Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-286/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
2-286/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Vytas Milius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Migva“, V. P., R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Adisa“
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-286/2012Procesinio sprendimo kategorija: 110.1., 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Migva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-726-264/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Adisa“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Migva“, V. P., R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl dalies žemės sklypo plano, Marijampolės apskrities viršininko įsakymo ir Valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Migva“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Adisa“, atsakovams V. P., R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl iškeldinimo iš žemės sklypo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su žemės sklypo detaliojo plano, vienašalio sandorio, apskrities viršininko įsakymo, žemės nuomos sutarties teisėtumu bei nagrinėjami iškeldinimo iš žemės sklypo klausimai.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Adisa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,9265 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 2007 m. detalųjį planą iš dalies negaliojančiu, kiek jis liečia UAB „Migva“, R. M., UAB „Adisa“, atitinkamai paskiriant jiems pagal šį planą naudotis 0,823 ha žemės plotu, 0,1987 ha žemės plotu ir 0,1083 ha žemės plotu; 2) pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį - V. P. sutikimą, išreikštą parašu ant 2007 m. žemės sklypo plano; 3) pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 29 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos“ Nr. ŽM-1625; 4) pripažinti negaliojančia 2008 m. liepos 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir R. M..

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas UAB „Adisa“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Migva“ atlikti veiksmus, nurodytus jo 2011 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 40 – išgabenti ne UAB „Migva“ priklausančius daiktus iš valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į metalo laužo supirktuves, sąvartynus ar kitas utilizavimo vietas iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad ieškovas 2011 m. balandžio 11 d. gavo atsakovo UAB „Migva“ 2011 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 40. Šiame rašte atsakovas nurodė, kad nuomojasi 0,823 ha valstybinės žemės sklypo dalį ir tuo pagrindu išgabens UAB „Adisa“ priklausančius daiktus į metalo laužo supirktuves, sąvartynus ar kitas utilizavimo vietas. Pažymėjo, kad ieškovas turi galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią nuomoja 0,2480 ha valstybinės žemės sklypą, o ne 0,1083 ha kaip įregistruota VĮ „Registrų centras“. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuomojamų valstybinės žemės sklypų plotų, todėl atsakovo UAB „Migva“ veiksmai, siekiant iškeldinti ieškovą UAB „Adisa“ iš ginčo žemės sklypo neteismine tvarka, sąlygoja, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Migva“ faktiškai turės rezultatą, kurį duotų tik priešieškinio dėl iškeldinimo patenkinimas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Migva“ priešieškiniu prašė iškeldinti UAB „Adisa” su visais daiktais iš UAB „Migva” pagal 1998 m. sausio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. ŽM-1038, nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies, 2007 m. žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „K-l”, 5 029 m² ploto, esančios 3,9265 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatyti, kad jeigu UAB „Adisa” per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neįvykdys teismo sprendimo, UAB „Migva” turi teisę savo jėgomis iškeldinti visus daiktus, išieškant iš UAB „Adisa” visas išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui UAB „Migva“ atlikti veiksmus, nurodytus jo 2011 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 40 – išgabenti ne UAB „Migva“ priklausančius daiktus iš valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į metalo laužo supirktuves, sąvartynus ar kitas utilizavimo vietas iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad prašymas uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais galimai yra pažeidžiamos ieškovo teisės, yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu, todėl tenkintinas. Nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui iš ginčo sklypo dalies išgabenus ieškovui priklausančius daiktus į metalo laužo supirktuves, sąvartynus ar kitas utilizavimo vietas, būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomas, nes minėtų atliktų veiksmų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų sudėtingas ir susijęs su ieškovo nuostoliais. Teismas pabrėžė, kad esant tarp šalių ginčui dėl nuomojamų valstybinės žemės sklypo dalių ploto, būtina išlaikyti esamą padėtį, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas bei priimtas teismo sprendimas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Migva“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pakeisti (patikslinti) Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti: draudimą atsakovui UAB „Migva“ atlikti veiksmus, nurodytus 2011 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 40, t. y. išgabenti ne UAB „Migva” priklausančius daiktus iš valstybinės žemės sklypo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,1397 ha ploto dalies, į metalo laužo supirktuves, sąvartynus ar kitas utilizavimo vietas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Be to, atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą UAB „Adisa“ per 14 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt atsakovo UAB „Migva“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos, nustatant, kad draudimas taikomas 0,1397 ha ploto žemės sklypo daliai, siekiant išvengti neaiškumų ir dviprasmybių. Minėtoje nutartyje nenurodytas konkretus žemės sklypo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, plotas. Todėl minėtą nutartį galima interpretuoti ir taip, kad draudimas taikomas visai atsakovo nuomojamai 0,8230 ha žemės sklypo daliai, kad draudimas taikomas priešieškinio dalyku esančiai 0,5029 ha žemės sklypo daliai ir dar kitaip. Pažymėjo, kad ieškovas ginčija administracinius aktus ir sandorius, pagal kuriuos ieškovo nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis sumažėjo nuo 0,2480 ha iki 0,1083 ha. Taigi faktiškai ginčas vyksta dėl 0,1397 ha žemės sklypo dalies. Taip pat nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti nuostolių dėl aikštelėje sandėliuojamų ieškovui priklausančių transporto priemonių, statybinių medžiagų ir kitų daiktų, dėl ko atsakovas negali naudotis teisėtai nuomojama žemės sklypo dalimi pagal jo paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovas patiria tiesioginių nuostolių, nes per metus už 0,8230 ha žemės sklypo dalį moka 5 032,62 Lt dydžio žemės nuomos mokestį.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Adisa“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymus ir prašė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir galimų nuostolių užtikrinimo atmesti. Nurodė, kad atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nenurodė jokių naujų aplinkybių ar svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio18 d. nutartį. Nepateikus žemės sklypo plano bei nenustačius konkrečios vietos, kur yra atsakovo nurodyta 0, 1397 ha ploto žemės sklypo dalis, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, nurodė, kad atsakovas, pateikdamas prašymą, elgiasi nesąžiningai, nes faktiškai nesinaudoja nei ginčo žemės sklypu, nei pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), ten nevykdo jokios ūkinės – komercinės veiklos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovo UAB „Migva“ prašymus atmetė.

Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodė, kad byla dar neišnagrinėta ir neišnyko aplinkybės, kurioms esant šios priemonės taikytos, be to, pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo teisės laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra varžomos labiau, nei yra reikalinga ieškiniui užtikrinti.

Pasisakydamas dėl atskovo prašymo dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teismas nurodė, kad nors atsakovas UAB „Migva“ ir teigė, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra suvaržytos jo teisės naudotis ginčo sklypo dalimi ir dėl kasmet sumokamo žemės nuomos mokesčio jis patiria 5 032,62 Lt nuostolių, tačiau teismas, išnagrinėjęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovo vardu yra registruota nuosavybės teisė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau apie atsakovo žemės mokesčio sumokėjimą duomenų nepateikta. Be to, iš ieškovo pateikto 2011 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad atsakovas veiklos nevykdo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad kasmetinių privalomų žemės nuomos mokesčių mokėjimas negali būti laikomas nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, teismas pažymėjo, kad neturi duomenų apie ieškovo nemokumą ar bankrotą, todėl nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Migva“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodė tik tai, kad byla neišnagrinėta ir neišnyko aplinkybės, kurioms esant šios priemonės taikytos. Atsakovas buvo nurodęs išsamius motyvus, kodėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti tikslintinos, bet pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo iš esmės net ir nenagrinėjo.

2) Tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos, patvirtina prie atskirojo skundo pridedamas antstolio A. Auglio 2011 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos, patvirtinančios, kad atsakovo nuomojamame žemės sklype yra statybinis laužas, kuris galimai priklauso ieškovui ir kurio atsakovas negali išvežti.

