- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- 1-45-1127/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00043-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė (pirm.)
- Kaltinamasis
- L. A., T. B.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Dalius Mecelica
civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) įgaliotiems atstovams R. K., A. M.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, ir
T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Kaltinimų, dėl kurių byla buvo perduota teismui, esmė
L. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. spalio 21 d. – 2017 m. balandžio 3 d. laikotarpiu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), siekdamas apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo,
pažeidė Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, taip pat 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir tyčia neužtikrino tinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo,
nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. pirkėjui – Rusijos bendrovei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 18 vnt. PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 447 500 Eur, pagal kurias pardavė izoterminius kėbulus su komplektuojančiomis dalimis, o Rusijos bendrovė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nordea banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. pervedė iš viso 835 300 Eur sumą, t. y. 387 800 Eur suma daugiau nei buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų, o minėtai sumai pagrįsti nebuvo surašyti apskaitos dokumentai. Dėl šių L. A. veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, L. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. spalio 21 d. – 2017 m. balandžio 3 d. laikotarpiu būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), siekdamas išvengti pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, taip pat Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, taip pat 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,
nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. pirkėjui – Rusijos bendrovei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 18 vnt. PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 447 500 Eur, pagal kurias pardavė izoterminius kėbulus su komplektuojančiomis dalimis, o Rusijos bendrovė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nordea banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. pervedė iš viso 835 300 Eur sumą, t. y. 387 800 Eur suma daugiau nei buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų, ir šios sumos nepagrindė apskaitos dokumentais,
dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), negavusi iš direktoriaus nurodymo surašyti apskaitos dokumentus, pagrindžiančius 387 800 Eur piniginių lėšų gavimą, pildydama Metinę pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2016 metus, šios sumos neįtraukė ir įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną: deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ įrašė 603 308 Eur, nors turėjo įrašyti 991 108 Eur, deklaracijos 37 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) pelnas (nuostoliai)“ įrašė - 39 122 Eur (nuostolį), nors turėjo įrašyti 348 659 Eur (pelną), ir nuo šios sumos apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti 52 299 Eur pelno mokesčio, ir minėtą deklaraciją 2017 m. birželio 6 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl šių L. A. veiksmų nebuvo užtikrintas tinkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ į biudžetą nesumokėjo 52 299 Eur pelno mokesčio už 2016 metus.
T. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2017 m. balandžio 4 d. – 2018 m. spalio 15 d. laikotarpiu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, taip pat pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką,
pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, taip pat 19 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, taip pat Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus „privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“,
nes neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)” 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 9 d. laikotarpių suvestinių apskaitos registrų, kurių pagrindu sudarytos 2016 metų, 2017 metų, 2018 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos;
neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpių registrų, kuriuose apskaityta bendrovės ilgalaikis turtas, atsargos, gamybos išlaidos, atsiskaitymai su darbuotojais, atskaitingais asmenimis,
neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 9 d. laikotarpio registrų, kuriuose apskaityta bendrovės turtas ir įsipareigojimai (ilgalaikis turtas, atsargos, atsiskaitymai su debitoriais, kreditoriais, t. y. pirkėjais, tiekėjais, darbuotojais, atskaitingais asmenimis ir kt.);
neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 9 d. laikotarpio dienpinigių apskaičiavimo dokumentų, 2017 m. aliuminės priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavimo dokumento;
neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)” 2016 metų, 2017 metų turto (pinigų, atsargų, ilgalaikio turto, debitorinių skolų), įsipareigojimų (tiekėjams, kitiems kreditoriams, valstybei) inventorizacijų dokumentų.
Dėl šių T. B. veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 9 d. laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
L. A. kaltės nepripažino. Parodė, kad įmonė buvo įkurta 2015 m. gale ir tuo pačiu metu įsteigta, įmonę įkūrė Vilniuje tuo užsiimanti įmonė, pats ėjo direktoriaus pareigas nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio, vėliau jo pareigas perėmė T. B.. T. B. tapus direktoriumi, buhalterinės apskaitos buhalterinių dokumentų aktas nebuvo suformuotas, nes dirbo ilgą laiką, buvo pakankamai susidirbę. Pati idėja buvo gaminti izoterminius kėbulus, priekabas Rusijos rinkai, nes rinka didelė ir konkurencija didelė, sukonkuruoti buvo prasčiau dėl kokybės, darbo buvo daug kelionėse, praktiškai visas darbas vyko komandiruočių principu. Jam buvo keista, kad vertinant dokumentus, FNTT nekreipė dėmesio į komandiruotes, buvo vertinama tik komandiruotės, kurios vyko tiesiogiai iš Lietuvos lėktuvu, tiesiogiai kertant sieną, nebuvo vertinama, kai vyko automobiliu, dėl to atnešė pasą, kuriame yra visi antspaudai ir vizos, kas įrodo kitas komandiruotes – vykimai buvo nuo 2014 m., vykdavo pakankamai intensyviai. Į Rusiją pradžioje vykdavo lėktuvais, vėliau automobiliu, nes važiuodavo ne po vieną, taip buvo ekonomiškiau. Į komandiruotes išvykdavo per Latvijos sieną, komandiruočių buvo daug į Latviją, Vokietiją, Lenkiją, kur buvo pagrindiniai jų tiekėjai. Su buhaltere susipažino per bendrus pažįstamus, ji gyveno ir dirbo Vilniuje, ją rekomendavo kaip kruopščią buhalterę. Susitarė, kad ji tvarkys buhalteriją, dirbs puse etato. Visi gyveno skirtinguose miestuose, buhalterė dokumentus saugojo pas save, visi dienos dokumentai buvo tą pačią dieną siunčiami registruotu paštu ar perduodant į rankas, važiuojant buhalterei į Kauną ar jam į Vilnių. Vadovaujantis buhalterės rekomendacija, pradėjo naudotis „(duomenys neskelbtini)“ programa. Visi dokumentai būdavo kontroliuojami pakankamai dažnai, kas antrą, trečią dieną, paklausiant, ar visi dokumentai sutvarkyti, ar nieko netrūksta, ar visos deklaracijos pateiktos, viskas iš buhalterės pusės būdavo gerai. Visus finansinės atskaitomybės dokumentus duodavo buhalterė, nes pats neturi išsilavinimo ir to negalėtų daryti. Įsakymus ruošdavo jo mama teisininkė, taip pat ji ruošdavo darbo sutartis. Kas liečia komercines sutartis, jas peržiūrėdavo buhalterė, mokanti anglų kalbą, dėl to nusiskundimų nebuvo ir, jo žiniomis, viskas buvo gerai. Nesutinka su VMI priskaičiuotu ir nesumokėtu pelno mokesčiu ir pareikštu civiliniu ieškiniu, nes buvo vertinami ne visi dokumentai, buvo vertinamos įplaukos, bet nevertinami grąžinimai, tarpusavio apskaitymo aktai. Kas liečia laiką nuo 2016 m., per 2016 m. buvo išrašytos 447 500 Eur sąskaitų, 2017 m. buvo išrašyta 44 500 Eur sąskaitų, per 2016 m. buvo gauta 835 300 Eur pajamų, iš kurių 41 800 Eur buvo grąžinta, 253 449 Eur buvo užskaityti per trišalius susitarimus, grąžinant (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ rusiškos įmonės skolas, kadangi dėl sunkios politinės situacijos su Rusija Lietuvai buvo sunku bendradarbiauti, nes buvo sunku įsivežti gaminius, procesas buvo trukdomas specialiai, vilkindavo jį, apsunkindavo, todėl būdavo pasitelkiami užsienio partneriai. Grąžinimo ir apskaitymo aktus paruošdavo teisininkė jo mama ir programoje būdavo įvedama, bet kaip jie buvo įvedami, to nežino, neįsivaizduoja, kaip veikia ta programa. Bendravimas, skolų derinimas su Rusijos įmone vykdavo pagrinde raštu, kadangi Rusijos įmonės vadovas buvo jo tėtis, jis didžiąją dalį klausimų suderindavo. Tarpusavio užskaitymais, grąžinimais grindžia tą sumą, kuri yra nurodyta kaltinime, nes gauti avansu į priekį pinigus tokią didelę sumą, kai nėra pasitikėjimo, būtų neįmanoma, taip galėjo gauti tik iš tėčio pusės, kur yra tarpusavio pasitikėjimas, o niekas daugiau bendradarbiaujant ar dirbant su kitomis įmonėmis neleistų panaudoti tokių avanso sumų, būtų absurdiška manyti, kad galėjo pasisavinti tokius pinigus. Su Rusijos bendrove buvo avansiniai mokėjimai. Su gamybininkais dirbti yra sunku, nes jie visi vėluoja, turbūt buvo, kad nespėjo su terminais arba paprašė avanso ir panašiai, ta linkme ir buvo mokama. Į komandiruotes vykdavo T. B., šaltkalviai, įmonės darbuotojai, nevykdavo tik buhalterė ir jo mama. T. B. 2017 m. tapo direktoriumi, nes jie nusprendė, kad jo kompetencija didesnė, jis daug metų dirbo tokio pobūdžio darbą, todėl tikslinga apsikeisti, o jis pradėjo dirbti nuo 2016 m. kaip vyr. inžinierius. Buhalterinės apskaitos dokumentai visą laiką buvo laikomi pas buhalterę, kaip vyko jų perdavimas nežino. Buhalterė, kiek jam žinoma, darydavo viską, jis pats netikrino dėl neatitikimų, nes nesupranta fizinio darbo, kaip teikiamos deklaracijos, buvo maža įmonė, todėl dirbo tarpusavio pasitikėjimo principu. Dėl komandiruočių – kiek žino, jo mama paruošdavo komandiruočių įsakymus ir būdavo komandiruotės etapais, būdavo mokami dienpinigiai, jam būdavo mokami mažesni, nes tai buvo kaip indėlis įmonei.
