis atiduodavo R. B.. Jis buvo tik tarpininkas tarp R. B. ir I. I. ir gaudavo savo dali už tarpininkavima, nes tuo metu I. su Raimondu nebuvo pažistami. Apie 50 vnt. netikru 50 JAV dolerio nominalo banknotu jis atidave R. B. ir jis pasižiurejes kokybe pasake, kad jam tinka tokios kokybes padirbti dolerio banknotai ir jis sutiko juos realizuoti. Kai I. jam atneše apie 50 vnt. netikru 50 JAV dolerio nominalo banknotu, sake, kad S. už viena netikra 50 JAV dolerio nominalo banknota nori gauti 10 tikru JAV doleriu. Kadangi pirma partija buvo nekokybiška, todel jis už tarpininkavima pinigu neeme. Taciau po kurio laiko S. pradejo gaminti kokybiškesnius dolerio banknotus, todel jam I. atiduodavo viena netikra 50 JAV dolerio nominalo banknota už 13 doleriu. Iš R. B. žodžiu jis žino, kad jis realizuodavo netikra 50 dolerio nominalo banknota už 16 doleriu. Jis ir R. B. už viena 50 dolerio nominalo banknota gaudavo po pusantro dolerio. Kiek I. jam pasakojo, S. netikrus doleriu banknotus gamino savo bute. Jis per ta laikotarpi pagamino apie 600 vnt. netikru 50 dolerio nominalo banknotu, kurie buvo tinkami realizavimui ir kuriuos jis atidave R. B.. Pinigai buvo mokami po netikru doleriu realizavimo ir tai buvo pinigai gauti iš netikru doleriu realizavimo. Pinigus už netikrus dolerius jis iš karto atiduodavo I. I.. Jis ir R. B. kaip atlygi už netikru doleriu realizavima gaudavo tik tada, kai R. B. realizuodavo netikrus dolerio banknotus. Kam jis realizavo netikrus dolerius, jis nežino. Jis tiksliai nežino ar D. dalyvavo netikru JAV doleriu gamyboje ir ju realizavime. Maždaug apie 2001 metus, tikslios datos neatsimena, I. jam pasake, kad S. daugiau nebegamins netikru JAV dolerio banknotu. S. sake, kad paruoš popieriu dolerio gamybai, tai i popieriu ivers juostele, padarys vandens ženklus. Likusius darbus turejo padaryti pats I.. Jam taip pat I. pasake, kad jis sugebes greiciau padaryti visa darba. Gaminant JAV dolerio banknotus jis priemoniu, reikalingu banknoto pagaminimui nepirko, viskuo rupinosi S. su I.. Karta I. prašymu paduotuveje „(duomenys neskelbtini)“ pirko dažus. Iš I. kalbu jis žino, kad S. jam parode visa procedura, kaip reikia gaminti netikrus dolerio banknotus. Iš pradžiu I. netikrus JAV dolerio banknotus gamino G. V. dirbtuvese, 3 aukšte. G. V. žinojo ir mate, kad I. gamina netikrus dolerio banknotus. Jis taip pat mate, kaip I. I. dare netikrus JAV dolerio banknotus. Jis del idomumo suko vola, bet išmokti nebande, nes volus suko V. O. ir D. S.. G. V. ant netikru JAV dolerio banknotu šilkografijos budu uždedavo serijos numerius. Už atlikta darba su G. V. bei S. atsiskaitydavo pats I., kuriam pinigus duodavo jis po pingu realizavimo. Stakles su dviem volais, kuriu pagalba ir buvo daromi netikri dolerio banknotai, I. skolinosi iš S..
Padarytus JAV dolerio banknotus sukarpydavo pats I.. Iš I. kalbu jis žino, kad S. jis mokejo po 3 JAV dolerius už viena banknoto ruošini su iverta juostele ir vandens ženklu. Po kurio jis pasiule savo draugui V. O. dalyvauti JAV doleriu gamyboje ir šis sutiko. Veliau doleriu gamyboje pradejo dalyvauti ir D. S.. Kiek jiems I. mokejo, jis nežino, bet ju darbas buvo paprastas, tai yra suko rata, kuris suko volus. JAV doleriai buvo gaminami apie puse metu ir buvo pagaminta ne daugiau 1000 vnt. 50 dolerio nominalo banknotu, kuriuos visus jis atiduodavo R. B. realizavimui. Geltonus dažus, kurie šviesdavo ultravioletineje šviesoje ir kuriuos užnešdavo ant dolerio banknotu parupindavo I. I..Kadangi doleriu kokybe nebuvo aukšta, todel R. B. jam ir I. I. pasake, kad Europoje turejo pasirodyti euro banknotas, todel ir sugalvojo toliau padirbineti euro banknotus.
Kaltinamasis aiškina, kad buvo pagaminta ne daugiau kaip 1000 vienetu 50 JAV doleriu nominalo banknotu. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis viena karta pripažino, kad buvo pagaminta 3000 vienetu, nes susimaiše su eurais, todel kitoje itariamojo apklausoje patikslino skaiciu. Jo nuomone, jei I. I. sako, kad buvo pagaminta ne daugiau 1000 vienetu, tai taip ir buvo, nes I. geriausia žino ši skaiciu, nes pats sukure maketa, gamino, kontroliavo kokybe, tobulino gamyba. Jis mate, kad gamybos metu nesiseke, nes nebuvo patirties ir todel buvo daug broko, dalis doleriu buvo gražinama atgal kaip nekokybiški. Pripažista, kad pagal I. I. brežini ir jo prašymu jis pagamino kalandravimo stakles, bet jos buvo naudojamos euro gamyboje. Neigia vadovaves ir koordinaves organizuotos grupes nariu veikla bei dalyvavima joje. D. K. atpažino iš nuotraukos ikiteisminio tyrimo metu, nes ji pažinojo kaip D.. Su juo jokiu reikalu neturejo.
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad R. T. jam atneše 50 ar 100 nominalo netikru JAV dolerio banknotu ir paklause ar negali ju realizuoti. Kas gamina dolerius, R. T. nesake. Jo parodymai šioje dalyje neva tai, kad R. T. jam sake, jog netikrus dolerius gamina I. I., ikiteisminio tyrimo metu užrašyti neteisingai. Jis buvo netikru JAV doleriu realizatorius, gamyboje nedalyvavo..Už kokia kaina jis realizuodavo netikrus JAV doleriu banknotus, neatsimena. Netikrus JAV dolerius R. B. realizuodavo tik D.. Su D. jis susipažino per R. T.. D. telefono numerio bei gyvenamosios vietos nežinojo, susitikdavo per R. T., nes R. jam pasakydavo kur reikes susitikti su D..Jis pats ir perduodavo D.i netikrus doleriu banknotus, taciau kiek R. B. iš viso jam perdave, neatsimena. D. su juo atsiskaitydavo tik tada, kai jis realizuodavo jo paduotus JAV doleriu banknotus. Pinigus, gautus realizavus netikrus doleriu banknotus, jam atiduodavo pats D.. Netikru doleriu banknotu realizavimas tesesi apie puse metu. Kiek jis gaudavo realizavus netikrus dolerius, neatsimena. Gautus pinigus jis atiduodavo R. T.. Kiek pasilikdavo sau už tarpininkavima, neatsimena. Su I. atsiskaitydavo R. T.. Jam D. yra ne karta gražines netikrus dolerio banknotus, kadangi sake, kad jie yra nekokybiški. Nekokybiškus dolerio banknotus jis gražindavo R.. Mano, kad buvo realizuota ne daugiau kaip 1000 vienetu netikru 100 JAV dolerio nominalo banknotu. Kokie dar asmenys dalyvavo netikru pinigu gamyboje jis nežino. Nors jo parodymai duoti ikitreisminio tyrimo metu yra teisingi, taciau jis negali patvirtinti, kad D. tai kaltinamasis D. K.. Tas D., kuris iš jo paimdavo pinigus, visada i susitikimus ateidavo su kepure, striuke ar megztiniu slepdamas veida ir jis mate tik jo akis.
Teisminio bylos nagrinejimo metu atlikus atpažinima, R. B. kaltinamojo D. K. neatpažino. Parode, kad tai ne tas D., kuriam jis perduodavo netikrus pinigus.
Kaltinamasis V. O. kaltu prisipažino ir parode, kad jis dalyvavo netikru JAV doleriu gamyboje. 2001 m. vasara R. T. ji supažindino su I. I.. Susitikimo metu I. I. jam pasiule darba. Pokalbio metu jam I. I. aiškino, kad tai bus nelegalus darbas, taciau konkreciai apie darba nieko nepasakojo. I. I. jam pasake, kad mokes už viena darbo vakara 100 litu. I. sake, kad reikes dirbti tik vakarais. Jis sutiko su pasiulymu. Paskambinus I., jis nuejo i busima darbo vieta -(duomenys neskelbtini) 3 aukšta, kur buvo isikurusios G. V. dirbtuves. Su G. V. ji supažindino I. I..I. paaiškino, kad jis bando padaryti netikrus JAV dolerio banknotus. Bunant patalpose I. jam aiškino, koks jo darbas bus gaminant netikrus JAV dolerio banknotus ir viska rode. Rodant netikru JAV doleriu gaminima procesa patalpose buvo ir G. V., kuris mate, ka daro I.. I. jam rode metaline plokšte, kurioje buvo iklijuotas polimeras su vienos puses dolerio atvaizdu. I. paaiškino, kad jis tures itrinti jo iš anksto paruoštais dažais polimera ir tada turejo deti netikra JAV dolerio banknota, kurio jau viena puse turejo atvaizda i stakles. Polimera su JAV dolerio banknotu jis turejo viena karta perleisti per stakliu vola. Jis sukdavo vaira, kuris sukdavo 2 volus. Polimera su JAV dolerio banknotu perleisdavo viena karta per vola ir jame atsispausdavo vaizdas, kuris yra ant polimero. Jis atliko tokius veiksmus, kokius parode I..I. I. prižiuredavo jo darba, taciau iš pat pradžiu išeidavo labai blogos kokybes JAV dolerio banknotai. Kas darydavo tolimesnius darbus iki galutinio JAV dolerio pagaminimo, jis nežino. Jam gaminant JAV dolerio banknotus patalpose buvo tik G. V. ir I. I.. Jo darbas buvo tik volu vairo sukimas ir dažu užtepimas ant polimero. Jam I. duodavo banknotus, kuriuose buvo tik vaizdas iš vienos puses ir daugiau nieko nebuvo pavaizduota ir padaryta. Jis tik perleisdavo duotus JAV doleriu banknotus per vola ir banknotai tapdavo su vaizdu iš abieju pusiu. Jis visa laika dirbo tik vakarais ir už kiekviena vakara I. jam duodavo po 100 litu. JAV dolerius gamino apie 2 menesius, taciau didele dauguma ju buvo brokuoti. Kiek pagamino realizavimui tinkamu JAV dolerio banknotu, nežino. Visus jo pagamintus JAV dolerio banknotus paimdavo I. ir dauguma ju išmesdavo, kadangi jie buvo brokuoti. Kam I. atiduodavo realizavimui nebrokuotus JAV dolerio banknotus, nežino. Taip pat I. sakydavo, kad jis turi sutvarkyti darbo vieta po JAV doleriu gaminimo, kadangi kita ryta turi ateiti G. V. pagalbininkas D. S. ir jis neturi matyti, kad buvo gaminami netikri JAV dolerio banknotai. Kadangi gaminant JAV dolerio banknotus jis dažnai budavo išgeres, todel 2001 m. rudeni I. ji išvijo. Per visa laikotarpi gaminant netikrus JAV dolerio banknotus jis gavo iš I. ne daugiau 500 litu. Irankiai ir priemones, reikalingos dolerio gamybai, buvo pas G. V. dirbtuvese. R. T. per visa savo darbo laika tose patalpose nemate.
Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino ir parode, kad jis dirbo G. V. II pagalbiniu darbininku, (duomenys neskelbtini), 318 kabinete, nors faktiškai idarbintas nebuvo. G. V. nurodymu tvarkydavo dirbtuves, išveždavo ivairias šiukšles. Jis taip pat žiurejo, kaip G. V. atlieka ivairius šilkografijos darbus ir mokesi juos daryti. G. V. jam už darbus mokejo apie 400 litu. Dirbdamas pas G. V. , jis susipažino su I. I.. Viena diena I. I. pasiule padirbeti pas ji, žadedamas moketi alga, nes G. V. jam mokejo nereguliariai. I. I. ta karta nepasake, koki darba D. S. pas ji tures daryti. Viena diena I. I. atvažiaves pas G. V. i 318 kab. pasake, kad D. S. yra darbo, apie kuri kalbejo. I. I. ji nusivede i tame paciame korpuse pirmame aukšte G. V. II vardu išnuomotas patalpas. Šiose patalpose stovejo kalandravimo irenginys. I. I. užuominomis pasake, kad šis darbas bus nelegalus ir jis apie ji neturi niekam pasakoti. I. I. išsitrauke ivairias klišes, popieriaus lapus, dažus ir dažu tepimo lopeteles. Jis pasake , kad šis tures sukti kalandravimo irenginio rata, o jis bandys atspausti vaizda ant popieriaus. I. I. lopeteliu pagalba itryne atsineštais dažais klišes ir jas kartu su popieriaus lapu ikišo i kalandravimo irenginio volus. Jis prasuko pro volus I. I. ikišta kliše su popieriaus lapu. Tada pamate, kad ant popieriaus lapo atsispaude 50 JAV doleriu nominalo banknoto vaizdas. Jis suprato, kad I. I. gamina netikrus pinigus - 50 JAV doleriu banknotus, taciau nieko jam nesake. Ta diena jis su I. I. atspaude apie 50 vnt. 50 JAV doleriu nominalo banknotu. Po to analogiškai su I. I. 50 JAV doleriu banknotus spaude apie 2-3 savaites. Per diena jie atspausdavo apie 70 vnt., o I. I. jam už darba sumokedavo i diena 50 litu. Jis su I. I. dirbdavo ne visa diena, todel pakiles i trecia aukšta 318 kab. padedavo G. V. atlikti ivairius legalius šilkografijos darbus. Iš I. I. ir G. V. pokalbiu suprato, kad G. V. taip pat žino apie 50 JAV doleriu gamyba. Kiek jam žinoma, G. V. šilkografijos budu ant gaminamu JAV doleriu banknotu atspausdindavo serijos numerius. Kelis kartus i pirma aukšta buvo atejes R. T. ir žiurejo kaip jam bei I. I. sekasi spausdinti 50 JAV doleriu banknota. Kaip suprato R. T. taip pat dalyvavo šiame procese, bet nežino koks buvo jo vaidmuo. Jis nežino, kur I. I. realizuodavo pagamintus 50 JAV doleriu banknotus. Per visa laikotarpi jis su I. I. atspaude apie 1000 vienetu 50 JAV doleriu banknotu.
Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino ir parode, kad 2000 m. i ji kreipesi I. I. ir pasake, kad nori pagaminti netikrus JAV dolerius ir tai bando daryti. I. I. jam atveže gaminamus JAV dolerius ir papraše ant ju banknotu atspausdinti nominalo skaiciu ir serijinius numerius. I. I. taip pat atsiveže pagamintas pleves šiems darbams atlikti. Jis iš ju buvo pasigamines šilkografijos remus. Jis su I. I. bande ant šiu gaminamu 50 JAV doleriu kupiuru atspausdinti nominalo skaiciu ir serijinius numerius. Per visus bandymus jie pagamino apie 1000 vienetu 50 JAV doleriu kupiuru. R. T. 50 nominalo JAV doleriu gamyboje nedalyvavo ir koks buvo jo vaidmuo, jis nežino. Ar I. I. realizavo šiuos bandomuosius JAV dolerius, nežino. Dar kiek atsimena, buvo bandyta atspausdinti ant banknoto kažkurio prezidento portreta. Jam už šiuos bandymus gaminti netikrus JAV dolerius I. I. sumokejo tik už jo patirtas išlaidas, sugaišta laika, bet tai buvo labai nedidele suma. Jam mokejo I. I.. Pripažista, kad kaip šilkografijos specialistas ant netikru 50 JAV doleriu kupiuru uždejo serijos numerius ir nominalo skaiciu. Šiu netikru pinigu gamyboje dalyvavo D. S. ir V. O..
Kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino ir parode, kad inkriminuojamu nusikaltimu nepadare ir nežino, kas tai padare. R. B., R. T., V. R., E. R. nepažista. V. A. pažista kaip buvusi kaimyna, mates R. T. ir R. B., bet su jais jokiu reikalu nera turejes.I. I. pažista iš matymo, nes buvo susitikes , kai dare vizitines kortels ir rekjlaminius plakatus. Netikru doleriu gamyboje ir realizavime nedalyvavo. Kodel ikiteisminio tyrimo metu ji kaip asmeni, kuriam buvo perduodami tolimesniam realizavimui netikri doleriai, atpažino R. B. negali paiškinti, jo nuomone, R. B. teisminio bylos nagrinejimo metu išdeste savo pozicija. Ikiteisminio tyrimo metu jam grasino pareigunai, liepe prisipažinti. Parode, kad nuo 2000m. iki 2002m. gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo medienos perdirbimo srityje. Po to buvo atvykes i L. ir 2004m. vel išvyko i R. uždarbiauti. J. N. nepažista, savo MRT numerio nepamena.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamuju I. I., V. A., R. T., R. B.,V. O., D. S., D. K. kalte irodyta šiais irodymais:
Asmens parodymo atpažinti metu R. B. atpažino D. K. kaip asmeni, kuri pažista D. vardu ir kuriam jis perduodavo realizuoti netikrus dolerio ir euro banknotus. Taip pat iš D. jis gaudavo ir tikrus pinigus, kai D. K. realizuodavo netikrus banknotus ( t. 55,b. l.118-120.
Atliekant krata adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos dvi pleves su 50 JAV doleriu elementu atvaizdais (kratos metu supakuotos i paketa Nr.0025026) ( t. 47, b. l.123-129).
Atliekant krata adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos 8 (aštuonios) pleves su 50 JAV doleriu averso ir reverso puses atvaizdu (kratos metu supakuotos i paketa Nr.0025037) (t. 46 ,b.l.169-170)
Atliekant krata adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos 2 (dvi) pleves su 50 JAV doleriu averso ir reverso puses atvaizdu (kratos metu supakuotos i paketa Nr.0035921) (t. 46,b. l.182-195).
2005-06-14 specialisto išvadoje Nr.8854 nurodyta, kad kratos metu (duomenys neskelbtini)-343 ir (duomenys neskelbtini)-345 išimtos pleves su atskirais 50 nominalo JAV dolerio atvaizdais buvo naudojamos gaminant netikrus 50 nominalo JAV dolerio banknotus, kurie buvo išimti iš apyvartos (t. 50,b. l. 6-18).
2005-11-16 specialisto išvadoje Nr.8205 nurodyta, kad pagal baudžiamaja byla Nr. 38-1-00005-04 pateiktu techniniu priemoniu pakanka pilnai pagaminti 50 JAV doleriu banknotus. Specialistams tyrimui buvo pateiktos skaidrios pleves su 50 JAV doleriu elementu atvaizdais, skirtos pasigaminti banknotu gamybai naudojamas spausdinimo formas ir kitas priemones. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad Lietuvos policijos kriminalistiniu tyrimu centre buvo tiriami išimti iš apyvartos 50 JAV doleriu banknotai, kurie buvo pagaminti pateiktomis priemonemis( t.51,b. l.202-205)
2005-11-14 specialisto išvadoje Nr.8855 nurodyta, kad identifikavimui tinkamus pirštu pedsakus ant spaudos pleviu su JAV doleriu elementu atvaizdais (supakuoti i paketa Nr.0035921), išimtu kratos metu (duomenys neskelbtini), paliko I. I.. Identifikavimui tinkamus pirštu pedsakus ant spaudos pleviu su JAV doleriu elementu atvaizdais (supakuoti i paketa Nr.0025037), išimtu kratos metu (duomenys neskelbtini)-343, paliko I. I. ( t. 50,b. l.58-65)
2005-10-10 specialisto išvados Nr.11-1573(05) 3 ir 4 prieduose nurodyta, kad informacija susijusi su 50 nominalo JAV dolerio banknoto maketo darymu irašyta i CD7, kuris buvo išimtas 2004-11-06 kratos metu G. V. nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini)-345 (b.b. t. 52 l.154-157)
Atliekant krata itariamojo V. A. gyvenamojoje vietoje bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta knyga „??????? ???????????? ?????“ rasti 2 (du) blizgantys lapeliai ant kuriu matosi užrašas (pasikartojantis) – USA50 ( t. 49,b. l. 14-109)
V. A. eksperimento metu parode, kaip blizganti lapeli (apsaugines juosteles imitacija) jis ikiša i popieriu, kuris buvo naudojamas gaminant netikrus pinigus (b.b. t.56 l. 58-82).
Su ikiteisminiu tyrimu Nr. 38-1-00005-04 buvo sujungti žemiau nurodyti ikiteisminiai tyrimai, kuriu metu buvo rasti ir išimti iš apyvartos netikri 50 JAV doleriu banknotai, kuriuos pagamino kaltinamieji:
Ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos), kuris buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 38-1-00005-04, numeris Išimtu iš apyvartos netikru 50 nominalo JAV doleriu kiekis40-1-814-04 (b.b. 7 t. 1-26 l. )1 vnt.83-1-321-02 (b.b. 7 t. 27-54 l. )1 vnt.83-1-0237-03 (b.b. 7 t. 55-85 l. )1 vnt.52-1-01797-03 (b.b. 7 t. 114-145 l. )1 vnt.52-1-0072-03 (b.b. 7 t. 146-164 l. )1 vnt.30-1-0709-05 (b.b. 20 t. 154-255 l. )6 vnt.50-1-0736-02 (b.b. 22 t. 1-41 l. )2 vnt.10-1-02369-04 (b.b. 23 t. 69-88 l. )1 vnt.10-1-0165-03 (b.b. 23 t. 89-126 l. )3 vnt.10-1-3048-02 (b.b. 28 t. 74-89 l. )1 vnt.67-1-045-03 (b.b. 31 t. 73-116 l. )1 vnt.01-2-00009-06 (b.b. 31 t. 117-229 l. )18 vnt.
Remiantis 2005-04-20 specialisto išvadoje Nr.8854 pateiktais duomenimis apie anksciau tirtus netikrus 50 JAV doleriu banknotus nustatyta, kad aukšciau nurodytu ikiteisminiu tyrimu metu išimti netikri 50 JAV doleriu banknotai pagaminti naudojant tas pacias priemones, kurios išimtos baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00005-04 ( t. 50,b. l. 20-56).
Surinktu irodymu visetas rodo, kad 50 JAV dolerio nominalo gamybai ir realizavimui buvo suburta organizuota grupe. Jai vadovavo ir koordinavo šios grupes nariu veikla kaltinamieji I. I., R. T., G. V. ir R. B.. Nors kaltinamieji neigia šia bendrininkavimo forma, taciau tai daro siekdami sušvelninti sau padeti. Kaltinamieji I. I., R. T., V. A. ir G. V. duodami prieštaringus parodymus kas pasiule pradeti gaminti netikrus dolerius, siekia sumenkinti vaidmeni netikru pinigu gamyboje. Objektyviai byloje nustatyta, kad I. I., R. T. ,G. V. , V. A. ir R. B. rode iniciatyva ir sieke tiksla igyvendinti. Veliau i organizuotos grupes veikla buvo itraukti D. S. ir V. O.. Netikru pinigu gamybos pradžioje svarbu vaidmeni vaidino kaltinamieji I. I. ir V. A.. Bylos medžiaga nustatyta, kad I. I. buvo geras maketuotojas, o V. A. dirbo spaustuveje cinkografu, domejosi pinigu gamyboje naudojamomis priemonemis. Teismas daro išvada, kad nepadarius dolerio maketo, sunkiai galimi tolimesni dolerio gaminimo darbai.
Pažymetina, kad kaltinamieji savo kalte iš esmes, tik gincija kai kurias aplinkybes.
Bylos medžiaga nustatyta, kad I. I. susitare su R. T. gaminti netikrus JAV doleriu banknotus. I. I., panaudodamas savo turimas darbines priemones ( kompiuteri, skeneri) ir turimas ivairias kompiuterines programas, sukure kompiuterini maketa, reikalinga netikro 50 JAV doleriu banknoto pagaminimui, susitare su V. A., G. V., V. O. ir D. S. del ju dalyvavimo organizuotos grupes veikloje gaminat netikrus 50 nominalo JAV doleriu banknotus bei apmoke juos atlikti jiems priskirtas tam tikras netikru doleriu banknotu gamybos užduotis, gamybos metu kartu su R. T. vadovavo kitiems nusikaltimo bendrininkams, kontroliavo kitu nusikaltimo bendrininku atliekamus netikru pinigu gamybos darbus, pats asmeniškai atliko dali netikru 50 JAV doleriu banknotu gamybos darbu, igijo netikriems JAV doleriams gaminti reikiamas medžiagas ir iranga, itrindavo polimera dažais, kuri prasukdavo pro volus ir atspausdavo 50 JAV dolerio banknoto atvaizda, prikarpydavo pagamintus netikrus JAV doleriu banknotus, atrinkdavo realizavimui tinkamus JAV doleriu banknotus, supakuodavo ir perduodavo R. T. tolimesniam realizavimui. Gaves iš R. T. pinigus už realizuotus netikrus JAV doleriu banknotus, atsiskaitydavo su kitais organizuotos grupes nariais.
Kaltinamasis R. T. vadovavo ir koordinavo organizuotos grupes nariu veikla, pats atliko tam tikras netikru JAV doleriu banknotu gamybos užduotis, gamino, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru 50 JAV doleriu banknotu, susitare su I. I. gaminti netikrus JAV doleriu banknotus, susitare su R. B. del netikru JAV doleriu realizavimo ir neteiseto atlygio už juos gavimo, igijo iranga - naujas kalandravimo stakles, gamybos metu vadovavo kitiems nusikaltrimo bendrininkams, kontroliavo kitu nusikaltimu bendrininku atliekamus darbus, sukdavo stakles, pro kuriu volus perleistas dažais itrintas polimeras atspausdavo doleriu banknoto atvaizda, paimdavo I. I. pagamintus netikrus JAV doleriu bankonotus ir juos perduodavo R. B. tolimesniam realizavimui ir gaves iš R. B. pinigus už realizuotius netikrus JAV doleriu banknotus, atsiskaitydavo su I. I..
Kaltinamasis V. A., dalyvaudamas organizuotos grupes veikloje, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru 50 JAV doleriu banknotu , susitare su I. I. už sutarta atlygi gaminti netikrus 50 JAV doleriu banknotus, atliko dali netikru doleriu gaminimo darbu, susikarpe I. I. atneštas metalizuotas juosteles ir ikišo jas i popieriu, skirta doleriu gaminimui, ant to paties popieriaus imitavo vandens ženkla, atlikes jam priskirta užduoti banknotus atiduodavo I. I. kitiems darbams atlikti.
Kaltinamasis G. V., dalyvaudamas organizuotos grupes veikloje, gamino didlei kieki ir dideles vertes netikru 50 JAV doleriu banknotu, susitare su I. I. už atlygi gaminti netikrus 50 JAV doleriu banknotus, šilkografijos budu uždedavo serijos numerius bei nominalo skaiciu. G. V. dalyvavima nusikaltimo padaryme patvirtina pas ji kratos metu rastas kompaktinis diskas, kuriame irašyta informacija susijusi su 50 nominalo JAV doleriu maketo darymu.
Kaltinamieji V. O. ir D. S., dalyvaudami organizuotos grupes veikloje, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru 50 JAV doleriu banknotu, susitare su I. I. už sutarta atlygi gaminti netikrus dolerius, vadovaujami ir kontroliuojami I. I. ir R. T., itrindavo polimera dažais, kuri prasukus pro volus atsispausdindavo 50 JAV doleriu banknoto atvaizdas.
Kaltinamasis R. B. vadovavo ir koordinavo organizuotos grupes nariu veikla, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru 50JAV doleriu banknotu, susitare su R. T. del jo, I. I. ir kitu organizuotos grupes nariu pagamintu netikru 50 JAV doleriu banknotu realizavimo bei neteiseto atlygio už juos gavimo, paimdavo iš R. T. pagamintus netikrus doleriu banknotus ir juos perduodavo tolimesniam realizavimui D. K..
Kaltinamasis D. K., dalyvaudamas organizuotos grupes veikloje, igijo, laike, ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru 50 JAV doleriu banknotu, susitare su R. B. iš jo paimti realizavimui netikrus dolerius bei juos realizavus sumoketi sutarta suma neteiseto atlygio, per keleta kartu realizaves gautus iš R. B. dolerius tyrimo metu nenustatytiems asmenims, sumokejo R. B. neteiseta atlygi.
Ištirti rašytiniai duomenys – specialisto išvada patvirtina fakta, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) išimtos pleves su 50 JAV doleriu elementu atvaizdais buvo naudojamos gaminant netikrus 50 nominalo JAV dolerio banknotus. Kratos metu pas V. A. bute rastos ir paimtos knygos „Intrigos, sukciavimai, triukai“( rusu kalboje) , „Popieriaus technologija“ (rusu kalboje), patvirtina ta aplinkybe, kad V. A. domejosi netikru pinigu gamyba ir tais klausimais konsultavo I. I., ka pripažino teisminio tyrimo metu. Knygoje „Intrigos, sukciavimai, triukai“ rasti du blizgantys lapeliai ant kuriu matosi užrašas – USA 50. Negincydamas savo kaltes, V. A. eksperimento metu parode, kaip blizganti lapeli ikišo i popieriu, kuris buvo naudojamas gaminat netikrus pinigus. Specialisto išvada patvirtina ir ta aplinkybe, kad I. I., gamindamas netikrus pinigus, paliko pirštu pedsakus ant spaudos pleviu su JAV doleriu elementu atvaizdais.
Nors R. T. neigia, kad jo pagamintos kalandravimo stakles buvo panaudotos netikru JAV doleriu gamyboje, taciau teismas šioje dalyje remiasi ( nes nera pagrindo netiketi) kaltinamuju I. I. ir V. A. parodymais, kad pradejus gaminti netikrus 50 JAV doleriu banknotus buvo naudojamos V. A. kalandravimo stakles, o veliau - R. T.. Šia aplinkybe I. I. ir V. A. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio tyrimo metu. Teismas mano, kad pakanka duomenu, patvirtinanciu ta fakta, kad R. T. igijo iranga JAV doleriu gamybai.
Iš kaltinimo I. I. ir R. T. turi buti pašalinta aplinkybe, kad jie dave nurodymus pagaminti reikiama netikru banknotu kieki, kadangi nera duomenu, kad jie tai padare. Ikiteisminio tyrimo metu R. T. parode, kad reikiama kieki pagaminti netikru JAV doleriu jam pasakydavo R. B., taciau šios aplinkybes teisme nepatvirtino. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu I. I. ir R. B. nenurode, kad jie nustate pagaminti tam tikra kieki netikru JAV doleriu. Nesant duomenu, kad buvo nustatytas pagaminti tam tikras kiekis netikru JAV doleriu banknotu, turint omeny, kad buvo netikru pinigu gaminimo pradžia, vyko bandymai, buvo daug broko, ši aplinkybe šalinama.
Kaltinamasis R. T. neigia sukes volus ir tokiu budu prisidejes prie JAV doleriu gamybos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teiseja R. T. neneige, kad padedavo sukti vola. Teismas isitikines, kad neigdamas šia aplinkybe, R. T. siekia sumenkiniti savo vaidmeni, todel pagal ištirtus bylos duomenis daroma išvada, kad R. T. sukdamas volus, atliko dali darbu netikru pinigu gamyboje.
Iš kaltinimo turi buti pašalintas neteisingai nurodytas pagamintu ir realizuotu ne mažiau 3000 vienetu JAV doleriu banknotu kiekis. Nustatydamas toki kieki, kaltinimas remesi R. T. parodymais,duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet niekieno nepatvirtintais. Ištyrus bylos duomenis, nustatyta, kad buvo pagaminta ir realizuota ne mažiau 1000 vienetu JAV doleriu banknotu. Kaltinamieji I. I., R. B. ir teisminio bylos nagrinejimo metu R. T. paaiškino, kad vykstant bandymams, buvo pati pradžia netikru pinigu gamyboje, buvo bandoma pagaminti 100 nominalo JAV doleri, bet nepasiseke, daug broko, todel buvo pagaminta ne daugiau kaip 1000 vienetu netikru JAV doleriu banknotu. Duomenu, paneigianciu šiuos kaltinamuju parodymus nera, todel teismas nustatydamas pagamintu ir realizuotu JAV doleriu kieki, remesi I. I., R. B. bei R. T. parodymais, duotais teisminio tyrimo metu. Pažymetina, kad R. T. teisme parode, kad tikra kieki žinojo I. I. ir jei jis sako, kad buvo pagaminta 1000 vienetu, vadinasi, reikia juo tiketi.
Istatymas numato, kad organizuota grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ir daugiau asmenu susitaria daryti kelis nusikaltimus arba viena sunku ar labai sunku nusikaltima ir kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima, atlieka tam tikra užduoti ar turi skirtinga vaidmeni ( LR BK 25 str. 3d.). Organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, budingas išankstinis susitarimas, tai yra, susitarimas iki veiksmu atlikimo. Kiti organizuotai grupei budingi požymiai – pastovumas, pasireiškiantis grupes nusikalstamu ryšiu ilgalaikiškumu ir tvirtumu, nusikalstamos veikos planavimas, veiklos sistemiškumas, bendri pasitarimai, konsultacijos. Nustatyta, kad organizuota grupe susiformavo rengimosi gaminti netikrus 50JAV nominalo dolerius stadijoje. Kiekvienas organizuotos grupes narys atliko tam tikras užduotis ir atliko skirtinga vaidmeni, gavo neteiseta atlygi. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. I. susitare su R. T. gaminti netikrus dolerius, jis konsultavosi su V. A. del gamybos technologijos, tardavosi su G. V., V. A., D. S. ir V. O. del tam tikru darbu atlikimo netikru doleriu gamyboje. Kratos metu pas V. A., buvo rasta speciali literatura, kurios pagrindu V. A. konsultavo I. I., tai yra patare koks popierius naudojamas netikru pinigu gamyboje,kokia gamybos technogija. I. I. padares 50 JAV dolerio maketa, perdave tolimesnius darbus atlikti V. A.. V. A. iverdavo apsaugine juostele ir darydavo vandens ženklo imitacija. Po to I. I. atliko kitus darbus ( išleisdavo pleves, pleve užklijuodavo ant polimero, ir ja apšviesdavo , vaizda polimere užpildavo dažais ir kt. ),o veliau netikru doleriu banknotus perdave G. V. šilkografijos darbams atlikti. R. T. susitare su R. B. del netikru doleriu realizavimo, kontroliavo kitu nariu gamybos darbus, parupino naujas kalandravimo stakles, tikrino pagamintu doleriu kokybe. Ši organizuota grupe laikesi konspiracijos. V. O. ir D. S. darbo irankiai, priemones buvo slepiami,kad ju nepamatytu atsitiktiniai asmenys, netikru pinigu gaminimui buvo nuomojamos atskiros patalpos, taip siekiant apsisaugoti nuo pašaliniu asmenu. Atlike darba, D. S. ir V. O. turejo susitvarkyti darbo vietas, sunaikinti broka, tai yra paslepti visus ikalcius. Taigi, gamybos procese organozuotos grupes nariai turejo konkrecias užduotis ir atliko tarpusavyje suderintus veiksmus ir sieke bendro tikslo. Užduociu atlikima koordinavo ir gamybai vadovavo I. I., R. T. ir R. B., pastarasis realizavo netikrus pinigus, perduodamas juos kitam grupes nariui D. K. del tolimesnio realizavimo. Gaves pinigus, R. B. juos atiduodavo R. T., šis I. I., kuris už atlikta darba sumokedavo kitiems grupes nariams. Nors I. I. neigia, kad vadovavo ir koordinavo kitu grupes nariu veikla, taciau tai teismas vertina kaip buda sušvelninti sau padeti ir sumenkinti savo vaidmeni. Nustatyta, kad R. T. pas I. I. kreipesi tada, kai turejo duomenu, kad šis bando sukurti netikro dolerio maketa ir nori gaminti netikrus dolerius. I. I. ir R. T. duodami vienas prieš kita prieštaringus parodymus, siekia sumenkinti savo vaidmeni netikru doleriu gamyboje. Teismas mano, kad jei I. I. nebutu norejes dalyvauti nusikalstamoje veikoje, tai jos nebutu ir dares. Byloje nera duomenu, kad I. I. kiti grupes nariai priverte daryti nusikaltima, paveikdami fiziškai ar psichologiškai. R. T. itrauke i ši nusikaltima V. O., I. I. – D. S., kurie suko volus, itrindavo polimera dažais, sunaikindavo nusikaltimo pedsakus. Taip pat nustatyta, kad
Teismas daro išvada, kad kaltinamasis D. K., neigdamas savo kalte, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes. Nors R. B. neigia, kad D. K. tai tas pats asmuo, kuriam jis perduodavo realizavimui netikrus dolerius, taciau teismas remiasi R. B. parodymais ir asmens atpažinimo protokolu ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet R. B., dalyvaujant jo gynejai advokatei S. Bukelienei, patvirtino fakta, kad asmuo vardu „D.“ tai D. K. ir jis jam perduodavo netikrus dolerius, o kai D. juos realizuodavo, jam atiduodavo tikrus pinigus. (t. 55, b.l. 118-119). R. B. asmeni vardu D. atpažino iš bendru veido bruožu, smulkaus kuno sudejimo. Tai patvirtino savo parašu. Po asmens atpažinimo protokolu pasiraše ir jo gyneja. Pastabu pateikta nebuvo. Apklausiant itariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teiseja, dalyvaujant gynejai, R. B. aiškino, kad netikrus JAV dolerius realizuodavo tik D. ( t. 55, b. l.112- 116). Teisiamajame posedyje buvo apklaustas vyresnysis tyrejas M. S., kuris paneige, kad R. B., D. K. ir kitu kaltinamuju atžvilgiu naudojo psichologini smurta ar grasinimus. Liudytojas parode, kad kaltinamieji parodymus dave gera valia, ju apklausose dalyvavo gynejai ir procesines teises pažeistos nebuvo. Netiketi liudytojo M. S. parodymais teismas neturi pagrindo. Tokiu budu M. S. parodymais paneigta kaltinamojo D. K. versija apie tai, kad jam buvo grasinama. Pažymetina ir tai, kad kaltinamieji nei vieno tyrejo veiksmu neapskunde. Teismas, ištyres šioje dalyje surinktus irodymus, baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nenustate, todel padare išvada, kad D. K. dalyvavo šiame nusikaltime, tai yra jis realizavo iš R. B. gautus netikrus JAV dolerius.
Esant tokiom aplinkybem, kaltinamieji I. I., R. T.., V. A., G. V., R. B., D. S., V. O. ir D. K. netikrus JAV doleriu bankonotus gamino, laike ir realizavo organizuotoje gurpeje.
Kaltinamuju I. I., R. T., V. A., R. B., G. V., D. S. ir D. K. nusikalstama veika turi buti kvalifikuojama pagal LR BK 213 str. 2d., kadangi kaltinamieji pagamino, laike ir realizavo dideli kieki - ne mažiau kaip 1000 vienetu netikru 100 JAV doleriu nominalo banknotu ivairiose pasaulio šalyse. Nusikaltima kvalifikuojancio požymio „didelio kiekio“ savokos istatymai nera išaiškine.Tai yra vertinamasis požymis ir apie jo turini kiekvienu konkreciu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas i pagamintu netikru pinigu nominalia verte, ju skaiciu, kieki, gaminimui naudojama iranga, žaliavu kieki ir kokybe bei kitas faktines aplinkybes.Atsižvelgiant i jau paminetas aplinkybes, teismas daro išvada, kad buvo pagaminta ir realizuota didelis kiekis netikru JAV doleriu banknotu. Šie pinigai ypac paplite visame pasaulyje. Nusikaltimo objetui – finansu sistemai buvo padaryta reali žala, taip pat buvo pažeisti ukio subjektu ir fiziniu asmenu materialiniai interesai. Kadangi šia nusikalstama veika kaltinamieji padare 2001metais, tuo metu galiojo 1961m. rugsejo 1d.Baudžiamojo istatymo numatyto LR BK 327 str. 2d. redakcija, kurios sankcija yra griežtesne nei BK 213 str. 2d. numatyta sankcija. Atsižvelgiant i tai, kad pagal LR BK 3 str. 2d. veikos nusikalstamuma panaikinantis, bausme švelninantis arba kitokiu budu nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti palengvinantis baudžiamasis istatymas turi grižtamaja galia, todel kaltinamuju nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 213 str. 2d.
Kaltinamojo V. O. nusikalstama veika iš LR BK 213 str. 2d. turi buti perkvalifikuota i LR BK 213 str. 1d., kadangi nenustatyta, kad jis pagamino dideli kieki netikru JAV doleriu. Nenustacius pagaminto kiekio, neirodomas ir didelis kiekis. Kaltinamasis V. O. negalejo parodyti, kiek pagamino netikru pinigu. I. I., R. T. ir G. V. taip pat nenurode tikslaus kiekio, koki galejo pagaminti V. O.. Turint omeny, kad V. O. netikrus JAV dolerius gamino ne nuo gamybos pradžios, gamino tik du menesius, buvo daug broko, banknotu kokybe tikrino I. I. ir R. T., todel jis neskaiciavo kiekio ir nekontroliavo gamybos.
Kadangi kaltinamieji nutare gaminti netikru euru banknotus, tai yra nusikaltima testi sau palankesnemis salygomis, tai yra netikru pinigu gamybos nebaige, todel ju veika yra testine ir 2002m. lapkricio 7d. LR istatymas „Del amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukakti“ netaikomas, nes šio istatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad asmenims padariusiems trunkamuosius ar testinius nusikaltimus, amnestija taikoma tik tada, jei šie nusikaltimai buvo baigti iki 2002m. spalio 25d. imtinai. Pradejus gaminti ir realizuoti netikrus eurus, šie buvo baigti gaminti tik 2004m. lapkricio men. 6d.
NEtikru 50 nominalo EURO banknotu
gaminimas, laikymas ir realizavimas
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino ir parode, kad 2003 m. balandžio men., tikslios datos neatsimena, jis susitiko su I. I. ir šis pasake, kad prades daryti 50 nominalo euro banknoto maketa ir darys netikrus euro banknotus. Po kurio laiko jie vel susitiko ir I. pasake jam, kad persigalvojo ir nuo šiol darys 100 nominalo euro banknoto maketa ir gamins netikrus 100 euro nominalo banknotus. Tada V. A. papraše, kad jis parduotu padaryta 50 nominalo euro banknoto maketa, nes jis taip pat galvojo daryti netikrus euro banknotus. Per menesi I. I. iki galo pabaige 50 nominalo euro banknoto maketa ir ji atidave V. A. atspausdinta ant pleviu. Kartu su maketu jis atidave ir kompaktini diska, kuriame buvo irašytas 50 nominalo euro banknoto maketas. I. I. pleves dave ir averso ir reverso puses, taciau kompaktiniame diske V. A. rado irašyta tik vienos puses euro atvaizda. I. jam taip pat padare serijos numeriu maketus ir ju buvo iš viso apie 100, bet tikslaus skaiciaus neatsimena. Netikrus 50 nominalo euro banknotus, jis pabaige gaminti apie 2004 m., lapkricio men. Jis netikrus eurus gamino visa laika vienas namuose ir jam niekas nepadejo ir apie tai niekas nežinojo. Per visa laikotarpi V. A. pagamino vienas apie 15000 vnt. 50 nominalo euro banknotu. Už viena 50 nominalo banknota V. A. gaudavo tikrus 5 eurus. Jis niekada nedave I. padarytu netikru euro banknotu realizavimui. V. A. parodyta netikra 50 nominalo euro banknota I. sau ir pasiliko. I. padarytame makete buvo tik vienas variantas tokiu skaiciu ir jis kartojasi visuose jo padarytuose netikruose 50 euro nominalo banknotuose. Kitoje banknoto puseje yra dviejose vietose serijos numeriai, taciau ju I. padare tik apie 100 variantu ant pleves, todel jo pagamintuose euro banknotuose yra ribotas serijos numeriu skaicius, kuris yra apie 100. I. I. jam dave apie 10-15 pleviu su atskirais euro elemento atvaizdais ir tik jas visas sudejus gaudavosi visas 50 nominalo euro banknoto vaizdas. Dar prieš gaunant iš I. 50 nominalo euro banknoto maketa V. A. pagal skelbima laikraštyje buvo nusipirkes vienspalve ofsetine spaudos mašina, taciau jis ja nusipirko ne netikru pinigu gamybai, o galvojo gaminti vizitines korteles. Ofsetine spaudos mašina buvo "ADAST Rominor" firmos ir buvo vienspalve. Apie tai, kad V. A. turi vienspalve ofsetines spaudos mašina žinojo ir I. I.. Netikru euru banknotu gaminimui jis naudojo firmos "Arche" popieriu, kuri pirko V. arba K. firmoje "(duomenys neskelbtini)". Popierius buvo 100 procentu iš medvilnes ir gramatura buvo 110. Ofsetinius dažus reikalingus 50 nominalo euro banknoto gamybai jis pirkdavo K. ir V. parduotuves. Dažus, kurie šviecia ultravioletineje šviesoje jam pardave I. I.. Naudojant popieriu "Arche", I. I. duotas pleves, lazerini spausdintuva "HP", nešiojamaji kompiuteri „TOSHIBA“, ofsetine spaudos mašina "ADAST Rominor" ir kitas priemones, jis vienas padarydavo netikrus 50 nominalo euro banknotus. 2003 metais, tikslios datos neatsimena, bet tuo metu jis jau buvo padares netikru 50 nominalo euro banknotu, pas ji i namus atejo nepažistamas asmuo, kuri V. A. buvo mates bendraujant su I. I. buvusioje „(duomenys neskelbtini)" gamykloje. Kadangi V. A. prieš tai per I. I. realizavo netikrus 50 nominalo dolerio banknotus, todel pagalvojo, kad atejes pas ji žmogus ir kalbantis apie 50 nominalo netikru euru realizavima, yra patikimas. Jis pagalvojo, kad I. I. papasakojo, kad V. A. gamina netikrus 50 nominalo euro banknotus. Pokalbio metu V. A. susitare su juo, kad pastarasis paims iš V. A. netikrus 50 nominalo euro banknotus realizavimui, o kita diena jam atneš tikrus pinigus. Kam atiduotus netikrus 50 nominalo euro banknotus realizuodavo minetas žmogus, jis nežino ir jam tai buvo neidomu. Už 50 nominalo euru gamyba gavo ne mažiau 90 000 euru.
Be to, kaltinamasis parode, kad kratos metu jo buto rusyje ir garaže, rasti ir paimti daiktai, priemones, irankiai, 1100 vnt. 50 nominalo euru banknotu pusfabrikaciu priklauso jam. Rastu ir paimtu priemoniu ir irankiu pagalba jis gamino netikrus eurus.
Kaltinamasis V. A. parode, kad pirko kompiuteri, už pinigus, kuriuos gavo realizavus netikrus pinigus, už kuri sumokejo apie 12000 litu. Taip pat prie šio kompiuterio buvo lazerinis spausdintuvas, kurio pagalba jis atspausdindavo holograma ant netikru euru banknotu. Visi daiktai- priemones, iranga buvo pirkti už pinigus, kurie gauti realizavus netikrus eurus.
Kaltinamasis I. I. parode, kad 2002 metais, tikslios datos neatsimena, bet žino, kad jau buvo ivestas euras Europoje ir kai kuriose šalyse jis jau buvo naudojamas kaip nacionaline valiuta. R. T. atneše I. I. tikrus 50 ir 100 nominalo euro banknotus ir pasake, kad I. I. pasižiuretu, kuri iš šiu banknotu lengviau padirbti. Jis iš R. pasieme banknotus ir juos bande sumaketuoti kompiuteriu. Skenerio pagalba I. I. nusiskanavo atneštus R. 50 ir 100 nominalo euro banknotus ir juos bande perpiešti kompiuteryje.Tada, kai jis dare 100 euro nominalo banknotu maketus, jis pradejo daryti ir 50 nominalo euro banknoto maketa. R. nusprende, kad jie padirbines 100 nominalo euro banknota, kadangi tai labiau apsimokes ir jis su tuo sutiko. Kadangi tik V. A. mokejo ikišti apsaugine juostele i banknota, tai jis S. padare 50 nominalo euro bankonoto maketa ir atidave kaip atlygi už juosteliu ikišima i netikrus 100 euro banknotus. Apie tai žinojo R. T.. Po kurio laiko tikslios datos neatsimena R. jam parode netikra 50 euro nominalo banknota ir pasake, kad šita banknota pagamino S.. S. pagamintas euro banknotas taip pat turejo trukumu. Jam pasirode nekokybiškai ispaustas spaudas imituojantis vandens ženklas. Apžiuredamas R. rodoma netikra 50 euru nominalo banknota, jis mate, kad šis pagamintas kaip ir netikras 50 JAV dolerio banknotas, kuri gamino S.. Tai buvo vienas iš požymiu iš kuriu jis suprato, kad galimai S. gamina netikrus 50 euro nominalo banknotus. Kur S. gamina netikrus euro banknotus, jis nežino ir apie tai jam niekas nesake. Iš kur gavo R. netikra S. pagaminta 50 euro nominalo banknota, jis nežino. S. sake jam, kad jis turi vienspalves ofsetines spaudos stakles. Apie pagaminta V. A. netikru banknotu skaiciu jis nieko negali pasakyti, kadangi nežino, tik žino, kad V. A. pagal jo duota maketa dare netikrus 50 nominalo euro banknotus. Taip pat jam V. A. rode netgi iš dalies padarytus banknotus, bet tik tikslu parodyti, kokie yra netikslumai jo padarytame makete. V. A. duoti netikri 50 nominalo euro banknotai buvo daromi iš dalies ofsetine spaudos mašina ir tokia jis pas V. A. mate. Taciau jam reikejo bendrauti su V. A., kadangi kai jie pradejo gaminti 100 nominalo euro banknotus, nei jis, nei R. T., nei G. V. nežinojo kaip reikia padaryti apsaugine juostele, o V. A. žinojo, kaip tai reikia padaryti. Kompaktinio disko, kuriame buvo 50 nominalo euro maketas, jis dave tik V. A., o ar kopija pasiliko pas ji,nepamena, bet jis pats negamino 50 nominalo euro banknotu.
Be kaltinamuju V. A., I. I. prisipažinimu, ju kalte patvirtinama šiais irodymais.
Kaltinamasis R. T. parode, kad praejus maždaug 2-3 menesiams, po euro ivedimo E., jis susitiko su I. I. ir kartu nutare, kad reikia pradeti gaminti 100 euro nominalo banknota. Tuo metu jis I. pasake, kad šis pradetu daryti 100 euro nominalo banknoto maketa, o jis pažadejo pasirupinti realizavimu. Tikra 100 euro nominalo kupiura R. T. atveže I. I.. I. I. 50 euru gamybai naudojo toki pat popieriu kaip ir doleriu gamyboje Žino, kad S. gavo iš I. jo pagaminta 50 euro nominalo banknota maketa. 2002 metais, tikslios datos neatsimena, I. jam taip pat parode netikra 50 euro nominalo banknota ir sake, kad šita banknota pagal jo padaryta maketa padare S.. Kaip suprato šita banknota jam dave pats S.. Taip pat jam I. sake, kad S. turi vienspalve ofsetine spaudos mašina, kurios pagalba ir buvo spausdinami 50 euro nominalo banknotai. S. gaminamame banknote vandens ženklas buvo padarytas ne šilkografijos budu, o - giliaspaude. Taip pat iš I. žinojo, kad S. i 50 euro nominalo banknotus iverinejo juosteles.
Kaltinamasis D. R. parode, kad 2003 m. pabaigoje I. I. jam, G. V., D. S. buvo atnešes ir parode viena 50 nominalo euru banknota. I. I. pasake, kad tai yra ju konkurentu darbas taip pat mate ši banknota.
Kaltinamasis Š. R. parode, kad jis iš I. I. kalbu girdejo, kad kažkokie jo pažistami gamina 50 euru nominalo banknotus, taciau smulkmenu apie tai nežino.
Kaltinamasis D. S. parode, kad pas I. I. mate padirbta - netikra 50 euru banknota. D. S. dabar neatsimena, kada I. I. jam rode ši banknota ir nežinojo, iš kur jis ji gavo.
Atliekant kratas itariamojo V. A. gyvenamojoje vietoje, bute ir jo rusyje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti žemiau nurodyti daiktai (medžiagos, technines priemones ir t.t.), naudoti netikru 50 nominalo euro banknotu gamybai:
nešiojamas kompiuteris „Toshiba“, modelis Nr.PS510E-00NV7-G3, serijos Nr.42871326G kartu su nešiojamiems kompiuteriams skirtu „HAMA SportsLine“ krepšiu, vartotojo instrukcija, maitinimo blokuCompact Flash tipo korteliu skaitytuvu ir USB atmintine „USB 2,0 Plus 512MB“ su užrašu „BB01-5123-0121“;pilkos spalvos spausdintuvas „HP LaserJet 1200 series“, Nr.CNCJP51914.176x208 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru averso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);173x208 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru averso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);182x211 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru averso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);176x208 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru averso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);176x211 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru averso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);195x220 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru averso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);128x201 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru averso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);172x210 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru reverso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);176x211 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru reverso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);178x211 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru reverso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);171x219 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru reverso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);175x210 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru reverso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);174x210 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru reverso puses elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);168x218 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);50x106 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);50x101 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);50x100 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);50x109 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);51x109 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);29x65 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);32x43 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);51x104 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);39x41 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);26x55 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);36x41 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);178x211 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru juosteles mikroteksto atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);111x140 mm pleve su numeriu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);111x156 mm pleve su numeriu atvaizdais (pateikta pakete Nr. 0025347);200x230 mm reljefine plokšte su 50 (penkiasdešimties) euru juosteles mikrotekstais (pateikta pakete Nr. 0025286);140x223 mm reljefine plokšte su 50 (penkiasdešimties) euru averso elementais (pateikta pakete Nr. 0025286);72x105 mm reljefine plokšte su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementais (pateikta pakete Nr. 0025286);215x240 mm reljefine plokšte su 50 (penkiasdešimties) euru vandens ženklu elementais (pateikta pakete Nr. 0025286);215x250 mm reljefine plokšte su 50 (penkiasdešimties) euru vandens ženklu elementais (pateikta pakete Nr. 0026528);Septynios numeriu: „A07407816272“, „U06437150041“ (2 vnt.), „U06437150040“ (2 vnt.), „U06437150046“ (2 vnt.) plokšteles (pateikta pakete Nr. 0025286);60x160 mm sidabrines spalvos plevele su 50 (penkiasdešimties) euru juosteles mikrotekstais (pateikta pakete Nr. 0025286);Trys ~20x24 mm sidabrines spalvos pleveles su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu „50“ (pateikta pakete Nr. 0025286);Dvi ~18x20 mm sidabrines spalvos pleveles su 50 (penkiasdešimties) euru holograma (pateikta pakete Nr. 0025286);Penki ~20x24 mm sidabrines spalvos pleveles fragmentai (pateikta pakete Nr. 0025286);klišes giliaspaudei imituoti – 2 vnt.;Keturi 50 (penkiasdešimties) euru banknotai: Nr. A08946731221 (3 vnt.), Nr. U06437150047 (pateikta pakete 0035932);1100 (vienas tukstantis šimtas) 50 (penkiasdešimties) euru banknotu pusfabrikaciu (pateikta pakete 0035932);du metaliniai indeliai, pakete Nr. 0025264;vienas metalinis indelis ir vienas plastikinis indelis, pakete Nr.0025265;du metaliniai indeliai, pakete Nr.0025266;du stikliniai indeliai (stiklainiai), pakete Nr.0025261;keturi metaliniai indeliai, pakete Nr.0035947;du metaliniai indeliai, pakete Nr.0025263;du metaliniai indeliai, pakete Nr.0025262;vienas plastikinis indelis ir vienas stiklinis indelis (stiklainis), pakete Nr.0025260;baltos spalvos polietilenines užuolaidos, pakete Nr.0025259;vienas plastikinis maišelis su užrašu „Maxima", maišelis yra apklijuotas skaidria lipnia juosta, pakete Nr.0025286;baltos spalvos plastikinis maišelis su užrašu „Šilas", maišelis apklijuotas baltos spalvos lipnia juosta, pakete Nr.0035932;juodos spalvos medžiaginis kelioninis krepšys, kuriame buvo sudetos priemones naudotos netikru 50 nominalo euru gamybai;kompaktinis diskas „Verbatim“, kuris idetas i dekla su užrašu „Calsberg“;ofsetines spaudos mašina „Adast“, bei jai priklausantys guminis lakštas, medvilniniai marškineliai, prietaisas laikui matuoti;neatpleštas popieriaus ipakavimas su užrašu „Arches Expression, Blanc/White, 45.0*64.0 cm, Tete de Lettre, 110 G, 100 S/F, 14521, 64012386“;Juodos spalvos pinigu detektorius ant kurio yra užrašas NCT-168 ML;prietaisas (pinigu detektorius) juodos spalvos su dviem lempomis, modelis MD-1782GS;Rudos spalvos vokas, kuriame yra baltos spalvos popieriaus „Arches“ lapai;Knygoje „??????? ???????????? ?????“ rasti 2 (du) blizgantys lapeliai ant kuriu matosi užrašas (pasikartojantis) – USA50.prietaisas pilkos spalvos su ispausta liniuote su užrašu „NOVUS B208“;stakles su dviem prispaudžiamais valais;folijos rulonas supakuotas i baltos popieriaus lapa;popieriaus lapai iš vienos puses metalizuotu paviršiumi sudeti i dežute ant kurios yra užrašai “Pavo MASTERS in laminating”;blizgancios plokšteles ir ju atraižos sudetos i “Maxima” maišeli;2(dvi) detales suspaudimui; metalinis lakštas su išpjova;metaline plokšte su išpjova;stakliu ratas su krumpliaraciu( t. 46, b.l. 171-176, t. 49, b. l. 14-109).
2005-07-29 specialisto išvadoje Nr.2358 nurodyta, kad objektai, išimti kratos metu V. A. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)38-4: 1100 (vienas tukstantis šimtas) 50 (penkiasdešimties) euru banknotu pusfabrikaciai ir keturi 50 (penkiasdešimties) euru banknotai: Nr. A08946731221 (3 vnt.), Nr. U06437150047 yra atspausdinti ne pagal euru spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri. 50 (penkiasdešimties) euru banknotu pusfabrikaciai (1100 vnt.) atspausdinti ofsetines spaudos budu. 50 (penkiasdešimties) euru banknotai: Nr. A08946731221 (3 vnt.), Nr. U06437150047 atspausdinti ofsetines spaudos budu, dalis averso puses elementu ir banknotu numeriai atlikti reljefinemis spausdinimo formomis. Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodoma, kad:
1100 (vieno tukstancio šimto) 50 (penkiasdešimties) euru banknotu pusfabrikaciu gamybai buvo panaudotos pleves Nr. 1 – 5, 8, 10, 12 (išimtos kratos metu pas V. A. namuose (duomenys neskelbtini))
1100 (vieno tukstancio šimto) 50 (penkiasdešimties) euru banknotu pusfabrikaciu gamybai galejo buti panaudota pleve Nr. 9 (išimta kratos metu pas V. A. namuose (duomenys neskelbtini)) arba pleve, pagaminta panaudojant tas pacias skaitmenines vaizdo laikmenas
50 (penkiasdešimties) euru banknotu Nr. A08946731221 (3 vnt.), Nr. U06437150047 gamybai buvo panaudotos pleves Nr. 1, Nr. 8, Nr. 10 (išimtos kratos metu pas V. A. namuose (duomenys neskelbtini))
50 (penkiasdešimties) euru banknotu Nr.A08946731221 (3 vnt.), Nr. U06437150047 gamybai galejo buti panaudotos pleves Nr. 2 – 5, 9, 11 – 13 arba pleves, pagamintos panaudojant tas pacias skaitmenines vaizdo laikmenas
50 (penkiasdešimties) euru banknotu Nr. A08946731221 (3 vnt.), Nr. U06437150047 averso reljefiniu elementu spausdinimui galejo buti panaudota 140x223 mm reljefine plokšte su 50 (penkiasdešimties) euru averso elementais arba plokšte, pagaminta panaudojant tas pacias priemones. 140x223 mm reljefines plokštes su 50 (penkiasdešimties) euru averso elementais gamybai buvo panaudota pleve Nr. 7
50 (penkiasdešimties) euru banknotu Nr. A08946731221 (3 vnt.), Nr. U06437150047 juosteliu bei 60x160 mm sidabrines spalvos pleveles su 50 (penkiasdešimties) euru juosteles mikrotekstais gamybai galejo buti panaudota 200x230 mm reljefine plokšte su 50 (penkiasdešimties) euru juosteles mikrotekstais arba plokšte, pagaminta panaudojant tas pacias priemones. 200x230 mm reljefines plokštes su 50 (penkiasdešimties) euru juosteles mikrotekstais gamybai buvo panaudota 178x211 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru juosteles mikroteksto atvaizdais
50 (penkiasdešimties) euru banknotu Nr. A08946731221, Nr. U06437150047 hologramu bei triju ~20x24 mm sidabrines spalvos pleveliu su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu „50“ ir dvieju ~18x20 mm sidabrines spalvos pleveliu su 50 (penkiasdešimties) euru holograma gamybai galejo buti panaudotos pleves Nr. 15 - 25 bei 72x105 mm reljefine plokšte su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementais arba analogiškos gamybos priemones (atliktos panaudojant tas pacias skaitmenines hologramos elementu vaizdo laikmenas). 72x105 mm reljefines plokštes su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementais gamybai buvo panaudota pleve Nr. 25
50 (penkiasdešimties) euru banknotu Nr. A08946731221 (3 vnt.), Nr. U06437150047 numeriu spausdinimui panaudotu klišiu bei numeriu: „A07407816272“, „U06437150041“ (2 vnt.), „U06437150040“ (2 vnt.), „U06437150046“ (2 vnt.) plokšteliu gamybai galejo buti panaudota 111x156 mm pleve su numeriu atvaizdais arba analogiškos gamybos priemones (atliktos panaudojant tas pacias skaitmenines vaizdo laikmenas (t.50 b.l. 146-178).
2005-08-23 specialisto išvadoje Nr. 6672 nurodyta, kad 3 vnt. 50 euru nominalo banknotuose su Nr.A08946731221 (išimtuose kratos metu pas V. A. namuose (duomenys neskelbtini)) esantys reljefiniai ispauD.i (giliaspaude), tiketina buvo padaryti tirti pateikta kliše giliaspaudei imituoti, kuri taip pat buvo išimta pas V. A. namuose kratos metu ( t.50, b. l.180-181).
2005-02-03 specialisto išvadoje Nr.11-144-(05) nurodyta, kad 2005-01-12 kratos metu (duomenys neskelbtini), pas V. A. išimto nešiojamo kompiuterio „Toshiba“, modelis Nr.PS510E-00NV7-G3, serijos Nr.42871326G, kataloge yra failai, kurie yra nuorodos i pastaruju metu atidarytus failus, rodo, kad buvo atidaromi failai, esantys išoriniuose kaupikliuose bei kompaktiniuose diskuose. Šiu failu pavadinimai sutampa su pavadinimais failu, kurie buvo rasti kompaktiniame diske „Verbatim“, kuris buvo išimtas 2005-03-17 kratos metu pas V. A. (duomenys neskelbtini) ir kuriame yra visa vaizdine medžiaga, reikalinga netikru 50 nominalo euro banknotu gamybai ( t.52, b. l.161-175).
2005-05-31 specialisto išvadoje Nr.11-947 (05) nurodyta, kad 2005-03-17 kratos metu pas V. A. rusyje, priklausanciam butui (duomenys neskelbtini), išimtame kompaktiniame diske „Verbatim“ yra informacija susijusi su pinigu - 50 nominalo euro banknotu klastojimu. Išvadoje nurodyta, kad informacija susijusi su 50 nominalo euro banknoto maketu yra irašyta i diska „Verbatim“ jau 2002-12-19, o veliausia informacija 2003-03-25. (b.b. t.52 l.198-199)
2005-07-29 specialisto išvadoje Nr.4865 (kuri pateikta ištyrus skaitmenine laikmena, 2005-03-17 išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad lapuose Nr.: 3, 5, 6 - 8, 11 - 13, 15, 18 - 22, 24 – 29 atspausdintos skaitmenines laikmenos galejo buti panaudotos pleviu Nr.: 1 – 6, 8 – 19, 22, 23, 25 (pateiktos su 2005-03-22 lydrašciu Nr. 38-SD-3-839 ir išimtu 2005-03-17 kratos metu (duomenys neskelbtini)) gamybai po papildomu maketavimo darbu.
Lapuose Nr.: 1, 13, 14 atspausdintos skaitmenines laikmenos galejo buti panaudotos pleviu Nr.: 12, 23, 25 (pateiktos su 2005-03-22 lydrašciu Nr. 38-SD-3-839) gamybai.
A4 formato lapuose A1, A3, A6, A7 (pateikti su 2005-03-02 lydrašciu Nr. 38-SD-3-626 – išimti kratos metu (duomenys neskelbtini)-318) spausdintuvu atspausdinti 50 (penkiasdešimties) euru grafiniu elementu atvaizdai atitinka plevese Nr.: 2, 3, 5, 6 (pateiktos su 2005-03-22 lydrašciu Nr. 38-SD-3-839) esantiems 50 (penkiasdešimties) euru elementu atvaizdams, t. y . lapu ir pleviu gamybai buvo panaudotos tos pacios skaitmenines vaizdo laikmenos.
Lapu A12 ir A13 (pateikti su 2005-03-02 lydrašciu Nr. 38-SD-3-626 - išimti kratos metu (duomenys neskelbtini)-318) reljefiniu elementu spausdinimui panaudotos plokštes gamybai galejo buti naudojama pleve Nr. 6 arba pleve, pagaminta panaudojant tas pacias skaitmenines vaizdo laikmenas ( t. 52, b.l.12-15).
2005-11-16 specialisto išvadoje Nr.8205 nurodyta, kad pagal baudžiamaja byla Nr. 38-1-00005-04 pateiktu techniniu priemoniu pakanka pilnai pagaminti 50 euru banknotus. Specialistams tyrimui buvo pateiktos technines priemones: skaitmenines laikmenos ir skaidrios pleveles su 50 euru elementu atvaizdais, skirtos pasigaminti banknotu gamybai naudojamas spausdinimo formas ir kitas priemones bei tiesiogiai gamybai naudojamos priemones: klišes, skirtos atlikti reljefinius ispaudimus banknotuose, sidabro spalvos pleveles juostelems ir hologramoms pagaminti, numeriu reljefines klišes ( t.51, b. l.203-205).
Atliekant krata itariamuju nusikalstamai veikai daryti naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas išorinis kietasis diskas “Q-tec” Nr.03011500778, kuriame irašyta informacija su pinigu bei dokumentu klastojimu ( t. 46, b.l.171-176).
2005-10-24 specialisto išvadoje Nr.11-3053(05) nurodyta, kad 2004-11-06 kratos metu G. V. nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini)-343, išimtame išoriniame kietajame diske “Q-tec” Nr.03011500778 yra irašyta informacija galimai susijusi su pinigu bei dokumentu klastojimu. Visa standžiajame diske esantia informacija atspausdinta ant lapu. Šios išvados pirmame priede nurodyta, kad informacija, susijusi su 50 nominalo euro banknoto maketo darymu buvo irašyta jau 2002-12-19 ( t.52 , b. l.140-142).
Atliekant krata itariamuju nusikalstamai veikai daryti naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 8 (aštuoni) kompaktiniai diskai, (b.b. t. 46 l.182-195).
2005-05-02 specialisto išvadoje Nr.11-3811-(04) nurodyta, kad 2004-11-06 kratos metu G. V. nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini)-345 išimtuose kompaktiniuose diskuose yra Euro banknotu grafiniu elementu ruošiniai, fragmentai. Šios išvados antrame priede nurodyta, kad informacija, susijusi su 50 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i diska CD2 jau 2003-01-23. Šios išvados ketvirtame priede nurodyta, kad informacija, susijusi su 50 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i diska CD4 jau 2002-01-10. (t.52,b. l. 147-152).
Atliekant krata itariamuju nusikalstamai veikai daryti naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 9 devyni kompaktiniai diskai :
kompaktinis diskas su užrašu „Verbatim“ bei juodos spalvos rašikliu užrašyta „Transport“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „SPACE WALKER“ bei juodos spalvos rašikliu užrašyta „TRAVEL JURA OXFORD DelTEISE SPYGLIUI VYTAUTYNAS DIMKAI KTU“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „SPACE WALKER“ bei juodos spalvos rašikliu užrašyta „DARBAI TIK FONTAI“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „PRINCO CDR-74“ bei juodos ir melynos spalvos rašikliu užrašyta „BAND VISKO DAUG“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „PRINCO“ bei juodos spalvos rašikliu užrašyta „BREEF WOID BELEKAS“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „MMORE“ bei pilkos spalvos rašikliu užrašyta „SVDETELSTVO“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „PRINCO“ bei ranka užrašyta „WOID DARBUKAI BANDERAS SENAS“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „LEAD DATA“ bei ranka užrašyta „VISA PRANCUZIJA ir t.t. BLOGI SPYGLIUI WOID 3 DAUG VISKO“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „MMORE“ bei juodos spalvos rašikliu užrašyta „BAC EU 2002“ su plastikiniu deklu( t. 47, b. l.123-129).
2006-02-15 specialisto išvadoje Nr.11-1372-05 nurodyta, kad 2004-11-06 kompaktiniuose diskuose, kurie buvo išimti 2004-11-06 apžiurint G. V. išnuomotas patalpas (duomenys neskelbtini),yra irašyta informacija galimai susijusi su pinigu bei dokumentu klastojimu. Šios išvados pirmame priede nurodyta, kad informacija, susijusi su 50 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i diskus 2000-10-20 ( t.52, b. l. 210-212).
Taip pat atliekant krata itariamuju nusikalstamai veikai daryti naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta trylika lapu su 50 (penkiasdešimt) euru elementu atvaizdais ( t. 47,b. l.123-129).
V. A. 2006 m. gegužes 10 d. savo iniciatyva (LR BPK 98 str. tvarka) pateike dar 611 (šeši šimtai vienuolika) netikru 50 euru banknotu ir 3951 lapus su 50 euru elementu atvaizdais. Apžiuros metu specialistas nurode, kad 611 euru banknotai bei 3951 lapai su 50 euru elementu atvaizdais prisikiriami indikatyvui: EUA0050 P00003 ( t.58, b.l. 185-193).
