- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-36-856/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03705-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- Z. B. T.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-10884-1067/2025, iškelta pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2024 m. kovo 29 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-195 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Z. B. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), prašydamas panaikinti 2024 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-195; teismui laikant, kad praleistas terminas ginčyti privalomąjį nurodymą, atnaujinti terminą. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamu nurodymu įpareigojo ieškovą pašalinti valstybei priklausančiame sklype įrengtas betonines kolonas, betoninę ir metalinę tvorą, metalinius vartus, trinkelėmis išklotus įvažiavimus, kadangi šie objektai ieškovui nepriklauso, dar iki jam įsigyjant nekilnojamąjį turtą buvo suformuoti ir įrengti už jam priklausančio žemės sklypo ribų. Pažymėjo, kad nepraleido termino ginčyti privalomąjį nurodymą, kadangi tokiam reikalavimui pareikšti turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų. Tuo atveju, jei teismas laikys, kad dėl privalomojo nurodymo ginčijimo reikėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo jo gavimo, prašė šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių - ieškovo amžiaus bei nepakankamo Institucijos bendravimo su ieškovu.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio reikalavimą atmesti vien tuo pagrindu, kad ieškovas be jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio terminą privalomajam nurodymui ginčyti. Teismui vis dėlto nusprendus atnaujinti terminą, atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi skundžiamas privalomasis nurodymas ieškovui, kaip neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, t. y. savavališkai besinaudojančiam valstybine žeme kaip savo, nesiimant jokių priemonių bei veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi atsakovė pagrįstai konstatavo valstybinės žemės naudojimo pažeidimą, teisėtai surašė privalomąjį nurodymą, kurio naikinti teisinio pagrindo nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
5. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad ginčijamas privalomasis nurodymas ieškovui buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 3 d. ir ieškovas apie priimtą administracinį aktą bei apie pasekmes už numatytų reikalavimų neįvykdymą sužinojo ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog ieškovas suprato privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes, taip pat patvirtino ir tai, kad ieškovas bandė naudotis galimybe prasitęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. To nepavykus padaryti, ieškovas pakeitė poziciją ir 2025 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą administracinį aktą ir pasekmes, jeigu nustatyti įpareigojimai nebus laiku įvykdyti ar įvykdyti netinkamai. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo argumentus dėl netinkamo inspekcijos bendradarbiavimo, netikslios informacijos suteikimo atmetė kaip nepagrįstus.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytos priežastys terminui atnaujinti - ieškovo amžius, tam tikrų specialiųjų bei teisinių žinių neturėjimas, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip objektyvios, sukliudžiusios ieškovui įgyvendinti teisę ginčyti administracinį aktą per visą įstatyme nustatytą terminą bei nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad 11 mėnesių praleistas terminas administraciniam aktui ginčyti negali būti atnaujintas.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis nagrinėjamu atveju aktualia kasacinio teismo praktika, jeigu bylos iškėlimo stadijoje nėra galimybės nustatyti, jog administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas, o šios aplinkybės paaiškėja bylą išnagrinėjus iš esmės, o taip pat nustatoma, kad nėra pagrindo šio praleisto termino administraciniams aktams ginčyti atnaujinti, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu byla yra nutraukiama, kaip nurodoma dėl to, kad asmuo yra laikomas praradęs teisę reikšti ieškinį teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas Z. B. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido terminą ginčyti privalomąjį nurodymą. Ginčijamame privalomajame nurodyme buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui per mėnesį nuo jo gavimo, tačiau administracinis teismas išaiškino, jog jis skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Ieškinys pateiktas teismui nepraėjus mėnesiui po administracinio teismo sprendimo, kuriuo buvo išaiškinta ginčijamo privalomojo nurodymo nuginčijimo tvarka, todėl laikoma, kad terminas ginčyti privalomąjį nurodymą nėra praleistas. VTPSĮ viršininko įsakymas nėra įstatymas, o yra poįstatyminis aktas, todėl juo negali būti nustatomi kreipimosi į teismą terminai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir TPSŽNVPĮ) nenustato terminų dėl kreipimosi į teismą ginčijant privalomąjį nurodymą, todėl dėl privalomojo nurodymo ginčijimo taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų, kurio ieškovas šiuo atveju nėra praleidęs.
