Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kinijos Liaudies Respublikos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje,

R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L., būdamas UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti bendrovės UAB „S“, vykdančios didmeninę ir mažmeninę prekybą plastikinėmis gėlėmis, turtą, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, o UAB „S“ vadybininkė R. Č. ir pardavėja I. J. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) padėjo J. L. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. apgaulingai tvarkyti UAB „S“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., o būtent:

J. L., būdamas UAB „S“, akcininku ir direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesams, tiksliai tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip nuo 2016 m. lapkričio 1 d. parengė nusikalstamos veikos planą – organizuojant ir tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą nuslėpti tikrąjį UAB „S“ turtą ir šio tikslo įgyvendinimui pasitelkė UAB „S“ vadybininkę R. Č. bei pardavėją I. J.(kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas).

Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, J. L. užsakydavo iš užsienyje registruotų įmonių prekes – dirbtines gėles ir į sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pristatytų plastikinių gėlių dalies ne mažiau kaip už 403 797,21 Eur prekių įsigijimo dokumentų neperdavė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai D. O. Č. (dabartinė pavardė – M.) ir šios įsigytos prekės – dirbtinės gėlės buvo neapskaitytos UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje. Todėl nustatyti, ar UAB „S“ kratų metu – 2018 m. rugsėjo 19 d. rastos prekės (suskaičiuota 1 881 028 vnt. dirbtinių gėlių) buvo apskaitytos UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje ir kokie dokumentai patvirtina šių prekių įsigijimą, negalima.

Tęsdamas nusikalstamą veiką J. L., per vadybininkę R. Č., nurodė parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbančiai pardavėjai I. J. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. dalies atliktų ūkinių operacijų ir už UAB „S“ parduotas prekes gautų pinigų neįforminti apskaitos dokumentais, o I. J. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), vykdydama direktoriaus J. L. nurodymus, kuriuos jai perduodavo R. Č., parduodavo dalį prekių – dirbtinių gėlių, kurios buvo neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje – ne mažesnei nei 403 797,21 Eur sumai, be pardavimo apskaitos dokumentų, t. y. nefiksuodavo kasos aparatu pardavimo operacijų, o duomenis apie gautas apskaitytas ir neapskaitytas lėšas, taip pat neapskaitytus grynuosius pinigus, kartu su apskaitytais grynaisiais pinigais asmeniškai perduodavo J. L. Po ko, R. Č., vykdydama J. L. nurodymus, perduodavo žinomai melagingus duomenis apie įgytas ir parduotas prekes bei gautas apskaitytas ir neapskaitytas lėšas, tai yra – kasos aparatų duomenis, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai D. O. Č., kuri šiuos neteisingus duomenis apskaitydavo UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. L., siekdamas išvengti valstybei mokamų mokesčių ir įmokų, tai yra gyventojų pajamų mokesčių (toliau – GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų ir privalomo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų, taip pat įmokų į garantinį fondą (toliau – GF), apskaitomų bendrovės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą I. J.(kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), kuri, vykdydama J. L. nurodymą, paimdavo sutartą grynųjų pinigų sumą, gautą už parduotą neapskaitytą produkciją. Tokiu būdu neoficialių, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „S“ buhalterinę apskaitą, darbo užmokesčių laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sumokėta viso ne mažiau nei 8 097,72 Eur, o bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinanti D. O. Č. šiuos neteisingus duomenis apie patirtas išlaidas, susijusius su darbo užmokesčiu, apskaitydavo UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje.

Tokiu būdu J. L., būdamas atsakingas už juridinio asmens UAB „S“ veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, žinodamas, jog įmonės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos yra neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos buhalterinės apskaitos registruose, turėdamas tikslą išvengti prievolės mokėti pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį, gyventojo pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo ir garantinio fondo įmokas ir prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotus minėtus mokesčius, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, ir kad tokiu būdu bus trukdoma nustatyti juridinio asmens UAB „S“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, neteikė duomenų ir dokumentų apie realiai įvykusius ūkinius įvykius, pirkimus ir pardavimus bei darbuotojai I. J., kaip darbo užmokestį (neoficialų), išmokamas sumas UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai D. O. Č., dėl ko UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkanti D. O. Č. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. neapskaitė UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje įsigytų prekių – dirbtinių gėlių ne mažesnei nei 403 797,21 Eur sumai ir parduotų prekių - dirbtinių gėlių ne mažesnei nei 403 797,21 Eur sumai, ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. neapskaitė UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje išmokėto darbuotojai neoficialaus darbo užmokesčio, ne mažesnei nei 8 097,72 Eur sumai.

Dėl tokių J. L. nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant UAB „S“ buhalterinę apskaitą bei UAB „S“ vadybininkės R. Č. ir pardavėjos I. J. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) padėjimo J. L. apgaulingai tvarkyti UAB „S“ buhalterinę apskaitą, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 4 straipsnį, kuris numato, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, negalima iš dalies nustatyti nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. UAB „S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Be to, J. L., būdamas UAB „S“, akcininku ir direktoriumi, siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti bendrovės UAB „S“, vykdančios didmeninę ir mažmeninę prekybą plastikinėmis gėlėmis, turtą ir išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „S“ gaunamas pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o UAB „S“ vadybininkė R. Č. padėjo J. L. tai padaryti, perduodama UAB „S“ buhalterinius dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai D. O. Č., kuri šiuos neteisingus duomenis apskaitydavo UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje ir įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „S“ gaunamas pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tokiu būdu juridinio asmens UAB „S“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, o būtent:

J. L., būdamas UAB „S“, akcininku ir direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesams, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip nuo 2016 m. lapkričio 1 d. parengė nusikalstamos veikos planą – organizuojant ir tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą nuslėpti tikrąjį UAB „S“ turtą ir šio tikslo įgyvendinimui pasitelkė UAB „S“ vadybininkę R. Č. bei pardavėją I. J. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas).

Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, J. L. užsakydavo iš užsienyje registruotų įmonių prekes – dirbtines gėles ir į sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pristatytų plastikinių gėlių dalies ne mažiau kaip už 403 797,21 Eur prekių įsigijimo dokumentų neperdavė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai D. O. Č. ir šios įsigytos prekės – dirbtinės gėlės buvo neapskaitytos UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje. Todėl nustatyti, ar UAB „S“ kratų metu – 2018 m. rugsėjo 19 d. rastos prekės (suskaičiuota 1 881 028 vnt. dirbtinių gėlių) buvo apskaitytos UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje ir kokie dokumentai patvirtina šių prekių įsigijimą, negalima.

Tęsdamas nusikalstamą veiką J. L., per vadybininkę R. Č., nurodė parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbančiai pardavėjai I. J. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. dalies atliktų ūkinių operacijų ir už UAB „S“ parduotas prekes gautų pinigų neįforminti apskaitos dokumentais, o I. J. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), vykdydama direktoriaus J. L. nurodymus, kuriuos jai perduodavo R. Č., parduodavo dalį prekių – dirbtinių gėlių, kurios buvo neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje – ne mažesnei nei 403 797,21 Eur sumai, be pardavimo apskaitos dokumentų, t. y. nefiksuodavo kasos aparatu pardavimo operacijų, o duomenis apie gautas apskaitytas ir neapskaitytas lėšas, taip pat neapskaitytus grynuosius pinigus, kartu su apskaitytais grynaisiais pinigais asmeniškai perduodavo J. L. Po ko, R. Č., vykdydama J. L. nurodymus, perduodavo žinomai melagingus duomenis apie įgytas ir parduotas prekes bei gautas apskaitytas ir neapskaitytas lėšas, tai yra – kasos aparatų duomenis, sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai D. O. Č., kuri šiuos neteisingus duomenis apskaitydavo UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. L., siekdamas išvengti valstybei mokamų mokesčių ir įmokų, tai yra GPM, VSD įmokų ir PSD įmokų, taip pat įmokų į GF, apskaitomų bendrovės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą I. J. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), kuri vykdydama jo – J. L. nurodymą, paimdavo sutartą grynųjų pinigų sumą, gautą už parduotą neapskaitytą produkciją. Tokiu būdu neoficialių, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „S“ buhalterinę apskaitą, darbo užmokesčių laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sumokėta viso ne mažiau nei 8 097,72 Eur, o bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinanti D. O. Č. šiuos neteisingus duomenis apie patirtas išlaidas, susijusius su darbo užmokesčiu, apskaitydavo UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. L., būdamas UAB „S“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalies nuostatą atsakingu už ūkio subjekto apskaitos organizavimą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir būdamas atsakingas už juridinio asmens UAB „S“ veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, o pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575, 28 str. nuostatą, „atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“, per tęstinį laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., žinodamas, kad jo vadovaujamoje įmonėje UAB „S“ apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, tai yra laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. dalis prekių (dirbtinių gėlių) ne mažesnei nei 403 797,21 Eur sumai buvo nupirkta be pirkimo apskaitos dokumentų, o dalis prekių (dirbtinių gėlių) ne mažesnei nei 403 797,21 Eur sumai parduota be pardavimo apskaitos dokumentų, taip pat, kad UAB „S“ laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. darbuotojams išmokėta ne mažiau nei 8 097,72 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, o buhalterinę apskaitą tvarkanti apie daromą nusikalstamą veiką nežinanti D. O. Č. tokius duomenis įtraukė į UAB „S“ buhalterinę apskaitą, kaip duomenis apie pajamas, išlaidas, pelną, išmokėtą darbo užmokestį, per vadybininkę R. Č. nurodė D. O. Č. pagal pateiktus neteisingus duomenis parengti metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204), mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572, GPM313), teikiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, taip pat pranešimus apie apdraustųjų VSD (valstybinio socialinio draudimo) ir PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokas (SAM), teikiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Apskaitą tvarkančiai D. O. Č., kuri nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, įvykdžius J. L. nurodymus, kurie jai buvo perduoti per vadybininkę R. Č., t. y. parengus minėtas finansinės veiklos deklaracijas pagal jai pateiktus neteisingus duomenis apie UAB „S“ pajamas, pelną, turtą, naudojantis elektronine deklaravimo sistema, Valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, buvo pateiktos deklaracijos su neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas:

2017 m. rugsėjo 19 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad UAB „S“ turėjo 29 698 Eur pardavimo pajamų, nors dėl laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. dalies neapskaitytų pajamų turėjo deklaruoti 9 387,25 Eur didesnę sumą;

2018 m. rugpjūčio 12 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad UAB „S“ turėjo 27 895 Eur pardavimo pajamų, nors dėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. dalies neapskaitytų pajamų turėjo deklaruoti 230 099,15 Eur sumą;

2019 m. liepos 5 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad UAB „S“ turėjo 45 926 Eur pardavimo pajamų, nors dėl laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. dalies neapskaitytų pajamų turėjo deklaruoti mažiausiai 165 633 Eur sumą.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. UAB „S“ pardavus prekių už 452 272,91 Eur nuo 2017 m. vasario mėnesio, bendrovės pajamoms viršijant 45 000 Eur ribą, bendrovė, pažeidžiant 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta“ PVM mokėtoja neįregistruota (nors nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio nuo gautų apmokestinamųjų pajamų privalėjo būti apskaičiuota 73 621,98 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM suma (2017 m. vasario-gruodžio mėnesiais 44 875,76 Eur; 2018 m. sausio-rugsėjo mėnesiais 28 746,22 Eur.)), neapskaičiuotas, nedeklaruotas ir, įvertinus minėto laikotarpio 3 155,18 Eur atskaitomojo PVM sumą, ir 2 916,96 Eur iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM sumą, nesumokėtas 73 383,76 Eur (73 621,98 + 2 916,96 - 3 155,18) mokėtino į biudžetą PVM.

Be to, apskaitą tvarkanti D. O. Č., apskaičiusi UAB „S“ buhalterinės apskaitos darbo užmokesčio žiniaraščiuose žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas dėl išmokėto darbo užmokesčio, įrašė tokius duomenis į UAB „S“ laikotarpio nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) ir mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM313), kurias 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. vasario 16 d., 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. rugpjūčio 12 d., 2018 m. rugsėjo 22 d. pateikė elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, taip pat tokius duomenis įrašė ir į UAB „S“ 2016 m., 2017 m. metinės A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) ir į 2018 m. metinę gyventojams išmokėtų išmokų nuo priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaraciją (GPM312), kurias 2017 m. vasario 16 d., 2018 m. vasario 28 d., 2019 m. vasario 28 d. pateikė elektroniniu būdu per EDS Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui.

Be to, apskaitą tvarkanti D. O. Č., apskaičiusi UAB „S“ buhalterinės apskaitos darbo užmokesčio žiniaraščiuose žinomai neteisingus duomenis apie patirtas išlaidas dėl išmokėto darbo užmokesčio, įrašė tokius duomenis UAB „S“ pranešimuose apie apdraustųjų VSD (valstybinio socialinio draudimo) ir PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokas (SAM) už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., kurias 2016 m. gruodžio 13 d.,

2017 m. gegužės 6 d., 2017 m. birželio 19 d., 2017 m. liepos 6 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d.,

2018 m. liepos 16 d., 2018 m. rugpjūčio 12 d., 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė elektroniniu būdu per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – EDAS) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Dėl tokių J. L. veiksmų, kuriam padėjo vadybininkė R. Č. perduodama jo nurodymus buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. O. Č., bendrovė PVM mokėtoja neįsiregistravo, ir nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 73 383,76 Eur mokėtino į biudžetą PVM; į deklaraciją (forma PLN204) buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie UAB „S“ mokestinio laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apmokestinamąsias pajamas, ši deklaracija buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; į metines gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0573) ir į metinę gyventojams išmokėtų išmokų nuo, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaraciją (GPM312) (kurios buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie UAB „S“ išlaidas ir darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., dėl ko nebuvo sumokėta 1 598,24 Eur gyventojo pajamų mokesčio (GPM) nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taip pat nebuvo sumokėta į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokėtinų valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD) viso 4 280,53 Eur sumai bei 21,31 Eur Garantinio fondo (GF) įmokų.

Tokiu būdu J. L., kuriam padėjo vadybininkė R. Č. perduodama jo nurodymus buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. O. Č., laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., įgyvendinant nusikalstamą sumanymą ir siekiant nusikalstamos veikos rezultato – išvengti mokesčių ir didelės vertės turtinės prievolės, sąmoningai apgaulingai tvarkant UAB „S“ buhalterinę apskaitą, įrašant į bendrovės deklaracijas ir apyskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą, juridinio asmens UAB „S“ naudai ir interesais išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma sudaro 79 283, 84 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. L. nurodė, kad yra susipažinęs su abiem jam pateiktais kaltinimais, iš kurių antrasis yra tikslesnis. Kaltę pagal antrąjį kaltinimą pripažino visiškai. Civilinius ieškinius taip pat pripažįsta. Įmonė veiklą pradėjo 2003 m. ir įmonėje dirbo jis, I. J. ir R. Č. Norint įsteigti įmonę įstatymai reikalavo, jog vienas iš akcininkų būtų lietuvis, t. y. vietinis žmogus. Taip R. Č. tapo įmonės akcininke, jo padėjėja ir vertėja, kadangi jis nemokėjo lietuvių ar rusų kalbos. R. Č. taip pat padėjo jam sutvarkyti einamuosius dalykus, susikalbėti. Neprisimena, kiek R. Č. turėjo akcijų, tačiau jų kiekis atitiko to meto įstatymų reikalavimus. Kai reikėdavo pasirašyti tam tikrus dokumentus pas buhalterę D. O. Č., jie važiuodavo kartu su R. Č., kuri padėdavo susikalbėti su buhaltere, nes buhalterė nemokėjo anglų kalbos. Jis su buhaltere galėjo susišnekėti tik gestais ir keliais paprastais žodžiais. Dokumentus buhalterei, kai susirinkdavo tam tikras jų kiekis, nunešdavo R. Č., tačiau parduotuvės veikloje ji nelabai dalyvavo. Buhalterė D. O. Č. anksčiau dirbo su kinų kompanija, kuri vėliau užsidarė ir jo draugas jį su ja supažindino, taip ji ir pradėjo dirbti jų įmonėje buhaltere. Ji tvarkydavo įmonės buhalteriją, jai jie perduodavo informaciją apie įmonės buhalterinius dokumentus. I. J. suruošdavo dokumentus, perduodavo jam ir jis su R. Č. juos nunešdavo buhalterei. Jo įmonė užsiėmė dirbtinių gėlių prekyba, o šias gėles jis gaudavo iš tiekėjų. Jis paskambindavo į Lenkiją ir jei būdavo gauta nauja partija produktų, jis nuvažiuodavo patikrinti ar jie yra tinkami ir užsakydavo. Gėles užsakydavo asmeniškai, kitos darbuotojos jam nebent patardavo kokios gėlės yra populiarios. Pirkdamas gėles gaudavo vieną užsakymo dokumento kopiją, kurią laikydavo parduotuvėje, o vėliau perduodavo buhalterei. Kadangi tiekėjai reikalaudavo už dalį prekių atsiskaityti grynaisiais pinigais, tai tik apie 15 proc. užsakymų būdavo su dokumentais, o už likusią dalį prekių atsiskaitydavo grynaisiais ir dokumentų negaudavo. Gavę prekes, jas pardavinėdavo. Tą darė tiek jis, tiek I. J. R. Č. kartais ateidavo į parduotuvę padėti, kai būdavo intensyvesnė prekyba, dažniausiai tai būdavo rudenį. Su kasos aparatu daugiausia dirbo I. J., o R. Č. tik kartais. Esant daug užsakymų, R. Č. padėdavo juos išvežioti klientams. 2017 m. rugsėjo-spalio mėnesiais R. Č. buvo ligoninėje, todėl tuo metu dirbti parduotuvėje negalėjo.

Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paaiškino, jog kadangi negaudavo pakankamo kiekio sąskaitų iš tiekėjų, nenorėjo viršyti parduodamų prekių, t. y., parduoti daugiau prekių, nei buvo pagal dokumentus, nes šie skaičiai turėjo sutapti. Kadangi I. J. irgi matydavo tuos dokumentus, ji suprasdavo, kiek reikia apskaityti, o kiek – ne, bet tiesioginio nurodymo dėl to nebuvo. R. Č. I. J. perduodavo tik tai, ką jis jai pasakydavo, tačiau pati jokių sprendimų nepriimdavo. Jis, kaip direktorius, priimdavo visus sprendimus, o R. Č. jam tik paaiškindavo kai kuriuos dalykus ir padėdavo. Nebuvo tikslo, kad įmonė nemokėtų PVM, tačiau supranta, kad toks buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas. Šiuo atveju tikrai nebuvo organizuota kokia nors speciali grupuotė, tiesiog nesėkmingai susiklostė verslo situacija. Jei būtų buvęs organizuotos grupės organizatoriumi, būtų kūręs kitas įmones ir viską perrašęs, kaip tai daro kiti žmonės. Šią įmonę jis turi virš 20 metų, dėl to ši byla yra dėl nesusipratimo ir neįsigilinimo į įstatymus. Kai R. Č. sirgdavo ir negalėdavo jam padėti, tada susiorientuoti mokesčiuose, suprasti gautų dokumentų turinį jam padėdavo I. J. Su I. J. jis bendraudavo tiesiogiai parduotuvėje, nors su ja nelabai sekėsi susikalbėti. I. J. mokėdavo neoficialiai darbo užmokestį. Ji jam kartais atnešdavo pavalgyti, todėl jis, atsidėkodamas, jai duodavo grynųjų pinigų. Tą darydavo ir per šventes, bet tikslo pažeisti įstatymus neturėjo. Nebuvo taip, kad I. J. kiekvieną mėnesį mokėdavo neoficialią sumą, kuri buvo neapskaityta už neapskaitytą produkciją. Jei tą mėnesį būdavo, koks nors gimtadienis ar matydavo, jog bus didesnė apkrova, primokėdavo ir kiekvieną mėnesį buvo mokama skirtinga suma. R. Č. nežinojo apie tai, kokią sumą kiekvieną mėnesį jis I. J. neoficialiai išmokėdavo, žinojo tik tai, kad jis kažkiek grynųjų pinigų duoda I. J. Duomenų buhalterei apie neoficialius atlyginimus neteikdavo, kadangi atlyginimo oficiali dalis buvo pastovi pagal įstatymą.