Su ikiteisminiu tyrimu Nr. 38-1-00005-04 buvo sujungti žemiau nurodyti ikiteisminiai tyrimai, kuriu metu buvo rasti ir išimti iš apyvartos netikri 50 nominalo euro banknotai, kurie, buvo pagaminti V. A., padedant I. I.:
Ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) numerisIšimtu iš apyvartos netikru 50 nominalo euro banknotu kiekis40-1-698-04 (b.b. 6 t. 195-230 l. )1 vnt.73-1-734-03 (b.b. 7 t. 86-113l. )1 vnt.52-1-02024-04 (b.b. 7 t. 165-226 l. )1 vnt.50-1-0469-04 (b.b. 10 t. 91-124 l. )2 vnt.24-1-0220-04 (b.b. 11 t. 38-61 l. )2 vnt.25-1-0832-04 (b.b. 11 t. 121-147 l. )1 vnt.26-1-1638-03 (b.b. 11 t. 148-169 l. )1 vnt.25-1-0813-04 (b.b. 11 t. 170-195 l. )1 vnt.20-1-1274-03 (b.b. 11 t. 196-211 l. )1 vnt.64-1-01522-03 (b.b. 19 t. 24-50 l. )4 vnt.20-1-1944-03 (b.b. 19 t. 142-184 l. )1 vnt.52-1-01042-03 (b.b. 19 t. 229-261 l. )1 vnt.31-1-00527-04 (b.b. 20 t. 3-25 l. )1 vnt.31-1-00754-04 (b.b. 20 t. 26-44 l. )1 vnt.31-1-00656-04 (b.b. 21 27-59 t. l. )3 vnt.50-1-1608-02 (b.b. 22 t. 42-207 l. )8 vnt.10-1-01932-03 (b.b. 23 t. 20-36 l. )1 vnt.10-1-02552-03 (b.b. 23 t. 37-68 l. )1 vnt.10-1-02628-04 (b.b. 24 t. 97-136 l. )1 vnt.10-1-02438-04 (b.b. 28 t. 150-168 l. )1 vnt.10-1-02225-04 (b.b. 29 t. 128-166 l. )3 vnt.10-1-02229-04 (b.b. 29 t. 167-185 l.)3 vnt.10-1-02311-04 (b.b. 29 t. 186-209 l. )1 vnt.10-1-02350-04 (b.b. 29 t. 210-225 l. )1 vnt.10-1-70010-05 (b.b. 30 t. 18-37 l. )1 vnt.66-1-1440-05 (b.b. t. l. )1 vnt.01-2-00012-06 (b.b. 33 t. 2-25l. )4 vnt.01-2-00013-06 (b.b. 33 t. 26-50 l. )1 vnt.01-2-00014-06 (b.b. 33 t. 51-64 l. )1 vnt.01-2-00017-06 (b.b. 33 t. 65-821 l. )2 vnt.
Remiantis 2005-07-29 specialisto išvadoje Nr. 2358 pateiktais duomenimis apie anksciau tirtus netikrus 50 euru banknotus nustatyta, kad aukšciau nurodytu ikiteisminiu tyrimu metu išimti netikri 50 euru banknotai pagaminti naudojant tas pacias priemones, kurios išimtos baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00005-04 (t.50 b.l. 146-178).
2005-11-16 specialisto išvadoje Nr.8205 nurodyta, kad Europos Centrinis bankas 50 euru banknotams, kurie buvo gaminami techninemis priemonemis, pateiktomis pagal baudžiamaja byla Nr. 38-1-00005-04, bei su šiomis priemonemis pagamintiems banknotu pusfabrikaciams yra suteikias indikatyva EUA0050 P00003. Europos Centrinio banko duomenimis Europos Sajungos valstybese su šiuo indikatyvu buvo išimta 14 429 vnt. 50 euru banknotu. Lietuvos policijos kriminalistiniu tyrimu centre 2003 – 2005 m. su šiuo indikatyvu buvo ištirta 74 vnt. 50 euru banknotu ( t.51, b. l.203-205).
Gavus duomenis iš Europos Centrinio banko padirbtu euru banknotu duomenu bazes apie išimtus iš apyvartos netikrus 50 ir 100 nominalo euru banknotus su indikatyvais EU A0050 P00003 ir EU A 0100 P00003, nustatyta, kad šiuo metu yra išimta 977 vnt. daugiau netikru 50 euru banknotu bei 14 377 vnt. daugiau netikru 100 euru banknotu nei nurodyta kaltinimuose ( t. 73, b. l. 72-76).
Surinktu irodymu visetas rodo, kad kaltinamasis I. I. padejo V. A. pagaminti netikrus euru banknotus, tai yra sukure 50 nominalo euro banknoto kompiuterini maketa, atspausdino spausdinimo pleves, iraše i kompaktini diska informacija, reikalinga hologramai daryti, po ko V. A., panaudodamas šias priemones, gamino, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru 50 nominalo euru banknotu, tai yra ne mažiau 15 406 vienetus netikrus netikru 50 euru nominalo, 721 450 euru ( 2 491 022 litu ) vertes, kurie buvo realizuoti ivairiose pasaulio šalyse. Kratos metu surastos technines priemones, irankiai ir medžiagos naudojamos netikru euru gamyboje buvo ištirtos ir nustatyta: kad 50E banknotu pusfabrikaciai ir 50E banknotai atspausdinti ne pagal euru spausdinimo reikalavimus, banknotu pusfabrikaciai atspausdinti ofsetines spaudos budu, euru banknotu gamybai buvo panaudotos pleves, išimtos kartos metu pas V. A., pleves pagamintos panaudojant tas pacias skaitmenines vaizdo laikmenas, reljefiniai ispauD.i tiketina buvo padaryti tirti pateikta kliše giliaspaudei imituoti, kuri buvo išimta pas V. A., kompiuterio „Toshiba“ kataloge yra failai, esantys išoriniuose kaupikliuose bei kompaktiniuose diskuose ir šiu failu pavadinimai sutampa su pavadinimais failu, kurie buvo rasti kompaktiniame diske „Verbatim“, kuris buvo išimtas pas V. A. ir kuriame yra vaizdine medžiaga, reikalinga euru gamybai. Ši informacija i diska irašyta 2002-12-19, o veliausia informacija patalpinta 2003-03-25. Specialistai patvirtino ta aplinkybe, kad jiems pateiktu techniniu priemoniu- skaitmenines laikmenos ir skaidrios pleveles su 50 euru elementu atvaizdais, skirtos pasigaminti banknotu gamybai naudojamas spausdinimo formas ir kitas priemones bei tiesiogiai gamybai naudojamos priemones : klišes, skirtos atlikti reljefinius ispaudimus banknotuose, sidabro spalvos pleveles juostelems ir hologramoms pagaminti, numeriu reljefines klišes pilnai pakako pagaminti 50 euru banknotus. Specialistas nustate, kad 611 vienetu netikru euru banknotu ir 3951 lapai su 50 euru elementu atvaizdais, kuriuos pateike pats V. A. prisikiriami indikatyvui EU A0050 P00003.
Tai, kad I. I. padejo V. A. gaminti netikrus euru bankontus rodo ir tai, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), kur I. I. dirbo, buvo rasti ir paimti devyni kompaktiniai diskai, kuriuose irašyta informacija, galimai susijusi su pinigu ir dokumentu klastojimu. Specialistas nurode, kad informacija susijusi su 50 nominalo euro bankonoto maketo darymu irašyta i diskus jau 2000-10-20. Taip pat buvo rasti ir paimti 13 lapu su 50 euru elementu atvaizdais. (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti 8 kompaktiniai diskai, kuriuose yra euro banknotu grafiniu elementu ruošiniai, fragmentai. 2002- 01-10 ir 2003-01-23 i diska buvo irašyta informacija,susijusi su 50 nominalo euro banknoto maketo darymu.
Europos Centrinis bankas 50 euru banknotams, kurie buvo gaminami techninemis priemonemis, pateiktomis pagal šia baudžiamaja byla bei su šiomis priemonemis pagamintiems banknotu pusfabrikaciams yra suteikes indikatyva EU A0050 P00003. Teisminio bylos nagrinejimo pradžioje Europos Centrinio banko duomenimis Europos Sajungos valstybese su šiuo indikatyvu buvo išimta 14 429 vnt. 50 euru banknotu. Lietuvos policijos kriminalistiniu tyrimu centre 2003-2005m. su šiuo indikatyvu buvo ištirta 74 vnt. 50 euru banknotu. Veliau, teisminio tyrimo metu prokuroras pateike prašyma pakeisti kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes, nes paaiškejo naujos aplinkybes del netikru 50 nominalo euru banknotu kiekio nustatymo. 2008-10-09 Lietuvos policijos kriminalistiniu tyrimu centras raštu pateike patikslintus duomenis ir nurode, kad Europos Centrinio banko duomenimis iki 2008-10-09 Europos Sajungos valstybese su indikatyvu EU A0050 P00003 buvo išimta 15 406 vienetai netikru 50 euru banknotu. Europos Centrinio banko informacija yra patikima ir objektyvi, ja abejoti teismas neturi pagrindo. Mineto banko direktyvos ir nurodymai yra privalomi visoms Europos Sajungos valstybems. Šia informacija teisiamajame posedyje patvirtino specialistas Ž. Ragauskas ir eksperte N. B., kurie paaiškino, kad ECB duomenys yra patikimi.
Europos Centriniame banke išimti 15 406 vienetu 50 nominalo euru banknotu atitinka kaltinamojo V. A. parodymus apie tai, kad jis pagamino apie 15000 vienetu netikru euru banknotu. Esant tokiom aplinkybem, teismas nustate, kad V. A. gamino, laike ir realizavo 15 406 vienetu netikru 50 euru banknotu. Teismas daro išvada, kad tai yra didelis kiekis, nes šis pinigu palei D. i apyvarta padare didele žala E. S. valstybiu finansinei sistemai.
Pas V. A. taip pat rasta literatura, tai knygos, kuriu pagalba jis gilino netikru euru gaminimo žinias. Teismo posedyje V. A. pripažino, kad eidavo i parodas, kuriuose buvo eksponuojamos naujausios technologijos, medžiagos, spausdinimo reikmenys, kuriu pagalba galima buvo tobulinti netikru euru gamyba.
Nei I. I., nei V. A. savo kaltes negincija, pripažista visas nusikaltimo aplinkybes. Ju parodymai atitinka ištirtus jau aukšciau aptartus rašytinius irodymus. Byloje surinkta pakankamai irodymu patvirtinanciu kaltinamuju kalte. Esant tokiom aplinkybem, kaltinamuju: I. I. veika kvalifikuojama pagal LR BK 24 str. 6d. 213 str. 2d., o V. A. – pagal LR BK 213 str. 2d. , nes padedant I. I., V. A. pagamino, laike ir realizavo dideli kieki netikru euru banknotu.
Nors I. I. neigia, kad buvo iš anksto susitares su V. A. daryti nusikaltima. Šis jo teiginys atmetamas, kadangi pagal baudžiamosios teises teorija, išankstinis susitarimas yra iki veiksmu atlikimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad I. I. susitare su V. A., kad pastarasis ivers apsaugine juostele i I. I. 100 nominalo euru banknotus už tai, kad I. I. atiduos V. A. 50 nominalo euro banknoto maketa. Jie savo veiksmus derino, konsultavosi. Iš to seka, kad buvo iš anksto tariamasi del kiekvieno bendrininko veiksmu atlikimo, todel laikoma, kad jie iš anksto susitare daryti nusikaltima.
netikru 100 nominalo EURu banknotu
gaminimas, laikymas ir realizavimas
Kaltinamasis I. I. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad pažista S. J., R. P., N. S., Š. R., V. O., G. V., D. S., D. R., R. T., R. B., nes su jais gamino netikrus 100 nominalo euru banknotus. T. S. ir D. M. mates, bet ju vaidmens euru gamyboje nežino.
I. I. parode, kad 2002 metais, kai jau buvo ivestas euras Europoje, R. T. jam atneše tikrus 50 ir 100 nominalo euro banknotus ir pasake, kad jis pasižiuretu kuri iš šiu banknotu lengviau padirbti. Jis pradejo daryti 100 euro ir 50 euro nominalu banknotu maketus. Jis su R. paskaiciavo netikro banknoto pagaminimo savikaina ir R. T. nusprende, kad reikia daryti 100 euro nominalo banknota, kadangi tai labiau apsimokes.
Tada jis iš pradžiu tikra 100 nominalo euro banknota nusiskanavo skeneriu ir ji išsaugojo kompiuterio kietojo disko atmintyje. Po to, su maketavimo programa "Corel Draw" jis perpieše nuskenuota vaizda, suskirstydamas i atskirus piešinius pagal spalvas ir patalpindavo i atskirus sluoksnius, kadangi buvo lengviau dirbti su atskirais piešiniais. Iš pradžiu jis galvojo netikra euro banknota atspausdinti spausdintuvo pagalba, taciau bandymu metu nusprende, kad spausdinant netikrus eurus, jie gaunasi nekokybiški. Bandant spausdinti netikrus eurus jis su R. T. nusprende, kad reikes spausdinti ofsetiniu budu. 100 euro nominalo banknoto maketavimus ir kiti bandymai užtruko apie puse metu. Taciau nusprendus netikrus eurus spausdinti ofsetiniu budu, jis pradejo kurti maketa, kuris buvo skirtas ofsetiniam spausdinimui. Iš viso jis padare apie 20 sluoksniu, kurie turejo buti dedami i spaudos mašina ir tada spausdinami netikri euru banknotai. Jis sukure eile failu, kuriose buvo ivairi su netikru euru maketavimu susijusi informacija. Hologramai buvo padarytas maketas iš triju sluoksniu. Trys sluoksniai buvo padaryti tam, kad vartant kupiura holograma keistu vaizdus. Taciau jam nepavyko padaryti, kad hologramos viduryje matytusi euro ženklas iš mikroskyluciu. Pasitares su R., tai daryti atsisake. Imituoti vandens ženklui jis padare maketa iš 2 sluoksniu. Visus maketavimo darbus padare pats, o banknotu numeravimo faila, skirta padirbtu euru kupiuru numeravimui padare N. S.. Šis failas buvo naudojamas spausdinant numerius spalvotu lazeriniu spausdintuvu. Iš pradžiu numeriai buvo spausdinami šilkografijos budu, ši darba atliko G. V.. Veliau šilkografijos budu daryti skaicius buvo atsisakyta ir viskas buvo spausdinama lazeriniu spausdintuvu. Vykdant maketavimo darbus, kartais dalyvaudavo ir R. T., kadangi jam buvo labai idomu matyti procesa. Klišiu numerius, kurie buvo spausdinami averso puseje, jis sugalvojo pats arba dali nukopijavo nuo tikru banknotu. Ju iš viso buvo dvylika, kadangi ant vieno lapo tilpo 12 vnt. banknotu. Per visa netikru euru gamybos laikotarpi, pats maketas skyresi labai mažai, tik iš esmes buvo pakeistas juosteles pavaizdavimas. Maketa su 100 euro nominalo banknotu jis laikydavo kompiuterinese laikmenose bei išoriniame kietame diske. Kompaktinio disko, kuriame buvo 100 nominalo euro maketas, jis niekam nedave. Už lešas, gautas iš netikru euru realizavima jis 2003 metais nusipirko nešiojama kompiuteri "HP NX", kuri naudojo ir savo kasdieniniame darbe ir darant netikro euro maketa. Tais paciais metais jis ši kompiuteri atidave N. S. naudotis. Šitame kompiuteryje jis mate faila, kurio pagalba N. S. ir spausdino serijos numerius ant netikru euro banknotu. 2004-11-06 apžiuros metu jo auT.bilyje „Volvo“, rasti ir išimti kompaktiniai diskai priklauso jam.
Paruoštus maketus jis iraše i laikmena ir nuneše i UAB "(duomenys neskelbtini)", kur išsileido pleves. Tai dare pas savo pažistama G.. Išleistu pleviu G. nemate ir jam apie netikru euru gaminima nieko nepasakojo.
Patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), jie dare taip vadinamus pospaudinimius darbus, t. y. ten buvo ploninamas popierius netikru pinigu gamybai, atliekami šilkografijos procesai, padaromos hologramos popieriuje, popieriuje atžymimi kupiuru numeriai, o patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. spaustuveje, priklausancioje R. P., buvo atspaudžiamas pinigu kupiuru vaizdas paruoštame popieriuje. Jis taip pat buvo išsinuomaves ir kabineta (duomenys neskelbtini), treciame aukšte ir visus maketavimo darbus su euru jis atlikinejo šiame kabinete. 2003 m. pabaigoje - 2004 m. pradžioje, jo ar tai R. T. prašymu, G. V. (duomenys neskelbtini), patalpose išsinuomavo savo firmos vardu du kabinetus, kuriuose buvo gaminami tik netikri eurai. Pinigus šiu patalpu nuomai dave jis. Šituose kabinetuose buvo gaminami tik netikri eurai ir juose buvo iranga, kuri buvo nupirkta netikru euru gamybai. Išnuomotame viename G. V. kabinete buvo atliekami kalandravimo ir iškiliosios spaudos imitavimo darbai. Šiuos darbus atlikdavo V. O. ir D. S.. Taip pat šitame kabinete dirbo ir N. S., kuris dedavo ant netikru euru banknotu hologramas bei spausdindavo serijos numerius. Antrame kabinete buvo atliekamas popieriaus karpymas bei šilkografijos darbai. Šitame kabinete dirbo Š. ir D. R.. N. S. jam pasake, kad jis nesutaria su V. O. bei D. S. ir todel jis buvo perkeltas su visa technika i jo nuomojama buta (duomenys neskelbtini) ir ten spausdino serijos numerius bei klijavo hologramas. Ten dirbo 2004m. apie menesi laiko. Po to N. pasake, kad vel nori gaminti netikrus euro banknotus (duomenys neskelbtini). Po to N. pageidaujant, jis buvo perkeltas i (duomenys neskelbtini) esancias patalpas. I K. N. S. atvažiuodavo tada, kada jis pasakydavo, kad reikes gaminti euro banknotus, nes jis su šeima pastoviai gyveno Klaipedoje.
Kaltinamasis I. I. taip pat parode, kad (duomenys neskelbtini) esancios šilkografijos stakles priklauso G. V. ir I. I. iš jo ju nepirko. Lazeriniai spausdintuvai, kurie buvo išimti kratos metu (duomenys neskelbtini), išskyrus firmos "Lexmark" spausdintuvas, buvo naudojami euro banknotu spausdinime. 2004 m. jis nupirko viena nespalvota spausdintuva, už lešas gautas iš netikru euru realizavimo, “Lexmark”, taciau jis nepasiteisino ir su juo nespausdino hologramu. Jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Tarp daiktu, kratos metu išimtu (duomenys neskelbtini) galejo buti ir pudra, kuri buvo naudojama reverso puseje dešiniajame kampe esancio skaiciaus "100" padarymui. Taip pat išnuomotose kabinetuose (duomenys neskelbtini) buvo dar dulkiu siurbliai, kurie buvo naudojami tam, kad pritrauktu lapa prie vakuuminio šilkografijos stalo. Patalpose taip pat buvo daug lipnios juostos, kuri buvo naudojama ant netikru euru atliekant šilkografijos darbus. I. I. parode, kad jis su R. T. buvo M. parodoje, kurioje jis nusipirko spalvu palete. Spalvu palete jam buvo reikalinga ir kasdieniniuose maketavimo darbuose, be to R. P. pagal ja maiše spalvas netikriems euru banknotams spausdinti. Tokia spalvu palete jis dave ir R. P..
Bandymu eigoje jis nutare, kad netikru pinigu gaminimui reikalingas popierius iš medvilnes. R. irgi domejosi šiuo klausimu. Koki popieriu naudoti netikru euru gamybai, jiems patare V. A.. Ju pasirinktas popierius buvo apie 16 mikronu storio, o jiems reikejo, kad jis taptu apie 9-10 mikronu storio. Storiui išmatuoti buvo nupirkti storio matuokliai, kurie buvo išimti kratos metus. Iš pradžiu mikrometra nupirko R., veliau mikrometra pirko ir jis. Buvo naudojami keli mikrometrai, nes nuo pastovaus naudojimo jie gesdavo. Bandymuose su popieriumi be jo ir R., dar dalyvavo ir G. V., kadangi su juo buvo susitarta, kad jis ant popieriaus šilkografijos budu tures uždeti apsaugine juostele. Jis asmeniškai važiavo i Vilniu, i firma "(duomenys neskelbtini)", ir nusipirko ivairios rušies popieriaus. Visi bandymai vyko patalpose, (duomenys neskelbtini). Šitame kabinete buvo atliekamas popieriaus kalandravimas, tai yra jo ploninimas. Popieriaus ploninimui specialias stakles atveže R. T.. Iš pradžiu R. atveže mažas kalandravimo stakles, taciau jos buvo netinkamos, kadangi nepavyko išgauti tinkamo popieriaus plonumo. Po kurio laiko R. atveže didesnes kalandravimo stakles, kurios buvo tinkamos ir jas visa laika ir naudojo. Tinkamo popieriaus parinkimas ir jo ploninimas truko apie 2 menesius. Popieriaus ploninime G. V. nedalyvavo. G. V. jie tik atnešdavo suploninta popieriu, o jis šilkografijos budu bandydavo padaryti juostele. Ploninat popieriu iškilo problema, kad popierius gaudavosi šiek tiek gelsvas, taciau jis nusprende, kad spaudos procese popieriu reikes padengti šviesiai melynos spalvos tonu ir popierius tada igaus balto popieriaus iliuzija. Popieriu netikru euru gamybai pirko kartu su R. T. iš UAB "(duomenys neskelbtini)", firmos „Arche“, kuris yra 100 procentu iš medvilnes ir jo gramatura yra 110, vienodo dydžio. Veliau popieriu jie pirko iš Vilniuje esancios firmos "(duomenys neskelbtini)", kurioje popierius buvo pigesnis. Firmoje "(duomenys neskelbtini)" del nupirkto popieriaus buvo išrašoma saskaita - faktura.Jis pats savo firmos vardu, kurioje jis dirbo, saskaitos-fakturos neraše, o buvo rašoma firmos, kurios duomenys jam pateikdavo G. V. arba jis pateikdavo savo pažistamu asmenu, kurie kasdieniniame darbe naudoja popieriu, firmu duomenis. Rašydami saskaitas - fakturas svetimu firmu vardu jis norejo, kad nekiltu koks nors itarimas. Kadangi gaminant netikrus eurus dalis popieriaus buvo nukerpama, todel jis buvo supakuotas ir laikomas patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atraižas galvojo panaudoti velesniame darbe, kadangi minetas popierius buvo gana brangus. Be to patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), buvo laikomas "Archer“ firmos nepanaudotas popierius, skirtas euro banknotu gaminimui, kuris buvo išimtas kratos metu.
Be to, kaltinamasis parode, kad buvo problematiška gauti dažu, kurie šviestu ultravioletineje šviesoje, nes tikras euro banknotas šviete ultravioletineje šviesoje. Iš pradžiu jis galvojo panaudoti rašala, kuris šviecia ultravioletineje šviesoje, taciau tai nepasiteisino. Tada tokiu dažu jis gavo iš S., po to pirko jis ir R..
I. I. parode, kad kai buvo baigti maketavimo darbai, jis savo draugui R. P. pasiule atspausdinti ofsetiniu budu netikrus eurus. Jis žinojo, kad R. turi ofsetine spaudos mašina ir R. pasitikejo, nes anksciau R. P. prašymu atliko legalius maketavimo užsakymus. Apie bendradarbiavima su R. P. jis pasitare su R. T.. Jis supažindino R. P. su R. T.. Iš pradžiu jis su R. P. kalbejo, ar šis sugebetu atspausdinti netikrus eurus ir R. sutiko. Žinojo, kad spausdinti netikrus eurus R.i pades S. J., kuris dirbo kartu su R. P.. Prieš pirmos partijos spausdinima I. I. su R. susitare, kiek jis gaus pinigu už netikru euru spausdinima, taciau dabar tikslios sumos neatsimena. Apie atlygi S. jis nežino, kadangi visus pinigus jis atiduodavo R. P.. Kokia reikia duoti pinigu suma R.i jis taresi kartu su R..
2002 metu pabaigoje, prieš pirmos netikru euru partijos spausdinima jis nuveže popieriu, pleves ir kitas medžiagas reikalingas netikriems eurams gaminti i R. P. spaustuve, (duomenys neskelbtini). Jis iš anksto buvo susitares su R., kad spausdinant netikrus eurus spaustuveje nebutu pašaliniu asmenu. Prieš netikru euru spausdinima R. išleisdavo darbininkus atostogom, tuomet likdavo tik jis ir S. J.. Pradejus R. netikru euru spausdinima, jis dažnai atvažiuodavo i spaustuve pasižiureti netikru euru gaminimo procesa tam, kad pasižiureti maketavimo trukumus, kad ateityje butu galima patobulinti maketa - pleve. Jis atvažiuodavo vienas arba kartu su R. T.. Atspausdintus eurus jie lygindavo su tikraisiais, žiurejo ka reikia tobulinti. Iš atvežtu pleviu S. ir R. pasidare skardas ant kuriu buvo pavaizduoti 100 nominalo euro banknoto elementai. Ant vieno lapo R. su S. atspausdino 12 vnt. 100 euro nominalo banknotu. Po pirmos partijos išejo apie 200 vnt. brokuotu lapu, kadangi spalvos neatitiko originaliu spalvu pavaizduotu tikrame euro banknote, taip pat reikedavo priderinti spalvas. Po to, kai R. su S. atspausdino partija netikru euru, jis pasieme visus brokuotus popierius, pagaminta produkcija, pleves ir kitas medžiagas likusias nuo gamybos proceso. Už atspausdintus eurus, jis su R. atsiskaite, bet kiek pinigu dave neatsimena. Prieš kitu netikru euru spausdinima jis vel iš anksto su R. susitardavo, kada pas ji nebus žmoniu ir tada atveždavo popieriu, pleves ir kitas medžiagas, reikalingas netikru euru spausdinimui. Spausdinimo procesas S. J. ir R. P. užtrukdavo apie savaite. Atspausdintus lapus su netikru euro banknotu vaizdais jam R. P. perduodavo supakuotus, o i deže sukraudavo pleves bei likusias medžiagas nuo netikru euro gamybos. Atspausdintus eurus jis visa laika nuveždavo i G. V. išnuomotus kabinetus (duomenys neskelbtini).
Taip pat I. I. parode, kad pas R. P. giljotinos pagalba jis pats sukarpydavo lapus, kadangi tai reikalavo tikslumo. Karpymo metu darbininku nebudavo spaustuveje arba budavo tik pats R. P.. Nesukarpyti euru banknotai buvo laikomi patalpose (duomenys neskelbtini). Veliau, 2003 metais pabaigoje ar tai 2004 metu pradžioje jis nusipirko giljotina, kuri buvo naudojama tik netikru pinigu - euru karpymui.
Tada, kai R. P. atspausdino netikrus euru banknotus, jis juos apkarpe ir dalimis atiduodavo S., kuris ikišdavo i popieriu apsaugine juostele. Taip daryti jam nurode R. T., kadangi tuo metu jie nebuvo sugalvoje, kad galima imituoti juostele šilkografijos budu. S. labai negreitai vere juosteles. Tuo metu kai V. A. iverinejo apsaugine juostele, tiek jis, tiek G. V. eksperimentavo kaip galima butu be V. A. pagalbos iverineti juostele, o tuo metu R. T. vertino ju darba. Pats R. T. su suploninta adata bande iverti apsaugine juostele, taciau jam tai padaryti nepavyko. Kai jis sugalvojo, kaip juosteles imituoti šilkografijos budu, tada R. T. pasake, kad jis nutrauktu santykius su V. A.. Tokiu budu gaminant netikrus 100 euro nominalo banknotus iš pradžiu juosteles ikišdavo V. A., o paskui juosteles imitavima buvo padaromas šilkografijos budu. Kaip dalini atlygi už juosteliu ikišima jis padare S. 50 euro nominalo banknoto maketa.V. A. buvo mokama už juosteles idejima i viena netikra euro banknota, kiek sumokejo nepamena. Su V. A. jis atsiskaitydavo pats, kai pinigus duodavo R. T.. R. T. žinojo, kiek jis moka V. A. už apsaugines juosteles iverima, kadangi jis pats su R. T. derino atlygio dydi. Prieš atiduodant R. P. popieriu antros netikru 100 euru partijos spausdinimui, G. V. šilkografijos budu padare ant tušciu lapu apsaugines juosteles imitacija.
Taip pat I. I. parode, kad atspausdintus netikru euru ruošinius jis nuveždavo i patalpas (duomenys neskelbtini), esancias pirmame aukšte, kurias išnuomavo G. V.. Ten esanciame kabinete toliau buvo tesiamas euru padirbinejimo procesas, atliekami šilkografijos darbai. Atvežus banknotus i išnuomotas G. V. patalpas, G. V. banknoto reverso puseje šilkografijos budu padarydavo vandens ženklus. Iš pradžiu vandens ženklus dare tik G. V., taciau veliau tai dare ir Š. R.. Jis G. V. duodavo pleves su vandens ženklu imitacija ir jis pats pasidarydavo remelius, kurie buvo naudojami vandens ženklui padaryti šilkografijos budu. Prieš netikru banknotu kalandravima buvo padaromas vandens ženklas - arkos tamsiosios detales.
Po kalandravimo buvo daromos arkos šviesiosios detales ir stulpai bei užrašas "100". Taip pat G. šilkografiniu budu atlikdavo dar šiuos darbus: padarydavo reverso dešiniame apatiniame kampe esanti užraša "100". Tam, kad užrašas varT. keistu atspalvi jis su R. T. ir G. V. bandymu metu nustate, kad užrašas turi buti padarytas spaudžiant 2 kartus šilkografijos budu. Pirmu kartu buvo padengiama bordo spalva, o antru kartu dengiama pasigamintais dažais, i kuriu sudeti ieina lakas ir dvieju splavu perlamutriniai milteliai. Jis su R. bei G. V. bandymu metu ir surado tinkamiausia buda padaryti užraša "100".
Banknoto numeri reverso puseje iš pradžiu G. dare šilkografijos budu, taciau veliau buvo pereita prie spausdintuvo, kuriuo buvo spausdinami banknotu numeriai. Be to, R. jam buvo sakes, kad netikri euro banknotai turi buti su skirtingais serijos numeriais.
I. I. parode, kad prieš kalandravima buvo daroma tik vandens ženklu imitacija, tai yra arkos tamsiosios detales, o visi kiti veiksmai susije su šilkografijos budu yra daromi po kalandravimo. Tarp šilkografijos elementu darymo buvo daromas kalandravimas, kuri atlikdavo V. O. ir D. S.. Po kalandravimo banknotai yra prikarpomi, tai yra buvo padaromi tokio dydžio kaip tikrieji eurai. Prikarpyma darydavo jis pats arba keleta kartu dare ir N. S.. Po to G. V. arba Š. R. atlikdavo toliau šilkografijos darbus. I. I. parode, kad 2003 m. viduryje, pagalbiniams darbams gaminant netikrus eurus G. V. pasiule dar du asmenis: Šaruna ir D. R.. Jie turejo padeti G. prie operaciju atliekamu šilkografijos budu. Iš pradžiu jiems už netikru euru gaminima mokejo G., o 2003 metu pabaigoje, jis pats pradejo jiems moketi. Kiek mokedavo G. V., jis nežino. Suma, kuria reikejo moketi Š. ir D. R. jam pasake R. T., bet tikslios sumos nepamena.
Be to, I. I. parode, kad pradejus gaminti pirma partija netikru pinigu R. T. jam pasake, kad netikru euru gamybos procese dirbs ir jo draugas V. O.. Jis dirbo (duomenys neskelbtini). V. O. kalandravo ir po to dar imituodavo iškiliaja spauda. Iš pradžiu už darbo savaite jis Vitalijui mokejo po 1000 litu. Toki pati darba dare ir D. S., kuriam tai pat mokejo po 1000Lt. per menesi. Gaminant pirmuosius eurus, likusias nuo netikru euru gamybos „Arches“ popieriaus atraižas, V. O. ir D. S. bande naudoti kalandravimo metu, tai yra ant popieriaus atraižos buvo dedamos ant paranito, kurio paieška rupinosi R. T.. Ant atraižu buvo dedami netikru euru banknotai ir jis buvo leidžiamas per kalandravimo stakles. Taciau atraižu nuo "Arches" popieriaus buvo atsisakyta, kadangi jis buvo per minkštas ir del to neišejo gerai suploninti netikru euru banknotu. Tolesniuose kalandravimo procesuose V. O. ir D. S. vietoj popieriaus "Arches" atraižu naudojo paprasta A4 formato dydžio popieriu.
I. I. taip pat parode, kad naudojant kalandravimo stakles ant netikro 100 euro banknoto buvo padaroma iškiliosios spaudos imitacija. Iškiliosios spaudos imitacija dare D. S. ir V. O.. Taip pat kalandravimo procese buvo naudojamas paranitas, kuris buvo dedamas tarp volu, kad jie greitai nesudiltu.
I. I. parode, kad po šilkografijos darbu budavo daromos hologramos. Hologramas pradžioje darydavo jis, dalyvaujant ir padedant R. T., bet paskui tai pastoviai darydavo N. S.. Hologramos darymui I. I. specialiai pirko spausdintuvus, dažniausiai tai - HP Laser Jet 2300. Po pirmo atspausdinimo, jis arba R. T., arba kartu imdavo folga ir dedavo ant atspausdintos vietos ir uždejus balta lapa prikaitindavo. Po hologramos padarymo šilkografijos budu ant hologramos buvo uždedamas lakas. Veliau folgos prikaitinimui jie naudojo laminatoriu, taciau jis nepateisino ir tada jis su R. T. sužinojo, kad folgos prikaitinimui yra specialus aparatas - folgizatorius. R. reikalavo geresnes kokybes ir greitesnio gamybos ciklo, todel dažnai pats surasdavo ar padedavo ieškant nauju gamybos priemoniu. Folgizatoriu jis su R. pirko M.. Iš viso jie isigijo tris folgizatorius, kuriu vienas buvo net nepanaudotas, o kiti buvo naudojami gaminant hologramas.
I. I. parode, kad 2003 m. vasara, jis R. T. pasake, kad turi pažistama drauga N. S., kuris yra geras kompiuteristas, išradingas žmogus ir, kad jis gali padeti pagreitinti hologramos darymo procesa ant netikru euro banknotu. 2003 m. vasara, jis pokalbiu su N. S. metu pasake, kad gamina netikrus eurus ir ko nori iš jo netikru euru gamybos procese. N. S. sutiko dalyvauti netikru euru gamybos procese ir jiedu susitare del atlygio už darba. Už hologramos padaryma bei veliau už serijos numeriu spausdinima N. iš jo gaudavo apie 2 litus nuo vieno banknoto, bet eigoje jo atlygis kilo. Iš pradžiu N. darydavo tik holograma, kuria prieš tai darydavo jis. Taip pat N. tobulino spausdintuvus, kad jie kuo tiksliau atspausdintu hologramos sluoksnius. Iš pradžiu N. dirbo ir jo išnuomotose patalpose Jurbarko g.2, treciame aukšte. Jis patalpas buvo išnuomaves UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu ir pats už jas mokejo.
I. I. parode, kad 2003 m. vasara jis kartu su R. T., N. S. nutare, kad serijos numerius ant netikru euru reikia spausdinti spausdintuvu, o ne šilkografijos budu. Tuo tikslu jis su N. S. pradejo ieškoti tinkamo spausdintuvo numeriams spausdinti. Po bandymu jie pasirinko firmos HP spalvota lazerini spausdintuva 4600 serijos. N. S. pats pasiule, kad toki spausdintuva galima nupirkti per jo žmonos J. S. firma, esancia K., kurioje ji dirbo. Tada R. T. nuvažiavo i K. ir nupirko užsakyta spausdintuva. R. T. mokejo iš pinigu, kurie buvo gauti realizavus netikrus eurus. R. T. kartais atskaiciuodavo nuo jam skirtu pinigu ta suma, kuria jis išleisdavo medžiagoms ir priemonems. Už spausdintuva sumokejo apie 8000 litu ir jis buvo naudojamas tik netikru euru serijos numeriams spausdinti. Serijos numerius spausdino N. S. ir su šituo spausdintuvu buvo atspausdinti serijos numeriai ant keliu partiju pagamintu netikru euru. N. S. del parduoto spausdintuvo žmona pasake, kad del jo pirkimo teiravosi policijos pareigunai. Tada jis su R. T. ir N. S. nutare, kad visus spausdintuvus reikia pirkti ne Lietuvoje. Jie žinojo, kad kiekvienas spalvotas spausdintuvas spausdindamas palieka koda, per kuri gali juos susekti. Todel 2003 m. - 2004 metais R. T. atveže serijos numeriu spausdinimui du spausdintuvus, už kuriuos jis sumokejo apie 16 000 litu. Prie spausdintuvu visa laika budavo atvežama ir papildomu toneriu. 2004 m. pavasari, jis kartu su R. B. važiavo i T. ieškodami, kur nupirkti spausdintuvu serijos numeriu spausdinimui. Jis su N. S. nusprende, kad serijos numeriu spausdinimui naudos HP Color LaserJet 3500, kurie buvo perpus pigesni. Prieš kelione R. pasake, kad jis pats neis pirkti spausdintuvo. Taline R. T. pirko spausdintuva ir mokejo apie 4000 litu, o jis nupirko tik toneliu. Po kurio laiko R. T. ir R. B. nuvažiavo i L. ir vel nupirko spausdintuva HP Color LaserJet 3500, už kuri jis sumokejo apie 4000Lt. Prieš sulaikyma buvo netikru euru spausdinimo partija, po kurios R. T. ir R. B. pasake, kad visus spausdintuvus, naudotus serijos numeriu ant netikru euru spausdinimui reikia sunaikinti. Tada jis su D. S. atveže visus turetus spausdintuvus, kuriais spausdino serijos numerius, ir prie D. S. namu esancioje dykvieteje juos sudegino.
Gaminant netikrus eurus, likdavo brokuotu kupiuru, atraižu, todel jas jie kaupdavo vienoje vietoje, o veliau D. S. jas sudegindavo. Deginama buvo tik pas D. S. namuose, kadangi tik jis vienas turejo tam tinkamas salygas, nes gyveno nuosavame name, kuriame buvo patalpu apšiltinimo krosnis.
2004 m. spalio men., jis su D. S. važiavo i V., kur nupirko du spausdintuvus ir jiems tinkamu toneriu už 20000 Lt. Tam, kad nekiltu itarimu, šiuos spausdintuvus i L. atveže R. T. giminaitis. Už pervežima jis sumokejo apie 100-200 euru. Spausdintuvus laike jam priklausanciose patalpose (duomenys neskelbtini).
Taip pat I. I. parode, kad termina iki kurio reikejo pagaminti pirma partija netikru euru nustate R. T..R. visa laika skubindavo tiek ji, tiek ir kitus darbininkus. Iš R. kalbu suprato, kad ji skubina R. B., kuris buvo suinteresuotas tuo, kad laiku gauti pagamintus netikrus eurus. R. T. sake, kad jeigu bus priekaištu nuo R. B. del nesuspejimo laiku pagaminti netikrus eurus, tai jis jam irgi priekaištaus ir bus blogai. Iš pokalbiu, jis suprato, kad viršesnis už R. yra R. B., kuris spresdavo visas problemas, iškilusias su darbininku girtavimu.
I. I. parode, kad jis žinojo apie keliones ir apie balius ir tai buvo dalinis atlygis už atlikta darba netikru euru gamyboje, bet viska darydavo R. T., kuris nupirkdavo poilsines keliones ir sumokedavo už balius, o jam tik pasakydavo, kiek jis turi atitinkamai mažiau moketi darbininkams. Nesumoketa suma buvo lygi keliones ar baliaus kainai.
Kaltinamasis neigia gaves iš R. T. ir R. B. daugiau nei 4 276 259 litu neteiseto atlygio. Parode, kad gautu lešu neskaiciavo, jo nuomone, pelno gavo apie 1 milijona litu, taciau iš šios sumos buvo isigytos visos medžiagos ir priemones, reikalingos euru gamybai. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausose nurodytas pelnas yra neteisingas. Kaltinamasis taip pat neigia, kad subure organizuota grupe, organizavo ir koordinavo jos veikla. Jam vadovavo R. T. ir R. B.. Negincija, kad jam žinant, i darba buvo priimti Š.ir D. R., V. O., D. S..
Kaltinamasis parode, kad 2002 m. pabaigoje - 2003 m. pradžioje, jie baige daryti pirma partija netikru euru. Iš pirmos partijos buvo pagaminti tinkami realizavimui ne mažiau 3000 vnt., i kuriuos apsaugines juosteles ikišo V. A., ir kuriuos visus jis atidave realizavimui R. T.. Laikotarpyje iki 2003 m. vasaros, baigus pirma partija ir baigiant ja atiduoti R. T., jie pradejo spausdinti antra euru partija. Prieš antros partijos spausdinimo pradžia jis patobulino maketa. Antrai partijai jie nusprende panaudoti apie 1000 vnt. lapu. Kuo jie darydavo didesne partija, tuo mažiau reikejo trukdyti R. P.. Trecia partija netikru euru R. P. spaustuveje buvo pradeta gaminti 2004 m. kovo men. Jos spausdinimui jis atveže apie 5000 vnt. lapu. 2004 m. birželio men. R. P. spaustuveje buvo pradeta gaminti 4 partija netikru pinigu, kurios metu jis atveže vel apie 5000 vnt. lapu. 2004 m. spalio men. I. I. penktai partijai R. P. atveže i namus apie 5 ar 6 tukst. vnt. lapu, kurios gamybos procese ji sulaike policijos pareigunai. Popieriaus paskutiniai partijai nupirko tiek daug todel, kad R. T. ir R. B. jam nurode toki kieki nupirkti.
I. I. parode, kad pagamintu euru realizavimu rupinosi R. T.. R. T. prieš pirmos partijos pradžia jam ir G. V. kalbejo apie atlygi už darba gaminant netikrus eurus. Tarpusavyje nuspresta, kad jis gaus nuo pagamintos netikru euru sumos apie 10 procentu, taciau toliau ši suma mažejo, nes didejo kiekiai. G. V. turejo gauti apie 2 procentus nuo pagamintos netikru euru sumos, kuriuos jis jam mokedavo iš savo gaunamos pinigu dalies.
Visus pagamintus netikrus eurus jis atidave R. T.. Jis iš anksto buvo susitares su R., kad jis jam paduoda netikrus eurus, o jis po realizavimo duos tikrus pinigus, tai yra jam priklausancia pinigu dali. Iš savo dalies gautu pinigu jis turejo duoti pinigus ir V. O., ir G. V., ir D. S., ir R. P.. Su S. J. turedavo atsiskaityti pats R. P.. Kiek pinigu gaudavo R. T. ir R. B., jis nežino. Už pirma partija pagamintu netikru euru jis gavo iš R. T. apie 30 000 euru. R. T. su juo tiesiogiai atsiskaitinejo iki 2004 m. pavasario, tai yra iki to laiko kai jis buvo sulaikytas V. policijos pareigunu. Už pirmos partijos netikru euru pagaminima G. V. gavo apie 6000 euru, kiek gavo R. P., S. J., V. O., D. S. jis neatsimena.
2004 metais jis pats netikrus pinigus duodavo tiesiogiai R. B. ir už juos R. B. jam duodavo tikrus pinigus. Jie betarpiškai bendravo todel, kad V. buvo sulaikytas R. T.. Keliones metu i Kuba, jis R. B. sake, kad reikia baigti gaminti netikrus eurus, taciau jis ji nuramino. Jis R. atiduodavo pagamintus eurus, jis taip pat pasakydavo iki kada turi buti pagaminti netikri euru banknotai, taip pat R. B. atiduodavo jo pinigu dali už netikrus pinigus. Jau grižus R. T. iš kalejimo V., jis R. B. sake, kad reikia baigti padirbineti eurus, taciau jis daryti neleido, atkalbinedavo. Pagamintus netikrus eurus jis paduodavo tiesiogiai R. B. arba jo pažistamam žmogui, kuri jam parode pats R. B.. Jam R. B. pasakydavo, kada jis atvažiuos paimti padirbtu pinigu, o kada atvažiuos jo žmogus. Pinigus gautus už realizavima R. B. jam atiduodavo tiesiogiai.
Asmenims, kurie betarpiškai gamino ir spausdino netikrus eurus, už atlikta darba jis ne visada mokejo tokias pacias pinigu sumas. R. P. už paskutines dvieju partiju netikru euru spausdinima dave po 50 000 litu. Iš pradžiu R. P. mokejo mažiau, taciau R. P. jam pasake, kad jis už toki rizikinga darba turi gauti daugiau, kadangi pelno gaunama daug. G. V. jis duodavo iš savo gaunamos dalies, realizavus netikrus eurus, apie 2 procentus. Ta suma siule sumažinti R. T., kadangi G. V. jau nedare serijos numeriu šilkografijos budu. Iš savo gaunamos pinigu sumos G. V. mokejo ir D. bei Š. R.. Tik veliau, kai D. ir Š. R. pradejo skustis, kad jiems per mažai mokama, todel jis pats pradejo moketi, atitinkamai sumažindamas pinigu suma G. V.. R. T. nusprende, kad Š. R. mokes apie 4000 litu už jo padarytus 10000 vnt. euru banknotu, o D. R. gaudavo mažiau nei jo sunus, kadangi jo atliekamas darbas buvo paprastesnis.
Netikrus euru banknotus perskaiciuodavo jis arba R. T., taip pat padedavo V. O. ir D. S..
Kaltinamasis I. I. parode, kad jis su R. T. susitare, kad tarpusavyje kalbant apie netikrus eurus turi buti kalbama naujais telefonais, kadangi pokalbiu gali buti klausomasi. Jis ir R. T. visiems nurode laikytis konspiracijos, naudoti tarpusavio telefoniniams pokalbiams jo duotus telefonus bei nurodydamas niekam neprasitarti apie euru gamyba ir apie tai nekalbeti telefonu. Konspiraciniais tikslais jie pirko naujus telefonus su naujomis SIM kortelemis, juos kas menesi keisdavo.
I. I. parode, kad perejus visus gamybos procesus išeidavo 15-30 procentu broko.
Kratos metu patalpose (duomenys neskelbtini) buvo išimti netikri 100 nominalo euro banknotai yra pagaminti ju. Taip pat kratu metu buvo rastos medžiagos, priemones, irankiai, kuriu pagalba buvo gaminami netikri eurai.
Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad nevadovavo ir nekoordinavo organizuotos grupes veikla, o grižes po sulaikymo V.e nuo 2004m. balandžio 7d. nedalyvavo netikru euru gamyboje.
Kaltinamasis parode, kad tuo metu, kai Europoje pasirode euro banknotas, jis su I. I. sugalvojo padirbineti euro banknotus. Kas sugalvojo, kad reikes padirbineti euro banknotus, jis neatsimena. I. sake, kad gali pagaminti netikra euro banknota, jei atsiras žmogus, kuris gales ji realizuoti. Praejus maždaug 2-3 menesiams, po euro ivedimo Europoje, jis susitiko su I.tu ir I. pasake, kad reikia pradeti gaminti 100 euro nominalo banknota. Jis I. atveže tikra nauja 100 nominalo euro banknota. Buvo sutarta, kad I. darys 100 nominalo euro banknoto maketa, o jis pasirupins realizavimu. Žinojo, kad I. tuo paciu laiku bande gaminti ir 50 euro nominalo banknota, bet jis nežino, ar jis ji užbaige.Susitikes su R. B., pasiule, kad šis padetu realizuoti netikrus euro banknotus. R. B. sutiko, tik prieš tai norejo pamatyti padirbto banknoto kokybe. 100 euro nominalo banknoto maketavimas I. I. truko apie 4-5 menesius. Jis iš anksto su I.tu buvo sutare, kad netikro banknoto maketo daryme ir tolimesneje gamyboje I. naudos savo lešas. I. nenorejo svetimu pinigu investicijos, kad nebutu niekam skolingas ir nuo kažko priklausomas. Kai I. dare maketa, tai jis labai nesikišo, bet ryši palaike, domejosi darbais.
R. T. parode, kad netikru euru banknotu gamybai jie naudojo popieriu iš medvilnes. Piniginio popieriaus storis buvo apie 9 mikronai, taciau tokio popieriaus nebuvo galima nusipirkti. Del popieriaus parinkimo konsultavo S. (V. A.). Jis patare koki popieriu reikia pirkti netikriems eurams gaminti. Tai buvo "Arches" firmos popierius iš medvilnes, kuri galima nusipirkti parduotuveje "(duomenys neskelbtini)". S. pasake, kad "Arches" firmos popierius yra apie 16 mikronu storio, taciau ji bus galima suploninti kalandravimo metodu.
Koks V. A. vaidmuo 100 nominalo euro gamyboje, jis nežino, nes I. nieko nepasakojo. Iš I. kalbu jis sužinojo, kad tuo metu, kai jis dare maketa, jis su R. P. susitare del netikru euru spausdinimo jo spaustuveje. Jis iki tol nebuvo mates R. P., tik veliau ji su juo supažindino I. I...
Baigiant daryti maketa, I. jam dave kalandravimo stakliu brežini, pasake iš kokio metalo turi buti pagamintos bei kur galima jas pagaminti. Jis užsakyma padare ir pagamintas stakles I. nurodymu atveže i (duomenys neskelbtini)Už kalandravimo stakles jis sumokejo iš I. duotu pinigu. Netikru euru gamyboje buvo panaudotos trys kalandravimo stakles.
Apie euro gamyba žinojo ir G. V., kadangi iš anksto su juo buvo sutarta, kad jis ant netikro euro banknoto tures atlikti darbus šilkografijos budu. Patalpas, esancias (duomenys neskelbtini)iš tikruju nuomavo I. I., taciau sutartis buvo sudaryta G. V. imones vardu.
Kaltinamasis R. T. parode, kad pirma netikru euru gamybos partija prasidejo 2002 metu, pabaigoje. Ant I. I. nupirkto popieriaus 3000 vnt. lapu G. V. šilkografijos budu padare lapuose juosteles bei namuko esancio ant banknoto imitacija. Juosteles ir namuko maketa padare I., o G. tik atliko technini darba - šilkografija. Tada tokius lapus I. I. nuveže pas R. P.. R. P. su S. J. atspausdindavo ofsetine spaudos mašina, pagal I. paduotas pleves su euro atvaizdais, netikra euro banknota. Taciau banknotas budavo be hologramos, be serijos numeriu, be iškiliosios spaudos imitacijos. R. P. užnešdavo tik piešini. Pirmosios partijos metu I. ne karta atveže nauju pleviu, kadangi spausdinimo metu pasimate nemažai piešinio broko, kuriuos reikejo pataisyti. Pirma partija R. P. spausdino apie 2-3 savaites. Pirmos partijos metu, kiek atsimena, jis su I.tu arba I. vienas atvažiuodavo i spaustuve ir patikrindavo atspausdintu banknotu kokybe.Pas R. P. jis buvo nuvykes 3 kartus. Kiek I. sumokejo už spausdinimo darbus R. P. bei S., jis nežino. Su R. P. I. buvo iš anksto susitares, kad visas medžiagas reikalingas netikru euru spausdinimui parupins I., o R. kartu su S. atliks spausdinimo darbus. Tiek R. P., tiek S. žinojo, kad jie atlieka viena iš darbu netikru euru gamyboje. Dažus, kurie šviecia ultravioletineje šviesoje, kurie buvo reikalingi netikru euru gamyboje, pirmai partijai parupino I.. Velesnems partijoms tokius dažus jis parupino viena karta, vykdydamas I. prašyma. Atspausdintus lapus, kuriuose buvo atspausdinti 12 vnt. banknotu, paeme I. ir atveže i patalpas, kurios yra (duomenys neskelbtini). Išdžiovinus lapus I. vel važiuodavo pas R. P. i spaustuve ir sukarpydavo popieriu. Jie iš pradžiu neturejo kirpimo stakliu - giljotinos, todel kirpimo darbai buvo atliekami pas R. P. spaustuveje. Sukarpyta popieriu, ant kurio buvo 12 vnt. netikru euro banknotu, D. S. ir V. O. kalandravimo staklemis plonino. Suploninta popieriu I. I. prikirpdavo iki galo, kadangi suplonintas popierius šiek tiek padidedavo. Po kalandravimo banknotus vel paimdavo G. V., kuris atlikdavo šilkografijos darbus, jis pabaigdavo vandens ženklo imitacija, reverso puseje esancio "100" numerio užnešima. G. V. atlikdavo tik šilkografijos darbus. Atlikti šilkografijos darbus G. V. padedavo D. S.. Serijos numerius ant netikru euro banknotu padarydavo šilkografijos budu. Maketus šilkografijos darbams dare visa laika I. I.. Po to I. dare holograma. Iš pradžiu maketa užnešdavo lazerinio spausdintuvo pagalba ir po to buvo dedama folga ir lygintuvu lyginama. Kur buvo tonerio milteliai ten ir prilipdavo folga. Taip buvo daroma dar du kartus kol buvo padaroma pilna holograma. Po to hologramos darymui vietoj lygintuvo buvo naudojamas laminatorius, taciau jis nepasiteisino. Po laminatoriaus hologramu darymui buvo naudojamas folgizatorius. Apie tokio irenginio buvima sužinojo I. I.. Folgizatoriu jis su I. I. nupirko M. parodoje. Kai buvo padaryta holograma, G. V. šilkografijos budu užnešdavo ant hologramos laka. Pinigus už darba tik gavo tada, kai buvo realizuoti pirmi banknotai. Po pirmos partijos jis paeme apie 20 vnt. netikru 100 euro nominalo banknotu ir juos nuveže R. B.. Po pirmos partijos padarymo I. pasiskaiciavo ir pasake, kad už viena netikra 100 euro nominalo banknota nori gauti tikru 14 euru. Jis ir R. B. gaudavo apie 6-8 eurus už viena netikra 100 euro nominalo banknota. Realizavimu užsiiminejo R. B.. Pinigus už realizuotus netikrus euro banknotus jam duodavo R. B.. Jis taip pat duodavo ir ta dali, kuri buvo skirta ir I. I.. I. I. atsiskaitydavo su G. V., V. O., D. S., R. P. ir S.. Kiek jis duodavo už netikru euru gamyba, jis nežino. Iš viso per pirma partija buvo pagaminta apie 7000 vnt. 100 euro nominalo banknotu, o likusieji buvo brokuoti ir juos išmete. Už pirma partija realizuotu netikru euru jis gavo 8000 euru neteiseta atlygi.
Kadangi užsakymai didejo, todel i netikru euru gamyba buvo idarbinti Š. ir D. R. ir N. S., kuris atspausdindavo serijos numerius bei hologramas. Užsakymu kieki nurodydavo R. B.. Kiek atsimena, buvo pagamintos 4 netikru euru partijos. Po to, kai jis buvo sulaikytas Vokietijoje ir 2004 m. balandžio 7 d. paleistas, grižo i Lietuva ir netikru euru gamyboje, realizavime nedalyvavo ir nenorejo dalyvauti.
Kaltinamasis parode, kad jis nežino kur ir kam R. B. realizavo netikrus euru banknotus. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu toje dalyje, kad jis iš R. B. žino, kad netikrus eurus R. realizavo per V., E., D. yra neteisingi. Visi atpažinimo protokolai neteisingi, prierašas apklausos protokole padarytas kitu rašalu. Tyrejas M. S. jam dare psichologine spauD., o dalyvaves advokatas, paskirtas tyrejo, pareigas atliko formaliai ir neužtikrino tinkamos gynybos.
Jis parode, kad neatsimena, ar ivykde itarime paminetas aplinkybes, tai yra, ar jis atskirais atvejais dare holograma, ar jis nutrindavo folgos likucius nuo netikru euru banknotu, ar nusikalstamiems tikslams pasiekti jis pats asmeniškai ieškodavo budu pagerinti ir pagreitinti netikru euru gamybos procesa, suskaiciuodavo pagamintu netikru euru banknotu kieki, atrinkdavo realizavimui tinkamus euru banknotus, juos supakuodavo.
Be to, R. T. parode, kad I. prašymu organizuodavo balius ir poilsine kelione i užsieni, nes turejo pažistamu ivairiose paslaugu sferose ir jam padarydavo nuolaidu. Už kieno pinigus tai buvo daroma jis nepamena.Kaltinamasis teigia gaves ne daugiau kaip 40000 euru neteiseto atlygio už realizuotus netikrus eurus. Šita suma jis gavo iš R. B..
Kaltinamasis parode , kad pažista V. R., nes su juo buvo D.. Keliones metu jis buvo sulaikytas, nes pas ji rado vogtu daiktu ir deportavo. Be to, jis su V. R. važiavo i Norvegija. I Norvegija važiavo tikslu uždirbti pinigu, taciau kokiu tikslu V. R. važiavo, jis nežino.
Kaltinamasis parode, kad jis I. I. paprašytas ir už jo pinigus važiuodavo nupirkti popieriaus. Savo iniciatyva jis to nedare. Taip pat jis ir pasirašydavo ant popieriaus nupirkimo dokumentu. Kelis kartus I. I. prašymu jis važiavo i jo nurodyta vieta ir paeme iš nepažistamo žmogaus dažu, sumokejo I. duotais pinigais taciau nežino ar jie šviecia ultravioletineje šviesoje.
Mobilaus ryšio telefonus pirko I.. Jis tik dave pardaveju telefonus, nes žinojo kur galima pigiau ju isigyti. V. O. buvo ispejes, kad telefonu nekalbetu ko nereikia. Spausdintuva pirko karu su R. B. Taline, o kas nupirko kitus spausdintuvus, jis nepamena.
Kaltinamasis R. T. parode, kad pažista S. D. ir žino, kad jis buvo policijos pareigunas, o veliau dirbo mokesciu inspekcijoje. Kadangi prie namu pastebejes itartinu automobiliu ir juose sedinciu itartinu asmenu, todel jo prašes paslaugos, tai yra sužinoti kam priklauso auT.biliai.
Kaltinamasis R. T. parode, kad jis nevaidino jokio vaidmens, idarbinat kokius nors žmones. Gal ir pasiule idarbinti V. O., kuri senai pažinojo.
Kaltinamasis parode, kad jis buvo tarpininkas tarp I. I. ir R. B.. Priemoniu ir medžiagu, reikalingu netikru euru gamyboje, pirkimo proceso jis nekontroliavo. Hologramos nedare, kartais nutrindavo folgos likucius. Neieškojo budu, kaip pagreitinti gamybos procesa ar patobulinti gamyba. Neskaiciavo pagamintu euru kiekio, tai dare I.. Kratos metu pas ji rasti pinigai yra igyti teisetu budu.
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2002 m. vasara, R. T. jo paklause ar jis turi pažistamu, kurie gales realizuoti netikrus eurus. Jis pasake, kad kai pamatys netikra euro banknota, tai tada gales juos parodyti savo pažistamiems ir tik tada gales su jais tartis del netikru euru realizavimo. Tada dar I. I. nepažinojo, veliau ji supažindino R. T.. Praejus maždaug keletui menesiu R. T. atveže du 100 euro nominalo banknotus. Palyginus su tikru euro banknotu, jam pateikti euro banknotai pasirode nekokybiški. Tuo metu jis su R. nekalbejo apie realizavimo kaina. Jis žinojo, kad jeigu pades realizuoti netikrus euru banknotus, tai gaus už darba tam tikra atlygi. Gautus iš R. euro banknotus jis parode V. R., su kuriuo sportavo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. V. paemes viena 100 nominalo euro banknota pasake, kad pasižiures ir duos atsakyma. 2002 m. pabaigoje jis vel susitiko su V., kuris pasake, kad jam reikia netikru 100 vnt. 100 euro nominalo banknotu. V. jam nepasakojo nei kur, nei kam juos realizuos. Dar prieš šita susitikima su V., R. pasake, kad I. I. už viena netikra 100 euro nominalo banknota nori 14 tikru euru. Likusi suma, kuria jie užsides turejo perpus atitekti jam ir R. T.. Pokalbio metu su V. susitare, kad jis turi duoti tikrus 22 eurus už viena netikra 100 euro nominalo banknota. 14 euru turejo atitekti I. I., o 8 eurai turejo atitekti jam ir R. T., tai yra, kiekvienam po 4 eurus.
Susitikes su R., jis pasake, kad jam reikia 100 vnt. 100 euro nominalo banknotu. Praejus maždaug menesiui, pas ji i namus atvažiavo R. ir atveže netikrus eurus. Kitos dienos ryta jis susitiko su V., kuriam ir perdave netikrus 100 vnt. 100 euro nominalo banknotus. Praejus savaitei, jam sportuojant, V. atneše 2200 euru ivairiomis kupiuromis. Gautus pinigus jis pasidalino su R. T.. Jis ir T. gavo po 400 euru, o likusius 1400 euru jis atidave R., kuriuos jis turejo atiduoti I. I..
Kadangi jis rupinosi pinigu realizavimu, todel apie gamyba nieko nežinojo, nes nesidomejo. Praejus savaitei nuo to laiko, kai V. jam perdave 2200 euru, jis sporto saleje vel susitiko su V., kuris pasake, kad jam reikia realizavimui 500 vnt. netikru 100 euro nominalo banknotu. Jis su V. vel sutare del tos pacios kainos, tai yra 22 eurai už viena netikra 100 euro nominalo banknota. Susitikimo metu V. pasake, kad jam pateiktuose netikruose euruose butu patobulinta holograma. Apie užsakyma jis pasake R. T. ir jis po menesio vel atneše realizavimui 500 vnt. netikru 100 euro nominalo banknotu, kurie buvo suvynioti i laikrašti. Jis gautus netikrus pinigus vel perdave V.. Praejus savaitei V. jam gražino 11000 tikru euru, kurie buvo gauti realizuojant netikrus eurus. Gautus pinigus jis pasidalino su R. T. po 2000 euru, o likusius 7000 euru jis perdave R. T., kuris juos perdave I. I.. Kai V. jam perdave 11000 euru, tai jo papraše apie 1000 vnt. 100 euro nominalo banknotu. Praejus maždaug menesiui R. T. jam atneše 1000 vnt. 100 euro nominalo banknotu. Visus banknotus jis atidave V.. Praejus savaitei V. jam atneše 22000 euru. Iš šito pinigu realizavimo jis su R. T. gavo po 3500 euru, o likusius pinigus tai yra 15000 euru per R. T. gavo I. I.. Per laikotarpi nuo 2002 metu iki 2004 m. rugpjucio men. jis dar ne viena karta, tikslaus skaiciaus ivardinti negali, pagal V. užsakyma perdave jam netikru 100 euro nominalo banknotu. Realizavus V. netikrus euru banknotus V. jam gražino apie 1 mln. tikru euru. Iš šitu pinigu jis gavo su R. po 200 000 euru, o likusieji apie 600 000 euru atiteko I. I.. Kiek pinigu už realizavima gavo V., jis nežino ir tai jam buvo neidomu. V. užsakomas kiekis netikru euru keitesi ir jis svyravo nuo 1000 iki 5000 vnt. 100 euro nominalo banknotu. Užsakymo dydi koregavo V.. Taip pat ir kaina priklause nuo V. užsakymo dydžio. Didžiausia kaina buvo 22, o mažiausia 16 euru už viena netikra 100 euro nominalo banknota. Kaina taip pat priklause ir nuo euro kokybes, kuria pasakydavo pats I. I..
Be to, kaltinamasis parode, kad sportuojant su V., jis pasake, kad vietoj jo paimti iš R. B. netikru euro banknotu atvažiuos jo draugas E.. R. B. del to neprieštaravo ir V. jam nepaaiškino, kodel atvažiuos jo draugas E.. E. i kluba atvažiuodavo arba su V. automobiliu arba su baltos spalvos automobiliu „Nissan Suny". Jam kartu besportuojant su Ediku, jis pasakydavo, kur reikes paimti iš jo netikrus euro banknotus. Jis jam visa laika nurodydavo ta pacia susitikimo vieta šalia firmos (duomenys neskelbtini) pastato, esancio (duomenys neskelbtini). Tikrus pinigus, gaunamus už netikru euru realizavima E. jam atveždavo i sporto kluba. Kodel vienu metu iš jo netikrus pinigus paimdavo V., o kartais jo draugas E., jis nežino. 2002-2004 m. rugpjucio men. jis Edikui perdave apie 15000 netikru 100 euro nominalo banknotu. Paskutini karta jis perdave Edikui netikrus euro banknotus 2004 m. rugpjucio men., kurio metu E. paeme 5000 vnt. netikru 100 euro nominalo banknotu.
Kaltinamasis parode, kad 2004 m. vasara keliones i Kuba metu V. už netikru pinigu platinima buvo sulaikytas R. T., kuris daugiau netikru pinigu gamyboje ir realizavime nedalyvavo.Po R. sulaikymo, jis su I. I. susitare, kad nuo šiol I. netikrus euru banknotus perdavines tiesiogiai jam, o jis jam irgi tiesiogiai perduos tikrus eurus, gautus realizavus netikrus euru banknotus. Tokiu budu I. jam 2 kartus perdave netikrus euro banknotus. Už realizuotus netikrus pinigus jis jam pats tiesiogiai ir atsiskaitydavo. Taip pat jis yra pasiuntes ir drauga Mariu paimti iš I. I. netikrus euro banknotus. Apie tai, kad jis paima iš I. I. netikrus euro banknotus, Marius nieko nežinojo, kadangi jis paimdavo iš I. tik kuprine su pinigais. Marius nežinojo, kas yra kuprineje. Jis Mariu siusdavo todel, kad nenorejo, jog kas nors ji pagautu su netikrais euro banknotais. Už paslaugos padaryma Marius negavo iš jo jokio atlygio.
Pripažista, kad dali netikru euru per 6 kartus realizavo asmeniui vardu D., bet tai ne D. K.. To vaikino veido gerai neisidemejo, nes jo beveik nemate, kadangi jis ateidavo pasiimti netikrus eurus tamsiu paros metu ir devejo kepure su snapeliu. Jie bendravo labai mažai ir jis nesistenge jo isidemeti. Ikiteisminio tyrimo metu , darant atpažinima pagal nuotraukas, jis atpažino vaikina vardu D. kaip D. K., kuriam perduodavo netikrus eurus, bet pamates gyva D. K. tuo suabejojo. Atpažinimas iš nuotraukos yra neteisingas, nes V. R. ir D. K. jam panašus, todel galejo susimaišyti. Nuo akistatos su D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis atsisake, nes jam geda pažiureti D. K. i akis. Nesutinka, kad asmeniui vardu D. nuo 2002m. pabaigos iki 2004m. pavasario perdave apie 20 000 netikru 100 nominalo euru banknotu, tai per didelis skaicius. Konkretaus kiekio pasakyti negali, nes neskaiciavo.
Be to, R. B. parode asmeniui vardu D. jis perduodavo netikrus euru banknotus, taciau kiekio nepamena. Kiek gavo iš D. tikru pinigu , kuriuos pasidalino su kitais kaltinamaisiais taip pat nepamena, bet tai tikrai ne tokia suma kokia nurode ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis parode, kad ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus ir pripažindamas, kad už netikru euru gamyba pelno gavo 8 milijonus litu, save apkalbejo, nes buvo susijaudines. Be to, tyrejas jam pasake, kad pareigunai turi duomenu, kad už netikru euru gamyba ir realizavima jie gavo jie gavo 8 milijonus litu, televizija irgi pateike tokia informacija, todel jis neisigilines i ši skaiciu šia suma pripažino. Jo nuomone, už netikru euru realizavima jis gavo ne daugiau kaip 40 000 euru neteiseto atlygio.
Be to, R. B. parode, kad 2004 m. rugpjucio men. V. užsakyta suma - netikru euru banknotu paeme E.. Veliau, rugsejo men., jis iš E. sužinojo, kad V. sulaikytas. E. pasake, kad V. sulaikytas del to, kad ant netikru euro pinigu buvo rasti V. pirštu pedsakai.
2004 m. pavasari jis su I. I. važiavo i T. pirkti spausdintuvus. I. sake, kad spausdintuva reikia pirkti ne Lietuvoje, kadangi pagal spausdintuva gali susekti, kas spausdina netikrus euru banknotus. Nors T. prabuvo dvi dienas, bet spausdintuvu nenusipirko. Praejus menesiui, jis su R. T. važiavo i Talina. Parduotuveje R. nusipirko viena spausdintuva. Nupirkta spausdintuva K. pasieme I. I.. Taip pat R. T. jam sake, kad I. važiavo i V. pirkti spausdintuvu. 2003 m. spalio men. jis su R. T. buvo M., ka pirko R. T. jis nežino. Jis važiavo pažiureti M..
Kaltinamasis R. B. nepripažista, kad dalyvavo organizuotoje grupeje, jai vadovavo, nepripažista, kad realizavo inkriminuota kieki netikru euru, ju buvo žymiai mažiau, nesutinka, kad gavo virš milijono litu neteisetu atlygio, jo nuomone, jis gavo ne daugiau kaip 40 000 euru neteiseto atlygio.
Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino ir parode, kad jis 100 nominalo euro banknoto gamyboje nedalyvavo, apsaugines juosteles neiverinejo. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, save apkalbejo. Pripažista, kad iš I. I. gavo 50 nominalo euro banknoto maketa, bet už ka nepamena. I. I. teisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie jo dalyvavima 100 nominalo euro banknoto gamyboje ji apkalbejo. Su I.tu nebendrauja 5 metus ir neturi jokiu reikalu.
Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2002 metais susipažino su I. I., kuris užsiiminejo maketavimu, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Juos siejo dalykiniai santykiai.
2003 m. pavasari jis susitiko su I. ir šis pasake, kad duos darbo, kuris bus gerai apmokamas, taciau koks tai bus darbas, nekonkretizavo. Praejus maždaug dviem savaitem, jis susitiko su I., kuris parode tikra 100 euro nominalo banknota ir pasake jam, kad jo užsakymas yra 100 euru nominalo banknotu atspausdinimas. Jis iš karto nesuprato, kad I. I. siulo gaminti netikrus euru banknotus, galvojo, kad tai bus skrajutes su 100 nominalo euro banknoto atvaizdu. Šio susitikimo metu I. I. nesake, kiek mokes ar kiek tures atspausdinti. I. pasake, kad už tai bus gerai sumoketa ir jei jis nesutiks tai daryti, tai suras kita žmogu. I. pasake, kad jis savo spaustuveje tures atlikti tik spaudos darba, o pleves, popieriu, dažus pristatys jis pats. Po kiek laiko jis paskambino I. ir pasake, kad turi mažiau darbo ir, kad jis gali atvežti visas medžiagas. I. atveže popieriu apie 2-3 tukst. vnt., pleves, dažus, švieciancius ultravioletineje šviesoje, ultravioletine lempa ir spalvu palete. Pirma lapu partija, kuria atveže I. I. ir ant kuriu jis kartu su S. J. atspausdino ofsetiniu budu 100 nominalo euro atvaizda, buvo be apsaugines juosteles. Buvo atvežti tušti balti lapai. Veliau I. I. jau atveždavo popieriu su šilkografijos budu padaryta apsaugine juostele, kuri tesesi nuo lapo pradžios iki pabaigos. Pradejus spausdinti skrajutes, kuriose buvo 100 nominalo euro atvaizdas, dalyvavo ir pats I. I., taciau jis nebudavo viso proceso metu, atvažiuodavo pasižiureti gamybos procesa. Kai atvažiuodavo I., jis apžiuredavo padaryta produkcija ir pasakydavo kas yra blogai. Iš atvežto popieriaus apie 700 lapu išejo su brokuotais eurais, o likusi produkcija buvo normali. Ant vieno lapo išeidavo 12 vienetu 100 euro nominalo banknotu atvaizdu. Taciau atvažiaves I. pasake, kad iš esmes ju darbas atliktas gerai, bet blogos yra tik jo pleves, kurias jis kitam kartui pasižadejo pakoreguoti. Viska, kas liko nuo netikru euru gamybos, jis atidave I.. I. pasieme dažus, lempa, pagaminta produkcija. I. pleviu nepasieme ir pasake, kad pleves su netikro euro atvaizdais jis sudegintu, taciau jis jas paslepe namuose. Skrajutes su netikro euro atvaizdu buvo atspausdintos iš abieju pusiu, taciau dar truko numeriu, hologramos, iškiliosios spaudos, todel nesant šiems požymiams, jis netikejo, kad jis gali spausdinti netikrus euru banknotus. Skrajuciu gamyba, ant kuriu buvo 100 nominalo euro atvaizdas truko apie savaite laiko. Už pagaminta produkcija I. atveže nuo 3000 iki 5000Lt. Trecdali šios sumos jis atidave S. J.. Jis S. mokejo litais, taciau gal galejo buti ir euru, dabar tiksliai nepamena.