Nepildė perdavimo akto, nes pasitikėjo vieni kitais. Keičiantis vadovui, buhalterė liko ta pati. Žino, kaip judėjo dokumentai, sąskaitas išrašinėjo buhalterė, žino, kad jos buvo, bet nežino, kiek tiksliai jų buvo, nes tai buvo ganėtinai senai. Buhalterė buvo savarankiška, žinojo, kaip vyksta buhalterinės apskaitos veiksmai ir ji realiai darydavo visus dalykus, apmokėjimai tiekėjams, skolų derinimas būdavo planuojami ir buhalterė klausdavo, kada bus daromi pavedimai. Atskaitingas asmuo buvo jis, kai buvo vadovas, bendraudavo su buhaltere ir ji taip pat buvo atskaitinga. Žinojo, kad buvo pervedami pinigai ir atsiskaitymai už Rusijos bendrovę. Skolos buvo už detales ar gaminių ruošinius, nes buvo bendradarbiaujama su Lenkija, su daug tiekėjų, pagrinde Lenkijoje, tačiau nelabai atsimena, kokios sumos ir kam buvo pervedamos, už ką. Tiksliai sumų dėl 348 659 Eur grąžinimo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ neįvardins, bet žino, kad buvo skirtingos įmonės. Grynaisiais (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gražino 41 800 Eur, ši suma iš dokumentų nebuvo išskaičiuota. Neliepdavo buhalterei supildyti suvestinių, suvesti balanso, neturėjo kompetencijos ir nežinojo, kaip supildyti metinę pelno deklaraciją, neįsivaizduoja, kaip ją pildyti, nežino kaip ji atrodo. Buhalterė V. P. nereiškė pretenzijų dėl naudojamos buhalterinės programos. Pasirašydavo visus dokumentus, kuriuos duodavo buhalterė. Dėl grąžintos didesnės nei 41 000 Eur sumos – buvo grąžintas avansas, nes buvo pervesta daugiau pinigų ir įmonei reikėjo pinigų, jie grąžino pavedimu per tris kartus 2017 m., tikslių datų nepasakys. Jam būnant bendrovės vadovu, berods, buvo patikrinimai, žino, kad buhalterė nuolat susirašinėjo ir telefonu bendravo su VMI, turbūt dėl to, kad eksportavo prekes. Nežino, ar visi dokumentai tyrimui pateikti. Nepamena, ar VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiavo papildomas sumas. Neatsimena. ar inicijavo mokestinius ginčus su VMI, ar ką nors skundė.
T. B. kaltės nepripažino. Parodė, kad nuo 2016 sausio mėnesio pradėjo dirbti vyr. inžinieriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip pagrindinė jo veikla buvo projektuoti izoterminius kėbulus ir priekabas, derinti techninius klausimus su tiekėjais, iškilusias technines problemas spręsti, derinti su tiekėjais ir stebėti gamybinį procesą. Įmonė buvo maža, važiavo su L., dirbo fizinį darbą patys, surinkinėdavo, klijuodavo, montuodavo prie mašinų kėbulus ir tai darė su šaltkalviu. 2017 m. balandį tapo direktoriumi, nusprendė pasilikti buhalterę, nes, jų požiūriu, ji atliko savo darbą laiku, teisingai. Visi buhalteriniai dokumentai buvo saugomi pas ją namuose, jie fizinio dokumentų perdavimo nepadarė, gal tai dėl patirties stokos. Bendravo su buhaltere nuo 2016 m., bet nuo 2016 m. iki 2017 m. jam tampant direktoriumi, bendravimas vyko dėl sąskaitų persiuntimo. Kai gaudavo sąskaitas, buvo daroma nuotrauka arba skenuodavo ir siųsdavo elektroniniu paštu, originalai buvo paduodami tiesiogiai ar siunčiami registruotu paštu. Dėl dokumentų perdavimo – 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kai SODRA išdarbino, pradėjo ieškotis kito darbo, nusprendė sugrįžti prie inžinerinės veiklos, visas darbas Rusijoje ir vadovavimo darbas reikalavo daug pastangų ir laiko, kentėjo šeima, dėl to nusprendė rasti darbą Lietuvoje ir rugsėjo mėnesį nauja darbovietė išsiuntė į komandiruotę – mokymus 3 mėnesiams į Rumuniją. Tuo metu su juo susisiekė bankroto administratorius V. S. ir pareikalavo pateikti įmonės dokumentus ir įmonės turtą. Paaiškino situaciją, pasakė, kad yra ilgalaikėje komandiruotėje, pasakė, kada grįš iš komandiruotės, tada gali pateikti dokumentus ir turtą, bet administratorius kreipėsi į teismą ir jam skyrė baudą už laiku nepateiktus dokumentus. Dar būdamas komandiruotėje buhalterės paprašė, kad pradėtų ruošti dokumentus perdavimui, kad paruoštų perdavimo paketą duomenų, dokumentų, kad grįžęs į Lietuvą perduos administratoriui. Grįžo į Lietuvą lapkričio gale, sutarė su bankroto administratoriumi 2018 m. gruodžio 20 d. perduoti dokumentus ir turtą. Tą galima matyti priėmimo - perdavimo akte, kuris buvo pasirašytas su bankroto administratoriumi. Bankroto administratorius turėjo peržiūrėti dokumentus, turėjo pastabų, kad reikia papildomų dokumentų, jis nurodė administratoriui, kad visą apskaitą vedė buvusi buhalterė V. P.. Perdavimo aktas buvo padarytas ant jų firminio blanko, lapo apačioje buvo visi kontaktai, jis pasižymėjo, apsibraukė kontaktus ir sakė susisieks su buhaltere dėl papildomų dokumentų, tai grįžęs iš susitikimo su administratoriumi pasakė ir buhalterei, kad reikia papildomų dokumentų, akcentavo administratoriui susitikimo metu, kad jam žinomi visi fiziniai dokumentai yra perduodami dabar ir visa, kas yra papildoma informacija, yra „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje programoje. Sakė, kad su ta programa dirba buhalterė, jis pažadėjo, jei kils klausimų, išsiaiškins su buhaltere dėl trūkstamų dokumentų. Kaip ir L., jis neturi buhalterinio išsilavinimo ir apie buhalteriją neturi žinių, negali vertinti, kaip dokumentai ruošiami. Dėl administratoriaus – būnant Rumunijoje komandiruotėje, jau tada administratorius jam grasino teismais, bylomis, jei nepateiks dokumentų. Matydamas tokią administratoriaus reakciją, ėmėsi papildomų veiksmų apsaugoti turimą duomenų bazę, dėl įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“ archyvinių dokumentų duomenų kopiją kompaktinio disko pavidalu, kuri paprašė nusiųsti kurjeriui buvusiai buhalterei V., nes jai iš to kompakto jokios naudos, o, jo žiniomis, kompaktinis diskas yra ta laikmena, kurios negalima pakeisti ir yra pakankamai saugus formatas išsaugoti duomenis. Nesupranta, kodėl administratorius, turėdamas šią informaciją, žinodamas, kad vedė buhalteriją „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje, neteikė tyrėjams tų duomenų, ir kodėl tas nebuvo objektyviai įvertinta tyrimo metu, nes galima paimti duomenis, palyginti, tai nesudėtingas procesas. Mano, kad nebuvo įvertintos visos aplinkybės, informacija iš „(duomenys neskelbtini)“ programos ir nesutinka, kad dėl jo kaltės buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Jis ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad išsaugotų visus dokumentus ir juos laiku perduoti, duomenų bazės kopija įrodo, kad tai papildomas veiksmas apsaugoti visą apskaitos sistemą, kurią turėjo duomenų bazėse.
Bankroto administratorius papildomus dokumentus pateikti prašė apie tris keturis kartus. Tarp prašomų pateikti dokumentų buvo kreditorių sąrašas, suvestinės, neprisimena tiksliai. Dėl tų trūkstamų dokumentų, kur minima turto perdavimo akte, buhalterė lyg ir pateikė tuos duomenis, negali vertinti, kodėl administratorius tų duomenų nevertino ir juos kitaip interpretavo, juolab, galėjo pasitikrinti iš programos. Pasidarė programos kopiją, pats to turinio nežiūrėjo, nes turinio negalima pasižiūrėti, tai duomenų bazė, jei jį nori pasižiūrėti, reikia kreiptis į „(duomenys neskelbtini)“, kad iš kompaktinio disko įkeltų duomenis į savo serverius ir tada duomenis būtų galima peržiūrėti, atsispausdinti.
Dėl komandiruočių paaiškino, kad važiuodavo į Rusiją per Daugpilį, per Kaliningrado sritį. Vykimas automobiliu nėra fiksuotas, jis nesimato. Į komandiruotes važiavo ir kai nebuvo direktorius, nes atsirasdavo techninių problemų, kurias reikėdavo spręsti vietoje. Prieš tai Rusijoje iš kitų įmonių turėjo kontaktų, iki 2016 m. buvo pavieniai, atskiri darbai, nuo 2012 m. iki 2014 m. keliaudavo gan aktyviai. Kas liečia dienpinigius, įsakymą komandiruotėms ruošdavo teisininkė, jis įsakymus pasirašydavo paruoštus, pagal įsakymą buhalterė apskaičiuodavo dienpinigius, paskaičiuodavo mokamą sumą. 2018 m., 2017 m. pabaigoje su darbuotojais buvo sutarę, kad skaičiuos mažesnius dienpinigius, kad įmonė galėtų būti konkurencingesnė ir dienpinigiai buvo sumažinti pagal įstatymo ribas.
Visus fizinius dokumentus, kurie buvo gauti fiziškai, skenuodavo ir siųsdavo elektroniniu paštu, po to surinkę, jei jų nebūdavo daug, siųsdavome iš karto, 1 - 2 sąskaitas buhalterei siųsdavo registruotu paštu, šiais laikais viskas eina į elektroninę erdvę, rašomos elektroninės sąskaitos, siunčiamos tiekėjams. Pasirašinėjo ant visų suformuotų ataskaitų, kurios būdavo jam pateiktos, kiek pamena, sąskaitas, registrus pasirašinėdavo, buvo pasirašęs ir ant tų dokumentų, kas parašyta kaltinamajame akte.
Perdavimo metu nebuvo sužymėti visi dokumentai, buvo tik bylų aprašas, tai buvo jo klaida, nesužymėjo kiekvieno lapo, kas buvo perduota administratoriui, nes buvo suskaičiuotas bendras bylų lapų skaičius. Buhalterė vedė visą buhalteriją, perdavė akto kopiją buhalterei ir perdavė, ko reikalauja administratorius, kad pateikti papildomus dokumentus iš programos. Negali paaiškinti, kur dokumentai, nurodyti kaltinamajame akte. Jis paėmė iš buhalterės fizinį paketą, nuvežė ir perdavė jį administratoriui, ten buvo gal 4 dėžės dokumentų, fiziškai patikrinti, ar ten viskas sudėta, negalėjo. Buvo prašoma pateikti konkrečių dokumentų, kaip jam suprantama, buvo prašoma suvestinių, kas yra saugoma programoje.