9.2. Teismas, laikydamas, kad terminas vis dėlto yra praleistas, nepagrįstai ieškovo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis bei nepagrįstai sprendė, jog atnaujinti praleisto termino nėra teisinio pagrindo. Tokio termino praleidimą, jei jis praleistas, sąlygojo ieškovo amžius bei nepakankamas institucijos bendravimas su ieškovu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui yra 82 metai ir jam ganėtinai sunku suprasti visas teisines peripetijas. Institucija tik šabloniškai ir formaliai atliko ieškovo teisių aiškinimą, visiškai nebendradarbiavo su juo ir jam nepadėjo spręsti susidariusios situacijos, nors pareiškėjas ne kartą jiems skambino siekdamas išspręsti nesusipratimą. Siekdamas išspręsti tokią situaciją ieškovas kreipėsi į merą ir gavo atsakymą, kad tokio klausimo sprendimas nėra savivaldybės kompetencijoje. Galų gale jis kreipėsi į savivaldybę dėl pirminės teisinės pagalbos, kur jam buvo rekomenduota apskųsti privalomąjį nurodymą ir dėl to kreiptis į advokatą, ką po to jis ir padarė. Priešingai nei sprendė teismas, šios priežastys yra svarbios sprendžiant dėl termino praleidimo ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą.
9.3. Teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, nepasisakė ir nevertino ieškovo nurodytų argumentų, kad šioje situacijoje yra svarbu ir tai, jog neliktų galioti akivaizdžiai neteisėti sprendimai. Nagrinėjamu atveju ginčijamas privalomasis nurodymas yra akivaizdžiai neteisėtas, nes juo pažeidžiamos ne tik ieškovo teisės, bet ir pačios savivaldybės, kaip jos teritorijoje esančios infrastruktūros savininkės ir valstybinės žemės patikėtinės, teisės, kadangi ginčijamu privalomuoju nurodymu ieškovui yra nurodyta išardyti ir savivaldybei priklausančią infrastruktūrą. Šiuo atveju atsakovė, gindama vieną viešą interesą, peržengė jo gynimo ribas ir pažeidė kitą viešą interesą. Taip pat pati atsakovė nurodė, kad įrenginiai, kurių pašalinimo ji siekia, yra sukurti ant valstybinės žemės, nesuformuotoje dalyje, kas reiškia, jog ši žemė neturi privataus savininko, priklauso valstybei ir nėra privataus valdytojo ir/ar naudotojo. Tokiu atveju privalomasis nurodymas yra surašomas valstybinės žemės patikėtiniui, kuris šiai dienai miestų teritorijose yra savivaldybė, t. y. šiuo atveju trečiasis asmuo. Taigi, šiuo atveju atsakovė privalomąjį nurodymą turėjo surašyti, jei pažeidimai pasitvirtintų, įrengimus pastačiusiam asmeniui arba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas siekia išvengti atsakomybės už privalomojo nurodymo neįvykdymą, kadangi ne jam turėjo būti jis surašytas ir ne jis privalo pašalinti pažeidimus, kurių jis nepadarė.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovui Privalomuoju nurodymu buvo suformuluotas konkretus reikalavimas (sukurtos pareigos) bei nustatytas konkretus nurodymo įvykdymo terminas, todėl Privalomasis nurodymas patenka į individualaus administracinio akto sąvoką ir šiuo atveju turi būti taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į administracinio teismo praktiką, yra pripažįstama, kad praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 35 punktas). Nagrinėjamu atveju nuo apeliantui išsiųsto Privalomojo nurodymo išsiuntimo dienos (2024 m. balandžio 3 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. balandžio 14 d.) praėjo metai laiko, t. y. kreiptasi praleidus Privalomojo nurodymo apskundimo terminą, o ieškovo argumentai dėl bendrojo ieškinio senaties termino taikymo remiantis suformuota teismų praktika yra nepagrįsti.