2003 m. vasara jis susitiko su I., kuris pasake, kad patobulino pleves ir, kad ši karta pagaminta produkcija eurai turi išeiti kokybiškiau. Netrukus I. jam i spaustuve atveže vel popieriu, kuris buvo subraukytas apsauginemis juostelemis ir kurio buvo 3000 vnt. Taip pat jis atveže dažus, lempa, naujas pleves. Iš karto nesuprato, kad spausdins netikrus euru banknotus. Apie tai pagalvojo gamybos proceso metu.Netikru euru gamyba S. J. truko apie savaite. I. atvažiuodavo i spaustuve ir pasakydavo darbo trukumus, kuriuos jis su S. turedavo pašalinti. Spausdinant antra partija su I.tu du kartus buvo atvažiaves ir R., kurie kartu apžiurinejo jau atspausdintus eurus. R. su juo tiesiogiai nebendravo. Pabaigus darba, buvo apie 600 brokuotu lapu, kuriuos visus pasieme I.. I. dave už darba jam dave apie 5000 litu, o jis S. už darba dave 500 litu ar euru. Po antro pagaminimo netikru euru iš pokalbio su I.tu R. P. suprato, kad juostele ant popieriaus, daro G. V.. G. nepažinojo, bet žinojo, kad I. turi pažistama, kuris juostele gali iverti šilkografijos budu. Jis N. S., kuri vadina K. nepažinojo. Su K. ji supažindino I., kuris 3 aukšte buvo išsinuomaves patalpas maketavimo darbams atlikti. Ten jis matydavo Kolia.
Po antros partijos I. pas ji praše supjaustyti netikrus eurus, nes jis turejo giljotina. Mate, kaip I. su giljotina pjauste euru banknotus. Jis rekomendavo žmogu ir I. pats nusipirko giljotina.
2003 m. rudeni I. pasake, kad reikes gaminti trecia partija ir ji bus didesne. Dar prieš susitikima su I.tu, jam S. pasake, kad jis už darba noretu gauti 1000 euru. Tuomet jis Sergejaus pageidavima perdave I.. Tada I. pažadejo jam sumoketi 10000Lt. Pas ji buvo atvažiaves R. ir ragino greiciau dirbti. Treciajai partijai gaminti buvo atvežta 5000 vnt. lapu. Iš atvežtu medžiagu, popieriaus ir kitu priemoniu jis su S. J. atspausdino netikrus eurus. Gamybos procese ne viena karta kontroliuoti darbo buvo atvažiaves I.. R. per visa gamybos procesa buvo atvažiaves tris kartus. I. buvo nepatenkintas, kad buvo daug broko. Tos partijos metu buvo apie 700 brokuotu lapu. Gamyba truko apie savaite. Už atlikta darba iš I. jis gavo 10000 Lt., iš kuriu S. J. atidave 700litu ar euru, dabar tiksliai nepamena.
2004 m. pavasari, I. pasake, kad reikia vel padaryti viena netikru euru partija. Po savaites I. atveže popieriaus 5000 vnt., pleves ir kitas priemones reikalingas netikru euru gamybai.Jis su S. dirbo apie savaite ir proceso metu I. buvo užvažiaves kelis kartus ir kontroliavo gamyba. Pagaminus netikrus eurus ir priemones likusias nuo netikru euru gamybos pasieme I.. Už darba jis dave 17000Lt., iš kuriu jis S. dave apie 1000litu ar euru.
2004 m. spalio men., atvažiavo I. ir pasake, kad reikes gaminti dar viena partija netikru euru. Spalio pradžioje I. jam atveže popieriu bei kitas priemones naudojamas netikru euru gamybai atveže su džipu i namus, kad nekiltu itarimas. Iš pradžiu jis negalejo spausdinti netikru euru, kadangi turejo daug kitu užsakymu.
Penkta partija netikru euru jis su S. pradejo gaminti 2004 m. lapkricio 4 d. I. pasake, kad atvažiuos pas ji tik tada, kai kas nors neišeis.Pamates, kad atvežtas popierius su juostele blogai padarytas, jis informavo I.. Spausdinat penktaja partija, buvo daug broko, tai yra iš dvylikos banknotu keturi buvo nekokybiški. I. pasake, kad spausdintu toliau, nes tai menkas nuostolis. Gaminant eurus, blogai išejo juoda spalva, todel I. pažadejo atvažiuoti. Atvažiavus I. I., jie buvo sulaikyti policijos darbuotoju.
Kaltinamasis R. P. parode, kad netikru euru gamybai jis nepirko nei popieriaus, nei medžiagu, nei priemoniu, viska atveždavo I. I.. Jis naudojo tokias medžiagas, priemones ar irengimus netikru euru spausdinimui, kurie buvo naudojami atliekant oficialius užsakymus.
Kratos protokole teisingai išvardinti visi rasti daiktai.
Kaltinamasis parode, kad jam ir S. J. del saugumo buvo duoti mobilaus ryšio telefonai, kad galima butu tarpusavyje bendrauti. I. pasake, kad nusipirktu 3 SIM korteles. Jis vykde visus I. nurodymus.
Dar prieš gaminant penkta partija I. pasake, kad jie atsargiau elgtusi ir, kad automobilius statytu toliau nuo darbo, kad niekam nekiltu itarimas, kad jie savaitgaliais dirba.
Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino pilnai ir parode, kad 2001 m. jis isidarbino spaudeju UAB “(duomenys neskelbtini)”, kurios direktoriumi buvo R. P.. Apie 2002 metus, sausio men. gale R. P. jam pasake, kad reikia pabandyti viena darba, tai yra atspausti 100 euru ir parode viena kupiura. Iš karto jis nesutiko, taciau R. P. pradejo ikalbineti, pasake, kad sumokes 500 euru. Kadangi jo materialine padetis buvo labai bloga, todel sutiko su R. P. pasiulymu. Jam R. P. atveže popieriu apie 1000 lapu. Ant paties popieriaus buvo išspausta giliaspaude su užrašu “Artex 100 %”. R. P. atveže ir pleves (permatoma plokštele, kurioje buvo išpaišyti peršvieciami piniginiai atvaizdai iš vienos ir kitos puses). Jo darbas buvo toks: tos permaT.s juosteles (pleveles) dedamos ant formos, kuri po to peršvieciama ultravioletiniais spinduliais ant metalines plokštes ir atvaizdas po išryškinimo metalines formos specialiais chemikalais lieka ant tos formos (skardos lapo) tas pats, kas buvo ant permaT.s pleveles. Po to ta skarda dedama i spausdinimo mašinos formos bugna ir užsitvirtina specialiais fiksatoriais ir išsitempia 2 varžtu pagalba. Toliau procesas toks: iš viršaus spausdinimo mašinos (stakliu) pilami dažai i specialu lovi. Specialus volai sukasi , i kuriuos išsivolioja dažai. Nuo tu guminiu volu dažai užvoliojami ant formos su atvaizdu banknotu, po to nuo tos formos perduodamas ant gumos ir po to nuo gumos- jau ant lapo. Jam tik reikejo atspausdinti tas pinigines euru kupiuras, kurios buvo be vandens ženklu. Pirmai partijai buvo atvežtas popierius be juosteliu su užrašu „100 euro“. Kiek atsimena, pirmai partijai popieriu atveže I. I.. Kitoms partijoms popierius jau buvo atvežamas su šilkografijos budu padaryta mikrojuostele, ant kurios buvo užrašas „100 euro“. Tai buvo pradine gamybos stadija. Atspausta produkcija jis atiduodavo R. P., kuria jis kažkur išveždavo. Spausdinimo metu kartais su R. P. atvažiuodavo I. I.. Jie atvažiuodavo pažiureti spalvas, patardavo kaip maišyti spalvas. Jis atspausdino ant vieno popieriaus lapo po 12 kupiuru po 100 euru. Iš atvežtu pirmajai partijai atvežtu 1000 lapu jis 400 lapu sugadino pritaikymui ir spalvu derinimui ir maždaug ant 600 lapu atspaude 100 euru banknotu atvaizda (po 12 kupiuru ant kiekvieno). Juos atvažiavo pasiimti R.. Pirmos partijos euru gamyba truko dvi savaites. R. P., jei jam kildavo kažkokie neaiškumai, skambindavo I. I., ir šis iš karto atvažiuodavo. Kai jis atspausdino pirma partija euru, atvažiavo R. P. ir ja pasieme. Po kiek laiko, jis R. P. paklause, ar gerai atspausdino, tai R. P. pasake, kad jie pretenziju neturejo. Sekancia diena, po pirmos partijos išvežimo, R. P. jam atveže užmokesti už jo darba: 10 kupiuru po 50 euru, viso 500 euru. Pirma partija buvo 2002 metu pavasari.
Antra partija buvo gaminama 2002 metu rugpjucio men. pabaigoje - rugsejo menesio pradžioje. Jam I. I. su R. P. kartu atveže 2500 tokiu pat tušciu lapu su baltomis juostelemis ir užrašais juose 100 euru ir jis atspausdino tokiu pat budu kaip pirma partija. Ji prižiurejo taip pat R. P. ir I. I.. Antros partijos euru spausdinimas truko apie viena savaite. Už darba jis iš R. P. gavo 650 euru, kupiuromis po 50 euru. Abi partijas jis gamino darbo dienomis. Jis dirbo vienas. Kitus darbuotojus R. P. išleisdavo atostogauti ir sakydavo, kad paskambins, kai bus darbo. Trecios partijos euru gamyba buvo 2003 m. sausio pabaigoje - vasario men. pradžioje. Jam R. P. pasake, kad vel reikia atspausti.R. P. atveže baltu lapu su juostelemis 5500 vienetu. Jis sugadino 500 lapu, o atidave 5000. Buvo atvažiaves I. I. pažiureti kaip vyksta gamybos procesas, kuris truko savaite laiko. Už trecia partija R. P. jam sumokejo 750 euru kupiuromis po 50, 20 ir viena kupiura buvo po 100. Dar R. P. pasake, kad del tos 100 euru kupiuros nebijotu, nes ji tiesiai iš banko, dar pašviete su lempos ultravioletiniais spinduliais, kad isitikintu pinigu tikrumu. Kai jis spausdino trecios euru partijos antraja puse, i cecha buvo atvažiaves I.. A. I. atsiveže nedidele dežute pagamintu euru, jie atrode kaip apipjauti sudeti kruvom. Jie buvo nepabaigti, nebuvo uždetos hologramos, numeriai. I. pats su giljotina apipjauste savo euru banknotus.
2003 m. rudeni buvo dar viena didele partija, kurios metu spausdino netikrus euro banknotus ant apie 5000 lapu. Šitos partijos spausdinimo metu viskas vyko kaip iprasta. I. I. atveže popieriu, pleves, dažus, o jis su R. P. spausdino netikrus euro banknotus. Tikrinant atspausdintu euru kokybe buvo kelis kartus i spaustuve atvažiave I. I. ir jo draugas R. T.. Jis taip pat kaip ir I. I. žiurejo atspausdintu banknotu kokybe. R. kalbejo daugiausia su I. I., o su juo kalbedavo apie dažus, kuriais turejo buti spausdinami netikri euro banknotai. Jam ir R. P. R. sake, kad reikia pakeisti dažus, kadangi jie yra ne tokie, kaip ant tikru euro banknotu. Pasižiureti netikru euro banknotu kokybes R. T. viena karta buvo atvažiaves ir be I. I..
2004-11-03 R. P. pasake, kad pradeda nauja partija, kad jis ruoštu dažus. R. P., kaip ir ankstesnius kartus atveže popieriu 6500 lapu. Apytiksliai 352 lapai buvo sugadinti, o pagaminta apytiksliai 6148 lapu po 12 kupiuru po 100 euru. Už šita partija R. P. pažadejo sumoketi 3000 euru. 2004-11-06 d. prieš pat sulaikyma, jis paskambino R. P., kad nesigauna su spalvom ir nežino ka daryti ir papraše atvažiuoto. Atspausdintus euro banknotus, pleves, spausdinimo plokštes, brokuotus lapus paimdavo R. P., kuris visa tai perduodavo I. I.. Jis mate, kai i spaustuve atvažiavo I. I. ir paeme netikrus euro banknotus, pleves, spausdinimo plokštes, brokuotus lapus. I. priekaištavo, kad jie blogai atspausdino euro banknotus, kadangi, pirmu atvežimo atveju silpnai buvo padengta dažais banknote esanti veliava, kuri turejo ryškiau šviesti ultravioletineje šviesoje, o antru atveju silpnai dažais buvo padengtos banknote esancios žvaigždutes, kurios turejo taip pat ryškiau šviesti ultravioletineje šviesoje. Abiem atvejais dažus, kurie turejo šviesti ultravioletineje šviesoje, atveže I. I.. Tam, kad patikrinti, ar atspausdinti euro banknotai šviecia ultravioletineje šviesoje jam R. P. duodavo aparata, kuriuo patikrindavo. Laikotarpyje nuo 2002 metu iki 2004 metu, jis dažnai mate spaustuveje I. I. besikalbanti su R. P.. Kaip suprato iš ju pokalbiu, jie tarpusavyje kalbedavo ir apie reikalus, kurie nesusije su netikru euro banknotu spausdinimu.
2004-11-06 sulaikymo metu spaustuveje sienineje spintoje jis laike popierines dežutes, kuriose buvo dažu pavyzdžiai, kuriuos naudojo netikru euro banknotu spausdinimui. Prie stelažo, kuris yra prie lango, jis numete viena pleve su atskirais euro elementais. Šita pleve buvo nekokybiška, kadangi joje buvo per mažai tašku. Del šitos problemos išsprendimo i spaustuve ir atvažiavo R. P. ir I. I.. Tuo metu kai jis kartu su I. I. ir R. P. sprende problema del nekokybiškos pleves, i spaustuves patalpas isiverže policijos pareigunai. Sulaikymo metu prie lango stovejo 8 spausdinimo plokštes, kurias jis buvo naudojes netikru euro banknotu spausdinime. Spaustuveje esanciame kambariuke ant stalo buvo sudetos 4 pleves su atskirais euro elementais. Šitas pleves jam prieš spausdinima atveže R. P. ir kurios turejo buti dar tik naudojamos netikru euro banknotu spausdinimui. Prieš tai panaudotas 6 pleves su atskirais euro elementais R. P. jau buvo išsivežes. R. P. visa laika neveždavo visu pleviu naudojamu netikru euro banknotu spausdinimui. Visas spausdinimo plokštes su euro elementais jis palikdavo R. P.. 100 nominalo banknota, kuris buvo sulaikymo metu ant stalo, jam dave R. P. ir jis turejo buti kaip pavyzdinis ju atspausdintiems netikriems euro banknotams. Sulaikymo metu po tikru euro banknotu buvo padetas lapas su 12 vnt. 100 euro nominalo banknotu atvaizdais. Jis buvo padetas tam, kad išspresti problema del nekokybiškos pleves. I. I. kartu su R. P. pasidejo jau atspausdinta viena lapa su 12 vnt. 100 euro nominalo banknotu atvaizdais, pasidejo viena tikra euro banknota ir spausdinimo plokšte. Jie lygino jau atspausdintus euro banknotus su tikru euro banknotu. Taip pat ant stalo sulaikymo metu buvo perlenktas lapas su 12 vnt. 100 euro nominalo banknotu averso puses atvaizdais bei lapu kruvele su 12 vnt. 100 euro nominalo banknotu averso puses atvaizdais, kuri buvo padeta ant stalo ir uždengta kitais lapais. Visa tai buvo brokas. Ant stalo buves lapas su 12 vnt. 100 euro nominalo banknotu averso ir reverso puses atvaizdais yra iš paskutines atspausdintos netikru euro banknotu partijos, kuria jam dave R. P. kaip pavyzdini. Sulaikymo metu ant stalo, esancio viduryje, buvo sudeti lapai su 12 vnt. 100 euro nominalo banknotu averso puses atvaizdais, taciau tai yra irgi brokuoti lapai. Visas brokas buvo dedama i viena vieta, kadangi visa tokia medžiaga jis turejo atiduoti R. P.. Taip pat dežeje, kuri buvo spaustuves kampe, jis dejo brokuotus lapus. Visas brokas buvo dedamas i tokias vietas, kad netycia užeje pašaliniai asmenys nematytu, kad spaustuveje spausdinami netikri euro banknotai. Šalia giljotinos esancioje dežeje sulaikymo metu buvo sudeti žalios spalvos lapai, kurie buvo like nuo spalvos priderinimo. Tam, kad pasižiureti, ar parinkta spalva atitinka spalva ant tikro euro banknoto, buvo išleidžiami bandomieji lapai. Spalvu priderinimui buvo naudojama spalvu palete.
Mobilaus ryšio telefona „Nokia“, jam dave prieš netikru euro spausdinima R. P. ir pasake, kad visus klausimus, susijusius su netikru euru spausdinimu, spresti per ši telefona. Telefone buvo ivestas ir naujas R. P. abonentinis telefonas. Jis pas R. P. irgi mate nauja telefona. Spausdinant netikrus euro banknotus, kai jis likdavo vienas spaustuveje, R. P. ji užrakindavo iš išores, kadangi taip buvo saugiau ir niekam nekiltu itarimu, kad spaustuveje kažkas dirba. Taip pat jis pasake, kad jis statytu savo mašina atokiau nuo spaustuves. Jis suprato, kad spausdino netikrus euro banknotus, taciau spaustuveje atliko tik spausdinima, buvo eilinis darbininkas. Del padaryto nusikaltimo labai gailisi, ji padare del sunkios materialines padeties. Neteiseto atlygio gavo 9000 Lt.
Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad dirbdamas šilkografu UAB „Rosela“ susipažino su I. I., kuris dirbo maketuotoju. Juos siejo darbiniai santykiai. Po to jis ikure savo – G. V. imone, kurioje dirbo šilkografu. I. I. atnešdavo jam daryti ivairius savo užsakymus.
Maždaug 2002 metais I. I. jam atneše padarytas pleves su juostelemis, kuriose matesi smulkiu šifru atspausdinti skaiciai 100. Jis paklause, ar imanoma šia juostele atspausdinti ant balto popieriaus lapo, kad jose butu maT. šis skaicius. Jis taip pat atneše ivairiu rušiu balto popieriaus lapus. Jis pasake, kad pabandys atspausdinti šia juostele, nes I. I. žadejo jam sumoketi. Iš I. I. atneštu pleviu jis pasigamino šilkografijos remus. Ju pagalba ant balto popieriaus lapo bande gaminti šias juosteles. Iš pat pradžiu jam nepavyko pagaminti šiu juosteliu. I. I. atveždavo ivairiu rušiu popieriaus lapus, kad juosteles išeitu tinkamos. Jis atveždavo maždaug po 5 vnt. ivairiu rušiu lapus pabandymui ir juos po to su jo atspausdintomis juostelemis išveždavo. Ant vieno popieriaus lapo buvo atspaudžiamos po tris juosteles. Tuo metu G. V. nesuprato, kam reikalingos tos juosteles, tiesiog apie tai negalvojo. Po to ant I. I. atvežtos vienos rušies popieriaus jam pavyko pagaminti reikiamos kokybes juosteles su skaiciais “100” ir tai ivyko 2002 m. pabaigoje ar tai 2003 metu pradžioje. Viena diena atvykes I. I. jam parode popieriaus lapa, ant kurio ofsetiniu budu buvo užneštas piešinys. Ant lapo buvo atspausdinti piniginio vieneto euro piešinio kai kurie simboliai. Ant vieno lapo buvo atspausdinta apie 9 vienetus euro kupiuru ruošiniai. Jis šiame lape taip pat mate prieš tai jo atspausdintas juosteles su skaiciais “100”. I. I. jam pasake, kad jis bando pagaminti netikrus 100 nominalo euro banknotus ir papraše jo pagalbos. I. I. paklause, ar jis negaletu pabandyti padaryti gaminamo piniginio vieneto euro vandens ženklus – namuka, t.y. arka ir stulpus. I. I. taip pat pasake, kad jei jis sutiks dalyvauti gaminant netikrus eurus, jis jam mokes pinigus ir jie sutars del atlygio. Jis sutiko dalyvauti netikru euru gamyboje. Iš I. I. atvežtu pleviu jis pasidare šilkografijos rema ir pradejo bandymus išgauti (atspausdinti) tinkamos kokybes vandens ženkla. I. I. jam atveždavo supjaustytus euro banknotus. Jis atveždavo po 10-20 vnt. banknotu, ant kuriu jis dare bandymus. I. I. taip pat dalyvaudavo atliekant bandymus. Tai vyko 2003 m. pradžioje, jo imones vardu išnuomotame kabinete Nr.318, kuris buvo patalpose, (duomenys neskelbtini), Tai buvo bandymai padaryti piniginio vieneto apsaugini ženkla, taciau apie išbaigta varianta dar nebuvo kalbos. Tolimesniais darbais rupinosi I. I.. I. buvo atvežes tikra 100 euro nominalo banknota, kad jis žinotu, kaip iš tikro atrodo šis vandens ženklas. Jam atlikus šio vandens ženklo spausdinimo darbus, gaminamus euru banknotus pasiimdavo I.. Kur juos veždavo, jis nežino. Po to jis sakydavo, kas yra negerai ir ka reikia patobulinti spausdinamame vandens ženkle – arkoje ir stulpuose. Viena diena po ju bandymu atvykes I. I. pasake, kad pagaminto vandens ženklo kokybe yra tinkama. Po to I. I. pasake, kad jiems gaunasi pagaminti eura, taciau jam dar papildomai reikes padeti jiems atspausdinti gaminamo euro nominala, t.y. užraša “100”. I. jo klause, ar nominalui pagaminti nera Lietuvoje reikiamu šilkografijos dažu, kad jie keistu spalva. Jis pasake, kad kataloguose yra mates, taciau Lietuvoje ju tikrai nera. Po to I. I. atveže perlamutrine pudra ir paklause, ar imanoma ja imaišyti i dažus, kad jie keistu spalva. Jam sumaišius šia pudra su medienos laku pavyko pagaminti dažus, kurie keistu spalva. Po to su I. I. derino spausdinamo euro nominalo skaiciaus “100” spalva, kad ji butu panaši i tikro euro. Po bandymu jam ir I. I. pavyko išgauti reikiama spalva. I. I. pasake, kad dabar galima pradeti daryti netikrus eurus, nes viskas paruošta. Bandymu metu I. I. už darbus jam praktiškai nieko nemokejo. I. padengdavo jo turetas išlaidas. Apie atlygi jis žadejo pakalbeti veliau.
Kaltinamasis parode, kad po kurio tai laiko I. I. atveže jam apie 2000 tušciu baltu popieriaus lapu ir pasake, kad dabar prades gaminti eurus. Ant kiekvieno balto popieriaus lapo jis atspausdino po tris juosteles su skaiciukais 100. Už kiekviena lapa gavo po 1,20Lt.Visus lapus su jo atspausdintomis juostelemis pasieme I. I.. Jis su I. I. nutare, kad reikalingos atskiros patalpos euru gamybai, kadangi tuo metu kabinete Nr. 318 jis taip pat dare ir legalius darbus. Tada jis savo imones vardu išnuomavo tose paciose patalpose esanciose (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte kabineta. Už šio kabineto nuoma jam pinigus duodavo I. I., o jis sumokedavo savininkams. Išnuomavus ši kabineta I. I. jam atveže sukarpytus euru banknotu ruošinius. Šiuose banknotuose buvo ofsetiniu budu atspausdintas 100 euru nominalo piešinys, taciau truko vandens ženklu, nominalo skaiciaus “100”, hologramos. Jis turejo padaryti vandens ženkla - arka su stulpais. Šiuos darbus jis atlikinejo jau patalpu pirmame aukšte išnuomotame kabinete. Po to I. I. jam pastoviai veže po pluošta sukarpytu gaminamu euru banknotu ruošiniu.
Kadangi nespejo dirbti, tai pasiule padeti savo giminaiciui D. R., kuris buvo bedarbis. Jis D. nieko konkretaus neaiškino, tik pasiule padeti. Jo darbas buvo paimti nuo šilkografijos stakliu banknota ir padeti ji i džiovykla jam atspausdinus vandens ženkla. D. R. pažadejo moketi po 2 centus už viena banknota. Kai jis ant euru banknotu uždedavo vandens ženkla – arka ir stulpus, tada D. R. dedavo juos i džiovykla. Ka dare D. S., jis nepamena, gal kalandravo. Suplonintus banknotus I. pasiimdavo ir kažkur išsinešdavo ir atnešdavo su hologramomis. Tada jis lakuodavo holograma ir šilkografiniu budu atspausdindavo skaiciu “100” ir vandens ženklo – arkos ir stulpu antra sluoksni, t.y. bespalve spalva.
Jis neatsimena, kada pirmos partijos metu atsirasdavo banknoto serijos numeriai ir nežino, kas juos darydavo.
Gaminant pirma partija, jis krikšto sunaus Š. R. neitrauke i euru gamyba,viskas gavosi savaime. Kai Š. pas ji užeidavo, tai jam padedavo. Pradžioje jis gaminamus euru banknotus po vandens ženklo atspaudimo ar nulakavus holograma dedavo i džiovykla. Jis jam pažadejo pradžioje moketi po 3 centus už kiekviena pagaminta banknota. Š. priiminedamas iš jo banknotus, mate kaip jis dirba, bet jis Š. neišmoke šilkografijos darbu. Tevas – D. R. iš jo priiminejo banknotus ir juos dedavo i džiovykla. Jis pats šilkografijos budu atspausdindavo banknoto skaicius “100”, kurie keisdavo spalva ir galutiniame etape vandens ženklo – arkos ir stulpu antra spalva – bespalve. Jis kelis kartus mate kaip I. I. su atsivežtomis nedidelemis staklemis, po kalandravimo, prikirpdavo banknotus, nes prieš tai ploninamas popierius išsiplesdavo. Galutiniame etape V. O. ir D. S. su kalandravimo irenginiu padarydavo banknoto reljefa. Pirmos partijos metu, kuri truko apie du menesius, buvo pagaminta apie 15000 vienetu 100 nominalo vertes banknotu. Pagaminus pirma partija netikru 100 euru banknotu I. I. su juo atsiskaite per 4-5 kartus. Už viena pagaminta euro banknota I. jam sumokejo apie 75 centus. Už darba jis sumokejo D. R. ir Š. R..
Be to, G. V. parode, kad R. T. jis pažista daugiau nei 10 metu. Jis ateidavo i darba konsultaciju ivairiais spausdinimo klausimais. R. T. mate, kad atliekami netikru euru gaminimo darbai, taciau i ju darba nesikišo. Jis nežino, koks buvo R. vaidmuo euru gamyboje. R. kalbedavosi su juo, D. S., V. O..
Po to jis su I. I. nutare išsinuomoti kitus kabinetus, nes patalpos pirmame aukšte nepatiko, nes šalia buvo tualetas, taip pat per pirmo aukšto langus kas nors galejo pamatyti ir sužinoti. Jis su I. susirado kitame korpuse treciame aukšte patalpas, kurias išnuomavo savo imones vardu. Kiek jam žinoma, i naujas patalpas daiktus ir iranga perkrauste D. R., Š. R., D. S., V. O.. Iš jam asmeniškai priklausanciu daiktu buvo pernešti šilkografijos stakles, džiovykla, šilkografijos remai vandens ženklams spausdinti. Viename iš kabinetu I. I. pastate popieriaus pjaustymo stakles - giljotina. Kitame kabinete buvo pastatytas kalandravimo irenginys. Tai buvo maždaug 2003 m. rudeni.
Karta I. I. pasake, kad bus gaminama dar viena partija euru. Jam i 318 kab. I. I. atveže apie 3000 baltu popieriaus lapu eurams gaminti. Juose jis turejo atspausdinti juostas su skaiciais „100“, kurios imitavo banknoto vandens ženkla. Ant kiekvieno lapo jis atspausdino po tris juostas. Jam už šias padarytas juosteles I. I. sumokejo pinigus po to, kai buvo pagaminti euru banknotai. Veliau, 2003 m. lapkricio men., i naujai išnuomotas patalpas I. I. atveže jau sukarpytas kupiuras po 100 euru, kuriose buvo atspausdint ofsetiniu budu gaminamu euru piešinys. Jis mate, kad pradžioje ant balto popieriaus lapo ofsetiniu budu buvo atspausdinama po 12 vnt. gaminamu banknotu ruošiniu. Po to lapas buvo sukarpomas i 12 vnt. gaminamu banknotu. I. I. atvežus šiuos sukarpytus gaminamu banknotu ruošinius Š. R. ant šiu banknotu atspausdavo vandens ženklo – arkos su stulpais balta spalva, o D. R. priiminejo džiovinimui banknotus. Po to D. S. ir V. O. plonindavo gaminamu banknotu popieriu. Po ploninimo I. I. pasiemes banknotus juos prikarpydavo, nes jie po šios proceduros išsiplesdavo. Po to ant banknotu jis šilkografijos budu užnešdavo banknoto nominala skaiciu “100”. Po to buvo dedama holograma, kuria Š. nulakuodavo. Tada jis uždedavo vandens ženklo arkos ir stulpu skaidriaja spalva. Atlikti šiuos darbus jam padedavo D. R., deliodamas banknotus i džiovykla. Po to gaminamus banknotus susirinkdavo D. S. ir su V. O. ant banknoto su kalandravimo irenginiu imitavo iškiliaja spauda.Visus pagamintus banknotus pasiimdavo I. I.. Už viena pagaminta banknota I. I. jam už darbus mokejo po 45 centus. Suma jam buvo sumažinta, nes pats I. I. asmeniškai mokejo Š. ir D. R.. Gaminant šia partija R. pradejo reikšti nepasitenkinima, kad jiems mažai mokama. Tuomet tarp jo, I. I. ir Rutkausku buvo sutarta, kad su jais atsiskaitys pats I. I.. Šios antros partijos metu iki 2004 m. pavasario, buvo pagaminta apie 30000 vnt. 100 euru nominalo banknotu. Jiems darant šia partija, I. I. i 318 kab. atveže apie 3000 baltu popieriaus lapu ir pasake, kad jie skirti sekanciai partijai. I. pasake, kad baigus gaminama partija jie išvažiuos i užsieni pailseti ir sugriže apie gegužes men. prades daryti nauja partija. Jis žinojo, kad V. O., D. S., D. R., Š. R. su žmonomis ir draugemis buvo išvyke pailseti i Egipta. Jiems išvykus apie gegužes men., jis ant I. I. atvežtu popieriaus lapu pradejo daryti juosteles su skaiciais.
Trecioji partija buvo pradeta daryti nuo 2004 m. birželio menesio pradžios. Visus pagamintus eurus pasieme I. I.. Kadangi šilkografijos stalas buvo kabinete, kur stovejo giljotina jis mate kaip I. I. atsiveždavo ipakavimus, kuriuose buvo supakuoti lapai su atspausdintais euru ruošiniais. Viename lape buvo ofsetiniu budu atspausta 12 vnt. 100 nominalo vertes banknotu, kuriuos reikejo atskirti. Jis mate, kaip I. I. su giljotina karpydavo šiuos lapus. I. I. sukarpyti banknotai patekdavo pas Š. R., kuris atspausdindavo vandens arkos pirma balta fona. Šios partijos metu buvo pagaminta apie 30000 vienetu 100 nominalo vertes banknotu. Jam už viena pagaminta banknota mokejo po 45 centus.
Jis pats isigydavo dažus, reikalingus nominalo spausdinimui. I. I. tik atveže šiems dažams pudra, kad jie keistu spalva. Taip pat I. I. atveže bespalve spalva naudojama vandens ženklui - „arkai“ atspausdinti.
Paskutine partija euru gamybos prasidejo 2004 m. spalio menesio pradžioje. I. I. atveže apie 7000 lapu. Tuo metu, kai I. I. atveže tuos lapus, jo nebuvo, o juos prieme T. S.. Jis T. mokino šilkografijos darbu. T. S. nieko apie euru gamyba nežinojo. T. S. ne karto nedalyvavo euru gaminimo procese. T. drauge D. M. pas ji nedirbo. Ji gal pora kartu buvo užejusi pas T., nes jie draugavo. Kai šiai paskutinei partijai I. atveže tušcius lapus, jis T. S. liepe ant tu lapu atspausti baltas juostas su skaiciukais “100”, bei jam paaiškino tik tiek, kad tai bus blankai. Jis nežino, ar T. itare ir numane, kam reikalingos juosteles ant popieriaus lapu ir kur jie bus naudojami. Kadangi tai sunkus darbas, tai jis T. pažadejo, kad jam už vieno lapo abieju pusiu juosteliu praspauD. sumokes po 1 lita. Policijos pareigunai šia nebaigta euru produkcija išeme kratos metu
I. I. jam kelis kartus buvo užsimines del konspiracijos gaminant eurus. I. ispejo buti atidžiam ir atsargiam. Jis taip pat jam buvo daves mobilaus ryšio telefona “Nokia” su SIM kortele, taciau jis juo nesinaudojo. 2004 m. spalio men. R. T. ir I. I. ji pakviete važiuoti i gamta pašvesti. Kas organizavo ir finansavo ši baliu jis nežino. Balius vyko (duomenys neskelbtini)pirtyje ir jame dalyvavo R. T., I. I., D. R., Š. R., D. S., V. O.. Už netikru euru gamyba jis gavo apie 60 000-70 000 litu neteiseto atlygio.
Kaltinamasis G. V. neigia, kad jis su I. I., R. T. subure organizuota grupe, kurioje dalyvavo kiti kaltinamieji, jai nevadovavo ir nekoordinavo jos nariu veiklos. Kas tai dare, jis nežino. Jam taip pat niekas nevadovavo. Nors R. T. užeidavo i kabineta Nr. 318, bet nemate kaip gaminami eurai. R. T. su juo nekalbejo nei del kokybes, nei del pagaminimo terminu. T. S. jis dave atlikti nelegalius darbus tik paskutinei netikru euru gaminimo partijai. T. mokejo 400 Lt. per menesi. Paskutines euru partijos metu jis buvo sulaikytas policijos pareigunu. Kiek buvo pagaminta netikru euru banknotu jis nežino, nes neskaiciavo. Popieriaus netikru euru gamybai jis nepirko, tai viena karta padare I. I., pirkdamas popieriu, saskaita išraše jo firmos vardu.Jis pirko baltus dažus, lipnia juosta, šilkografine emulsija bei kitas priemones, kurias naudojo ne tik šilkografijos darbams ant netikru euro banknotu atlikti, bet ir legaliems darbams. Netikru euru gamybos pradžioje, kai jis dar tik eksperimentavo del apsaugines juosteles darymo šilkografijos budu, I. I. jam atveže netikrus 100 nominalo euro banknotus, kuriuose jau buvo apsaugine juostele, taciau ji buvo padaryta ne šilkografijos budu ir nežino kas tai padare.
Kaltinamasis N. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2003 metais, rudeni, vieno iš susitikimo su I. I. metu, šis užsimine, kad turi viena projekta, kurio nesuspeja pabaigti, daugiau nekonkretizavo. I. ji ne viena karta klause, ar jis gales jam padeti pabaigti projekta. Jis pasake, kad reikia pasižiureti, kas tai yra per projektas ir tik tada gales pasakyti, ar sugebes jam padeti. Tais paciais metais jis (duomenys neskelbtini) susitiko su I., kuris savo nešiojamame kompiuteryje parode 100 euro nominalo maketa. I. papraše jo padaryti holograma. I. I. pasake, kad visa iranga, medžiagas supirks jis pats už savo pinigus, o jam tik reikes deti hologramas ant netikru euro banknotu. Tuo metu jis nesuprato, kad dalyvauja netikru 100 nominalo euru banknotu gamyboje. Tai, kad isitrauke i netikru euru gamyba, suprato beveik po pusmecio. I. už kiekviena darbo savaite pažadejo moketi po 5000 Lt.
2003 metais, žiemos pradžioje, paskambino I. I. ir pasake, kad reikia atvažiuoti i (duomenys neskelbtini). Jam atvažiavus i autobusu stoti, I. ji pasitiko ir nuveže i patalpas, esancias (duomenys neskelbtini). Nuvede i kabineta, esanti treciame aukšte. Kaip suprato iš I. kalbu, šitas patalpas jis nuomavo. Šitose patalpose tik tai ir buvo gaminami netikri euro banknotai, kadangi per visa laika, kiek jis praleido tame kabinete jis nemate, kad ten butu pašaliniai žmones ir butu daromi kažkokie kitokie darbai. Kai I. ji atsivede i kabineta, jame stovejo spausdintuvai, folgizatorius, tai yra, priemones reikalingos hologramai gaminti. Tada I. I. pajunge savo nešiojamaji kompiuteri prie spausdintuvo ir parode kompiuteryje hologramos maketa, kuris buvo iš triju sluoksniu. Jis rode ir aiškino, kaip reikia daryti hologramas. Po to jis pabande daryti pats ir jam neblogai gavosi. Kita diena i kabineta I. atneše ne mažiau 500 vnt. 100 euro nominalo banknotu. Visi I. atnešti banknotai buvo be hologramu, be serijos numeriu. Kadangi jis jau žinojo kaip reikia daryti hologramas, todel I. paliko netikrus euro banknotus ir išvažiavo, o jis liko daryti hologramas ant netikru euro banknotu. Hologramu spausdinimui jis naudojo I. duotus kompiuterius. Visa informacija, susijusia su holograma, jis laike atminties korteleje. Iš pradžiu darbas ejo labai letai, nes nebuvo igudžiu.Taciau veliau per viena diena padarydavo hologramas ant 1000 - 2500 vnt. netikru 100 euro nominalo banknotu. Visus banknotus, ant kuriu jis uždedavo hologramas, iš jo pasiimdavo I. I.. Kur jis toliau dedavo netikrus euro banknotus, jis nežino. Už kiekviena darbo savaite mokejo pats I. I. po 5000 Lt.
2003 metu žiema ant netikru euro banknotu pradejo spausdinti serijos numerius.Pasitares su I., serijos numerius nutare daryti spalvotu spausdintuvu. Po kurio laiko R. T. atveže spalvota spausdintuva.R. T. i jo darba nesikišo ir nemate ka jis daro. Po hologramu darymo ant paties banknoto likdavo blizguciu likuciai, kuriuos I. nurodymu jis trintukais, kuriuos atnešdavo I., nutrindavo.
Be to, kaltinamasis parode, kad 2004 m. sausio men., I. pasake, kad reikia kraustytis iš patalpu (duomenys neskelbtini), i kitas patalpas. Jis su I. susikrove daiktus ir persikrauste i (duomenys neskelbtini) esancias patalpas, esancias treciajame aukšte. Kabinete buvo D. S. ir V. O., kurie suko rata, tai yra, kalandravo euru banknotus, ant kuriu jis uždedavo holograma ir serijos numerius. Šalia buvo dar vienas kabinetas, kuriame taip pat buvo gaminami netikri euro banknotai. Jame dirbo D., jo sunus Š. ir G.. Šitame kabinete jie atlikinejo šilkografijos darbus ant netikru euro banknotu. Jis ir toliau dare hologramas ant netikru euro banknotu ir spausdino serijos numerius. Banknotus su giljotina karpe tik viena karta.Jis girdejes apie R., bet ka jis dare jis nežino, nes jo nera mates ir jokiu reikalu neturejes.Jis girdejo, kad yra toks „psichologas“.
Kaltinamasis parode, kad darant holograma ir serijos numerius, buvo keiciami spausdintuvai. Jis nera kompiuteriu specialistas, taciau I. del spausdintuvu pirkimo su juo konsultavosi. Kas važiavo pirkti spausdintuvu i Varšuva, jis nežino. Paskutini karta hologramas bei serijos numerius ant netikru euro banknotu jis uždejo 2004 m. vasara. Apie tai, kad eurai gaminami partijomis, jis nieko nežino. Jis bendravo su I. I., su kitais stengesi nebendrauti, nes jie dažnai gerdavo. Kitu kaltinamuju vaidmens nežino, nes nesidomejo.Kadangi jis su šeima gyveno Klaipedoje, tai padares savo darba, stengesi kuo greiciau išvažiuoti. Tai, kad spausdintuvas buvo perkamas per firma, kurioje dirbo jo žmona, yra atsitiktinumas. Kiek gavo atlygio už netikru euru gamyba, jis neskaiciavo, taciau nesutinka, kad tai galejo buti 240 000 Lt., nes jis dirbo ne kiekviena savaite, o tada, kai pasakydavo I. I.. Nors jis sake I. baigti gamyba, taciau I. jo neklause.
Kaltinamasis Š. R. kaltu prisipažino ir parode, kad S. J., R. P., V. A., V. R., D. M., D. K. jis nepažista. D. R. - jo tevas, G. V. - krikšto tevas ( jo tevo pusbrolis). T. S. mate dirbant legalu darba pas G..
2003m. rudeni paskambino tevas ir papraše atvažiuoti pas G. V. i darba. Kai atvyko, tai teva rado girta, kuris papraše jam padeti. Jis pasake, kad i džiovykla reikes deti popieriu ir ji išdžiovinti. Kadangi jis neturejo darbo, tai sutiko. Kuomet dejo popieriaus lapelius i džiovykla, mate, kad tie lapeliai panašus i 100nominalo euru banknotus. Iš pradžiu nesuprato, kad tokiu budu gaminami eurai, buvo šokiruotas,o be to, jam niekas neaiškino. Po to karto praejo kažkiek laiko, kai jam paskambino G. V. ir pakviete i savo imone džiovinti netikrus eurus. Tada jis suprato, kad prisidejo prie netikru euru gamybos. Pinigus už darba jam mokejo G. V.. Pirma karta gavo 50 Lt, po to už kiekviena darbo diena G. mokejo po 50-60Lt. Darbus apmoke dirbti G..
Jis mate, kad G. V. šilkografijos budu ant gaminamu 100 euro nominalo budu atspaudavo vandens ženkla – piešinio arka, stulpus, skaiciu 100, lakuodavo hologramas. G. V. taip pat šilkografijos budu atspausdavo banknotu serijinius numerius. Pradžioje ant banknotus serijinius numerius dedavo G. V.. Jis nežinojo visos gamybos proceso eigos, t.y. iš kur G. V. gaudavo gaminamu euru ruošinius su atspausdintais 100 nominalo banknotu simboliais, kas dedavo hologramas ir atlikdavo kitus darbus. Šiose patalpose jie dirbo trise - jis, G. V. ir jo tevas. Po to darbo daugejo ir G. V. liepdavo vis dažniau ateiti pas ji i dirbtuves. Nuo 2003 m. gruodžio men. jis pastoviai pradejo vaikšcioti i dirba. G. V. taip pat pasake, kad jis vienas nespeja dirbti ir pasake, kad Š. R. išmokys atlikti šilkografijos darbus. G. V. išmokytas jis spausdavo vandens ženkla – arka, o jo tevas priimdavo ir dedavo džiovinimui banknotus. Kai G. V. atlikdavo šilkografijos darbus jis pasikeisdamas su tevu taip pat padedavo deliodamas banknotus džiovinimui. Jam dirbant matydavo, kad ateidavo I. I., kuris žiuredavo, kaip jie dirba ir tikrindavo gaminamu euru kokybe.
Kaltinamasis parode, kad G. V. imones gamybinese patalpose, esanciose treciame aukšte jis dirbo apie 2 menesius. Po to G. V. pasake, kad reikia keltis i patalpas esancias pirmame aukšte. Šiose patalpose buvo du kabinetai. Viename kabinete stovejo kalandravimo irenginys, su kuriuo dirbo V. O. ir D. S.. Kitame kabinete G. V., jis ir jo tevas atlikdavo jiems priskirtus darbus. Jis mate, kaip I. I. atveždavo gaminamu 100 nominalo euru ruošinius. Jis ant šiu gaminamu banknotu šilkografijos budu atspausdavau vandens ženkla arka. Po to D. S. ir V. O. gretimame kabinete su kalandravimo irenginiu plonindavo banknota. I. I. arba N. S. banknotus išsiveždavo ir juos gražindavo su hologramomis. Iš kalbu sužinojo, kad N. S. dedavo hologramas. Po to gamybos procese V. O. ir D. S. nutrindavo nuo hologramos pasilikusi nereikalinga blizguti. Viena karta I. I. papraše, kad jis su tevu nutintu blizguti. Po to jis lakuodavo hologramas. Tada G. V. šilkografijos budu atspausdindavo skaiciu “100” ir vandens ženkla – arku stulpus, o veliau euru banknotus kalandravo D. ir V..
Kartu su I. I. jis mate ir R. T.. Jie apžiurinejo gaminamus eurus ir aptarinejo kokybe. R. T. prižiuredavo, kad jie prisilaikytu darbo drausmes, negertu darbe ir dirbtu. Nuo 2004m. pradžios R. T. nemate.
Po to jie turejo kraustytis i trecia aukšta, perneše visus daiktus ir irenginius.Treciame patalpu aukšte buvo išnuomoti du kabinetai. Viename kabinete buvo pastatyta popieriaus pjaustymo stakles -giljotina, šilkografijos stakles ir jame dirbo jis, G. V. ir jo tevas – D. R.. Jie visi atlikdavo aukšciau paminetus šilkografijos darbus. Kitame kabinete buvo pastatytas kalandravimo irenginys, su kuriuo dirbo V. O. ir D. S.. N. S. su spausdintuvais spausdino serijos numerius ir hologramas. Jis taip pat turejo su savimi nešiojama kompiuteri, kuriame buvo visa programine iranga. Jis mate, kaip I. I. su giljotina pjaustydavo banknotus.
Iš kalbu girdejo, kad yra vyriškis pravarde “psichologas”, kuris morališkai susitikes auklejo juos. Karta jis su V. O. užgere ir neišejo i darba. Tuomet jam paskambino I. I., kuris jiems liepe nueiti prie “Iki” parduotuves, kur ju lauks “psichologas”. Kai jie susitiko, tai tas vyriškis ispejo, kad jei jie dar ir toliau girtaus, tai tures problemu. Koks šio vyriškio buvo vaidmuo euru gamyboje jis nežino.
Be to, kaltinamasis parode, kad pradejus dirbti pirmos partijos buvo nedideles iki 10000 vienetu 100 euru nominalo vertes banknotu. Viena partija darydavo apie 2-3 savaites. Po to partijos didejo. Priešpaskutines partijos metu buvo pagaminta apie 20.000 vnt. 100 euro nominalo banknotu. Paskutine partija jie gamino 2004 m. vasara ir baige rugpjucio men. Šios partijos metu buvo atspausdinta maždaug po 30000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu.
Po to pradejus šilkografijos budu spausti vandens ženkla - arka G. V. pradejo moketi po 5 centus už pagaminta viena 100 euru nominalo banknota. Jis norejo pasitraukti iš euru gamybos, nes mažai buvo mokama. Tevas pasake, kad tai bus ne taip paprasta, pasiule del ramybes pasilikti. Apie tai sužinojes I. I. padidino alga. Pradejus dirbti treciame aukšte, kai buvo gaminamos dideles partijos jam I. I. mokejo po 4.000 litu už 10000 pagamintu banknotu. Jis kartu su kitais važiavo i Egipta atostogauti, bet kas apmokejo kelione nežino, gal I. I. ar R. T.. Jis dalyvavo ir suorganizuotuose pobuviuose, už kuriuos nereikejo moketi.
Taip pat, kaltinamasis parode, kad I. I. jam ir kitiems nusikaltimo bendrininkams buvo nupirkes mobiliuosius telefonus ir SIM korteles. I. I. juos instruktuodavo laikytis konspiracijos. Nauji telefonai ir SIM korteles buvo išdalinami prieš kiekviena nauja netikru pinigu - euru gamyba. Pripažista už euru gamyba gaves apie 24000 Lt. neteiseto atlygio. Negincija pagamines inkriminuoto kiekio – 120.000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu. Del padaryto nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino ir parode, kad 2003 m. vasara buvo bedarbis, todel pas pusbroli G. V., kuris turejo savo imone, papraše padeti surasti darba. G. turejo savo individualia imone, kurios veikla buvo ivairiu darbu spausdinimas šilkografiniu budu. Užejes pas G. i darba, jis pamate kažka panašaus i 100 nominalo euro banknota. G. ant banknoto gamino skaiciu „100“ ir arka. Jis iš karto suprato, kad G. V. gamina netikrus eurus. Jis sutiko su G. V. pasiulymu džiovinti netikrus pinigu banknotus.
Po to dirbdamas jis sužinojo visa netikru pinigu gamybos mechanizma. Pradžioje buvo gaminamos nedideles pinigu partijos. G. V. ji informuodavo, kada bus darbo gaminant netikrus pinigus. Jam pradejus dirbti apie 3-4 kartus buvo gaminama 1000-2000 netikru 100 nominalo euro banknotai. Darbas užtrukdavo apie viena savaite. Jis dirbo apie savaite laiko. Po to G. V. ji informuodavo, kada turi vel ateiti ir jam padeti gaminti netikrus eurus. Jam atejus dirbti pirma partija buvo apie 2003 m. rugpjucio men. Po šiu spausdintu partiju buvo dvi dideles partijos. Tuomet jis dirbo apie du menesius gaminant kiekviena netikru euru partija. Viena partija buvo spausdinama nuo 2003 m. lapkricio men. ir baigta apie 2004 m. balandžio men. Ši karta per du kartus buvo atspausdinta apie 20.000 vnt. netikru 100 nominalo euru banknotu. . Paskutine pati didžiausia partija buvo pradeta daryti 2004 m. gegužes menesi ir prie jos buvo užtrukta apie 2-3 menesius. Šios partijos metu buvo atspausdinta maždaug 30.000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu. Pradžioje jam už darba pinigus mokedavo G. V.. Jis gaudavo po 2 centus už kiekviena „100“ euru banknota.
Jis dirbo G. V. imonei priklausanciose patalpose – pirmajame ir treciajame aukštuose esanciuose kabinetuose.
Supjaustytus gaminamus „100“ euru banknotus atveždavo I. I.. Šias euru kupiuras I. I. palikdavo G. V.. Kupiurose budavo ofsetiniu budu atspausdintas „100“ euru banknoto piešinys, taciau banknote truko: vandens ženklu, arkos , skaiciaus nusakancio nominala, hologramu, serijos numeriu. G. V. gaminamu euru banknotuose piešinyje šilkografijos budu atspausdindavo vandens ženklus – arka, “100” nominalo banknoto skaicius, keturias juosteles bei nulakuodavo holograma, banknoto nominala „100“, kad jis keistu spalva. Šiems darbams atlikti I. I. buvo atvežes pleves su piniginio vieneto – euro simboliais. G. V., panaudodamas I. I. atvežtas pleves, pasigamino remus, naudojamus šilkografijos budu užnešant piešini ant banknotu. Jis padedavo G. V. ir deliodavo jo paduotus banknotus. I. I. kartais ateidavo i ju kabineta ir tikrindavo kaip jis su G. V. dirba.Atspausdinus arkas, ateidavo V. O. arba D. S., kurie pasiimdavo gaminamus euru banknotus ir kalandravimo staklemis juos kalandravo. Praejus maždaug apie 2 men. jis su G. V. persikele iš kabineto treciame aukšte i pamineta kabineta pirmame aukšte. Po to jie gaminamus banknotus perduodavo N. S.. Jis matydavo, kai gaminamus netikru euru banknotus atvykdavo pasiimti pats N. S. arba I. I.. Jis žino, kad N. S. atspausdindavo ant banknotu numerius ir užnešdavo hologramas.
2003 m. rudeni jis paskambino sunui Š. ir pakviete ateiti jam padeti dirbti, kadangi nespejo dirbti, nes buvo girtas. Š. mate darbo pobudi. Jis sunaus neatkalbinejo, nes sunus norejo užsidirbti. G. V. išaiškino, ka Š. tures daryti ir jis sutiko. G. V. išmoke sunu - Š. R. šilkografijos budu atspausdinti piešinio arka ir lakuoti popieriaus holograma. Kai I. I. atveždavo gaminamus euru banknotus G. V., Š. juose atspausdindavo vandens ženkla - arka, nulakuodavo hologramas, o G. V. atspausdindavo banknotuose skaiciu ”100”, ispausdavo vandens ženklus – skaiciu „100“ ir keturias juostas. Jis džiovindavo ju paduotus gaminamus pinigus. Kai buvo atspausdintas piešinys – „vartai“, V. O. ir D. S. banknotus kalandruodavo. Po to N. S. atspausdindavo ant banknotu numerius ir užnešdavo hologramas.
Po to, kai 2003 m. lapkricio men. buvo gaminama pirma didele partija netikru euru, G. V. I. I. prašymu išnuomavo du kabinetus treciame aukšte. Viename kabinete buvo pastatytas kalandravimo irenginys, kitame - buvo pastatytos popieriaus pjaustymo stakles –giljotina. I kabineta kur buvo pastatytos pjaustymo stakles persikele G. V., jis ir Š.. Jo sunus ir G. V. dirbo pasikeisdami, o jis jiems padedavo deliodamas pinigus. Jiems dirbant šiame kabinete I. I. pjaustydavo su staklemis - giljotina popieriu, t.y. iš didelio lapo ant kurio ofsetiniu budu buvo atspausdinta dvylika vienetu 100 euru nominalo banknotu padarydavo atskiras kupiuras. I. I. iš kažkur atsiveždavo šiuos didelius lapus su atspausdintu gaminamu euru banknotu piešiniu. Šiuos lapus supjaustes giljotina I. I. gaudavo 12 vnt. gaminamu 100 euru nominalo banknotu. Pagamintus netikrus euro banknotus pasiimdavo I. I.. Jis atvykdavo ir patikrindavo pagamintu euru kokybe ir kažkur juos išsiveždavo. Pradžioje jam ir sunui už atlikta darba mokejo G. V., po to I. I.. Pradžioje jis gaudavo po 2 centus už kiekviena pagaminta banknota, po to pakele ikaini ir mokejo po 5 centus, o veliau po 10 centu už kiekviena banknota. Ikainius pakele, kai buvo pradetos gaminti dideles partijos. Jo sunui mokejo po 15 centu už kiekviena banknota. Po pirmos dideles partijos užbaigimo 2004 m. pavasari jam ir sunui atlyginant buvo padovanotos keliones i Egipta. Kelione padovanojo I. I. ir R. T.. R. T. jokiu spausdinimo ir euru gamybos veiksmu tiesiogiai neatliko. Gaminant pinigus, jis ateidavo i kabineta ir kontroliuodavo, kaip jie dirba. Jis ateidavo vienas arba su I. I.. R. T. žiurejo euru kokybe. R. T. taip pat kartais sakydavo, kad jie negertu alkoholio. R. T. jam negrasino nei sankcijomis, nei fiziniu smurtu.
Be to, kaltinamasis parode, kad paskutine partija, kurios metu buvo pagaminta apie 30000 vienetu 100 nominalo netikru banknotu - euru jie gamino nuo 2004 m. gegužes menesio iki 2004m. rugpjucio menesio. Visus pagamintus netikrus eurus pasieme I. I.. I. I. patikrindavo pagamintu pinigu kokybe, suskaiciuodavo ir išsiveždavo. Visomis priemonemis, kurios reikalingos eurams pagaminti rupinosi I. I.. G. V. juos aprupindavo tiktai smulkmenomis. Taip pat G. V. derindavo ir parinkdavo dažus bei ju atspalvius. Dažus naudojamus netikru euru gamyboje, popieriu parupindavo I. I.. Visas atliekas, brokuotus netikru euru banknotus, likusias banknotu atraižas ir kitas likusias atliekas gaminant netikrus pinigus pas save namuose degindavo D. S..
Jis kartu su kitais kaltinamaisiais dalyvavo I. I. organizuojamuose pobuviuose.I. I., prasidejus euru gamybai, pastoviai visiems asmenims išdalindavo mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelemis, kad jie galetu bendrauti tarpusavyje. Nauji telefonai ir SIM korteles buvo išdalinami prieš kiekviena nauja euru gamyba. I. I. taip elgdavosi konspiracijos tikslais. Kiek tiksliai buvo pagaminta netikru euru banknotu, jis negali pasakyti, nes dalis buvo broko, o be to, jis neskaiciavo, nes tai neiejo i jo pareigas. Mano, kad jis išdžiovino apie 50000 vnt. netikru euru banknotu.Negincija, kad gavo 14900 Lt. neteiseto atlygio.
Kaltinamasis V. O. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2003 m. liepos men. jis nuejo i dirbtuves, kur buvo G. V. ir I. I.. Po kurio laiko atejo girtas D. S., kuri turejo kalandruoti netikrus eurus. Iš I. kalbu suprato, kad jau ne pirma karta D. S. ateina girtas tada, kai reikia gaminti netikrus euro banknotus. Tada jis I. pasiule savo pagalba kalandravimo procese. Jis pasake, kad jei kalandravimas yra nesudetingas, tai jis irgi gali ploninti euru banknotus. Tuomet I. pasake, kad per nakti reikes suploninti 100 vnt. 100 euro nominalo banknotu ir pažadejo už tai sumoketi 100 litu. Sutares su I., jis kartu su juo nuejo i pirmame aukšte esanti kabineta, kuriame stovejo stalas, ant kuriu buvo geležines kalandravimo stakles. I. jam parode, kad reikia imti metaline lenta, ant kurios buvo dedamas paranitas. Ant paranito reikejo deti balta lapa, o ant lapo 2 vnt. netikru 100 euro nominalo banknotus. Tada ant banknotu vel reikejo deti balta lapa ir visa tai praleisti pro 2 volus, kurie ir suplonindavo netikrus 100 euro nominalo banknotus. Taip daryti reikejo 5-6 kartus. Taip pat I. jam dave popieriaus storio matuokli, kuriuo turejo išmatuoti suplonintus banknotus ir jie turejo neviršyti 11 mikronu. I. jam paliko apie 150 vnt. 100 euro nominalo banknotu, iš kuriu jis turejo suploninti apie 100 vnt. Per nakti jis suplonino apie 80 vnt. 100 euro nominalo banknotu. Kita diena ryte atvažiavo I. I. ir paeme suplonintus 100 euro nominalo banknotus. Už atlikta darba iš I. gavo 100 litu. Jis I. pasake, kad jei reikes jo pagalbos, tai skambintu. Kadangi dirbo prekybos centre „Senukai‘, todel galejo padeti naktimis. Po kurio laiko jam paskambino I. ir papraše atvažiuoti.
Su I. susitare, kad jis atvažiuos dirbti kiekviena diena ir I. per menesi jam mokes 1500Lt. Nuo 2004m. pradžios I. mokejo po 1000Lt. už kiekviena darbo savaite. Nuo 2003m. rugsejo menesio išejo iš darbo prekybos centre ir dienomis pradejo kalandruoti netikrus eurus kartu su D. S.. Dirbti sekesi sunkiai, nes kalandravimo stakles buvo nekokybiškos, todel veliau I. su R. atveže naujas stakles, su kuriomis jie dirbo toliau. Kitame kabinete dirbo Š.ir D. R., kaip suprato, jie džiovindavo euru banknotus. Girdejo, kad R. už darba mokejo G. V.. Trecio aukšto patalpose dirbo N. S., kuris spausdintuvu dare holograma ir serijos numerius. N. S. dirbo nereguliariai, po kelias dienas per savaite. Jis žino, kad N. S. buvo I. I. draugas, daugiausia su juo bendravo. D. M. ir T. S. nera mates.G. V. atliko šilkografijos darbus. R. T. vaidmens jis nežino. Gali pasakyti, kad R. gamybos eigos nekontroliavo, nevadovavo, pinigu nemokejo. Jis pamena, kad mate R. dirbtuvese, tada kai jis su D. gerdavo. R. jam sake negerti, saugoti sveikata. Del piktnaudžiavimo alkoholiu jis buvo susitikes ir su R. B., kuris jam patare negerti ir tausoti sveikata. Nei R., nei R. jam negrasino.
Kai jis su D. suplonindavo euru banknotus, tai juos pasiimdavo Š.ir D. R., atlikdavo savo darba ir vel gražindavo jiems. Tada jis su D. darydavo iškiliaja spaudos imitacija, po to euru banknotus vel paimdavo R. ir atiduodavo I. I.. I. tikrindavo euru kokybe, skaiciuodavo kieki ir su giljotina karpydavo. Kur I. išveždavo pagamintus euru banknotus, jis nežino ir tuo nesidomejo. Euru banknotus kalandravo iki 2004m. vasaros. Per visa darbo laikotarpi uždirbo apie 30000 Lt. Tyrejas jo parodymus neteisingai užraše, kad jis uždirbo 60000Lt. Kaltinamasis parode, kad kalandruojant euru banknotus, buvo daug broko. Be to, kai jis gerdavo taip pat gaudavosi daug broko. Kiek sukalandravo euru banknotu, jis nežino.Jis kartu su kitais kaltinamaisiais vyko i Egipta atostogauti. Kelione organizavo ir ja apmokejo I.. R. padejo pigau isigyti bilietus per kelioniu agentura. Kelis kartus dalyvavo pobuviuose,bet kas apmokedavo jis nežino.Žino, kad R. T. surado vieta kur galima buvo pramogauti.
Kaltinamasis pripažino, kad karta yra kroves i maišus atraižas, likusias nuo netikru euru gamybos ir jas veže pas D. S. i namus deginti, nes D. turi nuosava nama ir yra didele negyvenama teritorija. Jam teko nutrinti folijos likucius nuo euru banknotu, taciau tai buvo atsitiktinis darbas. Konspiracijos tikslais I. I. jam ir D. S. bei R. dave po mobilaus ryšio telefona su SIM kortelemis ir sake iš šio telefono skambinti darbo reikalais. Nuo 2004m. telefonai buvo keiciami kas menesi.
Jo darba kontroliavo ir nurodymus duodavo I..Tik jis vadovavo visam netikru euru gamybos procesui, pateike visas medžiagas ir irenginius. Jis sake I., kad nori išeiti, bet I. pasake, kad taip paprastai niekas neišeina. Jis neigia, kad dalyvavo organizuotoje grupeje.
Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino pilnai ir parode, kad 2002 m. vasara, I. I. ji nusivede i pirmame aukšte esancias patalpas, kur atneše nedideli kieki popieriaus lapu. I. I. pasake, kad jis tures jam padeti su kalandravimo irenginiu juos suploninti, kad gauti reikiama popieriaus stori. Ka I. I. norejo gaminti iš šio popieriaus, jis nepasake. Jis su I. I. šiuos popieriaus lapus sukdavo per kalandravimo irenginio volus ir bande išgauti reikiama popieriaus stori. I. I. atsineštu mikrometru po bandymu matuodavo popieriaus stori. Koki popieriaus stori norejo išgauti I. I., jis nepamena. Ta karta nepavyko padaryti reikiamo storio popieriaus, be to jiems labai nesiseke ir popierius pastoviai plyšdavo arba jo storis buvo netinkamas. I. I. kiekviena karta atsinešdavo po pluošteli balto popieriaus lapu, kuri leisdami per volus plonindavo. Po to I. I. jam atnešdavo po 100 vnt. popieriaus lapu, kuriuos jis praleides per volus suplonindavo. Ši kieki popieriaus lapu jis suplonindavo per kelias dienas, buvo daug broko. I. I. ši darba jam duodavo nereguliariai. Ši darba jis atlikdavo (duomenys neskelbtini)vidiniame korpuse pirmame aukšte I. I. išnuomotose patalpose. Atlikes ši darba jis taip pat dar padedavo G. V., kurio dirbtuves buvo treciame šio pastato aukšte 318 kabinete, atlikti šilkografijos darbus. Jis tuo metu nežinojo, kur I. I. panaudodavo suplonintus popieriaus lapus ir jokios kalbos apie netikru euru gamyba dar nebuvo.
2002 m. pabaigoje I. I. atveže apie 20 vnt. sukarpytu popieriaus lapu, kuriuose matesi 100 euru banknoto piešinys. I. I. nurode šiuos popieriaus lapus kalandravimo irenginiu suploninti iki tokio pat storio, kaip ir ankšciau. Tada jis suprato, kad tai yra nelegalu ir I. I. gamina netikrus pinigus - eurus. Kadangi reikejo pinigu, todel sutiko su I. I. pasiulytu darbu, už kuri jis pažadejo i diena moketi 50 litu. Po to I. I. kartas nuo karto atnešdavo po 50-200 vnt. 100 euru nominalo banknotu, kuriuos jis turejo suploninti. Per diena jis galejo prasukti ir suploninti su kalandravimo irenginiu apie 100 vnt. banknotu. Šiuose lapuose taip pat buvo padaryti euru apsauginiai vandens ženklai: arka su stulpais ir juostele. Jis šiuos popieriaus lapus su atspausdintais 100 euru banknotais perleisdavo per volus, kad ji suploninti. Suplonintus gaminamu euru banknotus pasiimdavo I. I.. Kartais I. nurodydavo, kad jis turi nueiti i trecia aukšta 318 kabineta, kuri nuomavo G. V. ir iš ten paimti paruoštus kalandravimui euru banknotus.
Pradžioje jis nežinojo, kas spausdina banknotu vandens ženklus, taciau itare, kad tai galejo daryti G. V.. Po to suprato, kad šilkografijos darbus - vandens ženklus spausdina G. V.. Kelis kartus nuejes pas ji i 318 kabineta jis mate, kad G. V. kažka spausdina ant gaminamu 100 euru banknotu. Kur buvo spausdinamas ofsetiniu budu šiu gaminamu euru banknotu piešinys, nežino. Kadangi po banknotu kalandravimo popierius išsiplesdavo ji I. I. kažkur prikarpydavo. Po to I. I. jam atnešdavo gaminamu euru banknotus su hologramomis. Jis nežinojo, kas atlieka hologramos spausdinimo darbus. Tuomet jis gaminamo euro banknota uždedavo ant plokštes su kliše ir prasukdamas kalandravimo irenginiu plokšte su banknotu per volus darydavo jame iškiliosios spaudos imitacija. Tai buvo reikalinga, kad gaminamo euro banknotas igautu nelygumus - piešinio reljefa. Reljefa daryti ji išmoke I. I. pacioje pradžioje. Po to šiuos banknotus taip pat pasiimdavo I. I.. Jam dirbant R. T. atvažiuodavo retai. Jis bendravo su G. V.. Mate, kaip R. T. iš smalsumo apžiurinejo eurus, taciau jam pastabu nesakydavo.
Kaltinamasis parode, kad pas G. V. kartais ateidavo jo giminaitis D. R.. Jie kartais išgerdavo alkoholinius gerimus. 2003 m. vasara, atejes pas G. V. pastebejo, kad D. R. padeda G. V. atlikti kažkokius šilkografijos darbus ant gaminamu netikru euru. Tuomet suprato, kad jis taip pat dalyvauja šiame procese.
2003 m. rudeni, pas G. V. kabinete pamate ir Š. R. kuris taip pat padejo G. V. atlikti šilkografijos darbus ant spausdinamu euru. Tuo metu D. S. konkreciai nesuprato, kas ka tiksliai atlieka.
2002 m. pabaigoje, dabar datos neatsimena, didejant gamybos apimtims I. I. atvede V. O., kuris atliko kalandravimo - popieriaus ploninimo ir iškiliosios spaudos imitavimo banknotuose darbus.
2003 m. rudeni, tame kabinete, kur jis dirbo su V. O. buvo pastatytas šilkografijos stalas ir atsikrauste dirbti D. ir Š. R.. I. I. atveždavo gaminamus 100 euru banknotus. G. V. kartu su Š. R. šilkografijos budu padarydavo juose apsaugos priemones vandens ženklus - arka su stulpais. D. R. jiems padedavo deliodamas i džiovykla banknotus. Po to jis su V. O. kalandruodavo - plonindavo gaminamu banknotu popieriu. Šiuos banknotus paimdavo I. I. ir juos atveždavo su hologramomis. Po to G. V. šilkografijos budu atspausdindavo gaminamu banknotu nominala skaiciu "100", kuris keisdavo spalva. I. I. prašymu jis su V. O. trintukais nutrindavo nuo hologramos nereikalinga blizguti, o Š. R. ja nulakuodavo. Prieš tai hologramos blizgucius nutrindavo Š. ir D. R., taciau veliau I. I. ši darba pavede jam ir V. O.. Baigiamajame etape jis su V. O. kalandravimo irenginiu imituodavo iškiliaja spauda.
Visus pagamintus euru banknotus išsiveždavo I. I.. Kur juos realizuodavo, jis nežino. Eurai buvo gaminami ivairiais etapais, nereguliariai. Kiek ju buvo pagaminta jis nežino.I. jam už darba mokedavo po 1000Lt. kas menesi. Kartu su I., jis mate N. S.. Veliau sužinojo, kad N. S. ant euru daro holograma ir spausdino serijos numerius.
2003 m. pabaigoje, I. I. ir G. V. jiems pasake, kad reikes persikelti i naujas patalpas. Viena diena D. S., V. O., D. ir Š. R., I. I. perneše kalandravimo irengini, šilkografijos stala ir visas priemones naudojamas euru gamybai bei daiktus i gretimame korpuse treciame aukšte išnuomotas patalpas kabinetuose Nr.343 ir Nr.345. Naujame kabinete jis su V. O. atlikdavo ta pati darba. Po persikraustymo I. I. jam ir V. O. pasake, kad ju kabinete kartais dirbs N. S..Po kurio laiko i ši kabineta atsikrauste N. S., kuris kartu su I. I. atsiveže kompiuteri ir spausdintuvus. Ju pagalba N. S. ant gaminamu banknotu uždedavo holograma ir atspausdindavo serijos numerius. N. S. atvykes padarydavo jam pavesta darba ir išvykdavo. N. S. pas juos kabinete dirbdavo maždaug po savaite. Gretimame kabinete buvo pastatytas šilkografijos stalas, kur G. V. ir Š. R. banknotuose šilkografijos budu padarydavo apsaugos priemones.Šiame kabinete taip pat buvo pastatytos popieriaus pjaustymo stakles - giljotina, kuriu pagalba I. I. karpydavo banknotus ir juos prikirpdavo po kalandravimo. I. I. taip pat visiems mokejo pinigus už darba, taip pat parupindavo visas reikalingas priemones ju gamybai.
Be to, D. S. parode, kad I. I. kontroliuodavo gamybos procesa ir euru kokybe. Jis pažinojo vyra pravarde „psichologas"- tai R. B.. Jie buvo kelis kartus susitike, taciau R. B. jam negrasino. Pokalbis buvo apie alkoholio žala. Kaltinamojo nuomone, jis pagamino ne daugiau kaip 60000 vienetu netikru euru banknotu ir už tai iš I. gavo apie 30000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu šioje dalyje duoti parodymai yra neteisingi. 2004m. balandžio men. I. I. jam ir jo žmonai padovanojo kelione i (duomenys neskelbtini). Buvo keli atvejai, kai I. I. ir R. T. organizuodavo pobuvius.
I. I. kelis kartus juos perspejo, kad reikia prisilaikyti atsargumo ir konspiracijos. I., gaminant netikrus eurus, jiems išdalindavo mobilius telefonus su vis naujomis SIM kortelemis ir nurodydavo ryši palaikyti šiais telefonais.
2004 m. rudeni I. I. ji pasikviete vykti i (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji padejo I. I. iš vienos parduotuves pakrauti dvi kartonines dežes, ant kuriu buvo nupiešti spausdintuvai.
Apie T. S. vaidmeni netikru euru gamyboje jis nieko nežino.Kelis kartus pas G. V. mate T. S., kuris dirbo pagalbiniu darbininku ir padejo G. V. spausdinti vizitines korteles.
Kadangi jis gyveno nuosavame name, kur buvo krosnis, todel I. I. jo papraše sudeginti šiukšles - gaminamu banknotu atraižas, brokuotus banknotus. I. nurodymu jis sudegino spausdintuva. Kratos metu paimtus maišus su šiukšlemis: euru banknotu atraižomis, brokuotais eurais jam atveže I. I., kuriu nespejo sudeginti.