Buvo atvejis, kai jie gavo pranešimą iš VMI, kad yra išregistruoti kaip PVM mokėtojai. Vėliau kreipdavosi su prašymu vėl juos įregistruoti, tačiau atsakymo negaudavo. Kai buvo atlikta krata, jie tada paklausė inspektoriaus, kodėl negauna atsakymo, į ką jiems atsakė, kad jie patys gali apskaičiuoti mokėtiną PVM ir savanoriškai sumokėti. Po to jie patys skaičiuodavo PVM ir mokėjo pagal seną PVM mokėtojo kodą. Inspektorius paaiškino, kad jie taip daryti gali. Vykusioje kratoje dalyvavo ir dėl rastų pinigų paaiškino, kad eurai yra kompanijos, o doleriai ir juaniai yra jo, nes tai buvo tiesa. Uždirbtus pinigus laikydavo savo seife sandėliuke. Neprisimena, kokie pinigai ir kaip buvo sudėti dviejuose maišeliuose, kuriuos rado. Kratos metu vertimo į kinų kalbą nebuvo, kratos protokolo vertimo jis negavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji R. Č. parodė, kad prisipažįsta dėl to, kad padėjo J. L. įvykdyti nusikalstamas veikas. Su pakeistu kaltinimu sutinka, nes ji buvo tik J. L. asistentė. Su J. L. jie yra geriausi draugai, o J. L. gyvena kartu su ja ir jos vyru, kaip kambariokas. Prieš daug metų kartu su J. L. įkūrė įmonę, kadangi kinas vienas negalėjo būti 100 proc. akcininku Lietuvoje. Su J. L. ją supažindino kinų ambasadoje ir jai pasiūlė padėti jam įkurti įmonę, ji su tuo sutiko. Įmonė buvo įkurta 1996 m. Iš pradžių buvo kavinė, o verslą su gėlėmis J. L. pradėjo 2003 m. Nežino ar ji turėjo UAB „S“ akcijų. Gal kai įkūrinėjo įmonę jai kažkiek procentų ir užrašė, bet nežino ar šiuo metu turi akcijų. Jos pareigų įmonėje jie tuo metu neaptarė, bet ji dirbo ir administratore, ir vadybininke. Kai dirbo įmonėje jai ėjo stažas, bet pajamos buvo minimalios. Ji buvo kaip vertėja, visur eidavo kartu su juo ir padėdavo susikalbėti. Parduotuvėje būdavo tik tada, kai jos paprašydavo dirbti pardavėja rugsėjo-spalio mėnesiais. Nuo 2016 m. lapkričio ji nevažiuodavo ten, parduotuvėje būdavo tik pardavėja ir direktorius. 2017 m. rugsėjį-spalį ji negalėjo J. L. padėti, nes buvo ligoninėje. 2018 m. parduotuvėje nebuvo pradėjusi dirbti, nes tais metais juos suėmė. Visą laiką parduotuvėje tvarkėsi I. J., o ji (R. Č.) jai perduodavo J. L. nurodymus ir pageidavimus, nes jie ne visada susikalbėdavo. Parduotuvėje ji darbo užmokesčių žurnalų nevedė, nes to nesuprato, pagal išsilavinimą yra chemikė. Jai J. L. atveždavo I. J. užpildytus buhalterinius dokumentus, kuriuos ji perduodavo buhalterei. Ataskaitas SODRAI ir VMI perduodavo buhalterė, kadangi ji turėjo reikiamus įgaliojimus. Ji (R. Č.) dirbdavo namuose, registruodavo kasos pajamų orderius ir sąskaitas bei juos atiduodavo buhalterei. Dar sumokėdavo mokesčius, nes J. L. jai paduodavo pinigus, o ji mokėdavo SODRAI, VMI, sumokėdavo GPM ir pan. Jai buhalterė pasakydavo arba atsiųsdavo žinutę, arba ji nuvažiuodavo pas buhalterę ir sumokėdavo mokesčius. Mokesčius mokėdavo grynais, nes taip buvo patogiau, o kvitus vėliau ji perduodavo buhalterei. Prie prekių užsakymo neprisidėdavo, nes J. L. pats bendravo su Kinijos verslininkais. Dėl prekių neapskaitymo paaiškino, kad žinojo, jog prekės buvo neapskaitomos, taip pat buvo pastebėjusi, kad yra prekių be sąskaitų. Nežinojo, kad buvo neapskaityta didelė pinigų suma, nes J. L. jai sakė, kad tai ne jos reikalas, nes ji nėra buhalterė. Daugiausia ji versdavo I. J., kai jie negalėdavo susikalbėti, perduodavo informaciją, kurią pasakydavo J. L., t. y., kad į kasą daug nemuštų, kad nebūtų didelės apyvartos, kad įmonė nebūtų PVM mokėtoja. I. J. pasakydavo tik tą sumą, kurią jai pasakydavo buhalterė, kad užtektų susimokėti mokesčiams. Su I. J. parodymais susipažino, jos nuomone, ji juos daug apkalbėjo. Ji I. J. nenurodydavo, kiek per dieną galima įmušti į kasą ar to, kad per metus kasoje negalima įmušti daugiau nei 30 000 Eur tam, kad įmonė netaptų PVM mokėtoja. Ką jai pasakydavo buhalterė, tą ji perduodavo I. J. Prieš tai įmonė mokėjo PVM, nežino kas sugalvojo, kad įmonė nebūtų PVM mokėtoja, bet kažkuriuo metu ji buvo išregistruota. Tikriausiai taip buvo tam, kad nereikėtų mokėti mokesčių. J. L. šis mokesčių nemokėjimas buvo naudingas, o ji jokios naudos iš to negavo. Nežino nuo kurios sumos reikia registruotis kaip PVM mokėtojui. Įmonės buhaltere dirbo D. O. Č., su kuria ji bendravo daugiau. Kartais pas buhalterę nuvažiuodavo kartu su J. L. Ji su J. L. padėjo D. O. Č., kai mirė šios vyras. Kai J. L. išvykdavo iš Lietuvos gruodžio-sausio mėnesiais, ji jo nepavadavo, tik kai I. J. jai paskambindavo ir pasakydavo, kad turi pinigų, ji nuvažiuodavo jų paimti. Tikriausiai I. J. visus pinigus sudėdavo bendrai ir jų neapskaitydavo. Ji klausdavo I. J., kodėl ji neįmuša pinigų į kasą, bet nežino, kas šią taktiką sugalvojo, gal ir buvo direktoriaus toks noras. Apie įmonės apyvartos dydį nežino. Nuvažiavusi ji paimdavo pinigus ir padėdavo J. L. į stalčių, bet sumos nebuvo didelės. Tuo metu I. J. ji nekontroliuodavo ir perduodavo tik J. L. pasakytą informaciją. Jų pokalbiuose Neprisimena pokalbio apie tai, kokią sumą reikia įmušti ar neįmušti į kasą. Ji buvo tik tarpininkė tarp parduotuvės, I. J. ir buhalterės. Kartais ir pati I. J. neprašyta neįmušdavo pinigų į kasą, kelis kartus toks pageidavimas buvo perduotas, tačiau I. J. kasoje tvarkėsi kaip norėjo. I. J. vedė skolininkų ir klientų, kuriems be pinigų buvo parduodamos prekės, užrašus. Ji kartais šiuos užrašus jai parodydavo. I. J. nuolatiniams klientams duodavo prekių „į skolą“. Nežino ar klientai paskui grąžindavo šias skolas, tokių dalykų ji (R. Č.) tikrai nesugalvojo. Kartais pagalvodavo, gal įmonei gerai būtų jei ji neturėtų mokėti PVM, o kai įmonę išregistravo iš PVM mokėtojų, J. L. pamatė, kad tai visai gerai. Žino, kad buvo bendraujama su ekonomistais, kurie pasakė, kad galima mokėti PVM, tai kažkiek PVM ir buvo sumokėta. Sumokėjo pagal kasos aparato rodmenis, PVM buvo sumokėtas po kratos už rugsėjį-spalį. Ji nesidomėjo ir nematė, kaip gali pasiekti ribą ir tapti PVM mokėtojais. Buhalterė pati pasakydavo, kad nemuštų daugiau nei reikia, o I. J. kaip išeidavo, taip ji į kasą ir įmušdavo. Kartais pagalvodavo, kad tokia veikla nėra labai gerai, ir, jeigu tai yra neteisėta, prisipažįsta, kad tai padarė. Daugiau dirbti ir taip elgtis nesiruošia, nes yra pensijoje. Jos nuomone, jokios organizuotos grupės čia nebuvo. Buhalterinės apskaitos ji nevedė, tik buhalterei perduodavo tai, ką jai duodavo I. J.. Tikriausiai ir be jos veiksmų buvo įmanoma viską pasiekti, kadangi I. J. būtų galėjusi susikalbėti su jų buhaltere. Gali būti, kad buvo neapskaičiuotos tokios atlyginimo sumos, kurios nurodytos kaltinime. Žinojo, kad I. J. J. L. mokėjo neoficialų atlyginimą, t. y. minimalų atlyginimą oficialiai ir 1-2 proc. nuo apyvartos neoficialiai. Nežino kiek etatų I. J. buvo įdarbinta. Buvo pilnu etatu, bet kai vasarą nebuvo prekybos, jie rašė prašymus sumažinti etatus ir jos abi su tuo tada sutiko. I. J. gaudavo pilną minimalų atlyginimą. Buhalterei informacijos dėl neoficialių atlyginimų neperduodavo, nes buhalterė viską apskaičiuodavo pati, kiek GPM reikia sumokėti, kiek reikia perduoti SODRAI. I. J. darbo užmokestis buvo nurodytas darbo sutartyje, o buhalterė turėjo šių sutarčių kopijas, todėl buhalterė žinojo oficialų atlyginimą. Darbo užmokesčio žiniaraščių nepildė, nes to daryti nemoka ir visa tai darydavo buhalterė. Dirbdama su J. L., ji finansinės naudos negavo. Jai buvo svarbu tik tai, kad nereikia dirbti, ėjo darbo stažas ir ji gaudavo minimalų atlyginimą. Darbo užmokesčio žurnalus buhalterė arba atnešdavo pati arba paduodavo, kai jie pas ją nuvažiuodavo. Ten būdavo lentelė ir buhalterė pasakydavo, kad reikia jų parašų, jie pasirašydavo ir grąžindavo, o buhalterė tada tikriausiai susegdavo į segtuvą. Nebūtinai ji surinkdavo parašus, nes priklausydavo nuo to, kas vykdavo į parduotuvę. Būdavo, kad nuvažiuoja J. L., kuris tada ir veždavo dokumentus. Žurnalą ji vesdavo tam, kad nepamesti numeracijos, nes jai paduoti kasos pajamų orderiai būdavo be numeracijos. Ji juos suregistruodavo į žurnalus, kurie gulėdavo pas J. L. kambaryje. Buhalterė šių žurnalų nematė, klausdavo, kam jie yra pildomi, nes sąskaitos ir orderiai yra automatiškai registruojami kompiuteryje. Pareikšto civilinio ieškinio nematė, tačiau jeigu taip nusprendė VMI, su juo sutinka. Tikisi, kad padarytą žalą atlygins direktorius, nes tai yra jo verslas.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių.

Be kaltinamųjų prisipažinimo ir paaiškinimų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos D. O. Č. bute ((duomenys neskelbtini)), metu paimta:

1) mėlynas segtuvas su UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., 403 lapai;

2) dokumentų aplankas mėlynos spalvos su peršviečiamu viršeliu su UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentais už 2013 m., 15 lapų;

3) dokumentų segtuvas gėlėtais viršeliais su UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentais už 2015 m., 514 lapų;

4) dokumentų aplankas su rusvos spalvos galiniu viršeliu, priekyje ant viršelio šono užrašyta „S“, „VMI“, 33 lapai;

5) dokumentų segtuvas rudais kartoniniais viršeliais, ant kurio yra užrašas: UAB „S“, 2016 m., 311 lapų (1 t., b. l. 87–98).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos UAB „S“ veiklos vykdymo vietoje, nuomojamose patalpose ((duomenys neskelbtini)), metu paimta:

1) Rankraštiniai užrašai, 8 lapai;

2) Sąsiuviniai su rankraštiniais užrašais, 3 vnt.;

3) A-4 formato popieriaus lapai su užrašais, 2 vnt.;

4) užrašų knygutės, 2 vnt.;

5) Kasos pajamų orderių naud. žurnal. 1 vnt. – 47 lapai;

6) Kasos aparato operacijų žurnalas Nr. 15, 146 lapai;

7) Sąsiuvinio palaidi lapai su užrašais – 18 lapų;

8) 2018 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 001, 2 lapai;

9) 2018 m. rugsėjo (be datos) sąskaita-faktūra, 2 lapai (1 t., b. l. 153–165).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos UAB „S“ antrame aukšte, esančiose patalpose – sandėlyje ((duomenys neskelbtini)), metu paimta:

1) valiutos pardavimo kvitai, 2 vnt.;

2) Elektroninių paslaugų teikimo sutartis 2 lapai;

3) Taip pat paimti 4700 GBP, 1900 USD, 105 400 EUR, 1500 CNY. Kratoje dalyvavęs J. L. kratos metu nurodė, kad seife yra jam ir UAB „S“ priklausantys pinigai. Seife buvo aptikti 2 celofaniniai maišai su pinigais. Viename maiše buvo sudėta 37 680 Eur ir J. L. nurodė, kad šiame maiše yra UAB „S“ priklausantys pinigai. Antrame maiše buvo sudėta 67 720 Eur, 4 700 GBP, 1 900 USD, 1500 CNY. J. L. nurodė, kad šiame maiše yra jo santaupos (1 t., b. l. 166–187).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos J. L. bute ((duomenys neskelbtini)), metu paimta:

1) Kasos operacijų žurnalai, 3 vnt.;

2) UAB „S“ įvairūs dokumentai, 102 lapai;

3) UAB „S“ darbo sutartys, žurnalai, 3 vnt.;

4) 2 vizitinės kortelės;

5) rankraštiniai užrašai 1 lapas (t. 2, b. l. 41–51). Paimtų daiktų apžiūra užfiksuota apžiūros protokole (2 t., b. l. 57–59).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos R. Č. automobilyje Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu paimta Medžiagų judėjimo ataskaita, 1 lapas. Paketas Nr. 207858 (8 t., b. l. 75–81).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos I. J. bute ((duomenys neskelbtini)) metu paimti:

1) 2 vnt. sąsiuviniai su rankraštiniais įrašais – 19 lapų;

3) 11 palaidų sąsiuvinio lapų su rankraštiniais įrašais (9 t., b. l. 45–51).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos I. J. automobilyje Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu paimtas sąsiuvinis 28 lapų (9 t., b. l. 59–63).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „S“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nėra sudariusi ir UAB „S“ tiesiogiai patalpų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesinuomojo. 18-to sandėlio patalpos išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių bei krovinių adresu (duomenys neskelbtini) nefiksuoja, teritorijoje esančios vaizdo stebėjimo kameros skirtos įmonės turto ir perimetro apsaugai (1 t., b. l. 121).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta apžiūra perklausant elektroninių ryšių tinklais (J. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) perduodamos informacijos turinio kontrolės metu sukauptą informaciją anglų kalba. Apžiūros metu nustatyta, kad CD-R laikmenoje įrašyto pokalbio Nr. 507 metu I. pas L. užsako gėles, pokalbio Nr. 1121 metu moteris pas L. teiraujasi dėl azalijų kainų, pokalbio Nr. 750 metu moteris su L. kalba apie galimybę kitą penktadienį vykti į Varšuvą (12 t., b. l. 60–68).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo su priedais (pokalbių suvestinėmis) matyti, kad yra užfiksuoti R. Č. naudojamų mobilaus ryšio telefonų abonentų kontrolės metu tyrimui reikšmingi pokalbiai.

Kontroliuojant R. Č. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. su moteriške kalba, kad pastaroji iki mėnesio galo turėtų „įkalti“ „štuką“ – „vienas trys“; R. Č. pasakoja, kad buvo Lenkijoje, moteris sako, kad ataskaitą už birželį jau padarė ir visą „papkę“ perdavė L.; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. su moteriške kalba apie duomenų perdavimą SODRAI, R. Č. sako, kad „I.“ jai perdavė popierius ir ji galvojo užregistruoti pajamų orderiukus, bet žurnalus paliko namuose; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. su moteriške kalba apie tai, kad reikia važiuoti į Lenkiją padėti L.; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. su moteriške kalba apie tai, kad važiavo į Lenkija pas kiniečius jų su L. reikalais; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. moteriškės klausia nuo kokios sumos tampama PVM mokėtojais, ar šioje srityje niekas nepasikeitė; kalba apie tai, kad važiavo į Lenkija pas kiniečius jų su L. reikalais; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. D. klausia ar jie nepasiekė sumos, nuo kurios reikia tapti PVM mokėtojais, kalba apie pelno mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą, sako, kad svarbu, kad jiems nereikia tapti PVM mokėtojais; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. D. klausia iki kada reikia sumokėti pelno mokestį, sako, kad negali pažiūrėti sąskaitos išrašo, nes pamiršo PIN kodą, sako kad važiuos į banką paimti sąskaitos išrašą, teiraujasi kaip paimti elektroninę bankininkystę; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. D. sako, kad nusprendė su L. šiandien nuvažiuoti į banką ir pasidarys elektroninę bankininkystę, po ko galės atvažiuoti pas D. su prisijungimais ir nereikės imti išrašų; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. sako D., kad ekonominė ieško ar nėra paslėptų pinigų, kad pas juos galėjo būti nemušta į kasą, kad pas I. ten yra užrašų knygelė su skolininkais, kad kasoje gali trūkti pinigų, sako, kad ji ten kaip vadybininkė, administratorė (12 t., b. l. 96–116).

Kontroliuojant R. Č. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. su V. kalba, kad L. prašo jos pavažiuoti į Varšuvą, nurodo, kad laukia susitikimo su L., sako, kad norėtų padirbėti rugsėjį, spalį, nes kitaip neturės pinigų; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. su R. kalba, kad L. pranešė, kad rytoj bus fūra; prašo jos pavažiuoti į Varšuvą, sako, kad norėtų padirbėti rugsėjį, spalį, nes kitaip neturės pinigų; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. su V. kalba, kad L. prašo į Lenkiją pervežti apie 20 „štukių“, žada sumokėti porą šimtų plius kuras; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu R. Č. moters teiraujasi, ar L. jai sakė, kad rytoj atvažiuoja fūra, tariasi dėl fūros iškrovimo; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu „I.“ R. Č. sako, kad ta atvažiuotų tampyti baulus; R. Č. sako, kad kitą savaitgalį L. reikalais važiuos į Lenkiją; pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu moteris R. Č. praneša, kad fūra jau atvažiavo ir jie ją iškrovė (12 t., b. l. 117–126).

Iš specialisto išvados matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius pateikė specialisto išvadą Nr. 04/10-2-5-10821 dėl UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos atsakant į užduotyje atlikti tyrimą pateiktus klausimus:

1) Kiek ir kokių prekių UAB „S“, turėjo sandėliuose, prekybos vietoje kratų metu – 2018 m. rugsėjo 19 d.? Ar šios turimos prekės yra tinkamai apskaitytos UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje? Kokie dokumentai patvirtina šių prekių įsigijimą?

Išvada. Pagal tyrimui pateiktą VMI surašytą 2018 m. rugsėjo 19 d. prekių likučių patikrinimo aktą Nr. (7.1) FR1063-180, patikrinimo metu UAB „S“ parduotuvėje ir sandėliuose suskaičiuota 1 881 028 vnt. dirbtinių gėlių, iš jų: parduotuvėje (duomenys neskelbtini) – 33 082 vnt., sandėlyje (duomenys neskelbtini) – 663 913 vnt., sandėlyje (duomenys neskelbtini) – 676 773 vnt., sandėlyje (duomenys neskelbtini) – 507 260 vnt. Prekių likučių patikrinimo akte konkretūs rastų prekių pavadinimai ir kainos, nenurodytos.

