Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-04 · Civilinė byla Nr. 2-775/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-04
Bylos Nr.
2-775/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „FF LIZINGAS“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir akcinei bendrovei „Oruva“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „FF LIZINGAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF LIZINGAS“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir akcinei bendrovei „Oruva“ dėl reikalavimų nurašymo bankroto byloje; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Restrus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „FF LIZINGAS“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas teismo įpareigoti atsakovus Finansų ministeriją ir AB „Oruva“ nustatyta tvarka nurašyti teismo AB „Oruva“ bankroto byloje patvirtintą Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt reikalavimą skolininkui AB „Oruva“ ir šią AB „Oruva“ skolą kreditoriui Finansų ministerijai.

Ieškovas nurodė, kad AB „Oruva“ bankroto byla baigta nagrinėti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartimi, AB „Oruva“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2005 m. kovo 31 d., jos teisių perėmėjų neatsirado. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi pripažino negaliojančiais 2002 m. lapkričio 15 d. AB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ IR KO priešpriešinių reikalavimų, kurių dydis 311 789,28 Lt, įskaitymą.

VĮ „Turto bankas“, remdamasi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d., Vilniaus apygardos teismui Finansų ministerijos vardu pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš UAB „FF Lizingas“ priteisti 6 911 101,06 Lt sumą. Ieškovo vertinimu, kadangi Šiaulių apygardos teismas suteikė Finansų ministerijai jau išnagrinėtoje AB „Oruva“ bankroto byloje teisę teikti procesinius dokumentus ir patenkino prašymą dėl reikalavimo teisių perdavimo, ir kitam AB „Oruva“ kreditoriui turi būti suteikta teisė reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu perleistą reikalavimą į UAB „FF Lizingas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 sausio 10 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo ieškinį ir pastarajam išaiškino, kad jis su ieškiniu privalo kreiptis į Šiaulių apygardos teismą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į ieškovo suformuluotą reikalavimą – įpareigoti atsakovus nustatyta tvarka nurašyti teismo AB „Oruva“ bankroto byloje patvirtintą Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt reikalavimą skolininkui AB „Oruva“ ir šią AB „Oruva“ skolą kreditoriui Finansų ministerijai – yra pagrindas pripažinti, kad tokio pobūdžio reikalavimas nenagrinėtinas teisme ir atitinkamas palankus ieškovui teismo sprendimas nesukurtų jokių teisinių pasekmių (skolos nurašymas yra reikšmingas tik įmonės finansinės ataskaitos sudarymui, tačiau nepanaikina atitinkamos reikalavimo teisės). Todėl ieškinį priimti atsisakytina (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismo nuomone, tuo atveju, jeigu ieškovas siektų AB „Oruva“ perleisto reikalavimo Finansų ministerijai pripažinimo negaliojančiu, kaip yra nurodęs ieškinio motyvuose, jis privalėtų kreiptis į Šiaulių apygardos teismą, kur buvo iškelta ir išnagrinėta AB „Oruva“ bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ 15 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „FF LIZINGAS“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui arba bylą su priimtu ieškiniu perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus, nes nenurodė teisės aktų ir argumentų, kuriais vadovavosi priimdamas ginčijamą nutartį. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovui palankus teismo sprendimas nesukurtų teisinių pasekmių. Skundžiama nutartimi teismas pasisakė dėl būsimo sprendimo dar neišnagrinėjęs bylos. Teismo argumentas dėl galimumo nagrinėti bylą Šiaulių apygardos teisme nesusijęs su atsisakymu priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Todėl teismai nenagrinėja ieškinių, kuriose priimti sprendimai nesukelia teisinių pasekmių ir dėl šios priežasties objektyviai negali būti ginamos asmenų teisės.

Iš ieškinio pareiškimo (b. l. 4) matyti, kad ieškovas kelia tokį materialinio-teisinio pobūdžio reikalavimą: „Vadovaujantis CPK 18 str., 6.128 str. 3 d. įpareigoti atsakovus AB „Oruva“ ir Finansų ministeriją nustatyta tvarka nurašyti teismo AB „Oruva“ bankroto byloje (c.b. Nr.B2-71/05) pavirtintą Finansų ministerijos 104200105,57 Lt reikalavimą skolininkui AB „Oruva“ skolą kreditoriui Finansų ministerijai“. Iš paties ieškinio turinio matyti, kad Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt reikalavimas skolininkui AB „Oruva“ patvirtintas teismo procesiniu sprendimu. Skolos išieškojimas gali būti vykdomas tik šio teismo sprendimo, o ne procese dalyvaujančių asmenų sprendimų pagrindu. Toks teismo sprendimas gali būti panaikintas tik CPK nustatyta tvarka nagrinėjant bylą instancine tvarka arba atnaujinus procesą (CPK XVIII skyrius). Pakeisti teismo sprendimą nei Finansų ministerija, nei AB „Oruva“ neturi teisės. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktas ieškinys nesukeltų teisinių pasekmių, ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ieškinio pareiškimą (CPK 137 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo argumentas dėl galimumo nagrinėti bylą Šiaulių apygardos teismo nesusijęs su atsisakymu priimti ieškinį. Šis atskirojo skundo argumentas teisingas. Ieškovas turi teisę pasirinkti, kokį ieškinį jis nori pareikšti, ir ši teisė negali būti varžoma.

Remiantis išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį ir tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiKazys KailiūnasMarytė MitkuvienėVigintas Višinskis