Kaltinamasis T. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad jis ieškodamas šilkografo darbo, 2003m. liepos men. susitiko su G. V. ir pas ji isidarbino pagalbiniu darbininku. G. V. jam mokedavo 400 Lt. per menesi. Jis paruošdavo spaudai ivairius blankus, lipdukus, vizitines korteles. Taip pat dare blankus su juostelemis, ant kuriu buvo užrašas „100 euru“. Tas juostas jis tik pakabindavo, kad išdžiutu. Dirbdamas ši darba, nesuprato, kad gamina netikrus euru banknotus, nes tikrojo euro banknoto tada nebuvo mates. G. V. sake, kad gamina blankus bankui, todel nesuprato, kad dalyvauja netikru euru gamyboje. Jam vadovavo ir nurodymus duodavo G. V. ir I. I.. Su kitais kaltinamaisiais apie netikru euru gamyba nekalbejo. D. M. jo drauge. Ji kartais užeidavo pas ji i darba, bet netikru euru gamyboje nedalyvavo. Jis D. M. buvo paskolines pinigu, kuriuos ji veliau atidave.
Kaltinamoji D. M. kalta prisipažino ir parode, kad pažista T. S., su kuriuo draugauja.T. dirbo reklamos agenturoje, gamino lipdukus, vizitines korteles, blankus. Kadangi nedirbo, tai lankydavosi pas T. darbe, jam padedavo. Mate, kad gaminami blankai su apsauginem juostom ir matesi irašas „eurai“. Ji padedavo T. džiovinti tuos blankus,nes norejo, kad jis greiciau baigtu darba. Tuo metu nesuprato, kad tokiu budu gaminami netikri euru banknotai. Už ta darba pinigu jai niekas nemokejo. T. šiaip jai duodavo pinigu. Pas T. i darba ji ateidavo nesistemingai nuo 2004m. liepos men. Kiek padejo išdžiovinti lapu, nepamena, nes neskaiciavo. Kaltinamajame akte nurodytas kiekis yra neteisingas. Tyrejas tai padare savo iniciatyva, ji kiekio neivardijo.
Kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino ir parode, kad inkriminuojamu nusikaltimu nepadare. R. B., R. T., V. R., E. R. nepažista, pažista I. I. ir V. A.. Su V. A. ir jo žmona L. buvo kaimynai. Ar turi L. mobilaus ryšio telefono numeri, nežino. Nepamena, kad iš V. A. ar jo žmonos butu gaves SMS žinutes.
2000 m. buvo išvykes i (duomenys neskelbtini) ir dirbo girininkijoje, gyveno miške.Periodiškai griždavo i (duomenys neskelbtini), bet ir vel išvykdavo i (duomenys neskelbtini). Ieškojo galimybiu kokiu budu iš (duomenys neskelbtini) importuoti dvigubo pjovimo lentas i (duomenys neskelbtini). Nors i (duomenys neskelbtini) buvo atvykes 2003m., taciau niekas nesulaike. 2004m. balandžio men. vel išvyko i (duomenys neskelbtini)ir negrižo iki 2006m. Tyrejui M. S. pateike darbo sutarti, taciau jis pasake, kad tai klastote ir kad ja išmes. M. S. ji gasdino, sake, kad vis tiek pasodins. Kodel ikiteisminio tyrimo metu ji apkalbejo R. B. ir R. T., jis negali paaiškinti.
Kaltinamasis V. R. kaltu neprisipažino ir parode, kad pažista R. B., E. R., taciau neigia iš ju gaves ar jiems perdaves netikrus ar tikrus euru banknotus. Kodel R. B. ir R. T. ji apkalbejo paaiškinti negali, mano, kad R. B. išsigando policijos pareigunu. L. nebuvo ir automobilio nepirko, D. nepažista. Jokio nusikaltimo nepadare, kaltinamas neteisingai.
Žemesnės instancijos teismas
2006m. rugpjucio 21d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. R. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 213 str. 2d. ir nuteistas laisves atemimu trims metams. Nuosprendis isiteisejes ir vykdomas ( t. 70, b. l. 2-66).
Kaltinamuju kalte irodyta šiais bylos duomenimis.
Civilinis ieškovas R. K. parode, kad už 200 euru pardave mobilaus ryšio telefona nepažistamam vyriškiui. Noredamas pasikeisti eurus i litus, nuejo i pinigu keitykla, kur nustate, kad du vienetai 100 nominalo euru banknotai padirbti, todel iškviete policija ir ji sulaike. Patyre turtine žala ir prašo priteisti civilini ieškini pagal euro ir lito kursa.
Liudytojas G. J. parode, pažista R. P. ir I. I.. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kurios veiklos pobudis reklamos ir poligrafijos paslaugos. Su R. P. bendraudavo dalykiniais reikalais, nes jis buvo spaustuves vadovas ir pas ji imoneje gamindavosi pozityvus. R. P. jis darydavo pleves su ivairiomis etiketemis, bukletais. Karta paskambino R. P. ir pasake, kad pas ji atvyks jo pažistamas I., kuriam jis turi atspausdinti pleves. Jis I. pagamino pleve su reklaminiu bukletu. Po to I. I. pas ji atvykdavo kartas nuo karto su informacijos laikmena ir jis I. pagamindavo pleves. Jis I. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašydavo PVM saskaitas – fakturas. Kokiose pareigose I. I. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. I. I. jis spausdindavo pleves su ivairiais reklaminiais bukletais ir vizitines korteles. 2003 m. rudeni, I. I. pas ji atvykdavo su informacine laikmena ir jo prašymu jam pagamindavo pleves. Spausdinant šias pleves pas ji I. I. jau neprašydavo išrašyti PVM saskaitu - fakturu ir su juo atsiskaitydavo grynais. Jis suprato, kad I. I. šias pleves spausdina asmeniniams tikslams, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip buvo ankšciau. I. I. sumokedavo pagal rinkoje buvusias kainas apie 20 litu už atspausdinta pleve. Pas ji buvo kompiuteris, i kuri idedavo I. I. atvežta diskeli su informacija. I. I. jam nurodydavo kokiame faile yra informacija, kuria reikia atspausdinti ant pleviu. Jis paleisdavo spausdinimui I. I. nurodyta faila ir prie kompiuterio prijungtas aparatas pleveje atspausdindavo ten buvusi vaizda. Pradžioje jis mate, kad I. I. atspausdindavo pleves su ivairiais reklaminiais bukletais arba vizitinemis kortelemis. Po to I. I. jam atnešdavo diskelius, iš kuriu atspausdindavo pleves su jam nesuprantamais simboliais. Jis pas I. neklausdavo ir nesigilino, kam jis naudoja šias pleves. Kartais I. I. per diena atvykdavo kelis kartus ir jo paprašydavo pakartotinai atspausdinti ta pati vaizda ant pleviu. Po to spausdinant I. I. pleves iš jo pateiktu diskeliuose esanciu failu jis pamate, kad ant atspausdintu pleviu buvo piniginiu vienetu – Euru simboliai, t.y. nominalas „100“, šio piniginio vieneto fono elementai (smulki faktura), kupiuroje esanti atvaizduota piešinio „arka“, piešinio žvaigždes, ofsetiniai spaudai. Jam kilo itarimas, kad šie elementai naudojami piniginio vieneto „Euro“ piešinyje, taciau ka I. I. po to dare su jo atspausdintomis plevemis jis nežino. Jis niekada I. I. neklause, kam jis naudoja pagamintas pleves, o I. nepasakojo.
Liudytojas S. D. parode, kad jis pažista R. T.. R. T. du kartus jo praše nustatyti automobiliu valstybinius numerius. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini), vyresniuoju specialistu. Tiek pirmu, tiek antru atveju, jam patikrinus per Regitros duomenu baze, tokiu automobiliu, registruotu tais nurodytais numeriais - nebuvo. Apie tai jis praneše R. T. ir pasake, kad tokiais numeriais automobiliu nera, arba auT.biliai gali priklausyti kokiai nors operatyvinei policijos tarnybai. Apie R. T. nusikalstama veikla jis nieko nežinojo. Apie tai, kad R. gamino eurus, sužinojo tik po jo sulaikymo. Po R. sulaikymo, jam paskambino jo žmona O. ir pasake, kad R. yra sulaikytas ir papraše susitikti su ja. Jis nuvažiavo pas O. ir ji papasakojo, kad išvakarese buvo sulaikytas R., pas juos buvo atlikta krata. Ji jam sake, kad R. gresia dešimt metu nelaisves ir kad sulaikytas del netikru pinigu. Jis pasake, kad jeigu padarytas toks sunkus nusikaltimas, tai gresia turto konfiskacija. Jam dirbant (duomenys neskelbtini), apie 2003 metus, R. T. praše patikrinti duomenu bazeje kelis automobilius ir nustatyti, kam jie priklauso.
Liudytojas V. O. parode, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, ipareigojo ji išnuomoti bendrovei priklausancias patalpas (duomenys neskelbtini). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas nuomavo ir G. V. imones savininkas G. V.. Iki 2003 metu sutartyse sudarytose tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. V. nebuvo nurodyti kabinetu numeriai, o buvo nurodyti inventorizacijos numeriai. Nuo 2003 metu buvo rašomi ant kabinetu numeriai, taciau jie nesutapdavo su inventorizacijos numeriais. Patalpu, kurias 2001-10-01 išsinuomavo G. V. imone inventorizacinis numeris yra Nr.1-115, Nr.1-116, o kabineto Nr.318. Patalpu, kurias 2002-04-30 papildomai išsinuomavo G. V. imone inventorizacijos numeris yra Nr.1-13, Nr.1-14, o kabineto Nr.106. 2003-11-25 G. V. imone išsinuomavo dar du kabinetus Nr.343, Nr.345. Patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavo G. V.. I. I. nenuomavo kaip fizinis asmuo jokiu patalpu.
Liudytojas Audrius K. B. parode, kad 1999-09-10 jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo popieriaus pjovimo irengima, kopijavimo rema, ofsetine spausdinimo mašina „Adast Dominant“. 1999-12-22 jis kartu su R. P. ikure UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi tapo R. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsieme spausdinimu, kuri savo veikla vykde (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, kurias nuomavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 1999-09-22 jis kaip istatinio kapitalo formavimo materialu inaša pateike jam priklausancias popieriaus pjaustymo žirkles. Po šitu proceduru popieriaus pjaustymo žirkles ir kopijavimo remas tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe ir tai atsispindi bendroves balanse. 2001-03-08 jam priklausancia dvispalve ofsetine poligrafijos mašina „Dominant 725 P“ išnuomavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Popieriaus pjovimo irenginys, kopijavimo remas, ofsetine spausdinimo mašina visa laika stovejo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Jis nežinojo, kad R. P. ir imoneje dirbantis S. J. užsiima nusikalstama veikla, t.y. netikru euru spausdinimu. Jis ne karta buvo imones patalpose, taciau jam bunant netikri euro banknotai nebuvo spausdinami. Jis pažista I. I. ir iš R. P. žodžiu žino, kad I. I. jam padeda spaustuves darbe atlikdamas maketavimo darbus
Liudytojas A. T. parode, kad 2003 metais gegužes men. jis isigijo iš M. Z. VŠI „(duomenys neskelbtini)“. M. Z. jam perdave VŠI „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Iš jam perduotu buhalteriniu dokumentu matesi, kad yra pinigu trukumas. Jo manymu truko apie 15 000 litu. Noredamas kaip nors padengti padarytus nuostolius jis nutare kokiu nors budu isigyti PVM saskaitas – fakturas, kuriose matytusi, kad ju imone neva isigijo kokios nors technikos. A. T. pažista J. S., kuri dirbo kompiuteriu parduotuveje. Jis kreipesi i J. ir ji pasake, kad gali išrašyti PVM saskaita – faktura, kurioje bus pažymeta, kad VŠI „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. T. isigijo lazerini spausdintuva „Color Laser Jet HP 4600“, kurio kaina 7500 litu. Po kurio laiko jis pasiraše ant PVM saskaitos fakturos, kurioje nurodyta, kad VŠI „(duomenys neskelbtini)“ isigijo spausdintuva, kurio kaina 7500 litu. J. prie šios saskaitos – fakturos prisege kasos aparato ceki 7500 litu sumai. Jis už šia saskaita – faktura nieko nemokejo. Jis spausdintuvo nepirko ir nera mates.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. S. parode, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo R. P., pradejo dirbti 2003 metu gruodžio men. Jo darbo pobudis – pagalbiniai darbai. Pagrinde A. S. pjauste jau gatava ar ruošiama produkcija. Budavo atveju, kad padarius darba arba neturint darbo R. P. išleisdavo ji i namus ir pasakydavo, kad pasakys, kada reikia ateiti i darba. Jis nežino, kas buvo spausdinama spaustuveje, kai jis nebudavo darbe.
Liudytojas G. A. parode, kad jis prieš dešimt metu su savo draugais ikure spaustuve. Išejus iš spaustuves pas ji mašinoje liko kelio dežutes su spausdinimo dažais. Jis pažista I. I. su kuriuo susipažino prieš dešimt metu. Su I. I. jis bendraudavo gana dažnai, nes I. I. reikedavo konsultaciju. Vieno iš tokiu susitikimu metu su I. I. pasake, kad turi dažu iš buvusios spaustuves. Tai buvo paprasti spalvoti dažai, jie buvo ne ultraviolete švieciantys dažai. Jis juos dave I. I. išbandyti. Po kurio laiko I. I. paklause ar G. A. gali gauti specialiu (šviecianciu po ultravioletu) nematomu dažu. Jo spaustuveje, kurioje jis anksciau dirbo tokiu dažu nenaudojo ir pasake I. I., kad tokiu dažu gali isigyti tik spaustuves, turincios leidima spausdinti griežtos apskaitos dokumentus.
Liudytojas G. N. parode, kad 2004 m. rudeni R. T. ( jo krikštasunis) dave sutaisyti automobili – kempinga „Mercedes Benz“. Kai jis sutaise automobili, tai R. pasake, kad jis gali naudotis automobiliu – kempingu savo reikmems. Jis tuo metu planavo važiuoti i (duomenys neskelbtini) parsivežti baldu. Prieš išvažiuojant i (duomenys neskelbtini), R. T. papraše jo Lenkijoje paimti krovini, koki neaiškino.R. pasake, kad krovini iduos jo pažistamas I.. I. pats jam turejo paskambinti, kai jis bus Lenkijoje. Jam bunant (duomenys neskelbtini), paskambino I. ir susitare susitikti. Susitikus, I. pasake, kad krovini iduos tik kita diena. I. ji apgyvendino viešbutyje, kur ir pats gyveno. I. Varšuvoje buvo su kitu vyriškiu, kurio jis nepažista, taciau I. ji vadino „(duomenys neskelbtini)“. Kita diena jis nuvažiavo i I. nurodyta parduotuve. Iš parduotuves I. su „(duomenys neskelbtini)“ išneše dvi dideles dežes ir keleta mažesniu. Kas buvo dežese, jis nežino. Jam I. dave PVM saskaita – faktura, paliudijancia prekiu isigijima. Ta pacia diena jis išvažiavo ir krovini nuveže I. prašymu i patalpas, esancias (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo nurodytu adresu, kur I. ir išsikrove krovini bei sumokejo už darba 400 litu. PVM saskaita – faktura jis atidave I..
Liudytojas T. C. parode, kad 2002 metais dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su R. T., kuris dažnai užeidavo i banka. R. prašydavo iškeisti eurus i litus, juos patikrinti, taip pat prašydavo smulkaus nominalo euro banknotus iškeisti i stambesnius. Taip pat R. prašydavo euro banknotus iškeisti i (duomenys neskelbtini) šaliu nacionaline valiuta. Budavo atveju, kad R. paskambindavo ir iš anksto užsakydavo kokios nors valiutos pinigu. Per 2 metus R. pas ji buvo ne mažiau 10 kartu ir per tuos kartus patikrinimo ne mažiau 100 000 euru. Jis norejo pasitikrinti ar jo atnešti euro banknotai yra tikri. R. pinigus atnešdavo smulkaus nominalo 10, 20, 50 banknotus. R. prašymu iškeisdavo smulkaus nominalo banknotus i stambesnius, dažniausiai i 500 nominalo euro banknotus. Taip pat R. yra ne viena karta sakes, kad važiuoja i (duomenys neskelbtini) ir keisdavo eurus i tos šalies valiuta. R. pirko ne mažiau 200 000 Rusijos rubliu ir už juos sumokejo eurais.Jis pamena, kad R. pirko iš jo ne mažiau 10 milijonu Baltarusijos rubliu, už kuriuos sumokejo eurais. Taip pat R. sake, kad pas ji ateis jo draugas I.. I. reikejo to pacio kaip ir R., tai yra patikrinti ar jo atnešti euro banknotai nera suklastoti, iškeisti 10, 20, 50 nominalo banknotus i stambesnius, taip pat prašydavo euro banknotus iškeisti i kitos šalies valiuta. I. keiciamas valiutos kiekis buvo ne mažesnis nei R..Jis mate, kad R. ateidavo dar su vienu vaikinu, kurio vardo nežino. Šitas vaikinas taip pat ateidavo ir su I.. Vaikinas keisdavo smulkaus nominalo banknotus i litus.
Liudytojas L. O. parode, kad 2002 metais jis susipažino su R., kuris ateidavo pas ji i valiutos keitykla ir prašydavo, kad jis iškeistu eurus i litus arba pastambintu smulkaus nominalo 10, 20, 50 banknotus. Jis dažniausiai stambindavo i 500 nominalo euro banknotus. Taip pat R. atnešdavo smulkaus nominalo 10, 20, 50 euro banknotus, kad jis patikrintu ar jie yra tikri. Taip pat R. atvažiuodavo dar su vienu vaikinu, kurio vardas I.. I. kaip ir R. keisdavo eurus i litus, tikrindavo banknotus, stambindavo smulkaus nominalo euro banknotus. R. ir I. pas ji i keitykla buvo užeje per du metus ne mažiau 10 kartu ir per ta laika pasitikrino ne mažiau 150 000 euru. Visi ju atnešti euro banknotai buvo tikri ir atnešdavo visada smulkaus nominalo 10, 20, 50 euro banknotus. Taip pat jie visada patikrintus euro banknotus keisdavo i litus ar juos stambindavo. Jis atsimena, kad I. ir R. iš atneštu euro banknotu ne mažiau 50 000 euro banknotu išsikeite i litus, o likusius smulkaus nominalo banknotus keisdavo i stambaus nominalo banknotus. R. pas ji pirkdavo ir kitu šaliu valiuta: Rusijos rublius, Estijos kronas, Anglijos svarus. Kai R. reikedavo didesniu pinigu sumu, tai jis iš anksto paskambindavo ir pasakydavo kiek jam reikes euro ar kitos valiutos banknotu. Jis žino, kad tokiu pat paslaugu R. ir I. prašydavo ir T. C..
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. S. parode, kad dirba Lietuvos kriminalines policijos biure vyriausiuoju tyreju. Jis su tyreju R. K. atliko ikiteismini tyrima. Liudytojas parode, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso istatymo normu. Jis negasdino, negrasino nei vienam itariamajam, psichologinio smurto nenaudojo. Visu itariamuju parodymai buvo surašyti iš ju paciu žodžiu, perskaityti ir pasirašyti. Tiek apklausose, tiek kitose proceso veiksmuose dalyvavo advokatai. Procesiniai dokumentai nebuvo klastojami.
Asmens parodymo atpažinti metu R. B. atpažino V. R. ir E. R. kaip asmenis „V.“ ir „E.“, kuriems jis 2002-2004 metu laikotarpyje atidave realizavimui netikrus 100 nominalo euru banknotus ir iš tu paciu asmenu gavo tikrus pinigus gautus realizavus netikrus euru banknotus (t.55,b. l.98-101, t.55,b. l. 121-124).
Akistatu su E. R. ir V. R. metu, R. B. pasiliko prie savo duotu parodymu ( t. 55, b. l.104, 131).
Asmens parodymo atpažinti metu R. B. atpažino D. K. kaip vaikina, kuri pažista D. vardu. Tai tas pats D., kuriam R. B. perduodavo realizuoti netikrus euro ir dolerio banknotus. Taip pat iš D. R. B. gaudavo ir tikrus pinigus, kai jis (D. K.) realizuodavo netikrus banknotus (t. 55, b. l..118-120).
R. B. atsisake dalyvauti akistatoje su D. K., pareikšdamas kad parodymus jau dave teisme (t. 58,b. l. 201).
Asmens parodymo atpažinti metu R. T. atpažino V. R. kaip asmeni, kuriam R. B. atiduodavo netikrus eurus realizavimui( t. 55,b. l. 43-46).
Asmens parodymo atpažinti metu R. T. atpažino V. A. kaip asmeni, kuris gamino netikrus dolerio banknotus, o veliau padedavo gaminti netikrus euro banknotus ( t.55,b. l. 47-50).
Asmens parodymo atpažinti metu R. T. atpažino D. K. kaip asmeni, kuriam R. B. atiduodavo netikrus euro banknotus realizavimui (b.b. t.55 l.51-54).
Parodymu patikrinimo vietoje metu S. J. patvirtino savo duotus parodymus, parode kur ir kokiomis aplinkybemis padare nusikaltima ( t. 54,b. l.19-26).
Asmens parodymo atpažinti metu Š. R. atpažino R. B. kaip asmeni, apie kuri dave parodymus. Atpažinta asmeni Š. R. mate kelis kartus prie „Iki“ parduotuves K. ir ji pažista tik pravarde „Psichologas“. Su šiuo asmeniu Š. R. ir V. O. buvo susitikes I. I. nurodymu. Šis asmuo prie parduotuves Š. R. moralizavo, sakydavo, kad pasikartojus tokiems atvejams, jis panaudos fizini smurta arba nubaus finansinemis bausmemis ( t.53, b. l.192-194).
Savo parodymus D. R. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu. D. R. parode kokioje vietoje ir kokiomis aplinkybemis padare nusikaltima( t. 54 ,b. l. 129-142).
Žemesnės instancijos teismas
Asmens parodymo atpažinti metu D. S. atpažino R. B. kaip asmeni, apie kuri dave parodymus. Atpažinta asmeni D. S. mate kelis kartus prie „Iki“ parduotuves, K. ir ji pažista tik pravarde „Psichologas“. Su šiuo asmeniu D. S. buvo susitikes I. I. nurodymu. Šis asmuo prie parduotuves D. S. moralizavo, kad negalima gerti ir reikia dirbti, tai yra gaminti eurus ( t. 57, b. l. 1-4).
Specialistu išvadose: 2005-04-20 Nr.8854, 2005-01-07 Nr.8091 nurodyta, kad 100 000 netikri eurai, ant kuriu rasti V. R. pirštu pedsakai, yra pagaminti tomis paciomis priemonemis, kurios buvo rastos 2004-11-06 kratu metu (duomenys neskelbtini)-343, 345, 318 kabinetuose ( t.50, b.l.20-56, t.51,b. l.126-199).
2005-07-25 buvo atsakymas iš Baltarusijos teisesaugos instituciju i teisines pagalbos prašyma, kuriame nurodyta, kad 2003-11-03 (duomenys neskelbtini) VRS iškele baudžiamaja byla Nr.03012021968 pagal Baltarusijos Respublikos BK 221 str. 1 d. del padirbtos 100 euru vertes kupiuros, kuria T.V. D. realizavo AAB „(duomenys neskelbtini)“ valiutos keitimo punkte. Ši baudžiamoji byla buvo sustabdyta pagal Baltarusijos Respublikos BPK 246 str. 2 d. 1 p. 2005-07-21 tyrimas šioje byloje atnaujintas del to, kad pil.T.V. D. atpažino V. R., kuris realizavo jai banknota pirkdamas automobiliu turguje, esanciame Lenkijos Respublikoje, automobili ( t. 44,b. l.131-156).
Atpažinimo metu T.V. D. atpažino V. R. kaip asmeni, kuri buvo sutikusi 2003 metu rudeni L., kai pardavinejo automobili „AUDI“. V. R. pažistamam A. B. perdave pinigus 5000 euru. Veliau paaiškejo, kad vienas 100 euru kupiura yra suklastota (t. 44,b. l. 152-156).
Iš liudytojo, AB „(duomenys neskelbtini)“ turto valdymo ir nuomos skyriaus viršininko V. O. savo iniciatyva (LR BPK 98 str. tvarka) pateiktu sutarciu matyti, kad 2001-10-01 G. V. imone išsinuomavo patalpas (duomenys neskelbtini), treciame aukšte, kuriu inventorizacinis numeris yra Nr.1-115, Nr.1-116, o kabineto Nr.318. Iš sutarties matyti, kad G. V. nuomavo dvi patalpas, priklausancias 318 kabinetui, kuriuose 2004-11-06 buvo atliktos kratos. Iš sutarties Nr.131/01 N matyti, kad 2002-04-30 G. V. imone papildomai išsinuomavo dar patalpu, kuriu inventorizacijos numeriai yra Nr.1-12, Nr.1-13, Nr.1-14, (duomenys neskelbtini). Nuo 2003-11-25 G. V. imones savininkas G. V. išsinuomavo tuo paciu adresu dar du kabinetus: Nr.1-322 (eiles Nr.2-343) ir Nr.1-323 (eiles Nr.345). 2004-03-22 G. V. imone atsisake patalpu, kuriu inventorizacijos numeriai yra Nr.1-12, Nr.1-13, Nr.1-14, (duomenys neskelbtini), nuomos ( t. 43,b. l. 139-150).
AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. 00/79 nurodyta, kad už nuomojamu patalpu nuoma grynais pinigais i UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa visuomet mokedavo G. V. firmos savininkas G. V.. (b.b. t. 43 l.151-153)
Liudytojo A.K. B. parodymus del irengimu priklausomumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikurimo, jos valdymo, patalpu nuomos patvirtina jo paties iniciatyva (LR BPK 98 str. tvarka) pateikti dokumentai (PVM saskaitos fakturos, subnuomos (nuomos) sutartys, steigimo sutartis, protokolai ( t.43, b. l. 157-180).
R. P. ir liudytojo A.K. B. parodymus del patalpu nuomos (duomenys neskelbtini) patvirtina UAB „Uneta“ pateiktos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (o iki 2003-12-31 su R. P. firma) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus R. P. ( t. 44,b. l. 158-226).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. T. apklausos metu pateike PVM saskaita – faktura Nr.4133287, kuria pasiraše UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo vadove J. S. ir VŠI „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. T. ir kasos aparato ceki Nr.2087/15 7500 litu sumai ( t. 43, b. l.187-190).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 05-056 pateike dokumentus, patvirtinancius, kad 2003-07-22 imone pristate spausdintuva „Hewllet Packard Color Laser Jet 4600“ serijinis Nr.JPAFF01441, i K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( t. 44,b. l. 1-7).
Lietuvos kriminalines policijos biuro Tarptautiniu ryšiu valdybos rašte Nr. PP/5283/29/EU/04 nurodyta, kad buvo nustatyti spausdintuvai, kurie buvo naudojami spausdinant serijos numerius ant netikru 100 nominalo euro banknotu, kuriuos gamino (duomenys neskelbtini) 2004-11-06 sulaikyti itariamieji. Vienas iš nustatytu spausdintuvu yra „Hewllet Packard Color Laser Jet 4600“ serijinis Nr.JPAFF01441, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo ir 2003-07-22 pristate i K. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje filialo vadove tuo metu dirbo itariamojo N. S. žmona J. S. ( t.44,b. l. 22-25).
Žemesnės instancijos teismas
2005-08-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad 2003-03-23 buvo sudaryta darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. S.. PVM saskaitoje – fakturoje Nr.2364773 nurodyta, kad 2003-07-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. filialas gavo spausdintuva „HP COLOR Laser Jet 4600“ (preke prieme J. S.), kuri 2003-07-22 J. S. „tariamai“ pardave VŠI „(duomenys neskelbtini)“. Iš darbo laiko apskaitos žiniarašcio matyti, kad tiek 2003-07-22, tiek 2003-07-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo viena J., tai yra J. S. ( t. 43, b. l.194-198).
Lietuvos kriminalines policijos biuro Tarptautiniu ryšiu valdybos rašte Nr. PP/5283/29/LT/04 nurodyta, kad V. R. 2000-08-05 buvo išsiustas iš (duomenys neskelbtini) už degalu vagyste, 2001-07-22 buvo sulaikytas Hagen m. (Vokietija) už vagyste iš parduotuves. Taip pat E. R. yra žinomas Danijos teisesaugos institucijoms ryšium su vagyste ir ginklu istatymu pažeidimu. 2000 metais nuteistas 30 dienu laisves atemimo bausme ir išsiustas iš Danijos, kur jam buvo uždrausta ivažiuoti 3 metus( t.44, b.l. 27-28).
Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas T. C. atpažino R. B. kaip asmeni, kuri mate kartu su I. ir R.. R. B. keisdavo smulkaus nominalo banknotus i stambesnius, taip pat keisdavo eurus i litus (t. 49,b. l.53-55).
Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas T. C. atpažino R. T. kaip asmeni, kuri pažista R. vardu ir kuris jam atneše i valiutos keitykla ne mažau 100 000 euru ( t. 49,b. l.56-58).
Žemesnės instancijos teismas
Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas T. C. atpažino I. I. kaip asmeni, kuri pažista I. vardu. I. prisistate, kad yra nuo R. ir jam pakeisdavo didelius kiekius euro banknotus i kitos šalies valiuta ir pan. (t. 49,b. l.59-62 ).
2005-04-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštuose nurodyta, kad G. V. firmos vardu išrašytos 7 PVM saskaitos – fakturos popieriaus, dažu, aksesuarams pirkimui. Pagal pateiktas PVM saskaitas – fakturas G. V. firma isigijo jau 2002-01-09 500 lapu popieriaus (t.45, b. l.3,5, 6, 7-10).
UAB „(duomenys neskelbtini) Distribution“ rašte Nr. 02-12 nurodyta, kad G. V. firma isigijo nuo 2002-11-04 iki 2003-04-02 9500 lapu popieriaus. M. Ž. (duomenys neskelbtini) vardu buvo pirkta 5000 lapu (t. 45, b. l.13-28).
Žemesnės instancijos teismas
2006-02-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad 2004-03-08 su R. T. buvo sudaryta keliones sutartis kelionei i (duomenys neskelbtini) bei 2004-03-24 keliones sutartis kelionei i (duomenys neskelbtini) ( t.44, b. l.70-84).
Atliekant krata netikru itariamuju nusikalstamai veikai daryti naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atliekant šiu patalpu apžiura buvo rasti ir paimti žemiau nurodyti daiktai (medžiagos, technines priemones ir t.t.), naudoti gaminant netikrus 100 euru banknotus (t. 46, b. l. 182-195):
8 (aštuoniuose) išimtuose kompaktiniuose diskuose yra Euro banknotu grafiniu elementu ruošiniai, fragmentai, kratos metu supakuoti i paketa Nr.0025021;440x146 mm pleve su 100 (šimto) euru numeriu atvaizdais, supakuoti i paketa Nr.0036506;460x338 mm pleve su 100 (šimto) euru numeriu atvaizdais, supakuoti i paketa Nr.0036506;450x338 mm pleve su 100 (šimto) euru numeriu atvaizdais, supakuoti i paketa Nr.0036506;385x260 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, supakuoti i paketa Nr.0036506;440x192 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, supakuoti i paketa Nr.0036506;400x135 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, supakuoti i paketa Nr.0036506;195x65 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu, hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdais, supakuoti i paketa Nr.0036506;68x36 mm pleve su 100 (šimto) euru hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdais, supakuoti i paketa Nr.0036506;430x188 mm pleve su numeriais, supakuoti i paketa Nr.0036506;dažai supakuoti i paketa Nr. 0036505;mobilaus ryšio telefono aparatas Nokia 3410, kuriuo IMEI 353757/00/228144/0 su SIM kortele Nr. 89370031020101738609;dažai supakuoti i paketa Nr. 0025054;826 (aštuoni šimtai dvidešimt šeši) lapai su 12 vnt. 100 (šimto) euru banknotu averso puses atvaizdais, kurie supakuoti i deže Nr.1;juodos spalvos maišas su šiukšlemis ir euro pinigu atraižomis;spausdintuvo toneris, kuris sudetas i deže Nr. 2;spausdintuvas “Hp Laser Jet 2300“ Nr. RB2 – 6326 – 21 – 2;spausdintuvas “Hp Laser Jet 2300“ Nr. 30801001H;spausdintuvas “Hp Laser Jet 2300“ Nr. RB2 – 6335 – 2;100 euru nominalo banknotas, serijos Nr.Q03293811770, pakete Nr. 0012225 - 1 vnt.;100 euru nominalo banknotai pakete Nr.0035918 -1100 vnt.;590x410 mm šilkografinis remelis su 100 euru vandens ženklu, hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdais;4 vnt. juodos spalvos polietileniniu maišu su šiukšlemis ir euro pinigu atraižomis;2 folgizatoriai;kartonine dežute su “Bantex“ firmos trintukais;dežute su “Maped“ firmos gumytemis, 2 aliuminines folgos ritineliai supakuoti i paketa Nr.0025336;15 (penkiolika) vnt. ipakavimu, kuriuose yra “ ARCHES “ firmos balti popieriaus lapai;popieriaus pjaustymo stakles (giljotina) „Adast Blansko“ Nr.5190213;šilkografijos stalas.
Atliekant krata itariamuju nusikalstamai veikai daryti naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atliekant šiu patalpu apžiura buvo rasti ir paimti žemiau nurodyti daiktai (medžiagos, technines priemones ir t.t.), naudoti gaminant netikrus 100 euru banknotus (t. 46,b. l. 171-176):
išorinis kietasis diskas “Q-tec” Nr.03011500778, kuriame irašyta informacija su pinigu bei dokumentu klastojimu, kratos metu supakuotas i paketa Nr.0025345;klišes giliaspaudems imituoti, supakuoti i paketa Nr. 0025281 - 2 vnt.;mikrometrai - 2 vnt., kuriu Nr. 8940, Nr. 56128;firmos „Fellowes“ laminatorius;aliuminizuota plevele, kuri supakuota i dežes Nr. 1 ir Nr. 3;žalios spalvos aliuminio pudra, kuri supakuota i paketa Nr. 0012223;spalvu paletes, kurios supakuotos i paketa Nr. 0025344;kliše giliaspaudei imituoti, supkauota pakete Nr.4 - 1 vnt.metaline plokšte pakete Nr.4;dažai ir popierinis paketas, kurie supakuoti i deže Nr. 5;spausdintuvas „Lexmark E321“, kurio Nr. 890FZSY (kuri, pasak itariamojo I. I., pradžioje bande euru gamyboje, taciau jis nepasiteisino);toneriai, kurie supakuoti i dežes Nr. 6 ir Nr. 7;3 vnt. folgizatoriu;kondicionierius “Coldmaster“;irenginys giliaspaudei imituoti.
Atliekant krata itariamuju nusikalstamai veikai daryti naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti žemiau nurodyti daiktai (medžiagos, technines priemones ir t.t.), naudoti gaminant netikrus 100 euru banknotus ( t. 47,b. l. 123-129).
840x588 mm šilkografijos remelis;595x500 mm šilkografijos remelis;595x500 mm šilkografijos remelis;590x408 mm šilkografijos remelis;530x420 mm pleve su 100 (šimto) euru apsauginiu juosteliu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;284x200 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;72x49 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;66x52 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;68x50 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;112x87 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;93x50 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;70x51 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;68x36 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;54x51 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;53x48 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;185x50 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;33x33 mm pleve su 100 (šimto) euru spalva keicianciu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;70x48 mm pleve su 100 (šimto) euru hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;66x33 mm pleve su 100 (šimto) euru hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;38x32 mm pleve su 100 (šimto) euru spalva keicianciu elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;32x27 mm pleve su 100 (šimto) euru hologramos elementu atvaizdais, pateikta pakete Nr.0035927;vienas 100 euru nominalo banknotas Nr.: M02531465146, pateiktas pakete Nr.0012224;5371 (penki tukstanciai trys šimtai septyniasdešimt vienas) lapu su atspausdintomis apsaugos priemonemis – juostelemis;kompaktinis diskas su užrašu „Verbatim“ bei juodos spalvos rašikliu užrašyta „Transport“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „SPACE WALKER“ bei juodos spalvos rašikliu užrašyta „TRAVEL JURA OXFORD DelTEISE SPYGLIUI VYTAUTYNAS DIMKAI KTU“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „SPACE WALKER“ bei juodos spalvos rašikliu užrašyta „DARBAI TIK FONTAI“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „PRINCO CDR-74“ bei juodos ir melynos spalvos rašikliu užrašyta „BAND VISKO DAUG“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „PRINCO“ bei juodos spalvos rašikliu užrašyta „BREEF WOID BELEKAS“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „MMORE“ bei pilkos spalvos rašikliu užrašyta „SVDETELSTVO“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „PRINCO“ bei ranka užrašyta „WOID DARBUKAI BANDERAS SENAS“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „LEAD DATA“ bei ranka užrašyta „VISA PRANCUZIJA ir t.t. BLOGI SPYGLIUI WOID 3 DAUG VISKO“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „MMORE“ bei juodos spalvos rašikliu užrašyta „BAC EU 2002“ su plastikiniu deklu.
Atliekant krata itariamuju nusikalstamai veikai daryti naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti žemiau nurodyti daiktai (medžiagos, technines priemones ir t.t.), naudoti gaminant netikrus 100 euru banknotus ( t. 48, b. l.2-100):
4 (keturios) pleves su atskirais euru elementu atvaizdais (kratos metu supakuoti i deže Nr.1);deže su užrašu „Kodak Polychrome“ su nepanaudotomis spausdinimo plokštemis;1 (viena) spausdinimo plokšte su atskirais euru elementu atvaizdais (supakuota i deže Nr.2);1 (vienas) 100 euro nominalo banknotas Nr.X03016004393 (idetas i paketa Nr.0012261) - tikras;1 (vienas) lapas su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso puses atvaizdu (idetas i paketa Nr.0035960);1 (vienas) perlenktas lapas su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso puses atvaizdu (idetas i paketa Nr.0035961);1 (vienas) lapas su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso ir reverso puses atvaizdu (idetas i paketa Nr.0035959);22 (dvidešimt du) lapai su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso puses atvaizdu (ideti i paketa Nr.0036502);spalvu palete, padidinimo stiklas, dalis liniuotes (ideti i paketa Nr.0025030);2 (dvi) lopeteles su lapu ant kurio jos gulejo (ideti i paketa Nr.0025031);Dažai paimti iš sienoje, esancios lentynos, iš viso 7 vnt. Dažai, kurie buvo padeti ant stalo bei šalia stalo, iš viso 27 vnt.spausdinimo plokšte su atskirais euru elementu atvaizdais (supakuota i deže Nr.3):spausdinimo plokšte su atskirais euru elementu atvaizdais (supakuota i deže Nr.3).285 (du šimtai aštuoniasdešimt penki) lapai su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso puses atvaizdu (supakuota ir ideta i deže Nr.4);8 (aštuonios) spausdinimo plokštes su atskirais euru elementu atvaizdais (supakuota i paketa Nr.5);1 (viena) pleve su atskirais euru elementu atvaizdais (supakuota i paketa Nr.6);6165 lapai, kuriuose pavaizduoti 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso puses atvaizdai ir kurie sudeti i deže Nr.7, Nr.8, Nr.9; plastmasine talpa su užrašu “Drekinimo tirpalas LIBRA VITALIS Kaunas”;tušcias plastmasinis indas (idetas i deže su užrašu „Chemikalai“);5 (penkiu) litru talpos plastmasinis indas su užrašu „Kodak Polychrome“;4 (keturios) pleves su atskirais euru elementu atvaizdais (supakuoti i deže Nr.1);5 (penki) lapai su 100 (šimto) euru nominalo banknoto atvaizdais (sudeti i paketa Nr.0025019);8 (aštuoni) lapai nudažyti žalia spalva (sudeti i paketa Nr.0025023)
Atliekant krata itariamuju nusikalstamai veikai daryti naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti žemiau nurodyti daiktai, kurie buvo ir butu naudojami gaminant netikrus 100 euru banknotus (t.46, b. l.204-205):
14 (keturiolika) spalvotos folgos rulonu;12 (dvylika) vnt. ipakavimu, kuriuose yra “ARCHES“ firmos balti popieriaus lapai.
Atliekant krata itariamuju nusikalstamai veikai daryti naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti žemiau nurodyti daiktai, kurie butu naudojami gaminant netikrus 100 euru banknotus spausdinti netikru banknotu serijos numeriams (t. 47, b. l. 6-15):
spausdintuvas “HP Color Laser Jet 4650“, serijos Nr.Q 3668A–E320041011102533, gamykliniame ipakavime. (Spausdintuvas nei karto nenaudotas ir su visais spausdintuvui priklausanciais maitinimo bei duomenu perdavimo laidais bei naudojimosi instrukcija);spausdintuvas “HP Color Laser Jet 4650“ serijos Nr.Q 03668A–E 320041011102537 gamykliniame ipakavime. (Spausdintuvas nei karto nenaudotas ir su visais spausdintuvui priklausanciais maitinimo bei duomenu perdavimo laidais bei naudojimosi instrukcija);spausdintuvu kasetes C9720A – 4 vnt. (gamykliniame ipakavime);spausdintuvu kasetes C 9721A – 4 vnt. (gamykliniame ipakavime);spausdintuvu kasetes C 9722A – 4 vnt.( gamykliniame ipakavime);spausdintuvu kasetes C 9723A – 4 vnt. ( gamykliniame ipakavime).
Žemesnės instancijos teismas
Patalpu apžiuros metu, apžiurint patalpas (duomenys neskelbtini) specialistas (dirbantis Valstybes dokumentu technologines apsaugos tarnyboje prie Finansu ministerijos ir užimantis direktoriaus pareigas) atliko objektu tyrima ju radimo vietoje ir nurode, kad metalinis irenginys, rastas kabinete, skirtas imituoti giliaspaudei. Giliaspaude gali buti ispaudžiamas, t.y. suformuojamas popieriuje reljefas. Šio irenginio pagalba reljefas gali buti ispaudžiamas popieriaus lapuose gaminant piniginius vienetus, o taip pat ir kitus dokumentus (t. 46, b. l. 171-176).
2004-11-06 kratos metu pas I. I. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti žemiau nurodyti daiktai (nusikaltimo priemones), naudoti gaminant netikrus 100 euru banknotus ( t.46, b. l. 146-163):
Žemesnės instancijos teismas
USB Flash tipo laikmenoje su užrašais „Transcend, JetFlasch 128 MB“ yra failu su medžiaga, tiketinai susijusi su pinigu, dokumentu klastojimu;kompiuterio “Toshiba” serijos Nr.93834756G standžiajame diske yra informacija galimai susijusi su pinigu bei dokumentu klastojimu;juodos spalvos kompaktinis diskas su užrašu „Acme CD-R Black Edition“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „Verbatim“ bei raudonu rašikliu užrašyta „ISPAUD.S.PS. INSTALL“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas ant kurio su raudonu rašikliu užrašyta „ISPAUD.S“ su plastikiniu deklu;kompaktinis diskas su užrašu „MMORE CD-R80“ bei raudonu rašikliu užrašyta „GP.PARYSKINIMAS.PS.“ su plastikiniu deklu;spausdintuvas “ HP Laser Jet 1200 serious “ Nr. CNC JG 12763;spausdintuvo kasete Nr. Q 2671A;
2004-11-06 apžiurint I. I. naudojama automobili „VOLVO S70“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) buvo rastas vienas kompaktinis diskas, kuris buvo naudojamas netikru 100 nominalo euru gamybai ( t. 48, b. l. 5-7).
2004-11-06 kratos metu pas itariamaji N. S. (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta atminties kortele su užrašu „Transcend SD 256 MB“, kurioje esanti skaitmenine informacija naudota gaminant netikrus 100 euru banknotus (t.47,b. l. 163-173).
2004-11-06 kratos metu pas itariamaji R. T. (duomenys neskelbtini)buvo rasti ir paimti žemiau nurodyti daiktai (nusikaltimo priemones), kurie galejo buti naudojami gaminant netikrus 100 euru banknotus (t. 46, b. l. 117-119):
buto rusyje ultravioletinis pinigu testeris “Hansab“, modelis UV–PL–7W;rankines popieriaus pjaustymo stakles (giljotina), modelis IDEAL 1034.
2004-11-06 kratos metu pas itariamaji R. P. (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti žemiau nurodyti daiktai, naudoti gaminant netikrus 100 euru banknotus ( t. 47, b. l. 53-59):
mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 3100“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini);dvi telefonu Nokia 3100 dežutes (ant dežuciu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini));Daugkartine “Ežio” papildymo kortele ir „Ežio“ kalade;2 vnt. “Ežio” korteles su PIN ir PUK numeriais;42 vnt. 490x420 mm pleviu su 100 (šimto) euru averso ir reverso puses elementu atvaizdais (supakuoti i paketa Nr.0035924 ir paketa Nr.0035923);4 vnt. 490x420 mm pleviu su apsauginiu plaušeliu atvaizdais (supakuoti i paketa Nr.0035924 ir paketa Nr.0035923);vienas lapas su 12 vnt. 100 (šimto) euru banknotu averso puses atvaizdais (supakuotas pakete Nr.0035924);2 vnt. 100 (šimto) euru banknotai Nr.: S00412400278, X00349032186 (supakuoti i voka);100 euro banknotas Nr.X03016004393 (banknotas buvo išimtas 2004-11-06 kratos metu (duomenys neskelbtini). Pagal S. J. parodymus šita banknota dave R. P. kaip pavyzdini).
2004-11-06 asmens kratos metu pas itariamaji S. J. buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 3100“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), naudotas konspiraciniais tikslais gaminant netikrus 100 euru banknotus ( t.47,b. l. 33).
2004-11-06 kratos metu pas itariamaji Š. R. (duomenys neskelbtini) buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Motorola 3410“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), naudotas konspiraciniais tikslais gaminant netikrus 100 euru banknotus ( t.47, b. l. 76-77).
2004-11-06 kratos metu pas itariamaji D. R. (duomenys neskelbtini) buvo rastas ir paimtas Mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1100“, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), naudotas konspiraciniais tikslais gaminant netikrus 100 euru banknotus ( t. 47,b. l. 87-88).
2004-11-06 kratos metu pas itariamaji D. S., jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)buvo rasti vienuolika vienetu kartono lapu nuo spausdintuvo HP Color LaserJet 4600 ipakavimo (Spausdintuvai HP Color LaserJet 4600 buvo naudojami netikru euru gamyboje), taip pat kiti daiktai (trintukai, gumines pirštines, atraižos ir pan.), like po itariamuju nusikalstamos veikos ir perduoti itariamajam D. S. sunaikinti (sudeginti) ( t. 47,b. l. 140-144).
2005-06-14 specialisto išvadoje Nr.1794 nurodyta, kad pakete Nr.0035918 tyrimui pateikti 1100 vnt. 100 euru nominalo banknotai su numeriais (išimti kratos metu (duomenys neskelbtini)) esantys reljefiniai ispaudimai buvo padaryti pateikta kliše (išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)) giliaspaudei imituoti ( t. 50,b. l. 6-18).
2005-04-20 specialisto išvadoje Nr.8854 nurodyta, kad pateikti tyrimui 826 lapai su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso ir reverso puses atvaizdais (išimti kratos metu (duomenys neskelbtini)-345) yra atspausdinti panaudojant pleves Nr. 5 (išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)), 12, 13 (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) su atskirais euru elementu averso puses piešinio atvaizdais.
Pateiktu tyrimui 826 lapu su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso ir reverso pusiu atvaizdais gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu averso ir reverso pusiu vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 2, 19, 3, 6-1, 4, 5, 13-1, 13-2, 13-3, 5, 14-1, 10, 10-1, 12, 12-1, 12-2, 12-3, 13, 13-1,13-2, 13-3, IR, 1-1, 2R, 2-1, 3R, 3-1, 4R, 4-1, 15R, 15-1, 16R, 16-1 su 100 (šimto) euru averso ir reverso puses elementu atvaizdais (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini) ir kratos metu (duomenys neskelbtini)).
Pateiktu tyrimui 826 lapu su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso ir reverso puses atvaizdais gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleve Nr. 17 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)).
100 euru banknoto Nr.Q03293811770 (paketas Nr. 0012225) ir 1100 vnt. 100 euru banknotu (paketas Nr. 0035918), išimti kratos metu (duomenys neskelbtini)-345, gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 2, 19, 3, 6-1, 4, 5, 13-1, 13-2, 13-3, 5, 14-1, 10,10-1, 12,12-1, 12-2, 12-3, 13, 13-1, 13-2, 13-3, IR, 1-1, 2R, 2-1, 3R, 3-1, 4R, 4-1, 15R, 15-1, 16R, 16-1 su 100 (šimto) euru averso ir reverso puses elementu atvaizdais (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini) ir kratos metu (duomenys neskelbtini)).
1100 vnt. 100 euru banknotu (paketas Nr. 0035918), 100 euru nominalo banknoto Nr.Q03293811770, dvylikos 100 (šimto) euru banknotu Nr.:B02801237111, W02102456911, Y02002216317, L01628103383, W02102456813, W03127980186, L01628103210, F02091282699, W03127980287, W03127980284, Z05055710166, F05061713525 (paimti iš Vilniaus apygardos prokuraturos) vandens ženklu atvaizdu bei šilkografijos remelyje esanciu 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdu gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr.P5 – P7 (išimtos kratos metu (duomenys neskelbtini)-345) su euru vandens ženklu atvaizdais.
Ankšciau tirtu netikru 497 vnt. 100 (šimto) euru banknotu gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu averso puses vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 3-5 6-1,13, 13-1, 13-2, 13-3, su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdais (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini) ir kratos metu (duomenys neskelbtini)) ( t. 50, b.l. 20-56).
2005-11-14 specialisto išvadoje Nr.8855 nurodyta, kad identifikavimui tinkamus pirštu pedsakus ant spaudos pleviu su atskirais euru elementu atvaizdais ir serijos numeriais (supakuoti i paketa Nr.0036506), išimtu kratos metu (duomenys neskelbtini), paliko D. S. ( t. 50,b. l.58-65).
Žemesnės instancijos teismas
2005-04-29 specialisto išvadoje Nr.8969 nurodyta, kad 620 (šeši šimtai dvidešimt) 100 euru banknotai (paketas Nr.0035952), išimti pas D. S. namuose (duomenys neskelbtini) yra netikri.
Taip pat išvadoje nurodyta, kad 620 (šeši šimtai dvidešimt) 100 euru banknotu (paketas Nr.0035952) gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu averso puses vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 2,19, 3, 6-1, 4, 5,13-1,13-2,13-3, 5, 14-1, 10, 10-1, 12, 12-1, 12-2, 12-3, 13, 13-1, 13-2, 13-3, IR, 1-1, 2R, 2-1, 3R, 3-1, 4R, 4-1, 15R, 15-1, 16R, 16-1 su 100 (šimto) euru averso ir reverso puses elementu atvaizdais (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini) ir kratos metu (duomenys neskelbtini)).
620 (šeši šimtai dvidešimt) 100 (šimto) euru banknotu (paketas Nr. 0035952) vandens ženklu atvaizdu ir šilkografijos remelyje esancio 100 (šimto) euru vandens ženklo atvaizdo gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant plevese Nr. P5 - P7 (išimtos kratos metu (duomenys neskelbtini)-345 kabinete) esanti 100 (šimto) euru vandens ženklo atvaizda.
Ankšciau tirtu netikru 1100 vnt. 100 (šimto) euru banknotu (2005-04-20 specialisto išvada Nr.8854) ir 620 (šeši šimtai dvidešimt) 100 euru banknotu (paketas Nr. 0035952) gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu averso ir reverso pusiu vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 2, 19, 3, 6-1, 4, 5, 13-1,13-2,13-3, 5,14-1,10,10-1,12, 12-1, 12-2,12-3,13,13-1,13-2,13-3, ir, 1-1, 2R, 2-1, 3R, 3-1, 4R, 4-1, 15R, 15-1, 16R, 16-1 su 100 (šimto) euru averso ir reverso puses elementu atvaizdais (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)ir kratos metu (duomenys neskelbtini)) (t. 50, b. l.76-106).
2005-06-10 specialisto išvadoje Nr.1747 nurodyta, kad 1100 vnt. 100 euru nominalo banknotu (pateikti 2004-12-15 lydrašcio Nr. SD-3-4088), dvylika 100 (šimto) euru banknotu Nr.: B02801237111, W02102456911, Y02002216317, L01628103383, W02102456813, W03127980186, L01628103210, F02091282699, W03127980287, W03127980284, Z05055710166, F05061713525 (pateikti 2004-11-22 lydrašcio Nr.SD-3-3832) vandens ženklo atvaizdu gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. T2 – T12 (išimtos kratos metu (duomenys neskelbtini)) su euru vandens ženklu atvaizdais.
5371 lapu (išimtu kratos metu (duomenys neskelbtini)) su atspausdintomis apsaugos priemonemis – juostelemis, 826 lapu su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso ir reverso puses atvaizdu (išimtu kratos metu (duomenys neskelbtini)), 6474 lapu su 12 vnt. 100 (šimto) euru banknotu averso puses atvaizdais (išimtu kratos metu (duomenys neskelbtini)) apsaugos priemoniu – juosteliu atvaizdu gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleve Nr. T1 (išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)-318).
Pateiktas tyrimui 100 (šimto) euru banknotas Nr.: M02531465146 (paketas Nr. 0012224), išimtas kratos metu (duomenys neskelbtini), yra atspausdintas ne pagal euru spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras. Banknotas pagamintas ofsetines spaudos budu, banknoto numeriai – spalvotos elektrografines spaudos budu.
Pateiktam vienam 100 euru nominalo banknoto Nr.: M02531465146 (paketas Nr. 0012224) gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu averso puses vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 2, 19, 3, 6-1, 4, 5, 13-1, 13-2, 13-3, 5, 14-1, 10, 10-1, 12, 12-1, 12-2, 12-3, 13, 13-1, 13-2, 13-3, 1R, 1-1, 2R, 2-1, 3R, 3-1, 4R, 4-1, 15R, 15-1, 16R, 16-1 su 100 (šimto) euru averso ir reverso puses elementu atvaizdais (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini) ir kratos metu (duomenys neskelbtini)).
100 euru nominalo banknoto Nr.: M02531465146 (paketas Nr. 0012224) vandens ženklo atvaizdu gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. T2 – T12, P5 – P7 (išimtos kratos metu (duomenys neskelbtini)-345 ir 318 kabinete) su euru vandens ženklu atvaizdais (t. 50, b. l. 112-128).
2005-01-07 specialisto išvadoje Nr.8091 nurodyta, kad pateikti tyrimui 6474 lapai su 12 vnt. 100 (šimto) euru banknotu averso puses atvaizdais (išimti kratos metu (duomenys neskelbtini)) yra atspausdinti su pateiktomis spausdinimo plokštemis Nr.: 6-13, 15, 16 su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdais, kurios taip pat buvo išimtos kratos metu (duomenys neskelbtini).
Specialisto išvadoje Nr.8091 tiriami kratos metu (duomenys neskelbtini) išimti daiktai. Pateikta tyrimui pleve Nr. 5 buvo panaudota spausdinimo plokštes Nr. 14 gamybai. Pleves Nr.: 1, 2, 5 su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdais ir spausdinimo plokšte Nr. 14 su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdais nebuvo panaudotos 6474 lapu su 12 vnt. 100 (šimto) euru banknotu averso puses atvaizdais spausdinimui, nes lapuose nera atspausdinti 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdai, kurie yra plevese Nr.: 1, 2, 5 ir spausdinimo plokšteje Nr. 14.
Pateikto tyrimui lapo su 12 vnt. 100 (šimto) euru banknotu averso ir reverso puses atvaizdais gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu averso puses vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 2 - 5 bei spausdinimo plokštes Nr.: 10, 12, 13 su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdais.
Pateiktu dvylikos 100 (šimto) euru banknotu: Nr. Y02002216317, B02801237111, W03127980287, W02102456911, W02102456813, L01628103383, W03127980284, W03127980186, F0209128269, F05061713525, L01628103210, Z05055710166 gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu averso puses vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 2 - 5 bei spausdinimo plokštes Nr.: 10, 12, 13 su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdais.
497 vnt. 100 (šimto) euru banknotu (išimti 2004-01-19 ivykio vietos apžiuros metu) gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu averso puses vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 3 – 5 bei spausdinimo plokšte Nr. 13 su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdais ( t.51, b. l.126-199).
2005-02-04 specialisto išvadoje Nr.8490 (kuri pateikta ištyrus objektus, išimtus kratos metu (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad pateikta tyrimui pleve Nr. 12 buvo panaudota spausdinimo plokštes Nr. 12 gamybai; pateikta tyrimui pleve Nr. 13 buvo panaudota spausdinimo plokštes Nr. 13 gamybai.
Pateiktas tyrimui lapas, kuriame pavaizduoti 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso puses atvaizdai yra atspausdintas spausdinimo plokštemis Nr. 12 - 13 su atskirais euru elementu averso puses piešinio atvaizdais.
Pateiktiems tyrimui lapams su 12 vnt. 100 (šimto) euru banknotu averso puses atvaizdais gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknoto averso puses vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 6 - 13 bei spausdinimo plokštes Nr. 6 - 13 su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdais.
Pateiktam tyrimui lapui su 12 vnt. 100 (šimto) euru banknotu averso ir reverso puses atvaizdais gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleve Nr. 18.
Pateiktu dvieju 100 (šimto) euru banknotu: Nr. X00349032186, Nr. S00412400278 ir dvylikai 100 (šimto) euru banknotu Nr.: B02801237111, W02102456911, Y02002216317, L01628103383, W02102456813, W03127980186, L01628103210, F02091282699, W03127980287, W03127980284, Z05055710166, F05061713525 (buvo paimti iš Vilniaus apygardos prokuraturos) gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu averso puses vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 2, 19, 3, 6-1, 4, 5, 13-1, 13-2, 13-3, 5, 14-1, 10, 10-1, 12, 12-1, 12-2, 12-3, 13, 13-1, 13-2, 13-3, 1R, 1-1, 2R, 2-1, 3R, 3-1, 4R, 4-1, 15R, 15-1, 16R, 16-1 su 100 (šimto) euru averso ir reverso puses elementu atvaizdais.
Ankšciau tirti netikru 497 vnt. 100 (šimto) euru banknotu (2004-01-21 specialisto išvada Nr.346; išimti 2004-01-19 ivykio vietos apžiuros metu) gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines 100 (šimto) euru banknotu averso puses vaizdo elementu laikmenos, kaip ir gaminant pleves Nr. 3 – 5, 6-1, 13, 13-1, 13-2, 13-3, su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdais. ( t. 52,b. l.20-118).
2005-07-29 specialisto išvadoje Nr.6009 nurodyta, kad skaitmenineje laikmenoje (kompaktiniame diske, rastame kratos metu (duomenys neskelbtini)) esantys 100 (šimto) euru banknotu apsauginiu juosteliu grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 6-8 (informacija pateikta iš, atitinka pleves Nr. T1 (s/i Nr. 1747) su 100 (šimto) euru apsauginiu juosteliu elementu atvaizdams (pleve išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)-318), t. y. galejo buti panaudoti pleves Nr. T1 gamybai ( t. 51,b. l.209-210).
2006-02-06 specialisto išvadoje Nr.11-429-(05) nurodyta, kad 2004-11-06 kratos metu pas I. I. namuose (duomenys neskelbtini) išimtoje USB Flash tipo laikmenoje su užrašais „Transcend, JetFlasch 128 MB“ yra failu su medžiaga, tiketinai susijusi su pinigu klastojimu ( t. 52,b. l. 218-221).
Žemesnės instancijos teismas
2005-06-20 specialisto išvadoje Nr.11-1371 (05) nurodyta, kad 2004-11-06 kratos metu pas I. I. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) išimtuose daiktuose: juodos spalvos kompaktiniame diske su užrašu „Acme CD-R Black Edition“, kompaktiniame diske su užrašu „Verbatim“ bei raudonu rašikliu užrašyta „ISPAUD.S.PS. INSTALL“, kompaktiniame diske ant kurio su raudonu rašikliu užrašyta „ISPAUD.S“, kompaktiniame diske su užrašu „MMORE CD-R80“ bei raudonu rašikliu užrašyta „GP.PARYSKINIMAS.PS.“ yra irašyta informacija galimai susijusi su pinigu bei dokumentu klastojimu. Išvados priede nurodyta, kad informacija susijusi su 100 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i diskus pateiktus tyrimui, kurie išimti 2004-11-06 kratos metu pas I. I. namuose (duomenys neskelbtini), jau 2003-03-28 ( t.52,b. l.204-205).
2004-12-07 specialisto išvadoje Nr.11-3569-(04) nurodyta, kad 2004-11-06 I. I. automobilyje “VOLVO S70”, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), išimtame kompaktiniame diske “Princo” su užrašu “Belekas” yra grafiniai failai, kuriuose medžiaga, galimai susijusi su pinigu bei dokumentu klastojimu. Išvados 1 (pirmame) priede nurodyta, kad kompaktiniame diske “Princo” su užrašu “Belekas” yra informacija susijusi su 100 nominalo euro banknoto maketo (apsaugines juosteles, serijos numeriu, hologramos) darymu ( t. 52, b. l.144-145).
2006-02-06 specialisto išvadoje Nr.11-42(05) nurodyta, kad 2004-11-06 I. I. automobilyje “VOLVO S70”, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), išimtoje detuveje su kompaktiniais diskai yra vienas kompaktinis diskas su gamykliniu užrašu „Verbatim DataLifePlus Super Azo Crystal CD-R 48x“, kuriame yra informacija galimai susijusi su pinigu klastojimu. Pateiktuose prie išvados lapuose matyti 100 nominalo euro banknoto averso ir reverso pusiu maketo vaizdiniai. Išvados priede nurodyta, kad informacija susijusi su 100 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i diska „Verbatim DataLifePlus Super Azo Crystal CD-R 48x“ jau 2003-07-20 ( t.52 ,b.l.177-178).
2005-06-07 specialisto išvadoje Nr.3799 nurodyta, kad skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu apsauginiu juosteliu grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 28 (informacija pateikta iš kompaktinio disko rasto apžiuros metu I. I. naudojamo automobilio „VOLVO S70“ , valst.Nr.(duomenys neskelbtini)), atitinka pleves Nr. T1 (s/i Nr. 1747) su 100 (šimto) euru apsauginiu juosteliu elementu atvaizdams, t.y. galejo buti panaudoti pleves Nr. T1 gamybai (pleve išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)-318).
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 33, 51 atitinka pleves Nr. 9-3 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. 9-3 gamybai (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)).
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 34, 52 atitinka pleves Nr. 14-1 su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. 14-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini) gamybai – (s/i Nr. 8490).
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 35, 53 atitinka pleviu Nr. 11, 11-1 (s/i Nr. 8490) esanciu 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 11, 11-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai. Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 36, 54 atitinka pleviu Nr. 13-2, 13-3 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 13-2, 13-3 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai - (s/i Nr. 8490).
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 37, 55 atitinka pleviu Nr. 12-2, 12-3 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 12-2, 12-3 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai - (s/i Nr. 8490).
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 38, 56, 65 atitinka pleves Nr. 6-1 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. 6-1 gamybai (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 39, 57, 68 atitinka pleves Nr. 10-1 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. 10-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 40, 58, 69 atitinka pleves Nr. 19 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. 19 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 41, 59 atitinka pleves Nr. 5-1 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. 5-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu reverso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 44 atitinka pleviu Nr. 3R, 3-1 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru reverso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 3R, 3-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)).
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu reverso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 46 atitinka pleviu Nr. 2R, 2-1 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru reverso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 2R, 2-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu reverso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 47 atitinka pleviu Nr. 15R, 15-1 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru reverso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 15R, 15-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu reverso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 48 atitinka pleviu Nr. 4R+16R, 4-1+16-1 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru reverso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 4R+16R, 4-1+16-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 60, 61 atitinka pleviu Nr. 8, 14-1 (s/i Nr. 8490 – 14, 45 Pav.) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 8, 14-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 62 atitinka pleviu Nr. 9, 9-1, 9-2, 9-3 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 9, 9-1, 9-2, 9-3 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 63, 72, 73 atitinka pleviu Nr. 5 (išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)), 14-1 (s/i Nr. 8490 - išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 5, 14-1 gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 66 atitinka pleviu Nr. 5A, 5-1 (s/i Nr. 8490) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 5A, 5-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys dokumento blanko grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 78, 81 atitinka pleves Nr. 19S (s/i Nr. 8490) dokumento blanko elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. 19S (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru vandens ženklu, hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 19 atitinka pleves Nr. P8 (s/i Nr. 8854), kuri išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)-345, su 100 (šimto) euru vandens ženklu, hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. P8 gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 21 - 27 atitinka pleviu Nr. 5, 14-1 (s/i Nr. 8490 – išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) su 100 (šimto) euru averso puses elementu atvaizdams, t.y. galejo buti panaudoti pleviu Nr. 5, 14-1 gamybai ( t.51,b. l. 228-234).
2005-07-15 specialisto išvadoje Nr.4632 nurodyta, kad skaitmenineje laikmenoje (išimtoje kratos metu (duomenys neskelbtini)-345) esantys 100 (šimto) euru banknotu vandens ženklu grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 2 atitinka pleves Nr. P6 (s/i Nr. 8854) elementu atvaizdams, t.y. galejo buti panaudoti pleves Nr. P6 (kuri išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)-345) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu numeriu U01579310101 -U01579310140, S00749314101 - S00749314140, X10879982001 - X10879982040 elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 2 atitinka pleves Nr. P1 (s/i Nr. 8854) elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. P1 (kuri išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)-345) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu numeriu 01679018001 - 01679018040, S00792833101 - S00792833140, X09997638101 - X09997638140, K00183192101 - K00183192140, P01239779101 - P01239779140, G00073917001 - G00073917040, R00209731101 - R00209731140, X01097321001 - X01097321040 elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 3 atitinka pleves Nr. P3 (s/i Nr. 8854) elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. P3 (kuri išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)-345) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 8 atitinka pleviu Nr. 9, 9-1, 9-2 (s/i Nr. 8490) elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 9, 9-1, 9-2 (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 9 atitinka pleves Nr. 8 (s/i Nr. 8490) elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. 8 (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai (s/i Nr. 8490).
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 22 atitinka pleves Nr. 14-1 (s/i Nr. 8490) elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleves Nr. 14-1 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lapuose Nr. 28, 42, Nr. 63, 69, 88 atitinka pleviu Nr. 19 (s/i Nr. 8490), Nr.2 (s/i Nr. 8091) elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 19 (išimta kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)), 2 (išimta kratos metu (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu reverso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 34 atitinka pleviu Nr. 15R, 15-1 (s/i Nr. 8490) elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 15R, 15-1 (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai.
Skaitmenineje laikmenoje esantys 100 (šimto) euru banknotu averso puses grafiniu elementu atvaizdai, atspausdinti lape Nr. 40 atitinka pleviu Nr. 13-2, 13-3 (s/i Nr. 8490) elementu atvaizdams, t.y.galejo buti panaudoti pleviu Nr. 13-2, 13-3 (išimtos kratos metu pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini)) gamybai ( t. 52,b. l.4-8).
Žemesnės instancijos teismas
2005-10-24 specialisto išvadoje Nr.11-3053(05) nurodyta, kad 2004-11-06 kratos metu G. V. nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini)-343 išimtame išoriniame kietajame diske “Q-tec” Nr.03011500778 yra irašyta informacija galimai susijusi su pinigu bei dokumentu klastojimu. Visa standžiajame diske esanti informacija atspausdinta ant lapu. Išvados 1 (pirmame) priede nurodyta, kad informacija susijusi su 100 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i standuji diska “Q-tec” Nr.03011500778 jau 2003-02-09. Išvados 2 (antrame) priede nurodyta, kad informacija susijusi su 100 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i standuji diska “Q-tec” Nr.03011500778 jau 2003-03-28 ( t.52 ,b. l.140-142).
2005-10-10 specialisto išvadoje Nr.11-1573(05) nurodyta, kad 2004-11-06 kratos metu G. V. nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini)-345 išimtuose kompaktiniuose diskuose bei 2004-11-06 kratos metu pas I. I. namuose (duomenys neskelbtini) išimtame nešiojamojo kompiuterio “Toshiba” serijos Nr.93834756G standžiajame diske yra informacija galimai susijusi su pinigu klastojimu ( t.52, b. l.154-157).
Žemesnės instancijos teismas
2005-05-02 specialisto išvadoje Nr.11-3811-(04) nurodyta, kad 2004-11-06 kratos metu G. V. nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini)-345 išimtuose kompaktiniuose diskuose yra Euro banknotu grafiniu elementu ruošiniai, fragmentai. Išvados 1 (pirmame) priede nurodyta, kad informacija susijusi su 100 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i diska CD1 jau 2003-06-18. Išvados 2 (antrame) priede nurodyta, kad informacija susijusi su 100 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i diska CD2 jau 2003-02-07. Išvados 3 (treciame) priede nurodyta, kad informacija susijusi su 500 nominalo euro banknoto holograma yra irašyta i diska CD3 jau 2003-03-04. Išvados 4 (ketvirtame) priede nurodyta, kad informacija susijusi su 100 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i diska CD4 jau 2003-01-08. Išvados 5 (penktajame) priede nurodyta, kad informacija susijusi su 100 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i diska CD5 jau 2003-02-08 ( t.52,b. l. 147-152).
2006-02-15 specialisto išvadoje Nr.11-1372-05 nurodyta, kad 2004-11-06 kompaktiniuose diskuose, kurie buvo išimti 2004-11-06 apžiurint G. V. išnuomotas patalpas (duomenys neskelbtini)-318, yra irašyta informacija galimai susijusi su pinigu bei dokumentu klastojimu. Išvados 1 (pirmame) priede nurodyta, kad informacija susijusi su 100 nominalo euro banknoto maketo darymu yra irašyta i diskus pateiktus tyrimui, kurie išimti 2004-11-06 apžiuros metu (duomenys neskelbtini)-318, jau 2003-03-12. Informacija susijusi su 100 nominalo dolerio banknoto maketo darymu yra irašyta i diskus jau 1999-08-24 ( t.52 , b. l.210-212).
2005-02-03 specialisto išvadoje Nr.11-144-(05) nurodyta, kad 2005-01-12 kratos metu (duomenys neskelbtini), pas V. A. išimtos USB atmintineje „USB 2,0 Plus 512MB“ yra ištrinti grafiniai failai, kurie atstatyti. Šiuose grafiniuose failuose yra vaizdai su 100 euro banknoto atvaizdais ( t.52,b. l.161-172).
2005-10-27 specialisto išvadoje Nr.11-41 (05) nurodyta, kad 2004-11-06 kratos metu namuose pas N. S. Klaipedoje, Kooperacijos g.3-49, išimtoje atminties korteleje su pritvirtintu ant jos gamykliniu lipduku su užrašu „Transcend.Lock SD 256 Mb“ yra irašyta informacija galimai susijusi su pinigu bei dokumentu klastojimu. Prie specialisto išvados pateiktuose prieduose matyti, kad juose yra failai su serijos numeriais, kurie buvo spausdinami ant netikru 100 nominalo euro banknotu. Taip pat failuose yra atvaizdas hologramos nuo 100 nominalo euro banknoto. Dalis netikru 100 nominalo euro banknotu su tokiais pat serijos numeriais, kurie yra atminties korteles išimtos pas N. S. failuose, buvo išimti kratos metu (duomenys neskelbtini)-345 ( t.52,b. l.181-194).