Pagal dokumentinėje medžiagoje (IT Nr. 01-1-27775-18, 1 segtuve) esančius 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos protokolus, buvo rasti įvairūs dirbtinių gėlių gaminiai, tai žiedai, puokštės, kotai, šakelės su lapais, vainikai sudaryti iš daugelio detalių, lelijos, rožės, šakos, pakalnučių žiedai ir t.t.

UAB „S“ apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitytas tiriamuoju laikotarpiu prekių įsigijimas (gavimas) ir prekių (dirbtinių gėlių) įsigijimą patvirtinantys dokumentai, tyrimui nepateikti. Tyrimui nepateikti ir sandėliuose turėtų prekių (gėlių, kt.) apskaitos registrai, nepateikti ir prekių įsigijimą (gavimą į sandėlius), prekių išdavimą iš sandėlių patvirtinantys dokumentai. Todėl nustatyti, ar UAB „S“ kratų metu – 2018 m. rugsėjo 19 d. rastos prekės (suskaičiuota 1 881 028 vnt. dirbtinių gėlių) buvo apskaitytos UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje ir kokie dokumentai patvirtina šių prekių įsigijimą, negalima.

2) Ar visos ūkinės operacijos laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. užfiksuotos UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje, lyginant su kratos metu paimtais pardavėjos sąsiuviniuose atliktų įrašų duomenimis? Jei ne, tai kokios ūkinės operacijos buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos?

Išvada. Pardavėjos sąsiuviniuose atliktų įrašų duomenimis, kaip nurodyta jos apklausose (2018 m. spalio 8 d. ir 2018 m. spalio 11 d. apklausos protokoluose), UAB „S“ per tiriamąjį laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. pardavė prekių grynais už 450 186,91 Eur (už 11 665,00 Eur per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; už 273 488,91 Eur – per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir už 165 033,00 Eur 2018 metais iki rugsėjo 18 d.) arba 404 682,23 Eur daugiau nei apskaitė gautų įplaukų kasos aparato kasos operacijų žurnale. Pagal įrašus ir dokumentus (ataskaitas apie gautas dienos įplaukas) tyrimui pateiktuose UAB „S“ kasos aparato (unikalus numeris IB1000 3203) kasos operacijų žurnaluose, per tiriamąjį laikotarpį apskaityta gautų įplaukų suma – 45 504,68 Eur arba apskaityta gautų įplaukų suma 404 682,23 Eur mažesnė nei įrašyta parduotų prekių apyvarta sąsiuviniuose. Iš jų:

- per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaityta gautų įplaukų suma – 2 277,75 Eur arba 9 378,25 Eur mažesnė nei įrašyta parduotų prekių apyvarta sąsiuviniuose;

- per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaityta gautų įplaukų suma – 26 839,52 Eur arba 246 649,39 Eur mažesnė nei įrašyta parduotų prekių apyvarta sąsiuviniuose;

- per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. apskaityta gautų įplaukų suma – 16 387,41 Eur arba 148 645,59 Eur mažesnė nei pardavėjos sąsiuviniuose atliktų įrašų duomenimis.

Jeigu tyrimui pateiktuose pardavėjos sąsiuviniuose yra užfiksuota realiai parduotų visų (apskaitytų ir neapskaitytų) prekių apyvarta, UAB „S“ tiriamuoju laikotarpiu neįformino už 404 682,23 Eur (iš jų: 2016 m. – 9 387,25 Eur, 2017 m. – 246 649,39 Eur ir 2018 m. – 148 645,59 Eur) parduotų prekių apskaitos dokumentais ir jų pardavimą neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Tuo Bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“

3) Ar UAB „S“ už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis LR nustatytų galiojančių norminių aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų buvo nesilaikyta? Kas pagal teisės aktus turėjo užtikrinti UAB „S“ teisės norminių aktų laikymąsi, tvarkant buhalterinę apskaitą?

4) Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

Išvada į užduoties 3 ir 4 klausimus. UAB „S“ apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitytas tiriamuoju laikotarpiu prekių įsigijimas (gavimas) ir prekių (dirbtinių gėlių) įsigijimą patvirtinantys dokumentai, tyrimui nepateikti. Tyrimui nepateikti ir sandėliuose turėtų prekių (gėlių, kt.) apskaitos registrai, nepateikti ir prekių įsigijimą (gavimą į sandėlius), prekių išdavimą iš sandėlių patvirtinantys dokumentai. Todėl nustatyti, ar UAB „S“ kratų metu – 2018 m. rugsėjo 19 d. rastos prekės (suskaičiuota 1 881 028 vnt. dirbtinių gėlių) buvo apskaitytos UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje ir kokie dokumentai patvirtina šių prekių įsigijimą, negalima.

Jeigu apskaitos dokumentai surašomi nebuvo ir apskaitos registrai nebuvo vedami, UAB „S“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 12 str. 1 dalies reikalavimo, kuris nurodo, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 16 str. 1 dalies reikalavimo, kuris nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”. Todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d.

Jeigu UAB „S“ neišsaugojo tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų ir registrų, UAB „S“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 19 straipsnio 1 dalies nuostatos., kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatos „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis”. Todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d.

Jeigu tyrimui pateiktuose UAB „S“ parduotuvės pardavėjos sąsiuviniuose yra užfiksuota realiai parduotų visų (apskaitytų ir neapskaitytų) prekių apyvarta, UAB „S“ neįformindama apskaitos dokumentais ir neapskaitydama 404 682,23 Eur gautų pinigų (iš jų: 2016 m. – 9 387,25 Eur, 2017 m. – 246 649,39 Eur ir 2018 m. – 148 645,59 Eur), Bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“ Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d.

Be to, pagal suteiktą informaciją (2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. IBPS-S-434223), UAB S“ finansinių ataskaitų (balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų) už 2016-2018 metus VĮ „Registrų centrui“ neteikė. Bendrovė neteikdama už 2016-2018 metus juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus finansiniams metams“ ir 2003 m. gruodžio 11 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 58 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ (2 t., b. l. 90–151).

Iš specialisto išvados matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė specialisto išvadą Nr. (21.222 Mr)-363-6 dėl UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos atsakant į užduotyje atlikti tyrimą pateiktus klausimus:

1) Ar nurodyti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą įtraukti duomenys apie prekių pardavimus yra įtraukti į privalomas mokestines deklaracijas, ir jeigu taip, tai į kokias būtent deklaracijas, už kokį laikotarpį bei kada (kokiomis datomis) šios deklaracijos buvo pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai?

Pagal tyrimui pateiktuose UAB „S“ EKA kasos operacijų žurnaluose bei Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre atliktus įrašus ir dokumentus (ataskaitas apie dienos įplaukas, sąskaitas faktūras) nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. apskaitė prekių pardavimo pajamų už 48 475,70 Eur. Iš jų: laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaityta 2 277,75 Eur pajamų; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaityta 28 378,83 Eur pajamų; laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. apskaityta 17 819,12 Eur pajamų.

Jeigu tyrimui pateiktuose UAB „S“ parduotuvės pardavėjos I. J. sąsiuviniuose, įvertinus jos apklausos protokolų parodymus, yra užfiksuota realiai parduotų visų (apskaitytų ir neapskaitytų) prekių apyvarta, UAB „S“ per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. pardavė prekių už 452 272,91 Eur. Bendrovės pajamos nuo 2017 m. vasario mėnesio viršijo 45 000 Eur ribą. Bendrovė vadovaujantis PVMĮ nuostatomis laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. rusėjo mėnesio gautų apmokestinamųjų pajamų privalėjo apskaičiuoti 73 621,98 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM sumą (2017 m. vasario-gruodžio mėnesiais – 44 875,76 Eur; 2018 m. sausio-rugsėjo mėnesiais – 28 746,22 Eur), o įvertinus tiriamojo laikotarpio 3 155,18 Eur atskaitomo PVM sumą (2017 m. vasario-gruodžio mėnesiais – 3 048,26 Eur, iš jų 2 916,96 Eur sudaro iš kitų valstybių narių įsigytų prekių pirkimo PVM; 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais – 106,92 Eur), 2 916,96 Eur iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM sumą, vadovaujantis PVMĮ 89 str. 1 d. nuostatomis, Bendrovė neapskaičiavo ir nedeklaravo bei nesumokėjo 73 383,76 Eur (73 621,98 + 2 916,96 – 3 155,18) mokėtino į biudžetą PVM, tuo pažeidė PVMĮ 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 92 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas.

Vadovaujantis PVMĮ nuostatomis, PVM mokėtojais neįsiregistravę apmokestinamieji asmenys teikia centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą (FR0608). FR0608 forma, kurioje deklaruojama apskaičiuota tą mėnesį mokėtina į biudžetą patiektų prekių ir suteiktų paslaugų PVM suma, pateikiama iki kito mėnesio 25 dienos.

Kadangi Vilniaus apskrities VPK KP ENTV užduotyje atlikti tyrimą VMI prie FM pavesta atlikti UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., t. y. ne už kalendorinius laikotarpius, o pelno mokesčio bazės nustatymui trūksta Bendrovės dokumentų, kurie nebuvo pateikti tyrimui atlikti, todėl pelno mokesčio klausimu tiriamas 2017 m. laikotarpis, o nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki gruodžio mėnesio ir nuo 2018 m. sausio mėnesio iki rugsėjo 19 d. nėra galimybės nustatyti ar minėtais laikotarpiais apskaityti duomenys yra ir deklaruoti.

Bendrovė VMI prie FM pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2017 m. deklaravo 27 895 Eur į mokesčių bazę įtrauktų visų vieneto pajamų sumą, o kaip minėta aukščiau pagal pateiktus Bendrovės apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaityta 28 378,83 Eur pardavimo pajamų, t. y. 483,83 Eur daugiau.

Jeigu tyrimui pateiktuose UAB „S“ parduotuvės pardavėjos I. J. sąsiuviniuose yra užfiksuota realiai parduotų visų (apskaitytų ir neapskaitytų) prekių apyvarta, UAB „S“ už 2017 m. papildomai apskaičiuota 246 596,08 Eur neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų suma (suma su PVM), įvertinus apskaičiuotą už 2017 m. pardavimo PVM (2017 m. vasario-gruodžio mėnesiais – 44 875,76 Eur), Bendrovė 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) vietoje deklaruotų 27 895 Eur į mokesčių bazę įtrauktų visų vieneto pajamų sumos turėjo deklaruoti 230 099,15 Eur (27 895 + 483,83 + 246 596,08 – 44 875,76) pajamų sumą.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „S“ į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 m. įrašė neteisingus duomenis.

UAB „S“ Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 m. pateikė 2018 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą. PMĮ 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Bendrovė nesivadovavo PMĮ nuostatomis ir metines pelno mokesčio deklaracijas už 2017 m. pateikė pavėluotai. Deklaracijas teikė elektroninio deklaravimo sistemos vartotoja D. O. M.

2) Ar UAB „S“ įrašė teisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą į pateiktas VMI ir Sodra ataskaitas ir deklaracijas už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d.?

Jeigu tyrimui pateiktuose UAB „S“ parduotuvės pardavėjos I. J. sąsiuviniuose, įvertinus jos apklausos protokolų parodymus, yra užfiksuota realiai parduotų visų (apskaitytų ir neapskaitytų) prekių apyvarta, UAB „S“ per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. pardavė prekių už 452 272,91 Eur (iš jų: laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pardavė prekių už 11 665 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – už 274 974,91 Eur; laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. – už 165 633 Eur). Pagal įrašus ir dokumentus (ataskaitas apie dienos įplaukas, sąskaitas faktūras) tyrimui pateiktuose UAB „S“ EKA kasos operacijų žurnaluose bei Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. apskaityta prekių pardavimo pajamų už 48 475,70 Eur. Iš jų:

laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaityta pardavimo pajamų suma 2 277,75 Eur arba 9 387,25 Eur mažesnė nei sąsiuviniuose įtašyta parduotų prekių suma;

laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaityta pardavimo pajamų suma 28 378,83 Eur arba 246 596,08 Eur mažesnė nei sąsiuviniuose įtašyta parduotų prekių suma;

laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. apskaityta pardavimo pajamų suma 17 819,12 Eur arba 147 813,88 Eur mažesnė nei sąsiuviniuose įtašyta parduotų prekių suma.

UAB „S“ tiriamuoju laikotarpiu gavo 403 797,21 Eur didesnes pajamas (iš jų: 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mėnesiais – 9 387,25 Eur, 2017 m. – 246 596,08 Eur, 2018 m. sausio-rugsėjo mėnesiais (iki 18 d.) – 147 813,88 Eur) nei apskaitė EKA kasos operacijų žurnaluose bei Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre.

MAIS Klientai duomenimis Bendrovės mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Kadangi Vilniaus apskrities VPK KP ENTV užduotyje atlikti tyrimą VMI prie FM pavesta atlikti UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., t. y. ne už kalendorinius laikotarpius, o pelno mokesčio bazės nustatymui trūksta Bendrovės dokumentų, kurie nebuvo pateikti tyrimui atlikti, todėl pelno mokesčio klausimu tiriamas 2017 m. laikotarpis, o nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki gruodžio mėnesio ir nuo 2018 m. sausio mėnesio iki rugsėjo 19 d. nėra galimybės nustatyti ar minėtais laikotarpiais apskaityti duomenys yra ir deklaruoti.

Bendrovė VMI prie FM pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2017 m. deklaravo 27 895 Eur į mokesčių bazę įtrauktų visų vieneto pajamų sumą, o kaip minėta aukščiau pagal pateiktus Bendrovės apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaityta 28 378,83 Eur pardavimo pajamų, t. y. 483,83 Eur daugiau.

Jeigu tyrimui pateiktuose UAB „S“ parduotuvės pardavėjos I. J. sąsiuviniuose yra užfiksuota realiai parduotų visų (apskaitytų ir neapskaitytų) prekių apyvarta, UAB „S“ už 2017 m. papildomai apskaičiuota 246 596,08 Eur neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų suma (suma su PVM), įvertinus apskaičiuotą už 2017 m. pardavimo PVM (2017 m. vasario-gruodžio mėnesiais – 44 875,76 Eur), Bendrovė 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) vietoje deklaruotų 27 895 Eur į mokesčių bazę įtrauktų visų vieneto pajamų sumos turėjo deklaruoti 230 099,15 Eur (27 895 + 483,83 + 246 596,08 – 44 875,76) pajamų sumą.

UAB „S“ veiklos tyrimui apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitytos Bendrovės patirtos išlaidos ir sandėliuose turėtų prekių judėjimas (pirkimų apskaitos registrai, sandėlio apskaitos (gavimo / išdavimo į / iš sandėlio) dokumentai), tyrimui nepateikti, taip pat VĮ Registrų centro Juridinių asmenų tvarkytojui Bendrovė nepateikė finansinės atskaitomybės duomenų už 2017 m., todėl nėra galimybės nustatyti Bendrovės 2017 m. patirtų sąnaudų vertės, iš kurių didžiąją dalį sudaro parduotų prekių savikaina, bei nustatyti kiek, įvertinus neapskaitytas ir nedeklaruotas pardavimo pajamas, Bendrovė neapskaičiavo ir nedeklaravo pelno bei nuo jo apskaičiuoto pelno mokesčio.

Bendrovė VMI prie FM 2019 m. liepos 5 d. pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2018 m. deklaravo 45 926 Eur į mokesčių bazę įtrauktų visų vieneto pajamų sumą. Jeigu tyrimui pateiktuose UAB „S“ parduotuvės pardavėjos I. J. sąsiuviniuose yra užfiksuota realiai parduotų visų (apskaitytų ir neapskaitytų) prekių apyvarta, Bendrovės pajamos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. (t. y. už trumpesnį nei kalendoriniai metai laikotarpį) sudaro ne mažiau kaip 165 633 Eur (suma su PVM), darytina išvada, kad šio laikotarpio Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) deklaruotos neteisingos sumos, tik kaip minėta anksčiau dėl trūkstamų Bendrovės apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti kokios turi būti teisingos pajamos.

Bendrovė VMI prie FM pateiktose Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (GPM312) deklaravo:

už 2016 m. – 11 613 Eur nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų ir 614 Eur išskaičiuoto ir sumokėto GPM, iš jų I. J. atitinkamai 4 380 Eur ir 306 Eur;

už 2017 m. – 9 604,98 Eur nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų ir 1 409 Eur išskaičiuoto ir sumokėto GPM, iš jų I. J. atitinkamai 4 441,82 Eur ir 666 Eur;

už 2018 m. – 11 705,01 Eur bendrą išmokų sumą ir 63 Eur išskaičiuota GPM sumą, iš jų I. J. atitinkamai 3 600 Eur ir 27 Eur.

Bendrovė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas, kuriose deklaravo VSD ir PSD įmokų sumas:

už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 4 711,26 Eur (nuo 11 611,67 draudžiamųjų pajamų sumos), iš jų I. J. atitinkamai 1 751,10 Eur (nuo 4 380 Eur), o už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 303,84 Eur (nuo 760 Eur);

už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 3 916,58 Eur (nuo 9 604,98 Eur draudžiamųjų pajamų sumos), iš jų I. J. atitinkamai 1 784,68 Eur (nuo 4 441,82 Eur);

už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 4 763,96 (nuo 11 665,13 Eur draudžiamųjų pajamų sumos), iš jų I. J. atitinkamai 1 446,48 Eur (nuo 3 600 Eur), o už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 1 285,76 Eur (nuo 3 200 Eur).

Jeigu tyrimui pateiktuose UAB „S“ pardavėjos I. J. sąsiuviniuose yra užfiksuotos realiai išmokėto (apskaityto ir neapskaityto buhalterinėje apskaitoje) darbo užmokesčio sumos, įvertinus jos apklausos protokoluose nurodytus duomenis dėl gauto darbo užmokesčio, išanalizavus Bendrovės apskaitos dokumentus (2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius), įvertinus VSDFV informaciją (SAM pranešimai) apie Bendrovėje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gautas darbuotojų draudžiamąsias pajamas, VMI prie FM deklaruotas I. J. išmokėtas su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias A klasės išmokas ir išskaičiuota GPM, I. J. išmokėtas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis už 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesius sudaro ne mažiau kaip 233,30 Eur (turėjo būti priskaičiuota 306,97 Eur neatskaičius mokesčių), už 2017 m. sudaro ne mažiau kaip 5 498,24 Eur (turėjo būti priskaičiuota 7 234,53 Eur neatskaičius mokesčių), už 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesius sudaro ne mažiau kaip 2366,18 Eur (turėjo būti priskaičiuota 3113,39 Eur neatskaičius mokesčių). Nuo 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesio išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio Bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 169,39 Eur mokesčių, iš kurių: 46,05 Eur GPM, 122,73 Eur VSD ir PSD įmokų, 0,61 Eur įmokų į garantinį fondą. Nuo 2017 m. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio Bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 4 006,49 Eur mokesčių, iš kurių: 1 085,18 Eur GPM, 2 906,84 Eur VSD ir PSD įmokų, 14,47 Eur įmokų į garantinį fondą. Nuo 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesių išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio Bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 1 724,20 Eur mokesčių, iš kurių: 467,01 Eur GPM, 1 250,96 Eur VSD ir PSD įmokų, 6,23 Eur įmokų į garantinį fondą.

Tuo Bendrovė pažeidė GPMĮ 23 straipsnio 1, 3 dalis, 24 straipsnio 1,2 dalis, Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių 5 punktą (už 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesius, 2017 m.), Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių 9 p. (už 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesius), Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių 25.1 punktą, 36 punktą, 38 punktą (už 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesius, 2017 m.), Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų užpildymo ir pateikimo taisyklių 16 punktą, 26 punktą, 28 punktą (už 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesius), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalis, Garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d.).

Jeigu tyrimui pateiktuose UAB „S“ pardavėjos I. J. sąsiuviniuose yra užfiksuotos realiai išmokėto (apskaityto ir neapskaityto buhalterinėje apskaitoje) darbo užmokesčio sumos, įvertinus jos apklausos protokoluose nurodytus duomenis dėl gauto darbo užmokesčio, Bendrovė tiriamo laikotarpio Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0572) ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (GPM313), Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) už 2016 m., 2017 m. ir Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (GPM312) už 2018 m. apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pranešimuose apie apdraustuosius (SAM pranešimai) pateikė duomenis, kurie yra neteisingi.

