- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-2019-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15246-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- T. B.
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Totorių 18“
- Trečiasis asmuo
- S. B., V. B., viešajai įstaigai „Endive“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas, Dana Žvingilienė
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. B. įgaliotos atstovės advokatės Danos Žvingilienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Totorių 18“ prevencinį ieškinį atsakovei T. B., tretiesiems asmenims S. B., V. B., viešajai įstaigai „Endive“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo trukdyti vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė DNSB „Totorių 18“ 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašo uždrausti atsakovei T. B. pačiai ar per trečiuosius asmenis S. B. ir (ar) V. B. arba kitus asmenis trukdyti trečiajam asmeniui UAB „EDS projektai“ vykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir priteisti iš atsakovės T. B. ieškovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Totorių 18“ turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-5). Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti T. B. pačiai ar per trečiuosius asmenis S. B. ir (ar) V. B. arba kitus asmenis trukdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus vykdančiam trečiajam asmeniui UAB „EDS projektai“ pastatyti pastolius prie šiaurinės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, kuri ribojasi su teritorijoje (duomenys neskelbtini), esančia valstybine žeme. Nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį – pateikė įrodymus, patvirtinančius faktinį ieškinio pagrindą. Atkreipė dėmesį, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, jog laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai neužkerta kelio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš dalies sutampančias su pareikšto prevencinio ieškinio dalyku, šioje byloje neatidėliotinai būtina, nes jų nepritaikius, artėjant lietingam sezonui nebus galima atlikti dalies darbų, kuriems reikalingos tinkamos oro sąlygos – nebus galima apšildyti ir tinkuoti šoninio šiaurinio namo fasado sienos. Tokiu būdu visi namo atnaujinimo (modernizavimo) nebus užbaigti laiku, o laiku neatlikus darbų ne tik atsiras prastovos ir bus skaičiuojamos netesybos, bet ieškovė praras galimybę gauti valstybės paramą, o ją praradusi, praras galimybę gauti lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) darbams finansuoti. Taip pat sustabdžius darbus gyvenamajam namui stovint su nebaigtais vykdyti atnaujinimo (modernizavimo) darbais, nukentės jo konstrukcijos ir atnaujinimo (modernizavimo) metu jau atlikti darbai. Be to, iki prasidedant lietingam sezonui neapskardinus parapeto ir neįrengus kitų keičiamų stogo dangos detalių, prie kurių prieiti galima naudojantis pastoliais prie šoninės šiaurinės namo sienos, nuo kritulių poveikio gali nukentėti dalis namo butų, jie gali būti aplieti lietaus vandeniu. Tuo tarpu jokių objektyvių teisėtų pagrindų, kuriais remiantis atsakovė galėtų trukdyti pastatyti pastolius valstybinėje žemėje, ieškovei gavus 2018 m. lapkričio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, nėra, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovės interesams nebus pakenkta ir jos teisės nebus suvaržytos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovės DNSB „Totorių g. 18“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei T. B. pačiai ar per trečiuosius asmenis S. B. ir (ar) V. B. arba kitus asmenis trukdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus vykdančiam trečiajam asmeniui uždarajai UAB „EDS projektai“ pastatyti pastolius prie šiaurinės gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), sienos, kuri ribojasi su teritorijoje (duomenys neskelbtini), esančia valstybine žeme (1 t., e. b. l. 33-35).
3. Teismas pažymėjo, kad prevencinio ieškinio atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Todėl esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žala, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačiom reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos.
4. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, todėl sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje ieškovė tikėtinai pagrindė pareikšto ieškinio reikalavimus.
5. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą manyti esant grėsmei dėl būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo, įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad leidus atsakovei tęsti veiksmus – trukdyti trečiajam asmeniui UAB „EDS projektai“ vykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra patvirtintas ar paneigtas ieškovės reikalavimų pagrįstumas, ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas nebetektų teisinės prasmės. Todėl teismas sprendė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, t. y. neuždraudus atsakovei T. B. pačiai ar per trečiuosius asmenis S. B. ir (ar) V. B. arba kitus asmenis trukdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus vykdančiam trečiajam asmeniui UAB „EDS projektai“ pastatyti pastolius prie šiaurinės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovė T. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (1 t., e. b. l. 58-64). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovės pareikštas ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio reikalavimų (CK 6.255 straipsnis) ir taikyti iš dalies analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinio reikalavimu, nėra jokio teisinio pagrindo. Iš pačios ieškovės pateiktų įrodymų akivaizdu, jog ginčas vyksta dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo projekto) įgyvendinimo, todėl tai negali būti laikoma prevenciniu ieškiniu tiek pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, tiek pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio dalyku.
1.2. Tiek ginčo daugiabutis gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), tiek atsakovei priklausantis namas (duomenys neskelbtini), tiek dar vienas gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) stovi ant valstybinės žemės ir žemės sklypas nėra suformuotas nei prie vieno šio gyvenamojo namo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė, prieš sudarant rangos sutartį ir prieš pradedant vykdyti statybos darbus, pirmiausia turėjo išspręsti žemės sklypo suformavimą prie savo ginčo pastato. Ieškovei pradėjus vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo projektą, pažeidus minėtus reikalavimus, atsakomybė dėl netinkamo ir nesavalaikio rangos sutarties vykdymo tenka pačiai ieškovei. Šios aplinkybės įrodo ieškinio nepagrįstumą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečios galimos žalos atsiradimo grėsmės, nei kuo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia atsakovės teisėtus interesus. Ieškovė siekdama, kad būtų pastatyti tarp daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei T. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastoliai, siekė nuardyti dalį vielinės tvoros, kuri nuosavybė teise priklauso atsakovei, todėl panaikinti ar griauti šią tvorą galima tik atsakovei sutikus. Ginčas dėl šios tvoros neteisėto ardymo konstatuojamas ir ieškovės pateiktame antstolio M. Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, neatsižvelgė. Be to, byloje nėra ieškovės minimo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, kurio pagrindu ji teigia turinti teisę statyti pastolius prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės sienos. Ieškovė į bylą nepateikė projekto, pagal kurį būtų galima spręsti, kokius tiksliai darbus ginčo pastato šiaurinėje pusėje leidžiama atlikti. Iš pateiktų į bylą dviejų brėžinių visiškai neaišku, iš kurios namo pusės brėžinyje nurodyti darbai bus atliekami, kokio storio apšiltinimas bus vykdomas. Pažymėjo, kad projekto sprendiniai dėl ginčo pastato šiaurinėje pusėje esančios lauko sienos šiltinimo jau yra pakeisti, o šią aplinkybę patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. (15.2)-2D-12075. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui teigti, kad yra grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui ir dėl to būtina riboti atsakovės nuosavybės teises.
Atsiliepimas
7. Ieškovės DNSB „Totorių g. 18“ įgaliotas atstovas advokatas V. Gubavičius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą (1 t., e. b. l. 185-187). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prie ginčijamos sienos nepastačius pastolių, esant lietingam sezonui nebus galima atlikti dalies darbų, kuriems reikalingos tinkamos oro sąlygos - nebus galima apšildyti ir tinkuoti šoninio šiaurinio namo fasado sienos, dėl ko nebus galimybės laiku užbaigti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, kurių neatlikus atsiras ne tik prastovos ir bus skaičiuojamos netesybos, bet ieškovas praras galimybę gauti valstybės paramą, o ją praradęs, praras galimybę gauti lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) darbams finansuoti, tuo tarpu sustabdžius darbus gyvenamajam namui stovint su nebaigtais vykdyti atnaujinimo (modernizavimo) darbais, nukentės jo konstrukcijos ir atnaujinimo (modernizavimo) metu jau atlikti darbai. Be to, iki prasidedant lietingam sezonui neapskardinus parapeto ir neįrengus kitų keičiamų stogo dangos detalių, prie kurių prieiti galima naudojantis pastoliais prie šoninės šiaurinės namo sienos, nuo kritulių poveikio gali nukentėti dalis namo butų, jie gali būti aplieti lietaus vandeniu. Aplinkybės, susijusios su lietingu sezonu ir darbų sezoniškumu yra akivaizdžios.