2005-11-16 specialisto išvadoje Nr.8205 nurodyta, kad pagal baudžiamaja byla Nr. 38-1-00005-04 pateiktu techniniu priemoniu pakanka pilnai pagaminti 100 euru banknotus. Specialistams tyrimui buvo pateiktos technines priemones: skaitmenines laikmenos ir skaidrios pleveles su 100 euru elementu atvaizdais, skirtos pasigaminti banknotu gamybai naudojamas spausdinimo formas ir kitas priemones bei tiesiogiai gamybai naudojamos priemones (spausdinimo formos, klišes atlikti reljefinius ispaudimus banknotuose, šilkografiniai remeliai, popierius). Europos Centrinis bankas (ECB) 100 euru banknotams, kurie buvo gaminami techninemis priemonemis pateiktomis pagal baudžiamaja byla Nr. 38-1-00005-04 (bei su šiomis priemonemis pagamintiems pusfabrikaciams), yra suteikias indikatyva EUA0100 P00003. Europos Centrinio banko (ECB) duomenimis Europos Sajungos valstybese su šiuo indikatyvu buvo išimta 123 849 vnt. 100 euru banknotu; Lietuvos policijos kriminalistiniu tyrimu centre 2003 – 2005 m. su šiuo indikatyvu buvo ištirta 2496 vnt. 100 euru banknotu ( t.51,b. l. 203-205).
Žemesnės instancijos teismas
2005-09-15 specialisto išvadoje Nr.1744 ir 2005-09-289 specialisto išvadoje Nr.1793 nurodyta, kad ant daiktu, paimtu kratos metu iš patalpu priklausanciu kabinetui (duomenys neskelbtini)-318 buvo rasti identifikavimui tinkami pirštu pedsakai, priklausantys G. V. ir I. I. ( t. 51,b. l. 15-21, 79-82).
2005-05-06 specialisto išvadoje Nr.981 ir Nr.1302 nurodyta, kad septyni rankos pedsakai, paimti 2004-11-06 kratos metu (duomenys neskelbtini), nuo ofsetines spaudos mašinos „Adast Dominant 725P“ yra palikti S. J. ( t. 50, b. l.191-195).
2005-11-23 specialisto išvadoje Nr.8092 nurodyta, kad keturi ranku pirštu pedsakai ant triju spausdinimo plokšciu su atskirais euru elementu atvaizdais ir vieno popieriaus lapo su 12 vnt. 100 euru nominalo banknoto averso puses atvaizdais, paimtu 2004-11-06 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), kuriose irengta spaustuve, asmeniui identifikuoti tinka ir priklauso S. J. ( t. 51,b. l.121-124).
2005-11-15 specialisto išvadoje Nr.8491 nurodyta, kad ant objektu, išimtu kratos metu pas R. P. (duomenys neskelbtini), palikti penki ranku pedsakai priklauso S. J., devyni ranku pedsakai priklauso R. P., vienas delno pedsakas priklauso I. I., vienas piršto pedsakas priklauso D. S. ( t.52,b. l. 120-127).
2005-07-04 Muitines kriminalines tarnybos rašte Nr. 2152, kuriame nurodyta, kad ju tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.04-1-706-03, del pinigu kontrabandos.(b.b. t. 34 l.5-6) Šioje baudžiamojoje byloje buvo išimti netikri euro banknotai, ant kuriu buvo rasti identifikavimui tinkami pirštu pedsakai, kuriu priklausomybes pamineto tyrimo metu nepavyko nustatyti. Daktiloskopini tyrima atliko Lietuvos policijos kriminalistiniu tyrimu centras ir pateike 2003-10-03 specialisto išvada Nr.5123 (b.b. t.34 l.6). Sulyginus baudžiamojoje byloje Nr.38-1-00005-04 apklaustu itariamuju pirštu pedsakus su paliktais pirštu pedsakais baudžiamojoje byloje Nr.04-1-706-03 buvo gauta 2005-07-25 specialisto išvada Nr.6060, kurioje nurodyta, kad du pirštu pedsakai ant išimtu netikru 100 nominalo euro banknotu yra palikti Š. R., o vienas piršto pedsakas ant išimto netikro 100 nominalo euro banknoto yra paliktas D. S. ( t. 51, b. l.214-216).
Žemesnės instancijos teismas
2005-06-16 LKPB Tarptautiniu ryšiu valdybos rašte Nr. PP/5283/29/EU/04 nurodyta, kad Nyderlanduose buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos pilietis, pas kuri buvo rasti netikri euru banknotai. Ant suklastotu euro banknotu buvo aptikti latentiniai pirštu pedsakai ( t.44,b. l.30-39). Nyderlandu pareigunai pateike atspaudu nuotrauka su 7 pirštu pedsakais, kurie neidentifikuoti. Sulyginus baudžiamojoje byloje Nr.38-1-00005-04 apklaustu itariamuju pirštu pedsakus su paliktais pirštu pedsakais Nyderlanduose buvo gauta 2005-07-13 specialisto išvada Nr.5507, kurioje nurodyta, kad penki ranku pirštu pedsakai rasti ant netikru 100 nominalo euro banknotu priklauso Š. R., o vienas pirštu pedsakas – D. S. ( t. 51, b.l.220-224).
Lietuvos kriminalines policijos biuro Tarptautiniu ryšiu valdybos rašte Nr. PP/5283/29/LT/04 nurodyta, kad R. T. 2004-04-04 buvo sulaikytas Vokietijoje del to, kad jo pirštu atspaudai buvo aptikti ant suklastotu 100 nominalo euro banknotu ( t.44, b. l. 27-39).
Lietuvos kriminalines policijos biuro Tarptautiniu ryšiu valdybos rašte Nr. PP/5283/29/EU/04 nurodyta, kad V. R. 2000-08-05 išsiustas iš Norvegijos už degalu vagyste ( t.44,b. l.28).
Lietuvos kriminalines policijos biuro Tarptautiniu ryšiu valdybos rašte Nr. PP/5283/29/EU/04 nurodyta, kad Š. R. pirštu atspaudai buvo rasti ant banknotu, kurie buvo išimti: 2004-02-06 Vokietijoje, Frankfurte prie Maino; taip pat 2004-02-14 Vokietijoje Aschaffenburg m. ( t.44,b. l. 29).
Lietuvos kriminalines policijos biuro Tarptautiniu ryšiu valdybos rašte Nr. PP/5283/29/LT/04 nurodyta, kad Vokietijos ekspertams pavyko nustatyti, kad penkis pirštu antspaudus iš anksciau nenustatytu galejo palikti Š. R. ir D. S.. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad R. T. buvo deportuotas iš Švedijos, jam uždrausta visam laikui ivažiuoti i Švedija ( t.44,b. l. 30).
2005-07-26 apžiuros protokole nustatyta, kad pas itariamuosius išimtus mobiliuosius telefonus ir SIM korteles (ju irašus) bei remiantis iš telekomunikaciniu bendroviu gautais duomenimis nustatyta, kad:
I. I. naudojosi šiais abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);R. T. naudojosi šiais abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);R. B. naudojosi šiais abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);N. S. naudojosi šiuo abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini);V. O. naudojosi šiuo abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini);S. J. naudojosi šiais abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);R. P. naudojosi šiais abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);G. V. naudojosi šiuo abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini);D. R. naudojosi šiuo abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini);Š. R. naudojosi šiais abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. naudojosi šiais abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);G. J. naudojosi šiais abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);T. S. naudojosi šiuo abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini).
Apžiurint gauta informacija iš telekomunikaciniu tinklu bendroviu nustatyta, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kurioje dirbo J. S. ir, kurioje 2003-07-23 buvo parduotas spausdintuvas „HP COLOR LASER JET 4600“, serijos Nr.JPAFF01441, naudotas netikru euru gamyboje spausdinant ant banknotu serijos numerius.
Toliau apžiurint informacija, gauta iš telekomunikaciniu tinklu bendroviu, nustatyta, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoms, esancioms (duomenys neskelbtini), kuriose I. I. ir N. S. gamino netikrus euro banknotus.
Žemesnės instancijos teismas
Apžiurint informacija nustatyta, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoms, esancioms (duomenys neskelbtini) esancioms pirmame aukšte, kuriomis naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P., kuris kartu su tos pacios firmos darbuotoju S. J. spausdino netikrus euro banknotus ofsetiniu spaudos budu.
Atlikus aukšciau paminetu abonentiniu numeriu buvusiu telekomunikacijos ivykiu išklotiniu apžiura bei analize, buvo nustatyti telekomunikaciniai kontaktai tarp aukšciau nurodytu itariamuju naudotu abonentiniu numeriu. Atlikta apžiura bei analize parode bendrininku, gaminusiu bei realizavusiu netikrus 100 nominalo euro banknotus, reguliaru, ilgalaiki, pastovu kontaktavima bei bendravima netikru euru gamybos metu (t. 43,b. l. 1-100).
2004-11-11 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant G. V. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-05-12, 15:39:30 G. V. skambino D. R. ir teiravosi, ar D. R. laukia jo dirbtuvese. D. R. atsako, kad namie, tada G. V. sako, kad jis nevažiuotu i dirbtuves. G. V. klausia, kada jis atvyks rytoj su Šaru, ar jis rytoj neina. D. R. sako, kad jam pilna darbo. G. V. klausia, ar D. R. ateis ar neateis, ar G. V. ateiti iš ryto. Tarpusavyje kalba kaip geriau pasielgti. D. R. sako, kad jiems dviese geriau dirbti ( t. 42, b. l. 125).
2004-05-21, 16:48:38 G. V. skambino Š. R. i jo naudojama mobilaus ryšio telefona Nr. (duomenys neskelbtini). G. V. klause Š. R., kaip jam sekasi. Š. R. atsako, kad nu nieko – “spaudžiu”. G. V. teiraujasi, ar jau i pabaiga ar dar ne. Š. R. klausia “ka i pabaiga, - ta deže?”. G. V. klausia, o kiek jam liko laiko. Š. R. sako, kad “ka aš žinau, kada atvažiuosi tada”. G. V. klausia “o kiek maždaug padarete ?”. Š. R. atsako, kad – “ketvirta lenta”. G. V., sako “ketvirta lenta, tai tukstantis, truputi daugiau”. Š. R. pataiso, “nu jo tukstantis du gal”. G. V. sako, kad jis apie šešta važiuoja, “tai dar per valanda kokius penkis padarysit”. Š. R. sako, kad taip. ( t.42, b.l. 126).
2004-06-06, 13:32:22 G. V. skambina D. R. iš savo naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). D. R. klausia jo iki keliu jis bus darbe. G. V. sako, kad bus iki 3 (triju), paskui valandai išvažiuos ir vel bus. D. R. siulo, gal šiandien nebedirbti. G. V. sako, kad jis tai dirbs, nes per šiandien ir rytoj reikia viska padaryti. D. R. sako, kad jis veliau irgi atvažiuos, taip pat paklause “ka tu darai, antra spalva ?”. D. R. klausia, o kas liktu rytojui. G. V. sako, kad liko “dafiga”, šiai akimirkai dar yra “beveik 9 tukstanciai praspaudimu” ( t.42, b. l. 126).
2004-06-07, 12:17:53 G. V. skambina D. R. i jo naudojama mobilaus ryšio telefona Nr. (duomenys neskelbtini). G. V. pasako, kad “aš jau klijuoju ir už kokiu 2 –3 minuciu pradesiu spaust”( t.42, b. l.128).
Žemesnės instancijos teismas
2004-06-10, 12:26:15 G. V. skambina I. I. i jo naudojama mobilaus ryšio telefona Nr. (duomenys neskelbtini). G. V. pasako I. I., kad, kai jis ateis pas juos, tai neišjunginetu aparato. I. I. sako, kad jis buvo atejes išjunge, po to vel ijunge. G. V. pasako, kad jis turbut buvo isijunges automatiškai. I. I. sako, kad, jei jis ka nors karpys, tai jis pakeite peili ir reikia popieriaus pasideti daug. G. V. sako, kad jis nieko nekarpys ( t. 42 , b.l.128).
2004-06-26, 14:28:12 G. V. skambina D. R.. D. R. pasako, kad “pas mus dažai baigesi”. G. V. paklausia – „balti?“. D. R. pasako, kad taip. G. V. pasako, kad ateis iš ryto ir padarys ir klausia, ar dar daug pas juos liko. D. R. sako, kad liko užtektinai ir liko dar nesukarpytu. G. V. nustemba. D. R. sako, kad jie sake I. (I.) ir jis žadejo paskambinti G. V. ( t.42, b.l.128).
2004-06-28, 16:40:27 G. V. skambina I. I.. I. I. klausia, ar jis buvo atejes, ir ar padare tiems. G. V. sako, kad ant stalo stovi. I. I. teiraujasi jo, kas blogai su “forma”. G. V. sako, kad nežino, nes jis ju nemate. I. I. sako, kad jie kažka užsidaže, bet reikia perdaryti. I. I. klausia, o kada jis gales perdaryti. G. V. sako, kad gal šiandien ( t.42, b.l.128).
2004-06-29, 11:51:22 G. V. skambina D. R.. D. R. klausia, ar padare. G. V. atsako, kad dar ne, nes esdinasi. D. R. klausia kelinta valanda bus. G. V. sako, kad tuoj pradžius ir “darys forma”( t. 42 l.128)
2004-06-29, 13:32:40 G. V. skambina Š. R.. Š. R. klausia, kada jis padarys tinkla. G. V. atsako, kad jau baigia išdžiuti ir plauna ja ( t.42, b. l.129).
2004-07-07, 12:42:11 G. V. skambina I. I. i jo naudojama mobilaus ryšio telefona Nr. (duomenys neskelbtini). I. I. klausia, ar jis daro ka nors. G. V. sako, kad dar nieko nedaro, nes nori pašneketi apie tai, kad “cia šokineja sukarpymas, gali taip buti”. I. I. atsako, kad gali buti. G. V. sako, kad “beveik per milimetra”. I. I. atsako, kad gali buti. G. V. klausia “spausti, nesvarbu”. I. I. sako, kad “spaustu”. G. V. sako, kad “šokines ženklas per milimetra”. Kalba apie tai, kad šokines ženklas, skaicius per milimetra, kalba apie tai, kad i tai niekas nežiuri. Sako, kad taip buvo daroma visada. Kalba apie tai, kaip geriau istatyti, kad nesilietu ( t.42,b. l.129).
Žemesnės instancijos teismas
2004-07-07, 17:33:18 G. V. skambina I. I.. I. I. klausia, ar jis jau vietoje. G. V. sako, kad taip. I. I. pasako, kad jis žiurejo, tai ten nieko tokio, kad šokineja, svarbu, kad neliptu ant viršaus ir viskas. G. V. sako, kad jis “spaudžia”( t.42, b. l.129).
2004-07-14, 10:04:37 G. V. skambina I. I. i jo naudojama mobilaus ryšio telefona Nr. (duomenys neskelbtini). I. I. klausia, kada jis pasirodys. G. V. sako, kad dvylikta su “seniu” (D. R.) sutare. I. I. klausia, iki keliu maždaug jie dirbs ir kada jam pasakyti Šarui (Š. R.). G. V. sako, kad jis dirbs tiek, kiek gales, kokias 4 (keturias) valandas tai kaip mažiausia. I. I. sutinka, kad jis darytu maksimaliai ( t.42,b. l. 130).
2005-10-25 Nr. 38-JL-3-160 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant I. I. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-09-30 11:07:58 I. I. skambina G. V.. I. I. klausia ,ar jis tuos padare. G. V. sako, kad jis dar nepadare, nes jo pabaigineja, o dar nebuvo atsilaisvines stalas. Greiciausiai prades pirmadieni, nes tuos turi pabaigti, nes nenorejo nuimti, o po to uždes kitus ( t.42, b. l.119).
2004-10-05 14:52:22 I. I. skambina G. V. i nenustatyta telefona, klausia, ar G. V. šiandien dare. G. V. pasake, kad tuos tik baige spausti, o dabar darys tuos ( t. 42,b. l.120).
2004-10-13 18:42:14 I. I. skambina R. T.. R. T. sako, kad blizgus 40, baltas 5 ir balto reikia dvigubai daugiau. I. I. sako, kad atvirkšciai-blizgaus eina dvigubai daugiau ( t.42,b. l. 121).
2004-10-13 18:54:48 I. I. skambina R. P.. I. I. klausia, ar R. P. jau baigia darba, R. P. sako, kad reikia apacia praspalvint, nes truputi lenda, kur blynas, I. I. pataria jam tai padaryti ( t. 42, b.l.121).
2004-10-20 19:21:05 I. I. skambina asmuo, vardu Griša (G. N.), klausia kokiai firmai ar kam jis veža tuos spausdintuvus. I. I. klausia, kas ten klausia lenkai ar lietuviai, Griša (G. N.) paaiškina kad lietuviai. I. I. sako, kad K. firmai (A. K. firma, i.k. (duomenys neskelbtini)), o ten parašyta, kad pirkta ant privataus žmogaus ( t. 42, b.l. 123).
Žemesnės instancijos teismas
2004-10-22 13:52:06 I. I. skambina D. S., klausia ar I. I. nepasirodys. I. I. jam leidžia važiuoti namo ir pasako, kad veliau jam skirs naujas užduotis ( t.42, b. l.123).
2004-11-15 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant Š. R. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-04-19, 12:01:46 Š. R. skambina D. R., kuris naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr.8-615-40357. D. R. sako Š. R., kad G. forma padarys kokia antra, trecia valanda ir paskambins jam. Š. R. sako, kad “chujovai”. D. R. sako, o ka daryti, ta suplešyta jis nepadare, dabar daro. D. R. siulo šiandien ilgai nedirbti po darbo, padaryti kažkiek. Š. R. sutinka. D. R. sutinka ( t.42,b. l. 111).
2004-04-23, 16:38:29 Š. R. skambina V. O.. V. O. klausia ,“ar iš ten jau išejote”. Š. R. atsako, kad taip, nes “Senis” (D. R.) gatavas. V. O. nustemba ir klausia, ar neskambino “Hansas” (D. S.). Š. R. atsako, kad ne. V. O. pasisako, kad jau už 5 minuciu varo i darba. Š. R. pasisako, kad jie jau “gaidi” padare – 12 (dvylika). V. O. sako, kad “duok Dieve mums ir tiek padaryt”. Š. R. sako, kad iš darbo išvare 3 (trecia). V. O. klausia Š. R., ar apsimoka skambinti bachurui. Š. R. sako, kad bandytu, blogiau nebus ( t. 42, b.l.111).
2004-04-23, 21:27:58 Š. R. skambina V. O.. Š. R. klausia, ka jis veikia, ar jau nedirba. V. O. atsako, kad žiuri filma. Š. R. klausia, ar dirba “Hansas” (D. S.). V. O. atsako, kad irgi ne, nes jam skambino 6 (šešta)ir jis sake, kad turbut negales atsikelti. Š. R. klausia jo, ar jam niekas neskambino. V. O., sako, kad ne, “o ka darysi, vis tiek nieko nepakeisi”. Š. R. atsako V. O., kad rytoj reikes padirbeti. V. O. sako, kad reikes, bet “mes turime iki pirmadienio, iki 24 ar 25. Š. R. klausia, kelintai valandai jie eina i darba. V. O. atsako, kad susitare 7 (septinta), bet ivairiai buna ( t.42, b. l.112).
2004-11-11 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant Š. R. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-06-20, 19:25:47 Š. R. skambina D. R.. Š. R. sako, kad jam “Hansas” (D. S.) sake, kad rytoj neateis i darba. D. R. atsako, kad taip. Š. R. pasako, kad jei jis neateis, tegu skambina I. (I. I.). Š. R. sako, kad “aš vel i kupra gausiu, tu neateisi, aš vienas ateisiu, nieko nepadarysiu ir vel aš liksiu kaltas”. Š. R. siulo D. R. paskambinti I. ir viska paaiškinti ( t.42, b. l. 113).
2004-06-28, 17:52:37 Š. R. skambina D. R.. Š. R. klausia del darbo. D. R. atsako, kad nieko gero, G. atrodo dažus padare, bet tinklo dar nepadare. Š. R. klausia, ka sake del tinklo. D. R. atsako, kad jis su juo nekalbejo, nes neprisiskambino. Š. R. klausia, ar šiandien reikes i darba, nes tinklo vis tiek nepadarys (t. 42, b. l. 114).
2004-06-29, 13:32:37 Š. R. skambina G. V.. Š. R. klausia G. V. ar jis padare tinkla. G. V. atsako, kad baigia daryti, tuoj išdžius, dabar kaip tik ji plauna ( t. 42, b. l. 115).
2004-06-29, 13:31:09 Š. R. skambina D. R.. Š. R. sako D. R., kad jau baigineja daryti, plauna ji. Susitaria jau rengtis ir varyti i darba ( t.42, b. l. 115).
2004-06-29, 14:16:32 Š. R. skambina D. S.. Š. R. klausia, ar jau yra tevas ir ar tinklas jau padarytas. D. S. atsako, kad taip ( t. 42,b. l.115).
2004-07-08, 17:06:31 Š. R. skambina D. R.. Š. R. sako jam, kad ateis rytoj 8 (aštuntai) valandai, o šiandien neis. D. R. sako, kad rytoj iš ryto apie 9 (devinta) ateis “Garbanius” (G. V.). Š. R. sako, kad jis tegul ateina per pietus, nes jiems reikia ryte, nes jie netures ka daryti. D. R. klausia, kas netures ? Š. R. atsako, kad “Hansas” (D. S.) su “Vitalka” (V. O.). D. R. atsako, kad jiems pilna deže pridejo. Š. R. sako, kad skambino I. (I. I.) ir pasake, kad jie neturi darbo. D. R. sako, kad turi – 6 tukstancius. Š. R. siulo ryte pasiskambinti ( t. 42, b. l. 115) .
2004-07-25, 12:49:04 Š. R. skambina I. I.. I. I. pakelusiam rageli Š. R. sako, kad “staigiai pyzdink i darba”. Š. R. sako, kad gerai. I. I. dar primena, kad Š. R. “susirastu kita telefona ir su sportine apranga”( t.42, b. l.117).
Su ikiteisminiu tyrimu Nr. 38-1-00005-04 buvo sujungti žemiau nurodyti ikiteisminiai tyrimai, kuriu metu buvo rasti ir išimti iš apyvartos netikri 100 nominalo euro banknotai, kuriuos, pagamino ir realizavo kaltinamieji:
Ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) numerisIšimtu iš apyvartos netikru 100 nominalo euro banknotu kiekis73-1-059-04 (b.b. 4 t. 3-16 l. )1 vnt.05-1-1098-05 (b.b. 4 t. 19-60 l. )3 vnt.66-1-1567-03 (b.b. 4 t. 64-88 l. )1 vnt.63-2-0052-05 (b.b. 4 t. 91-113 l. )1 vnt.92-1-00083-04 (b.b. 4 t. 114-146 l. )1 vnt.92-1-00395-04 (b.b. 4 t. 147-184 l. )1 vnt.92-1-00105-04 (b.b. 4 t. 187-209 l. )1 vnt.49-1-577-03 (b.b. 5 t. 2-18 l. )1 vnt.49-1-370-04 (b.b. 5 t. 20-42 l. )1 vnt.51-1-060-04 (b.b. 5 t. 43-70 l. )1 vnt.94-1-0460-04 (b.b. 5 t. 73-93 l. )1 vnt.73-1-156-04 (b.b. 5 t. 94-166 l. )1 vnt.40-1-636-04 (b.b. 5 t. 167-189 l. )1 vnt.40-1-620-04 (b.b. 6 t. 1-52 l. )1 vnt.40-1-554-04 (b.b. 6 t. 54-81 l. )1 vnt.40-1-528-04 (b.b. 6 t. 82-113 l. )1 vnt.40-1-190-04 (b.b. 6 t. 114-143 l. )1 vnt.40-1-108-04 (b.b. 6 t. 144-165 l. )1 vnt.40-1-484-03 (b.b. 6 t. 166-192 l. )1 vnt.52-1-01383-03 (b.b. 8 t. 1-23 l. )1 vnt.52-1-01227-03 (b.b. 8 t. 24-49 l. )1 vnt.52-1-00878-04 (b.b. 8 t. 50-113 l. )8 vnt.52-1-00469-03 (b.b. 8 t. 114-169 l. )1 vnt.52-1-01922-04 (b.b. 8 t. 170-205 l. )1 vnt.52-1-00605-04 (b.b. 8 t. 206-244 l. )1 vnt.85-1-00756-04 (b.b. 9 t. 2-23 l. )1 vnt.98-1-00214-04 (b.b. 9 t. 24-48 l. )1 vnt.68-1-00748-04 (b.b. 9 t. 49-76 l. )1 vnt.61-1-1007-03 (b.b. 9 t. 77-150 l. )1 vnt.85-1-00812-03 (b.b. 9 t. 151-177 l. )1 vnt.85-1-00983-04 (b.b. 9 t. 178-200 l. )1 vnt.68-1-584-03 (b.b. 10 t. 3-87 l. )4 vnt.56-1-00014-04 (b.b. 10 t. 126-154 l. )2 vnt.79-1-00603-03 (b.b. 10 t. 155-176 l. )1 vnt.24-1-0853-04 (b.b. 10 t. 177-201 l. )1 vnt.20-1-1767-03 (b.b. 11 t. 5-22 l. )1 vnt.20-1-1782-03 (b.b. 11 t. 23-37 l. )1 vnt.20-1-1878-03 (b.b. 11 t. 62-84 l. )1 vnt.20-1-1980-03 (b.b. 11 t. 85-102 l. )1 vnt.20-1-2288-03 (b.b. 11 t. 103-120 l. )1 vnt.24-1-1108-04 (b.b. 12 t. 1-27 l. )1 vnt.25-1-1731-03 (b.b. 12 t. 28-50 l. )2 vnt.25-1-1733-03 (b.b. 12 t. 51-72 l. )1 vnt.25-1-0056-04 (b.b. 12 t. 73-95 l. )1 vnt.25-1-00786-04 (b.b. 12 t. 96-116 l. )1 vnt.25-1-0802-04 (b.b. 12 t. 117-138 l. )1 vnt.25-1-00925-04 (b.b. 12 t. 139-171 l. )1 vnt.24-1-0193-04 (b.b. 12 t. 172-194 l. )1 vnt.22-1-1316-03 (b.b. 12 t. 195-213 l. )1 vnt.22-1-118-04 (b.b. 13 t. 1-22 l. )1 vnt.22-1-1225-03 (b.b. 13 t. 23-45 l. )1 vnt.22-1-1067-03 (b.b. 13 t. 46-62 l. )1 vnt.22-1-1066-03 (b.b. 13 t. 63-83 l. )2 vnt.22-1-700-03 (b.b. 13 t. 84-108 l. )1 vnt.20-1-1357-03 (b.b. 13 t. 109-123 l. )4 vnt.25-1-199-04 (b.b. 13 t. 124-186 l. )10 vnt.24-1-0142-04 (b.b. 14 t. 1-68 l. )2 vnt.23-1-770-03 (b.b. 14 t. 69-92 l. )1 vnt.23-1-859-03 (b.b. 14 t. 93-114 l. )1 vnt.23-1-076-04 (b.b. 14 t. 115-143 l. )1 vnt.23-1-522-04 (b.b. 14 t. 144-164 l. )1 vnt.26-1-1389-03 (b.b. 14 t. 165-189 l. )1 vnt.26-1-143-04 (b.b. 14 t. 190-218 l. )1 vnt.24-1-0036-04 (b.b. 15 t. 1-25 l. )1 vnt.24-1-0427-04 (b.b. 15 t. 26-65 l. )1 vnt.24-1-210-04 (b.b. 15 t. 66-88 l. )1 vnt.26-1-0256-04 (b.b. 15 t. 89-122 l. )2 vnt.26-1-0155-04 (b.b. 15 t. 123-150 l. )1 vnt.26-1-232-04 (b.b. 15 t. 151-178 l. )1 vnt.26-1-00415-04 (b.b. 15 t. 179-201 l. )1 vnt.26-1-00451-04 (b.b. 15 t. 202-224 l. )1 vnt.26-1-0486-04 (b.b. 15 t. 225-255 l. )1 vnt.26-1-144-04 (b.b. 16 t. 1-29 l. )1 vnt.25-1-01171-04 (b.b. 16 t. 30-75 l. )1 vnt.26-1-0541-04 (b.b. 16 t. 76-98 l. )1 vnt.26-1-01034-04 (b.b. 16 t. 99-119 l. )1 vnt.24-1-0184-04 (b.b. 16 t. 120-144 l. )2 vnt.22-1-1334-04 (b.b. 16 t. 145-170 l. )1 vnt.22-1-1099-04 (b.b. 16 t. 171-244 l. )1 vnt.86-1-0592-03 (b.b. 17 t. 2-63 l. )31 vnt.04-1-711-05 (b.b. 17 t. 64-203 l. )150 vnt.89-1-0445-03 (b.b. 18 t. 1-191 l. )1 vnt.89-1-0539-03 (b.b. 18 t. 20-33 l. )1 vnt.89-1-0096-04 (b.b. 18 t. 34-53 l. )1 vnt.30-1-0489-04 (b.b. 18 t. 54-103 l. )7 vnt.60-1-0643-03 (b.b. 18 t. 104-121 l. )1 vnt.60-1-0652-03 (b.b. 18 t. 122-140 l. )1 vnt.81-2-045-05 (b.b. 18 t. 141-153 l. )1 vnt.49-1-373-05 (b.b. 18 t. 154-204 l. )1 vnt.64-1-01413-03 (b.b. 19 t. 3-23 l. )1 vnt.64-2-505-05 (b.b. 19 t. 51-93 l. )1 vnt.36-1-00267-03 (b.b. 19 t. 94-141 l. )1 vnt.52-1-00088-05 (b.b. 19 t. 185-228 l. )1 vnt.31-1-00476-03 (b.b. 20 t. 45-71 l. )2 vnt.31-1-00672-03 (b.b. 20 t. 72-91 l.)1 vnt.32-1-00511-03 (b.b. 20 t. 92-119 l. )1 vnt.32-1-01139-04 (b.b. 20 t. 120-153 l. )1 vnt.20-1-1909-03 (b.b. 21 t. 3-26 l. )1 vnt.32-1-00987-04 (b.b. 21 t. 60-92 l. )1 vnt.50-1-1560-03 (b.b. 21 t. 93-212 l. )7 vnt.10-1-01930-03 (b.b. 23 t. 2-19 l. )2 vnt.10-1-01953-03 (b.b. 23 t. 127-146 l. )1 vnt.10-1-01653-03 (b.b. 23 t. 147-166 l. )3 vnt.10-1-01517-03 (b.b. 23 t. 167-187 l. )1 vnt.10-1-01480-03 (b.b. 23 t. 188-208 l. )1 vnt.10-1-01663-03 (b.b. 23 t. 209-233 l. )1 vnt.10-1-0949-03 (b.b. 23 t. 234-248 l. )2 vnt.10-1-01929-03 (b.b. 24 t. 2-18 l. )2 vnt.10-1-01901-03 (b.b. 24 t. 19-38 l. )1 vnt.10-1-01925-03 (b.b. 24 t. 39-66 l. )2 vnt.10-1-01918-03 (b.b. 24 t. 67-81 l. )1 vnt.10-1-01928-03 (b.b. 24 t. 82-96 l. )1 vnt.10-1-02027-04 (b.b. 24 t. 137-152 l. )1 vnt.10-1-02058-04 (b.b. 24 t. 153-192 l. )1 vnt.10-1-02595-03 (b.b. 24 t. 193-211 l. )1 vnt.10-1-02917-03 (b.b. 24 t. 212-231 l. )1 vnt.10-1-02956-03 (b.b. 24 t. 232-261 l. )1 vnt.10-1-01950-03 (b.b. 25 t. 2-20 l. )1 vnt.10-1-02099-04 (b.b. 25 t. 21-32 l. )1 vnt.10-1-02054-04 (b.b. 25 t. 33-134 l. )2 vnt.10-1-02087-04 (b.b. 25 t. 135-148 l. )1 vnt.10-1-02135-04 (b.b. 25 t. 149-162 l. )2 vnt.10-1-02193-04 (b.b. 25 t. 163-182 l. )1 vnt.10-1-02173-04 (b.b. 25 t. 183-218 l. )1 vnt.10-1-02062-04 (b.b. 26 t. 1-31 l. )1 vnt.10-1-02055-04 (b.b. 26 t. 32-47 l. )1 vnt.10-1-02077-04 (b.b. 26 t. 48-68 l. )1 vnt.10-1-02120-04 (b.b. 26 t. 69-83 l. )1 vnt.10-1-01730-03 (b.b. 26 t. 84-98 l. )1 vnt.10-1-01690-03 (b.b. 26 t. 99-117 l. )1 vnt.10-1-01725-03 (b.b. 26 t. 118-134 l. )1 vnt.10-1-01688-03 (b.b. 26 t. 135-152 l. )1 vnt.10-1-01681-03 (b.b. 26 t. 153-172 l. )2 vnt.10-1-02600-03 (b.b. 26 t. 173-198 l. )1 vnt.10-1-02543-03 (b.b. 26 t. 199-216 l. )1 vnt.10-1-02530-03 (b.b. 26 t. 217-231 l. )1 vnt.10-1-01988-03 (b.b. 26 t. 232-248 l. )1 vnt.10-1-01973-03 (b.b. 26 t. 249-265 l. )1 vnt.10-1-01972-03 (b.b. 26 t. 266-282 l. )1 vnt.10-1-02089-04 (b.b. 27 t. 2-17 l. )1 vnt.10-1-02994-03 (b.b. 27 t. 18-35 l. )1 vnt.10-1-02178-04 (b.b. 27 t. 36-50 l. )1 vnt.10-1-03511-03 (b.b. 27 t. 51-74 l. )3 vnt.10-1-02158-04 (b.b. 27 t. 75-88 l. )1 vnt.10-1-02148-04 (b.b. 27 t. 89-106 l. )1 vnt.10-1-02551-03 (b.b. 27 t. 107-132 l. )1 vnt.10-1-02079-04 (b.b. 27 t. 133-150 l. )1 vnt.10-1-03003-03 (b.b. 27 t. 151-175 l. )1 vnt.10-1-02945-03 (b.b. 27 t. 176-207 l. )1 vnt.10-1-02039-04 (b.b. 27 t. 208-225 l. )1 vnt.10-1-02655-04 (b.b. 28 t. 2-13 l. )1 vnt.10-1-02425-04 (b.b. 28 t. 14-54 l. )1 vnt.10-1-01964-03 (b.b. 28 t. 55-73 l. )1 vnt.10-1-02201-04 (b.b. 28 t. 90-110 l. )1 vnt.10-1-02207-04 (b.b. 28 t. 111-128 l. )1 vnt.10-1-02213-04 (b.b. 28 t. 129-149 l. )2 vnt.10-1-02347-04 (b.b. 28 t. 169-197 l. )1 vnt.10-1-02396-04 (b.b. 28 t. 198-206 l. )1 vnt.10-1-01975-03 (b.b. 28 t. 207-239 l. )2 vnt.01-2-00063-05 (b.b. 29 t. 2-15 l. )1 vnt.10-1-02435-04 (b.b. 29 t. 16-30 l. )1 vnt.10-1-02429-04 (b.b. 29 t. 31-43 l. )1 vnt.10-1-02523-04 (b.b. 29 t. 44-61 l. )1 vnt.10-1-02522-04 (b.b. 29 t. 62-86 l. )1 vnt.10-1-02536-04 (b.b. 29 t. 87-107 l. )1 vnt.10-1-02636-04 (b.b. 29 t. 108-127 l. )1 vnt.10-1-01954-03 (b.b. 30 t. 2-171 l. )1 vnt.10-1-02114-04 (b.b. 30 t. 38-54 l. )1 vnt.10-1-02637-04 (b.b. 30 t. 55-77 l. )1 vnt.10-1-01689-04 (b.b. 30 t. 78-94 l. )1 vnt.10-2-177-04 (b.b. 30 t. 95-255 l. )16 vnt.67-1-00490-03 (b.b. 31 t. 40-72 l. )1 vnt.01-2-00009-06 (b.b. 31 t. 117-229 l. )1 vnt.01-2-00013-06 (b.b. 33 t. 26-50 l. )1 vnt.01-2-00017-06 (b.b. 33 t. 65-82 l. )2 vnt.01-2-00015-06 (b.b. 33 t. 83-96 l. )1 vnt.01-2-00016-06 (b.b. 33 t. 98-160 l. )1 vnt.10-9-054-05 (b.b. 32 t. 1-198 l. )1000 vnt.
Remiantis 2005-01-07 specialisto išvadoje Nr. 8091 pateiktais duomenimis apie anksciau tirtus netikrus 100 euru banknotus nustatyta, kad aukšciau nurodytu ikiteisminiu tyrimu metu išimti netikri 100 euru banknotai pagaminti tokiu pat budu, naudojant tas pacias priemones, kurios išimtos baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00005-04 (t. 51,b. l.126-199).
Lietuvos Policijos kriminalistiniu tyrimu centro pateiktoje pažymoje nurodyta, kad iš Europos Centrinio banko (ECB)padirbtu euru banknotu duomenu bazes gauti duomenys apie išimtus iš apyvartos netikrus 100 euro banknotus su indikatyvu EUA0100 P00003. ECB duomenimis Eeuropos Sajungos valstybese iki 2008-10-09 su indikatyvu EUA0100 P00003 buvo išimta 138 226 vienetai 100 euru banknotu (t. 73, b.l. 67- 75).
Vokietijos Federacines Respublikos Esseno apygardos prokuraturos Vyriausioji Žemes prokurore, atsakydama i teisines pagalbos prašyma, pažymi, kad R. T. 2004m. balandžio 7d. buvo suimtas Frankfurto prie Maino oro uoste ir apkaltintas dešimtyje atveju paleides i apyvarta sufalsifikuotus 100 nominalo euru banknotus. Remiantis Esseno miesto pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2004-05-12 jis buvo atleistas nuo kardomojo kalinimo ir paleistas iš kalejimo. 2004-09-08 isakymu byla prieš ji buvo nutraukta del ikalciu stokos (t.66, b. l. 32- 35).
Teisiamajame posedyje dalyvaves specialistas Ž. Ragauskas patvirtino savo duota išvada Nr. 8205. Specialistas parode, kad Europos Centrinio banko (toliau ECB) padirbtu pinigu analizes centras koordinuoja kiekvienoje Europos Sajungos valstybeje nareje ikurtu nacionaliniu analizes centru darba. Jeigu nustaT. padirbtas euro banknotas, tuomet ECB ekspertas ja ištiria ir padirbtas bankontas ivedamas i baze. Naujam padirbtam euro bankotui ECB suteikia konkretu indikatyva, kurio pagrindu nustatomas netikru euru pagaminimo šaltinis. Pagal nurodyta indikatyva gali kisti euru kiekis, nes dar išimama netikru euru banknotu, nors ši spaustuve jau nedirba, taciau joje pagaminti eurai dar cirkuliuoja.ECB 100 nominalo padirbtam euro banknotui suteikes indikatyva EUA0100 P00003, o 50 nominalo bankonotui - EUA0050 P00003.
Eksperte N. B. parode, kad Europos Centrinis bankas ( toliau ECB) yra priemes sprendima, kuriame numatytos priemones del priejimo prie padirbtu pinigu stebesenos sistemos (toliau CMS angliškas variantas - Counterfeit Monitoring System, lietuviškai - padirbtu pinigu stebesenos sistema). Europos taryba, atsižvelgdama i Europos bendrijos steigimo sutarti, ECB ir Europos centriniu banku sistemos statuta, 2001-06-28 prieme reglamenta Nr. 1338/2001, kuris numato priemones euro apsaugojimui nuo padirbinejimo ir tos priemones susijusios su duomenu apie padirbtus banknotus ir monetas saugojimu ir rinkimu.Kadangi tie duomenys apie padirbtus banknotus ir monetas renkami ne tik Eurozonos lygmenyje, todel Europos tarybos reglamentas Nr.1338/2001 buvo praplestas kitu reglamentu Nr.1339/2001, kuris taikomas ir Europos Sajungos šalyse, kurios neisivedusios euro kaip nacionalines valiutos. Kadangi jau egzistuoja padirbtu pinigu analizes procesai ir sistemos, renkami duomenys, informacija, susijusi su padirbinejimu, todel Europos Centrinis bankas (ESB) ikure padirbtu pinigu analizes centra ir padirbtos valiutos duomenu baze, kuri buvo reorganizuota ir pavadinta CMS. Bet koks priejimas prie CMS turi atitikti apsaugos standartu minimuma todel, kad CMS sistemoje duomenys yra konfidencialus. ECB numato salygas, atitinkamas proceduras, priejimui prie atitinkamu CMS duomenu, sutinkamai su Europos Tarybos minetais reglamentais. Tuo tikslu Europos sistemos centriniai bankai savo nacionaliniame banke, pvz. kaip Lietuvos banke, turejo ikurti nacionalini padirbtu pinigu centra ( toliau NCC – angliškas variantas). NCC ikurtas ir Lietuvos banke. Padirbtiems pinigams yra nustatyti indikatyvai, kuriu pagalba nustatoma padirbtu pinigu šaltinis.
2008m. lapkricio 6d. kauno apygardos teismo nuosprendžiu E. R. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 213 str. 2d. ir nuteistas laisves atemimu 5 metams. Nuosprendis isiteisejes ir vykdomas.
Teisiamajame posedyje buvo priimtas ir prijungtas prie bylos prokuroro prašymas pakeisti kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes LR BPK 256 str. tvarka.
Surinktu irodymu visuma rodo, kad kaltinamieji I. I., R. T., G. V., N. S., V. A., D. S., V. O., R. P., S. J., Š. R., D. R., T. S., D. M. gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu. Kaltinamieji R. B., V. R. ir D. K. igijo, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu. Visi kaltinamieji, išskyrus V. A., V. R. ir D. K., iš esmes kaltes neneigia, pripažino beveik visas nusikaltimo aplinkybes. Kaltinamieji I. I., R. T., G. V., N. S., R. P. sieke sumenkinti savo vaidmeni, gautu neteisetu pajamu dydi. Kaltinamieji D. S., V. O., T. S. gincijo gautu neteisetu pajamu dydi. Kaltinamieji S. J., Š. R., D. R., D. M. pilnai prisipažino padare jiems inkriminuotus nusikaltimus ir gautas paskaiciuotas neteisetas pajamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šios nusikalstamos veikos sumanytojai ir organizatoriai yra I. I., R. T., R. B., G. V.. Nors I. I., R. T. ir G. V. neigia suorganizave nusikaltima, duoda vienas kito atžvilgiu prieštaringus parodymus, taciau tai rodo, kad kiekvienas iš ju siekia sumenkinti savo vaidmeni ir sušveniniti sau padeti. I. I. ir R. T. del nusikaltimo organizavimo vienas kito atžvilgiu dave prieštaringus parodymus. Tokias ju versijas teismas vertina, kad kiekvienas iš ju netikru euru gamyboje buvo svarbus asmuo. Teismas kritiškai vertino ir I. I. parodymus del to, kad jis, grižes iš Kubos, po R. T. sulaikymo, nenorejo gaminti eurus, ji tai daryti priverte R. B.. Byloje nera duomenu, kad R. B. gasdino, grasino ar psichologiškai paveike I. I.. Tokiu priežasciu nenurode ir pats I. I.. Nustatyta, kad 100 nominalo kompiuterini maketa sukure I. I., kuris buvo geras maketuotojas. Nesukurus 100 nominalo euro maketo, sunkiai imanomi tolimesni pinigu gamybos veiksmai. Todel teismas padare išvada, kad pagrindinis nusikaltimo organizatorius buvo I. I., kuris ne tik sukure maketa, kuris buvo netikru euru gamybos pradžia, bet ir atliko kitus euru gamybos veiksmus. Jis mokejo pinigus kitiems organizuotos grupes nariams, pirko medžiagas, priemones, iranga, pats juos naudojo gamyboje bei teike kitiems organizuotos grupes nariams. Jis susitare su R. T. ir G. V. gaminti netikrus euru banknotus ir tuo tikslu subure organizuota bendrininku grupe. Jis susitare su R. P. del netikru euru spausdinimo ofsetines spaudos budu. Susitare su V. A. iveriant i banknotus apsaugines juosteles, su G. V. - del šilkografijos darbu atlikimo, su N. S. - del elektrografines spaudos budu spausdinti banknotu serijos numerius bei daryti holograma, organizavo pobuvius ir keliones organizuotos grupes nariams. Jis apmoke D. S. ir V. O. atlikti kalandravimo darbus, jiems vadovavo, tikrino ju darbo kokybe. Jis mokejo nuomos mokesti už patalpas, kuriose buvo gaminami netikri pinigai, vadovao ir kontroliavo organizuotos grupes nariu darba, duodavo nurodyymus pašalinti darbo trukumus, šalino atsiradusias problemas. I. I. nurodydavo organizuotos grupes nariams laikytis konspiracijos. Be to, I. I. pats atliko dali netikru 100 nominalo euru gamybos darbu: sukarpydavo atspausdintus euru banknotus, ieškodavo budu pagerinti euru kokybe, suskaiciuodavo euru banknotu kieki, atrinkdavo realizavimui tinkamus euru banknotus, juos supakuodavo ir perduodavo realizavimui. Gaves pinigus už netikru euru bankontu realizavima , atsiskaitydavo su organizuotos grupes nariais,kaip dalini atlygi už darba organizuotos grupes nariams organizavo pobuvius ir nupirkdavo poilsines keliones i užsieni, už kurias apmokedavo.
Nustatyta, kad R. T. susitare su I. I. gaminti netikrus euru banknotus.Tam tikslui subure organizuota grupe, parenge nusikalstama veika. Nors jis šioje srityje neturejo igudžiu, specialiu žiniu ir patirties, taciau atliko organizatoriaus ir koordinatoriaus veiksmus. Jis igijo medžiagas ir priemones, reikalingas netikru euru gamyboje. Susitare su R. B. del netikru euru realizavimo, vadovavo kitiems organizuotos grupes nariams kontroliavo ju veikla, ieškojo budu kaip pagreitinti ir pagerinti euru gamyba. Nurode organizuotos grupes nariams laikytis konspiracijos, pats atliko dali gamybos darbu, nutrindavo folgos likucius, atskirais atvejais dare holograma, užsake ir padare kalandravimo stakles, ieškojo paranito, reikalingo euru gamybai, suskaiciuodavo pagamintu euru banknotu skaiciu, juos atrinkdavo ir supakuodavo bei perduodavo realizavimui. Gaves pinigus už realizuotus eurus, atskaitydavo savo pelna, o likusius atiduodavo I. I.. R. T. organizuotos grupes nariams rengdavo pobuvius ir nupirkdavo keliones i užsieni.
Ištyres bylos medžiaga, teismas padare išvada, kad R. T. netikru 100 nominalo euru gamyboje dalyvavo nuo 2002m. iki 2004m. balandžio men. R. T. parode, kad po sulaikymo Vokietijoje jis nedalyvavo netikru euru gamyboje. Kaltinamieji I. I. ir R. B. patvirtino jo versija. I. I. parode, kad po R. T. sulaikymo netikru euru realizavimu tiesiogiai iš jo rupinosi R. B.. Teismas negali remtis kaltinamojo R. P. parodymais šioje dalyje, nes jie nenuoseklus. Iš R. P. parodymu ikiteisminio tyrimo metu neaišku su kuo jis buvo susitikes 2004m. spalio men. – su I. I. ar R. T.. Teisme R. P. šios aplinkybes neprisimine. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad R. T. buvo sulaikytas Vokietijoje 2004m. balandžio 7d. ir paleistas 2004m. gegužes 12d. Kitu irodymu patvirtinanciu R. T. dalyvavima netikru euru gamyboje nuo 2004m. balandžio men. iki pat organizuotos grupes sulaikymo, tai yra iki 2004m. lapkricio 06d., nera. Vadinasi, nustatyta, kad R. T. netikru euru gamyboje dalyvavo iki 2004m. balandžio men.
Bylos medžiaga nustatyta, kad G. V. susitare su I. I. ir R. T. gaminti netikrus euru bankonotus ir tuo tikslu subure organizuota bendrininku grupe.Panaudodamas savo turimas darbines ar naujai jo paties igytas priemones, reikalingas šilkografijos darbams atlikti, padare šilkografijos remus, kuriu pagalba ant banknotu uždejo serijos numerius, apsaugines juosteles, vandens ženklo imitacija, banknoto nominalo skaiciu, savo vardu išnuomavo patalpas netikru euru gamybai, susitare su D. R., Š. R. , T. S. ir D. M. del ju dalyvavimo organizuotos grupes veikloje bei juos apmoke atlikti tam tikras gamybos užduotis, prikirpdavo po kalandravimo netikrus euru banknotus, atrinkdavo tinkamus realizavimui euru banknotus, atsiskaitydavo su organizuotos grupes nariais, duodavo T. S. ir D. M. pavedimus del darbu atlikimo.
Nustatyta, kad V. A. gamino netikrus euru bankontus, taciau teismas nenustate pagaminto kiekio. Teisiamajame posedyje V. A. neige dalyvaves netikru 100 nominalo euru gamyboje. Teismas, nustatydamas V. A. kalte, remesi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisejui. Ikiteisminio tyrimo teisejui V. A. parode, kad jam i namus I. I. atneše netikrus 100 nominalo euro banknotus, kuriose nebuvo apsaugines juosteles.Koki kieki I. I. atneše 100 nominalo euru banknotu, jis nepamena.Jam sutikus padeti, I. I. atneše metalizuotas juosteles su mikrotekstu „100 euro“. V. A. jas pats sukarpe ir ikišdavo i banknota, po to banknota kalandruodavo ir lygindavo.V. A. apsaugines juosteles ivere tik viena karta ir visus bankonotus atidave I. I.. Po to jis iš I. I. sužinojo, kad šis apsaugine juostele iverineja šilkografijos budu. Kaip atlygi už tai V. A. gavo 50 euru kompiuterini maketa, atspausdintas spausdinimo pleves, skirtas 50 euru gamybai, kompaktini diska, kuriame buvo irašyta informacija, reikalinga 50 euru banknoto hologramai daryti.
Teismas ištyres visus duomenis daro išvada, kad V. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisejui yra teisingi ir jais netiketi, teismas neturi pagrindo.Byloje nera duomenu, kad V. A. buvo daromas kokio nors pobudžio spaudimas del ko jis turejo save apkalbeti. Pažymetina, kad V. A. buvo apklaustas kelis kartus ir dave vienodus, nuoseklius parodymus. Tokius V. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir I. I., kuris buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teiseja ir dalyvaujant advokatui. Ju parodymai iš esmes sutapo. V. A. apklausoje dalyvavo gynejas, jo procesines teises pažeistos nebuvo. Be to, V. A. teismui negalejo itikinamai paaiškinti parodymu keitimo priežasciu. Jo parodymai del kiekio yra neinformatyvus, o kitu duomenu, patvirtinanciu pagamintu euru kieki, byloje nera. Esant tokiom aplinkybem, V. A. nusikalstama veika iš LR BK 213 str. 2d. turi buti perkvalifikuota i LR BK 213 str. 1d.
Taigi, nustatyta, kad V. A. susitare su I. I. už sutarta jau mineta atlygi gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus, atliko dali netikru 100 nominalo euru gamybos darbu: susikarpe metalizuotas juosteles ir ikišo jas i netikrus 100 euru banknotus, po to šiuos banknotus kalandruodavo, o veliau atiduodavo I. I. kitiems netikru euru gamybos darbams atlikti.
Bylos duomenis leidžia daryti išvada, kad N. S., atlikdamas jam priskirtas netikru euru gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes 100 nominalo euru banknotu: susitare su I. I. už sutarta atlygi, panaudojant I. I. pateiktas darbui reikalingas medžiagas ir iranga gaminti netikrus euru banknotus. I. I. vadovaujamas ir apmokytas, atliko dali netikru 100 nominalo euru gamybos darbu: spausdino serijos numerius ir uždejo holograma ant netikru euru banknotu bei patardavo kokius spausdintuvus reikia pirkti, siekiant pagerinti ir pagreitinti euru gamybos procesa.
Bylos medžiaga nustatyta, kad R. P. sukurste S. J. daryti nusikalstama veika ir padejo gaminti dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotus.Jis susitare su I. I., kad pades spausdinti dideli kieki netikru euru banknotu, palenke S. J. spausdinti netikrus 100 nominalo euru bankotus, panaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ irenginius, pašalino kliutis ir pridenge S. J. netikru euru gamybos metu, atleisdamas likusius spaustuves darbuotojus nuo darbo, motyvuodamas užsakymu nebuvimu ir tuo užtikrino salygas S. J. nekliudomam gaminti netikrus eurus, teike S. J. iš I. I. gautas ir paties nupirktas netikru pinigu spausdinimui reikalingas priemones bei medžiagas, dave S. J. patarimus del spalvu parinkimo, nurodydavo laikytis konspiracijos, atiduodavo I. I. panaudotas spausdinimo pleves,pagamintus lapus su 100 euru banknotu atvaizdais, brokuota medžiaga, po to, kai S. J. atspausdindavo netikrus euru banknotus, sunaikindavo panaudotas spausdinimo plokštes su atskirais elementais, gaves iš I. I. pinigus, gautus realizavus netikrus euru banknotus, atsiskaitydavo su S. J., leido I. I. naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanciu irenginiu. Panaudojant tuos pacius UAB „(duomenys neskelbtini)“ irenginius, gaves iš I. I. jo atvežtus ne mažiau kaip 6 165 vienetus netikru euru gamybai skirtus lapus su apsaugine juostele ir pleves, padejo S. J. spausdinti ne mažiau kaip 73 980 vienetus netikru 100 nominalo euru banknotu, taciau del organizuotos grupes sulaikymo netikru euru spausdinimas buvo nebaigtas. Duodamas patarimus ir nurodymus, teikdamas priemones ir šalindamas kliutis, pridengdamas organizuotos grupes bendrininka S. J., R. P. padejo padaryti nusikaltima. Tokie R. P. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 24 str.5d. ir 6d. 213 str. 2d.
Nustatyta, kad S. J., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru euru banknotu gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru bankotu. Jis UAB „(duomenys neskelbtini) „ direktoriaus R. P. palenktas daryti sunku nusikaltima, susitare su R. P. už sutarta atlygi, panaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ irenginius spausdinti netikrus euru banknotus, vadovaujamas I. I. ir R. T., padedamas R. P., atliko dali netikru 100 nominalo euru gaminimo darbu: panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turima ofsetine spausdinimo mašina, kopijavimo rema, R. P. ir I. I. pateiktas spausdinimui reikalingas priemones bei medžiagas, atspaudino ne mažiau kaip 138 226 vienetus netikru 100 nominalo euru banknotu. Spausdindamas ne mažiau kaip 73 980 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu, buvo sulaikytas policijos pareigunu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad V. O. ir D. S. atlikdami jiems priskirtas tam tikras netikru euru gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu: jie susitare su I. I. už sutarta atlygi panaudojant I. I. pateiktas darbui reiklalingas medžiagas ir iranga gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus, apmokyti atlikti jiems priskirtas euru gamybos užduotis, I. I. ir R. T. vadovaujami ir kontroliuojami, atliko netikru euru bankonotu kalandravima, iškiliosios spaudos imitavima, nutrindavo folgos likucius. D. S. dar suskaiciuodavo pagamintus bvankotus, I. I. nurodymu, pas save namuose naikino nusikalstamos veikos pedsakus, irankius ir priemones, degino brokuotus netikru euru banknotus, kitas medžiagas, likusias nuo netikru euru gamybos, spausdintuvus, važiavo kartu su I. I. i (duomenys neskelbtini) pirkti spausdintuvus, skirtus serijos numeriu spausdinimui.
Taip pat nustatyta, kad Š. R. ir D. R. atlikdami jiems priskirtas tam tikras netikru euru gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu: jie susitare su G. V. už sutarta atlygi panaudojant G. V. pateiktas darbui reikalingas priemones gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus, G. V. apmokyti atlikti jiems priskirtas euru gamybos užduotis, I. I., R. T. ir G. V. vadovaujami ir kontroliuojami, atliko dali netikru 100 euru nominalo gamybos darbu: G. V. atlikus šilkografijos darbus ant netikru euru banknotu, paimdavo banknotus ir juos dedavo džiovinimui, šilkografijos budu uždedavo ant netikru 100 nominalo euru bankotu vandens ženklo imitacija, nulakuodavo ant banknoto esancia holograma, I. I. nurodymu nutrindavo folgos likucius ant netikru 100 nominalo euru banknotu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad T. S., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikru euru gamybos užduotis, gamino dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu. Jis susitare su G. V. už sutarta atlygi, panaudojant G. V. pateiktas darbui reikalingas medžiagas, iranga gaminti netikrus euru banknotus, G. V. apmokytas atlikti tam tikras netikru euru gamybos užduotis, jo vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dali netikru 100 nominalo euru gamybos darbu. G. V. šilkografijos budu uždejus apsaugine juostele su užrašu „100 euro“ ant lapu, paimdavo tuos lapus ir dedavo juos džiovinimui. T. S., vykdydamas G. V. nurodymus, šilkografijos budu uždedavo ant lapu apsaugines juosteles su užrašu „100euro“, taip paruošdamas popieriu tolimesniam netikru euru gaminimui. Po to paimdavo nuo šilkografijos stalo netikrus 100 nominalo euru banknotus, ant kuriu G. V. šilkografijos budu ant banknoto reverso puses uždedavo skaiciu „100“ ir juos dedavo džiovinimui.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad D. M. pasikesino pagaminti dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu. Tada, kai G. V. leido T. S. šilkografijos darbu ant lapu, skirtu euru gamybai atlikimui, pasikviesti dar viena žmogu, ji susitare su T. S. už atlygi gaminti netikrus 100 nominalo euru banknotus. T. S. ant lapu šilkografijos budu uždejus apsaugine juostele su užrašu „100 euro“, ji paimdavo tuos lapus ir juos dedavo džiovinimui, taip pat atrinkdavo brokuotus lapus su užrašu „100euro“ , tokiu budu paruošdama popieriu tolimesniam netikru euru gaminimui.
Nustatyta, kad R. B. kartu su I. I., R. T., G. V. vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos veikla. Jis parenge nusikalstama veika, igijo, laike iranga netikriems eurams gaminti, laike, realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu. Jis susitare su R. T. del organizuotos grupes nariu pagamintu netikru 100 nominalo euru banknotu realizavimo bei atlygio už netikru euru gaminima gavimo,susitare su D. K.,V. R. ir E. R. del netikru euru banknotu realizavimo bei neteiseto atlygio gavimo, kartu su R. T. ir I. I. igijo netikriems eurams gaminti reikiamas medžiagas, nurodydavo R. T. ir I. I. pagaminti reikiama kieki netikru euru banknotu, susistikes su organizuotos grupes nariais, psichologiškai aukledavo juos, teigdamas, kad pasikartojus tokiems atvejams panaudos prieš juos fizini smurta ar nubaus finansinemis baudomis, nurodydavo laikytis konspiracijos, pagamintus netikrus euru banknotus paimdavo iš I. I. ar R. T. ir juos realizuodavo perduodamas V. R., D. K. ir E. R. tolimesniam realizavimui, juos realizavus, gavo neteiseta atlygi, kurio dali perduodavo I. I. ar R. T..
Bylos medžiaga nustatyta, kad V. R. ir D. K. igijo, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu. Jie susitare su R. B. paimti iš jo realizavimui netikrus 100 nominalo euru banknotus bei juos realizavus sumoketi sutarta suma neteiseto atlygio. V. R. per keleta kartu igijo iš R. B. , laike ir realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims ne mažiau 34 000 vienetu netikru 100 nominalo euro banknotu, o D. K. per keleta kartu igijo iš R. B., laike ir realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims ne mažiau 20 000 vienetu netikru 100 nominalo euro banknotu. Nors D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagirnejimo metu parode, kad jis iš R. B. neigijo, nelaike ir nerealizavo netikru 100 nominalo euro banknotu, taciau tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai ir štai del ko. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teiseja , dalyvaujant advokatei, R. B. parode, kad D. nuo 2002m. pabaigos iki 2004m. pavasario per maždaug 6 kartus perdave apie 20 000 netikru 100 nominalo euru banknotu. D. R. B. mokejo nuo 22 iki 16 euru už viena netikra 100 nominalo euru banknota. Apytiksliai iš D. R. B. gavo apie 340 000 euru ( t. 55, b.l. 91-135). Asmens atpažinimo metu pagal nuotraukas R. B. atpažino D. K. kaip asmeni, kuri pažista D. vardu. Tai tas pats D., kuriam R. B. perduodavo realizuoti netikrus euro ir dolerio banknotus. Taip pat iš D. R. B. gaudavo ir tikrus pinigus, kai jis realizuodavo netikrus banknotus ( t. 55, b.l. 118-120). Netiketi šiais duomenimis teismas neturi pagrindo, nes jie gauti teisetu budu, baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nenustatyta. Pažymetina, kad teisminio nagrinejimo metu R. B. pakeite parodymus D. K. atžvilgiu ir parode, kad D. – tai ne D. K., o kitas asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu jis apsiriko. Taciau tokius R. B. parodymus teismas vertina kritiškai ir mano, kad R. B. siekia padeti D. K. išvengti baudžiamosios atsakomybes. Pažymetina, kad R. B. negalejo itikinamai teismui paaiškinti parodymu keitimo priežasties ir itikinti teisma, kad ikiteisminio tyrimo metu dave neteisingus parodymus. Teisiamajame posedyje buvo apklaustas tyrejas M. S., kuris paneige bet kokio pobudžio smurto vartojima. Tyrejas parode, kad visi itariamieji parodymus dave savo valia, niekieno neverciami, tyrimas buvo atliekamas laikantis BPK normu reikalavimu. Esant tokiom aplinkybem, teismas remiasi R. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, atpažinimo protokolu ir daro išvada, kad R. B. tolimesniam realizavimui netikrus 100 nominalo euro banknotus perduodavo D. K. ir iš jo gaudavo neteisetas pajamas. Nustatant D. K. kalte, teismas remiasi kaltinamojo R. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. R. T. apklaustas itariamuoju, dalyvaujant gynejui parode, kad iš R. B. žodžiu jis žinojo, kad netikrus euro banknotus jis realizuodavo D. ( t.;55, b. l. 32-35). Asmens atpažinimo metu R. T. atpažino D. K. kaip asmeni, kuriam realizavimui R. B. atiduodavo netikrus euro banknotus ( t. 55, b.l. 51-54). Teisiamajame posedyje R. T. parode, kad jo parodymai surašyti neteisingai, nes jis negavo tinkamos advokato pagalbos, buvo ginamas formaliai, nes su advokatu nebuvo sudares sutarties. Toks R. T. paaiškinimas teismo neitikino, nes kaip mineta, baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, atliekant ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus, nenustatyta. Velesnese apklausose R. T. nepaneige duomenu, kuriu pagrindu nustatyta D. K. kalte, todel daroma išvada, kad R. T. apie D. K. dalyvavima nusikaltimo padaryme dave teisingus parodymus.
Kaltinamasis V. R. kaltu neprisipažino, parode, kad jis jau nuteistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu už ta pacia veika, kuri inkriminuota šioje byloje. 2006m. rugpjucio 21d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2007m. gruodžio 22d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, nustatyta, kad V. R. realizavo 1000 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu 100 000 euru vertes. Kadangi nuosprendžiai isiteiseje ir vykdomi, tai teismas daro išvada, kad V. R. iš kaltinimo turi buti pašalinta, kad jis igijo, laike ir realizavo netikru 1000 vienetu 100 nominalo euru banknotu 100 000 euru vertes, kadangi už šia veika jis jau nuteistas. Iš nuosprendžiu seka, kad V. R., realizuodamas netikrus eurus, juos gaudavo iš R. B..
Specialisto išvada patvirtina ta aplinkybe, kad 100 000 netikri eurai, ant kuriu rasti V. R. pirštu pedsakai, yra pagaminti tomis paciomis priemonemis, kurios buvo rastos 2004-11-06 kratos metu (duomenys neskelbtini) . Tai reiškia, kad V. R. netikrus pinigus igijo iš to paties šaltinio.
V. R. kalte irodyta R. B. ir R. T. parodymais. R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu parode, kad nuo 2002m. iki 2004m. rugpjucio men. V. perdave 35 000 – 55 000 vienetus netikru 100 nominalo euro banknotu.Asmens atpažinimo metu R. B. atpažino V. R. kaip asmeni vardu „V.“, kuriam jis 2002-2004m. laikotarpyje atidave realizavimui netikrus 100 nominalo euro banknotus ir iš jo gavo tikrus pinigus, gautus realiazvus netikrus euru banknotus ( t.55, b.l. 98- 101). Akistatos su V. R. metu R. B. pasiliko prie savo duotu parodymu (t.55, b.l. 104). Apklausose, akistatoje ir asmens atpažinimo metu, dalyvavo R. B. gyneja bei V. R. gynejas. Pažymetina, kad R. B. parodymai nuoseklus, atitinka bylos medžiaga, todel teismas jais remiasi. R. T. neigia savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir asmens atpažinimo protokola, kuriuo užfiksuota, kad R. T. atpažino V. R. kaip asmeni, kuriam R. B. atiduodavo netikrus eurus realizavimui (t. 55,43-46). R. T. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinejimo metu teismas vertina kritiškai, kaip siekima V. R. išvengti baudžiamosios atsakomybes. Teismo neitikino R. T. parodymai teisme. Ikiteisminio tyrimo metu asmens atpažinimo metu R. T. atpažino asmeni vardu V.. Iš R. B. kalbu žinojo, kad šitam V. R. B. atiduodavo netikrus eurus realizavimui. V. atpažino iš smulkaus kuno sudejimo, veido bruožu (t. 55, b. l. 43-46). Atpažinimo metu dalyvavo R. T. gynejas. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teiseja, dalyvaujant gynejui R. T. parode, kad iš R. B. kalbu žinojo, kad euro banknotus R. B. realizuodavo V., E. ( isiteisejusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad tai R.). V. jis pažinojo iš anksciau, nes kartu keliavo po Skandinavijos šalis (t. 55, b. l. 37-42). Netiketi R. T. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi pagrindo, nes bylos duomenys surinkti nepažeidžiant baudžiamojo istatymo normu, o be to, jie atitinka R. B. parodymus.
Taigi, išanalizavus visus bylos duomenis, daroma išvada, kad R. R., dalyvaudamas organizuotoje grupeje, igijo, laike ir realizavo dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu - 34 000 vienetu 100 nominalo euru banknotu 3 400 000 euru ( 11 739 520Lt.) vertes, todel jo veika kvalifikuojama pagal LR BK 213 str. 2d..
Kaltinamasis T. S. iš dalies neigdamas kalte, aiškino, kad nesuprato, kad dalyvauja netikru euru gamyboje. Tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekima sušvelninti sau padeti. Bylos medžiaga nustatyta, kad T. S. pas G. V. dirbo pusantru metu, bendravo su kitais asmenimis, kurie gamino netikrus eurus, todel turejo suprasti, kad dalyvauja netikru pinigu gamyboje. Gamybos procesas vyko daugiausia išeiginemis dienomis ir buvo slepiamas, kad neišaišketu, be to, tose patalpose nesilankydavo pašaliniai asmenys. Jis turejo suprasti, kad yra vienas iš organizuotos grupes nariu, kadangi jo atlikta gamybos operacija buvo tik tam tikra dalis pinigu gamyboje ir tame procese dalyvavo kiti asmenys, kurie jam vadovavo ir koordinavo jos veikla ( G. V., I. I.). Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad iš D. R. kalbos sužinojo, kad ir šis dalyvauja toje pacioje veikloje. Bunant organizuotos grupes nariu, nebutina pažinoti visus dalyvaujancius joje asmenis. Be to. T. S. i ši nusikaltima itrauke ir D. M.. Pažymetina, kad teisminio bylos nagrinejimo metu T. S. stengesi save pateisinti, bande padeti D. M. išvengti baudžiamosios atsakomybes. T. S. pripažino, kad po kurio laiko itare, kad gamina eurus, taciau darbo nenutrauke. Byloje ištirti duomenys leidžia daryti išvada, kad T. S., dalyvaudamas organizuotos grupes veikloje, pagamino dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu, todel jos veika kvalifikuojama pagal LR BK 213 str. 2d.
Teismas, ištyres visus bylos duomenis, padare išvada, kad kaltinamieji pagamino dideli kieki ir dideles vertes netikru 100 nominalo euro banknotu. Specialisto išvadoje Nr. 8205 nurodyta, kad baudžiamaja byla pateiktu techniniu priemoniu pakanka pilnai pagaminti 100 euru banknotus. Specialistams tyrimui buvo pateiktos technines priemones: skaitmenines laikmenos ir skaidrios pleveles su 100 euru elementu atvaizdais, skirtos pasigaminti banknotu gamybai naudojamas spausdinimo formas ir kitas priemones bei tiesiogiai gamybai naudojamos priemones ( spausdinimo formos, klišes atlikti reljefinius ispaudimus banknotuose, šilkografiniai remeliai, popierius). Europos Centrinis bankas (toliau ECB) 100 euru banknotams, kurie buvo gaminami techninemis priemonemis pateiktomis pagal šia baudžiamaja byla ( bei su šiomis priemonemis pagamintiems pusfabrikaciams), yra suteikes indikatyva EUA0100 P00003. Europos Centrinio banko duomenimis Europos Sajungos valstybese su šiuo indikatyvu buvo išimta 123 849 vienetai 100 euru banknotu; Lietuvos policijos kriminalistiniu tyrimu centre 2003- 2005 m. su šiuo indikatyvu buvo ištirta 2496 vienetai 100 euru banknotu. Kadangi baudžiamosios bylos nagrinejimas užsitese, o tuo metu Europos Centrinis bankas iki 2008-10-09 dar papildomai išeme netikru 100 euru banknotu su tuo paciu indikatyvu ir apie tai informavo Lietuvos banka. Lietuvos policijos kriminalistiniu tyrimu centras raštu pateike patikslintus duomenis ir nurode, kad Europos Centrinio banko duomenimis iki 2008-10-09 Europos Sajungos valstyese su indikatyvu EUA0050 P00003 buvo išimta 15 406 vienetu netikru 50 nominalo euro banknotu ir su indikatyvu EUA0100 P00003 buvo išimta 138 226 vienetu netikru 100 nominalo euru banknotu. Netiketi šiais duomenimis teismas neturi pagrindo. ECB duomenys yra tikslus, jais abejoti nera pagrindo, tai teisiamamaje posedyje patvirtino specialistas Ž. Ragauskas ir eksperte N. B.. Be to, ECB yra patikimas informacijos šaltinis. Tokiu budu, teismas nustatydamas pagamintu netikru 100 nominalo euru banknotu kieki, remiasi ECB duomenimis.
