Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2589-1064/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-16
Bylos Nr.: eI2-2589-1064/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-10378-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Sigita Fomičiova, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
Pareiškėjas: A. P.

Kategorijos

8.1.2Vizos
55.2Pirmosios instancijos teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eI2-2589-1064/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10378-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 55.2

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui K. V.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,

trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui A. B.,

nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S163108 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi.

Jis nurodė, kad 2014 m. prasidėjus Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje, savo noru apsisprendė išvykti iš Rusijos Federacijos. Turėdamas dar 2013 metais išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis daugiausia gyveno Lietuvoje, o taip pat Ispanijoje ir Izraelyje, ir iš esmės nutraukė savo ekonominius, socialinius ryšius su Rusijos Federacija, nebevykdė aktyvios komercinės ir vadybinės veiklos Rusijos įmonėse ir net nustojo būti Rusijos Federacijos mokesčių mokėtoju.

Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2018 metų pradėjo visišką turto atskyrimo procesą su buvusiais partneriais S. T. S. ir A. V. L. ir 2019 – 2020 metais pasitraukė iš Rusijos bendrovių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2019 metais prasidėjo ir Lietuvoje registruoto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri anksčiau priklausė pareiškėjui kartu su verslo partneriais T. S. ir A. V. L., reorganizavimo procesas. Nuo 2020 m. sausio mėn. pareiškėjas tapo vienasmeniu (100 proc. akcijų) naujai įkurtos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturi jokių turtinių ar kitokių reikalų.

2022 m. lapkričio 30 d. Atsakovas gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) raštą Nr. 18-9992, kuriame nurodyta, kad atsižvelgus į pareiškėjo ryšius Rusijos Federacijoje ir jo vykdytą veiklą, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760203948, galiojantį iki 2024 m. kovo 23 d.

Pareiškėjas pažymi, kad iki VSD rašto gavimo atsakovas niekada neturėjo jokių pretenzijų pareiškėjui, neabejojo galimybe gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir tokį leidimą nuolat išduodavo.

Pareiškėjo vertinimu, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam panaikintas neteisėtai ir nepagrįstai, nes, atsakovas turėjo remtis objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Sprendime aiškiai ir motyvuotai pagrįsti, kaip pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikai, tačiau to nepadarė ir tik formaliai pacitavo VSD raštą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas laiko, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyto įstatymo viršenybės principo turinio reikalavimų, nes pagrįstas tik abstraktaus pobūdžio teiginiais ir prielaidomis. Vadovaujantis objektyvumo principu (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas), administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas netikrino VSD rašte nurodytų duomenų ir nesuteikė galimybės pareiškėjui juos pakomentuoti prieš priimant skundžiamą Sprendimą, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.

Pareiškėjo teigimu, VSD rašte yra pateikta abstrakti informacija apie Rusijos Federacijos bendrovių veiklą, su kuriomis pareiškėjas sąmoningai jau prieš keletą metų yra nutraukęs bet kokius teisinius ir ūkinius santykius ir nebeturi jokių sąsajų.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2020 metų Rusijos federacijoje yra dviejų savarankiškai veikiančių bendrovių akcininkas: 1) „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kuri susijusi tik su gaisrinės įrangos pardavimu, ir neturi nieko bendra su Rusijos Federacijos karinėmis ar jėgos struktūromis. Bendrovė beveik neturi valstybinių klientų, išskyrus kelias nedideles, regionines ekstremalių situacijų tarnybas; 2) „(duomenys neskelbtini)“, kuri gamina strėles ir švyturius, žyminčius leistinus laivybos maršrutus akvatorijose, tai yra civiliniai produktai.

