- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- e2-10884-1067/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03705-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- Z. B. T.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Samantai Luganeckaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2024 m. kovo 29 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-195 panaikinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija/ atsakovė) 2024 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-198; Teismui laikant, kad praleistas terminas ginčyti privalomąjį nurodymą, atnaujinti terminą. Ieškovas 2025 m. gegužės 7 d. prašymu prašė ištaisyti rašymo apsirikimą ir laikyti, kad ieškinys pareikštas dėl 2024 m. kovo 29 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN195 panaikinimo (toliau – privalomasis nurodymas). Mano, jog privalomasis nurodymas neteisėtas ir nepagrįstas. Ginčijamu privalomuoju nurodymu atsakovė įpareigojo pareiškėją atlaisvinti nesuformuotą valstybinės žemės plotą ir pašalinti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengtas betonines kolonas, betoninę ir metalinę tvorą, įrengtus metalinius vartus, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės valstybinėje žemėje įrengtus du įvažiavimus, kurie iškloti trinkelėmis. Nurodė, jog atsakovės minimos betoninės kolonos, betoninė ir metalinė tvora, įrengti metaliniai vartai, trinkelėmis iškloti įvažiavimai yra už pareiškėjo žemės sklypo ribų ir jam nepriklauso, jis jų neįrenginėjo, jie jau buvo, kai ieškovas įsigijo namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Apie tai pati atsakovė pažymėjo patikrinimo akto išvadose, nurodydama, jog dėl to, kad ne ieškovas įrengė nurodytus įrenginius, jam nepradedama administracinio nusižengimo teisena. Be to atsakovė savo 2024 m. spalio mėn. rašte pripažino, kad patikrinusi šios vietovės ortografinę medžiagą per sistemą geoportal.lt nustatė, jog minėti įrengimai jau buvo įrengti prieš ieškovui įsigyjant namą ir žemės sklypą. Akivaizdu, kad ne ieškovas sukūrė įrengimus, kuriuos atsakovė siekia pašalinti, todėl ne jis ir yra atsakingas už jų pašalinimą. Atsakovė nesiaiškino ir neieškojo asmens, kuris padarė pažeidimą, nors tam turėjo visas galimybes. Atsakovė nurodo, kad įrenginiai, kurių pašalinimo ji siekia, yra sukurti ant valstybinės žemės, nesuformuotoje dalyje, kas reiškia, kad ši žemė neturi privataus savininko, priklauso valstybei ir nėra privataus nesuformuotos žemės valdytojo ir/ar naudotojo. Privalomasis nurodymas tokiu atveju turėtų būti surašomas valstybinės žemės patikėtiniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Išardžius įrenginius būtų sugadinama miesto infrastruktūra: sunaikinami įvažiavimai į privačius sklypus, kurie numatyti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose, suardomos vientisinio gatvių užstatymo linijos. Nesupranta, kodėl turi būti ardomi šaligatvių praplatinimai, kurie tuo pačiu naudojami ir kaip įvažiavimai į sklypus, kurie yra įrengti prie visų žemės sklypų namų kvartale. Atsakovė nesiteiravo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ar minėti įrenginiai pažeidžia jos, kaip valstybinės žemės valdytojos teises. Taip pat ginčijamu privalomuoju nurodymu užkertama teisė ieškovui praplėsti savo sklypo ribas iki tvoros iki tiek, kad ji patektų į pareiškėjo žemės sklypą ir išsipirkti minėtą žemę, nes tai nenurodyta kaip alternatyva. Akcentuoja, jog ginčijamas privalomasis nurodymas yra akivaizdžiai neteisėtas, nes juo pažeidžiamos ne tik ieškovo teisės, bet ir pačios savivaldybės, kaip jos teritorijoje esančios infrastruktūros savininkės ir valstybinės žemės patikėtinės teisės, nes ginčijamu privalomuoju nurodymu ieškovui yra nurodyta išardyti ir savivaldybei priklausančią infrastruktūrą, taip atsakovė gindama vieną viešą interesą peržengė jo gynimo ribas ir pažeidė kitą viešą interesą. Mano, kad terminas ginčyti privalomąjį nurodymą nėra praleistas, nes laiko, jog dėl privalomojo nurodymo ginčijimo taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų. Pažymi, jei teismas laikys, kad vis dėl to dėl privalomojo nurodymo ginčijimo reikėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo jo gavimo, tai ieškovas šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Tokio termino praleidimą, jei jis praleistas, sąlygojo ieškovo amžius, bei nepakankamas institucijos bendravimas su ieškovu.