3) Kiek pajamų ir išlaidų nuslėpė pagal ikiteisminio tyrimo metu išimtus dokumentus ir kitą medžiagą? Kiek ir kokių mokesčių, įmokų papildomai privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti valstybei UAB „S“ už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d.?

4) Kiek UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio buvo išmokėta įmonės darbuotojai I. J. remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga (jos apklausos protokolų ir sąsiuviniuose atliktų įrašų duomenimis)? Kiek ir kokių mokesčių dėl to buvo nedeklaruota ir nesumokėta?

Išvada į užduoties 3 ir 4 klausimus. Jeigu tyrimui pateiktuose UAB „S“ parduotuvės pardavėjos I. J. sąsiuviniuose, įvertinus jos apklausos protokolų parodymus, yra užfiksuota realiai parduotų visų (apskaitytų ir neapskaitytų) prekių apyvarta, UAB „S“ per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. pardavė prekių už 452 272,91 Eur, iš jų 48 475,70 Eur sudaro minėtu laikotarpiu Bendrovės apskaitoje apskaitytos pajamos. UAB „S“ tiriamuoju laikotarpiu neįformino už 403 797,21 Eur (452 272,91 – 48 475,70) parduotų prekių apskaitos dokumentais (iš jų: 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais – 9 387,25 Eur, 2017 m. – 246 596,08 Eur, 2018 m. sausio-rugsėjo mėnesiais (iki 18 d.) – 147 813,88 Eur) ir jų pardavimą neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, t. y. ne visos Bendrovės gautos pajamos buvo apskaitytos, įrašytos į apskaitos registrus bei deklaruotos.

Bendrovės pajamos nuo 2017 m. vasario mėnesį viršijo 45 000 Eur ribą, tačiau Bendrovė PVM mokėtoja neįsiregistravo, PVM neskaičiavo, nedeklaravo ir nemokėjo į valstybės biudžetą.

Bendrovė vadovaujantis PVMĮ nuostatomis laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. rusėjo mėnesio gautų apmokestinamųjų pajamų privalėjo apskaičiuoti 73 621,98 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM sumą (2017 m. vasario-gruodžio mėnesiais – 44 875,76 Eur; 2018 m. sausio-rugsėjo mėnesiais – 28 746,22 Eur), o įvertinus tiriamojo laikotarpio 3 155,18 Eur atskaitomo PVM sumą (2017 m. vasario-gruodžio mėnesiais – 3 048,26 Eur, iš jų 2 916,96 Eur sudaro iš kitų valstybių narių įsigytų prekių pirkimo PVM; 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais - 106,92 Eur), 2 916,96 Eur iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM sumą, vadovaujantis PVMĮ 89 str. 1 d. nuostatomis, Bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 73 383,76 Eur (73 621,98 + 2 916,96 – 3 155,18) mokėtino į biudžetą PVM, tuo pažeidė PVMĮ 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 92 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas.

Jeigu tyrimui pateiktuose UAB „S“ pardavėjos I. J. sąsiuviniuose yra užfiksuotos realiai išmokėto (apskaityto ir neapskaityto buhalterinėje apskaitoje) darbo užmokesčio sumos, įvertinus jos apklausos protokoluose nurodytus duomenis dėl gauto darbo užmokesčio, išanalizavus tyrimui pateiktus dokumentus (Bendrovės 2016 m. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, VSDFV SAM pranešimus, VMI prie FM deklaracijas FR0573 ir GPM312), Bendrovės darbuotojai I. J. buvo išmokėta ne mažiau kaip 8 097,72 Eur (2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais – 233,30 Eur; 2017 m. – 5 498,24 Eur; 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais – 2 366,18 Eur) buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio (priskaityta darbo užmokesčio suma, neatskaičius GPM, VSDĮ, PSDĮ, sudaro 10 654,89 Eur, iš kurių 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais – 306,97 Eur; 2017 m. – 7 234,53 Eur; 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais – 3 113,39 Eur). Nuo išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio Bendrovė neapskaitė, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo: 1 598,24 Eur GPM (2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais – 46,05 Eur; 2017 m. – 1 085,18 Eur; 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais – 467,01 Eur); 4 280,53 Eur VSD įmokų ir PSD įmokų (2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais – 122,73 Eur, 2017 m. – 2 906,84 Eur, 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais – 1 250,96 Eur); 21,31 Eur įmokų į garantinį fondą (2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais – 0,61 Eur, 2017 m. – 14,47 Eur, 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais – 6,23 Eur).

Tuo Bendrovė pažeidė GPMĮ 23 straipsnio 1, 3 dalis, 24 straipsnio 1, 2 dalis, Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių 5 p. (už 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesius, 2017 m.), Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių 9 punktą (už 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesius), Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių 25.1 punktą, 36 punktą, 38 punktą (už 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesius, 2017 m.), Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų užpildymo ir pateikimo taisyklių 16 punktą, 26 punktą, 28 punktą (už 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesius), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalis, Garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d.) (3 t., b. l. 25–207, 4 t., b. l. 1–68).

Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2-ojo juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyr. specialistė Lilija Ivanovienė paaiškino, kad D. O. Č. (dabartinė pavardė – M.), parengusi finansinės veiklos deklaracijas pagal jai pateiktus duomenis apie UAB „S“ pajamas, pelną, turtą, naudojantis elektronine deklaravimo sistema, Valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, pateikė deklaracijas su neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas:

2017 m. rugsėjo 19 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nurodė, kad UAB „S“ turėjo 29 698 Eur pardavimo pajamų, nors dėl laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. dalies neapskaitytų pajamų turėjo deklaruoti 9 387,25 Eur didesnę sumą;

2018 m. rugpjūčio 12 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) laikotarpio nuo 2017 m. sauso 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nurodė, kad UAB „S“ turėjo 27 895 Eur pardavimo pajamų, nors dėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. dalies neapskaitytų pajamų turėjo deklaruoti 230 099,15 Eur sumą;

2019 m. liepos 5 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nurodė, kad UAB „S“ turėjo 45 926 Eur pardavimo pajamų, nors dėl laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. dalies neapskaitytų pajamų turėjo deklaruoti mažiausiai 165 633 Eur sumą.

D. O. Č. (dabartinė pavardė – M.) apskaičiusi UAB „S“ buhalterinės apskaitos darbo užmokesčio žiniaraščiuose žinomai neteisingus duomenis apie patirtas išlaidas dėl išmokėto darbo užmokesčio, įrašė tokius duomenis į UAB „S“ laikotarpio nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) ir mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM313), kurias 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. vasario 16 d., 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. rugpjūčio 12 d., 2018 m. rugsėjo 22 d. pateikė elektroniniu būdu per EDS Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, taip pat tokius duomenis įrašė ir į UAB „S“ 2016 m., 2017 m. metinės A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) ir į 2018 m. metinę gyventojams išmokėtų išmokų nuo priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaraciją (GPM312), kurias 2017 m. vasario 16 d., 2018 m. vasario 28 d., 2019 m. vasario 28 d. pateikė elektroniniu būdu per EDS Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui.

D. O. Č. (dabartinė pavardė – M.) apskaičiusi UAB „S“ buhalterinės apskaitos darbo užmokesčio žiniaraščiuose žinomai neteisingus duomenis apie patirtas išlaidas dėl išmokėto darbo užmokesčio, įrašė tokius duomenis UAB „S“ pranešimuose apie apdraustųjų VSD (valstybinio socialinio draudimo) ir PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokas (SAM) už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., kurias 2016 m. gruodžio 13 d., 2017 m. sausio 15 d., 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 6 d., 2017 m. birželio 19 d., 2017 m. liepos 6 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. spalio 2 d., 2017 m. lapkričio 1 d., 2017 m. gruodžio 17 d., 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. liepos 16 d., 2018 m. rugpjūčio 12 d., 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė elektroniniu būdu per EDAS Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Tokiu būdu, nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. UAB „S“ išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma sudaro 79 283, 84 Eur.

Prie apklausos pateikė duomenis apie mokesčio mokėtojo pateiktas deklaracijas per elektroninę deklaravimo sistemą, 6 lapai (4 t., b. l. 71–79).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados matyti, kad J. L. 2018 m. rugsėjo 19 d. turėjo didesnį nei 500 MGL (19 000 Eur) vertės nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvoje):

- 74 814,24 Eur pinigines lėšas, grynaisiais pinigais rastas kratos metu;

- 10 906,58 Eur pinigines lėšas bankų (AB SEB, Swedbank AB) sąskaitose;

- 11 352,32 Eur vertės UAB „S“ akcijas;

- 900 Eur vertės lengvąjį automobili VW Sharan (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atlikus J. L. gautų pajamų analizę už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. nustatyta, kad J. L. išlaidos 115 489,82 Eur viršijo gautas pajamas, pagrįstas juridinę galia turinčiais dokumentais. J. L. tiriamu laikotarpiu (2016 m. sausio 1 d. – 2018 m .rugsėjo 19 d.) neturėjo pakankamai pajamų kratos metu rastiems gryniems pinigams (68 474,06 Eur), grynais pinigais papildymui bankų sąskaitas (22 502,88 Eur), grynais pinigais papildymui UAB „S“ banko sąskaitas (19 920,87 Eur), paskolai suteikti (1 952,35 Eur), vartojimo išlaidoms padengti (986,96 Eur), transporto priemonės įsigijimui (900 Eur) bei atskaitingo asmens išlaidoms padengti (752,70 Eur).

Įvertinus išdėstyta nustatyta, kad J. L. 2018 m. rugsėjo 19 d. turėjo nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris nepagrįstas pajamomis, pagrįstomis juridinę galią turinčiais dokumentais, ir kurio vertė didesnė nei 500 MGL:

- 900 Eur vertės automobilis (4 t., b. l. 131–198, 5 t., b. l. 1–211).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad UAB „S“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1996 m. rugpjūčio 6 d.

UAB „S“ vadovas nuo 1996 m. liepos 18 d. iki dabar yra J. L.. Registre turimais VMI duomenimis vyr. finansininku laikotarpiu iki 2004 m. birželio 3 d. buvo R. Č., laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. – D. O. Č. (buvusi C.). Fondo valdybos Vilniaus skyriuje turimais duomenimis UAB „S“ įgaliotu asmeniu teikti socialinio draudimo pranešimus buvo D. O. Č. (buvusi C.) laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. sausio 31 d. ir nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2020 m. sausio 31 d. UAB „S“ vadovas 2011 m. rugpjūčio 29 d. suteikė D. O. C. teisę naudotis EDAS Draudėjų portalo Draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis.

Pranešė, kad draudėjas UAB „S“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (toliau - SAM pranešimai) teikė per EDAS. Pranešimus kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašė įmonės vadovo įgaliotas asmuo D. O. Č. (buvusi C.). Taip pat VSDF pateikė UAB „S“ vardu D. O. Č. teiktas deklaracijas (13 t., b. l. 51–191, 14 t., b. l. 1–65).

Iš pateiktos informacijos matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų turimais duomenimis UAB „S“ apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2004 m. birželio 14 d. yra D. O. Č. (buvusi C.) (15 t., b. l. 3–6). UAB „S“ vardu D. O. Č. teikė deklaracijas VMI nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. (14 t., b. l. 66–167).

Įtariamoji I. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausta 2018 m. rugsėjo 20 d. parodė, kad ji nuo 2004 m. birželio 3 d. įsidarbino UAB „S“ pardavėjos pareigose. UAB „S“ direktorius Kinijos Respublikos pilietis J. L., kas tiksliai buvo akcininkas ji nežino, bet UAB „S“ komercijos direktorė R. Č. visada pabrėždavo, kad ji yra bendrovės akcininkė. Kokios tiksliai buvo R. Č. pareigos ji nežino. Kiek jai žinoma, bendrovėje viso dirba 4 darbuotojai: ji, direktorius J. L., komercijos direktorė R. Č. ir buhalterė D. O. Č. UAB „S“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), buveinės ir veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini). UAB „S“ pagrindinė veikla yra plastikinių (dirbtinių) gėlių pardavimas. Ar bendrovė turi banko sąskaitas, ji tiksliai pasakyti negali, nes nežino. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje. UAB „S“ turi vieną parduotuvę ir 3 sandėlius: 2 sandėliai (duomenys neskelbtini), trečias sandėlis yra (duomenys neskelbtini). Visuose sandėliuose yra laikomos plastikinės (dirbtinės) gėlės. Parduotuvėje ji dirba viena, nuo pirmadienio iki šeštadienio (darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 15.00 val.), o šeštadienį nuo 8.00 val. iki 13.30 val. Parduotuvės patalpos buvo nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už nuomą visada mokėjo direktorius. Parduotuvėje buvo vienas kasos aparatas. Atlyginimas jai buvo mokamas vieną kartą į mėnesį grynais pinigais 370 eurų į rankas, bei 2 procentai nuo visos apyvartos (už 2018 m. rugpjūtį gavo papildomai 800 eurų). Atlyginimą jai visada išmokėdavo direktorius J. L. Už gautus pinigus jai pasirašyti niekur nereikėjo, kiek jai žinoma, už jos atlyginimą žiniaraštyje pasirašydavo R. Č. Už gautus procentus prie atlyginimo taip pat nekur nepasirašydavo. Už prekių užsakymą buvo atsakingas visada direktorius J. L., kuris nuvykęs į Kiniją užsakydavo prekes. Prekės buvo atvežamos maždaug du kartus į metus: vasario-kovo mėnesiais ir liepos-rugpjūčio mėnesiais po 2 vilkikus su ilgomis priekabomis per vieną kartą. Iš kur buvo atvežamos prekės, ji tiksliai nežino, bet vilkikų valstybiniai numeriai buvo Lenkijos Respublikos. Minėtos prekės buvo iškraunamos į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), po to dalimis pervežami į sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini). Prekes iškraudavo ir perveždavo direktoriaus J. L. pasamdyti darbininkai, kurių ji nepažįsta ir kiekvieną kartą skirtingi žmonės. Visus atvežtų prekių dokumentus turėjo direktorius J. L.. Šiais metais paskutinį kartą buvo atvežtos prekės apie liepos 18 d. (vienas vilkikas su priekaba), sekantis liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Kaip ir kada buvo atsiskaitoma už atvežtas prekes ji nežino, tai darė direktorius J. L. Ji jokių dokumentų neišrašydavo ir nematė gautų prekių dokumentų, todėl iš kokios bendrovės buvo perkamos prekės ji nežino. Paskutinį kartą buvo įgyti dirbtinių gėlių žiedai (įvairių gėlių rūšių ir spalvų), koteliai ir gėlių šakos. Po ko, direktorius J. L. juos atneša į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), pardavinėti. Su direktoriumi kalbėjo lietuvių kalba, bet jis labai prastai kalbėjo, todėl su direktoriumi J. L. visada bendravo R. Č. angų kalba. Prekės į parduotuvę buvo tiekiamos be dokumentų. Direktorius pasakydavo prekių kainas ir ji pardavinėjo: vienetiniai žiedai nuo 0,05 euro centų iki 0,28 euro centų; dirbtinės puokštės nuo 0,30 euro centrų iki 4,80 eurų (priklausomai nuo dydžio ir gėlių kiekio); gėlių šakos nuo 1,30 eurų iki 2,20 eurų; dirbtinių gėlių vainikai nuo 3,80 eurų iki 8,50 eurų; dirbtinių gėlių pastatomi krepšeliai nuo 2,50 eurų iki 5,50 eurų; koteliai nuo 0,01 euro centų iki 1 euro. R. Č. kontroliuodavo visą bendrovės veiklą, duodavo jai nurodymus, kiek ji per dieną gali kasos aparatu atspausdinti čekių, t. y. kokiai pinigų sumai. R. Č. visada pabrėždavo, kad į kasą galimą per metus įnešti ne daugiau 30 000 eurų, tam, kad netapti PVM mokėtojais. R. jai sakė, kad į mėnesį į kasą įnešti ne daugiau 1 000 eurų, o rugsėjo, spalio mėnesiais ne daugiau 5 000 eurų į mėnesį. R. Č. į parduotuvę atvažiuodavo retai - du kartus į savaitę, tačiau rugsėjo ir spalio mėnesiais, atvažiuodavo praktiškai kiekvieną darbo dieną. R. Č. sakė, kad išrašant sąskaitas faktūras, derėtis su pirkėju dėl mažesnės sumos, t. y. parduodant prekes didesnei sumai į sąskaitą faktūrą, klientui sutikus, buvo įrašoma mažesnė prekių kaina. Išrašant sąskaitas faktūras fiziniams asmenims, kurie dirbo pagal verslo liudijimus, kartais buvo išrašomos sąskaitos faktūros kitos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ar minėta bendrovė vykdo veiklą ir kas yra direktorius, ji nežino. Minėtas sąskaitas faktūras išrašydavo R. Č. ir versdavo išrašinėti ją. Ji išrašant sąskaitas faktūras galvojo, kad tai buvo R. Č. arba J. L. priklausanti bendrovė. Todėl nieko blogo nepagalvodama taip darydavo. Minėtas sąskaitas faktūras ji atiduodavo R. Č., tačiau kam ji perduodavo dokumentus apskaityti, ji nežino. Kai buvo išrašomos sąskaitos faktūros juridiniams asmenims, visada buvo išrašomos UAB „S“ vardu. Kiekvieną dieną (liepos mėnesį) parduodavo prekių maždaug už 1 000 eurų: į kasą buvo įnešama apie 20 eurų, t. y. tik apie 20 eurų buvo oficialiai apkaitoma buhalterinėje apskaitoje. Kiek atsimena 2018 m. birželio mėnesį apyvartą buvo 8 760 eurų, tačiau į kasą buvo įnešta apie 2 000 eurų. Kaip pavyzdį gali papasakoti, kad 2018 m. per rugpjūčio mėnesį buvo parduota prekių už maždaug 39 000 eurų, į kasą buvo įnešta tik apie 4 000 eurų (kartu su sąskaitomis faktūromis). Į kasą įnešti pinigai buvo laikomi kasoje, o kiti pinigai, kurie nebuvo įnešti į kasą, buvo laikomi stalčiuje ir kiekvienas pirkimas buvo fiksuojamas sąsiuvinyje. Darbo dienos pabaigoje visus pinigus visada atiduodavo direktoriui J. L., jam nesant – R. Č., ir pildydavo kasos operacijų žurnalą. Kiekvieno mėnesio pabaigoje, suskaičiuodavo visas sąskaitas faktūras, padarydavo mėnesio ataskaitą apie parduotas prekes ir atiduodavo R. Č., kuri, kiek žino, perduodavo buhalterei D. O. Č., kuri tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą. Per paskutinius 10 metų UAB „S“ jokios inventorizacijos daryta nebuvo, prekės realiai niekada nebuvo skaičiuojamos. Jos teikiamojoje mėnesio pabaigoje ataskaitoje nurodytas gėlių kiekis buvo nurodomas daug metų, tačiau realaus prekių kiekio neatitinka. Buhalterei D. Č. visus buhalterinės apskaitos dokumentus perduodavo R. Č. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip darydavo, todėl, kad jos darbas jai patinka, kito darbo surasti negalėjo, R. Č. nuolat jai darė spaudimą, kontroliuodavo bendrovės veiklą, todėl ji neturėjo pasirinkimo ir vykdė jos nurodymus. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta iš dalies, todėl, kad nebuvo organizuotos grupės narė, yra UAB „S“ paprasta darbuotoja ir nenorėdama prarasti darbo vykdydavo jos – R. Č. nurodymus (9 t., b. l. 90–94).