Kaltinamieji I. I., R. T., G. V., neigia dalyvave organizuotoje grupeje, jai nevadovave, nekoordinave jos veiklos ir jos nesubure. Kaltinamasis V. A. neigia dalyvaves organizuotos grupes veikloje.Teismas kritiškai vertina šia kaltinamuju versija ir štai del ko. Istatymas numato, kad organizuota grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria daryti kelis nusikaltimus arba viena sunku ar labai sunku nusikaltima ir kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima, atlieka tam tikra užduoti ar turi skirtinga vaidmeni ( LR BK 25 str. 3d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad organizuota grupe susiformavo rengimosi gamybai stadijoje 2002m., kada organizatoriai I. I., R. T., G. V. ir R. B. susitare padaryti sunku nusikaltima. Nusikaltimo pradžioje organizuotoje grupeje dalyvavo ir V. A.. Nustatyta, kad V. A. buvo labai atsargus, nenorejo tiesiogiai bendrauti su kitais organizuotos grupes nariais. Jis bendravo su I. I., ji konsultuodavo, duodavo naudingu patarimu netikru euru gamyboje. V. A. iš I. I. žodžiu turejo suprasti, kad euru gamyboje dalyvauja ir daugiau asmenu. Jam taip pat buvo žinoma, kad šilkografijos budu apsaugine juostele vere kiti asmenys, nes jo letas darbas netenkino I. I.. Taip pat nustatyta, kad organizuotoje grupeje dalyvavo V. R., D. K., kurie igije iš R. B. netikrus eurus juos realizauodavo nenustatytiems asmenims. Jie turejo žinoti, kad eurus gamina kiti asmenys, nes patys gamyboje nedalyvavo. R. B. parodymais nustatyta, kad D. K. ir V. R. sutiko realizuoti netikrus eurus, prieš tai V. R. patikrino kokybe ir pasake, kad gali realizuoti. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad tik realizave netikrus eurus, D. K. ir V. R. pinigus atiduodavo R. B. ir neprieštaraudavo tolimesniam bendradarbiavimui. V. R. užsakydavo dar didesni kieki.Numate nusikaltimo mechanizma, jie paruoše netikru euru gamybos technologija, igijo atitinkamas priemones ir medžiagas, pradejo gamyba. I ja palaipsniui itrauke ir kitus kaltinamuosius. Kiekvienas iš kaltinamuju atliko skirtingus, jam pavestus darbus, kurie buvo suderinti ir bendram tikslui pasiekti butinus veiksmus, tai yra, pagaminti netikrus pinigus ir juos realizuoti.Kaltinamuju nusikalstami ryšiai buvo ilgalaikiai, pastovus ir tvirti, kaltinamieji planavo, sieke padaryti sunku nusikaltima, tai yra suvoke, kad organizuota grupe veikia tycia,suprato šios nusikalstamos veiklos tikslus, motyvus ir sieke konkreciu padariniu. Išdestytos aplinkybes patvirtina tai, kad kaltinamieji veike organizuota grupe.Pagal nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, BK 213 str. 2d. numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkiu nusikaltimu kategorijai. Kaltinamieji nusikaltimo padaryme dalyvavo skirtingu laiku. Kiekvienas grupes narys atlikdavo tam tikras organizatoriu (ir koordinatoriu ) paskirtas euru gamybos užduotis. Jie suprato, kad veikia neteisetai, gaudavo už tai atitinkama atlygi grynaisiais pinigais ar kitaip kompensuojant (pobuviais, kelionemis). Nusikalstama veika truko ilga laika ir dideliu mastu, buvo gerai konspiruota ir koordinuota, buvo sukurtas netikru pinigu fabrikas, kuris nuolat tobulejo.Todel daroma išvada, kad netikru 100 nominalo euru pagaminima, laikyma ir realizavima vykde gerai organizuota nusikalstama grupe. Vienas iš organizuota grupe apibrežianciu požymiu yra išankstinis bendrininku susitraimas daryti nusikalstama veika, tai yra, kuomet organizuotos grupes nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos plana, numato ivykdymo mechanizma, pasiskirsto užduotis, susitaria del nusikaltimo padarymo budo, vietos ir laiko. Šios aplinkybes itakoja glaudžiu, besitesianciu ryšiu atsiraD., suformuoja suvokima apie priklausyma tokiai grupei.
Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tycia. Ji darydami, kaltinamieji suvoke pavojinga nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad del ju veikimo gali atsirasti sunkus padariniai ir ju norejo. Visi kaltinamieji, dalyvave netikru pinigu gamyboje, iš esmes pripažino padare jiems inkriminuotas veikas. Jie suvoke, kad netikrus pinigus gamina ne vienas koks nors asmuo, bet keletas asmenu, iš kuriu kiekvienas iš gamyboje dalyvavusiu asmenu turejo vienoki ar kitoki susitarima su nusikalstamos veikos organizatoriais – I. I., R. T., R. B. ir G. V.. Iš anksto buvo susitarta, kokius veiksmus atliks kiekvienas organizuotos grupes narys ir kiek už tai gaus atlygio. Iš to seka, kad nusikalstamu veiku eigoje bet kuris iš kaltinamuju, susitardavo su bent su vienu kitu kaltinamuoju, nusikaltimu organizatoriumi del dalyvavimo darant sunku nusikaltima.
Kaltinamieji I. I., R. T., G. V. ir R. B. yra nusikaltimu organizatoriai, nes butent ju veiksmai suvienijo pavieniu grupes nariu veikas bendro tikslo siekimui – netikru pinigu pagaminimui. Ju faktiniu veiksmu analize netikru pinigu gamyboje ir realizavime atskleidžia ir tai, kad jie nusikalstamoms veikoms vadovavo ir koordinavo atskiru asmenu veikla( nurodydavo gamybos apimtis 100 nominalo euru gamyboje, kontroliavo gamybos procesa, sukviesdavo asmenis i gamyba, paskirste užduotis, sprende iškylancias problemas, mokejo atlygi).
Kaltinamuju kalte patvirtina liudytoju parodymai bei rašytiniai bylos duomenis. Liudytoju T. C., L. O. parodymais nustatyta, kad I. I., R. T. ir R. B. ne viena karta keite valiuta. R. T. patikrino ne mažiau kaip 100 000 euru. Asmens parodymo atpažinti metu T. C. atpažino I. I., R. B. ir R. T. kaip asmenis, kurie keisdavo smulkaus nominalo banknotus i stambesnius, taip pat keisdavo eurus i litus. Liudytojo G. N. parodymais nustatyta, kad I. I. kartu su D. S. važiavo i (duomenys neskelbtini), kur iš parduotuves, kuri prekiauja kompiuterine technika atneše kelias dežes, kurias jis atveže i Kauna ir iškrove Juozapavicaus pr. Nustatyta, kad Juozpaviciaus pr. yra I. I. priklausancios administracines patalpos. Liudytojo S. D. parodymais nustatyta, kad R. T. prašymu jis duomenu bazeje tikrino R. T. nurodytus automobilius. Liudytojo V. O. parodymais nustatyta, kad jo bendrove nuomavo G. V. patalpas, esancias (duomenys neskelbtini). Šio liudytojo parodymus patvirtina byloje esancios sutartys. Liudytjo G. J. parodymais nustatyta, kad jis I. I. prašymu spausdino pleves. Liudytojas A.K. B. parode, kad dvispalve ofsetine poligrafijos mašina išnuomavo R. P.. Liudytojo A. T. parodymais nustatyta, kad J. S. jam išraše saskaita – faktura, kurioje pažymejo, jog jis pirko lazerini spausdintuva, nors jis tokio spausdintuvo nepirko. Toks spausdintuvas buvo reikalingas N. S. serijos numeriams ir hologramai spausdinti.
Atliekant kratas pas kaltinamuosius buvo rastos priemones, irenginiai, medžiagos reikalingos netikru euru gamybai bei ruošiniai, pleves, spausdinimo plokštes, atraižos. Kratos metu pas kaltinamuosius buvo rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai, kuriu pagalba jie tarpusavyje bendraudavo, gamindami netikrus pinigus. Pas D. S. buvo rasti kartono lapai nuo spausdintuvo ipakavimo, trintukai, gumines pirštines, atraižos ir kt. like po kaltinamuju nusikalstamos veikos ir perduoti D. S. sunaikinti. Pas I. I. automobilyje rastas kompaktinis diskas. I.I., S. J. kiekvienas naudojosi trimis mobilaus ryšio telefonais, R. T., R. B., D. S., R. P. kieivienas naudojosi dviem mobilaus ryšio telefonais.Visa tai rodo, kad netikru pinigu gamyba vyko placiu mastu ir gerai organizuota ir visi jos nariai laikesi konspiracijos.
Specialistu išvados patvirtina ta aplinkybe, kad 620 vienetu 100 nominalo euru banknotai, rasti pas D. S. namuose yra netikri. Ant netikru 100 nominalo bankontu esantys reljefiniai ispaudimai buvo padaryti kliše, paimta kratos metu giliaspaudei imituoti. Specialistas, ištyre lapus su 12 vnt. 100 nominalo euru banknoto averso ir reverso puses atvaizdais, nustate, kad jie atspuasdinti panaudojant pleves išimtas pas R. P.. Ju gamybai buvo naudojamos tos pacios skaitmenines vaizdo elementu laikmenos. Kratos metu pas I. I. paimti failai su medžiaga, kurie buvo ištirti specialisto ir nustatyta, kad irašyta informacija galimai susijusi su pinigu ir dokumentu klastojimu.
Telefoniniu pokalbiu suvestines rodo, kad kaltinamieji euru gamybos metu aktyviai bendravo tarpusavyje, taresi del darbo apimties, jo atlikimo, gamybos technologijos. Tai patvirtina aplinkybe, kad gamyba vyko intensyviai ir planuotai.
Byloje esancios PVM saskaitos- fakturos patvirtina ta aplinkybe, kad G. V. firmos vardu buvo išrašyti mineti dokumentai del popieriaus, dažu, aksesuaru pirkimo. Keliones sutartys patvirtina fakta, kad buvo organizuojamos keliones i užsieni kaip dalinis atlygis už darba.
Esan tokiom aplinkybem, teismas padare išvada, kad kaltinamuju I. I., R. T., G. V., R. B., N. S., V. A., D. S., V. O., D. R., Š. R., T. S., V. R., D. K., S. J. nusikalstama veika turi buti kvalifikuojama pagal LR BK 213 str. 2d. , R. P. – pagal LR BK 24 str. 5d. ir 6d. 213 str. 2d., o D. M. pagal LR BK 22 str. 1d. 213 str. 2d.
Neteisetas disponavimas šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis
Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino ir parode, kad 2004 metais iš jam nepažistamo asmens (duomenys neskelbtini)turgavieteje savigynai nusipirko šaunamaji ginkla ir šaudmenis ir laike juos bute (duomenys neskelbtini). Pirkdamas šaunamaji ginkla ir šaudmenis galvojo, kad tai yra dujinis pistoletas ir iš jo niekada nešaude. Ginkla visa laika laike namuose ir kratos metu pats ji atidave policijos pareigunams negalvodamas, kad jo turejimas gali užtraukti baudžiamaja atsakomybe.
2004-11-06 kratos metu D. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas pistoletas „Valtro“ su 8 šoviniais ( t.47, b. l.140-144) .
2005-01-04 specialisto išvadoje Nr.8986 nurodyta, kad pas D. S. 2004-11-06 kratos metu namuose - bute (duomenys neskelbtini), rastas pistoletas yra šaunamasis ginklas – pramonines gamybos, 9 mm kalibro 85 Combat modelio lygiavamzdis pistoletas „Valtro“, o kratos metu išimti 8 šoviniai yra šaudmenys, savadarbiai 9 mm kalibro( t. 51, b.l.100-103).
Surinkti duomenys patvirtina fakta, kad kaltinamasis D. S. neturedamas leidimo isigyti, laikyti šaunamaji ginkla ir šaudmenis, juos neteisetai igijo ir laike. Pats kaltinamasis šios aplinkybes negincija. Pistoletas „Valtro“ yra šaunamasis ginklas, o šoviniai šaudmenys, tai patvirtino specialisto išvada, todel jo nusikalstama veika turi buti kvalifikuojama pagal LR BK 253 str. 1d.
Del konfiskuotino turto (LR BK 72 str.)
Kaltinamasis I. I. parode, kad praejus ilgam laikui jis visu aplinkybiu neprisimena, be to, nepasiruošes duoti parodymus, nes netiketai apklaustas. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra tik iš dalies teisingi, kadangi pirmuosiuose apklausose save apkalbejo, nes sulaikius patyre šoka. Jis sutiko atsakineti tik i kai kuriuos klausimus.
Kaltinamasis parode, kad asmens kratos metu išimti daiktai priklauso jam. Ju dalis buvo uždirbta legaliai, o dalis už lešas, gautas realizavus netikrus euro banknotus, kiek tiksliai, jis nežino. Daiktai buve auT.bilyje priklauso jam.
Bute, esanciame Servitutu g.32-3 laike jam priklausancius daiktus: du nešiojamuosius kompiuterius, skeneri, spalvota spausdintuva, ivairias kompiuterines laikmenas, kurie ir buvo sulaikymo diena.Už kokius pinigus pirkti, negali pasakyti. Seife buvo padeta apie 70000 euru, kurie gauti realizavus netikrus eurus. Automobilis "VOLVO S70", valst.Nr.(duomenys neskelbtini) buvo pirktas už jo pinigus, bet užregistruotas tevo R. I. vardu. Automobilis pirktas už pinigus, kurie gauti realizavus netikrus eurus. Už ji mokejo 17.000Lt. 2004 m. pavasari jis iš UAB "(duomenys neskelbtini)" nusipirko administracines patalpas (duomenys neskelbtini), už kurias sumokejo apie 35 000 litu. Administracines patalpos pirktos už legaliai uždirbtus pinigus. Šitos patalpos buvo užregistruotos jo ir žmonos L. vardu.
Kaltinamasis parode, kad du žemes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini) jis pirko už pinigus, kuriuos pasiskolino iš pažistamo A. B.. Gyvenamajame kvartale „(duomenys neskelbtini)“ pirko žemes sklypus, kurie buvo žemes ukio paskirties. Kokie pinigai buvo panaudoti šiu sklypu pirkimui, jis nepamena.
Kelionems, pobuviams, kuriuos organizavo R. T., buvo naudojami pinigai gauti už netikru euru realizavima. Be to, jis skolino pinigus be paskolos raštelio, ar skolos gražintos nepamena.
Kaltinamasis N. S. parode, kad už pinigus, kuriuos gaudavo už darba, gaminant netikrus euru banknotus, jis nieko neisigijo. Už gautus pinigus pirko maisto produktus, dali pinigu sumokejo už moksla aukštojoje mokykloje, kitus panaudojo pragyvenimui. Žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) pirktas už mamos D. E. S. pinigines lešas ir jai priklauso. Jis nei iš I. I., nei iš kitu asmenu pinigu neskolino. Jis buvo paskolines pažistamam D. V. 10.000Lt. Skola jam gražinta. Automobilis „Mitsubishi Eclipse“ igytas už mamos E. D. S. pinigus. (duomenys neskelbtini) nedidele dali pastatu turi jo žmona J. S.. Telšiuose mama turi garaža.
Liudytojas A. B. parode, kad jis I. I. buvo paskolines pinigu. 2004 m. pradžioje, jis su I. diskutavo apie brangstanti nekilnojama turta. I. I. pasake, kad su savo pažistamais turi planu (duomenys neskelbtini) mieste isigyti žemes ukio paskirties žeme, o po to gave leidimus, juose statyti gyvenamuosius namus. I. I. sake, kad taip nori vystyti versla. Praejus kuriam tai laikui I. I. jo papraše paskolinti pinigu. Jis pasake, kad nori pirkti žeme (duomenys neskelbtini). Kadangi jis palaike draugiškus santykius su I., todel sutiko paskolinti pinigus. Jis pasitikejo I. I. ir mane, kad pinigu gražinimo garantas bus jo vardu isigyti žemes sklypai. Jis žinojo, kad žemes verte nuolat brangsta ir jei I. I. isigis žeme, tai bus gera pinigu investicija. Jis paruoše paskolos sutarti, kuria (duomenys neskelbtini) kavineje „(duomenys neskelbtini)“ pateike pasirašyti I. I.. Šia sutarti kratos metu pas ji paeme policijos pareigunai. 2004-06-02 tarp jo ir I. I. buvo sudaryta paskolos sutartis del 240.000 litu paskolos. Pasirašant sutarti, daugiau žmoniu nebuvo. Sutare, kad jis 90 000 litu perves i I. I. asmenine saskaita, o likusia suma suteiks pagal poreiki ir finansines galimybes. Jis turi savo versla ir likusiu pinigu išmokejimas I. I. turejo priklausyti nuo jo finansiniu poreikiu versle. 2004 m. rugpjucio 25 d. jam i mobilaus ryšio telefona paskambino I. I., kuris pasake, kad jam reikalingi pinigai žemiu pirkimui (duomenys neskelbtini)ir jis atvažiaves i (duomenys neskelbtini). I. I. ji nuveže prie žemes sklypu, kuriuos norejo pirkti.Ta žeme buvo žemes ukio paskirties. I. I. pasake, kad su savo pažistamais ateityje sutvarkys leidimus ir statys namus. Po to I. I. ji nuveže i (duomenys neskelbtini), kur parode žemes sklypus, kuriuose buvo vykdomi infrastrukturu pravedimo darbai. Jis taip pat parode atžymeta sklypa, kurioje norejo statytis nama. Jis parode projektus ir pasake, kad pinigai reikalingi namo statybai ir infrastrukturu pravedimui. I. I. taip pat pasake, kad šioje vietoje yra dar vienas žemes sklypas, kuri jis nori nupirkti. Ta pacia diena UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. A. jo nurodymu i (duomenys neskelbtini) atveže 60.000 litu, kuriuos jis paskolino I. I.. (duomenys neskelbtini) buvo susitike su I. I. pažistamu, kurio vardas N.. I. I. užsimine, kad su šiuo asmeniu ir kitu pažistamu vardu A. ir isigijo sklypus (duomenys neskelbtini). Po dvieju savaiciu, 2004 m. rugsejo men. pirmoje puseje, tikslios datos neatsimena, I. I. paskambines pasake, kad jam reikalingi like neišmoketi pagal sutarti pinigai. Jis minejo, kad jie reikalingi atsikaitymams už infrastrukturu pravedima aukšciau paminetuose žemes sklypuose (duomenys neskelbtini), taip pat žemei isigyti. Tada jis I. I. nuveže 90.000 litu i (duomenys neskelbtini) ir jam perdave automobilyje. I. I. 60.000 litu ir 90.000 litu jis perdave grynais be jokiu raštišku dokumentu. I. I. neparaše jokio pakvitavimo, kad gavo šiuos pinigus, pinigai buvo perduoti abipusiu pasitikejimo budu. Iki šiol pinigu I. negražino.
Liudytojas A. K. parode, kad jo draugas N. P. prasitare, kad žino, kur galima investuoti pinigus, t.y. isigyti žeme, kuri nuolat brangsta. Jis pas pažistamus pradejo klausineti, ar jie nenori prisideti prie žemes isigijimo. Tada N. S. pasake, kad turi pažistama, kuris gali susidometi žeme. Po kiek laiko atvažiavo N. S. kartu su I. I.. Jis kartu su N. P. nuvyko ir I. I. parode vieta, kur buvo parduodama žeme. I. I. sutiko investuoti i žeme ir jam tiko jos pardavimo kaina. Buvo nutarta isigyti du žemes sklypus (duomenys neskelbtini), kurie buvo šalia vienas kito. N. P. pažadejo sutvarkyti visus žemes pirkimo klausimus ir tam reikalingus dokumentus. Jis su žemes pardavejais nekontaktavo. Viena diena jam paskambino N. P. ir pasake, kad jis sutvarke vieno žemes sklypo isigijimo dokumentus. Po kurio laiko paskambino N. P. ir pasake, kad sutvarke dokumentus ir reikia vykti pas notara. Notarineje kontoroje susitiko su N. P., jo motina S.G. P., I. I. ir žemes savininku. Notarineje kontoroje jie pasiraše visus žemes pirkimo-pardavimo dokumentus. Žemes sklypa jis, S.G. P. ir I. I. isigijo lygiomis dalimis ir žemes pardavejui sumokejo 200 000 litu. Kiek atsimena ši žemes sklypa jie isigijo 2004 m. vasara. Po šio žemes sklypo isigijimo N. P. pasake, kad analogiškai pasirupins kito sklypo esancio (duomenys neskelbtini) isigijimo reikalais. 2004 m. rugsejo men., jam vel paskambino N. P. ir nurode i kokia notarine kontora jis turi atvykti. Notarineje kontoroje A. K., I. I. ir S.G. P. bei žemes pardavejas pasiraše žemes pardavimo - pirkimo dokumentus. Kiek atsimena ši žemes sklypa jie isigijo ne lygiomis dalimis. Šio sklypo bendra verte buvo apie 6 tukstancius litu. Jis už savo žemes dali sumokejo apie 600 litu. Už kokias pinigines lešas I. I. ir S.G. P. pirko paminetus žemes sklypus, jis nežino. N. P. tik rupinosi žemes isigijimo, taciau jis sake, kad asmeniškai neturi pinigu ir žeme nori isigyti jo motina.
Liudytoja S. G. P. parode, kad pardavusi buta (duomenys neskelbtini) ir puse namo (duomenys neskelbtini) ir norejo investuoti pinigus i žeme, kad jie nenuvertetu. Apie tai kalbejo su sunumi N. P., kuris pažadejo pasidometi galimybe isigyti žeme. Viena diena jai sunus pasake, kad jis surado žeme – du sklypus (duomenys neskelbtini), i kuria galima butu investuoti pinigus. Sunus – N. pažadejo sutvarkyti visus žemes pirkimo klausimus ir tam reikalingus dokumentus. Viena diena sunus ja nuveže i (duomenys neskelbtini) notarine kontora, kur ji turejo pasirašyti žemes pirkimo dokumentus. Notarineje kontoroje jau buvo sunaus pažistami, kurie taip pat norejo pirkti žeme, taip pat jai nepažistamas žemes pardavejas. Ji pasiraše žemes isigijimo dokumentus ir jie pardavejui sumokejo po 67.000 litu kiekvienas už savo dali, pirko lygiomis dalimis. Sunaus pažistami, kurie taip pat pirko žeme su pardaveju atsiskaite asmeniškai. Tik notarineje kontoroje ji sužinojo, kad isigytos žemes bendrasavininkai bus A. K. ir I. I.. Praejus apie 1 men. analogiškai pirmam atvejui sunus pasake, kad suderino su žemes pardaveju ir paruoše kito sklypo pirkimo dokumentus. Sunus ja vel nuveže i notarine kontora, kur buvo tie patys jo pažistami. Notarineje kontoroje ji, I. I. ir A. K. pasiraše žemes pirkimo dokumentus. Notarineje kontoroje taip pat buvo žemes pardavejas. Kiek pamena, ši žemes sklypa jie isigijo ne lygiomis dalimis. Ji už savo žemes dali sumokejo apie 600 litu.
Liudytojas N. P. parode, kad per A. K. susipažino su N. S.. Jis 2004 metais pasiule N. S. isigyti iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ automobili „Mitsubishi Eclipse“, kuris kainavo apie 2000 JAV doleriu. Šio automobiliu isigijimu ir rupinosi N. S.. Jis žino, kad N. S. motina D. S. isigijo žemes sklypa namo statybai (duomenys neskelbtini). Namo projektu, statybu klausimais rupinosi N. S.. Jis apie tai žino iš to, kadangi jo motina irgi isigijo netoliese sklypa. Prieš pradedant statybas minetame sklype architektu nurodymu buvo atlikti grunto tyrimai. Tai atliko inžineriniu tyrimu firma, kuriai už paslaugas N. P. ir N. S. sumokejo po 1500 litu. N. S. mokejo už D. S. sklype atliktus grežinius.
Liudytojas R. T. parode, kad automobilio „VOLVO S70“ pirkimu rupinosi ir automobili nupirko ir pasiraše ant pažymos – saskaitos, PVM saskaitos – fakturos, I. I., o ne R. I..
Liudytojas D. V. parode, kad jis dirba vadybininku firmoje, kuri užsiima „(duomenys neskelbtini)“ paslaugu platinimu bei kompiuteriu prekyba ir aptarnavimu. Dirbdamas jis susipažino su N. S.. Jis žinojo, kad N. S. puikiai išmane kompiuterio sandara bei jam padedavo išspresti technines problemas su kompiuteriais. Veliau N. S. išsikele gyventi i (duomenys neskelbtini). N. S. gyvenant (duomenys neskelbtini), jis papraše jo paskolinti 12 000 litu. Paskolos raštelio surašyta nebuvo.Šiuos pinigus jis gražino N. S.. Jis mate, kad N. S. važinejo automobiliu „Mitsubishi“.
Liudytojas B. K. parode, kad jis kaip fizinis asmuo su kitomis valdomomis imonemis vykdo žemes pardavimo, projektavimo ir gyvenamuju namu statybos veikla (duomenys neskelbtini). 2004 m. vasara i jo imone kreipesi I. I.. Jis atvyko su jam keliais nepažistamais vyriškiais ir domejosi galimybemis isigyti žeme ir joje pastatyti gyvenamaji nama. Jie jam aprode parduodamus žemes sklypus ir išaiškino visas pardavimo salygas. I. I. pas juos i imone iki pirkimo buvo atvykes apie 5 kartus, nes reikejo pastoviai derinti žemes pardavimo klausimus ir salygas. I. I. per ju imones ketino pirkti sklypus (duomenys neskelbtini). Su I. I. taip pat kelis kartus buvo atvykes N. S.. N. S. taip pat pas juos atvykdavo ir be I. I. su jam nepažistamais asmenimis. Jis suprato, kad I. I. ir N. S. geri pažistami. Jie norejo nusipirkti žeme ir pasistatyti namus. N. S. pas juos i imone buvo atvykes taip pat daug kartu, nes reikejo suderinti visus žemes pirkimo klausimus. Po to susitikimu metu buvo susitarta, kad I. I. ir N. S. šeima perka žemes sklypus, kurie nuosavybes teise priklauso jam, o su jo valdoma bendrove taip pat sudaro sutarti, kad ji isigytuose žemes sklypuose atliks infrastrukturu irengimo darbus. Derinant šiuos klausimus I. I. ir N. S. patys rupinosi namu projektu paruošimu, taip pat jam buvo dave igaliojimus, kad jis gautu leidimus statyti šiuos namus. Pasirašant šias sutartis ir sprendžiant šiuos klausimus jis dažnai susitikdavo su I. I. ir N. S.. N. S. pas juos i imone kelis kartus buvo atsivedes savo motina, kuriai aprode isigyjamus žemes sklypus. Be to, N. S. buvo pateikes namo projekta, kuris skirtas dviems šeimoms. Žemes isigijimo nuosavybes dokumentus ir namo statyba buvo iforminta D. S. vardu. Kai visi butini dokumentai buvo paruošti, tai jie visi – N. S., jo motina D. S. ir jis susitiko notarineje kontoroje. N. S. motina jam asmeniškai padave pinigus už isigyjama žeme 8 arus - 5000 litu. Sutartis del žemes pardavimo pas notara buvo pasirašoma kartu su papildoma sutartimi del infrastrukturu irengimo. Jo imonei D. S. už infrastruktura sumokejo 40 000 Lt. 10.000 Lt. buvo sumoketa iš karto po sklypo nupirkimo pas notara, o po to tris kartus mokejo po 10.000 Lt. buvo imoketa i imones kasa, tai yra 60.000 Lt. Šiuos pinigus ji mokejo nedalyvaujant N. S.. Infrastrukturos irengimas ir apmokejimas vyksta etapais. Pasirašant žemes pirkimo – pardavimo sutarti klientai taip pat sumokedavo ir pirma inaša už infrastrukturu irengima. I. I. iš jo isigijo tris žemes sklypus (duomenys neskelbtini) šalia vienas kito. Už kiekviena iš ju I. I. sumokejo po 5000 litu, taip pat iš karto už infrastrukturu irengima už kiekviena sklypa po 10000 litu sumokejo imonei. Viso neiskaitant sumos sumoketos pas notara – 30000 litu, I. I. po to sumokejo papildomai apie 90000 litu už tris isigytus sklypus infrastrukturos irengimui. I. I. dar liko skolingas už infrastrukturos darbus po 20000 litu už kiekviena isigyta sklypa, t.y. viso 60.000 litu.
Liudytojas R. N. parode, kad jis dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktoriumi, kuri vykdo infrastrukturu ir komunikaciju irengimo darbus Klaipedos raj., Aukštkiemiu kaime gyvenamuju namu kvartale “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini). Šios imones akcininkas be jo yra taip pat yra B. K.. “ (duomenys neskelbtini)” kvartale žemes sklypai buvo B. K. vardu. B. K. kaip fizinis asmuo juos parduodavo ivairiems asmenims, o UAB “ (duomenys neskelbtini)” juose irengdavo infrastrukturas. Kadangi žemes sklypu detaliuose planuose buvo nurodyta, kad žemes sklypo pardavejas turi suorganizuoti infrastrukturu ivedima. sklype, todel žemes sklypai buvo parduodami su infrastrukturu irengimo sutartimi. Kiekvienas klientas isigydamas žemes sklypa privalejo su UAB “ (duomenys neskelbtini)” pasirašyti infrastrukturu irengimo sutarti. Paprastai pradžioje su klientais bendraudavo B. K.. Jis su klientu suderindavo žemes pardavimo klausimus, o po to UAB “ (duomenys neskelbtini)” buvo sprendžiami infrastrukturu pravedimo klausimai ir sutarties pasirašymo salygos. Su I. I. jis pasiraše infrastrukturu irengimo sutartis jo isigytuose žemes sklypuose, bet tiksliai dabar neatsimena prie kokiu aplinkybiu, t.y. ar pas notara, ar ju imones ofise. Su N. S. jis taip pat buvo susitikes kelis kartus prieš pasirašant infrastrukturu irengimo sutarti. Kiek pamena šia sutarti jis pasiraše su N. S. motina. N. S. motina – E.D. S. jis mate, kai pasirašinejo infrastrukturu irengimo sutarti. E.D. S. su UAB “ (duomenys neskelbtini)” pasiraše infrastrukturu darbu organizavimo sutarti pagal kuria ju imone žemes sklype turejo atlikti infrastrukturu ir komunikaciju irengimo darbus už 60000 litu. Šie darbai turejo buti atliekami etapais, po kuriu klientas turejo atsiskaityti su ju bendrove už ju atlikima. Jis taip pat vykde ir kasininko pareigas ir iš klientu priimdavo pinigus. Priemes pinigus jis išrašydavo kasos pajamu orderi, o pinigus inešdavo i imones kasa. Kas konkreciai pagal kasos pajamu orderius imokejo i kasa pinigus D. S. vardu – ji pati ar N. S., jis dabar nepamena, nors kasos pajamu orderiuose irašyta D. S. pavarde.Analogiškai su I. I. po dvieju žemes pardavimu pasirašymo sutarciu buvo sudarytos sutartys del infrastrukturu irengimo. I. I. taip pat po atliktu darbu šiuose sklypuose jam asmeniškai už atliktus darbus kaip imones direktoriui ir kasininkui sumokejo pinigus.
Liudytojas G. V. parode, kad jis yra V. V. individualios imones savininkas, kuri vykdo namu projektavimo darbus. Kaip architektas “ (duomenys neskelbtini)” kvartale atliko keliu namu projektavimo darbus. Klientus jam pasiulydavo UAB “ (duomenys neskelbtini)” savininkai – R. N. arba B. K., kurie vykde statybos darbus. Susitikimo metu I. I. jam pasake, kad namu kvartale “ (duomenys neskelbtini)” yra isigijes sklypa ir nori jame pasistatyti nama. Jis su I. I. aptare namo projektavimo salygas ir sutarties salygas. Viso namo projektavimo verte buvo 18000 litu. Mokejimas turejo buti vykdomas trimis etapais. Pirmas apmokejimo etapas turejo buti prieš projektiniu pasiulymu, antras po leidimo statyboms gavimo, o trecias – interjero projektas. Po to jis su I. I. buvo susitikes kelis kartus ir jie derino ivairius namo statybos klausimus. G. V. I. I. pagal susitarima atliko du etapus, t.y. suprojektavo nama ir gavo leidima. jo statybai. Po to buvo pradeti statybos darbai. I. I. jam už šiu dvieju etapu atlikima sumokejo 15000 litu.Jokie dokumentai del pinigu perdavimo nebuvo surašyti. Viskas vyko pasitikejimo principu.
Liudytoja D. P. parode, kad ji dirba architekte individualioje imoneje – “ (duomenys neskelbtini)”. Ši imone vykdo namu projektavimo darbus ir prižiuri statomu namu projektus – atlieka autorine priežiura UAB “ (duomenys neskelbtini)” statomu gyvenamuju namu kvartale “ (duomenys neskelbtini)”, komplekse “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini). 2004 m. dabar datos tikslios neatsimena, i ju imone kreipesi N. S., A. K., N. P.. Jie buvo isigije žemes sklypus ir norejo statytis namus. Šio susitikimo metu buvo aptarti bendri statybu ir projektavimo klausimai. Šie pamineti asmenys su savimi pasieme ju pasiulytus projektu eskizus, kad apsispresti ir paderinti su namiškiais bei statybininkais. Po salygu aptarimo ju imone pradejo namu projektavimo darbus pagal ju išsirinkta projekto eskiza. Buvo sutarta, kad vieno namo projektavimas kainuos 13.300 litu. Pradžioje rašytine sutartis su šiais asmenimis sudaryta nebuvo. Ju imone paprastai sutartis iformina po visu projektavimo darbu atlikimo, nes projektuojant klientams namus kiekviename etape paprastai atsiranda ivairiu pageidavimu ir kitu išlaidu. Ji parenge projektines dokumentacijos parengimo sutartis del namu projektavimo. Šias sutartis ji atidave imones architektui V. M.. Visais namo projektavimo iškilusiais klausimais ji bendravo su N. S.. Viena karta N. S. pas ja buvo atvykes su savo žmona ir motina. Apie tai, kad žemes sklypas kuriame N. S. derino namo projektavima yra isigytas jo motinos vardu ji sužinojo iš pateiktu nuosavybes dokumentu. Juos pateike antra karta i imone atvykes N. S.. Ju imone N. S. nurodymu parenge namo projektavimo sutarti ir iraše, kad jis sudaryta su jos motina – E.D. S.. Ji nežino, kas realiai norejo statyti nama ir finansavo jo statybos ir projektavimo darbus. 2004 m. rugpjucio – rugsejo men., tikslios datos neatsimena, (duomenys neskelbtini), imones ofise N. S. už projektavimo darbus sumokejo 10000 litu. Pinigus N. S. padave jai asmeniškai, o juos ji perdave imones buhalterei. Likusia suma pinigu N. S. turejo sumoketi veliau po visu projektavimo darbu atlikimo. 2004 m. vasara, dabar datos neatsimena, i ju imone atvyko prieš tai jai nepažistamas I. I. ir pasake, kad turi isigijes žemes sklypa ir nori statyti nama. Ta karta I. I. apžiurejo ju statomu namu projektu maketus. I. I. taip pat buvo apsisprendes ir ju imone jam projektavo nama pagal musu pasiulyta projekta. Su I. I. buvo sutarta, kad jo namo projektavimo darbai kainuos 4500 litu. I. I. buvo padaryta nuolaida todel, kad prieš tai aukšciau pamineti asmenys – N. S., N. P., A. K. buvo užsake namu projektavimo darbus. Be to atliekant paminetiems asmenims projektavimo darbus jau buvo padarytas idirbis ir I. I. projektuojamam analogiškam namui reikejo mažiau darbo sanaudu. Taip pat jau pagal pakoreguota detalu plana šiame namu kvartale buvo numatyta statyti dar 4 analogiškus namus. I. I. 4500 litu del projektavimo darbu atlikimo sumokejo jai asmeniškai Kauno mieste, 2004 m. rugpjucio - rugsejo men. laikotarpiu. Šiuos pinigus ji atidave imones buhalterei.
Liudytojas V. M. parode, kad jis dirba architektu savo tevo individualioje imoneje – “ (duomenys neskelbtini)”. Jo tevo imone vykdo namu projektavimo darbus ir prižiuri statomu namu projektus UAB “ (duomenys neskelbtini)” statomu gyvenamuju namu kvartale “ (duomenys neskelbtini)”, komplekse “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini). 2004 m. pavasari, i ju imone paskambino UAB “ (duomenys neskelbtini)” vadovas R. N., kuris pasake, kad yra klientai, kurie nori susiprojektuoti ir statytis namu kvartale “ (duomenys neskelbtini)”. Po to i jos tevo imone atvyko R. N. rekomenduoti klientai N. S., A. K., N. P.. Su jais pokalbyje dalyvavo jis, jo tevas ir kiti imones architektai. Jiems „(duomenys neskelbtini)“ pasiule galimus namu projektu du variantus. Pagal šiuos du projektus gyvenamuju namu kvartale “(duomenys neskelbtini)” kiti klientai jau buvo sudare sutartis del namu statybos. Šie pamineti asmenys su savimi pasieme ju pasiulytus projektus, kad apsispresti ir paderinti su namiškiais bei statybininkais. Po to jie atvyko ir pasake, kad apsisprende statyti namus pagal viena iš ju pasiulytu projektu. Šiame pokalbyje taip pat dalyvavo ir ju atsivežtas statybu bendroves vadovas A. I. su kitais statybininkais. Po salygu aptarimo ju imone pradejo aukšciau paminetu klientu namu projektavimo darbus pagal ju išsirinkta projekta. Buvo sutarta, kad vieno namo projektavimas kainuos 13300 litu. Pradžioje rašytine sutartis su šiais asmenimis sudaryta nebuvo. Ju imone paprastai sutartis iformina po visu projektavimo darbu atlikimo, nes projektuojant klientams namus kiekviename etape paprastai atsiranda ivairiu pageidavimu ir kitu išlaidu. Po keliu menesiu, dabar datos neatsimena, i ju imone N. S. atveže nepažistama vyriški, kaip sužinojo po to I. I. ir pasake, kad pastarasis taip pat turi isigijes žemes sklypa ir nori statyti nama. Ta karta I. I. apžiurejo ju statomu namu projektu maketus. I. I. taip pat buvo apsisprendes ir ju imone jam projektavo nama pagal pasiulyta projekta. Su I. I. buvo sutarta, kad jo namo projektavimo darbai kainuos 4500 litu. I. I. buvo padaryta nuolaida, todel, kad prieš tai jo aukšciau pamineti pažistami buvo užsake triju namu projektavimo darbus. Be to atliekant paminetiems asmenims projektavimo darbus jau buvo padarytas idirbis ir I. I. projektuojamam analogiškam namui reikejo mažiau darbo sanaudu. Sutartis su I. I. del projektavimo darbu taip pat buvo pasirašyta veliau. Namu projektavimo sutartis su šiais keturiais asmenimis – I. I., N. S., A. K., N. P. buvo surašyta viena data, nes kaip minejo ju statomu namu projektai buvo vienodi, o be to jie buvo visi pažistami ir kartu rupinosi projektuojamu namu projektais. I. I. gyvena (duomenys neskelbtini), todel apie sudaryta sutarti jam buvo pranešta telefonu, o jis atvykes pasiraše ja veliau. N. S. ju sudaryta sutarti pasieme su savimi ir ja gražino su savo mamos parašu. Apie tai, kad žemes sklypas kuriame N. S. derino namo projektavima yra isigytas jo motinos vardu V. M. sužinojo veliau kai buvo pristatyti jo nuosavybes dokumentai. Ju imone N. S. nurodymu parenge namo projektavimo sutarti ir iraše, kad jis sudaryta su jo motina – E.D. S.. N. S. pasieme šia sutarti ir ja gražino su motinos parašu. Jis nemate N. S. motinos ir visus iškilusius klausimus del namo projektavimo derinau su paciu N. S.. Už namo projektavimo darbu atlikima N. S. asmeniškai avansu imones architektei D. P. jo akivaizdoje Klaipedos mieste ju ofise perdave 10000 litu. Pinigai buvo perduoti 2004 m. vasara. D. P. paprastai sprende finansinius reikalus del atsiskaitymo su klientais. I. I. 4500 litu del projektavimo darbu atlikimo sumokejo D. P. (duomenys neskelbtini) panašiu laikotarpiu. Jis mate kaip buvo perduodami pinigai. Imones kasos pajamu orderiai buvo surašyti i veliau.
Liudytojas V. K. parode, kad N. S. yra jo dukterecios vyras. Liudytojas parode, kad 2000m. pabaigoje savo duktereciai (J. S. vardu)pirko buta (duomenys neskelbtini)ir sumokejo 5000 JAV doleriu. Butas buvo pirktas už jo sesers gyvenancios JAV pinigus. Kodel sesuo pinigus siunte jam, o ne dukrai, nežino, daro prielaida, kad galbut jis vyresnis ir protingesnis. Po kurio laiko už sesers atsiustus pinigus J. S. vardu pirko vieno kambario buta. Savo vardu iforminti butu pirkimo negalejo, nes yra viešas žmogus ir igyta turta reikia deklaruoti.
2006-02-15 VMI prie LR Finansu ministerijos rašte Nr.(21.6-32-3)-R-1306 del turto isigijimo ir pajamu deklaravimo teisetumo nurodyta, kad pagal mokestinio tyrimo metu surinkta informacija I. I. sklypu pirkimui pagal sutartyse nurodytas kainas piniginiu lešu užtenka, taciau mano, kad žemes sklypu isigijimo kainos ženkliai mažesnes už rinkos kainas, todel mokestinis patikrinimas gali buti baigtas, tik atlikus turto ivertinima ( t. 59, b. l. 175-181).
Kratos metu A. B. pateike 2004-06-02 paskolos sutarti del 240 000 litu paskolos ( t.40, b. l. 13).
PVM saskaitoje – fakturoje Nr.4836674 ir pažymoje saskaitoje Nr.314556 nurodyta, kad UAB „Transverslas“ pardave, o R. I. pirko automobili „VOLVO S70“ ir už ji sumokejo 17936 litus ( t.40, b. l.60).
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašais nustatyta, kad I. I. 2004-04-01 pirkimo – pardavimo sutartimi savo bei L. I. vardu iregistravo nekilnojama turta - administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( t.36, b. l.4-7).
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašais nustatyta, kad I. I. 2004-06-08 pirkimo – pardavimo sutartimi savo vardu iregistravo nekilnojama turta – 0,0900 ha ploto žemes sklypa (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat N. S. ta pacia diena E. D. S. vardu iregistravo nekilnojama turta – 0,0800 ha ploto žemes sklypa (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( t.36, b. l.8-9).
2005-09-01/38-JL-3-174 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant I. I. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr(duomenys neskelbtini)), 2004-05-17 17:12:07, 2004-05-24 19:36:58, 2004-05-29 20:07:28, 2004-05-31 18:56:00, 2004-06-02 14:50:14 I. I. bendrauja su A. B.. Jie kalbasi apie tai, kad I. I. reiketu 140 000, kuriuos noretu investuoti i žemes sklypa (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. B. teigia, kad tai nesudaro jokiu problemu ir duos šiuos pinigus, kai I. I. ju reikes. Taip pat kalbasi apie tai, kada del šiu pinigu galetu nueiti pas notara. Veliau I. I. prašo A. B., kad A. B. paskolintu 200 000 litu. A. B. sutinka ir prašo nurodyti banko saskaita. A. B. sako, kad paveD.s pervesti I. I. pinigus yra paruoštas ir reikalingas tik jo (I. I.) asmens kodas. I. I. žinute nusiuncia savo asmens koda bei banko saskaita ( t. 42 ,b.l.178-181).
2004-05-29 21:18:21 I. I. skambina R. T. iš naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausia I. I., ar jis jau grižo i (duomenys neskelbtini). I. I. atsako, kad griš tik rytoj, nes dar važiuos žiureti žemes sklypu. R. T. klausia, ar jis žiures tuos savo „hektarus“. I. I. atsako, kad tuos jau žiurejo, rytoj žiures kitus žemes sklypus (duomenys neskelbtini). I. I. pasakoja, kad yra labai nebloga vieta, t.y. sklypai ir vienas žmogus parduoda sklypa. I. I. jo klause ir dabar tas žmogus iki pirmadienio turi pasakyti, kiek kainuotu žiurimas sklypas. I. I. toliau aiškina R. T., kad tai yra toje vietoje, kur už 85 tukstancius litu sklypa pirko N. S., taciau I. I. sklypas yra gražesneje vietoje, nei N. S. sklypas. Pokalbio metu R. T. klausia, ar N. S. statys nama. I. I. atsako, kad N. S. kažkada statys kotedža toki kaip jo draugai ir dali parduos ( t. 42,b. l.179).
2004-05-30 15:14:08 I. I. skambina N. S. i jo naudojama mobilaus ryšio telefona Nr. (duomenys neskelbtini). I. I. klausia N. S., kada jis atvažiuos i (duomenys neskelbtini). N. S. aiškina, kad jis pradžioje savaites nori palikti dokumentus del žemes sklypo pirkimo notarineje kontoroje, kad paruoštu viska forminimui. Kai reikes forminti žemes sklypo pirkima N. S. tures atvažiuoti pas I. I. ir iš jo paimti pinigu. I. I. su tuo sutinka ( t.42,b. l.179).
2004-05-30 19:06:52, 2004-05-31 12:06:42, 2004-05-31 13:39:15, 2004-05-31 17:38:13, 2004-05-31 17:41:10, 2004-06-04 22:23:19, 2004-06-07 11:20:50, 2004-06-07 23:01:59 I. I. pokalbiu metu kalba su N. S. apie tai, už kiek N. S. pirks žeme. Tarpusavyje išsiaiškina, kad tai kainuos apie 150 000 litu. Taip pat N. S. ragina I. I. atsakyti, ar jis pirks žeme. Velesnio pokalbio metu I. I. patvirtina, kad žeme pirks ir klause N. S., kada bus pas notara forminami dokumentai. N. S. atsako, kad bus forminama ketvirtadieni. N. S. teiraujasi I. I., ar pastarasis negaletu duoti 10000 litu, nes reikia pinigu užstatui už I. I. perkama žeme. I. I. atsako, kad pinigus atveš rytoj. N. S. paaiškina, kad jam reikes treciadieniui pinigu, kad sumoketi už žemes sklypa. N. S. paaiškina, kad žemes klypo pirkimo forminimo dokumentai bus vykdomi antradieni (2004-06-08) 11 val., nes kitaip negali notaras . I. I. paaiškina, kad turi pinigu susimoketi už žeme ir klausia, ar kas nors domejosi kaip daryti pirkima, kaip paskui atsidalinti sklypus, kaip pinigus inešti. N. S. atsako, kad pirmiausia, dabar tvarkomi popieriai, o po to spres, kaip viska toliau padaryti. I. I. sako, kad rytoj (2004-06-08) gali paveluoti koki pusvalandi. N. S. I. I. pasakoja kaip privažiuoti prie notarines kontoros, kur bus dokumentu forminimas ( t.42, b. l.179-182).
2004-05-31 21:26:18 R. T. iš naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina I. I. ir klausia, ar I. I. nusipirko žeme, kuria planavo. I. I. paaiškino, kad žemes sklypo pirkimo dokumentus tvarkys treciadieni, o dabar dar tik dave užstata (t.42,b. l.181).
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašais nustatyta, kad I. I., A. K. ir S. G. P. 2004-08-09 pirkimo – pardavimo sutartimi iregistravo nekilnojama turta – 2,72 ha ploto žemes sklypa (duomenys neskelbtini), buves (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 145-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( t.36,b. l.10-18).
2005-09-01/38-JL-3-174 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant I. I. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-06-09 19:26:37, 2004-06-10 11:31:39, 2004-06-15 20:45:27, 2004-06-16 11:08:06 I. I. kalba su N. S. apie tai, kokie architektai projektuos ju namus, ar jie statys namus sublokuotus ar ne. Kalbasi apie tai, kad projektas namo kainuoja apie 14000 Lt. ir, kad statybas galima pradeti maždaug po menesio (. t.42,b. l.182-183).
2005-09-05/38-JL-3-170 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant I. I. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)),2004-06-28 17:32:47, 2004-06-28 19:12:19, 2004-07-19 12:52:09 I. I. pokalbiu metu kalba su N. S. apie tai, kad I. I. vaikšto po savo sklypa, taciau neranda sklypo ribu kuoliuku. Tarpusavyje aptaria, kad išsiaiškins, kodel nera kuoliuku. Veliau I. I. paaiškina N. S., kad jis skambino B., kuris pareikalavo pinigu už infrastruktura, taciau I. I. papriekaištavo, kad sklype net kuoliuku nera. B. K. atsake I. I., kad viskas suplanuota ir viskas bus gerai (t.42, b. l.173-177).
2004-06-16 20:24:20 I. I. pokalbiu metu kalba su N. S. apie tai, kad rytoj I. I. turetu atvažiuoti i (duomenys neskelbtini) apie 11 val., nes reikia paduoti užstata „tiems“ žmonems. Aiškina, kad veliau tas žmogus išvažiuos i Druskininkus ir griš tik velai vakare. I. I. atsako, kad jam bus sunku, bet atvažiuos apie 11 val. 30 min. N. S. pokalbio metu prašo palaukti I. I. ir tuo metu kalbasi su kitais asmenimis (girdeti A. K. ir N. P. balsai). Veliau N. S. sako I. I., kad važiuoti nebutina, jis pats paduos, o veliau, kai atvažiuos i (duomenys neskelbtini) I. I. tuos pinigus atiduos ( t. 42, b. l.172).
2004-07-09 22:27:30 I. I. kalba su N. S. ir jam aiškina, kad jis pats perskaiciavo tuos žemes sklypus ir ten nera virš triju hektaru, gaunasi 2,72 ha., nes jeigu daugiau nei trys hektarai, tada jis turetu problemu, nes ukininko pažymejima gauti nera paprasta. N. S. sako, kad tokiu atveju I. I. reikes pažymos iš kadastro apie turima žemes kieki ( t.42, b. l. 173).
2004-08-04 12:59:43 I. I. kalba su N. S. apie interesantus, kurie susidomejo I. I. vykdoma veikla. N. S. sako, kad pirmiausia jie turetu nupirkti tuos sklypus, o tik tada galvot apie pardavimus. I. I. priekaištauja, kad nevyksta pirkimo forminimas, kuris buvo numatytas rugpjucio treciai, nors užstatas jau senai paduotas. N. S. atsako, kad negali greiciau vykti, nes nesutvarkyti dokumentai ir Klaipedoje pradejo dometis, kokie „kaunieciai“ planuoja tu sklypu pirkima. I. I. atsako, kad nesupranta, kaip galetu tie žmones, kurie paeme rankpinigius nutraukti žemes sklypu pardavima. N. S. aiškina I. I., kad jam skambino Aivaras ir sake, kad jie mažiau kalbetu apie tuos žemes sklypus, nes daug kas susidomejo, kas tokie perka, kur yra žeme. I. I. klausia kas atsitiko, ar pirmadieni jau nebevyks žemes pirkimas. N. S. atsako, kad viskas kol kas gerai ir pirkimas bus, tik perspeja, kad daug kas domisi ( t. 42, b. l. 174).
2004-08-05 13:13:21 I. I. kalba su N. P., kuris sako, kad jam reikia duomenu kieno vardu bus forminamas žemes sklypas ir sako, kad duomenis galima perduoti elektroniniu paštu A. arba paso kopija persiusti faksu. I. atsako, kad sutvarkys ši reikala ( t.42, b. l.174).
2004-08-06 10:52:54 I. I. pokalbiu metu kalba su N. S. apie tai, kad pirmadieni bus forminamas tas sklypas, kuris yra didesnis. I. I. pasitikslina, ar tas didesnis, už kuri reikia moketi grynais. N. S. toliau aiškina, kad I. I. mokes 350 000. litu o „jie“ po 50 tukst. litu. I. I. klausia kelinta valanda vyks forminimas. N. S. atsako, kad apie dvylikta. I. I. taip pat klausia N. S., kada bus kito sklypo forminimas. N. S. atsako, kad irgi artimiausiu metu ( t.42,b. l.174).
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašais nustatyta, kad I. I., A. K. ir S. G. P. 2004-08-24 pirkimo – pardavimo sutartimi iregistravo nekilnojama turta – 1,9897 ha ploto žemes sklypa (duomenys neskelbtini), buves (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 179 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( t.36, b. l.10-14).
2005-09-05/38-JK-3-170 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant I. I. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-08-19 14:34:19 I. I. kalba su N. P.. I. I. klausia, kada bus žemes sklypo forminimas, N. P. atsako, kad 24-a diena, antradieni. N. P. klausia I. I., kaip jis planuoja moketi pinigus grynais ar pavedimu. I. I. atsako, kad pavedimu ( t. 42, b. l.175).
2004-08-23 18:33:00 I. I. kalba su N. P.. N. P. aiškina, kad tie žmones, kurie parduoda žemes sklypa yra nepatenkinti, jei su jais už žeme bus atsiskaityta pavedimu. Jie noretu, kad butu atsiskaityta grynais, nes už pinigu išemima iš saskaitos jiems tektu moket pinigus, t.y. 0,04 procento nuo išgryninamos sumos. I. I. sako, kad jis tiek grynu pinigu šiuo metu neturi, todel teks nuimineti pinigus nuo saskaitos ( t. 42, b. l.175).
2004-08-23 15:27:52 I. I. pokalbiu metu kalba su N. S.. I. I. aiškina, kad jis kalbejo su A. ir A. K. sake, kad I. I. žadejes už ji „užmesti“ 30 000 litu, perkant žemes sklypa. I. I. teiraujasi, ar buvo tokia kalba. N. S. atsako, kad kalba buvo, jog I. I. mokes 50 000 litu daugiau. Toliau pokalbio metu I. I. ir N. S. aiškinasi, kokia dali turetu moketi kiekvienas perkant žemes sklypa. N. S. aiškina, kad visa suma 340 000, taciau reikia atimti suma, kuri buvo duota kaip užstatas. Kiekvienas dave po 10 000 litu kaip užstata, todel galutine suma lieka 310 000 litu ir ši suma dalinama iš triju, ir prie gautos sumos I. turi viršaus „dadeti“ 30 000 litu. I. I. atsako, kad viska suprato ir sako, kad jis nori pasiskolinti iš S. 15 000 litu. N. S. atsako, kad gerai (t. 42, b. l.175).
2004-08-23 19:20:47 I. I. pokalbio metu prašo N. S., kad pastarasis paskolintu grynu pinigu, nes žemes pardavejai nori, kad butu atsiskaityta grynaisiais. N. S. sutinka paskolinti 50000 litu (t. 42,b. l.175).
2004-08-24 10:52:51 I. I. kalba su N. S.. N. S. klausia kada I. I. atvažiuos i (duomenys neskelbtini). I. I. atsako, kad apie 12 val., o žemes pirkimo forminimas bus antra valanda. I. I. klausia ar N. S. žiurejo, kiek gali jam paskolinti pinigu. N. S. atsako, kad turi 50 000 litu, o jeigu daugiau, tai jis liktu visiškai „nuogas“. I. I. aiškina, kad trukstamus pinigus jis nusiims iš banko ( t.42, b. l.175).
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašais nustatyta, kad I. I. 2004-09-02 pirkimo – pardavimo sutartimi savo vardu iregistravo nekilnojama turta - 0,0800 ha ploto žemes sklypa (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tuo paciu adresu esanti pastata – gyvenamaji nama (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( t. 36,b. l.15-16).
2005-09-05/38-JK-3-170 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant I. I. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-08-31 11:29:01 pokalbiu metu I. I. kalba su vyriškiu, kuris norejo pasiderinti del laiko. Vyriškas sako, kad jeigu I. I. butu patogu tai butu rugsejo 2 diena trecia valanda notarineje kontoroje. I. I. patikslina notarines kontoros buvimo vieta. Taip pat vyras sako, jog visi dokumentai atiduoti notarui ir jis su I. I. norejo aptarti finansinius reikalus. Vyras pasakoja, kad visiems isigijusiems pas juos žemes sklypus kaina už infrastruktura yra vienoda – 60 000 litu. Kadangi sklypas, kuri nori pirkti I. yra paskutinis, todel jo kaina butu 80 000 litu. Taip pat jie galetu sudaryti infrastrukturos irengimo grafika, ir jiems butu labai patogu, jei už tai I. I. iškart ineštu 20 000 litu. I. I. sutinka su tokiomis salygomis ir klausia, kokia kaina jie rodys oficialiai dokumentuose. Vyriškis atsako, kad kaip ir visiems, ir šiuo atveju rodys penkis tukstancius litu ( t.42, b. l.175).
2004-08-31 13:37:53 I. I. skambina A. B. ir prašo, kad pastarasis duotu pinigu. A. B. pasake, kad duos tiek kiek reikes ( t.42, b. l.176).
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašais nustatyta, kad I. I. 2004-10-07 pirkimo – pardavimo sutartimi iregistravo savo vardu nekilnojama turta – 0,0850 ha ploto žemes sklypa (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši sklypa I. I. pirko iš B. K. ( t. 36,b. l.17-18).
2005-10-25/38-JL-3-158 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant I. I. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-10-04 16:21:09 I. I. pokalbiu metu kalba su vyriškiu, kuris sako, kad I. I. buvo siule sklypa, taciau ji pardave. Telefonu kalbantis vyriškis sako, kad jis pasitare su B. ir pasake I. I., kad yra vienam namui sklypas ir nurodo jo vieta I. I. sako, kad tas sklypas lyg tai buvo parduotas, taciau ji šis sklypas sudomino ir kalbantieji tarpusavyje aiškinasi del sklypo, o pokalbio pabaigoje I. I. pasako, kad už pusantros valandos bus (duomenys neskelbtini) ir jam vizualiai viska vyriškis parodys ( t. 42,b. l.189).
2004-10-05 11:03:42 I. I. skambina i nenustatyta abonenta ir kalbasi su vyriškiu. I. I. prašo vyriškio, kad jis išiminetu dokumentus ir sako, kad ketvirtadieni atvažiuos. Vyriškis sako, kad iki to laiko suspes ir ketvirtadieni žada jau forminti ( t.42, b. l.189).
2004-10-05 15:01:33 I. I. skambina B. ir klausia jo, ar jis rašysis ant saves. Jeigu ant saves, tai B. K. viska turi. I. I. pasako, kad tikriausiai, kad jam kitaip neišeina. B. K. pasako, kad sumos ten nera dideles, tai viskas bus tvarkoj ir rašys ant I. I. (t.42, b. l.189).
2004-10-07 16:01:54 I. I. skambina nenustatytas vyriškis ir klausia, ar jis jau (duomenys neskelbtini). I. I. pasako, kad jis jau prie notarines ir vyriškis atsako, kad jie jau viduje ( t. 42, b. l.190).
2004-11-03 12:11:05 I. I. skambina nenustatytas vyriškis ir pasakoja I. I., kad pas juos ofise yra jo 20 sklypo nuosavybes dokumentai ir leidimas statybai numeris 16, taip pat siulo jam užeiti ir pasiimti dokumentus ( t.42, b. l.191).
Liudytojas V. M. apklausos metu pateike dokumentus: sudarytas su itariamaisiais I. I., N. S. bei jo motina E.D. S.: projektines dokumentacijos parengimo sutartis Nr.227/1 ir 230/1, sutartines kainos nustatymo protokolai, kalendorinis darbu planai, projektavimo darbu apimties ir kainu projektai, kasos pajamu orderio kvitas Nr.3580262, PVM saskaita – faktura Nr.0001 ir Nr.4210165, kasos pajamu orderis Nr.3580259, projektines dokumentacijos darbu atidavimo – priemimo aktas Nr.3/05 ir 2/05 (t.40, b. l.105-120).
2004-12-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad I. I. už (duomenys neskelbtini) isigytuose žemes sklypuose atliktus infrastrukturos darbus sumokejo 60000 litu, o E.D. S. – 40000 litu. Visi skaiciavimai patvirtini UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais. Imokas taip pat patvirtina 2005-01-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti originalus mokejimus patvirtinantys dokumentai: kasos pajamu orderis Nr.33298157, 00007, 00015, 00024, 00030, 33298158, 00010, 00017, 00031 ( t. 40,b. l.122).
Liudytojas A. I. parode, kad jis yra UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorius, kurios veikla yra statybos. 2004 m. jo draugas N. P. papraše pagalbos statybose. N. P. pasake, kad jis ir jo pažistami Klaipedos raj. susiruoše statytis namus. N. P. paklause, ar jo vadovaujama imone turi galimybe pastatyti namus jam ir jo pažistamiems. Jis pasake, kad tokia galimybe yra, taciau reikia visiems susitikti ir aptarti namu projektus ir statybu salygas. 2004 m. vasaros pabaigoje (duomenys neskelbtini) jis susitiko su N. P. ir jo pažistamais: tai A. K., I. I. ir N. S.. Kiekvienas iš ju pateike padarytus namu projektus ir su kiekvienu aptare kas koki nama nori pastatyti ir statybos salygas. Jis paeme šiu asmenu projektus, kad paskaiciuoti statybos darbu samatas reikalingas namams pastatyti. I. I. (duomenys neskelbtini) gyvenamuju namu komplekse “ (duomenys neskelbtini)” kvartale “ (duomenys neskelbtini)” dvejuose sklypuose norejo pasistatyti du namus. N. S. šiame namu komplekse norejo pasistatyti viena nama. N. P. ir A. K. taip pat šiame kvartale norejo pasistatyti po nama. Po to (duomenys neskelbtini) jis susitiko su I. I., N. S., A. K., N. P., kuriems pateike statybu samatas ir suderino visas statybos darbu salygas. Kadangi paminetiems asmenims ju imones statybos salygos ir kaina tiko UAB “(duomenys neskelbtini)” pradejo statybos darbus. Pagal pirmine samata vienam i I. I. statomam namui pastatyti buvo paskaiciuota 320000 litu plius 18 procentu PVM mokescio. Analogiška buvo ir kito I. I. statomo. namo samata ir N. S. namo samata. Pirmines samatos buvo analogiškos, nes I. I. vienas statomas namas ir N. S. statomas namas buvo identiški. I. I. antro statomo namo projektas skyresi, taciau tai buvo tik pirmines statomu namu samatos ir išlaidos galejo statybos metu kisti. Po to su kiekvienu asmeniu jis del namu statybos bendravo atskirai. Su kiekvienu iš šiu asmenu buvo sudarytos statybos sutartys. N. S. jo papraše statybos sutarti surašyti savo motinos – E.D. S. vardu. Jis nesigilino, kodel N. S. statybos sutarti norejo iforminti savo motinos vardu. Jis visas statybos darbu salygas, kainas derino su N. S.. N. S. taip pat avansu i UAB “(duomenys neskelbtini)” kasa imokejo 10000 litu. Atspausdinta rangos sutarti ir kasos pajamu orderi del paminetu pinigu imokejimo pasieme N. S. ir jam gražino su motinos parašais. Po to analogiškai N. S. i imones kasa imokejo avansu dar 10000 litu ir išrašyta kasos pajamu orderi pasiemes po to gražino su savo motinos parašu, kad ji ineše pinigus. Jis nežino, kodel N. S. statybos darbu atlikima ir pinigu inešima formino savo motinos vardu. Po to jo vadovaujama imone padare N. S. staT. namo pamatus. Atlikus šiuos darbus, 2004 m. lapkricio men. jis negalejo susiekti su N. S., kadangi reikejo derinti tolimesnius darbus ir atsikaitymus. Tada su juo susisieke N. S. žmona, kuri pasake, kad N. S. turi problemu ir pasiule susitikti del tolimesniu darbu atlikimo. I susitikima N. S. žmona atvyko su jo motina E.D. S.. Jos pasake, kad N. S. yra suimtas ir su jomis sprendžia ka toliau darys del namo statybu. Tada jis E.D. S. pateike pasirašyti PVM saskaita – faktura del atliktu darbu – pastatytu namo pamatu. I bendroves kasa avansu N. S. buvo imokejes 20000 litu. Pamatai kainavo 18.571,89 litus. Susitikimo metu N. S. žmona ir motina pasake, kad jos toliau statys nama ir jam dave nurodyma statyti namo sienas. Jos garantavo, kad su atsiskaitymu nebus problemu. Su I. I. jis pasiraše darbu atlikimo sutartis del jo statomu aukšciau paminetu dvieju namu. Kadangi I. I. gyveno (duomenys neskelbtini), kad butu paprasciau spesti finansinius statybu klausimus jis iš I. I. kaip fizinis asmuo paeme 90000 litu, del kuriu paemimo paraše pakvitavima. I. I. taip pat i imones kasa kaip avansa ineše 10000 litu ir jam buvo išrašytas kasos orderis. Su I. I. susitare, kad jis jo duotus paminetus pinigus naudos namu statybai ir jam atvykus i (duomenys neskelbtini) bus suderinama atliktu darbu ir panaudotu pinigu likutis. I. I. statomu namu pamatams padaryti jis panaudojo kaip fizinis asmuo jo prieš tai duotus pinigus. Vieno I. I. statomo namo pamatai kainavo 26.695.71 litus, o kito 19.045,35 litus. Kadangi padarius I. I. statomu namu pamatus jis negalejo susisiekti su juo, todel jis ineše i imones – UAB (duomenys neskelbtini)” kasa pinigus už atliktus darbus, kuriuos gavo prieš tai iš I. I. paminetomis aplinkybemis kaip fizinis asmuo. Imoneje atliktiems darbams buvo išrašytos PVM saskaitos – fakturos. Po to sužinojo, kad I. I. buvo suimtas ir šias PVM saskaitas – fakturas I. I. pasiraše tik 2005 m. sausio men. I. I. ju imone padare tik statomu namu pamatus ir darbai šiai dienai neatliekami. I. I. jis gražino likusius apie 50000 litu, tikslios sumos neatsimena iš 90.000 litu man duotu pinigu ir jis pasiraše pakvitavima. I. I. jam pasake, kad laikinai iškilus problemoms sustabde namu statyba.
Liudytojo A. I. parodymus del susitarimo statyti namus patvirtina jo iniciatyva (LR BPK 98 str.tvarka) pateikti šie dokumentai: 1) 2004-09-10 susitarimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. I. bei pinigu inešima patvirtinantys dokumentai 2) 2004-09-06 susitarimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E.D. S. bei pinigu inešima patvirtinantys dokumentai ( t. 40,b. l.167-173, 174-178).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti dokumentai parodo, kad E.D. S. už inžinerinius geologinius tyrinejimus sumokejo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1566 litus. (b.b. t. 40 l.179-183).
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašais nustatyta, kad 2004-06-08 N. S. pirkimo – pardavimo sutartimi isigijo nekilnojama turta motinos E. D. S. vardu, - 0,08 ha ploto žemes sklypa (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ( t.37,b. l.16-17).
Ta pacia diena remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašais nustatyta, kad I. I. pirkimo – pardavimo sutartimi savo vardu iregistravo nekilnojama turta – 0,09 ha žemes sklypa (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (t.40,b. l.123-124).
2005-03-21 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant N. S. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-05-12 20:32:36 N. S. kalba su A. K. apie žemiu pirkima, ju kainas. N. S. kalba apie tai, kad nori isigyti žemes.
2004-05-12 20:35:05 N. S. kalba su asmeniu, kurio vardas Stasys. N. S. nori isigyti žeme „(duomenys neskelbtini)“, kalbasi apie sklypu kainas ( t.40,b. l.193).
2004-05-12 21:11:27 N. S. kalbasi su A. K. apie žemes sklypu isigijima. N. S. sako, kad tikrai pirks ta sklypa, o A. K. pasako, kad jei reikes tai jis duos užstata už žeme ( t. 40,b. l.194).
2004-05-13 17:20:50, 2004-05-13 17:33:32 N. S. skambina nenustatytam vyrui bei kalbasi apie žemes sklypus esancius „(duomenys neskelbtini)“. Vyras siulo du sklypus už 60 000 Lt. Veliau N. S. teiraujasi, ar šie sklypai nera po laidais, vyras paaiškina, kad nera ( t. 40,b. l.194).
2004-05-13 17:22:34, 2004-05-13 17:29:00 N. S. skambina A. K. ir paaiškina, kad rado du klypus už 60 tukst. Lt. A. K. paaiškina, kad šie sklypai yra po laidais, todel ju niekas neperka (. t.40,b. l.194).
2004-05-17 16:19:01, 2004-05-17 17:11:29 N. S. skambina A. K., kuris klausia, ar N. S. negaletu moketi 150 000 už žemes sklypa, o jie mokes 200 000. N. S. atsako, kad gerai. Veliau skambina ir A. K. ir sako, kad už save ir už ji perdave 10 000 Lt. N. kaip užstata už žemes sklypa ( t. 40, b.l.195).
2004-05-17 19:29:37 N. S. skambina A. K., kurio klausia, kokio dydžio bus perkamas sklypas. A. K. atsako, kad 2 su trupuciu hektaro. Paskui pasiteirauja N. (N. P.) telefono ( t. 40,b. l.195).
2004-05-17 20:57:14 N. S. skambina N. P.. N. S. paklause kaip reikalai su sklypu. N. P. atsake, kad neskubejo palikti užstato, nes nuo gegužes men. yra pasikeitimai. N. S. teiraujasi, kaip geriau iforminti žemes pirkima, ar ant fizinio, ar ant juridinio asmens. N. S. sako, jog esant reikalui rastu juridini asmeni, ant kurio galetu forminti žemes pirkima ( t. 40, b.l.195).
2004-05-27 11:52:28 N. S. kalbasi su N. P.. N. P. sako, kad reikia duomenu del „(duomenys neskelbtini)“ sklypu ir sako, kad jau paruošti dokumentai pirkimo iforminimui, ir šia arba kita savaite reiketu iforminti pas notarus pirkima ( t. 40, b.l.196).
2004-05-28 09:33:16 N. S. skambina A. K., kuris pasako, kad N. yra daves užstata už žeme 10 000 litu ir per menesi reikia forminti dokumentus ( t. 40, b. l.196).
2004-05-29 15:15:31 N. S. skambina A. K., pasako, kad atvažiavo jo žmogus. A. K. atsako, kad N. bus ketvirta valanda ir galima iš karto susitarti kur konkreciai susitikti bei važiuoti žiureti sklypo. Abu nutaria susiskambinti veliau ( t.40, b. l.196).
2004-05-31 10:40:10 N. S. kalbasi su N. P.. N. P. klausia pas N. S. ar jie apsisprende kieno vardu formins sklypus, nes reikalingi duomenys. N. S. atsako, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir iki pietu duomenis paduos ( t. 40, b. l.197).
2004-05-31 12:17:47 N. S. kalbasi su I. I.. I. I. klausineja apie žemes sklypo infrastruktura, o paskui pasako, kad žeme ims ( t. 40,b. l.198).
2004-05-31 12:43:20 N. S. kalbasi su I. I. apie tai, kad notariškai bus iforminta infrastruktura ir komunikacijos. Kalbasi, kad dokumentus formins ketvirtadieni. Pokalbio metu I. I. su viskuo sutinka (t. 40, b. l.198).
2004-05-31 17:45:40 N. S. skambina J. S. , N. S. liepia paimti technini automobilio pasa, kuriame yra N. S. mamos duomenys, prašo padaryti kopija ir ideti i rankine (t. 40, b. l.199).
2004-06-04 10:07:51 N. S. kalbasi su I. I.. Jis teiraujasi kieno vardu I. I. formins žemes dokumentus ( t. 40, b. l. 200).
2004-06-04 12:43:53 N. S. skambina E. D. S.. N. S. prašo ja paimti pasa ir prašo padiktuoti paso numeri. E.D. S. padiktuoja savo asmens paso numeri. N. S. taip pat prašo pasakyti, kur ir kada išduotas pasas. E.D. S. diktuoja prašomus duomenis. Po to pašnekovai aptarineja, kada ir kaip E.D. S. atvažiuos i Klaipeda ( t.40, b. l.201).
2004-06-04 16:13:55 N. S. skambina A. K.. A. K. aiškina, kad notaras prašo tu žmoniu ant kuriu forminama žeme pasu kopiju ir, kad jas reikia išsiusti faksu. N. S. atsako, vargu ar pavyks, nes žmones užsieme ir dabar kažkur „laksto“. A. K. aiškina, kad tai butinai reikia padaryti, nes be to notaras neformins ir diktuoja fakso telefono numeri (duomenys neskelbtini). N. S. klausia ka veikia A. K.. Šis atsako, kad buvo pas B. ir pirmadieni antra valanda formins. A. K. klausia N. S. ar jis gales atsiusti savo motinos paso kopija. N. S. atsako, kad ji tures dabar kažkur lekt, kažka daryt, šiaip jis pažiures ka gali padaryti ( t. 40,b. l.201).
2004-06-04 16:17:57 N. S. skambina savo motinai E. D. S.. Aiškina kaip ji galetu išsiusti faksu jos paso kopija, arba iš parduotuves arba iš N. S. draugu parduotuves ( t. 40,b. l.201).