Atsiliepimas
Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį. Atsakovė atsiliepimu prašo taikyti nustatytų terminų praleidimo pasekmes, konstatuoti, kad ieškovas be jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio terminą privalomajam nurodymui ginčyti ir ieškinio reikalavimą, kuris susijęs su privalomuoju nurodymu atmesti vien tik šiuo pagrindu; Teismui taikant nustatytų terminų praleidimo pasekmes, ieškovo ieškinio likusią dalį dėl privalomojo nurodymo, atmesti kaip nepagrįstą; Teismui nusprendus atnaujinti terminą, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nuo ieškovui išsiųsto privalomojo nurodymo išsiuntimo dienos (2024 m. balandžio 3 d.) iki ieškovo ieškinio pateikimo Teismui dienos (2025 m. balandžio 14 d.) praėjo metai laiko, t. y. kreiptasi praleidus privalomojo nurodymo apskundimo terminą. Ieškovo argumentai dėl bendrojo ieškinio senaties termino taikymo yra visiškai nepagrįsti remiantis suformuota teismų praktika. Ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl terminą praleido tik dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Kadangi ieškovas yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutrumpintą 1 mėnesio administracinio akto (privalomojo nurodymo) apskundimo terminą, o nurodytos termino atnaujinimo priežastys nesudaro pagrindo vertinti, jog terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių, ekstraordinarių ir ne nuo ieškovo valios priklausančių priežasčių, todėl reikalavimas gali būti atmestas vien tuo pagrindu, kad praleistas apskundimo terminas. Taip pat nurodo, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas yra valstybinės žemės, kurioje patikrinimo aktu užfiksuoti pažeidimai – naudotojas, todėl ieškovo argumentai, kad privalomasis nurodymas turėjo būti surašytas įrengimus pastačiusiam asmeniui arba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys į bylą pateiktiems įrodymams. Būtent ieškovas yra neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo, t. y. savavališkai besinaudojantis valstybine žeme asmuo. Faktinių aplinkybių schema M1:500 bei prie patikrinimo akto esančios fotonuotraukos akivaizdžiai rodo, jog valstybinėje žemėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengtos betoninės kolonos, betoninė ir metalinė tvora, įrengti metaliniai vartai, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengti du įvažiavimai, kurie iškloti trinkelėmis, t. y. dalis nesuformuotos valstybinės žemės ploto yra aptverta tvora, į šį valstybinės žemės plotą nebegali patekti kiti asmenys, bei aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik žemės sklypo savininkas (ieškovas). Žemės sklypo ribos yra praplėstos (nesilaikant žemės sklypo ribų) ir dalis valstybinės žemės ploto yra aptverta prie žemės sklypo taip sudarant bendrą uždarą kontūrą. Byloje duomenų, jog ieškovas turi teisėtą pagrindą naudotis valstybine žeme, esančia už žemės sklypo ribų, nėra. Atitinkamai, atsakovės žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai nustatę žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – privalo teikti privalomus nurodymus. Tai yra imperatyvi atsakovės pareiga ir nagrinėjamas atvejis nėra išimtinis. Ieškovas valstybine žemės dalimi naudojasi kaip savo, nesiima jokių priemonių bei veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, taip akivaizdžiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė. Atsakovė laikosi pozicijos, kad skundžiamas privalomasis nurodymas, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, faktines aplinkybes ir vadovaujantis nurodytu teisiniu pagrindu, ieškovui yra surašytas teisėtai ir pagrįstai, atsakovei veikiant savo kompetencijos ribose, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – savivaldybė) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo nurodo, jog atsakovė pagrįstai konstatavo valstybinės žemės naudojimo pažeidimą, teisėtai surašė privalomąjį nurodymą, kurio naikinti teisinio pagrindo nėra, todėl ir ieškovo ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. Pažymi, jog asmuo, nuosavybės teise įgydamas nekilnojamąjį turtą, kartu prisiima atsakomybę už šio turto tinkamą valdymą ir naudojimą. Nurodė, jog savo poziciją dėl valstybinės žemės naudojimo pažeidimo išdėstė ieškovui 2024 m. liepos 2 d. rašte Nr. (31.4)-RS2-529, pabrėždama atsakovės kompetencijas valstybinės žemės naudojimo klausimais bei neginčydama aplinkybių dėl valstybinės žemės ties (duomenys neskelbtini), riba neteisėto naudojimo. Aptartų duomenų pagrindu trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad atsakovė teisingai nustatė subjektą - ieškovą, pažeidusį valstybinės žemės naudojimosi tvarką.