Įtariamoji I. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, papildomai apklausta 2018 m. spalio 8 d. parodė, kad nuo 2003 m. dirbo UAB „S“ kasininkės pardavėjos pareigose pilnu etatu. Dirbo visas savaitės dienas, išskyrus sekmadienį nuo 8.00 val. iki 15.00 val., o šeštadienį nuo 8.00 val. iki 13.30 val. Jos darbo vieta buvo UAB „S“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2015 m. jai buvo atlikta operacija ir ji 1 mėnesį buvo nedarbingume. Kai iš Sodros gavo nedarbingumo pašalpą buvo labai nustebusi, nes jai sumokėjo 100 eurų. Nuvykusi į Sodrą pradėjo aiškintis, kodėl jai taip mažai sumokėjo ir Sodroje sužinojo, kad jau 3 m. dirba tik 0,5 etato. Apie tai, kad ją pervedė dirbti 0,5 etato, ji nebuvo informuota ir jokių dokumentų nepasirašinėjo, dirbo visas savaitės dienas išskyrus sekmadienį. Paklausė direktoriaus J. L., tai jis buvo labai nustebęs ir sakė, kad visus mokesčius moka R. Č. ir jis jai duoda pinigų mokesčiams, kaip už pilną etatą. R. Č. pasakė, kad apie tai nieko nežino, ir kad matyt įvyko kažkokia klaida. UAB „S“ buvo 3 sandėliai ((duomenys neskelbtini) ir du (duomenys neskelbtini)). Visos atvežtos prekės (dirbtinės gėlės) iš Lenkijos pirmiausiai buvo sandėliuojamos (duomenys neskelbtini). Prekes visada užsakydavo, priimdavo ir atsiskaitydavo už prekes UAB „S“ direktorius J. L. Kaip tiksliai tai buvo daroma ji pasakyti negali, nes nežino. Po to, direktorius J. L. pats nedideliais kiekiais perveždavo į du sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini). Prekes (dirbtines gėles) išpakuodavo jis pats ir iš atskirų dalių buvo gaminamos puokštės. Gėlių puokštes gamino jis, o kai parduotuvėje nebūdavo pirkėjų, ji taip pat gamindavo puokštes. R. Č. į parduotuvę atvažiuodavo retai (dirbo tik rugsėjo ir spalio mėnesiais), bet parduotuvės veiklą nuolat kontroliavo (skambino telefonu paklausti, kokia apyvarta, kiek parduota prekių, nurodydavo mažiau prekių mušti į kasą, bei sakė sekti parduotuvės parduotų prekių apyvartą, kad netapti PVM mokėtojais), bei, kai direktorius J. L. išvykdavo iš Lietuvos, R. Č. jį pavaduodavo (jai buvo atiduodami dienos apyvartos pinigai, ji kontroliavo bendrovės veiklą). Paimant prekes iš sandėlio į parduotuvę jokie dokumentai pildomi nebuvo. J. L. ateidavo į parduotuvę, apsižiūrėdavo kokių prekių trūksta ir atnešdavo į parduotuvę. Kai J. L. nebuvo (jis buvo išvykęs iš Lietuvos) ji turėjo raktus nuo sandėlių ir irgi paimdavo prekes į parduotuvę, jokių dokumentų nepildant. Maždaug nuo 2015 m. UAB „S“ akcininkės ir komercijos direktorės R. Č. nurodymu ne visoms prekėms buvo atspausdinami kasos čekiai ir išduodami pirkėjams. Ar apie tai žinojo J. L. ji tiksliai pasakyti negali, nes jis kalbėjo tik anglų kalba, bet kadangi ji nemoka anglų kalbos, tai jai pasakydavo R. Č. Jeigu pirkėjas reikalavo kasos čekio, tai jis visada buvo spausdinamas, bet jeigu nereikalavo, tai nebuvo spausdinamas. R. Č. nuolat sakydavo derėtis su pirkėjais dėl mažesnės kainos atspausdinimo, arba jeigu pirkėjas reikalavo išrašyti sąskaitą faktūrą, tai derėtis dėl mažesnės kainos, arba nurodant mažesnį prekių kiekį. Nuolat sakė, kad tai svarbu tam, jog UAB „S“ netaptų PVM mokėtoju. Ji bijodama prarasti darbą, tai darydavo, nes pats darbas jai patiko, jai labai tiko darbo laikas, todėl, neturėdama išeities, vykdydavo jos nurodymus. Kaip pavyzdį gali pasakyti, kad į dieną buvo atspausdinama kasos čekių labai įvairiomis sumomis nuo 6 eurų iki 45 eurų, bet kartais buvo pirkėjų, kurie prekes įsigydavo išrašant sąskaitas faktūras 888 eurų sumai. Tačiau parduotuvės apyvarta į dieną buvo labai įvairi nuo 125 eurų iki 10 000 eurų. Į mėnesį apyvarta buvo apie 3 000 eurų (apskaityti kasoje), o neapskaityta pinigų suma buvo nuo 10 000 eurų iki 40 000 eurų, kurie nebuvo fiksuojami bendrovės kasoje. Jos atlyginimas buvo pastovus - 370 eurų grynais pinigais, kuriuos jai mokėjo į rankas J. L., bei buvo mokami 2 proc. nuo apyvartos. Jokiose dokumentuose pasirašyti nereikėjo. Gaunat atlyginimą atlyginimo lapelis išduodamas nebuvo. Ji turėjo prie kasos aparato užrašus, kur užrašydavo dienos bendrą apyvartą. 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo atlikta krata parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo rasti ir paimti UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentai bei užrašai. Jos akivaizdoje buvo atidarytas paketas Nr. 207665, kuriame buvo įdėti įvairūs UAB „S“ dokumentai ir užrašai. Gali paaiškinti, kad buvo paimtas UAB „S“ kasos aparato kasos operacijų žurnalas Nr. 15 „Datecs MP 500T“ nuo 2018 m. birželio 1 d. Minėtame žurnale yra įklijuoti kasos aparato „Z“ ataskaitų kasos čekiai: 2018 m. birželio mėnesį atspausdinta kasos čekių 1 483 eurų sumai, 2018 m. liepos mėnesį – 1 502 eurų sumai, 2018 m. rugpjūčio mėnesį – 4 061 eurų sumai; 2018 m. nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 15 d. viso 1 706,67 eurų sumai. Taip pat buvo rasti ir paimti sąsiuviniai su užrašu „2018. Birželis“ ir „2018. Rugsėjis“, tai yra užrašai, kur kiekvieną dieną buvo fiksuojama realios prekybos apyvarta. Gali pasakyti, kad pagal „2018. Birželis“ užrašus (11 ir 10 l.), kur yra surašyta reali UAB „S“ parduotuvės apyvarta, 2018 m. birželio mėnesį viso buvo parduota prekių už 8 760 eurų sumą, 2018 m. liepos mėnesį viso buvo parduota 6 018 eurų sumą, 2018 m. rugpjūčio mėnesį – 39 295 eurų sumą. Pagal „2018. Rugsėjis“ užrašus (paskutiniame lape), kur yra reali UAB „S“ parduotuvės apyvarta, gali pasakyti, kad 2018 m. nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 18 d. viso buvo parduota prekių už 40 490 eurų sumą. Taip pat buvo paimtas UAB „S“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras nuo 2004 m. birželio 9 d., kuriame yra fiksuojami tik realių išrašytų sąskaitų faktūrų kiekis, t.y. pardavus prekes pirkėjui, kuris prašo išrašyti sąskaitą faktūrą, į žurnalą buvo įrašoma sąskaitų faktūrų data, numeriai, pirkėjų pavadinimas bei parduotų prekių vertė. Taip pat buvo paimtas UAB „S“ kasos pajamų orderių naudojimo apskaitos žurnalas nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d., kuriame buvo fiksuojami kasos pajamų orderiai, t. y. UAB „S“ parduotuvėje, darbo pabaigoje atspausdinus „Z“ ataskaitą, tai sumai buvo išrašomas kasos pajamų orderis, kurį dažniausiai išrašydavo ji bei atiduodavo R. Č., kuri įrašydavo kasos pajamų orderį į žurnalą. Taip pat buvo paimta 2017 m. rugpjūčio 5 d. gautų prekių sąskaita faktūra, kuri buvo palikta ir saugoma tarp kitų UAB „S“ dokumentų parduotuvėje. Taip pat buvo paimti baltos spalvos A4 formato 2 lapai, t. y. UAB „S“ parduotuvės neoficiali prekių kiekio ataskaita. Gali paaiškinti, kad tai 2018 m. rugpjūčio mėnesio ataskaita, kurioje matosi prekių kiekis (kuris yra iš ankstesnių mėnesių, bet netikras, kadangi niekada prekių inventorizacijos niekas nedarė), sąskaitų faktūrų kiekis, kasos apyvarta bei prekių likutis. Tačiau, kaip jau sakė, minėti prekių kiekių skaičiai neatitiko tikrovės, kadangi niekas neskaičiavo. Taip pat buvo paimti pavieniai lapukai įvairių dydžių su rankraštiniais užrašais (viso 18 lapų), gali paaiškinti, kad tai yra pirkėjų prekių užsakymai, kurie buvo priimami telefonu ir iš anksto. Taip pat buvo paimti pavieniai lapukai su rankraštiniais užrašais (viso 8 lapai), t. y. pastovi kliente I. T. (prekiauja (duomenys neskelbtini) turgavietėje), kuri nuolat paimdavo daug prekių (įvairių dirbtinių gėlių), tačiau iš karto neatsiskaitant už prekes, o mokėdavo dalimis, kai parduodavo prekes. Minėtuose lapuose buvo užrašoma: prekių pavadinimas, kiekis, kaina ir suma. Minėta klientė visada susitardavo su J. L. ir jai jokie pardavimo dokumentai ir kasos čekiai atspausdinami nebuvo. Atsiskaitydavo I. T. ir su J. L., o, jam nesant, pinigus palikdavo jai. Kiek I. T. šiai dienai yra skolinga, ji tiksliai pasakyti negali, nes nežino. Taip pat buvo paimta rudos spalvos užrašų knygutė, kurioje yra užrašai nuo 2013 m. iki 2014 m. pabaigos. Minėtoje knygutėje buvo užrašomi pirkėjų duomenys ir skolos. Rožinės spalvos užrašų knygutė nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, kurioje buvo užrašomi prekių pirkėjai, jų duomenys bei skolos (9 t., b. l. 97–101).

Įtariamoji I. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, papildomai apklausta 2018 m. spalio 11 d. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo atlikta krata jos automobilyje Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini), pastato. Kratos metu buvo rastas ir paimtas sąsiuvinis su užrašais. Jos akivaizdoje buvo atidarytas paketas Nr. 207666, kuriame buvo įdėtas sąsiuvinis (viso 28 lapai) su jos užrašais. Gali paaiškinti, kad minėtame sąsiuvinyje ji savo ranka užrašinėjo nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio UAB „S“ dienos parduotų dirbtinių gėlių apyvartą (realios prekybos, apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). Kaip jau minėjo, tai darydavo UAB „S“ akcininkės ir komercijos direktorės R. Č. nurodymu, kad jie matytų ir žinotų prekybos apyvartą. Pagal minėtus užrašus nėra užfiksuota suma, kuri buvo mušama į kasą. Gali paaiškinti, kad 1-ame lape yra jos ranka užrašyta „2018 vasaris“ ir kiekvienos dienos parduotuvės apyvarta, ji tai užrašinėjo kiekvieną darbo dieną, ir gali pasakyti, kad UAB „S“ parduotuvėje buvo parduota dirbtinių gėlių bendrai už 2018 m. vasario mėnesio 12 930 eurų sumai. Kitoje lapo pusėje yra jos ranka užrašyta „2018 m. sausis“. Kadangi sausio mėnesį buvo labai bloga prekyba, todėl kiekvieną dieną nebuvo fiksuojamas parduotų prekių kiekis, o nuo 2-5 dienų. Yra užrašyta, kad bendrai prekių parduota 2 485 eurų sumai. Antro lapo kitoje pusėje yra jos ranka užrašyta „2017 gruodis“, prekyba taip pat buvo bloga ir viso buvo parduota dirbtinių gėlių 1 355 eurų sumai. Taip pat yra užrašyta, kad nuo gautos pinigų sumos buvo sumokėta 336,39 eurų už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą ir 340 eurų jai išmokėtas atlyginimas. Užrašai apie nuomą ir atlyginimą buvo įrašyti į sąsiuvinį, kadangi direktorius J. L. buvo išvykęs į Kiniją. Trečiame lape jos ranka užrašyta „2017 m. lapkritis“ ir 2-5 d. parduotuvės prekybos apyvarta. Gali pasakyti, kad pagal užrašus UAB „S“ parduotuvėje buvo parduota dirbtinių gėlių bendrai 2017 m. lapkričio mėnesį 10 714 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). 28 lape jos ranka užrašyta „2018 kovas“ ir kiekvienos dienos parduotuvės parduotų prekių apyvarta, ji tai užrašinėjo kiekvieną darbo dieną, ir gali pasakyti, kad UAB „S“ parduotuvėje buvo parduota dirbtinių gėlių bendrai 2018 m. kovo mėnesį 12 240 eurų sumai. Darbo dienos pabaigoje ji visus pinigus, kurie buvo gauti iš prekybos tą dieną, atiduodavo direktoriui J. L. be jokių pinigų perdavimo buhalterinės apskaitos dokumentų. Kur direktorius laikė UAB „S“ pinigus, ji pasakyti negali, nes nežino. 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo atlikta krata jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kratos metu ji savanoriškai pateikė įvairius užrašus. Jos akivaizdoje buvo atidarytas paketas Nr. 207856, kuriame buvo įdėti: 3 sąsiuviniai ir palaidi lapai su jos užrašais. Gali paaiškinti, kad sąsiuvinis su žalos spalvos viršeliu su užrašu „Copybook“ bei jos ranka užrašyta „2016 m. lapkritis“ (viso 12 lapų) yra jos rankraštiniai užrašai, t. y. UAB „S“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), parduotų prekių (dirbtinių gėlių) apyvarta, kuriame buvo užrašoma realios prekybos apyvarta (apskaityti kasoje ir neapskaityti kasoje). Dažniausiai pradėdavo fiksuoti parduotuvės apyvartą į sąsiuvinį nuo pabaigos. Sąsiuvinio 12 lapo kitoje pusėje yra užrašyta „Lapkritis“ bei 2-5 d. parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti pagal užrašus, kad UAB „S“ parduotuvėje buvo parduota dirbtinių gėlių bendrai 2016 m. lapkričio mėnesį 8 390 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). Taip pat yra užrašyta, kad nuo gautos pinigų sumos buvo sumokėta 350,71 eurų už patalpų nuomą, esančių (duomenys neskelbtini) ir 488 eurų jai išmokėtas atlyginimas. Sąsiuvinio 12 lape „Gruodis“ bei 2-5 d. parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti pagal užrašus, kad UAB „S“ parduotuvėje buvo parduota dirbtinių gėlių bendrai 2016 m. gruodžio mėnesį 3 275 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). Taip pat yra užrašyta, kad nuo gautos pinigų sumos buvo sumokėta 352,40 eurų už patalpų nuomą, esančių (duomenys neskelbtini), ir jai išmokėtas atlyginimas 386 eurų. 11 lapo kitoje pusėje užrašyta „2017 sausis“ bei 2-5 d. parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, pagal užrašus, kad UAB „S“ parduotuvėje buvo parduota dirbtinių gėlių bendrai 2017 m. sausio mėnesį 3 090 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). 11 lape užrašyta „2017 vasaris“ ir kiekvienos dienos parduotuvės apyvarta, ir gali pasakyti, kad bendrai 2017 m. vasario mėnesį parduota prekių 14 170 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). 10 lapo kitoje pusėje užrašyta „2017 kovas“ ir kiekvienos dienos parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, kad bendrai 2017 m. kovo mėnesį parduota prekių 24 230 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). 10 lape užrašyta „2017 balandis“ ir kiekvienos dienos parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, kad bendrai 2017 m. balandžio mėnesį parduota prekių 15 750 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). 9 lapo kitoje pusėje užrašyta „Gegužės“ ir 2-3 d. parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, kad bendrai 2017 m. gegužės mėnesį parduota prekių 11 465 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). Sąsiuvinio 1-8 lape užrašyti pastovios klientės, apie kurią jau yra minėjusi ankstesnėje apklausoje I. T. prekių užsakymai. Kaip jau minėjo I. T. dėl prekių užsakymo susitardavo su direktoriumi J. L., bei jis jai pasakydavo prekių pavadinimą bei už kokią kainą jai atiduotos prekės. Kaip jau minėjo, I. T. direktoriaus nurodymu niekada nebuvo mušami kasos čekiai, ji tik kartais prašydavo išrašyti sąskaitas faktūras, jai kaip fiziniam asmeniui, nurodant daug mažesnį parduotų prekių kiekį ir kainas. Kitas sąsiuvinis su žalios spalvos viršeliu su užrašu „Copybook“ bei jos ranka užrašyta „2017 m. birželis“ (viso 7 lapai) yra jos rankraštiniai užrašai, t. y. UAB „S“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), parduotų prekių (dirbtinių gėlių) apyvarta, kuriame buvo užrašoma realios prekybos apyvarta, t. y. apskaitytos kasoje ir neapskaitytos kasoje. 7 lapo kitoje pusėje užrašyta „2017 m. birželis“ – parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, kad bendrai 2017 m. birželio mėnesį parduota prekių 9 254 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). 7 lape užrašyta 2017 m. liepos mėnesio parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, kad bendrai 2017 m. liepos mėnesį parduota prekių 3 785 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje), bet tai prekyba tik už pusę mėnesio, kadangi 2 savaites ji buvo atostogose. 6 lape užrašyta „rugpjūtis“ ir kiekvienos dienos parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, kad bendrai 2017 m. rugpjūčio mėnesį parduota prekių 38 289 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). Nuo 1 iki 3 lapo yra I. T. prekių užsakymai. J. L. pasakydavo I. T. atiduotų prekių pavadinimą, vienetus ir kainas. Kitas sąsiuvinis su žalios spalvos viršeliu su užrašu „Copybook“ bei jos ranka užrašyta „2017 m. rugsėjis“ (viso 12 lapų) yra jos rankraštiniai užrašai, t .y UAB „S“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), parduotų prekių (dirbtinių gėlių) apyvarta, kuriame buvo užrašoma realios prekybos apyvarta, t. y. apskaitytos kasoje ir neapskaitytos kasoje. 12 lapo kitoje pusėje užrašyta rugsėjo mėnesio parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, kad bendrai 2017 m. rugsėjo mėnesį parduota prekių 51 865 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). 12 lape užrašyta spalio mėnesio kiekvienos dienos parduotų prekių parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, kad bendrai 2017 m. spalio mėnesį parduota prekių 89 625 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). Nuo 1 iki 3 lapo yra I. T. prekių užsakymai (nurodytas prekių pavadinimas, vienetai ir kainos). Kitas sąsiuvinis (be viršelio) su jos rankraštiniais įrašais (viso 12 lapų), t. y. UAB „S“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio-gegužės mėnesiais parduotų prekių (dirbtinių gėlių) apyvarta, kuriame yra užrašyta (užfiksuota) realios prekybos apyvarta, t. y. apskaitytos kasoje ir neapskaitytos kasoje. 5 lape užrašyta „2018 balandis“ kas antros dienos parduotų prekių parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, kad bendrai 2018 m. balandžio mėnesį parduota prekių 11 094 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje) bei žemiau nurodytas jai išmokėtas realus atlyginimas 592 eurų. 4 lapo kitoje pusėje užrašyta 2018 m. gegužės mėnesio kiekvienos dienos parduotų prekių parduotuvės apyvarta. Gali pasakyti, kad bendrai 2017 m. gegužės mėnesį parduota prekių 25 487 eurų sumai (bendrai apskaityti ir neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje). Nuo 1-3 lapo užrašyti I. T. prekių užsakymai. Nori dar patikslinti, kad 1 lape iš dešinės pusės eilutėje yra surašytos 2018 m. balandžio mėnesio pinigų sumos bendrai 8 344 eurų, kurias I. T. atiduodavo už paimtas prekes. Minėtos pinigų sumos buvo paimamos iš I. T. be jokių apskaitos dokumentų ir perduodamos J. L. į rankas, o kartais J. L. pats paimdavo ir jai tik pasakydavo, kiek gavo pinigų iš I. T. Mano, kad tai pinigai, kurie buvo sumokėti už 2018 m. balandžio-gegužės mėnesiais paimtas prekes. Dėl pavienių užrašų lapų, gali pasakyti, kad tai yra maždaug 2014 m. klientų paimtų prekių sąrašai, tačiau už kokį laikotarpį, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Kaip jau minėjo, darbo dienos pabaigoje ji visus pinigus, kurie buvo gauti parduodant prekes atiduodavo direktoriui J. L. be jokių pinigų perdavimo buhalterinės apskaitos dokumentų. Kur direktorius laikė UAB „S“ pinigus, ji pasakyti negali, nes nežino. Taip darydavo R. Č. nurodymu. Į sąsiuvinius užrašydavo UAB „S“ prekybos apyvartą R. Č. nurodymu. Taip pat, kai jai mėnesio gale J. L. sumokėdavo atlyginimą, visada dar papildomai buvo sumokami 2 proc., tai pagal sąsiuvinyje užrašytus prekybos apyvartos duomenis paskaičiuodavo procentus. Sąsiuvinius saugojo, todėl kad, kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje, ji 3 metus nežinodama buvo priimta tik 0,5 etato, nors realiai dirbo kiekvieną darbo dieną nuo ryto iki vakaro. Sužinojus apie tai buvo labai nustebusi, o direktorius J. L. ir R. Č. net negalėjo paaiškinti, kodėl tai atsitiko. Todėl nepasitikėdama jais, apsidraudimui laikė užrašus namuose (9 t., b. l. 110–115).