Pareiškėjas su Lietuvoje registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kurioje buvo akcininkas iki 2019 m., dabar nebeturi nieko bendro. Ši įmonė vykdė logistikos veiklą: surinkdavo prekes iš įvairių tiekėjų Europoje į sandėlį Lietuvoje, ir tada prekes siųsdavo į Rusijos Federacinę Respubliką. Ši bendrovė investavo į gamybą ir organizavo bendrą veiklą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaisro gesinimo įrangos kvėpavimo sistemų surinkimui ir vėlesniam jos pristatymui į Rusijos Federaciją. Tai nepažeidė Lietuvos įstatymų, nebuvo laikoma ginklų ar jų elementų tiekimu į Rusijos Federaciją, ir šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ legaliai veikia Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjos nuomone, VSD rašte be jokio teisinio ar faktinio pagrindo minimas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri specializuojasi privačių namų stogų sistemų ir metinių santvarų gamyboje, turi modernią gamyklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įdarbinami Lietuvos Respublikos piliečiai, 5 Ukrainos piliečiai, pabėgę nuo karo Ukrainoje, taip pat kuri teikia paramą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pastaruoju metu Pareiškėjas investavo 500 000 Eur į žemės sklypų įsigijimą, kuriuose planuojama vystyti nekilnojamojo turto objektus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia išskirtinai Lietuvos vidaus rinkoje ir yra nesusijusi su Rusijos Federacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra fiktyvi įmonė, kuri buvo įsteigta siekiant ne vykdyti veiklą, o Pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas akcentavo, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatas valstybės institucijų kišimasis į asmens šeimos bei privatų gyvenimą turi atitikti tris sąlygas: atitinkamos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, numatytos įstatyme ir taikomos tik tada, kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugumo, visuomenės apsaugos ir ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat kai tai būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, todėl buvo būtina nustatyti, ar pareiškėjo veiksmai ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Nei atsakovas, nei VSD nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas užsiima kokia nors ardomąja veikla arba priklauso kokiai nors teroristinei organizacijai, kad panaudodamas propagandą ir dezinformaciją griautų valstybę, ar tiektų ginkluotę ar jos sudedamąsias dalis į Rusijos Federaciją. Pareiškėjas niekada neužsiėmė ir neužsiima jokia politine veikla ir neatlieka jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti valdžios krizę ar kenktų Lietuvos Respublikos piliečių sveikatai. Atsakovas kelis kartus pratęsdamas pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pripažino, jog jo buvimas ir gyvenimas Lietuvoje nekelia grėsmės valstybės saugumui.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pabrėžęs, kad iš Direktyvos 2003/109/EB 4, 6 ir 12 konstatuojamųjų dalių matyti, jog jos pagrindinis tikslas – trečiųjų šalių piliečių, ilgai gyvenančių valstybėje narėje, integracija, t. y. siekiama sukurti sistemą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama trečiųjų valstybių piliečių, teisėtai ir nuolat gyvenančių valstybėse narėse, integracijai siekiant, kad būtų prisidėta prie ekonominės ir socialinės sanglaudos, – yra vienas pagrindinių Sąjungos tikslų. Pareiškėjas jau ilgą laiką gyvena Lietuvoje, yra nepriekaištingos reputacijos, turi legalų verslą, kurio vadovavimui yra būtinas jo buvimas Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimas yra naikintinas, kaip nepagrįstas, neteisėtas ir neproporcingas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Atsakydamas į klausimą dėl Sprendime ir VSD rašte nurodytos faktinės informacijos teisingumo jis nurodė, kad ne pareiškėjo, o S. S. sutuoktinė buvo viena iš įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjų; dėl sąsajų su kitomis bendrovėmis nurodė, kad jos egzistavo praeityje ir tai tėra „istoriniai faktai“. Atstovo teigimu, po 2014 metų pareiškėjas nusprendė, kad jam ne pakeliui su S. S. ir A. L., ir ilgainiui nutraukė su jais verslo ir asmeninius santykius.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jam 2022 m. lapkričio 15 d. buvo išduotas naujas Izraelio piliečio pasas. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą įforminti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 30 d. gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 18-9992, kuriame nurodyta, kad atsižvelgus į pareiškėjo ryšius Rusijos Federacijoje ir jo vykdytą veiklą, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba; 5 dalyje - kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą.

Taigi, tiesiogiai Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD, o Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Šiuo atveju Migracijos departamentas vertina ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti.

Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, kurioje taip pat buvo vertinamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimas, yra konstatavęs, kad „nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Raštu gavo patikimos ir pakankamos informacijos būtent apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl įvertinęs pateiktas aplinkybes ir nustatęs, kad yra draudimo atvykti pagrindas, privalėjo priimti ir priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip“.

Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į gautus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas yra susijęs su įmonėmis Rusijoje, vykdančiomis Rusijos karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų: Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, karinių pajėgų, Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos ir Rusijos FSB užsakymus. Per Lietuvoje veikiančias bendroves pareiškėjas organizavo Vakarų šalyse pagamintos įrangos eksportą šių įmonių Rusijoje reikmėms. Taip pareiškėjas prisidėjo prie Rusijos karinės galios, karinių teisėsaugos ir žvalgybos institucijų aprūpinimo ir stiprinimo.