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, prašo ieškinį tenkinti ir nurodė, kad laikosi pozicijos, kad terminas ginčyti privalomąjį nurodymą yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriame jam buvo tinkamai išaiškinta jo ginčijimo tvarka, įsiteisėjimo. Atsakovė nei viename rašte, net sprendime dėl termino nepratęsimo, ieškovui nepaaiškino, kad jis turi visų pirma teisę apskųsti patį privalomąjį nurodymą ir jis skundžiamas ne administraciniam teismui, o bendrosios kompetencijos teismui, nes taip yra išaiškinta teismingumo kolegijos. Pažymėjo, jog ginčijamas privalomasis nurodymas yra akivaizdžiai neteisėtas, nes juo pažeidžiamos ne tik ieškovo teisės, bet ir pačios savivaldybės, kaip jos teritorijoje esančios infrastruktūros savininkės ir valstybinės žemės patikėtinės teisės, nes ginčijamu privalomuoju nurodymu ieškovui yra nurodyta išardyti ir savivaldybei priklausančią infrastruktūrą, nors su tuo pati savivaldybė nenori sutikti dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, nes atsakydama ieškovui dėl projektavimo teritorijos ribų, išaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės praplėsti ieškovo sklypo negalima, nes tai yra savivaldybės infrastruktūros koridorius. Ieškovas ginčija privalomąjį nurodymą tik dėl to, kad ne jis įrengė tuos įrenginius, kuriuos atsakovė reikalauja nugriauti. Trečiasis asmuo leido ieškovui atlikti pertvarkymo projektą ir praplėsti savo sklypo ribas iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės, kas leistų jam įgyti nuosavybės teises ir į tą žemės sklypo dalį, ir į toje žemės sklypo dalyje esančią tvorą, tačiau atsakovė vis tiek siekia ir tos tvoros dalies nugriovimo pateikdama privalomąjį nurodymą priverstiniam vykdymui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką į ieškovo dubliką, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovui aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai buvo išdėstyta privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas visų pirma kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo apskundimo. Teismui atmetus skundą, ieškovas pakeitė poziciją ir bando įrodinėti privalomojo nurodymo neteisėtumą. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nekelia ginčo dėl jos pažeistų teisių, kadangi atsakovė veikia kompetencijos ribose, o ieškovas yra būtent neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo. Ieškovo argumentai, kad ne jis įrengė įrenginius, yra visiškai nereikšmingi, kadangi tai nereiškia, jog ieškovas turi išimtinę teisę naudoti neteisėtai užimtą valstybinę žemę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog nesuprantama, kodėl atsakovė taip elgiasi, ieškovui neaiškiai teikė informaciją, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į savivaldybę, į merą, į pirminę teisinę pagalbą, į teismus dėl terminų pratęsimo, dabar rengiamas žemės pertvarkymo projektas, kad būtų galima išsipirkti žemę iki tvoros, siekia, kad nereikėtų griauti tvoros, tačiau atsakovė tam užkerta kelią. Nurodė, jog ieškovas kai prižiūri savo sklypą, nupjauna žolę iki tvoros ir už tvoros, komunalininkai tuo nesirūpina. Patvirtino, jog privalomąjį nurodymą ieškovas gavo kažkur po dviejų savaičių nuo dokumento išsiuntimo.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog šiuo atveju yra akivaizdus termino apskųsti privalomąjį nurodymą praleidimas. Neaiški ieškovo pozicija - skundžia privalomąjį nurodymą, tačiau tuo pačiu nurodo, jog siekia sklypo suformavimo procedūrų, išsaugoti tvorą, naudojasi įvažiavimais į sklypą, naudojasi valstybinio žemės sklypo dalimi, taigi valdo/ naudoja valstybinės žemės sklypą. Iš pradžių ieškovas laikėsi pozicijos dėl termino pratęsimo, su siekiu įvykdyti privalomąjį nurodymą, o vėliau pakeitė poziciją, prašo privalomąjį nurodymą panaikinti, nors tam yra praleistas terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis ieškovas asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0599 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Žemės sklypo įgijimo pagrindas – 2013 m. gruodžio 4 d. dovanojimo sutartis Nr. DR-3586. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2003 m. kovo 5 d.
Iš 2024 m. kovo 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto (kontrolinio klausimyno) Nr. ŽPA2-117 (toliau – patikrinimo aktas), kurį atliko inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, nustatyta, kad „Žemės sklypas, naudojamas nesilaikant privatizavimo (suformavimo) dokumentuose nustatytų žemės sklypo ribų. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengtos betoninės kolonos, kurios sutvirtina betoninę ir metalinę tvorą, įrengti metaliniai vartai, kolonos ir tvora patenka į nesuformuotą valstybinės žemės plotą, t. y. įrengtos už Žemės sklypo ribos. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės valstybinėje žemėje yra įrengti du įvažiavimai, kurie iškloti trinkelėmis, auga eglės bei kiti dekoratyviniai augalai“.
