Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. D. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimu I. D. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnį ir paskyrė jai 100 (vieno šimto) Lt dydžio baudą.

I. D. nubausta už tai, kad 2012 m. lapkričio 26 d., apie 11 val., Šilutės m., SB „Draugystė“, 5-o tako 16-ame sklype, viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie B. B., kurią kitiems asmenims girdint garsiai iškeikė necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Apeliaciniu skundu I. D. prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 5 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes ji nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Apeliaciniame skunde I. D. nurodo, kad teismas ją apkaltino tuo, dėl ko administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo suformuluotas kaltinimas. Protokole buvo nurodyta, kad ji įžeidžiamai kibo prie B. B., o teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarime – kad įžeidžiamai kibo prie B. B., kurią garsiai iškeikė necenzūriniais žodžiais. Mano, kad teismas išėjo už kaltinimo, nuo kurio ji gynėsi, ribų ir apkaltino ją tuo, dėl ko ji nebuvo kaltinama. Tokiais veiksmais teismas pažeidė jos teisę į gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

I. D. teigia, kad ji prie B. B. nekibo ir jos niekaip nekeikė, prie savo sklypo tvoros iš kelio pusės į dubenėlį prisidėjo žemės ir jau norėjo grįžti į savo sklypą, tačiau prie I. D. prikibo B. B. vyras J. B., kuris ėmė priekaištauti, kodėl ji į dubenėlį prisidėjo žvyro, o paskui ir ją keikti necenzūriniais žodžiais Jis jėga atėmė iš I. D. rankų dubenėlį ir iš jo išpylė žemę. Tuomet I. D. nuėjo atokiau ir vėl prisidėjo žemės į dubenėlį, o grįždama prie savo vartų pamatė, kad ją filmuoja B. B., kuri nieko nesakė, bet tyliai filmavo. B. B. jos neužgavo, todėl I. D. nebuvo jokios priežasties kibti prie B. B. ar ją keikti necenzūriniais žodžiais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp I. D. ir B. B. santykiai yra priešiški, viskas prasidėjo nuo tada, kai B. B. chemikalais išnaikino I. D. sklype augusius daržininkystės augalus ir dėl to buvo priversta atlyginti padarytą žalą. B. ir J. B. šeima artimai draugauja su kita sodininke L. R., todėl L. R. duoda tokius parodymus, kurie reikalingi jos draugams, dėl to I. D. yra apkalbėta. Mano, kad jokių įžeidžiančių žodžių ji nepasakė, net ir tokiu atveju, jeigu būtų pasakiusi B. B. nurodytus žodžius, tai nebūtų kibimas ar įžeidimas. Teigia, kad teismo nuoroda į tai, kad ji įžeidžiamai kibo prie B. B., yra išgalvota.

I. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji buvo filmuojama be jos sutikimo, t. y. neteisėtai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis ir Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalis gina asmens teisę į atvaizdą ir asmeninį gyvenimą; niekas negali būti filmuojamas ar fotografuojamas be asmens sutikimo. Mano, kad dėl to, kad B. B. ją filmavo neteisėtai, ji turėjo teisę į būtinąją gintį, ir net tuo atveju, jeigu būtų pasakiusi J. B. žodžius: „Pasiimk, tą kurvą, bledę“, ji būtinosios ginties ribų neperžengė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra neteisėtas ir dėl to, kad šiame nutarime teismas pažymėjo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 p. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimą padaro neįgalus asmuo ar asmuo, sulaukęs 65 metų. Kaip matyti iš byloje esančio jos neįgaliojo pažymėjimo kopijos, ji yra neįgali, antrosios grupės invalidė, jai nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis, todėl teismo išvada apie atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą yra neteisinga.