Diską perdavė 2019 m. mėnesio nepasakys, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo, arba jis apie jį nežinojo. Jį norėjo gauti dėl bendravimo su bankroto administratoriumi, nes jis nuo pat pradžių gąsdino teismais, grasino. Su juo kalbėjo dokumentų perdavimo metu, sakė, kad perduoda visus fiziškai turimus dokumentus, ką jam buhalterė suruošė, tai, ko trūksta, gali buhalterė ištraukti, atspausdinti iš buhalterinės programos. Prie programos priėjimo neturėjo, nes apskaitą tvarkė buhalterė, buhalterė jo paprašė kelis kartus apmokėti „(duomenys neskelbtini)“ programos mėnesinį mokestį, kad galėtų paruošti dokumentus, kurių prašo administratorius. Todėl iš savo asmeninių lėšų apmokėjo programos mokestį, tai buvo 2019 m. Buhalterė, administratoriui paprašius, teikė dokumentus. Žinojo, kad atsakingas įmonės vadovas už apskaitos organizavimą, bet apskaitos vedimui buvo pasamdyta buhalterė, kuri atliko apskaitą. Mano, kad jei dokumentų neperdavė, visi jie buvo, galėjo būti įvesti į elektroninę erdvę programoje. Administratorius pats kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo prieigą prie duomenų bazės, neprisimena, kada tai buvo. Iš prieš tai buvusio administratoriaus nurodymų, jis prisiėmė 2019 m. tą programą, jis gavo tą pačią informaciją, kurią turėjo ir jie.
Socialinio draudimo fondas iškėlė bylą dėl įsiskolinimo SODRAI, buvo apie 5000 Eur nesumokėta socialinio draudimo skola. Pagal buhalterės paskaičiavimus, 2018 m. turėjo grąžinti nuo PVM apie 11 tūkstančių, tikėjosi iš VMI susigrąžinti permokėtą PVM mokestį ir padengti skolą, turėti einamųjų lėšų kitoms operacijoms toliau vykdyti. Mokestinis tyrimas ištempė tyrimą ir negavo lėšų. Nėra pildęs jokio buhalterinio dokumento, pasirašydavo dokumentus, pasirašytus buhalterės. Dirbant vyr. inžinieriumi, iš direktoriaus negirdėjo nusiskundimų, kad kažko trūktų, pats darbo formatas, dokumentų pateikimas. Fiziškai buhalteriniai apskaitos dokumentai buvo, buhalterė nuo 2016 m. gyveno Vilniuje, po to persikraustė į Klaipėdą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. S., apklausiamas teisme, parodė, kad buvo gautas FNTT pranešimas apie VMI pateiktą pareiškimą, buvo paprašyta jo paimti dokumentus. Buvo parinkti dokumentai, perduoti FNTT, tuo pačiu metodu administratorė, atlikus savo vertinimą, buvo pateiktas prašymas į tą pačią bylą, buvo pateiktas irgi pareiškimas, kurį prijungė į tą pačią bylą dėl stambaus masto turto pasisavinimo, apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo iš administratoriaus pusės, šis tyrimas vėliau buvo nutrauktas. Dėl bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iškėlė „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą ir įpareigojo valdymo organus perduoti dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę. Buvo susisiekta su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir buhaltere, kitais asmenimis, kurie galimai prisidėjo prie šios veikos vykdymo dėl dokumentų ir turto perėmimo. Administratoriaus reikalavimai nebuvo vykdomi, buvo atsainiai žiūrima į visa tai, ko pasekoje teismui buvo pateiktas prašymas dėl baudos vadovui skyrimo. Teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvusiam „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. B. skyrė 1000 Eur baudą, nes nebuvo perduoti nei dokumentai, nei turtas. Po baudos skyrimo, T. B. ėmėsi priemonių, perdavė dokumentus, kokius administratorius šiai dienai turi ir disponuoja. 2018 m. gruodžio 20 d. buvo dokumentų ir turto perdavimo aktas, jis ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas, baudžiamojoje byloje jis yra, jei tai ta pati ikiteisminio tyrimo byla. Administratorius šiais dokumentais disponavo (1 t., b.l. 190-191). Faktiškai buvo perduoti dokumentai, trūko pagrindo – kreditorių, debitorių sąrašo su pagrindžiančiais dokumentais, perduodamo materialaus turto dėl priekabos, kuri šiai dienai nėra perduota, administratorius reikalavo visų šių dokumentų pagal perduotą balansą. Šiuo aktu buvo perduotas balansas, kuris, įsigilinus į priėmimo - perdavimo aktus, nebuvo suprantama kaip buvo sudarytas, kaip iššifruotinas, po šiai dienai nėra aišku. Dėl ko buvo pateiktas pareiškimas FNTT ikiteisminiame tyrime dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Šie dokumentai papildomai nebuvo pateikti. Kur nurodė, buvo pateikti, buvo pateiktas kreditorių ir debitorių sąrašas. Kokius sąrašus jis (liudytojas) gavo pareiškime ir pateikė ikiteisminiame tyrime, tokius nurodė didelius neatitikimus, kur balanse debitorių sąraše įrašyta vienokia suma, o perduotame debitorių sąraše kitokia suma. Nebuvo žinoma iki to momento, kol teismo posėdžio metu buvusi bendrovės buhalterė V. P. pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ programa egzistuojanti ir jos valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistema. Visas veiksmas vyko 2019 m. rugpjūčio mėnesį, teismo posėdžio metu, byloje dėl vadovavimo teisių apribojimo T. B., jam netinkamai atliekant įpareigojimus. Buvo kreiptasi į pačią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemos įmonę, kuri raštiškai pateikė informaciją, kad programa yra ir reikia mokėti mėnesinius mokesčius ir galima prie jos prisijungti, pateikė informaciją, kad bankroto metu, bankrutuojančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvęs vadovas teikė prašymus, prisijunginėjo prie programos, neaišku ką darė, ar keitė, ar nekeitė duomenų. Buvo gauta programa, sumokėtas mokestis, išimta informacija – atsispausdinta prisijungus, peržiūrėta, ir faktiškai kas ten buvo, skiriasi nuo finansinių dokumentų kas perduota, tam tikros eilutės. Visą šį neatitikimą kaip administratorius buvo surašęs pareiškime ikiteisminio tyrimo metu, ten nurodė apie klastotus dokumentus, bankrutuojančiam „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašomos sąskaitos administratoriui nežinant, buvo naudojamasi programa, netekus teisės to daryti. Dėl neatitikimų - pagal „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų suvestinės registrą, nuo įsiteisėjimo, įsteigimo dienos – 2015 spalio 1 d. iki 2019 rugsėjo mėnesio, iki bankroto bylos, iš visos sąskaitos, 953 742 Eur pagal registrą, o mokėta 585 000 Eur, iš apskaitos programos nebuvo suprantama, kur dingo ir kodėl trūksta debitorinio apmokėjimo likusiai 368 728 Eur sumai. Paskui irgi buvo fiksuojama, kad bendrovės vadovo ir buhalterės parengtame balanse buvo fiksuojamas 22 550 Eur gautina suma, o apskaitoje buvo visai kiti duomenys, tuos duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo pateikęs į bylą kartu su pareiškimu kaip priedus. Programa „(duomenys neskelbtini)“ buvo, tačiau niekas neatitiko, ar jie ištrynė, koregavo ar prirašė, tas nežinoma, įrodymų nėra, bet ja vadovautis nebuvo jokio pagrindo, nes duomenys skyrėsi, nes turėjo tai, kas buvo perduota per perdavimo priėmimo aktą.
Direktoriaus T. B. įgaliojimai baigėsi bankroto bylos iškėlimo dieną – įsiteisėjimo dieną, tuo labiau, T. B. buvo atskirai raštiškai informuotas 2018 m. spalio 9 d., įsakymu, kuris labai aiškiai nurodė, kad T. B. įgaliojimai pasibaigė ir jis neturi teisės veikti bendrovės vardu, išskyrus pareigą ką nustatė teismas, imtis priemonių perduoti dokumentus ir bendrovės turtą.
Kokioje formoje buvo perduoti segtuvai, tokioje formoje ir liko, nei vienas dokumentas nebuvo perdėtas į kitą segtuvą, ta pačia forma viskas pagal apyrašą buvo perduota VMI, o paskui FNTT. Tai yra skaitmeninėje formoje apskaitos programa, kurioje įvedamas kiekvienas veiksmas, tai programa, kuri filtruoja išrašytas ir gautas sąskaitas, sugeneruoja registrus, didžiąsias knygas – tai atspindys visos įmonės veiklos, tai labai paprastas būdas, turint įgūdžius paimti, prisijungti ir išsitraukti išrašus kokioje nori formoje. Dokumentus galima atsispausdinti ir vadovas pasirašo. Jis neturėdamas teisės, faktiškai klastodamas dokumentus, nes teikė prašymus „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pasirašinėjo „(duomenys neskelbtini)“ vardu, prisijungė prie programos, o jis kaip vadovas turėjo programoje visas teises atlikti visus veiksmus. Šių duomenų, ar kažkada buvo keista, koreguota, jam negalėjo pateikti, nes taip sudaryta programa. Jis išėmė išrašus, kurie neatitiko pirminės apskaitos dokumentuose. Kas ištraukta, yra suvestinėje, buvo ištraukęs bendrus suvestinės dokumentus. Pats asmeniškai ikiteisminio tyrimo metu aprašęs, kad kai ištraukia išrašą mato pinigų perdavimus, jam trūko 300 su „kapeikom“ tūkstančių.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės bankroto proceso viduryje, kada buvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo dėl neperduoto turto, matomai, siekdamas išvengti atsakomybės parašė nepagrįstą pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai, nutraukė, ko pasekoje jam pasiūlyta bylą tęsti civilinio proceso tvarka.
Šiai dienai disponuoja dokumentais, kurie perduoti, tai nėra visi, nes nėra suvestinių registrų. Ikiteisminio tyrimo metu negavo, ko prašė. Šiuos dokumentus administratorius gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemos, kuri atrašė apie T. B. užklausas, ir tais pagrindais pridėjo pastarojo teiktus prašymus, apmokėjimus „(duomenys neskelbtini)“ sistemai už bankrutuojantį „(duomenys neskelbtini)“ ir T. B. prašymus. Ikiteisminis tyrimas dėl priekabos buvo nutrauktas, neturi informacijos dėl užsienyje atliekamo ikiteisminio tyrimo. Administratorius pateikęs dėl priekabos civilinį ieškinį, byloje teismas buvo užsiklausęs Vokietijos institucijų apie priekabą, tačiau byla sustabdyta. Civilinė byla dar neatnaujinta, todėl mano, kad teismas dar nieko negavo. Asmeniškai jokių veiksmų, susijusių su priekaba neatliko. Nėra dokumento ar perdavimo akto, kur ji palikta, tai yra spėlionės, kurios bankroto metu keitėsi, vadovas teigė, kad pas Vokietijos subjektą, vėliau, kad pas kitą subjektą, esantį Latvijos ar Estijos įmonėje, tai tik spėlionės, nėra pateikta pagrindinių duomenų, kad būtų sutartis ar aktas, kur turtas būtų paliktas.