Įtariamoji I. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, papildomai apklausta 2021 m. rugsėjo 8 d. parodė, kad R. Č. jai pradėjus dirbti parodė važtaraščio pavyzdį, rašytą ranka, ir pasakė, kad tokią ataskaitą turi padaryti kiekvieno mėnesio gale. Ten buvo rašomas praeito mėnesio likutis, parduotos prekės su sąskaitomis-faktūromis, parduotos prekės per kasą ir tada išvedamas sekančio mėnesio likutis. Prekių likutis realus nebuvo skaičiuojamas, ji iš buvusio mėnesio likučio tiesiog atimdavo skaičių prekių, kurios buvo parduotos per kasą su faktūromis ir pridėdavo skaičių prekių, gautų su konteineriu, tas skaičius buvo nurodomas sąskaitoje faktūroje ir taip gaudavo kito mėnesio likutį. Realiai kiek yra prekių niekas neskaičiuodavo, nes bendrovėje nebuvo daroma inventorizacija. Jos darbo metu prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuolat būdavo ir J. L., kuris atnešdavo iš sandėlio prekių, arba jei ateidavo stambus klientas, kuriam reikia daug gėlių, jis sudėdavo užsakymą. Būdavo, kad už didelius užsakymus klientas atsiskaitydavo tiesiai su juo, tų pinigų jis į kasą nedėdavo ir neįmušdavo, bent jau ji to nėra mačiusi. Kur padėdavo pinigus, nežino, nes nematė. Jos sąsiuviniuose, kuriuose žymėdavo pardavimus, yra nurodyti pardavimai „į skolą“, tokiu atveju gėles klientai pasiimdavo, o pinigus už jas atnešdavo, kai parduodavo prekes ir tuos pinigus paduodavo J. L., kuris tada ateidavo pas ją ir pasakydavo to asmens skolą išbraukti ir ji tada sąsiuvinyje perbraukdavo X ženklu užsakymą, ir taip žinodavo, kad tas asmuo yra nebeskolingas. J. L. būdavo nuo ryto iki vakaro kiekvieną darbo dieną, ji išvažiuodama po darbo namo jį dar palikdavo parduotuvėje. Dienos suprekiautus pinigus atiduodavo jam kiekvieną dieną, kur jis juos padėdavo ir ar apskaitydavo kaip nors, ji nežino. Seifas, kuriame kratos metu buvo rasti grynieji pinigai, priklausė J. L., nes jis vienintelis nuo jo turėjo raktą. Nežino, kad dar kas nors būtų turėjęs nuo to seifo raktą. Kito seifo, kuriame butų buvę galima laikyti pinigus, kuriuos ji jam atiduodavo po dienos prekybos, sandėlyje ar parduotuvėje, ji nematė. Kai iš klientų J. L. paimdavo pinigus pats, paprastai išeidavo link sandėlio, bet kur bendrovės pinigus jis laikė, ji tiksliai pasakyti negali, nes kur jis juos padėdavo ji nematė, gali tik patvirtinti, kad neįdėdavo jų į kasą (9 t., b. l. 127–130).

Įtariamoji I. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, papildomai apklausta 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme parodė, kad pripažįsta pilnai, kas jai inkriminuojama dėl dviejų veikų. Nuoširdžiai gailisi. Buvo apklausta ne kartą tyrimo metu. Buvo apklausta keturis kartus. Niekas nevertė duoti parodymų. Spaudimas nebuvo daromas. Tvirtina parodymus pilnai. Dirbo UAB „S“ pardavėja. Šeimininkas buvo Kinijos pilietis ir buvo R. Č., kuri buvo kaip vadybininkė. Ji pati buvo pardavėja, turėjo dirbti su kasos aparatu, aptarnauti klientus. Buvo parduodamos dirbtinės gėlės. Ji buvo atsakinga už kasą. Ji turėdavo aptarnauti klientus, kai sumokėdavo klientas pinigus, ji turėjo įmušti į kasą. Jei reikėdavo, ir išrašydavo sąskaitas faktūras. Ne visi pardavimai buvo apskaitomi kasos aparatu. Ateidavo pirkėjai, jei būdavo perkama urmu. Buvo mokama didesnė pinigų suma. Jai buvo nurodoma, jei didesnė suma nemušti į kasą. Nurodydavo R. Č., kuri mėnesio pradžioje sakydavo, kad iki mėnesio pabaigos įmušti tam tikrą sumą ir jos neviršyti. Negalėdavo viršyti pinigų sumos įnešant į kasą. Tokiu būdu R. Č. siekė, kad UAB „S“ nebūtų PVM mokėtoja. Jai tai pasakė R. Č. Jai į pareigas įėjo apskaityti pardavimus, rašyti medžiagų ataskaitas. Būdavo ataskaitos vadinamos medžiagų judėjimo ataskaita. Kuriame nurodydavo praeito mėnesio prekių likučius, tada įrašydavo, kiek gėlių parduota su sąskaitomis faktūromis, kiek gėlių parduota apskaitant kasos aparatu. Jei būdavo gautos prekės, tai turėdavo įrašyti vienetus gėlių, kiek gauta ir tada išvesdavo sekančio mėnesio likutį.

Pakete Nr. 207655, kuriame yra dokumentai paimti iš UAB „S“ parduotuvės, rankraštinis lapas A4 tai ir yra ta ataskaita, jos ranka surašyta. Ji rašoma dviem egzemplioriais. Vienas likdavo parduotuvėje, o kitas būdavo perduodamas buhalterei D. Č. Ji duodavo egzempliorių kiniečiui ir jis perduodavo R. Č.. Jei R. Č. būdavo parduotuvėje pati perduodavo tiesiogiai. Antrame stulpelyje yra prekių likučiai, bet jie nėra tikri, nes prekių likučių realiai niekas neskaičiavo, bent jau ji apie tai nežino. Ji kai atėjo dirbti, buvo duotas toks pat lapas (ataskaita) ir kai darydavo sekančio mėnesio ataskaitą, tiesiog nurašydavo tuos skaičius ir pildydavo naujo mėnesio pardavimų likučius. Sekančiame stulpelyje rašydavo kiek parduota su sąskaita faktūra, tie skaičiai tikri, nes sąskaitos faktūras skaičiuodavo ir sumuodavo pati. Sekančiame stulpelyje buvo rašomas parduotų gėlių kiekis, pvz., kaip parašyta. 800 vnt. Pirmame stulpelyje, kuriame nurodyta „1,2,3,4,5,6“ čia tiesiog dirbtinės gėlės išrašytos, nes skirtingos pozicijos, kad nesurašyti kiekvienu kartu. Ketvirtame stulpelyje nurodydavo, kiek vienetų parduota per kasą ir apskaityta. Penktame stulpelyje išvesdavo likutį, kurį rašydavo kitoje mėnesio pradžioje. Už skaičius, kuriuos įrašydavo į ataskaitą ji buvo atsakinga pati, nes juos skaičiuodavo ir įrašydavo pati, jų jai niekas nepateikinėjo. Jai parodyta ataskaita, kurią pakomentavo, yra 2018 metų rugpjūčio mėnesio. Čia nurodytas pozicijos, kurios parduotos per kasą. Būdavo ne viskas į kasą mušama. Tokiais atvejais pinigus būdavo paima savininkas J. L. Savininkas tų pinigų į kasą nemušė, tiesiog paimdavo ir išeidavo. Savininkas išeidavo dažniausiai į parduotuvės sandėlį. Jis dažniausiai būdavo sandėlyje, kuriame buvo rastas seifas su grynaisiais pinigais.

Dirbdama parduotuvėje ji pildė kasos žurnalą, išrašydavo sąskaitas faktūras. Iš to paties paketo paimtas kasos pajamų orderių naudojimo apskaitos žurnalas pradėtas nuo 2004 metų rugpjūčio 4 dienos ir jai parodytas apklausos metu buvo pildomas ir rankraštiniai įrašai buvo daromi R. Č.. Dėl žurnale nurodyto kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) išrašyto 2017 metų kovo 7 dieną, kuriame parašyta 270 Eur ir vėlesni orderiai iki 2018 metų rugsėjo 10 dienos išrašyti I. J., tai yra sumos, kurios buvo gautos į kasą ir išrašyti kasos pajamų orderiai. Šitas žurnalas būdavo pas R. Č. Jo parduotuvėje nelaikydavo. R. jį pildydavo namuose. Tokius kasos pajamų orderius gavusi grynųjų pinigų už prekes išrašinėdavo ji. Juose surašyti už realius apskaitytus pardavimus gauti pinigai. Taigi pinigai nurodyti prie jos pavardės žurnale yra apskaityti kasos aparatu.

Jai apklausos metu parodytas išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras dėl kurio gali pasakyti, kad ji vedė tą registrą, tai yra pati ranka pildė tą registrą, bet yra įrašų ir rašytų R. Č. ranka. R. Č. raštas yra pvz. 2017 metų rugsėjo 21d. įrašas, taip pat rugsėjo 22 d. irgi R. Č. Čia rašydavo R. Č., nes ji būdavo rugsėjį-spalį, kuomet atvažiuodavo padėti dirbti prie kasos, nes būdavo labai daug pirkėjų. Kai ji atvažiuodavo dirbti, ji matydavo, kokiu būdu buvo daroma parduotuvės apskaita.

Apklausos metu jai parodytas sąsiuvinis, paimtas kratos metu iš automobilio Volvo S40, ir dėl jo gali pasakyti, kad ji davė apie tai parodymus, juos tvirtina. Čia jos ranka rašyta 2017 metų lapkritį. Pvz., būdavo pirkėja I., kuriai šeimininkas duodavo prekes be pinigų. Tuomet sąsiuvinyje ji įrašydavo, ką Inga paimdavo tą dieną, kokius skaičius įrašyti jai pasakydavo J. L. Pinigus už prekes būdavo atiduodavo vėliau pačiam J. L. Kai pinigus grąžindavo perbraukdavo X ženklu tą įrašą, kuriame būdavo įrašyta skola. Kai prekes imdavo į skolą, pinigai nebūdavo apskaitomi kasoje. Užrašydavo rankraštiniuose sąsiuviniuose, kiek paėmė ir kiek turi grąžinti. Čia pvz. šone parašyta 200 Eur, perbraukta reiškia skola 200 Eur grąžinta. Skolą grąžindavo šeimininkui arba R. Č., bet jai mokėdavo tik rugsėjį, spalį, kuomet ji dirbdavo parduotuvėje prie kasos. Šiais mėnesiais R. Č. būdavo prie kasos, o jos su šeimininku aptarnaudavo klientus urmu. Iš šio sąsiuvinio duomenų niekam neteikdavo, t. y. jų neperduodavo nei R. Č., nei buhalterei. Tą sąsiuvinį tikrindavo tik J. L., kad žinotų kas ir kiek yra skolingas. Pvz., 2018 metų vasario 18 d. įrašas su skaičiais yra neperbraukta, vadinasi tiek yra nesumokėta. Tas sąsiuvinis būdavo naudojamas tik skolų rašymui. Jei pinigus paimdavo R. Č. prie kasos, tuos pinigus įsidėdavo į savo rankinuką, kurį nešiojo perjuostą per petį arba dėdavo į stalčių. Nematė, ką ji darydavo su tais pinigais, kurie būdavo rankinuke. Kad skolą užbraukti pasakydavo šeimininkas, kai pinigai būdavo atiduoti.

Darbo reikalais šiek tiek susikalbėdavo su šeimininku J. L. lietuviškai, bet angliškai ji nemoka.

Parodžius susegtus popieriaus lapus su skaičiais iš paketo Nr. 207856, gali pasakyti, kad čia irgi yra užrašai prekių paimtų į skolą. Čia kaip skolos lapeliai, kuriuose nurodyta gėlių vienetai, kainos, ir bendra suma. Kai stovėdavo prie kasos R. Č., ji nevesdavo skolos lapelių, ji užrašydavo, o R. pasakydavo surašyti kas pirko, kiek vienetų pirko ir sumą. Buvo apklausta ir apie kitus sąsiuvinius. Parodymus tvirtina, kur davė pas tyrėją.

Dėl R. Č. gali pasakyti, kad bendrovėje ji buvo vadybininkė ir pardavinėdavo prekes. Ji taip pat namuose pildydavo buhalterinius dokumentus, kuriuos ji pateikdavo J. L., o jis perduodavo jai. Ji mėnesio gale tiesiogiai perduodavo R. Č., jei jos nebūdavo parduotuvėje, atiduodavo J. L. ir jis nuveždavo R. į namus buhalterinius dokumentus. R. aptarnaudavo klientus dažniausiai rugsėjį bei spalį. Daugiausiai būdavo prie kasos, jei būdavo parduotuvėje. Jei rašydavo pirkėjui sąskaitą faktūrą, R. Č. parašydavo, kad išrašė sąskaitą faktūrą jos vardu, t. y. įrašydavo I. J., o kartais pati pasirašydavo. Bet dažniausiai rašydavo jos vardu ir pavarde.

J. L. kiekvieną dieną būdavo parduotuvėje nuo 8.00 val. iki 15.00 val., tačiau jis dar pasilikdavo ir ilgiau. Jis tvarkė gėles, papildydavo prekes, atnešdavo iš sandėlio, paruošdavo puokštės. Jei būdavo stambus pirkėjas, tai sudėdavo užsakymą. Prie kasos J. L. neprieidavo niekada, sakydavo, kad nemoka dirbti su kasa. Gėlių užsakymu rūpinosi J. L. Iš kur jis užsakinėdavo gėles, ji nežino. Yra mačiusi tiktai sąskaitų faktūrų, kurios būdavo surašytos lenkų kalba ir atkeliaudavo kartu su prekėmis. Suprekiautus pinigus po kiekvienos dienos ji atiduodavo J. L. Ją į darbą priėmė J. L.

Kaip bus vedama apskaita jai paaiškino R. Č., kai priiminėjo į darbą. Jai parodė pavyzdį medžiagų judėjimo ataskaitos, nurodė kaip reikės pildyti.

Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Ji juo naudojasi.

Jai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu sankcionuoto pokalbio, kuris įvyko 2018 metų liepos 20 d. ištrauką, gali pasakyti, kad jo metu su R. Č. tarėsi, kiek suvesti pinigų į kasą. R. Č. nurodė, kad suvesti kaip visada. Buvo nustatyta suma, kad 1500 Eur turėdavo būti kasoje per mėnesį. Jei įmušdavo daugiau, R. Č. būdavo nepatenkinta ir reikšdavo priekaištus. Pokalbio metu kalbama apie keturis atlyginimus, be jos, J. L. ir R. Č., ketvirtas atlyginimas, jos manymu, buvo mokamas buhalterei D. O. Č., nes daugiau darbuotojų įmonėje nebūdavo. Kiekvieną mėnesį bendrovės mokesčius mokėdavo R. Č.. Iš kokių pinigų buvo mokami mokesčiai ji, nežino. Pokalbyje taip pat kalbama apie papkę, t. y. papkė buhalterinių dokumentų, kuriuos atiduodavo J. L., kad šis perduotų R. Č. mėnesio gale. Toje papkėje būdavo sąskaitos faktūros už mėnesį, jei būdavo išrašyti orderiai ir jie ten būdavo dedami į tą papkę ir medžiagų judėjimo ataskaitą už mėnesį.

Į parduotuvę prekes atveždavo didelė mašina su lenkiškais numeriais, o iškrauti padėdavo R. Č. su dukra ir dukros draugais. Kai prekes atveždavo, ten būdavo išrašyta lenkiškai viena pozicija prekių, tiesiog nurodyta dirbtinės gėlės ir vienetai, kiek pristatyta. Bet vienetai nesutapdavo, t. y. nurodytas gėlių kiekis sąskaitoje faktūroje būdavo mažesnis nei realiai į parduotuvę pristatytas gėlių kiekis.

Atlyginimai bendrovėje būdavo mokami grynais pinigais. Už gautus pinigus niekur nepasirašydavo. Jai mokėdavo į rankas oficialiai minimalų darbo užmokestį ir 2 procentus nuo bendros apyvartos (oficialios ir neoficialios) ir kaip priedą prie atlyginimo kiekvieną mėnesį. Ji už gautą atlyginimą nepasirašinėdavo, o R. Č. pasirašinėdavo už ją ir sakydavo, kad jos lengvas parašas. Du procentus priedo paskaičiuodavo pats J. L. Sumą nuo kurios paskaičiuoti tuos du procentus, jis apskaičiuodavo iš jos pateiktų pildytų sąsiuvinių. Du procentus sumokėdavo J. L. grynais pinigais. Už tuos pinigus nepasirašinėdavo niekur. Kitiems, ar mokamas buvo priedas, nežino.

I. ją taip vadindavo R. Č. R. Č. akcijų ar turėjo nežino. R. Č. ir J. L. siejo asmeniniai santykiai. Jie buvo pora. J. L. gyveno pas R. Č. bute. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini), kur yra R. Č. butas. D. O. Č. yra mačiusi, bet labai retai. Ji atvažiuodavo porą kartų nusipirkti gėlių, bet buhalterinių dokumentų parduotuvėje nėra tvarkiusi, jų nėra atvežusi, ar pasiėmusi iš parduotuvės. Kiek ji supranta, D. O. Č. tvarkė buhalterinę apskaitą bendrovėje. Tai jai pasakė R. Č. UAB „S“ dirbo 16 metų. Ši įmonė ankščiau vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, o dabar vadinasi UAB „S“.

Kiek ji bendrovėje dirbo, visada taip buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, kad dalis pardavimų buvo neapskaitoma kasoje arba išrašant sąskaitas faktūras už parduotas prekes būdavo mažinama sumokėta pinigų suma, kurią nurodydavo sąskaitoje faktūroje. Pvz., jei pirkėjas nuperka už 200 Eur, tada pakalbėdavo su pirkėju, kad įrašytų pvz. 100 Eur. Ji derindavo su klientu, kokią sumą įrašyti. Taip ir darydavo, jei klientas sutinka, užrašydavo mažesnę sumą dėl to, kad R. Č. buvo nurodžiusi, kad neviršytų nurodytos 1500 Eur sumos, kurią galėdavo įmušti į kasą per mėnesį. Jei žmogui nereikėdavo sąskaitos faktūros, tada nerašydavo, jei paprašydavo, tada išrašydavo sąskaitą faktūrą. Jei klientas prekes imdavo į skolą, išrašydavo labai retai. Jei klientas turėdavo verslo liudijimus, buvo galima derėtis, o su bendrovėmis nebuvo galima derėtis. Būdavo kartų, kad su J. L. pasitardavo, kiek rašyti pinigų į sąskaitą faktūrą, bet būdavo labai retai. J. L. daugiau bendraudavo su R. Č., nes jie kalbėdavosi angliškai. Buvo galima suprasti, kad kalba apie gėles, sąskaitas faktūras.

Z ataskaita būdavo pildoma gale kiekvienos darbo dienos prieš išeinant namo. Ji kasoje suspaudydavo kombinaciją ir kasa sugeneruodavo ir atspausdindavo kiekvienos dienos Z ataskaitą. Jei R. būdavo prie kasos, tai darydavo pati R. Ji užpildydavo kasos žurnalą, įklijuodavo čekį ir padėdavo žurnalą į stalčių. Tas žurnalas visada būdavo prie kasos. Ar J. L. pateikinėdavo R. Č. Z ataskaitą, nežino.

