- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- A15.-1258-586/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00239-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pažeidėjas
- A. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 459 straipsnio 6, 10 dalis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas A. L. surašytas už tai, kad Vilniaus pl. 10, Dirvupių kaime, Klaipėdos rajone, 2018 m. spalio 17 d., 14 val. 30 min., kontrolės metu, pasvėrus nustatyta, kad vairuotojas A. L. važiavo sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu, automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba H&W. valst. (duomenys neskelbtini) (triašis automobilis su triaše priekaba), su negaliojančiu leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantis, nes viršyta leidime nurodyta bendroji masė), maršrutu Kaišiadorys - Klaipėda. Pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad bendroji masė - 50,94, tai 10,94 viršijo leistiną 40 t bendrąją masę. Taip pat vairuotojas A. L. nurodė pats pasikrovęs krovinį. Šiais savo veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-819 20 straipsnio 1 dalį, Didžiausiųjų leidžiamų, naudojantis keliais, transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 19.8 punktą, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 ir 30 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 6, 10 dalyse.
Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai: 2018 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 68-ANR_P-1621-2018, svėrimo aktas, ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs administracinius nusižengimus, gailisi. Paaiškino, kad kartu su sugyventine turi ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, gauna nedidelį darbo užmokestį. Prašė skirti mažesnes nuobaudas, nei numatytos sankcijose minimalios, už padarytus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad A. L. padarė nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6, 10 dalyse.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimo pobūdį, jų pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. L. už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę ir atsakomybę suprato, todėl tikėtina, kad jis nebedarys naujų pažeidimų, paskyrus jam švelniausias sankcijose numatytas nuobaudas – minimalias baudas.
Vis dėl to, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.
Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais paskirti mažesnę nei minimalią baudą arba švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju nustatyta, kad A. L. padaryti nusižengimai – neatsargūs, netyčiniai, už tokio pobūdžio nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nedidelį A. L. gaunamą darbo užmokestį darbovietėje, kurios darbo metu padarė nusižengimus, su sugyventine išlaikomus keturis nepilnamečius vaikus, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo bei protingumo reikalavimai įgyvendinti, paskyrus A. L. švelnesnes nei sankcijose numatytos minimalios baudos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pagal Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 6 dalį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį paskirti 450,00 Eur baudą;
pagal Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 10 dalį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį paskirti 280,00 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 450,00 Eur baudą.
Informuoti A. L., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 18093300467, įmokos kodą 1001.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.