10.2. Teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, jog „Ieškovo nurodytos priežastys yra ne objektyvios, o subjektyvios, kadangi kaip matyti iš ieškinio turinio, motyvuojant ieškovo amžiumi ir žinių stoka, išties siekiama išvengti gresiančios baudos už reikalavimų neįvykdymą. <...> Visos šios nurodytos priežastys nėra reikšmingos ir negali būti vertintinos kaip objektyvios, sukliudžiusios ieškovui įgyvendinti teisę ginčyti administracinį aktą per visą įstatyme nustatytą terminą bei nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti“. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai buvo išdėstytos apskundimo tvarkos. Inspekcijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės dėl termino atnaujinimo nesudaro pagrindo vertinti, jog terminą apeliantas ieškiniui paduoti praleido dėl svarbių, objektyvių, ekstraordinarių ir ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. Apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl terminą praleido tik dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Taigi, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas teisės kreiptis į teismą prielaidos nebuvimas.
Šalies argumentai
10.3. Teismui nusprendus civilinę bylą nutraukti, teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl kitų ieškinyje nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės bylos išnagrinėjimui. Priešingai nei nurodo apeliantas, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nekėlė klausimo dėl jos pažeistų teisių gynimo, pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, bei kad atsakovė teisingai nustatė subjektą – ieškovą, pažeidusį valstybinės žemės naudojimosi tvarką.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad laikosi pozicijos, jog atsakovė teisingai nustatė subjektą – ieškovą, pažeidusį valstybinės žemės naudojimosi tvarką. Pažymi, kad sutinka su teismo argumentais dėl termino neatnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nustatęs, jog ieškovas praleido terminą administraciniam aktui ginčyti.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad sprendžiant ieškinio nagrinėjimo klausimą turi būti taikomas ne administracinių bylų teisenos, o 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Taip pat nurodo, kad nustačius, jog terminas administraciniam aktui apskųsti yra praleistas, teismas nepagrįstai jo neatnaujino kaip praleisto dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
15. Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Bet kuri civilinių teisinių santykių subjektų teisė ar pareiga galioja tam tikrą laiką, todėl teisėje egzistuoja įvairios paskirties terminai. Vienas iš tokių terminų yra teisių gynimo terminas, per kurį subjektinę teisę turintis asmuo gali kreiptis į įpareigotą asmenį ar valstybę su reikalavimu apginti jo teisę ar įgyvendinti ją vartojant valstybės prievartą. Siekdamas garantuoti teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą, išsaugoti ir apsaugoti tuos santykius, kurie nusistovėjo, įstatymų leidėjas nustato teisinių reikalavimų pareiškimo terminus bei ieškinio senatį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz.: Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).
16. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 23 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 28 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Taigi, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas teisės kreiptis į teismą prielaidos nebuvimas. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas). Kitaip nei ieškinio senaties terminas, kurio praleidimas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą (CK 1.126 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai galimybės teismui spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo iš esmės, procesinio teisės kreiptis į teismą termino praleidimas lemia pačios teisės kreiptis į teismą pasibaigimą ir kartu apskritai užkerta kelią teismui tirti ir vertinti ieškovo argumentus, kuriais jis grindžia skundžiamo administracinio akto negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023).
17. Pažymėtina, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
18. Taigi, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika bei ABTĮ nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentą, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, nepaisant ABTĮ įtvirtinto administracinio akto apskundimo termino, atmeta kaip nepagrįstą bei prieštaraujantį tiek suformuotai teismų praktikai, tiek ABTĮ nuostatoms.
19. Antra, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad terminas ginčyti Privalomąjį nurodymą turi būti skaičiuojamas nuo administracinio teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas apelianto skundas dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti nepratęsimo, įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas 2025 m. balandžio 14 d. Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-195 apelianto atžvilgiu surašytas 2024 m. kovo 29 d. Apeliantas neginčija faktinės aplinkybės, kad vėliausiai iki 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos apie šį privalomąjį nurodymą buvo tinkamai informuotas. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinys dėl administracinio akto (Privalomojo nurodymo) pareikštas praėjus daugiau nei 11 mėnesių nuo skundžiamo akto priėmimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-5275-473/2025, kuris įsiteisėjo 2025 m. kovo 14 d., ir kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl termino nepratęsimo, yra teisiškai nepagrįstos, kadangi, kaip minėta, byloje ginčo, kad apie Privalomąjį nurodymą ieškovas buvo tinkamai informuotas dar 2024 m. balandžio mėnesį, nėra. Tai, kad ieškovas pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą (kreipėsi dėl termino įvykdyti privalomąjį nurodymą pratęsimo), nesuteikia pagrindo netaikyti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinio termino pradžios nustatymo sąlygų.
20. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis - ieškovo senyvą amžių bei nepakankamą atsakovės bendradarbiavimą su ieškovu, nepagrįstai nepripažino svarbiomis bei suteikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą.
21. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 70 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamame 2024 m. kovo 29 d. Privalomajame nurodyme buvo aiškiai išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai: „Šis privalomasis nurodymas gal būti skundžiamas administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Taigi, skirtingai nei teigia apeliantas, gavęs Privalomąjį nurodymą jis turėjo (galėjo) suprasti, kad jį gali skųsti per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas ieškinio (skundo) priėmimo klausimą ir nustatęs, jog šis procesinis dokumentas nėra jam teismingas, atsisako jį priimti ir ieškovui (pareiškėjui) nurodo, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 3 dalis, ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad ieškovas su skundu būtų kreipęsis į Regionų administracinį teismą, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas 2024 m. birželio 5 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto merą. 2024 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informavo ieškovą, kad nei savivaldybės administracija, nei meras nedalyvauja valstybinės žemės užėmimo/naudojimo nustatymo procese ir negali pakeisti, nesutikti ar kitaip paveikti Inspekcijos sprendimo dėl surašyto patikrinimo akto teisėtumo. 2024 m. spalio 22 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Atsakovei atsisakius pratęsti terminą, kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu dėl atsisakymo pratęsti terminą, kurį Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-5275-473/2025, atmetė.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirtingai nei teigia apeliantas, šios faktinės aplinkybės bei ieškovo elgesys ginčo laikotarpiu leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis nuo pat pradžių veikė aktyviai ir dėjo įvairias pastangas siekdamas išvengti Privalomojo nurodymo įvykdymo. Ieškovas nuo pat ieškiniu ginčijamo atsakovės sprendimo gavimo dienos aiškiai suvokė jo turinį ir padarinius bei sąmoningai pasirinko kitus veikimo būdus, susijusius su šio sprendimo vykdymu ir jo vykdymo termino pratęsimu, o ne priešingai – veikimo būdus, susijusius su tokio sprendimo panaikinimu įstatyme nustatyta tvarka. Todėl atskirojo skundo teiginiai, kad dėl senyvo amžiaus bei atsakovės nebendradarbiavimo, tinkamo akto apskundimo tvarkos neišaiškinimo ieškovas nesuprato Privalomojo nurodymo apskundimo tvarkos, laikytini tik deklaratyviais teiginiais, kuriais siekiama pateisinti ieškovo neatsakingai ilgai praleistą administracinio akto apskundimo terminą. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas taisykles, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir objektyviomis, sukliudžiusiomis ieškovui įgyvendinti teisę ginčyti administracinį aktą per visą įstatyme nustatytą terminą, ir tuo pačiu sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.
24. Ketvirta, apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškovo nurodytus administracinio akto neteisėtumo pagrindus. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pasibaigus ABTĮ nustatytam administracinio akto apskundimo terminui (ir jo neatnaujinus), išnyksta ieškovo galimybė pareikšti reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo (pripažinimo negaliojančiu), t. y. tokį ieškovo ieškinio reikalavimą turi būti atsisakyta priimti, ir teismas neturi kompetencijos spręsti dėl administracinio akto panaikinimo nepriklausomai nuo to, kokiais pagrindais jį ginčydamas remiasi ieškovas. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų aptartos kasacinio teismo formuojamos praktikos, bet ir atsižvelgiant į tai, kad pagrindas ginčyti administracinį aktą paprastai yra šio akto neatitiktis teisės normų reikalavimams, lemtų, kad ABTĮ įtvirtintas naikinamasis terminas administraciniam aktui ginčyti iš esmės prarastų savo prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023 47 punktas). Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti terminą ieškiniui (skundui) paduoti, teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinio esmės bei ieškovo nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų bei nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.