Prie programos prisijungė galimai T. B., nes duomenys prisijungus buvo nusiųsti T. B., suteiktas prisijungimas, slaptažodis, kuriuo buvo galima naudotis ir prisijungime. Jokių leidimų jis (liudytojas) nebuvo davęs, jis nebuvo prašęs. Jis (liudytojas) buvo prašęs ir reikalavęs apskaitos programos išrašų, jam buvo teigiama, kad to negalima padaryti, programa yra, sėkmingai prisijunginėja. Kad prisijungti prie programos, reikėjo pateikti „(duomenys neskelbtini)“ vardu prašymą, prašymai pateikti „(duomenys neskelbtini)“ vardu neturint tam teisės, tai faktiškai dokumento padirbimas. „(duomenys neskelbtini)“ programos valdytojas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistema, jei būtų gavusi paprastą T. B. prašymą nebūtų suteikusi duomenų, kai įmonė pati paprašė duomenų, jie buvo suteikti. Su L. A. teisme dėl finansinių reikalavimų vedė bylą, dėl dokumentų su T. B. buvo pokalbiai ir su buhaltere V. P.. Kitoje byloje skolininkas buvo Rusijos bendrovė, kuri skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas buvo Ž. A., su kuria nėra galimybių susisiekti, matyt nepavyko išsiieškoti iš Rusijos žalos.
Liudytoja V. P., apklausta teisme parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo nuo 2016 m. iki bankroto iškėlimo 2018 m., vadovais darbo metu iš pradžioje buvo L. A., o vėliau T. B.. Iš pradžių dirbo Vilniuje, vėliau iš Klaipėdos, dirbo iš namų. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi pas ją. Į jos funkcijas įėjo priminis dokumentų suvedimas į apskaitos programą, pinigų judėjimas, apskaitos vedimas, finansų ruošimas, visi buhalteriniai dalykai. Naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ programa, turėjo priėjimą prie šios programos iš namų, prisijungdavo nuotoliniu būdu. Vedė visus duomenis – kvitus, darbo užmokesčius, banko išrašus. Visi finansinius veiksmai atsispindėdavo programoje. Kartais dokumentus gaudavo elektroniniu paštu, kartais atsiųsdavo registruotu paštu. Bendrovė užsiėmė krovininio transporto gaminimu, montavimu. Pagrindinė veikla buvo užsienyje – Rusijoje, Lenkijoje. Darbuotojai vykdavo į komandiruotes, darbai vykdavo pas klientus patalpose, viskas buvo vedama į apskaitą, buvo vedamos komandiruočių išlaidos, mokami dienpinigiai. Vedė duomenis pagal gautus užsakymus, už dieną, savaitę, visus duomenis suvesdavo. Duomenis pateikdavo vadovas. Dėl neatitikimų 2017 finansinėje atskaitomybėje – jai kaip buhalterio pareiga iki birželio 15 d. pateikti mokesčio deklaraciją už praėjusius metus. Vyko mokestinis patikrinimas, apskaitos dokumentai buvo VMI, ji negalėjo paruošti balansų. Kad negautų baudos, pateikė preliminarią mokesčių deklaraciją VMI. Kai buvo suvesti balansai, turėjo skaičius, negalėjo pateikti tikslios mokesčių deklaracijos, nes negaliojo jos prisijungimai, juos buvo perėmęs bankroto administratorius. Sąskaitas – faktūras išrašydavo ji. Dirbdama nebuvo pastebėjusi neatitikimų, viskas sutapo. Atsiskaitymai su tiekėjais taip pat sutapdavo. Įmonėje atskaitingi asmenys buvo vadovai, darbuotojai, jei darbuotojas atsiskaitydavo grynais, jis tapdavo atskaitingas. Dėl priekabos pardavimo Vokietijai – buvo išrašyta pardavimo sąskaita ir kreditinė sąskaita, kadangi, kiek žino, klientas norėjo priekabos tobulinimų. Viskas buvo suvedama, iš programos dokumentus spausdindavo ir pateikdavo, ji ištraukdavo dokumentą iš programos ir nusiųsdavo vadovui elektroniniu paštu, vėliau vadovas pasirašęs jam atsiųsdavo registruotu paštu, tai būdavo daroma įvairiai. Prie sistemos paskutinį kartą prisijungė, kol ruošė balansus iki visų dokumentų perdavimo bankroto administratoriui. Duomenis vedė iki tol, kol dokumentus perdavė bankroto administratoriui, dokumentai buvo perduoti 2018 m. gruodžio mėnesį, buvo perduoti visi dokumentai. Iki gruodžio mėnesio buvo perduota viskas, viską tikrino pati. 2019 m. prisijungti prie programos vadovas neprašė, tiesiog 2019 m. buvo paimta archyvo kopija iš „(duomenys neskelbtini)“ programos, ji buvo paimta dėl duomenų saugumo, kad turėti duomenų archyvą ir duomenų kopijas su savimi, sau. Archyvo kopijoje neatitikimų nebuvo. Prieigą prie „(duomenys neskelbtini)“ programos turėjo tik ji.
Buvo perduoti visi pirminiai dokumentai – pirkimo dokumentai, pirkimo registrai, pardavimo sąskaitos, visi pardavimų sąskaitų registrai, darbo užmokesčio apskaičiavimai, laiko apskaitos žiniaraščiai, didžiosios knygos išrašai, paruošti balansai, įsakymai, sutartys, viskas, kas buvo vedama į programą, buvo atsispausdinta ir perduota. Tvarkant „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nekilo abejonių, dokumentai buvo įprasti. Mokestinį patikrinimą VMI pradėjo 2017 m. lapkričio mėnesį tikriausiai, jis tęsėsi apie metus. Iš tikrųjų prasidėjo anksčiau, 2017 m. primoje pusėje, kai įmonė pateikė prašymą dėl PVM grąžinimo, kadangi įmonė eksportuoja prekes, buvo kritinis PVM, kas metus laiko vyko bendravimas su VMI. Vadovai turėjo žinių apie buhalterinės apskaitos vedimą, jos supratimu. Bankroto administratorius nesikreipė į ją pateikti papildomus dokumentus. Dokumentus perdavė ne ji. Jei gerai pamena, įmonės teisininkė tikriausiai inspektorei, kuri tyrė.
Pas juos buvo tik pavedimai, jeigu jie išrašydavo sąskaitą, gaudavo atsiskaitymą. Buvo kontaktas su Rusijos kompanija, kuri mokėdavo avansą, tada nebūdavo užrašyta sąskaita. Viskas sutapdavo buhalterinėje apskaitoje. Pamena, kad buvo pasirašyta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, sutarčių neruošia, galbūt ją matė, tačiau nesigilimo. Jai žinomas sutarties turinys – ji buvo ilgalaikė, metams ar dviem, neatsimena, galiojo iki 2018 m. Negali atsakyti kada, klientas mokėjo avansu, kad būtų galima tvarkyti prekes gamybai. Avansiniai mokėjimai dėl (duomenys neskelbtini) bendrovės buvo apskaitomi taip – iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buvo gaunami avansiniai mokėjimai, kad prekės būtų perkamos gamybai. Prekės buvo perkamos, komplektuojamos ir eksportuojamos, eksporto metu buvo išrašoma pardavimo sąskaita. Visi avansai buvo gaunami banko pavedimu, jei gerai pamena, banko pavedime buvo nurodomas sutarties numeris. Avansai buvo atliekami pagal sutartį, mokėjimai buvo atliekami periodiškai, buvo atliekama ir avansų, pagal išrašytas pardavimo sąskaitas. Kai išrašo pardavimo sąskaitą, pirkėjas atsiskaito už gautas prekes. Nepanaudoto avanso grąžinimai, pamena, kad buvo, suma buvo apie 40 000 Eur, tiksliai nepasakys, buvo grąžinama pavedimu. Neatsimena, per kiek kartų avansas buvo grąžintas, iš įmonės sąskaitos buvo apie maždaug 40 000 Eur grąžinta, buvo gauto avanso sumažėjimas, užskaitydavome pagal pagamintą prekę. Buvo atsiskaitymo aktai, sutartis su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta, jeigu gerai pamena, nuo 2016 m. iki 2018 m. Derindavo, kiek avanso panaudota, kiek ne, likučius derino ir įsiskolinimo aktus rašė ji. Bendravo iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ su J., negali tiksliai atsakyti, ar ji įmonės buhalterė, gal vadybininkė ar pavaduotoja. Užskaitymo aktus darydavo taip – J. jai atsiųsdavo ir ji su ja derindavo, spalvų užskaitymo aktai buvo su visomis įmonėmis, su kuriomis įmonė dirbo. Avansą gražindavo arba per (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, arba atskiru prašymu per trečiuosius asmenis – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytojas Ž. A., apklaustas teisme, parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkas. Bendrovė užsiiminėjo gamyba, tiekė Rusijos rinkai krovininį transportą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompanija, kuri atsirado dviejų asmenų dėka, nes buvo noras vykdyti veiklą, o poreikis buvo Rusijos rinkoje, tokiu būdu atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo rinkoje kaip specialistas ir užsirekomendavęs asmuo, padėjo daryti verslą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, vadovavo jo sūnus L., ar gali nauja įmonė gauti nauja vieną milijoną eurų. Yra atitinkami kontaktai su didelėmis kompanijomis, kurioms reikia pasitikėjimo, buvo suteiktas pasitikėjimas, kad atitinkamose rankose būtų gaminiai, kurie reikalingi rinkai. Buvo pasirašytas kontraktas, kurio pagrindu sumokėtas avansas, įmonė vykdė prekių užpirkimus, komplektavo pusgaminius, tiekė Rusijai, Rusijoje montuodavo ir buvo parduodama Rusijoje. Kontraktas buvo pasirašytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kontrakto esmė - krovininio transporto tiekimas į Rusiją. Avansu pinigai sumokami, yra užsakymas, kaina patvirtinama ir pagal kainą sumokamas avansas, kad priekaba per tam tikrą laiką būtų pagaminta ir pristatyta į Rusijos rinką. Avansas mokamas atsižvelgiant į Rusijos rinką, užsakovas turi susidaręs užsakymo viziją, susidėlioja gaminimo grafikas, remiantis grafiku yra mokami avansai, kad užtikrinti kontrakto visus reikalavimus, reikia, kad pinigai būtų gauti už medžiagas. Tiesiogiai veikloje nedalyvavo, žinojo, kad verslas vyko sėkmingai iki politinių motyvų, bet viskas vyko sklandžiai, nebuvo tikslo gilintis. Nežino, ar šiuo metu (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ yra veikiantis. Yra girdėjęs apie avanso grąžinimus, atsimena epizodą, kai įvežimas į Rusiją tapo sudėtingas dėl politinių motyvų, buvo sunkiai vežamos lietuviškos prekės į Rusiją, buvo vėluojama su terminais ir buvo kalbama, kad „prašysim avanso grąžinimo“, nes nebuvo sąlygų įvežti prekės. Kad avanso dalis būtų grąžinta - faktas, bet sumos nepasakys. Neprisimena, kad buvo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tikriausiai Rusijos pilietė O.. Įmonė buvo veikianti, jis (liudytojas) investavo dalį pinigų į įmonę, į plėtrą servise, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tikslas, kad būtų tiekėjas ir užtikrintų servisą Rusijoje gaminių, kurie įvežami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes transportas dėvisi, tuo pačiu, kad būtų užtikrintas ne tik tiekimas, bet ir aptarnavimas. Turėjo interesą pritraukti kapitalą ir įdėti dalį savo kapitalo. Kai viskas strigo, turėjo pasiūlymą parduoti savo dalį, tą ir padarė. Didžiąją dalį laiko būdavo Rusijoje. Nepadėjo įsteigti UAB „(duomenys neskelbtini)“, vyrai matė verslo perspektyvą, jis (liudytojas) konsultuodavo, atsakydavo į klausimus, nes turėjo patirties. Gavo gerą pasiūlymą ir su juo sutiko.