3) Atsakovo nuomojamoje žemės sklypo dalyje yra ieškovo transporto priemonės, statybinės medžiagos ir kiti daiktai, ką patvirtina antstolio A. Auglio 2011 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos. Kadangi atsakovas pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį minėtų daiktų negali išgabenti, todėl atsakovas negali pagal paskirtį naudotis teisėtai, pagal galiojančią ir neginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį nuomojama žemės sklypo dalimi. Dėl to atsakovas patiria ir ateityje patirs nuostolius, kadangi jo daiktinės teisės, o būtent emphyteusis teisė naudotis nuomojama žemės sklypo dalimi, yra suvaržytos. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas neturi objektyvios galimybės visa apimtimi naudotis nuomojama žemės sklypo dalimi, todėl teismo argumentas, kad iš 2011 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovas veiklos nevykdo, yra klaidingas ir nereikšmingas.

4) Atsakovas patiria tiesioginių nuostolių, nes privalo mokėti valstybinės žemės mokestį (5 032,62 Lt per metus) už visą 0,8230 ha žemės sklypo dalį, nors faktiškai turi galimybe naudotis tik nedidele nuomojamo žemės sklypo dalimi.

5) Aplinkybė, kad ieškovas nėra bankrutavęs, nereiškia, kad jis turės galimybę atlyginti atsakovo nuostolius galimai nepalankaus teismo sprendimo atveju.

6) Ieškovo turimas nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, todėl atsakovas negali tikėtis galimo nuostolių atlyginimo nukreipimo į ieškovo nekilnojamuosius daiktus, nes priverstinio išieškojimo atveju pirmenybę turėtų hipotekos kreditorius AB bankas ,,Snoras”. Įkeista ir ieškovo turima valstybinės žemės sklypo nuomos teisė į 0,1083 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurioje yra ieškovo nekilnojamieji daiktai. Prievolės įvykdymo terminas – 2012 m. lapkričio 24 d.

7) Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie kitą, nei hipoteka apsunkintą, turimą turtą, kuris patvirtintų jo stabilią finansinę būklę ir galimybę atlyginti galimus atsakovo nuostolius. Ieškovas netgi nepateikė balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų, kas patvirtintų, kad ieškovas iš viso vykdo kokią nors veiklą.

Šalies argumentai

8) Ieškovas prekiauja statybinėmis medžiagomis. Nuo 2008 m. prasidėjo ir tęsiasi ekonominė krizė, kuri ypač palietė statybų sektorių. Todėl ieškovo, kaip itin rizikingo statybų sektoriaus dalyvio, galimybės atlyginti galimus atsakovo nuostolius yra abejotinos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB “Adisa” prašo nustatyti atsakovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Be to, prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) CPK 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesiniame dokumente turi būti nurodyti visi dalyvaujantys byloje asmenys, jų pavadinimai, kodai, adresai. Atsakovas atskirajame skunde nurodė ne visus procese dalyvaujančius asmenis, t.y. nenurodė atsakovo VĮ ,,Registrų centras” ir nepateikė šiam atsakovui atskirojo skundo nuorašo. Tokiu būdu buvo apribota vieno iš atsakovų teisė ir pareiga pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Dėl to turi būti nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, atsakovui VĮ ,,Registrų centras” suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą.

2) Atsakovo prašymas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones yra nekonkretus. Nepateikus žemės sklypo plano ir nenustačius konkrečios vietos, kur yra atsakovo nurodyta 0,1397 ha ploto žemės sklypo dalis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi jokios reikšmės.

3) Atsakovas šiuo metu nevykdo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jokios komercinės ar kitokios veiklos. Tai patvirtina byloje esantis antstolės Astos Lukšienės 2011 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

4) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovui priklausančiame sklype yra ieškovui priklausantis statybinis laužas ir kitas turtas. Priešingai, atsakovas nesirūpina jam išnuomota valstybinės žemės sklypo dalimi, jos netvarko, neprižiūri, ką ir patvirtina atsakovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

5) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali naudotis jam paskirtu valstybinės žemės sklypu. Atsakovas faktiškai niekada nesinaudojo ginčo sklypu ir nevykdė jame jokios veiklos, ką patvirtina Astos Lukšienės 2011 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šis protokolas buvo surašytas darbo dieną, nuo 9 val. ryto iki 12 val. Atsakovui priklausančiose patalpose bei teritorijoje darbo metu nebuvo vykdoma jokia veikla, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti atsakovui nuostolius.