Jos niekada nėra prašę sumokėti mokesčių Sodrai ar VMI. Kiek žino mokesčius mokėdavo R. Č. arba jie kartu su J. L. Iš kokių pinigų mokėdavo mokesčius, ji nežino.

Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teko girdėti, kad buvo tokia įmonė. Kartais R. Č. liepdavo rašyti sąskaitas faktūras klientams UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t. y. kad gėles parduodavo klientams ne UAB „S“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, jog R. Č. taip darė norėdama nuslėpti mokesčius. Kuo ta įmonė užsiėmė, nežino. R. Č. kartais parduodama gėles išrašydavo sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet kai išeidavo klientai, tai ji paimdavo, suplėšydavo ir išmesdavo į šiukšlių dėžę tas sąskaitas faktūras. Tai buvo daroma, nes R. Č. nenorėjo, kad UAB „S“ būtų PVM mokėtoja. Kai išrašydavo sąskaitas faktūras, tuomet pinigus reikėdavo mušti į kasą.

Kiek jai žinoma bendrovėje prekių inventorizacija niekada nebuvo atliekama. Nematė, ar J. L. kažką skaičiuodavo. Jis turėjo kažkokius užrašus, bet jie buvo rašomi kinų kalba sąsiuvinyje, kurį jis laikydavo sandėlyje.

Kai atvažiavo policijos pareigūnai, kai prasidėjo kratos, ji viena buvo parduotuvėje. Kratos metu su ja susisiekę nebuvo nei J. L., nei R. Č. Po to juos atvežė policijos pareigūnai.

2018 metų spalio 8 d. apklausos metu nurodė, kad jai patiko darbas, darbo laikas ir todėl vykdė R. Č. nurodymus. Paminėta 10 000 Eur apyvarta būdavo rugsėjo bei spalio mėnesiais. Į dieną buvo užrašomi 3 000 Eur, o 10 000 Eur nebuvo apskaitomi. Tokias sumas tvirtina. Jai buvo nurodyta taip daryti, kiek į kasą įmušti. Taip darė R. Č. nurodymu.

J. L. turėjo kavinę Lazdynuose, kiek žino vėliau pardavė. Kavinės pavadinimą pamiršo.

Visas kitas aplinkybes yra nurodžiusi ankstesnėse apklausose. Tų parodymų laikosi. Daugiau ką pasakyti neturi (9 t., b. l. 136-140).

Liudytoja I. J. apklausta 2022 m. kovo 2 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šio ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta įtariamąja 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. spalio 11 d., 2021 m. rugsėjo 8 d., taip pat 2021 m. rugsėjo 14 d. ji buvo apklausta įtariamąja Vilniaus miesto apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Visus savo duotus minėtus parodymus ji palaiko ir tvirtina, nieko papildomai parodyti neturi. Prašo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vadovautis visais ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais, kai ji buvo apklausta įtariamąja (9 t., b. l. 188-190).

Liudytoja D. O. Č. apklausta 2018 m. rugsėjo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu (BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais) parodė, kad UAB „S“, registracijos vieta (duomenys neskelbtini). Buhalterės pareigose pradėjo dirbti maždaug 2000 m., tikslios datos neprisimena. Į šias pareigas buvo priimta UAB „S“ direktoriaus J. L. sprendimu. Kiek prisimena, tuo metu šiai įmonei buvo reikalinga buhalterė ir ji pasiūlė savo paslaugas. Anksčiau UAB „S“ direktoriaus J. L. nepažinojo. Pastarasis yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Darbo sutartį su UAB „S“ direktoriumi J. L. pasirašė kažkurioje Vilniaus kavinėje ir tuo metu iš J. L. sužinojo, kad įmonė vykdo prekybą dirbtinėmis gėlėmis. Šioje įmonėje ji dirbo antraeilėse pareigose iki 2013 m., tikslios datos neprisimena, ir pagal darbo sutarties sąlygas dirbo dvi valandas per savaitę. Darbo sąlygas ir mokėtiną darbo užmokestį – vidutiniškai 100 litų, neatskaičius mokesčių, aptarė su UAB „S“ direktoriumi J. L. toje pačioje kavinėje pasirašant galimai neterminuotą darbo sutartį. J. L. yra realus įmonės vadovas, nes įmonės visus buhalterinės apskaitos dokumentus gaudavo ir gauna būtent iš UAB „S“ direktoriaus J. L.. Ji dirbo namuose – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl dažniausiai įmonės pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus J. L. atveždavo jai į namus. UAB „S“ veiklą organizavo ir kontroliavo direktorius J. L.. UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkė ji ir buvo atsakinga už duomenų VMI ir SODRAI pateikimą. Esant būtinybei, direktoriui J. L. pasakydavo kada, kiek ir kokių mokesčių reikia sumokėti. Nori pažymėti, kad UAB „S“ buhaltere dirbo iki maždaug 2013 m., nes tuo metu dar dirbo buhaltere kitoje įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuriai buvo iškeltas bankrotas, ir dėl to turėjo daug darbinių problemų. Taigi, dėl šių priežasčių nutarė savo noru nutraukti darbo santykius su UAB „S“. Be to, būtent 2013 m. jai buvo nustatytas neįgalumas (darbingumas 50 procentų), todėl dirbti keliose įmonėse negalėjo dėl sveikatos. Nors UAB „S“ jau nebedirbo, bet J. L. prašoma ir pagal jo įgaliojimą jai, kaip fiziniam asmeniui, vieną kartą per mėnesį elektroniniu būdu VMI ir SODRAI perduodavo ataskaitas. Taip pat metų pabaigoje VMI perduodavo pelno – nuostolių ataskaitą. J. L. kiekvieną mėnesį, kartais vieną kartą per du mėnesius, jai iki šiol perduoda UAB „S“ pirminius apskaitos dokumentus tam, kad ji dokumentus tvarkingai įsegtų į dokumentų segtuvus ir šie dokumentai nepasimestų, o kalendorinių metų pabaigoje už praeitus metus galėtų apskaičiuoti UAB „S“ pelną ir nuostolius bei elektroniniu būdu šiuos dokumentus perduoti VMI. Už šį darbą jokio atlygio iš J. L. negauna, tai daro iš draugiškų paskatų, nes Kinijos piliečiui J. L. tai padaryti būtų labai sudėtinga, be to, tarp jų per tiek metų bendro darbo susiklostė pakankamai draugiški santykiai. Ji nežino, kas atsakingas už UAB „S“ prekių užsakymus ir apskaitą, su J. L. apie tai niekada nesikalbėjo, galbūt įmonės vienintelėje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (namo numerio nežino), dirbanti pardavėja I. J., kurioje ir yra prekiaujama dirbtinėmis gėlėmis. Įmonėje visų perkamų ir parduodamų prekių apskaitą vykdo I. J., mėnesio pabaigoje surašydama prekių likučių ataskaitą, tai yra, užfiksuoja, kiek vienetų dirbtinių gėlių per mėnesį yra pardavusi. Prekių gavimas taip pat fiksuojamas toje pačioje ataskaitoje, jei tą mėnesį prekės buvo gautos. Jei ne – prekiaujama prekių likučiais, kurie perkeliami į kito mėnesio ataskaitą. UAB „S“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kompiuterio nėra, ataskaitos rašomos ranka į ataskaitų blankus. Atsakyti, iš kurių įmonių buvo perkamos dirbtinės galės negali, nes šių aplinkybių neprisimena. Tiekėjų duomenys užfiksuoti pirminiuose apskaitos dokumentuose (sąskaitose faktūrose). Kiek prekių ir iš kurių tiekėjų užsakyti sprendžia UAB „S“ direktorius. Ji nežino, ar tik su sąskaitomis faktūromis buvo perkamos dirbtinės gėlės ir pristatomos į UAB „S“ parduotuvę, nes įmonė, kiek žino, jokių sandėlių neturėjo ir neturi, bet į buhalterinę apskaitą ji įtraukdavo tik jai J. L. pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Kiek žino, apmokėjimai už nupirktas dirbtines gėles buvo vykdomi banko pavedimais. UAB „S“ sąskaita, kiek žino, yra AB SEB banke, sąskaitą valdo direktorius, ji neturėjo ir neturi prieigos prie UAB „S“ banko sąskaitos. Kiek prisimina, grynais už prekes nebuvo mokama, bet, jei tokių atvejų pasitaikydavo, buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai ir įtraukti į buhalterinę apskaitą. Ji nežino kas ir kokiu būdu prekes pristatydavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakyti, ar parduotuvėje visos parduodamos prekes buvo nurodomos dokumentuose (PVM sąskaitose-faktūrose, krovinio važtaraščiuose) ir apskaitomos įmonės buhalterinėje apskaitoje, negali, nes parduotuvėje niekada nedirbo ir joje nesilankė, o sąskaitas faktūras visada išrašo pardavėja I. J. Būtent pastaroji apie parduotų dirbtinių gėlių kiekį per mėnesį pildo prekių gavimo – pardavimo ataskaitą, kurią pateikia direktoriui, o šis su kitais pirminiais apskaitos dokumentais perduoda jai įtraukti į apskaitą. Ji nežino ar direktorius su pardavėja galėjo derinti oficialiai gautos produkcijos kiekių atitikimus oficialiai parduotai produkcijai pinigine išraiška pagal kasos aparatų rodmenis. Taip pat nežino, kas iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), surenka grynus pinigus už parduotas prekes, ar direktorius, ar pardavėja I. J. Grynuosius pinigus už parduotas prekes (dirbtines gėles) valdo direktorius J. L. Pardavėja I. J. dirba su kasos aparatu ir grynais pinigais. Įmonėje kasininko pareigybės nėra. Atsakyti, ar yra vedama apskaita pinigų, gautų už parduotas prekes be buhalterinės apskaitos dokumentų, negali, nes šių aplinkybių nežino, su prekių pardavimu nesusijusi. Jai dirbant UAB „S“ buhaltere, tiek pagal darbo sutartį, tiek pagal J. L. įgaliojimą, jokie pinigai „vokeliuose“ jai nebuvo mokami, o, kiek žino, pardavėja I. J. gauna minimalaus dydžio atlyginimą (400 eurų neatskaičius mokesčių) grynais. Jai neteko girdėti, kad pardavėja I. J., ar įmonėje dar dirbanti R. Č. (jos vykdomų pareigų ji nežino), bet taip pat gaunanti minimalų atlyginimą grynais, gautų neoficialų atlyginimą „vokeliuose“. Su pardavėja I. J. ji nepalaiko jokių santykių ir su ja nebendrauja nei darbo, nei asmeniniais klausimais. Su R. Č. susipažino pradėjusi dirbti UAB „S“ buhaltere, jų santykiai išliko draugiški iki šiol, bet apie darbo reikalus nesikalba, nes joms tai neįdomu. Pagal UAB „S“ direktoriaus įgaliojimą perduoti VMI ir SODRAI UAB „S“ ataskaitas jokio nusikaltimo nepadarė, duomenis pagal J. L. pateiktus pirminius apskaitos dokumentus teikė teisingai (1 t., b. l. 110–114).

Liudytoja D. O. Č. apklausta 2018 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu (BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais) parodė, kad norėtų patikslinti, kad ji nuo 2012 m. liepos mėnesio nedirba UAB „S“ (dirbo buhalterės pareigose), iš darbo išėjo savo noru, bet palaiko draugiškus santykius su direktoriumi J. L. ir vadybininke (tikslių jos pareigų nežino) R. Č.. Direktorius J. L. paprašė jos jam padėti ir toliau tvarkyti bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus, kadangi jis pats yra Kinijos Liaudies Respublikos pilietis ir nelabai supranta Lietuvos įstatymus. Kadangi bendrovė buvo nedidelė, dirbo nedaug darbuotoju, ji sutiko. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą jokio atlyginimo kiekvieną mėnesį ji negaudavo, nes 2016 m. jai reikėjo nemažai pinigų dėl šeimyninių priežasčių (mirė jos vyras A. Č.) ir J. L., kaip draugas, jai paskolino 3 000 Eur ir pasakė, kad pinigų grąžinti nereikės, bet paprašė jam padėti ir toliau tvarkyti buhalterinę apskaitą. Jis jai suteikė įgaliojimus, kaip fiziniam asmeniui, užpildyti ir perduoti įvairias ataskaitas į Sodrą ir VMI. Visus pirminius apskaitos dokumentus tvarkė UAB „S“ darbuotojai, kas būtent nežino. Kadangi direktorius J. L. bendrauja tik kinų arba anglų kalba, o ji nemoka minėtų kalbų, todėl ji visada kalbėjo su R. Č., t. y. pasakydavo R. Č. telefonu arba siuntė žinutę, kiek reikia sumokėti mokesčių į Sodrą ir VMI. Kas mokėjo mokesčius ar J. L., ar R. Č., ji tiksliai pasakyti negali, nes pinigai buvo sumokami grynais per AB „Lietuvos paštas“ PayPost sistemą ir jai tik kartu su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais buvo perduodami kvitai apie sumokėtus mokesčius. UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentus jai visada perduodavo (atveždavo jai į namus (duomenys neskelbtini)) R. Č. Ji dokumentus atveždavo vieną kartą į mėnesį, o kartais ir rečiau. J. L. ji matė 2018 m. rugsėjo 22 d. Jis buvo atvykęs kartu su R. Č. ir kvietė ją įsidarbinti į UAB „S“ buhalterės ir pardavėjos pareigoms, iki tol ji jį matė paskutinį kartą 2018 m. pradžioje, o gal net anksčiau, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Jos akivaizdoje buvo atidarytas juodos spalvos maišas, kuris buvo užklijuotas ir užantspauduotas, paimtas 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos metu jos name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gali pasakyti, kad kratos metu buvo paimti visi UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo jos name. Atidarius minėtą maišą gali paaiškinti, kad viso yra UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentų – 3 segtuvai ir 2 papkės. Apie kiekvieną segtuvą gali paaiškinti, kad mėlynos spalvos papkėje su užrašu „2013 m.“ viso yra 15 lapų, t. y. UAB „S“ kasos knyga už 2013 m. Rožinės spalvos papkėje su užrašu „S VMI“ viso 33 lapai, t. y. už 2014 m. didžioji knyga, balansas bei deklaracijos pateiktos į VMI, darbo užmokesčio žiniaraščiai. Segtuvas (su gėlėmis) viduje su užrašu „2015 m.“, viso 514 lapų, t. y. už 2015 m. UAB „S“ VMI pateiktos deklaracijos, atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiai, kasos knyga, didžioji knyga, medžiagų judėjimo ataskaitos, kasos pajamų orderiai, sąskaitos faktūros, banko sąskaitų išrašai, pinigų priėmimo kvitai, sumokėtų mokesčių kvitai. Smėlio spalvos segtuvas su užrašu „2016 m. S“ viso 311 lapų, t. y. UAB „S“ VMI pateiktos deklaracijos, atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiai, kasos knyga, didžioji knyga, medžiagų judėjimo ataskaitos, kasos pajamų orderiai, sąskaitos faktūros, prekių gavimo sąskaitos faktūros, banko sąskaitų išrašai, pinigų priėmimo kvitai, sumokėtų mokesčių kvitai. Mėlynos spalvos segtuvas su užrašu ant šono „S“ 2017 m., 2018 m. buhalterinės apskaitos dokumentai, viso 403 lapai, t. y. visi UAB „S“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo jai pateikti R. Č.: UAB „S“ direktoriaus jai suteikti įgaliojimai teikti duomenys VMI ir Sodrai, medžiagų judėjimo ataskaitos, kasos pajamų orderiai, sąskaitos faktūros, prekių gavimo sąskaitos faktūros, banko sąskaitų išrašai, pinigų priėmimo kvitai, sumokėtų mokesčių kvitai. Pagal jai pateiktus UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentus gali pasakyti, kad paskutinį kartą prekių gavimas buvo 2017 m. rugpjūčio 5 d. pagal INVOICE (sąskaitą-faktūrą) Nr. (duomenys neskelbtini), viso buvo gauta 486 160 vnt. dirbtinių gėlių už 17 501,76 Eur. Atsiskaityta už prekes buvo banko pavedimais iš UAB „S“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. spalio 30 d. Kas atliko pavedimą pasakyti negali, nes nežino, ji prie banko sąskaitų prisijungimų neturėjo ir neturi. Prekės buvo įtrauktos į prekių/medžiagų judėjimo ataskaitą. Ar į UAB „S“ buvo gautos prekės vėliau ji pasakyti negali, bet pagal turimus dokumentus jokios informacijos ir dokumentų neturi. Jai paskutinį kartą UAB „S“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus už 2018 m. rugpjūčio mėnesį perdavė vadybininkė R. Č. 2018 m. rugsėjo pradžioje, tikslaus laiko nurodyti negali, nes neprisimena (1 t., b. l. 115–118).

Liudytoja I. T. apklausta 2022 m. balandžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. pabaigos turėjo verslo liudijimą ir dirbo (duomenys neskelbtini) verslo parke, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi darbo vietą ir prekiavo dirbtinėmis gėlėmis. Šį verslą perėmė iš savo tėvų po jų mirties. Jos tėvai buvo radę dirbtinių gėlių pardavėją J. L.. Žinojo, kad J. L. yra UAB „S“ savininkas. UAB „S“ parduotuvė buvo (duomenys neskelbtini). Kai jai reikėjo dirbtinių gėlių, ji važiuodavo į UAB „S“ parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini). Su tais asmenimis, kurie buvo minėtoje parduotuvėje tuo metu derėjosi dėl dirbtinių gėlių pirkimų. Parduotuvėje būdavo savininkas J. L., pardavėja I. J. ir vadybininkė R. Č., kuri buvo savininko pažįstama. Ji gėles pirkdavo vieną kartą per savaitę, pirkdavo skirtingą kiekį vienetų priklausomai nuo klientų poreikių, galėjo būti nuo 5000 vnt. iki 50 vnt. Niekada iš anksto niekam neskambindavo, atvažiuodavo ir rinkdavosi dirbtines gėles parduotuvėje. Pasirinkus dirbtines gėles, kurių jai reikia, ji tai pasakydavo savininkui J. L., o kai jo nebuvo – pardavėjai I. J. Jie jos prašomų dirbtinių gėlių kiekius surašydavo ant lapuko, po to eidavo jai surinkti jos prašomus kiekius, o surinkus paduodavo jai. Pardavėja I. J. arba R. Č. suskaičiuodavo, kiek ji turi sumokėti. Ji visada mokėdavo grynais pinigais, ji paduodavo pinigus I. J., ši paskaičiuodavo ir pinigus paduodavo savininkui J. L. arba pinigus paimdavo R. Č. R. Č. jai aiškino, kad visai jos nupirktai sumai sąskaitos faktūros išrašyti negali, nes šį mėnesį jau yra daug išrašyta. Sąskaitas faktūras išrašydavo per pusę, kartais ir dar mažesnei sumai negu ji realiai pirkdavo. Būdavo tokių atvejų, kad ir visai jai jokių sąskaitų faktūrų neišrašydavo. Jeigu sąskaitų faktūrų neišrašydavo tai ir į kasą pardavimo nemušdavo ir jai jokio kasos kvito neduodavo. Jeigu rašydavo sąskaitas faktūras jos minėtai nepilnai sumai, tai tai nepilnai sumai ir atspausdindavo kasos kvitą. Ji tiksliai negali pasakyti kokiai pinigų sumai UAB „S“ sumažino jos realiai nupirktų gėlių sumą per laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. Taip pat negali pasakyti kokiai sumai iš viso neišrašė dokumentų per laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m., nes tai jau buvo seniai ir ji neprisimena ir jokių užrašų nėra išsisaugojusi. Ji ne visada turėjo pinigų iš karto atsiskaityti už nupirktas gėles. Tad tuo metu, tačiau ne visada, už prekes mokėdavo dalimis, kai parduodavo prekes. Jeigu ji iš karto negalėdavo sumokėti už nupirktas dirbtines gėles, tuo metu savininkas J. L. arba I. J. ant paprastų popieriaus lapukų užrašydavo jos paimtų prekių pavadinimus, kiekius, kainą ir mokėtiną pinigų sumą. Dažnai, tačiau ne visada, I. J. ir R. Č. jai pardavimo dokumentų ir kasos čekių neišrašydavo ir neatspausdindavo, nes R. Č. aiškindavo, kad šiam mėnesiui jau yra didelei sumai išrašyta. Atsiskaitydavo ir su J. L., o jam nesant pinigus palikdavo pardavėjau I. J. arba paduodavo R. Č., kur ji juos padėdavo ji nematė. Ji tiksliai pasakyti negali ar šiuo metu yra dar skolinga J. L., nes jei negalėdavo grąžinti jam pinigų už nupirktas gėles, jis iš jos tada pasiimdavo atgal jai parduotas be pinigų gėles, tačiau nežino ar jis visai jos skolingai sumai pasiėmė gėlių, nes jos sandėliavimo vietoje jų dar liko, tačiau negali pasakyti, ar tai gėlės už kurias ji sumokėjo, ar tai gėlės už kurias dar liko nesumokėta. Iš anksto jokio susitarimo su UAB „S“ darbuotojais apie tai, kad jie nerašys dokumentų parduotam kiekiui gėlių arba rašys ne visam kiekiui gėlių pardavimo dokumentus nebuvo. Kai ji pirkdavo, ji visada iš pradžių prašydavo, kad jai rašytų sąskaitas faktūras ir spausdintų kvitus. Tačiau beveik visada jai J. L., I. J. ir R. Č. aiškino, kad šiuo metu to padaryti negali, nes tam mėnesiui jau per daug išrašė. Po to, ji jau ir net neprašydavo dokumentų, nes jų paaiškinimai buvo tokie pat. Patys jie niekada nesiūlydavo, kad išrašys pardavimo dokumentus ir atspausdins kasos kvitus (9 t., b. l. 104–107).