2004-06-04 16:33:35 N. S. skambina I. I.. N. S. klausia gal jis bus netoli fakso aparato ir prašo atsiusti paso kopija notarui. I. I. atsako, kad šiandien jau nebebus, bet rytoj bus (duomenys neskelbtini) ir paliks pasa N. S., kuris gales pasidaryti kopija pats. N. S. klausia ar pirmadieni I. I. atvažiuos su pinigais - litais ar „ne su litais“. I. I. atsako, kad „ne su litais“. N. S. paaiškina, kad „biški negerai“, nes tie valiutu kursai kinta. I. I. atsako, kad kursai yra banko patvirtinti, bet jei taip reikia, tai jis rytoj išsikeis ir atveš litais. N. S. sako, kad rytoj ir jam atvežtu „kelis litus“. I. I. sako, gerai atveš ir liepia jam parašyt „kiek, ko, kur“ atvežti. N. S. sako gerai ir atsisveikina ( t. 40, b. l.201).
2004-06-04 21:28:17 N. S. kalbasi su I. I. apie tai, kad antradieni reikes buti pas notare, nes kita diena ji negali ir, kad viskas vyks 11 val. I. I. teigia, kad negales dalyvauti, taciau N. S. sako, kad privalo dalyvauti, nes reikalingi jo parašai ( t. 40 , b. l.201).
2004-06-05 10:05:46 N. S. skambina savo motinai E.D. S.. E.D. S. sako, kad ji šiuo metu yra pas jo drauga ir tegu pats paaiškina. N. S. nežinomam vyriškiui aiškina kaip ir kur išsiusti jos paso kopija ( t.40, b. l.202).
2004-06-07 10:38:26 N. S. skambina N. P.. N. S. klausia kur yra notarine kontora, kur reikia nuvežti dokumentu kopijas. N. P. liepia atiduoti Aivarui. N. S. aiškina, kad bande siusti faksu dokumentus, bet nepavyko. N. S. paaiškina, kad dabar jis pats galetu užvežti ir paduoti notarui. N. P. paaiškina, jog tai yra Daukanto gatveje, kampinis namas ( t.40, b. l.202).
2004-06-07 17:30:53 N. S. kalbasi su A. K., kuris klausia kiek N. S. yra daves už savo sklypa ir kiek turi dar duoti. N. S. atsako, kad dave 10 000 litu ir 75 000 litu dar turi paduot. A. K. klausia, o I. irgi padaves 10 000 litu ir dar 80 000 litu turi paduoti. N. S. atsako, kad taip. A. K. pasako supratau ir atsisveikina (t.40 , b.l..202).
2004-06-07 22:06:29 N. S. kalbasi su I. I., kuris sako, kad rytoj (duomenys neskelbtini) 9 val. dar turi reikalu, todel gali koki pusvalandi paveluot. Klausia kur yra ta notarine kontora. N. S. prašo labai neveluoti ir aiškina kaip (duomenys neskelbtini) privažiuot minima notarine kontora ( t. 40,b. l.202).
2004-06-08 10:25:26 N. S. skambina A. K.. N. S. klausia kur reikes atvažiuoti. A. K. atsako, kad bus pirmoje notarineje kontoroje prie (duomenys neskelbtini) redakcijos. Klausia, ar N. S. gales forminti pirmas. N. S. atsako, kad gales. A. K. sako, kad gales atsiskaitineti pacioje notarineje kontoroj, nes duoda kambari kur atskirai nuo visu galima paskaiciuoti ir atsiskaityti. N. S. klausia, ar jiems parodys kur yra ju žeme, gal galetu nuvežti ir parodyti. A. K. atsako, kad aišku turetu parodyti, arba prieš arba po forminimo, kaip jie patys susitars (t. 40, b. l.202).
2004-06-15 14:20:57 moteris vardu R. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina N. S. i mobilaus ryšio telefona Nr. (duomenys neskelbtini). Moteris paskambinusi prisistato, kad tai R. iš „(duomenys neskelbtini)“ ir klausia, kas N. S. yra S.. N. S. atsako, kad tai yra jo mama. R. aiškina, kad jis pasiraše birželio 8 diena sutarti del „(duomenys neskelbtini)“ kvartalo infrastrukturos, todel kaip naujokams jinai nori priminti, kaip yra numatyta sutartyje per 10 dienu nuo sutarties pasirašymo N. S. turi inešti 10 000 litu komunikacijoms. R. teiraujasi, kada N. S. butu patogu atvežti grynais ar pervesti i imones saskaita. N. S. atsako, kad jis dar susiskambins su B. ir tada žiures, kaip padaryti. R. sako, kad geriausiai butu, jei šiuos klausimus sprestu su ja, nes ji atsakinga už sutarciu vykdyma. N. S. atsako, kad jis vis tiek yra numates perkalbeti su B. ir tada bus matyti ( t. 40,b. l.204).
2004-06-15 14:28:10 N. S. skambina A. K.. N. S. klausia, ar A. K. niekas neskambino iš „slenio“ . A. K. sako, kad niekas neskambino. N. S. aiškina, jog kalbejo apie tuos 10 000 litu, kuriuos jau reikia inešti už komunikacijas. A. K. atsako, kad matyt reikia duoti tuos 10 000 litu, jeigu pradeda darbus daryti. N. S. sako, jog jis pirmiausia noretu gauti dokumentus, sutartis, nes skambino kažkokia moteris ir ji matyt nelabai ka žino, apie tuos dokumentus. N. S. toliau aiškina, jog tai moteriškei ir pasakes, kad pirma nori pakalbeti su B., o tik tada kažka darys. N. S. A. K. sako, kad, kol negaus popieriu, jis nedarys jokiu mokejimu. A. K. atsako, kad jie visi taip darys ( t. 40, b. l. 204).
2004-06-15 15:17:09 N. S. kalbasi su I. I.. N. S. klausia I. I., ar jam niekas neskambino iš „slenio“ ir ar nepraše pinigu. I. I. atsako, kad niekas neskambino. N. S. aiškina, kad jam skambino ir A. ir N. irgi skambino, ir prašo inešti po 10 000 litu už komunikacijas, toliau pasakoja, jog jis, kol negaus popieriu iš kadastro, tol neveš jokiu pinigu. N. S. aiškina I. I., kad jam yra žymiai paprasciau pasiaiškinti, kodel nemoka, nes kai paskambins Bernardas ir pasakys, kad galima atvažiuoti pasiimti dokumentu, tada I. I. turetu nuvažiuoti su tam tikra pinigu suma ir ne 10 000 litu, o mažiau, kadangi sudaryta sutartis moketi grynais, o ne pavedimu. I. I. atsako, kad gerai dabar žinos, ka pasakyti ( t. 40,b. l.204).
2004-06-15 19:50:17 N. S. skambina I. I.. N. S. pasakoja, jog patikslino del to antro žemes sklypo, tie žmones iš 3-ju tu hektaru parduos 2,7 ha., o 0,3 nori pasilikti sau ir kaina išlieka 450 000 litu (2004-08-09 nusipirko 2,72 ha ploto žemes sklypa (duomenys neskelbtini)). N. S. sako, kad jo vel klausia, ar „mes ten dalyvausim“. I. I. atsako, kad reikia jam paciam atvažiuoti ir kalbetis. N. S. sako, kad forminimas butu maždaug liepos vidury ir klausia kada jis galvoja atvažiuoti. I. I. atsako, kad rytoj arba poryt ( t.40, b. l.204).
2004-06-15 22:43:49 N. S. skambina A. K.. A. K. sako, jog kalbejo su N. del tu komunikaciju ir N. siulo kažkiek nesumoketi, maždaug po tukstanti ar po pusantro. N. S. aiškina, kad žodinio susitarimo reikia laikytis, nes kalbeta su B.. A. K. aiškina, kad N. prieš pirkima yra pažadejes B. apie tuos mokejimus. N. S. klausia ar N. nesake kada jo dokumentai iš registro bus paruošti. A. K. atsako, kad N. nieko nesake ( t. 40,b.l.205).
2004-07-02 10:08:34 D. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina N. S. i mobilaus ryšio telefona Nr. (duomenys neskelbtini). Kalbasi apie projektavimo ypatumus, fasado detales, N. S. vardina savo pastabas del projekto, del maketo. N. S. taip pat aiškinasi vidaus išplanavima ir sako, kad iš tu, kurie užsake projektus pas ja, jo šeima bus didžiausia. Pas ji yra keturiu žmoniu šeima, todel i tai reikia atsižvelgti planuojant kambarius. N. S. aiškina, kad noretu, jog vaikai turetu po atskira kambari. D. atsako, kad ji nebegali didinti užstatymo ploto, nes jis ir taip padidintas ir yra 280 kvadratiniu metru ( t.40, b. l.206).
2004-07-19 10:02:29 N. S. skambina A. K. ir sako, kad reikia architektam inešti 20 000 litu, nes architektai turi atsiskaityti su konstruktoriais. N. S. atsako, kad nežino, kaip jis galetu dabar paduoti tuos pinigus, nes jis dabar (duomenys neskelbtini). A. K. sako, kad gali už N. S. uždeti pinigus, o veliau jis jam atiduotu ( t.40, b. l.206).
2004-07-19 13:44:44 N. S. skambina D. ir klausia ar šiandien „mes“ turetumem sumoketi 20 000 litu. D. atsako, kad taip. N. S. toliau aiškina, kad jis šiuo metu (duomenys neskelbtini) ir ar nebus problemu, jeigu jis savo dali pinigu 6666 litus paduos ketvirtadieni ryte. D. atsako, kad problemu nebus ( t.40, b. l.207).
2004-07-22 14:09:33 N. S. skambina I. I. ir klausia ka gero pakalbejo su B.. N. S. atsako, kad už komunikacijas sumokes po 40 000 litu ir daugiau nebemokes, nes pažiures, kaip ir kas bus padaryta ir jeigu B. padarys 8 000 litu nuolaida, tai ar to jam reikia. N. S. sako, kad tokiu atveju, jam geriau, kad butu išrašyta saskaita už atliktus imokejimus. I. I. klausia, kam jam saskaita. N. S. aiškina, kad jis pardavines nama ir bus kažkokie mokesciai ( t.40, b. l.207).
Kaltinamasis R. T. parode, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu del isigyto turto už pinigus, gautus realizavus netikrus eurus, yra teisingi, išskyrus tai, kad automobilis "AUDI A6", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. B., o ne jam. Pagarsinus jo parodymus LR BPK 276 str.1d.2p. tvarka R. T. juos patvirtino. Už automobili buvo sumoketa 25000 litu. Kadangi automobili pirko R. B., tai jis ir buvo užregistruotas jo vardu.Už kokius pinigus R. B. pirko ši automobili, jis nežino. Jo asmens kratos metu paimti 15830 litu, mobilaus ryšio telefonai "SONY Ericsson" 2 vnt., laikrodis "Chopard", apyranke "Baraka" su 14 akmenuku, auksine grandinele su kryžiuku, žiedas priklauso jam. Asmens kratos metu paimti 15830 litu yra gauti realizavus netikrus euro banknotus. Mobilaus ryšio telefonus "SONY Ericsson" - 2 vnt., laikrodi "Chopard", apyranke "Baraka" su 14 akmenuku, auksine grandinele su kryžiuku jis pirko už pinigus, kuriuos uždirbo realizavus netikrus euro banknotus. Žiedas išimtas kratos metu yra jam padovanotas. "Hansa" banke esantys pinigai yra uždirbti legaliai, kadangi jis neseniai pradejo dirbti legaliai UAB "(duomenys neskelbtini)". Kratos metu bute (duomenys neskelbtini)išimti iš seifo 30000 euru bei bute rasta juoda dežute, kurioje buvo idetas žiedas su akmeniu panašiu i deimanta, taip pat dar viena juodos spalvos dežute, kurioje buvo idetas su balto metalo žiedu, kuriame (žiede) yra vienas juodos spalvos akmenukas ir 10 (dešimt) skaidriu akmenuku, taip pat geltonos spalvos vyriškas žiedas su skaidriu akmenuku, nešiojamas kompiuteris "Dell", taip pat akmenukas panašus i deimanta priklauso jam. Visi šie jam priklausantys daiktai yra pirkti už pinigus, kurie gauti realizavus netikrus euro banknotus. Seife buve 30000 euru gauti realizavus netikrus euro banknotus ir jie yra gauti iš R. B.. Likusieji bute rasti daiktai: dvi monetos po 10 rubliu, geltono metalo kišeninis laikrodis "Omega", 10 litu moneta jubiliejine, du vestuviniai žiedai, pakabukas su šaulio atvaizdu, nešiojamas kompiuteris "Asus" priklauso O. K. arba yra jam padovanoti. Buto rusyje išimtas ultravioletinis pinigu testeris, popieriaus pjaustymo irenginys (giljotina) priklauso jam, bet šie daiktai nebuvo naudojami gaminant netikrus euro banknotus. Daugiau jokio nusikalstamu budu igyto turto, jis neturi.
Liudytoja P. D. parode, kad jai nuosavybes teise priklause žemes sklypas – 6.49 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame kaime taip pat jai nuosavybes teise priklauso dar du sklypai atitinkamai – 4.32 ha ir 3.15 ha. Kadangi ji norejo parduoti šiuos žemes sklypus, 2004 m. vasara kreipesi i pažistama V. C., kuri pažadejo surasti šios žemes pirkejus. Jos sutare, kad ji V. duos igaliojima suteikianti teise tvarkyti visus klausimus susijusius su jai priklausancios žemes pardavimu. V. C. už perkama žeme jai sumokejo 40000 litu. Po to visus klausimus susijusius su šios žemes pardavimu sprende V. C. ir ji nežino kam ir kokiomis aplinkybemis žeme buvo parduodama
Liudytoja V. C. parode, kad P. D. jai pasake, kad nori parduoti jai nuosavybes priklausancia žeme (duomenys neskelbtini)ir papraše V. C. pagalbos, kad ji surastu šios žemes pirkejus. Ji su P. D. suderino žemes kaina nutare, kad P. D. išduos generalini igaliojima suteikianti teise parduoti jai priklausancia žeme. Išdavus igaliojima, ji iš karto sumokejo už žeme pinigus, kiek šiuo metu atsimena - apie 13000 litu. Gavusi P. D. igaliojima ji pradejo ieškoti žemes pirkeju. Paklause A. J. ar nežino žmoniu kas nori nupirkti žeme. A. J. pažadejo ja informuoti, jei atsiras žemes pirkejai. Po kurio laiko A. J. pasake, kad yra pirkejai, kurie nori pirkti žeme. Visus klausimus su žemes pirkejais derino A. J.. 2004 m. vasara, A. J. ja nuveže i (duomenys neskelbtini) pas notara kur ji pirma karta pamate žemes pirkejus. Pas notara jau buvo paruošti žemes pirkimo - pardavimo dokumentai. Pas notara ji sužinojo, kad iš parduodamu 6.49 hektaru žemes - 0.89 ha isigijo A. J., 3 ha – jai nepažistama moteris ir 2.60ha – jai nepažistamas vyras. Pas notara už perkama žeme jai pinigus mokejo visi atskirai, viso 13000 litu. Liudytoja V. C. parode, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai apie tai, kad už visus žemes sklypus pinigus sumokejo R. T. neteisingi, nes ja apklausiant, nedalyvavo vertejas. Ji nepamena tos aplinkybes, kad tyrejui butu sakiusi, kad už visa žeme pinigus mokejo R. T..
Liudytojas A. J. parode, kad jis yra ukininkas ir turi isigijes ivairiose Lietuvos vietose žeme. Pagal skelbima rasta laikraštyje jai paskambino moteriške, kaip susipažino po to tai O. K.. Ji norejo nusipirkti žeme prie ežero (duomenys neskelbtini). Jis susitare susitikti ir padeti paieškoti žemes prie ežero, nes gyvendamas (duomenys neskelbtini)žinojo apie kai kuriuos žemes sklypus parduodamus prie ežero. Susitikes su O. K., aprode parduodama žeme prie ežeru. Po to kelis kartus O. K. buvo atvykusi su R. T.. Jis jiems vel parode parduodamus žemes sklypus prie ežeru. Bevažinejant O. K. ir R. T. isitikino, kad prie ežeru žeme labai brangi. Tada jis pasiule isigyti žemes ukio paskirties žeme, kuri gerokai pigesne ir ateityje jos kaina bus didele. Jis pažadejo surasti tinkama žemes sklypa. Kaip suprato iš bendravimo, žeme norejo isigyti O. K.. Jis suprato, kad R. T. atvažiuodavo kaip O. K. konsultantas ir mane, kad jis geriau už ja nusimano žemeje. R. T. kartais jam skambindavo ir paklausdavo kaip sekasi žemes paieškoje ir ar nesurado tinkamos pirkimui žemes. 2004 m. vasara, jis surado parduodama žeme – apie 6 hektarus (duomenys neskelbtini). Apie tai informavo O. K. ir pasake, kad pagal istatyma vienas asmuo negali isigyti daugiau kaip 3 hektarus žemes. Po to susitiko su O. K., kuri atvyko su R. T.. Pokalbio metu jis pasisiule isigyti dali parduodamos žemes. O. K. dali žemes isigijimo pasiule iforminti R. T. vardu. Šios žemes pardavimo klausimus jis derino su žemes savininke – P. D.. Su ja suderines žemes pardavimo klausimus, su O. K. ir R. T. susitiko pas notara. Pas notara jie atsiskaite su žemes pardaveju. Kokia buvo žemes kaina, jis nepamena, bet jis sumokejo už savo dali, o O. K. padave pinigus už likusia dali. Jis nemate, kuris asmuo ir kiek dave pinigu, taip pat nežino apie R. T. ir O. K. finansinius reikalus. Jo isigyta žeme 90aru yra bendra jungtine nuosavybe ir jos dalys plane neatskirtos. Po šio atvejo O. K. pareiške nora isigyti papildomai žemes Traku raj.
Liudytoja P. D. apklausos metu pateike 2004-06-27 preliminariaja pirkimo – pardavimo sutarti ir tos pacios dienos igaliojima del žemes sklypo pardavimo ( t.41, b.l.16).
Liudytoja V. C. apklausos metu pateike žemes sklypo pirkimo pardavimo sutarti ( t. 41,b. l.23).
2006-02-15 VMI prie LR Finansu ministerijos rašte Nr.(21.6-32-3)-R-1306 del turto isigijimo ir pajamu deklaravimo teisetumo nurodyta, kad R. T. pagal 2004-06-18 pirkimo pardavimo sutarti iš P. D. isigijo 2,6 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) už 5209 Lt. Pagal NT registro duomenis, isigyto žemes sklypo vidutine rinkos verte 2004-06-18 sudaro 5200 Lt. Pagal mineta sutarti žemes sklypas iregistruotas R. T. nuosavybes teise NT registre. R. T. Kauno AVMI yra pateikes metine pajamu mokescio deklaracija už 2003 metus, kurioje deklaravo 95730 Lt pajamu, gautu iš veiklos (statiniu atstatymas ir remontas) pagal verslo liudijima. Nuo 2004 rugpjucio men. R. T. dirba (duomenys neskelbtini) firmoje ( t. 59,b. l.175-181).
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašais nustatyta, kad R. T., 2004-06-29 pirkimo – pardavimo sutartimi iregistravo nekilnojama turta savo, O. K. ir A. J. vardu, tai yra žemes sklypa adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ( t. 36, b.l. 177-179).
2005-07-10 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant R. T. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-06-09, 11:38:17 R. T. kalba su asmeniu apie 1000 euru užstato davima ir R. T. skubino asmeni greiciau forminti, nes jis persigalvos pirkti, be to rado žemiu (duomenys neskelbtini) ( t. 42, b. l.164).
2004-06-19, 16:01:33 R. T. kalba su I. I.. Jis siulo I. I. (duomenys neskelbtini)pirkti kartu žeme ir pradeti vystyti kaimo turizmo bizni ( t. 42,b. l. 165).
2004-06-21, 17:29:50, 2004-06-22, 17:39:10 R. T. kalbasi su asmeniu vardu A., kuriam siulo apžiureti parduodamus sklypus, apie ju kainas. Veliau A. sako, kad jei kaina sklypo bus „300“, tai jis pirks ( t. 42, b. l.165).
2004-06-28, 14:39:04 R. T. kalbasi su O. K., kuriai pasako, kad rytoj kartu su A. reikes buti 10 val. T(duomenys neskelbtini), o 10.30 val. pas notara ( t.42, b. l.165).
2004-06-28 22:07:10 R. T. kalba su A. apie tai, kokiais pinigais galima atsiskaityti bei kokius reikia tureti dokumentus forminant sandori ( t. 42, b. l. 165).
Kaltinamasis R. B. parode, kad už pinigus, kurie buvo gauti realizavus netikrus euro banknotus, jis nupirko buta (duomenys neskelbtini), sumokedamas apie 650 000 litu, iskaitant ir buto remonta. Kai pirko ši buta, tai i susitikima su buto pardaveju jis važiavo kartu su R. T. ir statybininku V.. Susitikus su buto savininku, jie susitare, kad jis buta parduos už 260 000 litu. Buta nupirko drauges Š. G. vardu, nes sunus buvo nepilnametis. Kadangi Š. G. negalejo oficialiai parodyti pinigu, reikalingu buto pirkimui, todel jis papraše, kad R. T. pasirašytu su Šarune fiktyvia paskolos sutarti 95000 litu sumai.Paskolos sutartis buvo sudaryta notaru biure. Kartu su juo notaru biure buvo R. T. ir Š. G.. Pasirašant sutarti notare paklause R., ar jis paskolina Š. pinigus. R. patvirtino, kad perdave Š. pinigus. Pasirašius sutarti ir išejus iš notares, jis Š. atidave abu paskolos sutarties egzempliorius, taciau realiai nei jis, nei R. T. neskolino Š. pinigu. Tai buvo fiktyvi sutartis. Visus 260 000 litu jis perdave buto pardavejui ir šitie pinigai buvo gauti realizavus netikrus euro banknotus. Oficialioje buto pirkimo sutartyje nurodyta 160 000 litu suma, nors iš tikruju sumokejo 260 000 litu. Sutarti pasiraše Š., taip pat ji pasiraše prie buto, priklausancios žemes dovanojimo sutarti. Bute remonta padare Vilmantas. Remontas buvo nedidelis, nes reikejo pakeisti tik tapetus. Kiek sumokejo už remonta nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra iš dalies teisingi, nes nurodytos gana dideles pinigu sumos, kas neatitinka tikroves. Tyrejas sake, kad reikia pateisinti gautas pajamas už realizuotus eurus, todel jis neteisingai nurode buto ir remonto kainas. Taip pat už pinigus, gautus realizavus netikrus euru banknotus jis nupirko automobili BMW, kuri iregistravo firmos „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Parode, kad R. T. už savo pinigus nupirko automobili AUDI A6 ir papraše, kad jis padetu ji užregistruoti firmos „(duomenys neskelbtini)" vardu. Kadangi firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirba jo žmonos brolis, tai jis padejo R. T. ši automobili užregistruoti minetos firmos vardu. Automobiliu AUDI A 6 jis nesinaudojo. Kur R. T. pirko automobili AUDI A6 jis nežino.
Išimta kratos metu pistoleta jis pirko apie 1999 m., turedamas tam leidima. Pinigai 6350 euru, 200 JAV doleriu paimti kratos metu (duomenys neskelbtini), priklauso jo žmonai, telefonus Nokia 6610, Nokia 6100 su SIM kortelemis jis pirko už lešas gautas realizavus netikrus eurus, telefonas Nokia 7200 su SIM kortele priklauso firmai „(duomenys neskelbtini)" ir jis juo naudojausi kaip šios firmos komercijos direktorius, pinigai 600 euru priklauso jam, jie gauti realizavus netikrus eurus, o 4200 litu priklauso žmonai. Geltonos spalvos metalo vyriška apyranke, kuri buvo padaryta iš ivairaus aukso metalo jam padovanojo tevai vestuviu proga 1989m. Užraša „Baraka“ padare juvelyras, tai ne firminis gaminys.
2006-02-15 VMI prie LR Finansu ministerijos rašte Nr.(21.6-32-3)-R-1306 del turto isigijimo ir pajamu deklaravimo teisetumo nurodyta, kad tyrimo metu pagal surinkta informacija nustatyta, kad R. ir R. B. pajamos 2003-2004 m. sudaro: 29.510 Lt - su darbo santykiais susijusios pajamos, 140.000 Lt - gautos dovanos, 60.000Lt gautos paskolos, iš veiklos pagal verslo liudijima gauta -18.000Lt. R. B. 2005-10-06 pateiktame paaiškinime nurode, kad 2003 metu pradžiai pinigines santaupos ne banke sudare 94.000 Lt. R. B. 2005-04-28 pateiktoje vienkartineje gyventojo (šeimos) 2003-12-31 tureto turto deklaracijoje deklaravo, kad iš A. Ž. (reg. (duomenys neskelbtini)) pasiskolino 20.000 Lt, iš M. Ž. (reg. adresu (duomenys neskelbtini)) pasiskolino 40.000 Lt, be to, pateike dovanojimo sutartis, pagal kurias jos motina J. Ž. 2003 metais jai padovanojo 25.000 Lt, o 2004 metais - 15.000 Lt. R. B. pagal 2004-08-15 investicini kontrakta su (duomenys neskelbtini), banko pavedimu pervede 34.528 Lt (10.000 EUR) indeli.
Rašte nurodyta, kad atkreiptinas demesys i tai, kad per 2 metus B. gautas pajamas sudaro dovanojimo budu gautos lešos, kurios perskolinamos tretiesiems asmenims bei naudojamos turto isigijimui.
Š. G. - 2005-06-07 Klaipedos apskrities VMI pateike paaiškinima kuriame nurode, kad R. B. pagal paskolos sutarti, kuri notariškai nepatvirtinta, paskolino jai 100.000 Lt. R. B. 2005-10-26 nurode, kad paskolos suteikimui gavo pinigu pagal dovanojimo sutartis iš tevu ( t. 59, b. l.175-181).
Kaltinamasis R. T. parode, kad tarp jo ir Š. G. nebuvo sudaryta paskolos sutartis. Jis Š. G. pinigu neskolino. Ikiteisminio tyrimo metu dave neeteisingus parodymus.
Liudytoja Š. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parode, kad ji su R. B. pažistama nuo 2002 m. Ju bendravimo metu abu nusprende, kad jai reikalingas butas. 2004 m. pradžioje ji su R. B. pradejo ieškoti buto, kuris butu tinkamas pirkimui. Po kurio laiko R. B. pasake, kad yra butas, kuris vertas demesio. Ji su R. B. nuvažiavo i buta esanti (duomenys neskelbtini) ir apžiureje ji, nutare pirkti, nes patiko. Visus buto pirkimo klausimus su pardaveju tvarke R. B.. Po to ji, buto pardavejas ir R. B. nuvyko i notarine kontora kur iformino buto pardavimo dokumentus jos vardu. Buto ir jam priklausancio žemes sklypo nuosavybes dokumentus iformino jos vardu, nes taip nusprende ji su R. B.. Butas su žemes sklypu pagal pirkimo – pardavimo sutarti iš C. M. buvo nupirktas už 150000 litu. Žemes sklypo isigijimas buvo iformintas kaip dovanojimas, kad išvengti dokumentu forminimo. Taciau realiai už buta buvo sumoketa 260 000 litu. Pas ja yra dovanojimo raštai, taciau jie nepatvirtinti notaro, kad 50000 litu ji gavusi iš savo motinos – L. G.. Taciau ji tokios pinigu sumos iš tiesu iš motinos negavo. Šie dovanojimo raštai buvo surašyti 2004 metais prieš perkant mineta buta tam, kad butu galima pagristi savo pajamas. Šiu dovanojimo raštu, kuriuose nurodytos datos 1999 m., o kitas datuotas 2003 metais ji niekam nepateikinejo. Taip pat R. B. jai pasake, kad reikes nuvykti i notarine kontora ir iforminti, kad ji neva 100 000 litu pasiskolino iš R. B. draugo R. T.. Ji faktiškai nesiskolino iš R. T. 100 000 litu, nors ir 2004-03-04 buvo surašyta ir notaro patvirtinta paskolos sutartis. Ši sutartis buvo sudaryta tam, kad ji galetu pagristi pinigines lešas buto igijimui. Realiai visas pinigines lešas - 260 000 litu - buto igijimui dave R. B.. Jis pats pardavejui dave pinigus ir rupinosi buto pirkimu. R. B. pinigus pardavejui perdave pas notare grynaisiais. Iš kokiu piniginiu lešu R. B. sumokejo už perkama buta, ji nežino. Po to R. B. paemes iš R. T. jai gražino notaro patvirtinta paskolos sutarti. Pagal istatymus sutarties turejimas reiškia, kad skolininkas atsiskaite su paskolos daveju. Isigijus pamineta buta,R. B. jame padare remonta. Kiek R. B. sumokejo už remonta ir kas remontavo buta, ji nežino. Šiame bute dabar negyvena, nes areštuotas.
Liudytojas C. M. parode, kad 2004 m. kovo men., jis pardave jam nuosavybes teise priklausanti buta, esanti (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyveno jo sunus L. M. su šeima, jam ši buta buvo padovanojes. Kadangi jo sunus statesi nama, todel jis dave sutikima parduoti ši buta. Visus buto pardavimo klausimus sprende jo sunus. Jis buvo padaves skelbimus spaudoje del buto pardavimo ir surado pirkejus.Po to sunus nuveže ji i notarine kontora, kur ir pasiraše buto – (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentus. Pas notara jis pamate buto pirkejus - jauna vyriški ir moteriške. Pas notara jis tik pasiraše pardavimo dokumentus. Pinigus už buta sumokejo vyriškis, juos paduodamas jo sunui – L. M..
Liudytojas L. M. parode, kad 2004 m. pradžioje, dabar datos neatsimena, jis su šeima nutare parduoti buta (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybe teise priklause jo tevui C. M.. Tevas tam neprieštaravo. Padavus skelbima i spauda, paskambino vyriškis, kuris panoro apžiureti parduodama buta. Pas ji atvyko trys vyriškiai, kurie norejo apžiureti buta. Kaip jis suprato du vyriškiai buvo draugai ir jie atsiveže trecia vyriški, kuris buvo statybu specialistas ir norejo apžiureti jo bukle. Apžiureje buta jie išejo neapsisprende ji pirkti. Iš ju pokalbio suprato, kad butas lygtai ir tinkamas. Jie žadejo jam paskambinti veliau. Po keliu savaiciu jam paskambino vienas iš prieš tai atvykusiu jo paminetu vyriškiu, kuris pasake, kad nori pirkti buta. Vyriškis atvyko su jauna moterimi ir jai aprode buta. Jiems butas patiko jie nutare ji isigyti. Jie paliko užstata apie 3000 euru. Ta karta jie sutare su vyriškiu galutine parduodamo buto kaina. Kiek pamena už buta jam vyriškis turejo sumoketi apie 260000 litu . Šio pokalbio metu vyriškis jam pasake, kad buto isigijima jis iformins savo drauges vardu. Jis taip pat papraše oficialiai nerodyti buto visos kainos ir ja sumažinti. Tai jis motyvavo, kad po to negales deklaruoti šio brangaus turto pagal pajamas. Kiek pamena buvo nutarta oficialiai parodyti, kad buta jis pardave už 160000 litu. Jis su tevu sutvarke visus dokumentus šio buto pardavimui ir abu nuvyko pas notara, kur susitiko su buto pirkejais.Pas notara jo tevas ir moteris pasiraše buto pardavimo- prikimo dokumentus. Pinigus už perkama buta pas notara padave vyriškis, ten jis juos ir perskaiciavo. Be to, buvo pasirašyta žemes (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis. Šia žeme sudaro apie 6 arus ir ji priklauso šešiems bendrasavininkiams. Tam, kad išvengti dokumentu forminimo formalumu buvo nutarta del šios žemes sudaryti dovanojimo sutarti.
Liudytojas V. B. parode, kad 2004 m. pradžioje jam paskambino R. T. ir pasake, kad jo draugas R. B. nori pirkti buta ir reikalinga jo konsultacija. R. T. papraše nuvykti kartu su jais i buta. Jis apžiurejo buta ir pasake R. B., kad jis yra geros busenos. Šiame bute buvo tvarkinga šildymo sistema, sudeti plastikiniai langai, nesijaute dregmes. Po šio atvejo praejus apie dviems menesiams R. B. pasake, kad isigijo ta buta ir papraše padaryti šiame bute remonta. Kai jie susitiko, tai R. B. pareiške nora pakeisti namo stoga, sudeti medines grindis, nudažyti sienas, ileisti šildymo sistemos vamzdžius i siena, patvarkyti santechnika. Jis sudejo parketa, nuglaiste sienas ir jas nudaže, pakeite stogo danga, taip pat pakele viena jo puse, ištapetavo sienas ir pakeite santechnika bei suklijavo plyteles. R. B. pats išsirinkdavo medžiagas, o jam liepdavo tik nuvykti i parduotuve ir jas pasiimti. I remontuojama buta R. B. buvo atvažiaves su moterimi vardu Š.. Pradžioje jis mane, kad Š. yra R. B. žmona, bet veliau R. pasake, kad tai jo drauge. Po to R. B. su Šarune atvykdavo i buta ir jis klausdavo ju nuomones del remonto, taip pat jie patys svarste kaip ir ka irengti. Už buto remonta apie 8000Lt. apmokejo R. B..
Liudytojas M. Ž. parode, kad R. B. žmona R. B. yra jo sesuo. 2002 m. jis R. B. buvo idarbines savo individualioje imoneje M. Ž. „(duomenys neskelbtini)“. Dirbdamas jo imoneje praktiškai jis labai retai pasirodydavo darbe ir atlikdavo pavienes pavestas užduotis. 2003 m. vasara, R. B. jam pasake, kad nori isigyti du automobilius, taciau pagal savo oficialias pajamas negali pagristi ju isigijimo, t.y. jie realiai kainuoja brangiau, nei jis uždirba. R. B. papraše automobilius užregistruoti jo imones „Katos studija“ vardu. Kadangi R. B. labai praše ir buvo jo giminaitis, tai jis sutiko tai padaryti. R. B. žadejo už isigytus automobilius ir registruotus jo imones vardu pats asmeniškai sumoketi pinigus. R. B. pats sutvarke visus automobiliu pirkimo ir registravimo dokumentus. Iš R. B. pristatytu dokumentu jis pamate, kad jis jo imones – „Katos studija“ vardu isigijo automobili BMW 320 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir Audi A6. R. B. už sau isigytus automobilius pardavejui sumokejo iš savo lešu grynais pinigais. Jo imone – M. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ šiu automobiliu isigijimui realiai savo piniginiu lešu neinvestavo. Po to pagal R. B. pateiktus pirkimo dokumentus šie auT.biliai buvo užpajamuoti jo imoneje. Imones buhalterijoje taip pat buvo surašyti kasos dokumentai, pagrindžiantys pinigu išlaidavima šiu automobiliu isigijimui. Kiek tiksliai kainavo automobiliai, jis negali pasakyti, gal vienas apie 25000Lt., kitas apie 38000Lt. Po to M. Ž. mate, kad automobiliu BMW važinejo jo sesuo R. B.. Jis mate kelis kartus su automobiliu Audi A6 važinejanti R. B., taip pat kelis kartus R. T., taciau nežino realiai kas su juo pastoviai važinejo. R. T. jis pažista kaip R. B. drauga, kelis kartus mate, taciau su juo jokiu santykiu nepalaiko.
Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas L. M. atpažino R. B. kaip asmeni, apie kuri jau dave parodymus. Jis iš L. M. pirko buta (duomenys neskelbtini), kuri iformino savo drauges vardu. Taip pat atpažintas vyras pas notara dave jam pinigus už buto pirkima (t.41,b. l.100-102).
2004-03-04 sutartyje nurodyta, kad Š. G. pasiskolino iš R. T. 95000 litu (t. 41,b.l. 74).
2004-03-05 sutartyje nurodyta, kad Š. G. iš Ceslovo ir M. M. isigijo buta (duomenys neskelbtini) už 150 000 litu bei ta pacia diena dovanojimo sutartimi gavo iš C. M. žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) ( t.41, b. l. 75).
2006-02-15 VMI prie LR Finansu ministerijos rašte Nr.(21.6-32-3)-R-1306 del turto isigijimo ir pajamu deklaravimo teisetumo nurodyta, kad Š. G. už 150.000 Lt pirko iš C. M. ir M. M. buta, adresu (duomenys neskelbtini). VMI inspektoriams kilo abejones del to, kad jai 100 tukst. Lt paskolino R. B. ir del galimybes L. G. 2004-03-03 disponuoti ir padovanoti dukrai 32.000 Lt. Kadangi Š. G. neturi pajamu šaltinio paskolos gražinimui, yra pagrindas itarimui, kad turtas isigytas yra ne iš minetos paskolos, o iš neaiškiu šaltiniu ( t. 59 ,b. l.175-181).
M. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ savininkas M. Ž., vykdydamas LR BPK 97 str. reikalavimus, pateike PVM saskaita – faktura Nr.4299590 ir Nr.3979451, pažyma – saskaita Nr.131476 ir Nr.189270, kurios patvirtina liudytojo M. Ž. parodymus apie R. B. isigytus automobilius „BMW“ ir „AUDI“, kurie buvo užpajamuoti jo imoneje ( t. 41, b. l.114-117).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai patvirtina liudytojo M. Ž. parodymus apie automobilio „AUDI A6“ isigijima, kuris veliau buvo užpajamuotas M. Ž. imones „(duomenys neskelbtini)“ buhalterineje apskaitoje. Už automobili „AUDI A6“ buvo sumoketa 25800 litu, kuriuos ineše i D. B. transporto imones kasa. PVM saskaitoje fakturoje Nr.3979451 grafoje pirkejas pasiraše M. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius R. B.. 25800 litu inešima patvirtina ir kasos pajamu orderis Nr.0626251 ( t.41, b. l.118-121).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai patvirtina liudytojo M. Ž. parodymus apie auT.bilio „BMW“ isigijima, kuris veliau buvo užpajamuotas M. Ž. imones „(duomenys neskelbtini)“ buhalterineje apskaitoje. Už automobili „BMW“ buvo sumoketa 37200 litu, kuriuos ineše i UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa. PVM saskaitoje fakturoje Nr.4299590 grafoje pirkejas pasiraše M. Ž. „Katos studija“ rinkodaros vadovas R. B.. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje del automobilio pirkimo pasiraše rinkodaros vadovas R. B. ( t.41,b. l.122-129).
2005-06-27 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant R. B. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-04-28, 12:43:04, 2004-04-29, 10:22:58, 2004-04-29, 14:31:42, 2004-04-30, 16:03:48, 2004-05-03, 15:48:35, 2004-05-03, 17:48:30, 2004-05-05, 11:16:40, 2004-05-18, 15:48:27, 2004-05-25, 18:14:18, 2004-05-26, 18:56:28, 2004-06-07, 10:23:56, 2004-06-09, 14:16:03, 2004-06-11, 15:39:00, R. B. kalbasi su V. apie buto adresu (duomenys neskelbtini), remontus, kaip irengti vonia, padaryti lubas, miegamaji, koridoriu, del langu užsakymo ( t.41, b. l.150-153).
2005-07-10 protokole del operatyviniu veiksmu užfiksuota, jog vykdant R. B. telefoniniu pokalbiu kontrole (tel. Nr. 8-(duomenys neskelbtini)), 2004-07-16, 11:00:06, 2004-09-08, 09:28:42, 2004-09-09, 19:19:47, 2004-09-15, 13:39:01, 2004-10-06, 18:19:48, 2004-10-12, 09:15:56, 2004-10-12, 16:26:03, 2004-10-13, 08:58:39 R. B. kalba su V. apie tai, kad penkios durys remontuojame bute kainuos 4200 Lt., apie susitikima (duomenys neskelbtini)del statybos darbu ir atsiskaitymo su darbininkais, del baseino irengimo kieme, baseino, statybiniu medžiagu naudojimo, apie buitines technikos pajungima, kanalizacijos irengima, lango pakeitima, langu istatyma, kuriu kaina 1700 Lt., kuriuos jis sutinka sumoketi ( t.41, b. l.154-159).
Kaltinamasis G. V. parode, kad kratos metu patalpose (duomenys neskelbtini) kabinete Nr. 318 paimti 5000 euru priklauso jo žmonai. Tai legaliai uždirbti pinigai. Pinigu, gautu už netikru euru gamyba jis neturejo. Už pinigus, gautus realizavus netikrus eurus jis nusipirko automobili Renault Espace už 10000 lt. Kratos metu paimtas 100 euru nominalo banknotas yra netikras. Dirbdamas legalu darba, 2003 m. uždirbo apie 12000 litu. Iš buto paimti pinigai 11000 litu ir 50 JAV doleriu yra šeimos santaupos. Ar 1090 euru paimti kratos metu bute yra gauti legaliai ar nelegaliai uždirbti pinigai, jis nežino. Jam ir žmonai priklausantis sodas su žemes sklypu yra isigytas 2003 m. vasara už šeimos santaupas. Jis su žmona jam isigyti tikrai nepanaudojo piniginiu lešu gautu kaip atlygi jam gaminant eurus. Mobilaus ryšio telefonas „Siemens" paimtas kratos metu priklause jam asmeniškai ir jis juo pastoviai naudojosi. Telefonas pirktas už legaliai uždirbtus pinigus. Materialiai jam padedavo mama, kuri gyvena JAV, per metus atsiusdavo 9000Lt. Dokumentu, patvirtinanciu pinigu gavima neturi, nes pinigai buvo perduodami per pažistamus, kurie vykdavo i Lietuva.
2006-02-15 VMI prie LR Finansu ministerijos rašte Nr.(21.6-32-3)-R-1306 del turto isigijimo ir pajamu deklaravimo teisetumo nurodyta, kad G. V. per 2003-01-01- 2004-12-31 laikotarpi gavo 1687 litu deklaruotu pajamu, išlaidu patyre 9813,11 litu, neiskaitant pragyvenimo išlaidu. G. V. 2004 m ineše i saskaita, esancia AB banke (duomenys neskelbtini) 14000 litu. Ineštu lešu isigijimo šaltinis neaiškus.
G. V. yra G. V. firmos im. k. (duomenys neskelbtini), reg. 1998-07-31, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, ne PVM moketojas, iregistruota veikla - leidyba, spausdinimas ir irašytu laikmenu tiražavimas. Firma už 2003m deklaravo - 21.449 Lt apmokestinamuju pajamu, už 2004 m. - 7.442 Lt. Abiem metais firma dirbo nuostolingai ir deklaravo 18.702 Lt nuostoli už 2003 metus bei - 19426 Lt nuostoli už 2004 metus. Kadangi G. V. firma nuo 2003-01-01 iki 2004-12-31 neturejo apmokestinamojo pelno, firmos savininkui nepriklause pajamos iš paskirstytojo pelno.
G. V. šeima susideda iš 5-iu asmenu, iš ju: žmona (A. V. a/k (duomenys neskelbtini) sunus (E. Š. a/k (duomenys neskelbtini) 2 dukros (A. a/k (duomenys neskelbtini) B. a/k (duomenys neskelbtini) Pagal surinkta informacija G. V. šeimos per 2003 - 2004 m. pragyvenimo išlaidos sudaro 12.875 Lt (125x103 men.).
Pradetas G. V. firmos bei gyventojo G. V. mokestinis patikrinimas todel, kad tinkamai nepriskaiciuotas ir nesumoketas gyventoju pajamu mokestis ir pagal nurodytus šaltinius truksta lešu pragyvenimui ( t. 59, b.l.175-181).
Kaltinamasis V. A. parode, kad jis jokio turto už pinigus, gautus už netikru euru gamyba, neisigijo. Kratos metu dar buvo išimti daiktai, kuriu jis nepamena, taciau jie isigyti už pinigus, kurie buvo gauti realizavus netikrus euru banknotus. Tai atminties korteles adapteris, atminties kortele, revolveris, pistoletas, šoviniai, detektorius, 50 euru banknotas, 3 vienetai mobilaus ryšio telefonu, metalinis mikrometras, skeneris, spausdintuvas, popieriaus pjaustymo irenginys, fotopopieriaus pjaustymo irenginys, arbaletas su optiniu taikikliu ir strelemis, du radijo prietaisai. Taip pat pas ji buvo rasta literatura apie ofsetine spauda bei popieriaus gamyba.
Kaltinamasis V. O. parode, kad kratos metu pas ji buvo išimtas mobilaus ryšio telefonas „Motorola", kuri jis pirko iš R. T. ir sumokejo 400- 500 litu. Taip pat kratos metu buvo išimtas šratinis pistoletas, kuri jis pirko sau savigynai. Kratos metu išimtas ginklas ir mobilaus ryšio telefonas yra pirkti už lešas, kurias gavo gamindamas netikrus euro banknotus. Daugiau nieko neisigijo.
Ištyrus bylos medžiaga, nustatyta, kad I. I. už netikru 50 nominalo JAV doleriu gamyba gavo 12000Lt. neteisetu pajamu. Teisminio bylos nagrimejimo metu I. I. aiškino, kad nepamena, kiek gavo neteisetu pajamu už 50 JAV doleriu gamyba. Taciau teismas remiasi jo parodymias, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t.53, b.l. 125). Apklaustas itariamuoju, I. I. parode, kad už netikru 50 nominalo JAV doleriu gamyba iš R. T. gavo ne mažiau 3000JAV doleriu, tai yra 12 000Lt. ( tuo metu dolerios ir lito santykis buvo 1JAV doleris x 4 Lt.).Netiketi šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Jo apklausoje dalyvavo advokatas J. Klipštas, jis apklausos protokola perskaite, savo ranka padare prieraša, kad protokolas iš jo žodžiu surašytas teisingai, pastabu, papildymu neturi. Apklausos protokola pasiraše ir advokatas, kuris papildymu nepateike. Be to, teismas atsižvelge i tai, kad teisminio bylos nagrinejimo metu I. I. stengesi sumenkinti savo vaidmeni ne tik netikru pinigu gamyboje, bet ir gautas pajamas bei už juos isigyta turta. Esant tokiom aplinkybem, teismas ivertino visas aplinkybes bei tai, kad apklaustas tuoj pat po sulaikymo I. I. geriau atsimine bylos aplinkybes, nei teisminio bylos nagrinejimo metu, kai praejo nemažas laikotarpis nuo netikru 50 nominalo JAV doleriu gamybos, saves neapkalbejo ir nebuvo priverstas tai padaryti( tokiu duomenu byloje nera), todel remiasi jo poarodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Bylos medžiaga nenustatyta, kiek I. I. gavo neteisetu pajamu,padedamas V. A. gaminti netikrus 50 nominalo euro bankontius. Kadangi nera duomenu apie gautas neteisetas pajamas šioje nusikalstamoje veikoje, tai teismas daro išvada, kad pagal LR BK 72 str. 5d. negalima išieškoti konfiskuotino turto vertes atitinkancia pinigu suma.
Bylos medžiaga nustatyta, kad I. I. ir kiti organizuotos grupes nariai pagamino 138 226 vienetus netikru 100 nominalo euru banknotu. Netikru euru gamyboje I. I. dalyvavo uo pradžios iki jo sulaikymo. Vadinasi, daroma išvada, kad neteisetos pajamos skaiciuojamos nuo viso pagaminto netikru euru skaiciaus, tai yra nuo 138 226 vienetu. I. I. teisminio bylos nagrinejimometu aiškino, kad nepamena, kiek iš viso gavo pelno, nes neskaiciavo. Teismas remesi R. T. ir R. B. parodymais, kad už viena netikra 100 nominalo euro banknota buvo gauta tikru 16 euru. Apart šiu kaltinamuju parodymu del neteiseto atlygio gavimo daugiau irodymu byloje nera Taigi, 138.226 vienetus dauginame iš 16 euru ir gauname 2.211616 euru, kuriuos dauginame iš 3,4528 ( toks lito ir euro keitimo kursas) ir gauname 7.636.267,70 Lt. Iš to seka, kad realizavus 138.226 vienetus 100 nominalo netikru euru banknotu buvo gauta neteisetu pajamu už 7.636.267,70Lt. Taigi, nustacius, kad R. T. ir R. B. gavo po 1 431 800,10 Lt., o iš viso 2 863 600,20Lt., todel ši suma turi buti minusuota iš bendru neteisetu pajamu: 7 636 267,70Lt. – 2 863 600,20Lt. ir gauname 4 772 667,50Lt. Vadinasi, I. I. už netikru 100 nominalo euru gamyba gavo 4 772 667, 50 Lt. neteisetu pajamu, taciau iš šiu pajamu mokejo atlyginimus kitiems kaltinamiesiems. Nustatyta, kad I. I. N. S. sumokejo 240 000 Lt., G. V. – 104 208,35Lt., V. O. – 60 000Lt., D. S. – 60 000Lt., R. P. – 120 848 Lt., S. J. – 9 150Lt., Š. R. – 24 000Lt., D. R. – 14 900Lt., T. S. – 7200Lt., D. M. – 2400 Lt. Suskaiciavus, I. I. kitiems kaltinamiesiems sumokejo 642 706,35Lt., todel ši suma turi buti išminusuota iš 4 772 667,50Lt. ir gauname, kad I. I. gavo 4 129 961,20lt. neteisetu pajamu.
I. I., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parode, kad G. V. buvo mokama apie 2 procentus nuo pagamintos netikru euru sumos. Ikiteisminio tyrimo metu G. V. aiškino, kad pagaminus pirma netikru euru partija, jam I. I. mokejo apie 75 vcentus už viena pagaminta netikra euro bankonota. Po to ši suma sumažejo iki 45 centu, nes I. I. pats mokejo atlyginima Š. ir D. R.. Teisminio bylos nagrinejimo metu G. V. sieke sušvelninti sau padeti, daugelio aplinkybiu neprisimine, kitas aplamai neige, klaidino teisma. Savo parodymu keitimo objektyviu priežasciu nenurode. Teismas remiasi I. I. praodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie nepaneigti. Teismas daro išvada, kad G. V. iš padarytos nusikalstamos veikos gavo 152 725,35 Lt. neteiseto atlygio, kuris skaiciuojamas taip: 7 636 267,70Lt. x 2 procentu ir gauname 152 725,35Lt. Pažymetina, kad G. V. iš gautu neteisetu pajamu kuri laika atsiskaitinejo su D. ir Š. R., T. S. ir D. M., todel pastariesiems kaltinamiesiems išmoketos sumos turi buti minusuotos iš G. V. gautu pajamu. Tokiu budu iš 152 725,35Lt. – 24 000Lt. (Š. R. pajamos) – 14 900Lt. (D. R. pajamos) – 7 200Lt. (T. S. pajamos) – 2 400Lt. (D. M. pajamos) ir gauname 104 225,35lt.
Kaltinamasis Š. R. teisminio bylos nagrinejimo metu parode, kad gavo 24 000Lt. neteisetu pajamu. Tokia pinigu suma jis buvo nurodes ir ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi Š. R. neneigia gaves 24000Lt. neteisetu pajamu, o kitu duomenu apie jo gautas pajamas nera, todel daroma išvada , kad jis gavo 24 000Lt. neteisetu pajamu.
Kaltinamasis D. R. neneigia gaves 14.900Lt. Kadangi kitu duomenu apie jo gautas pajamas nera, todel daroma išvada, kad jis gavo 14 900Lt. neteisetu pajamu.
Kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad gavo 7200Lt. Teisme kaltinamasis parode, kad gavo 3600 Lt. Del kokiu priežasciu sumažino pajamas, T. S. itikinamai teismui nenurode, todel teismas vadovaujasi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu pas ikitesminio tyrimo teiseja ir daro išvada, kad jo gautos pajamos už netikru euru gamyba sudaro 7200Lt. Teismas tos nuomones, kad T. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tuoj po nusikaltimo ir geriau prisimine aplinkybes, nei teisminio nagrinejimo metu. Be to, teismas atsižvelge i tai, kad T. S. teisme buvo nenuoširdus, sieke suklaidinti teisma, keite parodymus, nenurodydamas objektyviu priežasciu.
Kaltinamoji D. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurode kiek gavo už netikru euru gamyba neteisetu pajamu. Teismas, apskaiciuodamas neteisetu pajamu dydi, remiasis kaltinamojo T. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisejui. Tuomet T. S. parode, kad D. M. už netikru euru gamyba gavo 2400Lt. Netiketi tokiais parodymais teismas neturi pagrindo. Kitu irodymu, patvirtinanciu neteisetu pajamu dydi, byloje nera. Esant tokiom aplinkybem, teismas daro išvada, kad D. M. už netikru euru gamyba gavo 2400 Lt. neteisetu pajamu.
Kaltinamasis N. S. parode, kad už kiekviena darbo savaite I. I. jam mokedavo po 5000Lt. Bylos medžiaga nustatyta, kad N. S. dirbo nereguliariai, todel apskaiciuoti neteisetu pajamu dydi pagal išdirbta laika nera galimybiu.
Teismas, nustatydamas N. S. gautas neteisetas pajamas, remiasi I. I. parodymais, kuris teigia, kad N. S. gaudavo mažiausia po 2 Lt. už viena netikra 100 nominalo euro bankonota. Be to, nustatyta, kad N. S. netikru euru gamyboje dalyvavo ne nuo pradžios. Ivertinus visas bylos aplinkybes daroma išvada, kad N. S. dalyvavo gaminant ne mažiau kaip 120 000 vnt. netikru 100 nominalo euru banknotu. Jo gautos pajamos sudaro 240 000Lt., kurios skaiciuojamos taip : 120 000vnt. x 2Lt. ir gauname 240 000Lt. neteiseto atlygio.
R. T. ir R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu parode, kad kiekvienas gavo po 3 eurus pajamu nuo vieno 100 noiminalo netikro euro banknoto. Taigi, 138.226 vnt. x 3 E ir gauname 414.678E. 414.678 E dauginame 3,4528Lt. ir gauname 2.863,600,20Lt., kuriuos daliname iš dvieju ir gauname 1.431.800,10lt. Vadinasi, R. T. ir R. B. gavo po 1.431.800,10Lt. neteisetu pajamu. Nors kaltinamieji parode, kad gavo ne daugiau kaip 40.000E neteisetu pajamu, taciau šie ju parodymai vertinami kritiškai, siekiant pagerinti sau padeti ir išvengti neteisetu pajamu konfiskavimo. Be to, prieštarauja faktiniams bylos duomenims, E. C. banko duomenims, kuriais netiketi teismas neturi pagrindo.
Kaltinamieji V. O. ir D. S. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad kiekvienas už netikru euru gamyba gavo ne mažiau kaip po 60 000Lt. Teisminio bylos nagrinejimo metu kaltinamieji parode, kad gavo tik po 30000 Lt., taciau kodel save apkalbejo paaiškinti negali. Teismas remiasi ju parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamieji buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teiseja ir pripažino nurodytas pajamas. Ju apklausose dalyvavo advokatai, todel netiketi ju parodymais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi pagrindo. Teismas padare išvada, kad teisminio bylos nagrinejimo metu kaltinamieji sieke sumažinti neteisetu pajamu dydi del mažesnio konfiskuojamo turto.
Kaltinamasis R. P. teisminio bylos nagrinejimo metu parode, kad už netikru euru gamyba gavo 35 000Lt. Taciau ikiteisminio tyrimo metu apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teiseja nurode, kad pelna sudaro 35 000 euru. Jo apklausoje dalyvavo advokatas,protokola perskaite ir po juo pasiraše, todel teismas mano, kad jis saves neapkalbejo. Pažymetina ir tai, kad R. P. taip pat stengesi menkinti savo padeti netikru euru gamyboje. Esant tokiom aplinkybem, teismas padare išvada, kad R. P. už netikru euru gamyba gavo 35 000 euru. Taigi, 35 000E x 3,4528 ( euro ir lito kursas) ir gauname 120 848 Lt.
Kaltinamasis S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu pripažino, kad gavo 9 150Lt. neteisetu pajamu.
Kaltinamasis V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu parode, kad už viena netikra 50 nominalo eura gavo 5 tikrus eurus, o iš viso už netikru 50 nominalo euru gamyba gavo ne mažiau 90 000 euru neteisetu pajamu.
Pagal E. C. banko duomenis iki 2008-10-09 E. S. valstybese su indikatyvu EU A0050 P00003 buvo išimta 15 406 vnt. 50 euru banknotu. Teismas remiasi V. A. parodymais duotais teisminio bylos nagrinejimo metu, kai jis parode, kad už viena netikra 50 nominalo eura gavo 5 tikrus eurus, nes 15 406 vnt. padauginus iš 5 euru gauname 77 030 euru, kuriuos padauginame iš 3,4528 Lt. ir gauname 265 969,18 Lt.
Kaltinamasis V. A. pagamino 1000 vienetu netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu. Kaltinamasis pripažino, kad už viena netikra dolerio banknota gavo po 3 JAV dolerius. Taigi, 1000 vienetu x iš 3 JAV doleriu ir gauname 3000JAV doleriu. 3000JAV doleriu x iš 4Lt (toks JAV dolerio ir lito kursas) ir gauname 12000Lt. Vadinasi, V. A. už netikru 50 nominalo JAV doleriu gamyba gavo 12 000Lt. neteisetu pajamu.
Kaltinamasis R. T. pagamino ir realizavo, R. B. realizavo 1000 vienetu netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu. R. T. parode, kad jis su R. B. už viena netikra dolerio bankonota gavo po 1,5 JAV dolerio. Taigi, 1000 vienetu x 1,5JAV dolerio ir gauname 1500JAV doleriu, kuriuos x iš 4 ( toks lito ir dolerio kursas) ir gauname 6000Lt. Vadinasi, R. T. ir R. B. gavo po 6000Lt. neteisetu pajamu.
Kaltinamasis V. O. pagamino nenustatyta kieki 50 nominalo JAV doleriu, už darba gavo 500Lt. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teiseja V. O. pripažino kad gavo 500Lt., teisme parode, kad gavo 100 Lt. Teismas remiasi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie nepaneigti, o teisme V. O. stengesi sumažinti savo vaidmeni.
Kaltinamasis D. S. pagamino 1000 vienetu netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu.Teisminio bylos nagrinejimo metu D. S. parode, kad per diena pagamino apie 30 vienetu netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu ir jam mokedavo 20- 30Lt. Teismas nustate, kad D. S. už viena banknota gaudavo 0,66lt., tai yra 20Lt. : 30 vienetu ir gauname 0,66Lt ir dauginame iš 1000vienetu ir gauname 660Lt. Vadinasis, D. S. už netirku 50 nominalo JAV doleriu gamyba gavo 660Lt. neteiseto atlygio.
Kaltinamasis G. V. teisminio bylos nagrinejimo metu pripažino, kad pagamino 1000 vienetu netikru 50 nominalo JAV doleriu. Už 1 vieneta gaudavo 20-30 centu. Taigi, 1000 vienetu x 20 centu ir gauname 200Lt. Vadinasi, G. V. už netikru 50 nominalo JAV doleriu gamyba gavo 200Lt. netesietu pajamu.
Teismas suskaiciavo, kad kaltinamieji iš visu nusikalstamu veiku gavo šias neteisetas pajamas:
I. I. gavo 4 141 961,20Lt. neteisetu pajamu ( 12000Lt. už 50 nominalo JAV dolerio gamyba ir 4 129 961,20Lt. už 100 nominalo euru gamyba).
V. A. gavo 277 969,18 Lt. neteisetu pajamu (12000Lt. už 50 nominalo JAV doleriu gamyba ir 265 969,18 už 50 nominalo euru gamyba).
R. T. gavo 1 437 800,10Lt. neteisetu pajamu ( 6000Lt. už 50nominalo JAV doleriu gamyba ir 1 431 800,10Lt. už 100 nominalo euru gamyba).
R. B. gavo 1 437 800,10Lt. neteisetu pajamu ( 6000Lt. už 50nominalo JAV doleriu gamyba ir 1 431 800,10Lt. už 100 nominalo euru gamyba).
V. O. gavo 60 500 Lt. neteisetu pajamu ( 500 Lt. už 50 nominalo JAV doleriu ir 60 000 Lt. už 100 nominalo euru gamyba).
D. S. gavo 60 660 Lt.neteisetu pajamu ( 660Lt. už 50 nominalo JAV doleriu gamyba ir 60 000 Lt. už 100 nominalo euru gamyba).
G. V. gavo 104 425,35 Lt. neteisetu pajamu ( 200lt. už 50 nominalo JAV doleriu gamyba ir 104 225,35 Lt. už 100 nominalo euru gamyba).
N. S. gavo 240 000Lt. neteisetu pajamu už 100 nominalo euru gamyba.
R. P. gavo 120 840 Lt. neteisetu pajamu už 100 nominalo euru gamyba.
S. J. gavo 9 150Lt. neteisetu pajamu už 100 nominalo euru gamyba.
Š. R. gavo 24000Lt. neteisetu pajamu už 100 nominalo euru gamyba.
D. R. gavo 14 900Lt. neteisetu pajamu už 100 nominalo euru gamyba.
T. S. gavo 7200Lt. neteisetu pajamu už 100 nominalo euru gamyba.
D. M. gavo 2400Lt. neteisetu pajamu už 100 nominalo euru gamyba.
Del I. I. turto konfiskavimo.
Kadangi I. I. del isigyto turto venge duoti parodymus, todel teismas remiasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teiseja, dalyvaujant advokatui.
Bylos medžiaga nustatyta, kad I. I. už pinigus, realizavus netikrus eurus isigijo patalpas, esancias Juozapaviciaus g.7, Kaune, todel jos turi buti konfiskuotos ( LR BK 72 str. 2d.3p.).
I. I. pripažino, kad isigijes automobili VOLVO S70,ji užregistravo tevo vardu pagal bendra susitarima, nes negalejo pagristi pajamu legalumo.
Automobilis VOLVO S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užregistruotas R. I. vardu, turi buti konfiskuotas, nes igytas už pinigus, gautus realizavus netikrus euru banknotus ( LR BK 72 str. 3d. 2p.).
Ikiteisminio tyrimo metu I. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareiguno, dalyvaujant gynejui nurode, jog kratu metu rasti pinigai – 8230 Lt ir 61 300 euru bei AB (duomenys neskelbtini) banke (kodas (duomenys neskelbtini)) jo asmenineje saskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (filialas 70440) esancios pinigines lešos – 92,13 USD ir 72145,26 Lt. yra gauti realizavus netikrus pinigus. Todel, vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. šie pinigai turi buti konfiskuoti.
Mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson S 700i“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson K 700 I“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 3100“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), skeneris “ Microtek “, serijos Nr. W180301126, su maitinimo laidu, spausdintuvas “HP Color Laser Jet 1500 L“, serijos Nr. CNHRG69104, su maitinimo bei USB laidu, nešiojamas kompiuteris “ Fujitsu Siemens Amilo“, registracijos Nr. FH2U, su maitinimo laidu, vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d. turi buti konfiskuoti kaip nusikalstamu veiku priemones ir irankiai.
Byloje nera duomenu, kad kratos metu rastus ir paimtus du geltono metalo žiedus, kaltinamasis I. I. isigijo už pinigus gautus iš nusikalstamu veiku, todel nera pagrindo juos konfiskuoti.
Nors kaltinamasis I. I. ikiteisminio tyrimo metu parode, jog už pinigus gautus realizavus netikrus eurus isigijo du žemes sklypus (duomenys neskelbtini), o kitus sklypus pirko už A. B. paskolintus 240 000 Lt., taciau teisminio bylos nagrinejimo metu nepavyko nustatyti kuris turtas buvo isigytas tik iš nusikalstamu budu gautu lešu, o kuris - iš skolintu pinigu, todel sprendžiant turto konfiskavimo klausima, tikslinga vadovautis LR BK 72 str. 5 d. Kaltinamasis I. I. iš padarytu nusikalstamu veiklu gavo 4 141 961,20 litu neteisetu pajamu, todel konfiskavus aukšciau pamineta turta (automobili „Volvo, pinigus, patalpas,esancias (duomenys neskelbtini)), likusi konfiskuotino turto verte atitinkanti pinigu suma iš I. I. turi buti išieškoma vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d.
Del R. T. turto konfiskavimo
Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad kratu metu iš kaltinamojo R. T. buvo paimti pinigai ir daiktai:
15 830 Lt;mobilaus ryšio telefonai „Sony Ericsson“ - 2 vnt.;laikrodis „Chopard“;apyranke „Baraka“ su 14 akmenuku;auksine grandinele su kryžiuku;žiedas;30 000 euru;žiedas su akmeniu panašiu i deimanta;balto metalo žiedas su juodos spalvos akmenuku ir 10 skaidriu akmenuku;geltonos spalvos vyriškas žiedas su skaidriu akmenuku;nešiojamas kompiuteris „Dell“;akmenukas panašus i deimanta.
Šie aukšciau pamineti daiktai priklauso kaltinamajam R. T. ir juos kaltinamasis yra isigijes už pinigus gautus realizavus netikrus 50 nominalo JAV dolerius ir 100 nominalo eurus, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. - 15 830 Lt; mobilaus ryšio telefonai „Sony Ericsson“ - 2 vnt.; laikrodis „Chopard“; apyranke „Baraka“ su 14 akmenuku; auksine grandinele su kryžiuku; žiedas; 30 000 euru; žiedas su akmeniu panašiu i deimanta; balto metalo žiedas su juodos spalvos akmenuku ir 10 skaidriu akmenuku; geltonos spalvos vyriškas žiedas su skaidriu akmenuku; nešiojamas kompiuteris „Dell“; akmenukas panašus i deimanta – turi buti konfiskuoti.
Teismas remiasi R. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kada jis pripažino, kad auT.vili AUDI A6 pirko už nelegaliai uždirbtus pinigus, realizavus netikrus euru banknotus, o užregistravo M. Ž. firmos „Katos studija“ vardu. Automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), užregistruotas M. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“‘ vardu, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turi buti konfiskuotas LR BK 72 str. 3d.2p. pagrindu.
Kaltinamasis R. T. iš padarytu nusikalstamu veiklu gavo 1 437 800, 10 litu neteisetu pajamu, todel konfiskavus aukšciau pamineta turta (automobili Audi A6, pinigus ir daiktus), likusi konfiskuotino turto verte atitinkanti pinigu suma iš R. T. turi buti išieškoma vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d.
Vadovaujantis LR BPK 151 str. , buvo laikinai apribotos kaltinamojo R. T. bei kitu, su juo susijusiu asmenu nuosavybes teises i: žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanti R. T., O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)); žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanti O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)). Bylos nagrinejimo metu nebuvo nustatyta, kad perkant šiuos sklypus galejo buti panaudoti pinigai, gauti iš nusikalstamos veikos, todel nera pagrindo juos konfiskuoti ir nuosprendžiui isiteisejus laikinas nuosavybes teises apribojimas paminetiems žemes sklypams turi buti panaikintas.
Del N. S. turto konfiskavimo
Kratu metu rasti ir paimti N. S. priklausanti daiktai: nešiojamasis kompiuteris „Compaq nx7000“ Nr.CND33108Q3“ ir maitinimo blokas Nr.F3-0304063177E, kišeninis kompiuteris – telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (idetas i paketa Nr.0012167), mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 6230“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nešiojamasis kompiuteris „HP Pavillon zd7000“ serijos Nr. CNF4032TZ9 ir maitinimo blokas Nr.CT:567630 ALLPE4TK, spausdintuvas „HP LaserJet 2300“ Nr.CNCFD9573, vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d. turi buti konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemones ir irankiai.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posedžio metu kaltinamasis N. S. parode, jog už pinigus gautus gaminant netikrus euro banknotus, neisigijo jokio nekilnojamojo turto. Teismas, susipažines su Valstybines mokesciu inspekcijos pažyma „Del turto isigijimo ir pajamu deklaravimo teisetumo“ nustate, kad atlikus J. S. mokestini tyrima už 2002-2004m. laikotarpi, taciau priežasciu, del kuriu butu tikslinga atlikti mokestini patikrinima, nenustatyta. Kauno apskrities valstybine mokesciu inspekcija atlikto 2002-2004m. laikotarpio mokestinio tyrimo metu Elenai D. S. buvo duotas mokesciu administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus apie turto isgijimo ir /ar pajamu gavimo šaltinius ir juos pagristi. Pateiktame paaiškinime E. D. S. paaiškino, kad turimu piniginiu lešu ne banke likutis 2004-12-31 buvo 1100Lt. ( deklaruotas Vienkartineje deklaracijoje 2003-12-31 – 47000Lt.), o tiriamojo laikotarpio pajamas sudare pensija bei iš seseru T. A. ir D. K. 2004m. pasiskolintos pinigines lešos ( po 10 000Lt.). Tiriamojo laikotarpio išlaidas sudare: pragyvenimo išlaidos, isigytas automobilis 6000Lt., pirktas žemes sklypas 5000Lt. bei namo statybos išlaidos, kurios remiantis paaiškinimu, padengtos seseru paskolintomis lešomis (t. 73, b.l. 61-65). Kadangi byloje nera duomenu apie kaltinamojo N. S. isigyta turta už neteiseta atlygi, realizavus netikrus eurus, o E. D. S. savo igyta turta pagrinde duomenimis ir mokesciu inspekcija pažeidimu nenustate, jos pajamos buvo deklaruotos, todel nera pagrindo manyti, kad N. S. turtas, igytas už neteiseta atlygi, realizavus netikrus eurus priklauso tretiesiems asmenims.
Byloje nera duomenu, kad N. S. už nusikalstama veika gautus pinigus butu isigijes ir kito turto, todel pastato dalis, esanti Šiauliuose, butas, esantis (duomenys neskelbtini), pinigines lešos esancios AB (duomenys neskelbtini) banke jo asmenineje saskaitoje 2147,87Lt. bei 8000Lt. rasti kratos metu pas N. S. taip pat nekonfiskuojami.
Kaltinamasis N. S. iš vykdytos nusikalstamos veiklos gavo 240 000 litu neteisetu pajamu, kurie yra suvartoti, todel konfiskuotino turto verte atitinkanti pinigu suma turi buti išieškoma vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d.
Del G. V. turto konfiskavimo
Kaltinamasis G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posedžio metu parode, jog kratos metu, patalpose (duomenys neskelbtini)rasti 5000 euru yra jo. Dali tu pinigu yra daves I. I., kaip atlygi už euru gaminima, o kita dalis yra jo santaupos. 1090 euru kratos metu rasti yra atlygis už euru gaminima, o 11000 litu ir 50 JAV doleriu yra jo šeimos santaupos. Be to, kaltinamasis G. V. parode, jog automobili Renault Espace isigijo ir remontavo tiek už pinigus gautus iš nusikalstamos veikos, tiek iš savo asmeniniu lešu. Soda su žemes sklypu isigijo su žmona 2003 metais, už šeimos santaupas. Taciau tokius kaltinamojo G. V. parodymus teismas vertina kritiškai. Iš 2006-02-15 VMI prie LR Finansu ministerijos rašto matyti, kad G. V. per 2003-01-01 – 2004-12-31 laikotarpi gavo 1687 litu deklaruojamu pajamu, išlaidu patyre 9813,11 litu, neiskaitant pragyvenimo išlaidu. G. V. 2004m. ineše i saskaita, esancia AB banke Hansabankas 14 000 Lt.Ineštu lešu isigijimo šaltinis neaiškus. Taip pat iš šio rašto matyti, kad G. V. yra G. V. firmos im.k. (duomenys neskelbtini), reg. 1998-07-31, adresu (duomenys neskelbtini), savoininkas, ne PVM moketojas, iregistruota veikla- leidyba, spausdinimas ir irašytu laikmenu tiražavimas. Firma už 2003m. deklaravo – 21 449 Lt. apmpkestinamuju pajamu, už 2004m. – 7 442 Lt. Abiem metais firma dirbo nuostolingai ir deklaravo 18 702 Lt. nuostoli už 2003metus bei 19426 Lt. nuostoli už 2004m. Kadangi G. V. firma nuo 2003-01-01 iki 2004-12-31 neturejo apmokestinamojo pelno, firmos savininkui nepriklasue pajamos iš paskirstytojo pelno. G. V. šeima susideda iš penkiu asmenu, iš ju : žmona, sunus E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dukte A., gim. (duomenys neskelbtini), dukte B., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal surinkta informacija G. V. šeimos per 2003-2004m. pragyvenimo išlaidos sudaro 12 875 Lt. (125x 103 men.). Iš rašto matyti, kad G. V. firmos ir gyventojo G. V. mokestinis patikrinimas pradetas todel, kad tinkamai nepriskaiciuotas ir nesumoketas gyventoju pajamu mokestis ir pagal nurodytus šaltinius truksta lešu pragyvenimui ( t.59, b.l. 178-181). Esant tokiuom aplinkybem, kai G. V. firma 2003-2004m. deklaravo nuostolius, jo šeima sudaro penkis asmenys, iš ju tris nepilnameciai vaikai, daroma išvada, kad G. V. iš neteisetu pajamu, gautu realizavus netikrus pinigus, isigijo žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Sodu bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ , sodo pastata, esanti (duomenys neskelbtini),SB „(duomenys neskelbtini)“, automobili „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ jo asmenineje saskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esancias pinigines lešas – 6721,31 Lt., 1090 euru, 5000 euru. Šie daiktai ir pinigai konfiskuojami LR BK 72 str. 2d.3p. pagrindu. Byloje nera duomenu, kad pas G. V. rasti 50 JAV doleriu ir 11000 Lt. bei mobilaus ryšio telefonas „Siemens M 55“ su SIM kortele yra igyti realizavus netikrus pinigus, todel jie nekonfiskuojami.
Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad kaltinamasis G. V. gavo 104 425,34 Lt neteisetu pajamu gaminant 50 nominalo JAV dolerius ir 100 nominalo eurus. Kadangi dalis minetos pinigu sumos suvartota ir jos negalima paimti, todel konfiskavus 1090 euru, 5000 euru, automobili „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemes sklypa, sodo pastata, likusi konfiskuotino turto verte atitinkanti pinigu suma iš G. V. turi buti išieškoma vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d.
Del R. B. turto konfiskavimo
Teisminio bylos nagrinejimo metu nustatyta, jog kaltinamasis R. B. už pinigus gautus realizavus netikrus 50 nominalo dolerius ir 100 nominalo eurus, nupirko buta (duomenys neskelbtini) su butui tenkanciu žemes sklypu. Už buta ir jo irengima sumokejo apie 650 000 Lt, taciau buta iregistravo ne savo, o Š. G. vardu. Šios aplinkybes neginciaj nei R. B., nei Š. G.. Esant tokiom aplinkybem, butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 1993-5058-8013:0005), nuosavybes teise priklausantis Š. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir jam tenkanti žemes sklypo dalis (esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendros nuosavybes teise priklausantis Š. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), K. J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), R. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), I. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini))), vadovaujantis LR BK 72 str. 3 d. 2 p. turi buti konfiskuotas.
Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis R. B. už pinigus gautus realizavus netikrus 50 nominalo dolerius ir 100 nominalo eurus, nupirko automobili „BMW 320”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), taciau mineta automobili iregistravo „(duomenys neskelbtini)“ vardu, todel firma „(duomenys neskelbtini)“ yra tik formali šio automobilio savininke. Šia aplinkybe patvirtino ir liudytojas M. Ž.. Todel automobilis „BMW 320”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantis M. Ž. “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR BK 72 str. 3 d. 2 p. turi buti konfiskuotas.
Kaltinamasis R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posedžio metu parode, jog kratos metu rasti 600 euru buvo jo. Šie pinigai gauti realizavus netikrus eurus, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. 600 euru turi buti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kaltinamasis R. B. iš vykdytu nusikalstamu veiklu gavo 1 437 800, 10 litu neteisetu pajamu, todel konfiskavus jau pamineta turta (buta, (duomenys neskelbtini), bei žemes sklypo dali priklausanti šiam butui, automobili BMW 320 bei 600 euru) likusi konfiskuotino turto verte atitinkanti pinigu suma iš R. B. turi buti išieškoma vadovaujantis LR BK 72 str. 5d.
Byloje nera duomenu, kad R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantis turtas: žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), isigyti panaudojant kaltinamojo R. B. gautas pajamas iš nusikalstamu veiku. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad R. B. ši nekilnojamaji turta isigijo už skolintas iš banko ir jai artimu žmoniu dovanotas ar paskolintas lešas, todel laikinas nuosavybes teises apribojimas nuosprendžiui isiteisejus turi buti panaikintas.
Taip pat vadovaujantis LR BPK 151 str. buvo apribotos nuosavybes teises i R. B. ir R. B. priklausancius pinigus ir kitus daiktus, t.y.:
1. 6450 euru (paimtus kratos metu (duomenys neskelbtini));
2. 200 JAV doleriu (paimtus kratos metu (duomenys neskelbtini));
3. pistoleta „Pietro Beretta“ Nr.E71483Y su dviem detuvemis (apkabomis), kuriose yra15 (penkiolika) šoviniu (paimtus kratos metu Savanoriu pr.203, Kaune);
4. 4200 litu (paimtus apžiuros metu Palangoje, adresu Birutes aleja 60, viešbutyje “Palanga “ (duomenys neskelbtini) 2 – ju kambariu apartamentuose Nr. 503);
5. mobilaus ryšio telefona Nokia 7200 (paimta apžiuros metu (duomenys neskelbtini) 2 – ju kambariu apartamentuose Nr. 503);
6. geltonos spalvos metalo vyriška apyranke su užrašu “BARAKA“;
7. apyranke užsegama sagtele (paimtas apžiuros metu (duomenys neskelbtini)2 – ju kambariu apartamentuose Nr. 503). Bylos nagrinejimo metu nebuvo nustatyta, kad aukšciau pamineti pinigai ir daiktai buvo igyti R. B. realizavus netikrus 50 nominalo JAV doleris ir 100 nominalo eurus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parode, kad kartu metu paimti 6450 euru, 200 JAV doleriu ir 4200 Lt. priklauso jai. Esant šios aplinkybems, laikinas nuosavybes teises apribojimas nuosprendžiui isiteisejus turi buti panaikintas.
Taip pat byloje nera duomenu, kad R. B. neteisetai laike pistoleta, todel jis turi buti jam gražintas.
Del V. A. turto konfiskavimo
Teismas nustate, kad kaltinamasis V. A. už pinigus, gautus realizavus netikrus 50 nominalo JAV dolerio, 50 nominalo euro ir 100 nominalo euru banknotus, isigijo šiuos daiktus:
atminties korteles adapteri, atminties kortele su užrašu BB01-5123-0121, 2. revolveri - marke "Manurhin", modelis MR88, pistoleta - marke "Kevin", modelis ZP98 su dviem apkabom, šovinius, detektoriu su užrašu "NCT-168ML", 50 euru banknotas Nr.X15573412073, mobilaus ryšio telefonas "Siemens S65", mobilaus ryšio telefona "NOKIA 6110", mobilaus ryšio telefona "Siemens A50", mikrometra, skeneri "Canon" Nr.F915900, spausdintuva "HP LaserJet 1200 series" Nr. CNCJP51914, popieriaus pjaustymo irengini su komplektuojanciais irankiais - "EBA D72336" Nr.6112530, fotopopieriaus pjaustymo irengini, arbaleta su optiniu taikikliu bei 6 (šešiomis) strelemis. radijo prietaisa - Communications Receives IC-R1 Nr.78742 - juodos spalvos, Radijo prietaisa - Communications Receives IC-R100 -juodos spalvos, serijos Nr. 15356,
todel aukšciau pamineti daiktai, vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. turi buti konfiskuoti.
Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. A. gavo 277 969,18 Lt neteisetu pajamu už dalyvavima gaminant 50 nominalo JAV dolerius ir eurus, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. ši suma turi buti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi dalis minetos pinigu sumos suvartota ir jos negalima paimti, todel konfiskavus atminties korteles adapteri, atminties kortele su užrašu BB01-5123-0121, 2. , revolveri - marke "Manurhin", modelis MR88, pistoleta - marke "Kevin", modelis ZP98 su dviem apkabom, šovinius, detektoriu su užrašu "NCT-168ML", 50 euru banknotas Nr.X15573412073, mobilaus ryšio telefonas "Siemens S65", mobilaus ryšio telefona "NOKIA 6110", mobilaus ryšio telefona "Siemens A50", mikrometra, skeneri "Canon" Nr.F915900, spausdintuva "HP LaserJet 1200 series" Nr. CNCJP51914, popieriaus pjaustymo irengini su komplektuojanciais irankiais - "EBA D72336" Nr.6112530, fotopopieriaus pjaustymo irengini, arbaleta su optiniu taikikliu bei 6 (šešiomis) strelemis, radijo prietaisa - Communications Receives IC-R1 Nr.78742 - juodos spalvos, radijo prietaisa - Communications Receives IC-R100 -juodos spalvos, serijos Nr. 15356, likusi konfiskuotino turto verte atitinkanti pinigu suma iš V. A. turi buti išieškoma vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d.
Del R. P. turto konfiskavimo
Teismas nustate, kad R. P. asmens kratos metu rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3100“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas bendrauti su kitais kaltinamaisiais pradejus spausdinti paskutine netikru 100 nominalo euru partija. Todel mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3100, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d. 2 d. turi buti konfiskuotas.
Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis R. P. už netikru euru gaminima gavo 120 848 Lt. neteisetu pajamu. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. ši suma turi buti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi mineta pinigu suma suvartota ir jos negalima paimti, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d. iš kaltinamojo R. P. butina išieškoti konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma, tai yra 120 848 Lt. Kadangi byloje nera duomenu, kad pas R. P. rasti pinigai 320Lt. ir 600 euru yra gauti iš nusikalstamos veikos, todel šie pinigai nekonfiskuojami.
Del S. J. turto konfiskavimo
Kaltinamojo S. J. parodymais nustatyta, kad pradejus 100 nominalo euru paskutines partijos spausdinima, kaltinamasis R. P. jam dave mobiliojo ryšio telefona ir SIM kortele bei liepe naudotis tik šiuo telefonus. Minetas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3100“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuris rastas S. J. asmens kratos metu, vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d. 2 d. turi buti konfiskuotas.
Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis S. J. gavo 9150 Lt. neteisetu pajamu už dalyvavima gaminat 100 nominalo eurus ir šiuos pinigus išleido savo poreikiams, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. ši suma turi buti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi mineta pinigu suma suvartota ir jos negalima paimti, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d. iš kaltinamojo butina išieškoti konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma, tai yra 9 150 Lt.
Kaltinamasis V. O. parode, kad kratos metu rasta mobilaus ryšio telefona „Motorola", pirko iš R. T. ir jam sumokejo 500 litu. Taip pat kratos metu buvo išimtas šratinis pistoletas, kuri jis pirko sau, savigynai. Kratos metu išimtas ginklas ir mobilaus ryšio telefonas yra pirkti už lešas, kurias gavo gamindamas netikrus euro banknotus. Esant šioms aplinkybems, pistoletas „Alfa 620“ ir mobilaus ryšio telefonas „Motorolla“, vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. turi buti konfiskuoti. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis V. O. gavo 60 500 Lt neteisetu pajamu už dalyvavima gaminant 50 nominalo JAV dolerius ir 100 nominalo eurus, už dali šiu pinigu isigijo pistoleta „Alfa 620“ ir mobilaus ryšio telefonas „Motorolla“, o kita dali pinigu suvartojo ir ju negalima paimti, todel likusi konfiskuotino turto verte atitinkanti pinigu suma iš kaltinamojo V. O. turi buti išieškoma vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d.
Del D. S. turto konfiskavimo
Kaltinamojo D. S. parodymais nustatyta, kad I. I. konspiracijos sumetimais, jam ir kitiems kaltinamiesiems dave mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles. Jam dave mobiliojo ryšio telefona „Nokia 8310“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Minetas telefonas buvo paimtas iš jo sulaikymo metu. Todel, mobiliojo ryšio telefonas Nokia 8310“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d. 2 d. turi buti konfiskuotas.
Taip pat teismas nustate, kad kaltinamasis D. S. gavo 60 660 Lt. neteisetu pajamu už dalyvavima gaminant 50 nominalo JAV dolerius ir 100 nominalo eurus, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. ši suma turi buti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi mineta pinigu suma suvartota ir jos negalima paimti, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d. iš kaltinamojo butina išieškoti konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma, tai yra 60 660 Lt.
Vadovaujantis LR BPK 152 str. buvo laikinai apribotos A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanciai (duomenys neskelbtini), nuosavybes teises i jai nuosavybes teise priklausancia ½ buto dali, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esancio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo, matyti, jog A. S. miteta buto dali isigijo pirkimo-pardavimo sutartimi 2004-02-05, Nr. GDM1-370 (t. 39 b. l. 92-93). Byloje nera duomenu, kad šia buto dali A. S. isigijo panaudodama D. S. gautas pajamas iš nusikalstamu veiku, todel laikinas nuosavybes teises apribojimas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanciai (duomenys neskelbtini), i jai nuosavybes teise priklausancia ½ buto dali, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui isiteisejus turi buti panaikintas.
Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 2 p. pistoleta „Valtro“ ir 8 šovinius nuosprendžiui isiteisejus turi buti perduoti Lietuvos Respublikos ginklu fondui.
Del D. R. turto konfiskavimo
Kaltinamasis D. R. parode, kad I. I. jam ir kaltinamiesiems yra liepes laikytis konspiracijos, nupirkes tam specialiai skirtus mobiliuosius telefonus Jam dave mobilaus ryšio telefona „Nokia 1100“, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surastas ir paimtas pas D. R. 2004-11-06 kratos, jo namuose (duomenys neskelbtini), metu. Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d. 2 d.mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1100“, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) ir SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), turi buti konfiskuoti.
Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis D. R. gavo 14 900 Lt. neteisetu pajamu už dalyvavima gaminat 100 nominalo eurus ir šiuos pinigus išleido savo poreikiams, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. ši suma turi buti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi mineta pinigu suma suvartota ir jos negalima paimti, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d. iš kaltinamojo butina išieškoti konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma, tai yra 14 900 Lt. Kadangi byloje nera duomenu, kad pas D. R. rasti 400Lt. ir 61 JAV doleris gauti iš nusikalstamos veikos, todel šie pinigai negali buti konfiskuojami.
Kaltinamojo Š. R. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis I. I. jam bei kitiems kaltinamiesiems liepe laikytis konspiracijos ir nupirko tam specialiai mobiliojo ryšio telefonus. Jam buvo duotas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3410, kurios IME Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš jo paimtas sulaikymo metu. Minetas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3100“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d. 2 d. turi buti konfiskuotas. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis Š. R. gavo 24 000 Lt. neteisetu pajamu už dalyvavima gaminat 100 nominalo eurus ir šiuos pinigus išleido savo poreikiams, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. ši suma turi buti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi mineta pinigu suma suvartota ir jos negalima paimti, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d. iš kaltinamojo butina išieškoti konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma, tai yra 24 000 Lt.
Del T. S. turto konfiskavimo
Teismas nustate, kad kaltinamasis T. S. gavo 7 200 Lt. neteisetu pajamu už dalyvavima gaminat 100 nominalo eurus ir šiuos pinigus išleido savo poreikiams, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. ši suma turi buti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi mineta pinigu suma suvartota ir jos negalima paimti, todel vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d. iš kaltinamojo butina išieškoti konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma, tai yra 7 200 Lt.
Del D. M. turto konfiskavimo
Teisminio nagrinejimo metu nustatyta, jog kaltinamoji D. M. už dalyvavima gaminant netikrus 100 nominalo euru banknotus gavo 2400 Lt. neteisetu pajamu, kuri šiuos pinigus išleido savo poreikiams tenkinti. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. ši suma turi buti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi minetas pinigu suma suvartota ir jos negalima paimti, todel pagal LR BK 72 str. 5 d. iš kaltinamosios butina išieškoti konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma, tai yra 2400 Lt.
Kaltinamuju D. K. ir V. R. turtas nekonfiskuojamas, nes nenustatyta, kiek tiksliai jie gavo neteisetu pajamu, realizave netikrus pinigus.
Civiliniais ieškovais buvo pripažinti UAB„(duomenys neskelbtini)“, R. B.,R. V.,R. K.,G. V.,V. V., AB SEB „(duomenys neskelbtini)“,G. V.,N. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyre 3100 euru materialine žala, kuria prašo priteisti. R. B. prašo priteisti 345 Lt., R. V. prašo priteisti 517 Lt. R. K. prašo priteisti 690Lt.,G. V. prašo priteisti 345Lt., V. V. prašo priteisti 345 Lt.,AB SEB (duomenys neskelbtini) bankas prašo priteisti 690,56Lt., G. V. prao priteisti 690Lt., N. K. prašo priteisti 345Lt. Civiliniai ieškiniai pagristi, todel pagal LR BPK 109,110,112,115 str. str. turi buti priteisti iš kaltu asmenu.
Priimant nuosprendi, daiktiniu irodymu, turinciu reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, klausimas sprendžiamas pagal LR BPK 94 str. 1d.1p.,2p. ir 3p., tai yra , vieni ju turi buti konfiskuojami kaip nusikalstamos veikos irankiai, priemones ir nusikalstamos veikos rezultatai, kiti daiktai, kuriu apyvarta uždrausta – sunaikinami, treti - gražinami LR generalinei prokuraturai.
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelge i bendruosius bausmes skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 str.: i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytu nusikalstamu veiku motyvus ir tikslus, nusikalstamu veiku stadija, kaltinamuju asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši, atsakomybe sunkinancias ir lengvinancias aplinkybes bei i bausmes skyrima, kai yra sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu ( LR BK 61 str.).
Kaltinamasis I. I. padare tris sunkius, tycinius nusikaltimus. Kaltinamasis V. A. padare tris tycinius, du sunkius, viena - apysunki nusikaltimus.Kaltinamiieji R. T., R. B., G. V.,V. O., D. K. padare po du sunkius, tycinius nusikaltimus, kaltinamasis D. S. padare tris tycinius- du sunkius, viena apysunki nusikaltimus. Kaltinamieji N. S., R. P., S. J., D. R., Š. R. T. S., V. R., D. M. padare po viena sunku, tycini nusikaltima. Nusikaltimu pobudis savanaudiškas. Nusikalstamu veiku organizuotumas, testinumas rodo aukšta nusikalstamu veiku organizuotumo lygi, pagamintu netikru pinigu kiekiai ir verte yra labai dideli ir ju paplitimas E. S. šalyse turejo neigiamos itakos musu valstybes prestižui ir autoritetui. Buvo padaryta žala valstybes finansinei sistemai.
Sunkinancia aplinkybe kaltinamiesiems, išskyrus D. M., reikia laikyti tai, kad jie nusikaltimus padare organizuotoje grupeje ( LR BK 60 str. 1d.2p.). Kaltinamiesiems I. I., R. T., V. A., V. O., R. P., R. B., G. V., lengvinancia aplinkybe reikia laikyti tai, kad jie kaltais prisipažino ir padejo išaiškinti šias veikas bei joje dalyvavusius asmenis ( nors neige kai kurias aplinkybes, stengesi sumenkinti savo vaidmeni, taciau iš esmes prisipažino ir padejo išaiškinti šias veikas).
Kaltinimo inkriminuota sunkinanti aplinkybe – savanaudiškos paskatos turi buti pašalinta ir štai del ko. Ši aplinkybe netaikoma tais atvejais, kai ji nors ir nurodyta istatyme ( LR BK 60 str.. 1d.3p.), taciau sudaro butinaji nusikaltimo sudeties požymi. Netikru pinigu gaminimas ir realizavimas yra susijes su nusikalstamu praturtejimu yra savanaudiškas
Kaltinamiesiems S. J., D. R., Š. R., D. M., D. S. lengvinancia aplinkybe reikia laikyti tai, kad jie kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi del padaryto. Skirdamas S. J. ir Š. R. bausmes, teismas atsižvelge i tai, kad jie buvo patys nuoširdžiausi. Kaltinamuju N. S., V. R., D. K. lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Nors N. S. iš esmes prisipažino padares nusikaltima, taciau nebuvo nuoširdus, elgesi iššaukianciai, i pirmaji teismo posedi atvyko devedamas kauke, po to elgesi gana išdidžiai, gailejo saves, o ne del padaryto nusikaltimo. Teismas, ivertines jo asmenybe bei elgesi, jo atžvilgiu nepripažino lengvinanciu aplinkybiu.
Teismas atsižvelge ir i kaltinamuju elgesi teisminio bylos nagrinejimo metu. Kaltinamieji I. I., R. T., G. V. ir N. S. elgesi išdidžiai, gailejo saves.
Kaltinamasis D. S. taip pat rode nepagarba teismui. I teismo posedi atvyko neblaivus, po to savavališkai išvyko i Ispanija, del ko buvo išduotas Europos arešto orderis ir jis policijos pagalba pargabentas i Lietuva. I šia aplinkybe teismas atkreipe demesi, skirdamas jam bausme.
Skirdamas bausmes, teismas individualizuoja bausmes pagal kiekvieno iš kaltininku vaidmeni nusikaltimu padaryme. Teismas atkreipe demesi i tai, kad kaltinamieji Š. R., D. R., D. S., V. O., T. S., S. J., D. M. itakos vykstantiems nusikalstamiems procesams neturejo, jie užeme mažesne padeti pagal hierarchija organizuotoje grupeje. Taip pat atsižvelgiama ir i tai, kad tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobudžio ir už šia veika numatytos bausmes turi buti teisinga pusiausvyra ( proporcija).Pažymetina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisiu Teismo jurisdrudencijoje ne karta konstatuota, kad tai atvejais, kai pripažistama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamu ir pakankamu teisines gynybos del pernelyg ilgo proceso trukmes priemoniu yra bausmes sumažinimas kaltinamiesiems. Taciau teismas padare išvada, kad teismas bylos nevilkino, del jo kaltes byloje nebuvo paskelbta nei viena pertrauka ar atidetas bylos nagrinejimas. Bylos nagrinejimas užsitese del kai kuriu kaltinamuju ir gynejo ligu.
Skirdamas bausmes, teismas ivertino ir tai, kad kaltinamiesiems taikoma ir baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimas. Be to, skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama ir i tai, kad praejus nemažam laikui po nusikaltimu padarymo, jie daugiau nenusikalto. Byloje nera duomenu ir apie ju padarytus administracinius pažeidimus.
I. I. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksciau neteistas. Padare tris sunkius, tycinius nusikaltimus, buvo visu nusikaltimu iniciatorius ir organizatorius, jo turimos žinios ir gabumai leido sukurti gaminamu pinigu kompiuterinius maketus, kurie ir buvo šiu nusikalstamu veiku pagrindas.Be šio kruopšciai atlikto darbo tolimesni netikru pinigu gamybos etapai butu buve sunkiai imanomi. Jis nuolat kontroliavo gamybos procesa nuo pradžios iki pabaigos, teike pasiulymus del gamybos proceduru gerinimo, turedamas tiksla pagaminti aukštesnes kokybes netikrus pinigus. Atsižvegiant i visas bylos aplinkybes, jo asmenybe bei kitas aptartas aplinkybes, jam turi buti paskirta didesne bausme nei jos vidurkis.
R. T. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksciau neteistas. Padare du sunkius , tycinius nusikaltimus, buvo nusikaltimu organizatorius ir koordinatorius. Nebuvo nuoširdus, gailejo saves. Atsižvelgiant i jo nusikaltimu pavojingumo laipsni, asmenybe, bylos aplinkybes, bei kitas aptartas aplinkybes,jam turi buti paskirta bausme didesne nei jos vidurkis.
G. V. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksciau neteistas. Padare du sunkius tycinius nusikaltimus. Teismo sprendimu dviem nepilnameciams vaikams paskirta gyvenamoji vieta su juo, nors byloje nera duomenu, kad vaikais nesirupina ar blogai rupinasi vaiku mama, kuriai neapribotos teises i vaikus. Jis buvo nusikaltimo organizatorius ir aktyvus dalyvis. Teisme nebuvo nuoširdus, stengesi sumenkinti savo padeti.Atsižvelgiant i jo nusikaltimu pavojingumo laipsni, asmenybe, bylos aplinkybes bei kitas aptartas aplinkybes, jam turi buti skiriama bausme didesne nei bausmes vidurkis.
R. B. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksciau neteistas. Padare du sunkius, tycinius nusikaltimus. Jis buvo nusikaltimo organizatorius ir aktyvus dalyvis. Nors neige kai kurias aplinkybes, bet buvo nuoširdus. Atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes, i jo asmenybe, i padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni bei jau aptartas aplinkybes jam turi buti skiriama bausme, didesne nei jos vidurkis.
Byloje esantys medicininiai dokumentai rodo, kad R. B. serga sunkia liga. Atlikus teismo medicinos ekspertize nustatyta, kad R. B. serga onkologine liga – II stadijjos piktybine odos melanoma. R. B. nustatyta piktybine odos melanoma yra sunki, nepasiduodanti gydymui liga, linkusi metastaziuoti i kitus organus. R. B. del nustatytos onkologines ligos reikalingas nuolatinis gydymas ir kontrole specializuotoje onkologineje gydymo istaigoje. Ikalinimo vietoje specialistu onkologu nera, todel priverstinis gydymas ir kontrole butu negalimi. Laisves atemimo vietoje nei pilnavertis gydymas , nei kontrole butu negalimi.
Teisiamajame posedyje dalyvaves teismo medicinos ekspertas doc. A. Cepla patvirtino šia išvada ir papildomai paaiškino, kad šios ligos gydymas užtrunka labai ilga laika ir iki šiol ši liga nepagydoma ir gydymui nepasiduodanti. Gydymas turi buti aktyvus ir taikomas tik specializuotje stacionarineje ligonineje. Bausmes atlikimo vietoje nera specialistu, kurie galetu gydyti tokio poudžio liga. Šiuo metu R. B. intensyviai gydomas ir jam bus per sunku atlikti laisves atemimo bausme. Priešingu atveju liga išsivystys i trecia, ketvirta stadijas ir žmogus bus pasmerktas numirti. Specializuotas gydymas yra tik stacionarineje ligonineje, kur šiuo metu R. B. gydomas. Ekspertas taip pat pažymejo, kad gydytoju komisija, duodama išvada , atsižvelge i „Nepagydomu ligu ir sveikatos bukles, del kuriu nuteistieji gali buti atleisti nuo tolimesnio bausmes atlikimo del ligos“ saraša.
Istatymas numato, kad nusikalstama veika padares asmuo gali buti atleistas nuo bausmes, jeigu iki teismo nuosprendžio priemimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, del kurios bausme atlikti butu per sunku.Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, paskiria tokiam asmeniui bausme ir atleidžia ji nuo bausmes atlikimo. Spresdamas ši klausima, teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos sunkuma, nuteistojo asmenybe ir ligos pobudi ( LR BK 76 str.1d.).
Iš to seka, kad istatymo nustatyta norma - atleidima nuo bausmes ligos, teismas gali taikyti, bet neprivalo tai daryti. Išanalizaves visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybe, teismas padare išvada, kad R. B. atžvilgiu galima taikyti BK 76 str. norma ir štai del ko. Atsižvelgdamas i tai, kad R. B. padare du sunkius tycinius nusikaltimus, praejus po nusikaltimo padarymo gana ilgam laikui , jis daugiau nenusikalto, dirba. Kaip matyti iš medicinos dokumentu, R. B. sunkia liga susirgo po nusikaltimu padarymo, liga intensyviai gydoma, taciau pasveikimo rezultatu nera.R. B. serga sunkia onkologine liga, kuri nepasiduoda gydymui, iki šiol nepagydoma, todel gali buti sunkios ir neatstatomos pasekmes. Teismas, išklauses eksperto paaiškinimu, padare išvada, kad R. B. del ligos pobudžio bus per sunku atlikti laisves atemimo bausme,nes pataisos istaigoje nera specialios medicinos irangos ir specialistu ( ka patvirtino ir medicinos specialistas, kuris rekomendavo atleisti R. B. nuo bausmes), todel jis gali buti atleistas nuo bausmes.
Kaltinamasis N. S. dirba, charakterizuojams teigiamai, anksciau neteistas. Buvo aktyvus organizuotos grupes narys, turejo specialiu žiniu, kurias panaudojo netikru euru gamyboje. Atsižvelgiant i asmenybe, bei paminetas ir aptartas aplinkybes, jam turi buti skiriama bausme didesne nei jos vidurkis.
Kaltinamasis V. A. nedirbo, tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai, anksciau neteistas, savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigunams pateike netikrus eurus, taciau padare tris tycinius, du sunkius, viena apysunki nusikaltimus. Jo namuose buvo rasta literatura susijusi su pinigu padirbinejimu, jis konsultavo I. I. kai kuriais netikru pinigu gamybos klausimais, stengesi likti nuošaly nuo kitu asmenu, susijusiu su netikru pinigu gamyba, nors jo vaidmuo buvo svarbus, nes turejo specialiu žiniu, kurie buvo reikalingi netikru pinigu gamyboje. Atsižvelgiant i asmenybe, bylos aplinkybes, ivertinus aptartas aplinkybes, jam turi buti skiriamas bausmes vidurkis.
Kaltinamasis R. P. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksciau neteistas, buvo aktyvus organizuotos grupes narys, sukurste nusikaltima daryti S. J., padare tycini,sunku nusikaltima, todel atsižvelgiant i kaltinamijo asmenybe, bylos aplinkybes bei jau aptartas aplinkybes ,jam turi buti paskirtas bausme artima vidurkiui.
Kaltinamasis S. J. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksciau neteistas, nusikalto del sunkios materialines padeties, sukurstytas R. P., buvo nuoširdus, nesistenge menkinti savo padeties ar kitaip išsisukineti, bet padare sunku tycini nusikaltima, todel atsižvelgiant i jau paminetas aplinkybes, kaltinamojo asmenybe, jam turi buti paskirta minimali sankcijoje numatyta bausme.
Kaltinamasis V. O. dirba, charaketrizuojamas teigiamai, anksciau teistas, teistumas išnykes, padare du tycinius, viena sunku, kita apysunki nusikaltimus, todel atsižvelgiant i jo asmenybe, bylos aplinkybes, jau aptartas aplinkybes, jam turi buti paskirta bausme mažesne nei jos vidurkis.
Kaltinamasis D. S. nedirbo, buvo pasislepes nuo teismo, rode nepagarba, anksciau teistas, teistumas išnykes, bet buvo nuoširdus. Padare tris tycinius, du sunkius ir viena apysunki nusikaltimus. Atsižvelgiant i jo asmenybe, i bylos aplinkybes, i jau aptartas aplinkybes, jam turi buti paskirta bausme žemesne nei vidurkis.
Kaltinamasis D. R. šiuo metu nedirba, anksciau neteistas, padare viena tycini sunku nusikaltima, todel atsižvelgiant i jo asmenybe, jau aptartas aplinkybes, jam turi buti skiriama bausme artima minimumui.
Kaltinamasis Š. R. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksciau neteistas. Teisme buvo nuoširdus, neneige kaltes, neišsisukinejo, nebande suklaidinti teismo.Teismas atsižvelge i tai, kad i nusikaltima ji itrauke artimi žmones – tevas D. R. ir krikšto tevas G. V.. Jo asmenybei nemaža itaka turejo ir I. I.. Iš telefoniniu pokalbiu suvestiniu daroma išvada, kad I. I. jam dare psichologini spaudima, liepdamas eiti i darba. Š. R. nusikalto jau budamas pilnametis. Taciau jis turejo psichologiniu problemu, lankesi pas psichologa. Teismo posedyje apklausta psichologe B. B. paaiškino, kad Š. R. pažista nuo 2001m., kai ji atvede mama, kuri aiškino, kad jis negali saves realizuoti,turi bendravimo problemu, nelaimingas. Subjektyvia nuomone, stokojo savarankiškumo, buvo priklausomas nuo mamos, truko brandos, nesielge taip kaip jo amžiaus jaunuoliai, galejo buti paveiktas iš šalies. Ar 2003-2004 m. pagal socialine branda jo mastymas prilygo pilnameciui asmeniui, psichologe negalejo pasakyti, nes reikejo papildomo tyrimo. Teismo nuomone, šiuo metu atlikti psichologini tyrima, nera prasmes, nes praejo gana daug laiko.
Istatymas numato, kad auklejamojo poveikio priemones gali buti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sueje aštuoniolika metu, taciau nebuvo sueje dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelges i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – i specialisto paaiškinimus ir išvada, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialine branda prilygsta nepilnameciui ir baudžiamosios atsakomybes ypatumu taikymas jam atitiktu BK 80 str. numatyta paskirti. Teismas ištyres visas bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybe, padare išvada, kad nepriklausomai nuo to, kad specialisto – psichologo Š. R. nepilnai ištirtas, taciau jis nusikaltimo padarymo metu buvo socialiniai nesubrendusi amenybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Š. R. psichologiniu problemu turejo nuo 2001m. Jo charaketrio formavimuis dideles itakos turejo tevu skyrybos, kai tevas išejo gyventi kitur.Š. R. bvo priklausomas nuo tevo. Nustatyta, kad Š. R. pasitikejo tiek tevu, tiek krikšto tevu. Tuo isitikino teismas, kai D. R. teisme pripažino, kad sunus norejo su juo bendrauti ir nieko blogo neatsitiko, kad sunus gamino netikrus pinigus ir klause jo nurodymu. Š. R. atžvilgiu abejingai elgesi ir G. V. – D. R. pusbrolis, o Š. R. - krikšto tevas. Teismas atkreipe demesi i tai, kad tada , kai Š. R. nejo gaminti netikru pinigu, ji gasdino I. I., kuris vadovavo visai gamybai.. Tai, kad Š. R. truko brandos ir jis buvo lengvai palenkiama asmenybe, patvirtino ir psichologe B. B.. Teismas atsižvelge ir i tai, kad Š. R. i netikru pinigu gamyba buvo itrauktas ne nuo pradžios, jo vaidmuo buvo ne pagrindinis, jis užeme mažesne padeti pagal hierarchija organizuotoje grupeje. Esant tokiom aplinkybem, teismas mano, kad Š. R. atžvilgiu gali buti taikomos BK 81str. 2d. nuostatos. Kadangi jis padare sunku, tycini nusikaltima, jam turi buti paskirta laisves atemimo bausme, o jos vykdymas atidetas ( LR BK 92 str.). Teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, nes praejus gana ilgam laikui po nusikaltimo padarymo, Š. R. nenusikalto, dirba.
Kaltinamasis T. S. nedirba, anksciau neteistas. Padare viena sunku, tycini nusikaltima. Nebuvo nuoširdus, stengesi išsisukineti, klaidino teisma. Atsižvelgiant i jo asmenybe bei kitas aptartas aplinkybes, jam skiriama bausme mažesne nei bausmes vidurkis.
Kaltinamoji D. M. dirba, charakterizuojama teigiamai, anksciau neteista.Jai iš kaltinimo pašalinama sunkinanti aplinkybe, kad nusikalto organizuotoje grupeje. Sunkinanciu aplinkybiu jos atžvilgiu nenustatyta. Kadangi D.. M. kalta prisipažino, del jos nusikalstamu veiku nekilo reali žala, nes jai dalyvaujant gaminti netikri pinigai nebuvo pabaigti ir nepaleisti i apyvarta, ivertinus tai, kad ji itraukta i nusikalstama veika savo draugo T. S., jos veika nutruko pasikesinimo stadijoje, jai taikomas BK 62 str.2d. 4p.3d.3p. ir turi buti paskirta švelnesne bausmes rušis nei numatyta LR BK 213 str. 2d. sankcijoje. Jai skiriama laisves apribojimo bausme.
Kaltinamasis D. K. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksciau neteistas. Padare du tycinius, sunkius nusikaltimus. Jo atžvilgiu lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Esant sunkinanciai aplinkybei – nusikaltimus padare organizuotoje grupeje, bei atsižvelgus i visas aptartas aplinlybes ir i asmenybe, jam skiriama bausme artima vidurkiui.
Kaltinamasis V. R. šiuo metu atlieka bausme. Jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Sunkinancia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalto organizuotoje grupeje. Padare viena sunku, tycini nusikaltima. Esant vienai sunkinanciai aplinkybei ir nesant lengvinanciu aplinkybiu, atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes, i kaltinamojo asmenybe bei jau aptartas aplinkybes, jam skiriama bausme didesne nei jos vidurkis.
Kadangi kaltinamieji I. I., R. T., N. S., G. V., R. P. padare sunkius nusikaltimus, už kuriuos nuteisiami realiom ilgalaikem laisves atemimo bausmem, todel jiems kardomosios priemones keiciamos i suemima.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297- 308 str. str.
nusprende:
1. I. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstams veikas, numatytas LR BK 213 str. 2d., 24 str. 6d.213 str. 2d., 213 str. 2d. ir nuteisti:
pagal BK 213 str. 2d ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 50 nominalo JAV doleriu banknotu gaminimo, laikymo ir realizavimo) laisves atemimu 4 ( ketveriems) metams;
pagal BK 24 str. 6d. 213 str. 2d. (padedant gaminti dideli kieki ir dideles vertes netikru 50 nominalo euru banknotus) laisves atemimu 3 ( trejiems) metams ir 6 (šešiems) menesiams;
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru banknotu gaminimo, laikymo ir realizavimo) laisves atemimu 6 ( šešeriems) metams ir 6 (šešiems) menesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d.4d., bausmes sunbendrinti, jas iš dalies sudedant ir galutine subendrinta bausme I. I. paskirti laisves atemima 7 ( septynerius ) metus ir 6 (šešis) menesius.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone – užstata 100 000 Lt. pakeisti i suemima, suimant ji teismo saleje.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2009m. gegužes 22d.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. lapkricio 06d. iki 2005m. sausio 08d.
Užstata 100 000Lt. ( šimta tukstanciu ), imoketa i Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos depozitine saskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus banko Naujamiescio filiale, gražinti užstato davejai L. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis LR BK 72 str., paskirti I. I. baudžiamojo poveikio priemone - privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotinio turto verte atitinkancia pinigu suma iš viso už 4 141 961,20 Lt. (keturis milijonus šimta keturiasdešimt viena tukstanti devynis šimtus šešiasdešimt viena lita ir dvidešimt centu).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d.3p. konfiskuoti iš I. I. patalpas, esancias (duomenys neskelbtini),( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausancias nuosavybes teisemis I. I. ir L. I., automobili VOLVO S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausanti R. I., 8230 (aštuonis tukstancius du šimtus trisdešimt) litu ir 61 300 ( šešiasdešimt viena tukstanti ir tris šimtus) euru rastus kratos metu, 92,13 USD ( devyniasdešimt du JAV dolerius ir trylika centu) ir 72 145,26Lt. ( septyniasdešimt du tukstancius šimta keturiasdešimt penkis litus ir dvidešimt šešis centus), esancius AB (duomenys neskelbtini) banke ( kodas (duomenys neskelbtini)) I. I. asmenineje saskaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryšio telefona „Sonys Ericsson S 700i“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefona „Sony Ericsson K 700I“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefona „NOKIA 3100“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), skeneri „Microtek“, serijos Nr. W 180301126 su maitinimo laidu, spausdintuva „HP Color Laser Jet 1500L“, serijos Nr. CNHRG69104 su maitinimo bei USB laidu, nešiojama kompiuteri „Fujitsu Siemens Amilo“, registracijos Nr. FH2U su maitinimo laidu.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš I. I. likusia konfiskuotino turto verte ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojamas turtas) atitinkancia pinigu suma.
Laikinas nuosavybes apribojimo priemones, taikytas I. I. bei kitu, žemiau nurodytu asmenu nuosavybes teises i žemiau nurodyta turta:
- žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanti I. I.;
- žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanti I. I.;
-žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanti I. I., A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), S. G. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));
-žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanti I. I., A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), S. G. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)),
i automobili “Renault Megane” valst.Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausanti L. I. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
- žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanti I. I.;
- pastata – gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanti I. I.;
- pastata – gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanti I. I. bei du geltonos spalvos žiedus, nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.
2. R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 213 str. 2d., 213 str. 2d. ir nuteisti:
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 50 nominalo JAV doleriu gaminimo, laikymo ir realizavimo) laisves atemimu 3 ( trejiems ) metams ir 6 (šešiems ) menesiams;
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru gaminimo, laikymo ir realizavimo) laisves atemimu 6 ( šešeriems) metams ir 6( šešiems ) menesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d.4d. bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant ir subendrinta galutine bausme R. T. paskirti laisves atemima 7 ( septynerius ) metus.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone užstata 60 000Lt. pakeisti i suemima, ji suimti teismo saleje.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai nuo 2009m. gegužes 22d.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. lapkricio 06d. iki 2005m. vasario 08d.
Užstata 60000 ( šešiasdešimt tukstanciu ) litu, imoketa i Lietuvos generalines prokuraturos depozitine saskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB Vilniaus banke Naujamiescio filiale gražinti užstato davejui T. V., a.k. (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis LR BK 72 str. R. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojat turto ir išieškant konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma iš viso už 1 437 800,10Lt. ( viena milijona keturis šimtus trisdešimt septynis tukstancius aštuonis šimtus litu ir dešimt centu).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d. 3p. konfiskuoti iš R. T. kratos metu rastus pinigus ir daiktus: 15 830 Lt. ( penkiolika tukstanciu aštuonis šimtus trisdešimt litu), mobilaus ryšio telefona „Sony Ericsson“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefona „Sony Ericsson“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), laikrodi „Chopard“, apyranke „Baraka“ su 14 akmenuku, auksine grandinele su kryžiuku, žieda, 30 000 ( trisdešimt tukstanciu ) euru, žieda su akmeniu panašiu i deimanta, balto metalo žieda su juodos spalvos akmenuku ir 10 skaidriu akmenuku, geltonos spalvos vyriška žieda su skaidriu akmenuku, nešiojama kompiuteri „Dell“, akmenuka panašu i deimanta, automobili AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausanti M. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), esanciai (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš R. T. likusia konfiskuotino turto verte ( kiek jos nepadengia konfiskuojamas jau nurodytas turtas) atitinkancia pinigu suma.
Laikinas nuosavybes apribojomo priemones, taikytas žemes sklypui , esanciam (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanti R. T., O. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), A. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)); žemes sklypui., esanciam (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybes teise priklausantis O. K. ( a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), A. J. ( a.,k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.
3.N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika numatyta LR BK 213 str. 2d. ir nuteisti ji laisves atemimu 6 ( šešeriems ) metams ir 8 ( aštuoniems ) menesiams.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone – dokumentu paemima ir rašytini pasižadejima neišvykti iš gyvenamosios vietos pakeisti i suemima, suimant ji teismo saleje.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2009m. gegužes 22d.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004-11-06 iki 2005m. sausio 08d.
Vadovaujantis LR BK 72 str. paskirti N. S. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto verte atitinkancia suma suma iš viso už 240 000Lt (du šimtus keturiasdešimt tukstanciu).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d.3p. konfiskuoti N. S. priklausancius daiktus: nešojamaji kompiuteri „Compaq nx 7000“ Nr. CND 33108Q3“ ir maitinimo bloka Nr. F 3-03040631177E, kišenini kompiuteri – telefona, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ( idetas i paketa Nr. 0012167), mobilaus ryšio telefona „NOKIA 6230“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nešiojama komiupteri „HP Pavillon zd 7000“, serijos Nr. CNF 4032TZ9 ir maitinimo bloka Nr.CT: 567630 ALLPE4TK, spausdintuva „HP LaserJet 2300“ Nr. CNCFD9573.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš iš N. S. likusia konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojamas turtas).
Laikinas nuosavybes teises apribojimo priemones, taikytas E. D. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) turtui: nuosavybes teise priklausanciam žemes sklypui, esanciam (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuosavybes teise priklausanciam automobiliui „Mitsubishi Eclipse“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui isisiteisejus panaikinti.
Laikinas nuosavybes teises apribojimo priemones, taikytas J. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) turtui: 7/100 dalies nuosavybes teise priklausancio gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.
4. G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika numatyta LR BK 213 str. 2d. ir 213 str. 2d. ir nuteisti:
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru50 nominalo JAV doleriu gaminimo ) laisves atemimu 3 ( trejiems ) metams;
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru gaminimo ) laisves atemimu 6 ( šešeriems ) metams ir 7 ( septyniems ) menesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 4d. bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant ir galutine subendrinta bausme G. V. paskirti laisves atemima 7 ( septynerius ) metus.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomasias priemones – rašytini pasižadejima neišvykti ir dokumentu paemima pakeisti i suemima, suimant ji teismo saleje.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2009m. gegužes 22d.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m.lapkricio 06d. iki 2005m. sausio 08d.
Vadovaujantis LR BK 72 str. paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma iš viso 104 425,34Lt. ( viena šimta keturis tukstancius keturis šimtus dvidešimt penkis litus ir trisdešimt keturis centus).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d. 3p., konfiskuoti žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Sodu bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybes teise priklausanti G. V. ir A. V., sodo pastata, esanti (duomenys neskelbtini) „SB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybes teisemis priklausanti G. V. ir A. V., automobili „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausanti G. V., AB banke „(duomenys neskelbtini)“ G. V. asmenineje saskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esancias pinigines lešas – 6721,31Lt. ( šešis tukstancius septynis šimtus dvidešimt viena lita ir trisdešimt viena centa) , 1090 euru ( viena tukstanti devyniasdešimt euru), 5000 euru ( penkis tukstancius euru).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš G. V. likusia konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojamas turtas).
Laikinas nuosavybes teises apribojimo priemones, taikytas G. V. turtui : 5000 ( penki tukstanciai ) euru, 50 ( penkiasdešimt ) JAV doleriu, 11000 ( vienuolika tukstanciu ) litu, nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.
5. R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 213 str. 2d. ir 213 str. 2d. ir nuteisti:
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 50 nominalo JAV doleriu laikymo, realizavimo ) laisves atemimu 3 ( trejiems ) metams;
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru laikymo ir realizavimo ) laisves atemimu 6 ( šešeriems ) metams ir 6 ( šešiems ) menesiams .
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 4d. bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir subendinta galutine bausme R. B. paskirti laisves atemima 6 ( šešerius ) metus ir 7 (septynis ) menesius.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. lapkricio 06d. iki 2005m. vasario 08d.
Vadovaujantis LR BK 76 str.1d., R. B. atleisti nuo bausmes atlikimo del ligos.
Kardomaja priemone – užstata 50 000Lt. ( penkiasdešimt tukstanciu ) imoketa i Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos depozitine saskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB Vilniaus banke Naujamiescio filiale, nuosprendžiui isiteisejus gražinti užstato davejai R. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis LR BK 72 str. paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma iš viso už 1 437 800,10 Lt. ( viena milijona keturis šimtus trisdešimt septynis tukstancius aštuonis šimtus litu ir dešimt centu).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d.3p. konfiskuoti buta , esanti (duomenys neskelbtini) su butui tenkanciu žemes sklypu, nuosavybes teise priklausanti Š. G. vardu( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobili „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausanti M. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“ ( imones kodas (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), pinigus – 600( šešis šimtus) euru.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš R. B. likusia konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojamas turtas).
Laikinas nuosavybes teisu apribojima i: žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamaji nama , esanti (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinius pastatus, esancius (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6450euru, 200 JAV doleriu, pistoleta „Pietro Beretta“ Nr. E71483Y su dviem detuvem ( apkabom), kuriose yra 15 šoviniu, 4200Lt., mobilaus ryšio telefona „Nokia 720“, geltonos spalvos metalo vyriška apyranke su užrašu „BARAKA“, apyranke užsegama sagtele, nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.
6. V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 213 str. 2d. , 213 str. 2d., 213 str.1d. ir nuteisti:
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 50 nominalo JAV doleriu gaminimo ) laisves atemimu 4 ( keturiems ) metams ir 6 (šešiems ) menesiams;
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 50 nominalo euru gaminimo) laisves atemimu 5( penkeriems ) metams ir 6 ( šešiems ) menesiams:
pagal BK 213 str. 1d. ( del netikru 100 nominalo euru gaminimo ) laisves atemimu laisves atemimu 2 ( dvejiems ) metams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 4d. bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima 6 ( šešerius ) metus ir 6 (šešis ) menesius.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone suemima iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2009m. gegužes 22d.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2005m. sausio 12d. iki 2005m.balandžio 07d. ir nuo 2008m. sausio 29d. iki 2009m. gegužes 22d.
Vadovaujantis LR BK 72 str. paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant knfiskuotinio turto verte atitinkancia pinigu suma iš viso už 277 969,18 Lt. ( du šimtus septyniasdešimt septynis tukstancius devynis šimtus šešiasdešimt devynis litus ir aštuoniolika centu).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d.3p. konfiskuoti V. A. priklausancius daiktus: atminties korteles adapteri, atminties kortele su užrašu BB01-5123-01212, revolveri markes „Manurchin“, modelis MR 88, pistoleta markes „Kevin“, modelis ZP 98 su dveim apkabom, šovinius , detektoriu su užrašu „NCT-168ML“, 50 euru banknota Nr. X 15573412073, mobilaus ryšio telefona „Siemens S65“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefona „NOKIA 6110“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefona „Siemens A50“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), mikrometra, skeneri „Canon“ Nr. F 915900, spausdintuva „HP Laser Jet 1200 series“ Nr. CNCJP51914, popieriaus pjaustymo irengini su komplektuojanciais irankiais – „EBA D72336“ Nr. 6112530, fotopopieriaus pjaustymo irengiini, arbaleta su optiniu taikikliu bei 6 ( šešiomis) strelemis, radijo prietaisa – Comumunications Receives IC-R Nr. 78742- juodos spalvos, radijo prietaisa – Communications Receives IC –R 100 juodos spalvos serijos Nr. 15356.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš V. A. likusia konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojamas turtas).
7. R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika numatyta LR BK 24 str. 5d. ir 6d. 213 str. 2d. ir nuteisti ji laisves atemimu 6 ( šešeriems ) metams ir 3 (trims) menesiams.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti iš gyvenamosios vietos pakeisti i suemima, ji suimant teismo saleje.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2009m. gegužes 22d.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. lapkricio 06d. iki 2004m. gruodžio 08d.
Vadovaujantis LR BK 72 str. paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto verte atitinkancia suma iš viso už 120 848 Lt.( viena šimta dvidešimt tukstanciu aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis ).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d.1p. konfiskuoti R. P. priklausanti mobilaus ryšio telefona „Nokia 3100“, IMEI NR. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš R. P. likusia konfiskuotino turto verte ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojamas turtas).
Laikinas nuosavybes teises apribojimo priemones, taikytas R. P. turtui : 320Lt., 600 euru, nosprendžiui isisteisejus panaikinti.
8.S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika numatyta LR BK 213 str. 2d. ir nuteisti ji laisves atemimu 3 (trejiems ) metams.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti iš gyvenamosios vietos nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo jo suemimo dienos.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. lapkricio 04d. iki 2004m. gruodžio 08d.
Vadovaujantis LR BK 72 str. paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma viso už 9 150 Lt. ( devyni tukstanciai šimtas penkiasdešimt ).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d. 1p. konfiskuoti mobilaus ryšio telefona „NOKIA 3100“ , kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš S. J. likusia konfiskuotino turto verte ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojamas turtas) atitinkancia pinigu suma.
9. V. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numtatytas LR BK 213 str. 1d. ir 213 str. 2d. ir nuteisti :
pagal BK 213 str. 1d. ( del netikru 50 nominalo JAV doleriu gaminimo) laisves atemimu 1 ( vieneriems ) metams ir 6 ( šešiems ) menesiams;
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru gaminimo ) laisves atemimu 3 ( trejiems ) metams ir 8 (aštuoniems) menesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 4d. bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir galutine subendrinta bausme V. O. paskirti laisves atemima 4 ( ketverius ) metus.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo jo suemimo dienos.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. lapkricio 06d. iki 2005m. vasario 08d.
Vadovaujantis LR BK 72 str. paskirti V. O. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant konfskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma iš viso 60 500 Lt.( šešiasdešimt tukstanciu penki šimtai litu).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d.3p. konfiskuoti iš V. O. mobilaus ryšio telefona „Motorola“ , kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir šratini pistoleta „Alfa 620‘ .
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš V. O. likusia konfiskuotino turto verte ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojamas turtas) atitinkancia pinigu suma.
10.D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 213 str. 2d. ,213 str. 2d., 253 str. 1d. ir nuteisti:
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 50 nominalo JAV doleriu gaminimo laisves atemimu 3 ( trejiems ) metams;
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru gaminimo ) laisves atemimu 4 ( ketveriems ) metams ir 3 (trims) menesiams;
pagal BK 253 str. 1d. laisves atemimu 8 ( aštuoniems ) menesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. ,4d.,5d.2p. bausmes už sunkius nusikaltimus subendrinti, jas iš dalies sudedant, o už apysunki nusikaltima subendrinti apemimo budu ir subendrinta galutine bausme D. S. paskirti laisves atemima 4 ( ketverius ) metus ir 5 (penkis ) menesius.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone – suemima iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2009m. gegužes 22d.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. lapkricio 06d. iki 2005m. balandžio 08d., nuo 2008m. liepos 31d. iki 2009m. gegužes 22d.
Vadovaujantis LR BPK 105 str. 1d. išieškoti iš D. S. valstybei ekstradicijos išlaidas 12 488,67Lt. ( dvylika tukstanciu keturi šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai ir šešiasdešimt septyni centai).
Vadovaujantis LR BK 72 str. paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma viso už 60 660 Lt. ( šešiasdešimt tukstanciu šeši šimtai šešiasdešimt). Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d. 1p. konfiskuoti iš D. S. mobilaus ryšio telefona „Nokia 8310“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis LR BK 72str. 5d. išieškoti iš D. S. likusia konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojamas turtas).
Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1d.2d. pistoleta „Valtro“ ir 8 šovinius nuosprendžiui isiteisejus perduoti Lietuvos Respublikos ginklu fondui.
Laikinas nuosavybes teises apribojimo priemones, taikytas A. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), nuosavybes teise priklausanciam turtui: ½ buto daliai, esanciai (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.
11.D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika numatyta LR BK 213 str. 2d. ir nuteisti ji laisves atemimu 3 ( trejiems ) metams ir 7 (septyniems ) menesiams.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo jo suemimo dienos.
I bausmes laika iskaityti suemima išbuta laika nuo 2004m. lapkricio 06d. iki 2004m. gruodžio 08d.
Vadovaujantis LR BK 72 str. paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma iš viso už 14 900 Lt. ( keturiolika tukstanciu devyni šimtai ).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d. 1p. iš D. R. konfiskuoti mobilaus ryšio telefona „ Nokia 1100“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš D. R. likusia konfiskuotino turto verte ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojams turtas) atitinkancia pinigu suma.
Laikinas nuosavybes teises apribojimo priemones, taikytas D. R. ( a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausanciam turtui: 400 Lt. ir 61 JAV doleriui, nuospendžiui isiteisejus panaikinti.
12.Š. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika numatyta LR BK 213 str. 2d. ir. nuteisti ji laisves atemimu 3 ( trejiems ) metams.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. lapkricio 06d. iki 2005m. sausio 08d.
Taikyti jo atžvilgiu LR BK 81 str.ir 92 str. ir bausmes vykdyma atideti 2 ( dvejiems ) metams.
Ipareigoti Š. R. dirbti ir nekeisti gyvenamosios vietos.
Kardomasias priemones – rašytini pasižadejima neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumentu paemima nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.
Vadovaujantis LR BK 72 str. paskirti Š. R. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma iš viso 24 000Lt. ( dvidešimt keturis tukstancius ).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d. 1p. konfiskuoti mobilaus ryšio telefona „NOKIA 3410“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele NR. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. išieškoti iš Š. R. likusia konfiskuotino turto verte ( kiek jos nepadengia jau nurodytas konfiskuojamas turtas) atitinkancia pinigu suma.
13.T. S. pripažinti kaltu padarius nusiaklstama veika numatyta LR BK 213 str. 2d. ir nuteisti ji laisves atemimu 3 ( trejiems ) metams ir 3 (trims ) menesiams.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti iš gyvenamosios vietos nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.
Bausmes pradžia T. S. skaiciuoti nuo jo suemimo dienos.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. lapkricio 06d. iki 2004m. lapkricio 08d.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. paskirti T. S. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, išieškant iš jo 7 200 Lt. ( septynis tukstancius du šimtus ).
14.D. M. pripažinti kalta padarius nusikalstama veika numatyta LR BK 22 str. 1d. 213 str. 2d. ir pritaikius LR BK 62 str. 2d. 4p. ir 3d. 3p. nuteisti ja 1 ( vieneriu ) metu laisves apribojimo bausme, ipareigojant be teismo žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir 100 valandu neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. lapkricoio 06d. iki 2004m. lapkricio 08d.
Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui isisteisejus panaikinti.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5d. paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemone – privaloma turto konfiskavima, išieškant iš D. M. konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma viso 2400Lt. ( du tukstanciai keturi šimtai ).
15.V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika numatyta LR BK 213 str. 2d. ir nuteisti ji 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems ) menesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5d. 1p. paskirta bausme V. R. apemimo budu subendrinti su 2006-08-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta treju metu laisves atemimo bausme ir galutine bausme paskirti laisves atemima 6 (šešerius) metus ir 6 (šešis ) menesius.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone namu arešta pakeisti i suemima.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2009m. gegužes 22d.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2004m. gruodžio 01d. iki 2005m. birželio 03d. ir nuo 2008-01-21 iki 2009m. gegužes 22d. atliekant bausme pagal 2006-08-21 nuosprendi.
16. D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 213 str. 2d. ir 213 str. 2d. ir nuteisti:
pagal BK 213 str. 2d.( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 50 nominalo JAV doleriu igijimo, laikymo, realizavimo) laisves atemimu 4 ( ketveriems ) metams ir 6 (šešiems ) menesiams;
pagal BK 213 str. 2d. ( del didelio kiekio ir dideles vertes netikru 100 nominalo euru igijimo, laikymo ir realizavimo ) laisves atemimu 5 ( penkeriems ) metams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 4d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima 5 ( penkerius ) metus ir 6 ( šešis) menesius.
Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo jo suemimo dienos.
I bausmes laika iskaityti suemime išbuta laika nuo 2006-03-23 iki 2006-03-24.
Priteisti iš nuteistuju I. I., R. T., N. S., G. V., V. A., R. B., V. O.,D. S., R. P., S. J., D. R., Š. R., T. S., D. M., V. R. ir D. K. solidariai civiliniams ieškovams : UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10703,68 Lt., R. B.- 345 Lt., R. V. - 517 Lt. , R. K. - 690Lt.,G. V. - 345Lt., V. V. - 345 Lt.,AB (duomenys neskelbtini)- 690,56Lt., G. V. - 690Lt., N. K. - 345Lt.
Daiktinius irodymus aštuoniolika kompaktiniu disku, keturias vaizdo kasetes, kompiuterine laikmena esancia baltame voke gražinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai ( LR BPK 94 str. 1d.3p. ).
1. išorini kieta diska “Q-tec” Nr.03011500778, 8 vnt. pleviu su 50 JAV doleriu averso ir reverso puses atvaizdais, 2 vnt. klišiu giliaspaudems imituoti, 2 vnt. mikrometru, aliuminizuota plevele, žalios spalvos aliuminio pudra, spalvu palete, kliše, metaline plokšte, dažus ir popierini paketa, irengini giliaspaudei imituoti, 8 (aštuonis) kompaktinius diskus CD pakete Nr. 0025021, 2 vnt. pleviu su 50 JAV doleriu averso ir reverso puses atvaizdu, pleves: 440x146 mm, 460x338 mm, 450x338 mm su 100 (šimto) euru numeriu atvaizdais, pleves: 385x260 mm, 440x192 mm, 400x135 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, 195x65 mm pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu, hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdais, 68x36 mm pleve su 100 (šimto) euru hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdais,430x188 mm pleve su numeriais, dažus, 826 (aštuonis šimtus dvidešimt šešis) lapus su 12 vnt. 100 (šimto) euru banknotu averso puses atvaizdais, 5 maišus su šiukšlemis ir euro pinigu atraižomis, 100 euru nominalo banknota, serijos Nr.Q03293811770, 1100 vnt. 100 euru nominalo banknotu, 590x410 mm šilkografini remeli su 100 euru vandens ženklu, hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdais, kartonine deže su „Bantex“ trintukais, dežute su “Maped“ firmos gumytemis, 2 aliuminines folgos ritineliais, šilkografijos remelius: 840x588 mm, 2 vnt. 595x500 mm, 590x408 mm, dvi pleves su 50 JAV doleriu elementu atvaizdais, 13 (trylika) lapu su 50 (penkiasdešimt) euru elementu atvaizdais, 530x420 mm pleve su 100 (šimto) euru apsauginiu juosteliu elementu atvaizdais, pleves: 284x200 mm, 72x49 mm, 66x52 mm, 68x50 mm,112x87 mm, 93x50 mm, 70x51 mm, 68x36 mm, pleve su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, 54x51 mm, 53x48 mm, 185x50 mm su 100 (šimto) euru vandens ženklu elementu atvaizdais, pleves: 33x33 mm, 38x32 mm su 100 (šimto) euru spalva keicianciu elementu atvaizdais, pleves: 70x48 mm, 66x33 mm su 100 (šimto) euru hologramos ir spalva keicianciu elementu atvaizdais, 32x27 mm pleve su 100 (šimto) euru hologramos elementu atvaizdais, viena 100 euru nominalo banknota Nr.: M02531465146, 5371 (penkis tukstancius tris šimtus septyniasdešimt viena) lapa su atspausdintomis apsaugos priemonemis – juostelemis, kompaktini diska su užrašais „Verbatim“ bei „Transport“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašais „SPACE WALKER“ bei „TRAVEL JURA OXFORD DelTEISE SPYGLIUI VYTAUTYNAS DIMKAI KTU“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašais „SPACE WALKER“ bei „DARBAI TIK FONTAI“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašais „PRINCO CDR-74“ bei „BAND VISKO DAUG“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašais „PRINCO“ bei „BREEF WOID BELEKAS“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašais „MMORE“ bei „SVDETELSTVO“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašais „PRINCO“ bei „WOID DARBUKAI BANDERAS SENAS“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašais „LEAD DATA“ bei „VISA PRANCUZIJA ir t.t. BLOGI SPYGLIUI WOID 3 DAUG VISKO“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašais „MMORE“ bei „BAC EU 2002“ su plastikiniu deklu, 4 (keturias) pleves su atskirais euru elementu atvaizdais, 1 (viena) spausdinimo plokšte su atskirais euru elementu atvaizdais, 1 (viena) perlenkta lapa su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso puses atvaizdu, 1 (viena) lapa su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso ir reverso puses atvaizdu, 23 (dvidešimt tris) lapus su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso puses atvaizdu, spalvu palete, padidinimo stikla, dali liniuotes, 2 (dvi) lopeteles su lapu, 27 vnt. dažu, 10 spausdinimo plokšciu su atskirais euru elementu atvaizdais, 285 (du šimtus aštuoniasdešimt penkis) lapus su 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso puses atvaizdu, 1 (viena) pleve su atskirais euru elementu atvaizdais, 6162 (šešis tukstancius šimta šešiasdešimt penkis) lapus, kuriuose pavaizduoti 12 vnt. 100 (šimto) euru nominalo banknoto averso puses atvaizdai, plastmasine talpa su užrašu “Drekinimo tirpalas LIBRA VITALIS Kaunas”, tušcia plastmasini inda ideta i deže su užrašu „Chemikalai“, 5 (penkiu) litru talpos plastmasini inda su užrašu „Kodak Polychrome“, 4 (keturias) pleves su atskirais euru elementu atvaizdais, penkis lapus su 100 (šimto) euru nominalo banknoto atvaizdais, 8 (aštuonis) lapus nudažytus žalia spalva, daiktus, patvirtinancius šiukšliu deginima (ivairiausi lipdukai, brokuoti gaminiai), 11 (vienuolika) vnt. kartono lapu nuo spausdintuvo HP Color LaserJet 4600 ipakavimo, 620 (šešis šimtus dvidešimt) 100 euru banknotu, USB Flash tipo laikmena su užrašais „Transcend, JetFlasch 128 MB“,kompiuterio “Toshiba” serijos Nr.93834756G standuji diska, kompaktini diska su užrašu „Acme CD-R Black Edition“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašais „Verbatim“ bei „ISPAUD.S.PS. INSTALL“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašu „ISPAUD.S“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska su užrašais „MMORE CD-R80“ bei „GP.PARYSKINIMAS.PS.“ su plastikiniu deklu, kompaktini diska, kuris buvo naudojamas netikru 100 nominalo euru gamybai, kompaktini diska „Princo“ su užrašu „Belekas“, atminties kortele su užrašu „Transcend SD 256 MB“, 42 vnt. 490x420 mm pleviu su 100 (šimto) euru averso ir reverso puses elementu atvaizdais, 4 vnt. 490x420 mm pleviu su apsauginiu plaušeliu atvaizdais, viena lapa su 12 vnt. 100 (šimto) euru banknotu averso puses atvaizdais (supakuota pakete Nr.0035924), 3 vnt. 100 (šimto) euru banknotus Nr.: S00412400278, X00349032186, X03016004393, Compact Flash tipo korteliu skaitytuva ir USB atmintine „USB 2,0 Plus 512MB“ su užrašu „BB01-5123-0121“, pleves: 2 vnt.176x208 mm, 173x208 mm, 182x211 mm, 176x211 mm, 195x220 mm, 128x201 mm su 50 (penkiasdešimties) euru averso puses elementu atvaizdais (pakete Nr. 0025347), pleves: 172x210 mm, 176x211 mm, 178x211 mm, 171x219 mm, 175x210 mm, 174x210 mm su 50 (penkiasdešimties) euru reverso puses elementu atvaizdais (pakete Nr. 0025347), pleves: 168x218 mm, 50x106 mm, 50x101 mm, 50x100 mm, 50x109 mm, 51x109 mm, 29x65 mm, 32x43 mm, 51x104 mm, 39x41 mm, 26x55 mm, 36x41 mm su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu atvaizdais (pakete Nr. 0025347), 178x211 mm pleve su 50 (penkiasdešimties) euru juosteles mikroteksto atvaizdais, pleves: 111x140 mm,111x156 mm su numeriu atvaizdais, reljefines plokštes: 200x230 mm su 50 (penkiasdešimties) euru juosteles su mikrotekstais,140x223 mm su 50 (penkiasdešimties) euru averso elementais, 72x105 mm su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementais, 215x240 mm su 50 (penkiasdešimties) euru vandens ženklu elementais, 215x250 mm su 50 (penkiasdešimties) euru vandens ženklu elementais, plokštes, kuriu Nr.: „A07407816272“, „U06437150041“ (2 vnt.), „U06437150040“ (2 vnt.), „U06437150046“ (2 vnt.), sidabrines spalvos pleveles: 60x160 mm su 50 (penkiasdešimties) euru juosteles mikrotekstais, 3 vnt. ~20x24 mm su 50 (penkiasdešimties) euru hologramos elementu „50“, 2 vnt. ~18x20 mm su 50 (penkiasdešimties) euru holograma, 5 vnt. ~20x24 mm fragmentai, klišes giliaspaudei imituoti – 2 vnt., 4 vnt. 50 (penkiasdešimties) euru banknotus: Nr. A08946731221 (3 vnt.), Nr. U06437150047, 1100 (viena tukstanti šimta) 50 (penkiasdešimties) euru banknotu pusfabrikaciu, 13 metaliniu, 2 plastikinius, 3 stiklinius (stiklainius), indeliu, (paketuose Nr. 0025264, Nr.0025265, Nr.0025266, Nr.0025261, Nr.0035947, Nr.0025263, Nr.0025262, Nr.0025260), balta polietilenine užuolaida, maišelius su užrašais „Maxima", „Šilas", juodos spalvos medžiagini kelionini krepši, kompaktini diska „Verbatim“, kuris idetas i dekla su užrašu „Calsberg“, voka su popieriaus „Arches“ lapais, 2 (du) blizgancius lapelius su užrašu (pasikartojantis) – USA50, prietaisa su ispausta liniuote su užrašu „NOVUS B208“, stakles su dviem prispaudžiamais volais, folijos rulona supakuota i baltos popieriaus lapa, popieriaus lapus iš vienos puses metalizuotu paviršiumi sudetus i dežute ant kurios yra užrašai “Pavo MASTERS in laminating”, blizgancias plokšteles ir ju atraižas sudetas i “Maxima” maišeli, 2 (dvi) detales suspaudimui (saugomus Lietuvos kriminalines policijos biure, adresu: (duomenys neskelbtini)), metalini irengini, skirta imituoti giliaspaude, metalini lakšta su išpjova, metaline plokšte su išpjova, stakliu rata su krumpliaraciu (saugomus Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugu centro sandeliuose, adresu (duomenys neskelbtini)), 3 lapus su juose atspausdintais 100 euru atvaizdais (saugomus Kauno apygardos teisme), vadovaujantis LR BPK 94 str. 1d.2p. sunaikinti;
2. Laminatoriu „Fellowes“, spausdintuva „Lexmark E321“ Nr. 890FZSY, tonerius dežese Nr. 6 ir Nr. 7, 5 vnt. folgizatoriu, kondicionieriu “Coldmaster“, mobilaus ryšio telefono aparata Nokia 3410, kuriuo IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), spausdintuvo toneri dežeje Nr. 2, spausdintus: “Hp Laser Jet 2300“ Nr. RB2 – 6326 – 21 – 2, “Hp Laser Jet 2300“ Nr. 30801001H, “Hp Laser Jet 2300“ Nr. RB2 – 6335 – 2, deže (užrašas Kodak Polychrome) su nepanaudotomis spausdinimo plokštemis, 27 (dvidešimt septynis) vnt. ipakavimus su „ARCHES“ firmos baltais popieriaus lapais, 1 (viena) 100 euro nominalo banknotas Nr.X03016004393 (paketa Nr.0012261), 14 (keturiolikta) spalvotos folgos rulonu, spausdintuvus: “HP Color Laser Jet 4650“, serijos Nr. Q 3668A–E320041011102533, “HP Color Laser Jet 4650“ serijos Nr.Q 03668A–E 320041011102537 gamykliniuose ipakavimuose su visais spausdintuvams priklausanciais maitinimo bei duomenu perdavimo laidais bei naudojimosi instrukcija, spausdintuvu kasetes (gamykliniuose ipakavimuose): C9720A – 4 vnt., C 9721A – 4 vnt., C 9722A – 4 vnt., C 9723A – 4 vnt., spausdintuva “ HP Laser Jet 1200“ Nr. CNC JG 12763, spausdintuvo kasete Nr. Q 2671A, ultravioletini pinigu testeri “Hansab“, modelis UV–PL–7W, rankines popieriaus pjaustymo stakles (giljotina), modelis IDEAL 1034, nešiojama kompiuteri „Toshiba“, modelis Nr.PS510E-00NV7-G3, serijos Nr.42871326G kartu su nešiojamiems kompiuteriams skirtu „HAMA SportsLine“ krepšiu, vartotojo instrukcija, maitinimo bloku, popieriaus ipakavima su užrašu „Arches Expression, Blanc/White, 45.0*64.0 cm, Tete de Lettre, 110 G, 100 S/F, 14521, 64012386“, pinigu detektoriu MD-1782GS (saugomus Lietuvos kriminalines policijos biure, adresu: (duomenys neskelbtini)), popieriaus pjaustymo stakles (giljotina) „Adast Blansko“ Nr. 5190213, šilkografijos stala, ofsetines spaudos mašina „Adast“, su jai priklausancias guminis lakštas, medvilniniais marškineliais, prietaisu laikui matuoti, (saugomus Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugu centro sandeliuose, adresu (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis LR 94 str. 1d.1p. konfiskuoti.
Nuosprendis per 20d. gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma apeliacine tvarka. Nuosprendžio apskundimo pradžia proceso dalyviams skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems iteikimo dienos.