Specialistė A. B. teiktą išvadą palaikė. Paaiškino, kad išvada surašyta pagal pateiktus popierinius dokumentus. Negali pasakyti, ar jie buvo surašyti kompiuterine programa, bet jie buvo popieriniai, su parašais. „(duomenys neskelbtini)“ pateikta išvada jos išvados niekaip nekeičia. Nėra parašyti duomenys, kad dokumentų trūko. Apie kompiuterinę programą negali pasakyti, ji vertino pagal pateiktus dokumentus. Kada ji turėjo prašyti dokumentų. Jei dokumentai buvo surašyti po specialisto išvados surašymo, ji tokių dokumentų nematė. Prieš tai skyriuje „Buhalterinės apskaitos tvarkymas“ buvo minėta, ko trūko, reikėtų paklausti įmonės, kas nusistatė, kas pildo dokumentus, yra tvarka, kas dokumentus surašo. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, už apskaitos organizavimą atsako vadovas. Už apskaitos registrus atsakinga buhalterė. Dėl sumų pripažinimo pajamomis ir pelno mokesčio apskaičiavimo – jo neskaičiavo, tai yra mokesčių administratoriaus skaičiavimai. Negali prognozuoti, nes jei pasipildo dokumentai, yra prognozinis klausimas. Kiek matė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvados, nematė, kad būtų pateikti dokumentai, yra tik iš programos išrašai, pažymos apie komandiruotes nėra dokumentai, tai iš programos išimti išrašai. Tai yra buhalterinės pažymos, bet ne dienpinigių apskaičiavimo dokumentai. Ji programos nevertina, dokumentų ir prie šios išvados nematė, tai išrašai iš programos, jie nėra dokumentai. Buhalterinė pažyma, viskas, kas yra iš duomenų bazės, tai yra išrašai. Darbuotojų pasų kopijos su muitinės pažymomis dėl komandiruočių yra papildomas įrodymas, bet turi būti buhalterinės apskaitos dokumentai, įsakymai, apskaičiavimai, ataskaitos, komandiruotės. PVM sąskaitų – faktūrų registrai nėra buhalterinės apskaitos registrai, juose yra tik registruotos išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Debitoriniai, kreditoriniai įsiskolinimai pagal įvykusias ūkines operacijas apskaitomi apskaitos registruose ir turi būti sudarytos pagal įmonių pavadinimus. Reikėtų pamatyti dokumentus, kokie rekvizitai, koks ryšys su kitais dokumentais. Dalis buvo, išvadoje yra aprašyta už kai kuriuos metus. 14 puslapyje parašyta, kad už 2017 m. parašyta pirkėjų, tiekėjų skolų registrai, grįžtant į 2013-2016 metus, bet nebuvo pateiktas suvestinis registras, kuriame atsispindėtų visas įmonės turtas ir įsiskolinimai. Registrai gali būti įvairiai formuojami, vedami ir skirtingomis techninėmis priemonėmis. Dalis, apie kurią kalbėjo, buvo atspausdinta. Byloje buvo duomenų, kad dokumentų nėra. Specialisto išvadoje 7 priede nurodytų dokumentų nematė. Parašė, kad reikia žiūrėti, kas parašyta išrašuose. Dėl 7 priedo, su juo susipažinusi nurodė, kad tai atspausdinti 2021 m. balandžio 16 d. dokumentai, jie niekieno nepasirašyti. Jie atspausdinami ir pasirašomi. Pagal formą tai apskaitos registrai. Buvo pateikti banko išrašai, bet tikrai neatsimena visų pateiktų dokumentų. Kas banke yra, tas atvaizduota. Prie pardavimų dokumentų negali atsakyti, ar buvo pateikti kiti dokumentai. Dienpinigiai turi būti pateikti apskaičiavimo dokumentais. Registras nėra pirminis paskaičiavimo dokumentas. Registras sudaromas iš pirminių dokumentų. Paskaičiavimo dokumentuose turi matytis kam, kokioje valstybėje viskas paskaičiuota, šis dokumentas yra privalomas, jis gali būti surašomas laisva forma. Balanse yra nurodyta įmonės turtas, įsipareigojimai, nuosavas kapitalas, veiklos duomenys apie pajamas, sąnaudas, bet ar jie teisingi reikia tikrinti su apskaita. Nebuvo pateikti registrai, todėl balansų teisingumo duomenų negalima nustatyti ir buhalterinė apskaita įvertinta ir dėl pažeidimų duota išvada.
Specialistė J. B., apklausta teisme, parodė, kad į juos kreipėsi T. B., pristatė dokumentų kopijas, kurios buvo pateiktos FNTT, ir buvo pateikta elektroninės skaitmenos programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazė, ten buvo duomenys už 2016-2018 m. Pirminis dokumentas yra dokumentas, kuris fiksuoja įvykį, tai įvykęs ūkinis įvykis, kuris registruojamas dokumentu, pavyzdžiui pardavimo faktą registruoja sąskaita - faktūra. Mokėjimo duomenis fiksuoja kasos pajamų, išlaidos orderis. Pirminį dokumentą turi įvesti, užregistruoti į registrą, registras rūšiuojamas į 6 klases – turtas, įsipareigojimai, kapitalas, trumpalaikis, ilgalaikis turtas, pajamos, sąnaudos. Remiantis priminiais dokumentais, galima registracija į registrą turint pirminį dokumentą, jo pagrindu sudaromi registrai, apyvartos žiniaraščiai sintetiniai ir analitiniai, sudaryti pagal teisės aktus, juos galima sudaryti ranka, elektroniniu būdu. Pateiktuose dokumentuose įmonė naudojo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programą, tai įrankis fiksuoti ūkines operacijas. Šie registrai turėtų būti atspausdinti, todėl jie nepasirašyti, nes pateikė faktą, kad dokumentai buvo apskaitos programoje, juos buvo galima sudaryti. Jiems suteikta teisė šią duomenų bazę buvo skaityti ir spausdinti, pateikta pažyma „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, kad jokios teisės keisti ar pakeisti dokumentus neturėjo, nes vartotojui uždedamos teisės. Buvo duota teisė skaityti ir spausdinti, tokia užduotis pasakyti, kad dokumentai buvo suvesti pirminiai, kad jie sudaryti ir programa leidžia tokį palengvinimą, kad kiekvieną dokumentą galima atsispausdinti iš programos, kaip ir specialistė minėjo, kad dienpinigių priskaitymui galima pasirinkti bet kokią formą. Ūkinis įvykis įregistruotas, jei neturi pardavimo sąskaitos, pirkimo ar mokėjimo dokumentų, pagal įvykusį įvykį galima jį užregistruoti buhalterine pažyma. Yra atvejų, kai dienpinigių priskaitymas galėjo būti priskaitomas buhalterine pažyma pagal įstatymą. Dienpinigių priskaitymas buvo direktoriaus įsakymas - nuo kurios dienos išvyksta, nes buhalteris nemato, kada darbuotojas išvyko, kada parvyko. Tokį fiksavimą atlieka žmogus, kuris tiesiogiai suteikia, buhalteriui pateikiamas faktas, pagal tai pačiame įsakyme nurodyta, kad toks darbuotojas nuo tada iki tada išvyko į komandiruotę. Jie paprašė papildomų dokumentų, kaip darbuotojų pasų kopijų, kad jie kirto Lietuvos sieną ir buvo išvykę pagal direktoriaus įsakymo faktą, kad jie išvyko. Kas liečia šalies nurodymą – nurodoma kiek dienų, į kokią šalį vyksta, ne visos programos turi galimybę, kad dokumente būtų galima nurodyti šalį. Tai suvestinis dokumentas, kuris remiasi įvykiu ir gali būti patvirtinamas kitu dokumentu. Analizavo išvadas, kuriose vietose buvo žymėta, kad nebuvo galima nustatyti, tarkime, gauti pinigai per banką ar grąžinti, buvo pateiktas ne tik suvestinis dokumentas, bet ir pirminiai banko išrašai. Dokumentai saugomi programoje visi nuo 2016-2018 m., jie buvo laikmenoje, tarp jų gal buvo ir 2019 m. duomenų, dabar tiksliai nepamena, buhalterinėje apskaitoje saugoma visų laikotarpių dokumentai. Programoje gali užsidėti periodus, tai ataskaitų rengimas – kalendoriniai metai, jei jie sutampa su finansiniais, fiksuojami duomenys programoje yra perkeliami kitiems metams, galima kiekvieno laikotarpio duomenis peržiūrėti. 2016, 2017, 2018 m. galėjo užregistruotus duomenis peržiūrėti. Tikrino pinigų gavimą ir grąžinimą, tai atitiko bankinius išrašus ir bankinio išrašo likučius pradžioje bei gale. Pagal bankinį išrašą, registras buvo surašytas teisingai. Pagal suderinimo aktus, kurie buvo pateikti, buvo užskaitymai, trišaliai susitarimai - turėjo būti sudaryta, kad Rusijos „(duomenys neskelbtini)“ įmonė užskaitė Lietuvos įmonei sumokėtas skolas jų tiekėjui, tai nėra nei pirkimo, nei mokėjimo dokumentas, nes įvyksta susitarimai, šis susitarimas remiantis suderinimo aktu ir trišaliu patvirtinimu registruojamas buhalterine pažyma. Tokį dokumentą buvo galima iš programos atsispausdinti ir pateikti. Prašė pasų kopijų ir pagal paminėtus darbuotojus tikrino, ar dienpinigiai buvo ir ar asmenys buvo išvykę į užsienį. Buvo įsakymas ir priskaitymo žiniaraštis, buvo priskaityti per maži dienpinigiai, bet įsakyme buvo nurodyta už kurias dienas. Dėl komandiruočių buvo įsakymai, juos rado tarp FNTT pateiktų dokumentų. Leidimą prisijungti prie programos gavo, kai kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ registratorių su užsakovo pagalba, užsakovas turėjo būti T. B.. Bankroto administratoriui laikmena buvo pateikta. Programa fiksuoja ne tik leidimus, bet ir teises, matė pažymą, kuri užtvirtina, kad duomenys nekoreguojami. Jei programa teikia tokia išvadą, vadinasi duomenys nekoreguojami, atsakomybė už saugumą ar duomenys koreguoti ar ne, turėjo pasirašyti elektroninėmis priemonėmis. Tiek, kiek matė duomenų, kas buvo užregistruota, duomenys pagal dokumentus buvo užregistruoti atitinkamai. Suvestinių apskaitos registrai buvo sudaromi buhalterine programa, šiuo atveju jie buvo sudaryti „(duomenys neskelbtini)“ programa. Sudarius registrus jie visada išlieka, nebent duomenys būtų ištrinti. Apskaitos programa automatiškai sudaro registrus. Registrų sudaryme vadovai nedalyvauja. Šios įmonės veikla buvo labai konkreti – gamino puspriekabes ir pardavinėjo į Rusiją, kur yra įmonės specifika, kad prekės nebuvo galima išsivežti per muitinę be fiksuoto dokumento. Įmonė galėjo tiksliai ir aiškiai nustatyti prekės perdavimo mokestį. Dokumentų, kad būtent šiai sumai, kurią priskaitė specialistai – nebuvo. Prekė nebuvo perduota, nes turėjo papildomų procedūrų. Pagal tai remiantis, visi specialistai pasakys, kad ši prekė turėjo patvirtinimą, kad ji išvežta, tada perduota, tokio fakto nebuvo konstatuota, apskaitoje pagal bankinius išrašus matėsi, kad pinigai buvo grąžinti, specialistai vertino įmokėtus pinigus, bet naudodamiesi elektronine bankininkyste užsisako daug prekių ir iš anksto moka už jas, gal ne visas gauna. Įmonė grąžina pinigus negavus prekės, šiuo atveju, įmonė gavo iš anksto pinigų už prekę, bet jos nepateikė ir jos neperdavė pirkėjui, tada ji grąžino dalį pinigų, o dalį pinigų pagal susitarimą perdavė pirkėjo skolininkams, šis faktas užfiksuotas, pats pinigų gražinimo faktas užfiksuotas, pagrįstas dokumentais. Grąžintos sumos pateiktos banko išrašuose, jie taip pat buvo pateikti. 41 800 Eur bankiniais pavedimais buvo grąžinta, tą paminėjo 8 punkte. Jis atvaizduotas apskaitos registre 2017 m. sausio 30 d. Nr. 576, gavėjas „(duomenys neskelbtini)“, suma, kuri buvo pervesta, 2000 Eur. 2017 m. buvo grąžinta 17 800 Eur, tai iš bankinių išrašų. 2017 m. kovo 20 d. 685 Nr. buvo grąžinta 15 000 Eur, 2017 m. tą pačią dieną, nes pagal Nr. 695 buvo grąžinta 7000 Eur, per visą laikotarpį įmonei pervesta 41 8000 Eur, kuriuos specialistai pripažino pajamomis. Dėl komandiruočių specialistė minėjo, kad dienpinigiai gali būti laisvos formos. Pakanka įsakymo ir priskaitymo, taip registruoja įsipareigojimą tam žmogui už komandiruotę. Darbuotojų nematė, pateikė kopijas, sutikrino, ar tomis dienomis, kuriomis buvo skaičiuoti dienpinigiai, ar jie buvo išvykę. Pavardėmis neprisimins, bet buvo pateikta lentelė. Mokesčiai tikrino tik Lietuvos sienos kirtimą, bet matėsi, kad darbuotojai kirto ne tik Lietuvos sieną, buvo pasirašyta dokumentų kopijų, kad jie kirto Rusijos sieną, darbuotojams yra pateiktos kopijos, kad jie sieną kirto ne per Lietuvos sieną.