2.2. Atsakovės argumentai, jog teismui atmetus ieškovo ieškinį, tačiau atsakovei įvykdžius laikinąsias apsaugos priemones, jos teisės (tariamos) bus pažeistos, yra nepagrįsti. Nors atsakovė nurodo, kad jos teises pažeidžia tai, jog siekiant pastatyti pastolius prie daugiabučio namo šiaurinės sienos buvo bandoma nuardyti dalį atsakovei priklausančios vielinės tvoros, tačiau atsakovė nutyli kitas pastolių statymo aplinkybes, kurios jo teisių niekaip nepažeidžia. Kaip matyti iš nuotraukų prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, valstybinės žemės teritorija, kurioje yra atsakovės gyvenamasis namas, nuo Totorių gatvės atitverta ant betoninės sienos esanti tvora, kuri tęsiasi iki pat ieškovės administruojamo daugiabučio namo šiaurinės sienos kampo ir užtveria priėjimą prie šios sienos. Todėl pastolius prie daugiabučio namo sienos galima pastatyti vienu iš trijų variantų: (1) laikinai nuardžius atsakovės segmentinės metalo vielos tinklo tvoros segmentą, esantį prie daugiabučio namo sienos ir pranešant pastolių konstrukcijas; (2) sunešus pastolių konstrukcijas per atsakovės vartus ir (ar) vartelius; (3) pernešus pastolių konstrukcijas per tvorą. Visi šie būdai buvo išbandyti 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir šias faktines aplinkybes konstatavo antstolis. Tačiau buvo trukdoma sunešti pastolių konstrukcijas į valstybinę žemę pro vartus ir (ar) vartelius, taip pat buvo trukdoma pastolių konstrukcija perkelti per tvorą, jos neardant ir taip nepažeidžiant atsakovės teisių.
2.3. Jokie teisės aktai nenumato reikalavimo derinti su atsakove sprendinių dėl daugiabučio gyvenamojo namo šiaurinės sienos apšiltinimo ar kitų šio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) sprendinių dėl to, kad nėra po ginčo statiniu ir kitais greta esančiais statiniais suformuoti žemės sklypai. Reikalavimas suformuoti ieškovo administruojamo daugiabučio namo valstybinės žemės sklypą, atliekant jo kadastrinius matavimus, iš atsakingų tarnybų nebuvo keliamas nei daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo, nei jo derinimo su jomis stadijoje, nes toks reikalavimas teisės aktuose neįtvirtintas. Kaip nurodoma pačios atsakovės pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 20 d. rašte, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai vykdomi pagal statybos leidimą, o dėl atliekamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų pažeidimų nenustatyta. Tačiau nepaisant to, kad projekto sprendinių derinimas su atsakove pagal teisės aktų reikalavimus neprivalomas, projekto sprendiniai dėl daugiabučio namo šiaurinės sienos apšiltinimo atsakovei buvo žinomi, nes projektas, kuriame šie sprendiniai numatyti, 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo pateiktas atsakovės atstovui advokatui Martynui Vilčinskui. Be to, nepriklausomai nuo projekte numatyto šiltinimo sluoksnio storio, būtina pastatyti pastolius šiltinimo darbams atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
9. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė atsakovės 2019 m. rugpjūčio 2 d. prašymą DNSB „Totorių 18” pirmininkui V. Gubavičiui su išsiuntimo voku, namų valdos (duomenys neskelbtini) apskaitos bylas, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie jai nuosavybės teise priklausančius statinius, foto nuotrauką, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. (15.2)-2D-12075. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, pažymi, kad jie teikiami siekiant paneigti skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą. Kadangi šie dokumentai susiję su atsakovės atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
12. Atsakovė pirmosios instancijos teismo nutartį jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundžia tuo pagrindu, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, neatitinka prevenciniam ieškiniui keliamų reikalavimų, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia jos nuosavybės teises. Taigi, atsakovė ginčija pirmąją iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neatitikimą proporcingumo principui.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ginčas nėra sprendžiamas iš esmės ir ieškinio pagrįstumas yra vertinamas tik preliminariai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-201-516/2019). Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Savo ruožtu, jeigu preliminariai įvertinus ieškovo argumentus ir (ar) atsakovo atsikirtimus, jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje yra pakankamai akivaizdi (labiau tikėtina) šio reikalavimo netenkinimo tikimybė, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas atsisako tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, nustatė, kad jis reiškiamas dėl to, jog atsakovė T. B., neleisdama darbus vykdantiems asmenims prieiti prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šiaurinės sienos, trukdo atlikti statybos darbus, kuriems 2019 m. gegužės 22 d. išduotas statybos leidimas pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą“. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pridėjo 2019 m. gegužės 22 d. išduotą statybos leidimą (1 t., e. b. l. 17), šiaurinio namo fasado ir stogo brėžinius iš projekto (1 t., e. b. l. 18-20), 2019 m. birželio 12 d. statybos rangos darbų sutartį (1 t., e. b. l. 9-16), prašymus ir įspėjimus, adresuotus atsakovei T. B. (1 t., e. b. l. 21-22), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., e. b. l. 23-19) ir kitus įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atnaujinant (modernizuojant) pastatus statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Todėl ieškovei ieškinyje nurodytoms aplinkybėms įrodyti pateikus 2019 m. gegužės 22 d. išduotą statybos leidimą statybos ledimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir reikšti ieškinį, jei mano, kad jos ši jos teisė yra pažeidžiama dėl atsakovės veiksmų, trukdančių jai atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Ieškovei ieškinyje nurodžius, kad laiku neatlikus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų, ji patirs materialinę žalą dėl to, kad praras teisę gauti valstybės paramą ir lengvatinį kreditą, atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio neatitikimo prevencinio ieškinio reikalavimams yra nepagrįsti.
15. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė pirmiausia turėjo išspręsti žemės sklypo suformavimą prie savo ginčo pastato yra susiję su ieškovės kaip statytojos teisių įgyvendinimu, t.y. ginčo nagrinėjimu iš esmės, tačiau ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atsakovės pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (15.2)-2D-12075 nurodoma, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) darbai vykdomi nepažeidžiant statinio projekto sprendinių (1 t., e. b. l. 77). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinio preliminarų pagrįstumą, atskirojo skundo argumentai dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos atmestini kaip nepagrįsti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo, atkreipia dėmesį į tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepaneigia atsakovės turimų nuosavybės teisių tvoros atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad ieškovė atlikdama darbus turi nuimti dalį tvoros segmentų nepadarydama jam žalos, negali būti vertinama kaip pažeidžianti proporcingumo principą, nes matoma, kad tvora dėl savo konstrukcijos gali būti lengvai sumontuojama atgal į pradinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė jokių kitų aplinkybių, kurios sukeltų jai nepatogumų dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atskirajame skunde nenurodė. Tuo tarpu nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir nepastačius pastolių prie šiaurinės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) sienos, nukentės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) konstrukcijos ir atnaujinimo (modernizavimo) metu jau atlikti darbai. Tai pažeistų visų daugiabučio namo gyventojų teisėtą interesą tiek atnaujinti daugiabutį gyvenamąjį namą mažiausiomis sąnaudomis, tiek gauti valstybės paramą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo darbams), o tai neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, konstatavo, jog ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas nebetektų teisinės prasmės, jei nebūtų pritaikytos prašomos laikinosios asaugos priemonės, kadangi laiku neatlikusi daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) darbų, ieškovė patirs materialinę žalą dėl prarastos valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbams. Būtent dėl galinčios kilti žalos ieškovė ir pareiškė prevencinį ieškinį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks aplinkybių vertinimas atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, nors galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-206-516/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-709-516/2019). Nagrinėjamu atveju galimybės taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones išimtinumas būtet pasireiškia dėl būtinybės užtikrinti proporcingumo principą tarp daugiabučio namo gyventojų interesų modernizuoti daugiabutį namą reikšmingai pagerinant gyvenimo sąlygas visiems daugiabučio namo gyventojams ir atsakovės intereso netrukdomai įgyvendinti nuosavybės teisę į jos valdomą statinį – tvorą.
18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.