Mano, kad ji administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, nepadarė, prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą B. B. nurodo, kad I. D. skundas neteisingas, administracinio teisės pažeidimo protokolo teksto dalies ir teismo nutarimo teksto dalies neatitikimai yra protokolo spausdinimo klaida. Sakinio esmės ir prasmės ši klaida nekeičia, jis lieka aiškus ir be praleisto žodelio „prie“. Taip pat nurodo, kad konflikto metu ji I. D. nefilmavo, o tik laikė rankoje telefoną. Teigia, kad L. R. neprašė duoti jai naudingus parodymus, už savo parodymus liudytoja yra atsakinga pagal įstatymą. B. B. teigia, kad I. D. pasakyti žodžiai J. B. „pasiimk, tą kurvą, bledę“ nurodant į B. B., yra tiesioginis B. B. įžeidimas ir pažeminimas vyro ir kaimynų akivaizdoje, tai sukėlė B. B. psichologinį diskomfortą ir toks I. D. elgesys nėra būtinoji gintis. Dėl šių priežasčių prašo I. D. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantė I. D. yra pagrįstai nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį už nedidelį chuliganizmą, jos kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Apeliantė skunde akcentuoja, kad ji B. B. nesakė įžeidžiančių bei necenzūrinių žodžių, prie jos nekibo, todėl nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Tačiau tokius jos teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apeliantės skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, taip pat yra nepagrįsti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK174 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatė. Nėra pagrindo abejoti, kad I. D. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2012 m. lapkričio 26 d., apie 11 val., Šilutės m., SB „Draugystė“, 5-to tako 16-ame sklype, viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie B. B., kurią kitiems asmenims girdint garsiai iškeikė necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. I. D. administracinį teisės pažeidimą padarė būdama viešoje vietoje, t. y. Šilutės m., SB „Draugystė“, 5-to tako 16-ame sklype, matant kitiems asmenims (J. B., L. R.), todėl tokie jos veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis liudytojus – B. B., L. R., rėmėsi teismo posėdyje nedalyvavusio liudytojo J. B., tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymais bei apklausė pačią I. D.. Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apeliantės nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną ji konflikto metu neįžeidė B. B.. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama I. D., jai buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo, be to, jos teises bei interesus taip pat padėjo užtikrinti jos atstovas advokatas L. Z.. Apylinkės teisme taip pat buvo apklausti liudytojai B. B., L. R., paskelbti J. B. parodymai (b. l. 75–78), apylinkės teismas savo nutarime išsamiai motyvavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apeliantės kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Apygardos teismas sprendžia, kad Šilutės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, kad galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. D. yra kalta. Apeliantės pateikta įvykio versija vertintina kaip pažeidėjos gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantės skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad jos nesutarimai su B. B. yra seni, nes B. B. chemikalais nupurškė I. D. augalus ir už tai turėjo atlyginti žalą, dėl to dabar keršija I. D., yra nepagrįsti. Šie skundo argumentai, sprendžiant klausimą, ar I. D. veiksmuose yra nedidelio chuliganizmo pažeidimo sudėtis, nėra teisiškai reikšmingi. Pažymėtina, kad esami nesutarimai dėl augalų ar kitokių tarpusavio bendravimo problemų negali pateisinti viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje B. B. pasakytų įžeidžiančių bei necenzūrinių žodžių.

Apeliantė savo skunde nurodo argumentą, kad jos administracinis teisės pažeidimas yra padarytas esant būtinosios ginties sąlygomis. Toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinas. ATPK 18 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinosios ginties būklės, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes, kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, t.y. objektyviai egzistuoti, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad I. D. padarytas administracinis teisės pažeidimas neatitinka būtinosios ginties sąlygų, nes prieš I. D. nebuvo atliekamas joks kėsinimasis, neiškilo pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, nebuvo pažeistos I. D. teisės, nenustatyta, kad B. B. būtų filmavusi I. D., o jei ir būtų filmavusi, tai nebūtų kėsinimasis prieš I. D..

Apeliaciniame skunde I. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ją nubaudė ne už tą veiką, kuri buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Protokole buvo nurodyta, kad ji įžeidžiamai kibo prie B. B., o teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarime – kad įžeidžiamai kibo prie B. B., kurią garsiai iškeikė necenzūriniais žodžiais. Mano, kad teismas išėjo už kaltinimo, nuo kurio ji gynėsi, ribų ir apkaltino ją tuo, dėl ko ji nebuvo kaltinama. Tokiais veiksmais teismas pažeidė jos teisę į gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012). I. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 10) nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis kaltinimo pagrindas, t. y. jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės ir jo teisinis vertinimas (kvalifikavimas pagal ATPK 174 straipsnio 1 dalį), todėl šiuo aspektu administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jo turiniui įstatymo keliamus reikalavimus. Teismo nutarime protokole nurodytas kaltinimas detalizuotas, t. y. nurodyta, kad įžeidžiamas kibimas pasireiškė iškeikiant nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ši frazė pažeidė jos teisę į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Objektyviųjų veiklos požymių patikslinimas nepakeitė veikos kvalifikavimo, padaryto administracinio teisės pažeidimo esmė ir administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo priimtame nutarime yra aiškiai atskleista I. D. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo esmė, todėl jos teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo pažeista nebuvo.

Apeliaciniame skunde I. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 p. numatyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimą padaro neįgalus asmuo ar asmuo, sulaukęs 65 metų. Kaip matyti iš byloje pateikto I. D. neįgaliojo pažymėjimo kopijos (b. l. 17), ji yra neįgali, jai nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis, todėl ši aplinkybė pripažintina administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau šios aplinkybės pripažinimas nesudaro pagrindo keisti paskirtos nuobaudos dydį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. D. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skyrė jai minimalų sankcijoje numatytos baudos dydį. Byloje nėra aplinkybių, kurios leistų taikyti ATPK 301 straipsnį, kuris numato mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. D. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. D. skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.