2019 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje buvo gautas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Kauno AVMI) pareiškimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklos. Pareiškime nurodyta, kad Kauno AVMI atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė vykdė prekių (įvairių automobilių detalių), paslaugų (kėbulo surinkimo ir montavimo) pardavimus į Europos Sąjungos šalis, Rusiją ir nedidelius pardavimus Lietuvoje (įvairių automobilių detalių). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu 2018 m. spalio 9 d. iškelta bankroto byla, 2019 m. kovo 20 d. bendrovė pripažinta bankrutavusia. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui nebuvo perduota dalis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, be to, patikrinimo metu buvo papildomai priskaičiuota iš viso 13 742 Eur PVM (dėl nepagrįstai pritaikytos PVM atskaitos ir dėl nepagrįstai pritaikyto 0 proc. PVM tarifo), taip pat papildomai priskaičiuota 64 738 Eur pelno mokesčio (dėl pajamų neapskaitymo ir nedeklaravimo). Įvertinus mokestinio patikrinimo metu nustatytus duomenis, buhalterinės apskaitos dokumentuose esamus faktus ir aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad iš dalies negalima nustatyti ir įvertinti bendrovės ūkinės, komercinės veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio, finansinės būklės, bendrovės turto bei nuosavo kapitalo dydžio (1 t., b. l. 16-19).
2020 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00043-19 nustatyta, jog T. B. 2017 m. balandžio 4 d. – 2018 m. spalio 15 d. laikotarpiu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, taip pat pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, nuostatas ir neišsaugojo dalies 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 9 d. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad dėl šių dokumentų trūkumo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b. l. 28-30).
Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad atsakant į klausimą „Ar galima nustatyti 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, jei 2016 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nepagrindė 387 800 Eur piniginių lėšų, gautų iš Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“? Jei ne, tai bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti visiškai ar iš dalies? Kokie teisės aktai buvo pažeisti, kas už tai atsakingas?“ specialistas nurodė: 2020 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje Nr.04/11-2-21-9604 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, 1 klausime nurodyta, kad „Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą (2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas Nr.(7.45)FR0680-152), UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautoms, neapskaitytoms apmokestinamoms pajamoms priskyrė 493450 EUR, kurie buvo gauti į banko sąskaitą „nesant pagrindimo“ ir įvertinto kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesusijusias pajamas, nuo kurių paskaičiavo 64738 EUR pelno mokesčio (40 priedas)“. Pagal apskaitos registro „sąskaitos 2410 pirkėjų skolų vertė apyvarta pagal klientus“, sudaryto už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., duomenis, 2016 m. gruodžio 31d. užfiksuota 387800 EUR kreditorinis įsiskolinimas, kurį sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola įmonei - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ši skola susidarė, nes 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą gavo 835300 EUR, o už gautus pinigus šiuo laikotarpiu suteikė prekių ir paslaugų ar grąžino pinigų už 447500 EUR. Pagal šiuos apskaitytus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų gavimas į banko sąskaitą iš įmonės - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagrįstas dokumentais - banko išrašais ir jų duomenys buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, t. y. apskaitos registruose. Pagal apskaitos registro „sąskaitos 2410 pirkėjų skolų vertė apyvarta pagal klientus“, sudaryto už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., duomenis 2017 m. gruodžio 31d. užfiksuota 179106,13 EUR kreditorinis įsiskolinimas, iš jo 159740,72 sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola įmonei - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šiame registre 2017 m. sausio 1 d. užfiksuota 387800 EUR UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola įmonei - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuri pasikeitė, nes 2017 m. sausio 1 d. - 2017 m. gruodžio 31 d., apskaityta 151111,50 EUR gavimas iš įmonės - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o skola sumažėjo 379209,28 EUR. 2018 m. skolų apskaitos registrų nepateikta tyrimui, todėl negalima nustatyti, kaip pasikeitė (jeigu pasikeitė) skolos. Pagal aukščiau išdėstytus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitė 387800 EUR skolą įmonei - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jeigu šios skolos faktiškai nebuvo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. nefiksavo dokumentais- PVM sąskaitomis faktūromis ir apskaitoje neparodė prekių ar paslaugų pardavimo įmonei - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) operacijų, bei dėl to nepagrįstai apskaitė 387800 EUR skolą įmonei - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir neapskaitė 387800 EUR pardavimo pajamų. Tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr.XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr.XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 20 d. Nr. XI-1817 redakcija), kuriame nustatyta, kad „įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. PVM sąskaita faktūra išrašoma įforminant: 3) prekių tiekimą, kuriam pagal šio Įstatymo 49 straipsnį taikomas 0 procentų PVM tarifas“, 79 straipsnio 2 dalis (2011 m. gruodžio 20 d. Nr. XI-1817 redakcija), kuriame nustatyta, kad „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta: 1) nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, ...“. Jeigu 2016 m. prekių ar paslaugų pardavimo dokumentai - PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos, tačiau neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje ir neišsaugotos, tuo buvo nesilaikoma atitinkamai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 16 straipsnio 1 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr.XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 19 straipsnio 1 dalies (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kuriame nustatyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalies (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917 redakcija), kuriame nustatyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto. kuriame nustatyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)“ saugomi 10 metų. Dėl išvardintų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo tvarkant buhalterinę apskaitą, už 2016 m. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 21 straipsnio 1 dalimi (2012 m. balandžio 24 d. Nr.XI-1988 redakcija) „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, sutinkamai su 21 straipsnio 2 dalimi (2015 m. gruodžio 22 d. Nr. XII-2215 redakcija) „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 11 straipsnio 1 dalimi (2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-930 redakcija) „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 14 straipsnio 2 dalimi (2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-930 redakcija) „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 straipsnio 2 dalimi (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917 redakcija) „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas (5 t., b. l. 56-58).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2018 m. buhalterinių dokumentų vertinimo, nurodyta, kad: remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais bei registrais, sutarties informacija, kadangi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta ilgalaikių paslaugų sutartis, ir atsižvelgiant, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ už prekes visada mokėjo avansu remiantis 10-tu verslo apskaitos standartu „Pajamos“: „III. PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS 7. Apskaitoje pajamos pripažįstamos, registruojamos ir pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos, kai atitinka pajamų apibrėžimą ir galima patikimai nustatyti jų vertę. Apskaitoje pajamos registruojamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais. 8. Vadovaujantis kaupimo principu pajamos apskaitoje registruojamos, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo gauti pinigai.“. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi: „Pajamų pripažinimo principai. Kai Lietuvos vienetas gauna išankstinį apmokėjimą (avansą) už numatomas patiekti prekes ar numatomas suteikti paslaugas, tai gauta suma nepripažįstama vieneto pajamomis, o buhalterinėje apskaitoje parodomas vieneto įsipareigojimas (skola) pirkėjui. Ši iš anksto gauta suma pajamomis bus pripažinta tą momentą, kai vienetas pirkėjui patieks prekes ar suteiks paslaugas. Jeigu bus patiekta tik dalis prekių arba suteikta tik dalis paslaugų, tai prekių patiekimo ar paslaugų suteikimo momentu vieneto pajamomis bus pripažįstama ne visa iš anksto gauta suma, o tik jos atitinkama dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, avansu gauta 387 800,00 Eur negali būti pripažinta pajamomis ir pelnu neapmokestinama.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnis „Nuolatinė buveinė - užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos vieneto veiklos užsienio valstybėje vieta, įskaitant veiklos vykdymą visoje arba tam tikroje atitinkamos valstybės teritorijoje. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje nuolat vykdo veiklą arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą), arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, arba gamtos ištekliams tirti ar gauti naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumą apibrėžia, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ bei VMI komentaras „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje: uždirbtos Lietuvos Respublikoje, ir uždirbto užsienyje. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos pozityviosios pajamos PMĮ 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Į Lietuvos vieneto (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) pajamas taip pat įskaitomos tos Europos ekonominių interesų grupės pajamos šio Įstatymo 391 straipsnyje nustatyta tvarka. Mokesčio bazei nepriskiriamos Lietuvos vieneto per nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (DAIS, Rusijos Federacijos dvigubo apmokestinimo sutartis sudaryta 2005 m. gegužės 5 d.), vykdomos veiklos pajamos, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu (ar jam tapačių mokesčiu) tose valstybėse“ (informacija skelbiama
Įvertinus buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus fiksuotus buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje galima nustatyti, kaip buvo užpajamuota aliuminio priekaba, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).