2024 m. kovo 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-195 (toliau – privalomasis nurodymas) duomenimis, inspekcija, pareikalavo iki 2024 m. rugsėjo 24 d. „<...> atlaisvinti nesuformuotą valstybinės žemės plotą ir pašalinti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengtas betonines kolonas, betoninę ir metalinę tvorą, įrengtus metalinius vartus. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės valstybinėje žemėje įrengtus du įvažiavimus, kurie iškloti trinkelėmis“.
Bylos duomenimis 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2D-6529 „Dėl dokumentų siuntimo“ patikrinimo aktas ir privalomasis nurodymas ieškovui išsiųsti registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini).
2024 m. spalio 24 d. ieškovo prašymo Nr. 1D-21974 duomenimis, ieškovas kreipėsi į inspekciją prašydamas pratęsti privalomojo įvykdymo terminą ir tvoros nukėlimą. Prašyme nurodė aplinkybes: už pažeidimą turėtų atsakyti namą su tokia tvora, įrengimais perdavęs žmogus; gelžbetoninės tvoros panaikinimo terminas 2024 m. rugsėjo 24 d.; po pirmojo patikrinimo buvo atliekamas žemės ribų ženklinimas; po tos datos ieškovas ėmė tvarkyti, kad jam tvorą nugriautų iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.; susirgo darbuotojas, todėl negalėjo laiku įvykdyti pažado; atsiprašo už tokį nusižengimą; prašo privalomojo nurodymo terminą tvoros nukėlimą pratęsti arba paskaičiuoti ir ieškovui pranešti kiek jis turėtų už tuos du arus sumokėti valstybei ir palikti esamą tvorą.
Inspekcijos 2024 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. RE-510 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo/nepratęsimo“ duomenimis ieškovo prašymas netenkintas - privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atsisakyta pratęsti, kadangi ieškovo prašymas pateiktas ne iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos – 2024 m. rugsėjo 24 d.
Inspekcijos 2024 m. spalio 31 d. rašto Nr. 2D-25670 „Dėl jūsų pateikto prašymo“ duomenimis ieškovas buvo informuotas, kad administracinių nusižengimų teisena ieškovo atžvilgiu nebus pradėta, nes šiuo konkrečiu atveju padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Ieškovui dėl valstybinės žemės ploto išsipirkimo pasiūlyta kreiptis į Klaipėdos savivaldybės administraciją. Kartu su nurodytu raštu ieškovui registruota pašto siunta adresu: (duomenys neskelbtini), išsiųstas 2024 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. RE-510 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo/nepratęsimo“.
Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5275-473/2025 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01535-2024-7) (toliau – 2025 m. vasario 11 d. sprendimas) pareiškėjo Z. B. T. skundas dėl 2024 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. RE-510 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo/nepratęsimo“ panaikinimo buvo atmestas. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenimis (toliau – EPP) 2025 m. vasario 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 14 d.
Bylos duomenimis inspekcija 2025 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2D-9132 „Dėl 2024 m. kovo 29 d. vykdomojo dokumento Nr. ŽPN-195 priverstinio vykdymo (skolininkas: Z. B. T.)“ kreipėsi į antstolį prašydama pradėti vykdyti vykdomąjį dokumentą (privalomąjį nurodymą) priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Šio prašymo pagrindu pas antstolį Aleksandrą Selezniovą užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/25/00628.
Dėl prašymo atnaujinti terminą administraciniam aktui skųsti ir šio termino praleidimo teisinių pasekmių taikymo.
Ieškovas prašo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Nurodė, kad nuolat bandė bendrauti su inspekcija, kreipėsi į merą, savivaldybę, teismus. Ieškovas yra senyvo amžiaus. Vertina, jog visos šios aplinkybės yra pagrindas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, jeigu teismas nelaikys, jog ginčo atveju taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
Atsakovė su ieškovo pateiktu situacijos vertinimu nesutiko, nurodė, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškovo praleistą terminą administraciniam aktui ginčyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013, 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Kadangi ginčijamas inspekcijos privalomasis nurodymas yra individualaus pobūdžio, todėl taikytinos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021). Prie procesinių terminų, be kita ko, yra priskiriami ir teisės aktuose nustatyti terminai valstybės institucijų priimtiems administraciniams aktams ir veiksmams ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023). Priešingai nei nurodo ieškovas, ieškinio senaties instituto taisyklės nėra taikomos ir šio procesinio termino praleidimo teisinėms pasekmėms.