Pareiškėjo veikla siejama su Rusijos įmone LLC „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonių grupe „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas yra tiesiogiai susijęs su „(duomenys neskelbtini)“ – jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Viešųjų šaltinių duomenimis, pareiškėjo sutuoktinė yra viena iš įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjų. Didžiausios „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonės: AO „(duomenys neskelbtini)“ (rus. AO „(duomenys neskelbtini)“), AO „(duomenys neskelbtini)“ (rus. AO „(duomenys neskelbtini)“), ?? „(duomenys neskelbtini)“ (rus. AO „(duomenys neskelbtini)“), AO „(duomenys neskelbtini)” (rus. AO „(duomenys neskelbtini)“), ?? „(duomenys neskelbtini)“ (rus. AO „(duomenys neskelbtini)“). „(duomenys neskelbtini)“ grupės bendrovės gamina ir tiekia nardymo, priešgaisrinės apsaugos, paieškos ir gelbėjimo, medicininę įrangą, sistemas skirtas aviacijai ir kosmonautikai, stato laivus bei aprūpina juos reikiama įranga. Pareiškėjas per Lietuvoje veikiančias įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo Rusijos įmonių grupės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ aprūpinimą reikiama įranga pagaminta Vakarų šalyse: 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei priklausančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ į Rusiją eksportavo oro padavimo sistemas „(duomenys neskelbtini)“, surinktas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Komponentus šioms sistemoms – Vakarų šalių gamintojų oro balionus – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tiekė „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė oro padavimo sistemos „Omega“ dalis ir Rusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ gautą įrangą perduodavo „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai siekiant gauti kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių eksportui į Rusijos Federaciją reikalingą licenciją, kuri nebuvo išduota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus yra vykdžiusi ir tiesiogiai. Bendrovė šiai Rusijos įmonei tiekė nardymo įrangą ir komponentus.

Įrangą gavusios Rusijoje veikiančios įmonės yra tiesiogiai susijusios su Rusijos karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis ir vykdo jų užsakymus. Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo teikiama įranga, gamina nardymo, aviacijoje ir kosminiuose įrenginiuose naudojamas kvėpavimo sistemas, kvėpavimo įrenginius ugniagesiams ir gelbėjimo tarnyboms, taip pat medicininę įrangą, specialiosios paskirties peilius, užsiima laivų statyba. Pagrindiniai „(duomenys neskelbtini)“ klientai – Rusijos gynybos ministerija, Rusijos priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos, kovos su nepaprastosiomis situacijomis ir jų padariniais tarnybos aprūpinimo centras. „(duomenys neskelbtini)“ Rusijos kariniam jūrų laivynui ir inžinerinėms pajėgoms tiekia modulinius gelbėjimo ir paieškos laivus, jų aptarnavimui reikalingą įrangą, katerius. Bendrovės gaminami peiliai yra įtraukti į kovinių plaukikų, inžinerinių narų, Rusijos karinių pajėgų naudojamos karių ekipuotės sistemos „Ratnik“ sudėtį.

„(duomenys neskelbtini)“, bendradarbiaudama su kita „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmone „(duomenys neskelbtini)“, platino kvėpavimo įrenginius „Omega“ („(duomenys neskelbtini)“ veikia kaip „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos distributorius). „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniai klientai yra Rusijos FSB, Rusijos karinės pajėgos bei pramonės koncernai, Rusijos vidaus reikalų ministerija, Rusijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos.