Metines pelno mokesčio deklaracijas, forma (duomenys neskelbtini) (4 versija), Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, forma FR0600 (versija 02), Ataskaitas apie kontroliuojamus ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis, forma FR0438 (versija 02), Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas, forma FR0711 (versija 03), Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją, forma FR0521 (versija 03), Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją, forma FR0524 (versija 04), Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, forma FR0471 (versija 05), Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija, forma (duomenys neskelbtini) (versija 02);
III. Veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kaltinamasis L. A. kaltės dėl šios veikos nepripažino, paaiškindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant objektų tyrimą ir surašant specialisto išvadą, nebuvo vertinami visi dokumentai, t. y. nebuvo įvertinti dokumentai, pagrindžiantys piniginių sumų grąžinimus, tarpusavio užskaitymo aktai. Kaltinamojo teigimu, aptariamu laikotarpiu, per 2016 m. buvo gauta 835 300 Eur pajamų, iš kurių 41 800 Eur buvo grąžinta, o 253 449 Eur buvo užskaityti per trišalius susitarimus, grąžinant (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ rusiškos įmonės skolas. Taigi, kaltinime nurodyta suma – 387 800 Eur, kuriai, kaip nurodoma, nebuvo surašyti apskaitos dokumentai, ir yra ta suma, kuri buvo grąžinta, atliekant tarpusavio užskaitymus. Kaltinamasis pažymėjo, kad bendradarbiavimas vyko pasitikėjimo principu, dėl šių aplinkybių buvo gauta tokia didelė avanso suma ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“.
Tokias kaltinamojo nurodomas aplinkybes, susijusias su minėtos Rusijos bendrovės pervesta suma, viršijančia PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas Ž. A. teisme parodė, kad buvo pasirašytas kontraktas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu sumokėtas avansas. Liudytojas patvirtino, kad dalis pervesto avanso buvo grąžinta, tuo neabejojo, tačiau negalėjo nurodyti tikslios sumos. Teisme apklaustos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. P. parodymais, buvo sudaryta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, klientas mokėjo avansu, kad būtų galima ruoštis prekes gamybai. Dėl avanso, gauto iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apskaitymo buhalterinėje apskaitos, liudytoja parodė, kad visi avansai buvo gaunami banko pavedimu, kuriame, jei gera pamena, būdavo nurodytas sutarties numeris. Avansai buvo atliekami pagal sutartį, mokėjimai atliekami periodiškai, buvo pervedamas ir avansas pagal išrašytas pardavimo sąskaitas. Kai išrašo pardavimo sąskaitą, pirkėjas atsiskaito už gautas prekes. Nepanaudoto avanso grąžinimai buvo, gali būti apie 40 000 Eur dydžio suma. Avansą gražindavo arba per (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, arba atskiru prašymu per trečiuosius asmenis – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta konsultacinė specialisto išvada, kurios antrajame priede yra pateikti duomenys apie trišalius susitarimus dėl (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ avanso užskaitos kitų įmonių naudai bei kiti aktualūs duomenys. Teisiamojo posėdžio metu apklausta išvadą parengusi specialistė J. B., kuri paaiškino, kad pagal suderinimo aktus, kurie buvo pateikti, buvo užskaitymai, trišaliai susitarimai, Rusijos „(duomenys neskelbtini)“ įmonė užskaitė Lietuvos įmonei sumokėtas skolas jų tiekėjui, ir tai nėra nei pirkimo, nei mokėjimo dokumentas, šis susitarimas, remiantis suderinimo aktu ir trišaliu patvirtinimu registruojamas buhalterine pažyma. Esant prieštaravimams tarp ikiteisminio tyrimo metu pateiktos specialisto išvados bei teisminio bylos nagrinėjimo metu gautos konsultacinės išvados, šioje byloje buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir finansų ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams bei pateikiant ne tik bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, bet ir 2021 m. gegužės 26 d. kartu su konsultacine išvada gautus 6 segtuvus. Ekspertizės akte pateiktos išvados, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 3 d. – 2018 m. vasario 2 d. laikotarpiu vyko avansiniai atsiskaitymai: pagal 2016 m. gegužės 25 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 497 450,00 Eur permokos sumą, iš kurios 41 800 Eur buvo grąžinti kaip gautas avansas, o avanso grąžinimas buvo apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose ir nurodytas sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) prieduose 6 ir 7, Nordea banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metais pagal trišalės užskaitos aktus įskaitė 292 909,28 Eur (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ permoką su bendrovių „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini)“, Sp.z.o.o. „(duomenys neskelbtini) “ skolomis. Užskaitos įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus. Pažymėtina, kad nors ekspertai neturėjo galimybės nustatyti, ar iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ aptariamu laikotarpiu gauta permoka turėjo būti parodyta kaip avansas ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2018 m. mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyti PVM sąskaitų faktūrų numeriai neįtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą“ ir mokėjimo pavedimuose duomenys apie avansą nenurodomi), vis dėlto, nepateikiama duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksportavo daugiau prekių ar paslaugų, nei išrašė PVM sąskaitų faktūrų, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) prieduose Nr. 6 ir 7 nurodomas avanso grąžinimas. Tuo tarpu, kaip konstatuojama ekspertizės akte, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas avansas buhalterinėje apskaitoje atvaizduojamas kaip įsipareigojimai ir nepriskiriami pajamoms ar gautam pelnui.
Kaip minėta, tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų Ž. A., V. P. parodymais, taip pat specialistės J. B. paaiškinimais, suma, kuri yra nurodyta kaltinime, t. y. daugiau, nei buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų, yra suma, kurią bendrovė gavo kaip avansą iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir kurio dalis, t. y. 41 800 Eur, buvo grąžinta bankiniais pavedimais į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o dalis pervesta kitoms įmonėms (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ skoloms dengti pagal trišalius skolų užskaitymo aktus.
Tuo tarpu, ekspertizės akte konstatuota, kad jei pagal 2016 m. gegužės 25 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 497 450,00 Eur permoka buvo išankstinis apmokėjimas (avansas), o pagal pateiktus užskaitos aktus 292 909,28 Eur sumai atlikti bendrovių (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) “, LLP „(duomenys neskelbtini)“ ir Sp.z.o.o. „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio skolų užskaitymai, tai galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2017 metų veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
Teismas daro išvadą, kad L. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamasis išteisintinas, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Inkriminuojamos veikos metu galiojanti BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija numatė atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
Nesurinkus įrodymų dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, t.y. duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. pirkėjui – Rusijos bendrovei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išrašius 18 vnt. PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 447 500 Eur, pagal kurias pardavė izoterminius kėbulus su komplektuojančiomis dalimis, o Rusijos bendrovė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nordea banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. pervedus iš viso 835 300 Eur sumą, t. y. 387 800 Eur suma daugiau nei buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų, minėtai sumai pagrįsti nebuvo surašyti apskaitos dokumentai, nėra ir pagrindo išvadai, kad bendrovės buhalterei negavus iš kaltinamojo nurodymo surašyti apskaitos dokumentus, pagrindžiančius 387 800 Eur sumą, pildant Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 m. ši suma nebuvo įtraukta, dėl ko į biudžetą bendrovė nesumokėjo 52 299 Eur pelno mokesčio už 2016 metus.
Minėtame ekspertizės akte padaryta išvada, kad jei iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gautos 497 450,00 Eur įplaukos 2016 - 2017 m. yra išankstiniai mokėjimai (avansas) pagal 2016 m. gegužės 25 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepriskiriami prie gautų ir apmokestinamų pelno mokesčiu pajamų, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisingai deklaravo pelno mokestį 2016 - 2017 metais (teikė metinę pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini)). Kaip minėta, byloje surinktų įrodymų pagrindu padaryta išvada, kad iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gauta suma buvo avansas, kuris nėra priskiriamas pajamoms ar gautam pelnui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį L. A. taip pat išteisintinas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaip nepadaręs veikos, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą – buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius.
Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.
Pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-697/2019, 2K-203-495/2021 ir kt.).