Atsiliepimas

6) Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jis moka valstybinės žemės nuomos mokestį ir negali naudotis dalimi žemės sklypo. Iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nesinaudojo šiuo žemės sklypu, mokėjo nuomos mokestį ir nemanė, kad tai yra nuostolinga. Atsakovui ir dabar niekas netrukdo naudotis valstybine žeme ir eksploatuoti jam priklausančius daiktus, tačiau jis šia teise nesinaudoja.

7) Ieškovas jokių transporto priemonių bei statybinio laužo atsakovo nuomojame žemės sklype nelaiko. Ieškovas 99 metams komercinei veiklai vykdyti išsinuomojo 0,2480 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo žemės sklypu ieškovas naudojasi iki šiol, nes nuomos sutartis yra galiojanti ir registruota VĮ ,,Registrų centras”. Atsakovas teigia, kad jis taip pat išsinuomavo jau ieškovo nuomojamą ir naudojamą žemės sklypą, dėl ko ir yra ginčas šioje byloje.

8) Tai, kad ieškovo turtas yra apsunkintas hipoteka, patvirtina, kad ieškovas yra pelningai veikianti įmonė, nes kredito įstaigos sutinka finansuoti ieškovo verslo planus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atsakovo UAB,,Migva” atskirąjį skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti patikslintos, nes Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje nebuvo nurodytas konkretus žemės sklypo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, plotas. Esant nepatikslintai minėtai nutarčiai, apeliantas negali nuo šiukšlių išvalyti nuomojamos žemės sklypo dalies. Jis neturi teisės išgabenti ne jam priklausančius daiktus iš visos nuomojamos žemės sklypo dalies, nors ginčas pagal ieškinį vyksta dėl 0,1397 ha žemės sklypo dalies, o apeliantas nuomoja iš viso 0,8230 ha žemės sklypo dalį. Taigi teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo.

2) Pagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už visą jo nuomojamą 0,8230 ha žemės sklypo dalį, nors faktiškai turi galimybe naudotis tik nedidele nuomojamo žemės sklypo dalimi. Apelianto nuomojamo žemės sklypo dalyje yra ieškovo transporto priemonės, statybinės medžiagos ir kiti daiktai, kurių jis negali išgabenti, todėl apeliantas negali pagal paskirtį naudotis jo nuomojamo žemės sklypo dalimi.

3) Tai, kad ieškovas nėra bankrutavęs, nereiškia, kad jis turės galimybę atlyginti apelianto nuostolius galimai jam nepalankaus teismo procesinio sprendimo atveju.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo) ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimo palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus.

Pažymėtina, kad ankstesni teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo klausimą nagrinėjančio teismo, išskyrus atvejus, kai pakartotiniai prašymai taikyti, pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindžiami analogiškais teisiniais ar faktiniais argumentais.

Nustatyta, kad byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, apskrities viršininko įsakymo ir valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumu bei ieškovo iškeldinimu iš nurodyto žemės sklypo dalies. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi paliko nepakeistą, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui atlikti veiksmus, nurodytus jo 2011 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 40, t. y. išgabenti ne atsakovui priklausančius daiktus iš aukščiau nurodyto valstybinės žemės sklypo į metalo laužo supirktuves, sąvartynus ar kitas utilizavimo vietas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (20-21, 23-27 b. l.). Atsakovo teigimu, apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis neaiški ir netiksli, kadangi joje nenurodytas plotas žemės sklypo dalies, kurioje taikoma laikinoji apsaugos priemonė, dėl ko pakeistina (patikslintina) pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, nurodant, jog paminėtas draudimas taikytinas tik 0,1397 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalyje, dėl kurios nuomos teisėtumo byloje kilo ginčas (28-29, 72-77 b. l.).

Kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs paminėtą atsakovo argumentą, jį atmetė, nurodydamas, jog atsakovo 2011 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 40 aiškiai nenurodyta, iš kokios valstybinės žemės sklypo dalies ketinama išvežti ten esančius daiktus. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino nepagrįstu ir atsakovo teiginį dėl trukdymo išvežti galimus tretiesiems asmenims priklausančius daiktus (statybinį laužą, senas padangas, kitas šiukšles), konstatuodamas, kad byloje kilo ginčas dėl teisės naudotis žemės sklypo dalimi ir, nepriklausomai nuo to, kam priklausančius daiktus atsakovas išvežtų, tokiais savo veiksmais jis valdytų ir naudotųsi žemės sklypo dalimi, dėl kurios teisės naudoti dar neišspręstas ginčas.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo), nepateikė įrodymų, jog pasikeitė aplinkybės, susijusios su pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apimties reikalingumu šioje byloje, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog pritaikyta laikinąja apsaugos priemone atsakovo teisės varžomos labiau nei tai reikalinga ieškiniui užtikrini, tokių duomenų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Ginčas, kilęs dėl to, kokia žemės sklypo dalis (dydis) priklauso ieškovui, kokia šios žemės sklypo dalies dislokacija bendrame žemės sklype, kokioje žemės sklypo dalyje yra ieškovo ar kitų asmenų daiktai, bei kam jie priklauso (ieškovui ar atsakovui), dar nėra išnagrinėtas ir paminėtos aplinkybės paaiškės tik bylą išsprendus iš esmės.

Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo (patikslinimo).

Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir atsakovo argumentai, susiję su jo nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimu.

Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Šios proceso teisės normos paskirtis – užtikrinti šalių lygiateisiškumą procese, kai vienos šalies teisės yra suvaržytos dėl kitos šalies veiksmų.

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės galimybės rungtis. Proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo galimybę ir preliminarų jų dydį (CPK 12 str., 17 str., 146 str. 1 d., 178 str.).

Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-35/2012, 2012 m. vasario 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-775/2012). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2612/2011, 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2269/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo užtikrinti galimų 100 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovui išgabenti jam nepriklausančius daiktus iš valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į metalo laužo supirktuves, sąvartynus ar kitas utilizavimo vietas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, atlyginimą. Atsakovo teigimu, dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (daiktinių teisių suvaržymo), atsakovas negali naudotis nuomojama žemės sklypo dalimi pagal paskirtį, todėl įmonė patiria ir ateityje patirs nuostolių; be to, privalo mokėti 5 032,62 Lt žemės mokestį per metus už nuomojamą žemės sklypą, kurio dalimi faktiškai negali naudotis.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo netenkinti šio atsakovo prašymo jame išdėstytais argumentais.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo patirtų ar ateityje galimų realių nuostolių atsiradimą dėl byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovui išgabenti ne jam priklausančius daiktus iš ginčo sklypo, tarp jų įrodymų, patvirtinančių, jog jis galėjo ar ketina gauti pajamų, naudodamas paminėtą turtą, išvežus aukščiau nurodytus daiktus; be to, teismui nepateiktas ir konkretus galimų nuostolių (100 000 Lt) dydžio paskaičiavimas (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Apygardos teismas, remdamasis antstolės 2011 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktu, teisingai konstatavo, jog ginčo sklype atsakovas veiklos nevykdo, be to, pagrįstai pažymėjo, kad į bylą nepateikta dokumentų apie žemės nuomos mokesčio sumokėjimą. Juolab kad nuomos mokestį atsakovas nurodo nuo viso jam priklausančio žemės sklypo, nors pats pripažįsta, jog ieškovas, jo nuomone, neteisėtai užima tik dalį jo.

Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Juridinių asmenų registro duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. ieškovas turėjo 597 461 Lt turto, tarp jo – 295 737 Lt ilgalaikio turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 273 810 Lt, 2010 m. aiškinamojo rašto duomenimis, ieškovas turi 150 000 Lt kreditą, kurio grąžinimo terminas 2013 m. lapkričio mėn., o tai, jog kredito grąžinimo užtikrinimui jo nekilnojamajam turtui yra įregistruota hipoteka, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas turi finansinių sunkumų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo nemokumą, tokių duomenų nenustatyta ir iš teismų informacinės sistemos Liteko.

Dėl to pagrįsta apygardos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jis patiria realius nuostolius arba kad šie nuostoliai galimi ateityje bei galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo apsunkinimo (CPK 146 str. 1 d., 178 str., 185 str.).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusEgidijus Žironas