Pareiškėjas yra susijęs ir su kitų Rusijos valstybės institucijų užsakymus vykdančių „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vaikla. „(duomenys neskelbtini)“ yra pagrindinė įmonių grupės „(duomenys neskelbtini)“ narė, siūlanti platų nardymo ir gelbėjimo įrangos pasirinkimą, povandeninio ryšio įrenginius, gamina nuotoliniu būdu valdomus (toliau – ROV) bei autonominius povandeninius aparatus, platina Vakaruos pagamintas ROV platformas. Didžiausi „(duomenys neskelbtini)“ klientai yra Rusijos gynybos ministerija, Rusijos vidaus reikalų ministerija, karinis dalinys Nr. 55056, įsteigtas Rusijos FSB, prie Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų priskiriama Rusijos Federalinė apsaugos tarnyba. „(duomenys neskelbtini)“ Rusijos karinių jūrų laivyno reikmėms tiekia įvairią povandeninę įrangą, kurią sudaro ir uždaro ciklo kvėpavimo aparatai, naudojami diversinėms ir žvalgybinėms užduotims vykdyti. „(duomenys neskelbtini)“ gamina medicininę įrangą, o jos klientais viešuosiuose informacijos šaltiniuose nurodomos Rusijos ministerijos ir federalinės tarnybos, tarp jų ir Gynybos bei Vidaus reikalų ministerijos, Rusijos FSB, Rusijos karinės pajėgos. „(duomenys neskelbtini)“ kuria fizinės apsaugos sistemas akvatorijoms ir uostams, savo paslaugas tiekia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, karinėms jūrų pajėgoms saugant povandeninių laivų dislokacijos vietas, kuria treniruoklius specialiosios paskirties pajėgoms. 2020 m. duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ turėjo leidimą dirbti su Rusijos valstybės paslaptį sudarančia informacija, kurti, prižiūrėti ir remontuoti ginkluotę bei karinę techniką.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, t. y. informaciją apie pareiškėjo ryšius su Rusijos karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis ir dvejopos paskirties įrangos tiekimą Rusijos karinėms ir žvalgybos tarnybų reikmėms, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl trečiųjų šalių piliečių teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis remia Kremliaus režimą ir jo vykdomą karą prieš suverenią Ukrainos valstybę.

Tai, kad užsieniečiui jau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne tik teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Dėl teisės būti išklausytam Migracijos departamentas nurodė, kad jis neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenustatyta Įstatyme, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Tai patvirtinama ir LVAT praktikoje (2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4616-1062/2018, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4636-520/2018).

Pareiškėjas savo teisę būti išklausytam realizuoja pateikdamas skundą teismui, kuriam ir gali išdėstyti visus savo nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentus.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo ryšiai su Rusijoje veikiančiomis įmonėmis, kurios yra susijusios su Rusijos valstybiniais subjektais, saugumo tarnybomis, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad VSD dar 2018 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymėjo, kad nustatoma vis daugiau atvejų, kai investuoti Lietuvoje siekia užsienio investiciniai fondai ir Europos Sąjungoje registruoti juridiniai subjektai, kurių galutiniai naudos gavėjai nėra žinomi. Buvo nustatyta atvejų, kai pasinaudodami šiomis schemomis Lietuvoje siekė investuoti užsienio fondai ir įmonės, turintys sąsajų su Rusijos ir Baltarusijos piliečiais bei įmonėmis. Riziką nacionaliniam saugumui kėlė ir Lietuvoje registruotų įmonių, bendradarbiaujančių su Rusijos verslo subjektais, turinčiais tiesioginių sąsajų su šios šalies karinės pramonės kompleksu, veikla. Neskaidrios investicijos, ypač tais atvejais, kai investuotojai turi sąsajų su Lietuvai priešiškomis žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei jėgos institucijomis, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Nors pareiškėjas su skundu pateikė padėką už teiktą paramą VšĮ „Tarptautinė Ukrainos mokykla“, tai savaime nepaneigia su pareiškėju siejamų įmonių bendradarbiavimo su kitomis Rusijos įmonėmis, kurios turi sąsajų su Rusijos valstybinėmis struktūromis. Atsižvelgiant į tai buvo pagrįstai vertinama, kad pareiškėjas turi ryšių su Rusijos karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis ir tiekdamas įrangą šių tarnybų reikmėms, remia Kremliaus režimą ir jo vykdomą karą prieš suverenią Ukrainos valstybę, todėl Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir nėra pagrindo jo naikinti.

Posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina VSD turima informacija apie Pareiškėją.

VSD nurodė, kad vykdydamas UTPĮ 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta pareigą, vertindamas surinktus duomenis apie pareiškėją ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turi ryšių su Rusijos Federacijos karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis, tiekdamas dvejopo naudojimo įrangą Rusijos karinėms ir žvalgybos tarnybų reikmėms remia Kremliaus režimą ir jo vykdomą karą prieš suverenią Ukrainos valstybę, 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 18- 9992 pateikė vertinimą |Migracijos departamentui, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Savo vertinimą VSD grindė visa turima informacija apie pareiškėjo ryšius Rusijoje bei vykdomą veiklą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą pasikeitė saugumo situacija regione ir grėsmės valstybės saugumui išaugo.

Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - LRS) priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. LRS rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik ES ir NATO, ypač rytinių jų narių, bet ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. LRS rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms.

Pareiškėjas yra susijęs su įmonėmis Rusijoje, vykdančiomis Rusijos karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų - Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, Rusijos Federacijos karinių pajėgų, Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos užsakymus. Per Lietuvoje veikiančias bendroves Pareiškėjas dalyvauja Vakarų šalyse pagamintos įrangos eksporto šių įmonių Rusijoje reikmėms organizavimo procese. Taip jis prisideda prie Rusijos karinės galios, karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų aprūpinimo ir stiprinimo.

Pareiškėjo veikla siejama su Rusijos įmonių grupe „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas yra tiesiogiai susijęs su „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupe - yra „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įmonių akcininkas, buvo įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Viešųjų šaltinių duomenimis, Pareiškėjas buvo vienas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjų.

Didžiausios „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonės: AO „(duomenys neskelbtini)“ (rus. AO „(duomenys neskelbtini)“), AO „(duomenys neskelbtini)“ (rus. AO „(duomenys neskelbtini)“), AO „(duomenys neskelbtini)“ (rus. AO „(duomenys neskelbtini)“), AO „(duomenys neskelbtini)“ (rus. AO (duomenys neskelbtini)“), AO „(duomenys neskelbtini)“ (rus. AO „(duomenys neskelbtini)“). „(duomenys neskelbtini)“ grupės bendrovės gamina ir tiekia nardymo, priešgaisrinės apsaugos, paieškos ir gelbėjimo, medicininę įrangą, aviacijai ir kosmonautikai skirtas sistemas, stato bei aprūpina laivus reikiama įranga.

Pareiškėjas kartu su kitais verslo partneriais organizavo Rusijos įmonių grupės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ aprūpinimą reikiama įranga, pagaminta Vakarų šalyse, per Lietuvoje veikiančias įmones: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pareiškėjas valdė dalį įmonės akcijų), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VSD pažymėjo, kad LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra nurodęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės turi teisę kontroliuoti ne tik užsieniečių atvykimą į jų teritoriją, bet ir gyvenimą joje, siekdamos užkirsti kelią galimų grėsmių kilimui. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (pvz., 2012 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Bajsultanov prieš Austriją, 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Uner prieš Nyderlandus), o valstybėms narėms yra palikta teisė pačioms reguliuoti užsieniečių atvykimo į šalį, gyvenimo šalyje ir išsiuntimo iš šalies tvarką (pvz., 2011 m. spalio 11d. sprendimą byloje Auadprieš Bulgariją). LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Akcentuotina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nepateikia sampratos ir (ar) nedetalizuoja, kas yra grėsmė valstybės saugumui, kokie jos konkretūs šaltiniai. Šių veiksnių turinys atskleidžiamas konkrečioje situacijoje vertinant surinktas faktines aplinkybes ir taikant teisės aktų normas, t. y. atliekant iš esmės perspektyvinį vertinimą (tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas) (pvz., LVAT 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Taigi, įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma.

VSD nuomone, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo 2013 m., turi legalų verslą Lietuvoje, kurio vadovavimui yra būtinas jo buvimas Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas niekada neturėjo jokių pretenzijų pareiškėjui, negali būti svarbiau nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumas.

VSD pažymėjo, kad faktas, jog pareiškėjas yra perleidęs kelių „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei priklausančių įmonių akcijas, nepaneigia jo ryšio su tomis įmonėmis bei, atitinkamai, su tų įmonių klientais - Rusijos Federacijos gynybos ministerija, Rusijos Federacijos karinėmis pajėgomis, Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerija, Rusijos Federaline saugumo tarnyba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatavo, jog ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikoma nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi, t. y. grėsmė nacionaliniam saugumui visada bus laikoma išliekanti, jeigu asmuo turi ar praeityje turėjo riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams kylančių ryšių. Taigi, pareiškėjo ryšiai su tam tikrais asmenimis visada bus laikomi keliantys grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl skundžiamo Sprendimo nepagrįstumo paneigia ir VSD turima papildoma informacija, kuri 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 18-5042 buvo teikta Muitinės kriminalinei tarnybai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-04-00046-20.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti įstatymai ar kitas teisės aktas, administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjo ryšius bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Posėdžio metu VSD palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Teismas konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S163108 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui.