T. B. kaltės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nepripažino, paaiškino, kad pateikti bendrovės turtą ir dokumentus iš jo pareikalavo V. S.. Tuo metu buvo komandiruotėje ir pavedė buhalterei ruošti dokumentus perdavimui. Bendraudamas su bankroto administratoriumi akcentavo jam, kad visi jam (kaltinamajam) žinomi fiziniai dokumentai yra pateikti, o visa, kas yra papildoma informacija, yra „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje programoje. Kaltinamojo teigimu, matydamas administratoriaus reakciją, ėmėsi papildomų veiksmų apsaugoti turimą duomenų bazę, dėl to įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“ archyvinių dokumentų duomenų kopiją kompaktinio disko pavidalu, kurį paprašė nusiųsti buvusiai buhalterei V. P., nes, jo žiniomis, kompaktinis diskas yra ta laikmena, kurios negalima pakeisti ir yra pakankamai saugus formatas išsaugoti duomenis. Nesupranta, kodėl administratorius, turėdamas šią informaciją, žinodamas, kad vedė buhalteriją „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje, neteikė tyrėjams tų duomenų, ir kodėl tas nebuvo objektyviai įvertinta tyrimo metu, nes galima paimti duomenis, palyginti, tai nesudėtingas procesas. Iš esmės kaltinamojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės parodymai, kad visi finansiniai veiksmai atsispindėjo programoje, su kuria aptariamu laikotarpiu dirbo. Buvo perduoti visi pirminiai dokumentai – pirkimo dokumentai, pirkimo registrai, pardavimo sąskaitos, visi pardavimų sąskaitų registrai, darbo užmokesčio apskaičiavimai, laiko apskaitos žiniaraščiai, didžiosios knygos išrašai, paruošti balansai, įsakymai, sutartys, viskas, kas buvo vedama į programą, buvo atsispausdinta ir perduota. 2019 m. prisijungti prie programos vadovas neprašė, tiesiog 2019 m. buvo paimta archyvo kopija iš „(duomenys neskelbtini)“ programos dėl duomenų saugumo, kad turėti duomenų archyvą ir duomenų kopijas su savimi, sau. Archyvo kopijoje neatitikimų nebuvo. Prieigą prie „(duomenys neskelbtini)“ programos turėjo tik ji.
Tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, tiek 2019 m. rugsėjo 16 d. pareiškime bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. S., pasisakydamas dėl galimybės vertinti buhalterinėje apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, paaiškino, kad kreipusis į minėtą programą administruojančią bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, buvo gauti duomenys, jog gavus apmokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2019 m. vasario, kovo, birželio, rugpjūčio mėnesius, įmonei buvo aktyvuota prieiga prie internetinės apskaitos sistemos, o tokia prieiga aktyvuota su galimybe įvesti, trinti, keisti šios bendrovės apskaitos duomenis nurodytu 2019 m. periodu. Liudytojo teigimu, duomenimis iš šios programos vadovautis nebuvo jokio pagrindo, kadangi pastarieji skyrėsi nuo turimų dokumentų, pateiktų pagal perdavimo aktą.
Šiuo atveju, nekvestionuojant kaltinamojo T. B. teisės bei galimybės prisijungti prie buhalterinės apskaitos programos laikotarpiu, kuomet jo vadovavimas bendrovei buvo pasibaigęs po nutarties dėl bankroto bylos priėmimo ir įsiteisėjimo, šioje situacijoje svarbu buvo nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotoje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programoje buvo visi aktualūs duomenys tiriamuoju 2017-2018 m. laikotarpiu, o ne nustatyti galimus neatitikimus su bankroto administratoriui pateiktais finansiniais dokumentais. Kitaip tariant, tos aplinkybės, kad programoje esantys duomenys galimai galėjo nesutapti su dokumentais, kuriais disponavo bankroto administratorius, ar esant neaiškumams dėl atitinkamų ūkinių įvykių atvaizdavimo, savaime nepatvirtina, kad tokių dokumentų apskritai programoje nebuvo. Tuo labiau, kad minėtame pareiškime yra nurodoma, kad bankroto administratoriui buvo suteikti prisijungimo duomenys, buvo susipažinta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų suvestinės registru nuo įsteigimo dienos iki 2019 m. rugsėjo 11 d., sąskaitos apyvartų registru, nurašymo aktais ir kt., darant išvadą, kad šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje fiksuojami duomenys ir suvestiniai registrai neatitinka perduotų pirminės apskaitos dokumentų (1 t., b. l. 31-36).
Be kita ko, liudytojo V. S. parodymais, jam nebuvo pateikti duomenys apie tai, ar šioje programoje buvo kažkas keista ar koreguota.
Teisme apklausta specialisto išvadą ikiteisminio tyrimo metu pateikusi specialistė A. B. paaiškino, kad vertino tik jai pateiktus dokumentus, todėl pakomentuoti buhalterinės apskaitos programoje esančių duomenų negali. Specialistė teigimu, kiek matė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvados, dokumentai nebuvo pateikti, yra tik programos išrašai, pažymos apie komandiruotes nėra dokumentai. Akcentavo, kad buhalterinės programos nevertina, dokumentų ir prie šios išvados nematė, tai išrašai iš programos ir jie nėra dokumentai. Specialistė J. B., apklausta teisme paaiškino, kad buvo pateikta elektroninės skaitmenos programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazė, kur buvo duomenys už 2016-2018 metus. Registrai buvo nepasirašyti, kadangi pateikė faktą, jog dokumentai buvo apskaitos programoje, juos buvo galima sudaryti. Suvestiniai apskaitos registrai buvo sudaromi buhalterine programa, šiuo atveju, „(duomenys neskelbtini)“ programa. Taip pat paaiškino, kad yra atvejų, kai dienpinigių priskaitymas galėjo būti priskaitomas buhalterine pažyma pagal įstatymą. Tai suvestinis dokumentas, kuris remiasi įvykiu ir gali būti patvirtinamas kitu dokumentu.
Teisme buvo pateikta konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad įvertinus buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus, fiksuotus buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje, galima nustatyti, kaip buvo apskaityti įmonės ilgalaikis turtas, atsargos, gamybos išlaidos, atsiskaitymai su darbuotojais, atskaitingais asmenimis, skolos bei skolų judėjimas su įmonės debitoriais ir kreditoriais, valstybės institucijomis. Iš buhalterinės apskaitos programos atspausdintas registras, kuriame matosi aliuminės priekabos kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavimas, sukomplektavimas bei visas prekės judėjimas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 9 d. taip pat iš buhalterinės apskaitos programos atspausdintos 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 9 d. buhalterinės pažymos dienpinigių priskaitymui (9 priedas). Įvertinus buhalterinės apskaitos įrašus, fiksuotus buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje, galima nustatyti dienpinigių priskaitymą darbuotojams.
Kaip minėta, teismas skyrė finansinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizę, pateikiant tiek buhalterinės bendrovės apskaitos dokumentus, tiek papildomai teisme gautus duomenis. Vienas iš ekspertui suformuluotų klausimų buvo tai, ar pagal bendrovės buhalterinės apskaitos bei papildomai 2021 m. gegužės 26 d. teismui pateiktus dokumentus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą tiriamuoju laikotarpiu. Nors ekspertizės akte, atsakant į nurodytą klausimą, yra pasisakyta apie išankstinius apmokėjimus pagal sutartis ir užskaitos aktus, akto tiriamojoje dalyje yra nurodyta, kad ekspertiniam tyrimui buvo pateikti 2016 m. – 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių sąskaitų bei apskaitos registrai (ūkinių operacijų registravimo žurnalas, bendrasis žurnalas, prekių ir skolų apyvartos žiniaraščiai) ir jų duomenys atitiko finansinės atskaitomybės ataskaitų duomenis. Pagal tyrimui pateiktus atsargų sąrašus „Prekių likučius pagal datą“, „Sąskaitų apyvartas“, „Pirkimo žurnalus“ galima teigti, kad atsargų apskaita buvo vedama tvarkingai. Atsargos užpajamuojamos buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2010 „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo dalių įsigijimo savikaina“ arba buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2011 „Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės kelyje“. Prekės nurašomos pagal „Atsargų nurašymo aktus“, kuriuose nurodyta žyma pardavimo sąskaitos faktūros numeris arba keli numeriai. Nors ekspertizės akte nėra detalizuoti atskiri apskaitos registrai, bendrai nurodant, kad buvo pateikti ir vertinami buhalterinių sąskaitų ir apskaitos registrai, tai leidžia daryti išvada, kad visgi kaltinime įvardijami registrai buhalterinės apskaitos programoje buvo.
Ekspertizės akte yra nurodyta, kad tyrimui yra nepateikti tik bendrovės ilgalaikio turto ir atsargų inventorizacijos aktai. Vis dėlto, vertinant aplinkybes, susijusias su buhalterinės apskaitos dokumentų atvaizdavimu bei pateikimu iš buhalterinės apskaitos programose, t. y. iškilusiomis abejonėmis dėl šių duomenų vertinimu, nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad ir tokie duomenys šioje programoje neatsispindėjo.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (2K-30-689/2018).
Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad nesurinkta pakankamų bei abejonių nekeliančių T. B. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl to, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikydamas kaltinime nurodytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintų reikalavimų, neišsaugojo kaltinime nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas daro išvadą, kad T. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamasis išteisintinas, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teismas pastebi, kad kaltinime nurodytas laikotarpis, dėl kurio iš dalies negalima nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nesutampa su kaltinamojo vadovavimo šiai bendrovei laikotarpiu, t. y. pastarasis yra trumpesnis. Vis dėlto, nustačius, kad nėra surinktai pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, kad T. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, apie minėtas aplinkybes teismas plačiau nepasisakys.
IV. Dėl civilinio ieškinio
Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo L. A. 52 299 Eur turtinę žalą, padarytą valstybės biudžetui (1 t., b. l. 120-122). Ieškinys grindžiamas tuo, kad L. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. pardavęs Rusijos bendrovei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) izoterminius kėbulus u komplektuojančiomis detalėmis pagal 18 vnt. išrašytų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų ir už juos gavęs 387 800 Eur sumą daugiau nei buvo išrašyta šiose sąskaitose faktūrose, nurodytos sumos neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, jos nedeklaravo 2017 m. birželio 6 d. elektroniniu būdu VMI pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus ir nuo jos į valstybės biudžetą nesumokėjo 52 299 Eur pelno mokesčio. Tokiu būdu L. A. valstybės biudžetui padarė 52 299 Eur žalą. Taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu papildomai priskaičiuoto privalomo mokėti pelno mokesčio išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka negalimas, kadangi bendrovei Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, t. y. bendrovė yra nemoki ir turto ar lėšų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi.
Kadangi L. A. nuosprendžiu išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Kardomosios priemonės kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (25 tomai), įvertinus tai, kad bendrovės veikla yra pasibaigus likvidavus dėl bankroto, perduotini saugoti Kauno regioniniam valstybės archyvui (Maironio g. 28B, Kaunas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
L. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 29 d.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 52 299 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (25 tomai), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti Kauno regioniniam valstybės archyvui (Maironio g. 28B, Kaunas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.