Konkretūs terminai, su kurių galiojimu įstatymuose yra siejama asmens galimybė apginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį, yra nustatyti siekiant užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą. Tuo atveju, kai byloje yra taikomi administracinių bylų teisenos terminai, sprendžiant, ar šis terminas nėra praleistas, yra aktuali jų taikymą aiškinanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Nurodytina, kad privalomasis nurodymas inspekcijos ieškovui išsiųstas 2024 m. balandžio 3 d., kuriame, be kita ko, ieškovas buvo informuotas apie galimybę prasitęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Ieškovas neginčijo, jog privalomąjį nurodymą gavo po 2 savaičių nuo jo išsiuntimo, tikslios dienos nepamena, todėl galima konstatuoti, jog apie priimtą administracinį aktą ieškovas sužinojo ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio galo.
Svarbu pažymėti, kad administraciniame akte yra nurodytas ne tik jo apskundimo teismui terminas, tačiau aiškiai rašoma, kad: „šis privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 11 dalis). Privalomojo nurodymo neįvykdžius, įvykdžius iš dalies ar įvykdžius netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) perduos privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Už privalomojo nurodymo nevykdymą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną“. Šis ieškovui įteiktas dokumentas patvirtina, kad jam 2024 m. balandžio mėn. buvo žinoma, kokios yra numatytos pasekmės už numatytų reikalavimų neįvykdymą. Paminėtina, kad ieškovas suprato nurodytą išaiškinimą bei bandė naudotis galimybe prasitęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. To nepavykus padaryti, ieškovas pakeitė poziciją ir 2025 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą administracinį aktą ir pasekmes, jeigu nustatyti įpareigojimai nebus laiku įvykdyti ar įvykdyti netinkamai, todėl ieškovo argumentai dėl netinkamo inspekcijos bendradarbiavimo, netikslios informacijos suteikimo atmestini kaip nepagrįsti, be to, tokių duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodomus teiginius ieškovas į bylą neteikė.
Ieškovo amžius, tam tikrų specialiųjų bei teisinių žinių neturėjimas negali būti vertinamos kaip objektyvios priežastys termino atnaujinimui skųsti priimtus administracinius aktus. Ieškovo nurodytos priežastys yra ne objektyvios, o subjektyvios, kadangi kaip matyti iš ieškinio turinio, motyvuojant ieškovo amžiumi ir žinių stoka, išties siekiama išvengti gresiančios baudos už reikalavimų neįvykdymą. Paminėtina, kad terminas privalomojo nurodymo įvykdymui yra suėjęs, privalomasis nurodymas yra pateiktas vykdyti priverstinai. Visos šios nurodytos priežastys nėra reikšmingos ir negali būti vertintinos kaip objektyvios, sukliudžiusios ieškovui įgyvendinti teisę ginčyti administracinį aktą per visą įstatyme nustatytą terminą bei nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, t. y. nėra kitų ABTĮ nustatytų priežasčių atsisakyti priimti skundą. Todėl asmuo, manantis, kad jis praleido šį terminą dėl reikšmingų aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam įgyvendinti teisę ginčyti administracinius aktus per visą įstatyme nustatytą terminą, gali pateikti teismui duomenis apie šias aplinkybes ir prašyti teismo šį terminą atnaujinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujintas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 30 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti nustatytas momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (2018 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
Procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Teisės kreiptis į teismą prielaidos tiesiogiai susijusios su procesine teise kreiptis į teismą.
Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į administracinio teismo praktiką, yra pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 35 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, 11 mėnesių praleistas terminas administraciniam aktui ginčyti negali būti atnaujintas, kadangi ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis, sukliudžiusiomis ieškovui įgyvendinti teisę ginčyti administracinį aktą per visą įstatyme nustatytą terminą ir tuo pačiu sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu bylos iškėlimo stadijoje nėra galimybės nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas, o šios aplinkybės paaiškėja bylą išnagrinėjus iš esmės, o taip pat nustatoma, kad nėra pagrindo šio praleisto termino administraciniams aktams ginčyti atnaujinti, CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu bylą yra nutraukiama, kaip nurodoma dėl to, kad asmuo yra laikomas praradęs teisę reikšti ieškinį teisme.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžio metu išsakytus bylos šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažįstama, kad ieškovas yra praleidęs terminą ieškiniui dėl 2024 m. kovo 29 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-195 panaikinimo pareikšti, pagrindo šio praleisto termino atnaujinimui nėra, todėl civilinė byla nutraukiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Civilinę bylą nutraukus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 293, 294 straipsniais, teismas
nusprendžia:
civilinę bylą pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2024 m. kovo 29 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-195 panaikinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.