Ginčo santykius reguliuoja Įstatymas, kurio 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarką reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD 2022 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 18-9992 pateikta informacija apie pareiškėjo ryšius. Šiame rašte nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 3 dalimi, pakartotinai atliko Rusijos Federacijos piliečio S. S., Rusijos Federacijos ir Izraelio piliečio A. L. bei Rusijos Federacijos ir Izraelio piliečio A. P. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, šių asmenų buvimas Lietuvoje, atsižvelgiant į jų ryšius Rusijoje ir vykdytą veiklą, gavus leidimus gyventi Lietuvoje, kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankų sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek Sprendimo turinio aspektai, tačiau Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmestini.

Sprendime Migracijos departamentas vadovavosi VSD raštu, kuriame nurodyta, kad S. S., A. L. ir A. P. yra susiję su įmonėmis Rusijoje, vykdančiomis Rusijos karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų - Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, karinių pajėgų, Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (toliau – ir FSB) užsakymus. Per Lietuvoje veikiančias bendroves S. S., A. L. ir A. P. organizavo Vakarų šalyse pagamintos įrangos eksportą šių įmonių Rusijoje reikmėms. Tokiu būdu minėti asmenys prisidėjo prie Rusijos karinės galios, karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų aprūpinimo ir stiprinimo.

S. S., A. L. ir A. P. veikla siejama su Rusijos įmone LLC „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonių grupe „(duomenys neskelbtini)“. S. S., A. L. ir A. P. yra tiesiogiai susiję su „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupe - A. L. yra „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės akcininkas, S. S. ir A. L. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, o A. P. valdo grupės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Viešųjų šaltinių duomenimis, S. S. sutuoktinė, A. L. ir A. P. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjai.

S. S., A. L. ir A. P. organizavo Rusijos įmonių grupės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ aprūpinimą reikiama įranga, pagaminta Vakarų šalyse, per Lietuvoje veikiančias įmones: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (S. S. ir A. L. valdo įmonės akcijas, įmonės valdyme taip pat dalyvavo A. P.), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei priklausančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ į Rusiją eksportavo oro padavimo sistemas „Omega“, surinktas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Komponentus šioms sistemoms - Vakarų šalių gamintojų oro balionus - bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tiekė „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ tiekė oro padavimo sistemos „Omega“ dalis ir Rusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ gautą įrangą perduodavo „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai siekiant gauti kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių eksportui į Rusiją reikalingą licenciją, kuri nebuvo išduota. „(duomenys neskelbtini)“ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus yra vykdžiusi ir tiesiogiai. Bendrovė šiai Rusijos įmonei tiekė nardymo įrangą ir komponentus. Įrangą gavusios Rusijoje veikiančios įmonės yra tiesiogiai susijusios su Rusijos karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis ir vykdo jų užsakymus. Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo tiekiama įranga, gamina nardymo, aviacijoje ir kosminiuose įrenginiuose naudojamas kvėpavimo sistemas, kvėpavimo įrenginius ugniagesiams ir gelbėjimo tarnyboms, taip pat medicininę įrangą, specialiosios paskirties peilius, užsiima laivų statyba. Pagrindiniai „(duomenys neskelbtini)“ klientai - Rusijos gynybos ministerija, Rusijos priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos, kovos su nepaprastosiomis situacijomis ir jų padariniais tarnybos aprūpinimo centras. „(duomenys neskelbtini)“ Rusijos kariniam jūrų laivynui ir inžinerinėms pajėgoms tiekia modulinius gelbėjimo ir paieškos laivus, jų aptarnavimui reikalingą įrangą, katerius. Bendrovės gaminami peiliai yra įtraukti į kovinių plaukikų, inžinerinių narų, Rusijos karinių pajėgų naudojamos karių ekipuotės sistemos „Ratnik“ sudėtį. „(duomenys neskelbtini)“, bendradarbiaudama su kita „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmone „(duomenys neskelbtini)“, platino kvėpavimo įrenginius „Omega“ („(duomenys neskelbtini)“ veikia kaip „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos distributorius). „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniai klientai - Rusijos FSB, Rusijos karinės pajėgos bei pramonės koncernai, Rusijos vidaus reikalų ministerija, Rusijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos.

VSD rašte taip pat nurodyta, kad S. S., A. L. ir A. P. susiję ir su kitų Rusijos valstybės institucijų užsakymus vykdančių „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių - „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ - veikla. „(duomenys neskelbtini)“ yra pagrindinė įmonių grupės „(duomenys neskelbtini)“ narė, siūlanti platų nardymo ir gelbėjimo įrangos pasirinkimą, povandeninio ryšio įrenginius, gamina nuotoliniu būdu valdomus bei autonominius povandeninius aparatus, platina Vakaruose pagamintas platformas. Didžiausi „(duomenys neskelbtini)“ klientai yra Rusijos gynybos ministerija, Rusijos vidaus reikalų ministerija, karinis dalinys Nr. 55056, įsteigtas Rusijos FSB, prie Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų priskiriama Rusijos Federalinė apsaugos tarnyba. „(duomenys neskelbtini)“ Rusijos karinių jūrų laivyno reikmėms tiekia įvairią povandeninę įrangą, kurią sudaro ir uždaro ciklo kvėpavimo aparatai, naudojami diversinėms ar žvalgybinėms užduotims vykdyti. „(duomenys neskelbtini)“ gamina medicininę įrangą, o jos klientais viešuosiuose informacijos šaltiniuose nurodomos Rusijos ministerijos ir federalinės tarnybos, tarp jų Gynybos, Vidaus reikalų ministerijos, FSB, Rusijos karinės pajėgos. „(duomenys neskelbtini)“ kuria fizinės apsaugos sistemas akvatorijoms ir uostams, savo paslaugas teikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, karminėms jūrų pajėgoms saugant povandeninių laivų dislokacijos vietas, kuria treniruoklius specialiosios paskirties pajėgoms. 2020 m. duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ turėjo leidimą dirbti su Rusijos valstybės paslaptį sudarančia informacija, kurti, prižiūrėti ir remontuoti ginkluotę bei karinę techniką.

Dėl Vakarų šalių išplėstų sankcijų Rusijai sunku apsirūpinti reikiamos kokybės įranga. Tarp Rusijos prioritetinių prekių - dvejopo naudojimo jūrininkystės sistemos, įranga ir komponentai bei nekontroliuojamos šios kategorijos prekės. Rusija, siekdama apsirūpinti šia įranga, slepia galutinius šios įrangos gavėjus ir karinius panaudojimo tikslus bei taiko tokios įrangos įsigijimo per trečiąsias šalis schemas.

VSD vertinimu, S. S., A. L. ir A. P. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes šie asmenys turi ryšių su Rusijos karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis, tiekdami dvejopos paskirties įrangą Rusijos karinėms ir žvalgybos tarnybų reikmėms remia Kremliaus režimą ir jo vykdomą karą prieš suverenią Ukrainos valstybę. Atsižvelgiant į tai VSD rašte prašė panaikinti leidimus laikinai ir (ar) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsiųsti asmenis iš šalies, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėtų asmenų duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Vertindama šią VSD rašte nurodytą informaciją teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas ar jo atstovas šios informacijos teisingumo iš esmės nekvestionavo, tik pažymėjo kad su kai kuriomis bendrovėmis (Rusijos bendrovėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas yra nutraukęs santykius, o 2019 metais prasidėjo ir Lietuvoje registruoto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri anksčiau priklausė pareiškėjui kartu su verslo partneriais T. S. ir A. V. L., reorganizavimo procesas, ir nuo 2020 m. jis su šia įmone nebėra susijęs. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, kad jis 2019 m. jis įsigijo visas „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, o S. S., A. L. iš šios įmonės išėjo; tai pat pažymėjo, kad VSD rašte nurodyti sandoriai sudaryti iki pareiškėjas perėmė įmonę.

Taigi, pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad praeityje buvę ryšiai su pirmiau nurodytomis bendrovėmis yra laikomi grėsme valstybės saugumui

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime byloje Nr. 19-A/2021 nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Iš į bylą pateiktų paties pareiškėjo dokumentų matyti, kad jis 2019 metų lapkričio mėn. duomenimis kartu su S. S. ir A. L. turėjo po trečdalį įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įsteigtos 2000 metais, akcijų, o nuo 2019 m. gruodžio mėn. 100 proc. akcijų priklauso pareiškėjui. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nekvestionavo VSD rašte nurodyto fakto, kad „(duomenys neskelbtini) “ pagrindiniai klientai - Rusijos FSB, Rusijos karinės pajėgos bei pramonės koncernai, Rusijos vidaus reikalų ministerija, Rusijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, tačiau nurodė, kad viešuosiuose pirkimuose su Rusijos valstybinėmis įmonėmis ši įmonė dalyvavo iki 2019 m., t. y. iki tol, kol jos valdymą visiškai perėmė pareiškėjas. Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad šios įmonės veikla yra susijusi tik su gaisrinės įrangos pardavimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju grėsmė kyla ne vien iš parduodamos prekės pobūdžio (civilinės, paskirties, karinės paskirties ar dvejopos paskirties), bet ir iš subjekto, kuriam ta prekė parduodama, statuso, taip pat ir iš būdo, kuriuo ta prekė yra įsigyjama. Šiuo atveju pareiškėjas nenuginčijo, kad prekės buvo tiekiamos laimint Rusijos valstybinių ir karinių subjektų organizuotus viešuosius pirkimus. Taigi, aplinkybių visuma, kad prekės buvo siūlomos ir parduodamos Rusijos FSB, Rusijos karinėms pajėgoms, Rusijos vidaus reikalų ministerijai, rodo įmonės siekį tokius ryšius sukurti ir palaikyti ir tokie ryšiai nagrinėjamos bylos kontekste laikytini grėsme valstybės saugumui

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net tuo metu, kai pirmiau nurodyti sandoriai buvo sudaryti ir vykdomi (t. y. iki 2019 m. pabaigos), pareiškėjui priklausė trečdalis įmonės akcijų, ir jis turėjo visiškai lygias teises su kitais dviem akcininkais S. S. ir A. L. kontroliuoti įmonės veiklą, gauti informaciją ir pan. Jeigu, kaip teigia pareiškėjas, po 2014 metų jo pozicija buvo prieš Rusijos Federacijos vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu, ir pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvą, siekė nuo Rusijos atsiriboti, tai jau tada jis būtų ėmęsis veiksmų nutraukti jam priklausančių įmonių ryšius su Rusijos valstybinėmis ir karinėmis organizacijomis arba nutraukti savo ryšius su įmone. Tai pasakytina ypač apie tokias įmones kaip „(duomenys neskelbtini)“, kuri, VSD duomenimis, turėjo leidimą dirbti su Rusijos valstybės paslaptį sudarančia informacija, kurti, prižiūrėti ir remontuoti ginkluotę bei karinę techniką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas tebėra Rusijos pilietis, taip pat tebeturi valdomų įmonių Rusijoje.

Pažymėtina ir tai, kad vien faktas, jog pareiškėjas 2019-2020 metais perleido turimas Rusijos įmonių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) akcijas ir pradėjo Lietuvoje registruoto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, VSD duomenimis, 2017 metais dalyvavo schemoje tiekiant karinę įrangą ar dvejopo naudojimo prekes kariniam galutiniam naudojimui Rusijoje, reorganizaciją savaime nereiškia, kad grėsmė dėl šių ryšių yra išnykusi.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama.

2022 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjunga, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, sustabdė Europos Bendrijos ir Rusijos susitarimo dėl vizų ES ir Rusijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo. Tai rodo, kad, reaguojant į iš Rusijos kylančią grėsmę, ribojamas šios šalies piliečių pateikimas į Europos Sąjungą, kuris galimas su sąlyga, kad jų atvykimas neturi kelti abejonių dėl grėsmių saugumui. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę gali būti vertinamos itin jautriai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo ryšius, taip pat veiklą, galinčią kelti grėsmę, ir jie nebuvo paneigti.

Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Tuo tarpu nėra jokios Konstitucijoje ar Konvencijoje ginamos vertybės, kuri sukurtų pareigą valstybei prisiimti tokią riziką. Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą.

Tai, kad pareiškėjas prieš tai turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir tai, kad šiuo metu turi verslą Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl vien šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė ir dukra išvyko iš Lietuvos, kur – negalėjo pasakyti. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Sprendimu buvo suvaržytos pareiškėjo teisės į šeiminius ryšius.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmestus skundą pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-BiekšėGediminas Užubalis