Liudytoja A. B. apklausta 2018 m. lapkričio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2010 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota (duomenys neskelbtini), o veiklos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla didmeninė ir mažmeninė prekyba maisto ir pramoninėmis prekėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti maisto prekių parduotuvė ir (duomenys neskelbtini) 18-o sandėlio patalpose didmeninė ir mažmeninė prekyba pramoninėmis prekėmis. Apie 10 m. yra pažįstama su Kinijos tautybės vyru vardu L., kuris yra UAB „S“ direktorius ir turi dirbtinių gėlių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat pažįsta UAB „S“ pardavėją vardu I., kitų duomenų nurodyti negali, nes nežino. Kiek jai žinoma UAB „S“ turi sandėlį (duomenys neskelbtini). Maždaug 2016 m. pavasarį, tikslaus laiko nurodyti negali, nes neprisimena, jai paskambino I. ir, UAB „S“ direktoriaus L. nurodymu, paklausė ar UAB „S“ atvežtas prekes gali laikinai 1-2 d. iškrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojama sandėlį Nr. 18, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi prie (duomenys neskelbtini), vilkikas negali privažiuoti. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi išnuomotas 300 kv. m, sandėlio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir patalpos tuo metu buvo laisvos, ji leido. Kada tiksliai ir koks vilkikas UAB „S“ atvežė prekes ji tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Ji tik žinojo, kad atveža dirbtines gėles ir kad 1-2 d. jos bus sudėtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį. Po kelių dienų L. visas prekes, kurios visada buvo sudėtos į didelius maišus „baulus“, perveždavo į savo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Kiek ji prisimina, 2016 m. buvo atvežta UAB „S“ prekių maždaug 2 kartus, kurios buvo pristatytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai ir koks vilkikas pristatė prekes ji pasakyti negali, nes prekes priimdavo pats L., o ji tik matė, kad į sandėlį buvo sudėta daug didelių maišų „baulų“ - mano apie 100 vnt. Iš vilkiko iškraudavo prekes L. samdyti darbininkai jai nepažįstami. 2017 m. UAB „S“ direktoriaus L. žodiniu prašymu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį buvo atvežta ir iškrauta prekių maždaug 2-3 kartus, tiksliai pasakyti negali, nes ne visada būna darbo vietoje ir nepastoviai dalyvavo kai buvo iškraunamos į sandėlį UAB „S“ prekės. Prekės visada buvo sudėtos į didelius maišus „baulus“. Kiek jai žinoma, tai buvo dirbtinės gėlės. 2018 m. UAB „S“ direktoriaus L. žodiniu prašymu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį buvo atvežta ir iškrauta prekių 2 kartus. Paskutinį kartą buvo atvežtos UAB „S“ prekės 2018 m. rugpjūčio mėnesį, bet ji tuo metu nebuvo darbo vietoje. Taip pat negali nurodyti, kas iškrovė prekes iš vilkikų, nes tai L. samdyti žmonės. Per vieną kartą UAB „S“ prekių buvo atvežta ir sudėta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį Nr. 18, esantį (duomenys neskelbtini), didelių maišų „baulų“ maždaug nuo 50 iki 100 vnt., tiksliai pasakyti negali, nes neskaičiavo. Maždaug po 2-3 dienų L. visas prekes vežimėlio pagalba perveždavo į savo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „S“ prekės buvo atvežamos iš Kinijos. Jokių prekių gavimo dokumentų ji nematė. Raktus nuo sandėlio Nr. 18, (duomenys neskelbtini), L. turėjo tik tam laikotarpiui kol perveždavo prekes į savo sandėlį. Ji su L. bendrauja lietuvių kalba, bet labai mažai, nes jis nelabai moka lietuvių kalbą. Už tai, kad UAB „S“ prekės buvo laikomos ir saugomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio patalpose nebuvo mokama, bet direktorius L. su nuolaidomis parduodavo prekes - dirbtines gėles UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patalpų nuomos sutartis su UAB „S“ buvo pasirašyta tik 2018 m. rugpjūčio 1 d., kai UAB „S“ direktorius L. paprašė išnuomoti jam sandėlio patalpas 1 metams. Tai 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2018/02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo ji, ir UAB „S“, kurią atstovavo J. L., dėl sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 50 kv. m. patalpų nuomos iki 2019 m. liepos 31 d., mokant 200 eurų mokestį kas mėnesį. Po to Liu buvo duotas raktas nuo sandėlio pastoviam naudojimui. Sandėlio vidaus patalpose nėra filmavimo įrangos ir patalpose nėra įrengtos signalizacijos. Iš išorės yra įrengtos vaizdo kameros ir, kiek jai žinoma, yra filmuojama. Taip pat teritorija pilnai aptverta ir saugoma apsaugos darbuotojo 24 val. (1 t., b. l. 135–138).

Liudytojas G. G. apklaustas 2018 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2018 m. sausio pradžios dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininko pareigose, sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja sandėlio patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla krovinių pervežimas. Maždaug prieš 2-3 mėnesius, t. y. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, į jį kreipėsi iš (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės direktorius Kinijos tautybės pagyvenęs vyras, kurio jis nei vardo nei pavardės nežino. Žino tik, kad jis turi sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prekiaujama dirbtinėmis gėlėmis. Minėtas „kinietis“ 2018 m. rugpjūčio mėnesį priėjo prie jo ir anglų kalba paprašė savo prekes iškrauti iš vilkiko ir palaikyti prie jų sandėlių rampoje. Jis sutiko ir leido. Prie jų sandėlio rampos privažiavo vilkikas su puspriekabe ir 3-4 jam nepažįstami vyrai pradėjo iškrovimą. Tai buvo dideli baulai, kaip jis suprato, su dirbtinėmis gėlėmis. Kinietis irgi buvo priėjęs, taip pat buvo jauna mergina, kuri prižiūrėjo, kaip buvo iškraunamos prekės. Viso buvo iškrauta apie 100 „baulų“ (didelių maišų). Su kokiais valstybiniais numeriais buvo vilkikas, jis nežino, pasakyti negali. Po ko vilkikas išvažiavo, o minėtus „baulus“ su prekėmis kinietis ir tie patys 3-4 vyrai maždaug po 3-4 savaičių vežimėliu nuvežė į kitas patalpas. Daugiau šiais metais jis nematė, kad būtų atvežtos prekės (1 t., b. l. 141–143).

Liudytojas J. D. apklaustas 2018 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2013 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininko pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – didmeninė prekyba įvairiomis prekėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, buvo atvykęs vilkikas su puspriekabe prie rampos, esančios (duomenys neskelbtini)ir iš jo buvo iškraunamos prekės – didžiuliai „baulai“, kurie buvo iškraunami kinų tautybės vyrui, kurio vardo ir pavardės nežino, bet žino, kad jis, turi (duomenys neskelbtini), sandėlį. Kas iškrovė vilkiko puspriekabę jis nežino, nes nematė. Su kinų tautybės vyru jis nekalbėjo, jį tik pažįsta iš matymo. Kiek tiksliai buvo iškrauta „baulų“ pasakyti negali, bet tai buvo didelis kiekis, kaip suprato visas pilnas vilkikas. Kur ir kada tos prekės buvo nuvežtos nematė (1 t., b. l. 146–147).

Liudytojas J. Ž. apklaustas 2018 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2007 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos tarnyboje, apsaugos darbuotojo pareigose. Nuo 2013 m. dirba apsaugos darbuotoju objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Dirba paromis, kas ketvirtą parą, dirba nuo 8.00 val. ryto iki kitos dienos 8.00 val. ryto. Į jo pareigas įeina vilkikų su puspriekabe įleidimas ir išleidimas iš teritorijos. Teritorija yra pilnai aptverta ir saugoma 24 val. Įleidžiant vilkikus į teritoriją prekių gavėjas turi atnešti leidimą, kuriame nurodyti vilkiko numeriai bei į kokią bendrovę pristatomos prekės, po ko išvažiuojant tik atidaromas šlagbaumas. (duomenys neskelbtini), teritorija yra filmuojama, jo kontroliniame punkte yra tik monitorius, o filmavimo įranga yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. 2018 m. pavasarį, tikslaus laiko nurodyti negali, per jo budėjimą į jį kreipėsi kinų tautybės pagyvenęs vyras, kuris turi sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), bei turi (duomenys neskelbtini), dirbtinių gėlių parduotuvę. Jis silpnai kalba lietuvių kalba, bet jam pasakė, kad bus pristatytos prekės ir paprašė įleisti į (duomenys neskelbtini), teritoriją. Netrukus privažiavo vilkikas su puspriekabe ir jis pakėlęs šlagbaumą įleido į teritoriją esančią (duomenys neskelbtini). Vilkikas su puspriekabe privažiavo prie sandėlio pažymėto Nr. 18 ir pradėjo iškrovinėti prekes. Kas iškrovinėjo prekes jis nežino, nes nematė, bet tikrai žino, kad ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Prekės buvo dideliuose bauluose (dideliuose maišuose). Kiek buvo iškrauta prekių, jis nežino, nes nematė. Negali nurodyti vilkiko ir puspriekabės valstybinių numerių, nes joks registracijos žurnalas nėra vedamas. Minėto kiniečio nei vardo nei pavardės nurodyti negali, nes nežino, bet jis labai dažnai iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. 18, pakrauna „baulą“ ant vežimėlio ir veža į priešingoje pusėje esančia dirbtinių gėlių parduotuvę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150–152).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji J. L. bei R. Č. teismui perduotame kaltinamajame akte buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, išklausius kaltinamųjų paaiškinimus bei sugretinus juos su kitais byloje surinktais įrodymais, teismas informavo proceso dalyvius, kad, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, atsisakant organizuotos grupės požymio, o R. Č. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, kaip padėjėjos, padarant nusikalstamas veikas numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje. Apklausus kaltinamuosius J. L. bei R. Č., jie nurodė, kad jų padaryti nusikalstami veiksmai atitinka teismo patikslintas faktines aplinkybes ir pagal patikslintą kaltinimą jie visiškai pripažino savo kaltę. Baigus kaltinamųjų apklausą, buvo sprendžiama dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo byloje ir su tuo sutiko tiek kaltinamieji su savo gynėjais, tiek valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras. Įvertinus tai bei šioje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog nepasitvirtino organizuotos grupės požymis kaltinamųjų veiksmuose ir kad J. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje, o R. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje,

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalies prasme – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, pavyzdžiui, dvigubos buhalterijos vedimas, ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamajame įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-202-303/2020). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-162-489/2022).

Atlikus UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad tvarkant UAB „S“ buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimo, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies reikalavimo, jog apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. 2019 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje yra konstatuota, jog dėl tyrimo metu nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. UAB „S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, taigi yra konstatuoti padariniai leidžiantys taikyti baudžiamąją atsakomybę kaltinamiesiems pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis ar asmenimis. Įmonės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą. Taigi, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013, 2K-202-303/2020, 2K-59-788/2022). BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, apgaulingos apskaitos tvarkymo, tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015). Taigi, konstatuojant kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad kaltininkas žinojo, jog atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka tikrovės, o ne tai, kad jis pats šiuos dokumentus suklastojo. Asmens žinojimas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys yra klaidingi, gali pasireikšti įvairiai – jis gali pats suklastoti dokumentus, gali žinoti, kad dokumentai formos, rekvizitų prasme yra tvarkingi, tačiau realios finansinės operacijos nebuvo atliktos ir kt.

Šioje byloje nustatyta, kad UAB „S“ akcininkas ir direktorius J. L. įmonės veiklą organizavo ir vykdė siekdamas nusikalstamos veikos rezultato, t. y. siekdamas nuslėpti UAB „S“, vykdančios didmeninę ir mažmeninę prekybą plastikinėmis gėlėmis, pajamas bei turtą. Tai buvo daroma dalies UAB „S“ atliktų ūkinių operacijų (parduodamų dirbtinių gėlių) ir už parduotas prekes gautų pinigų neįforminant apskaitos dokumentais bei neįtraukiant jų į įmonės buhlateriją. Be to, J. L., siekdamas išvengti valstybei mokamų mokesčių ir įmokų, organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą I. J.. Tai patvirtina tiek kaltinamųjų parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. J., tiek kiti surinkti dokumentai, iš kurių matyti reali UAB „S“ apyvarta. Šioje byloje nėra nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios D. O. Č. (dabartinė pavardė – M., tačiau aptariant įrodymus teismas naudos jos veikų padarymo metu buvusią pavardę) tyčinių neteisėtų veiksmų, nes ji nežinojo apie nusikalstamus J. L. tikslus. Atsižvelgiant į tai, jog J. L. apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalteriją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, jis pagrįstai pripažintas tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kadangi J. L. nemokėjo lietuvių kalbos, jis savo verslo vykdymui pasitelkė R. Č., kuri jam padėjo perduodama neteisėtus J. L. nurodymus pardavėjai I. J. dėl dalies atliktų ūkinių operacijų ir už UAB „S“ parduotas prekes gautų pinigų neįforminimo apskaitos dokumentais. R. Č. taip pat padėdavo J. L. bendraudama su UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkiusia D. O. Č. ir perduodavo jai buhalterinius dokumentus. Kad R. Č. vaidmuo nebuvo tik formalus, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų I. J. bei liudytojos I. T. parodymai, tiek užfiksuoti pokalbiai telefonu. Be R. Č. veiksmų, J. L. būtų buvę sudėtinga įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą. Be to, matyti, kad tiek R. Č., tiek I. J. žinojo apie J. L. nusikalstamą sumanymą ir siekė, kad UAB „S“ netaptų PVM mokėtoja, todėl R. Č. veiksmai kvalifikuotini kaip padėjėjos, apgaulingai tvarkant UAB „S“ buhalterinę apskaitą ir ji turi atsakyti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį.

Teismo patikslintame kaltinime yra palikta aplinkybė, kad R. Č. „žinodama apie įmonėje mokamą neoficialų atlyginimą, vykdydama J. L. nurodymus, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai D. O. Č. pateikdavo neteisingus duomenis apie patirtas išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu, kuri apskaitydavo UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje šiuos neteisingus duomenis“. Apklausius kaltinamąją R. Č., ji nurodė, kad buhalterei duomenų apie I. J. darbo užmokestį neteikdavo, nes pati buhalterė viską apskaičiuodavo pagal darbo sutartis, kuriose matydavosi darbuotojų atlyginimai. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. O. Č. parodymų, ji patvirtino tokią R. Č. poziciją. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas, pašalinant aplinkybę, kad R. Č., vykdydama J. L. nurodymus, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai D. O. Č. pateikdavo neteisingus duomenis apie patirtas išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu.

BK 220 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 220 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai, siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.).

Kaip jau aptarta, UAB „S“ akcininkas ir direktorius J. L. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o R. Č. jam padėjo atlikti šiuos nusikalstamus veiksmus. J. L. nurodymus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo per R. Č. perduodavo UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. O. Č., kuri, vykdydama nurodymus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, parengė UAB „S“ finansinės veiklos deklaracijas pagal jai pateiktus neteisingus duomenis apie UAB „S“ pajamas, pelną, turtą, bei naudojantis elektronine deklaravimo sistema, Valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, pateikė pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) su neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas.

Be to, D. O. Č., apskaičiusi UAB „S“ buhalterinės apskaitos darbo užmokesčio žiniaraščiuose žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas dėl išmokėto darbo užmokesčio, įrašė tokius duomenis į UAB „S“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) ir mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM313), kurias pateikė elektroniniu būdu per EDS Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui. Ji taip pat tokius duomenis įrašė ir į UAB „S“ metinės A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) ir į metinę gyventojams išmokėtų išmokų nuo priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaraciją (GPM312), kurias pateikė elektroniniu būdu per EDS Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui.

Be to, D. O. Č. apskaičiusi UAB „S“ buhalterinės apskaitos darbo užmokesčio žiniaraščiuose žinomai neteisingus duomenis apie patirtas išlaidas dėl išmokėto darbo užmokesčio, įrašė tokius duomenis UAB „S“ pranešimuose apie apdraustųjų VSD (valstybinio socialinio draudimo) ir PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokas (SAM) ir pateikė elektroniniu būdu per EDAS Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Dėl tokių J. L. veiksmų, kuriam padėjo vadybininkė R. Č. perduodama jo nurodymus buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. O. Č., UAB „S“ PVM mokėtoja neįsiregistravo (kadangi nuo 2017 m. vasario mėnesio UAB „S“ pajamos viršijo 45 000 Eur ribą, įmonė turėjo būti įregistruota PVM mokėtoja) ir nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 73 383,76 Eur mokėtino į biudžetą PVM; į deklaraciją (forma PLN204) buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie UAB „S“ mokestinio laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apmokestinamąsias pajamas, ši deklaracija buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; į metines gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0573) ir į metinę gyventojams išmokėtų išmokų nuo priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaraciją (GPM312) (kurios buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie UAB „S“ išlaidas ir darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., dėl ko nebuvo sumokėta 1 598,24 Eur gyventojo pajamų mokesčio (GPM) nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taip pat nebuvo sumokėta į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokėtinų valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD) viso 4 280,53 Eur sumai bei 21,31 Eur Garantinio fondo (GF) įmokų.

Kadangi UAB „S“ buhalterė įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą, juridinio asmens UAB „S“ naudai ir interesais buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma sudaro 79 283,84 Eur, t.y. išvengė mokesčių bei įmokų ženkliai didesnei sumai nei 750 MGL, J. L. turi atsakyti pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, o R. Č. veiksmai kvalifikuotini kaip padėjėjos ir ji turi atsakyti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 220 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. L. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad J. L. yra pensininkas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, paskirtos baudos yra sumokėtos (15 t., b. l. 156–158), praeityje neteistas (15 t., b. l. 159–160).

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija be alternatyvių bausmių numato ir laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų, tuo tarpu BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslus atitiktų laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei minėtų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskyrimas J. L.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. L. paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis J. L. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bei atsižvelgus į tai, jog yra realus pagrindas daryti išvadą, kad J. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant J. L. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas laikas, J. L. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 19 val. 45 min. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 59 min., t. y. viena para (6 t., b. l. 118–121, 122–129).

Kaltinamajam J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Kaltinamosios R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji R. Č. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje bei vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, veikdama kaip padėjėja. Vertindamas kaltinamosios asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. Č. yra pensininkė, administracine tvarka nebausta (15 t., b. l. 189), praeityje neteista (15 t., b. l. 187).

Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslus atitiktų laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei minėtų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskyrimas R. Č.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. Č. paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės paskirtos už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pridedant dalį švelnesnės bausmės paskirtos už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis R. Č. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bei atsižvelgus į tai, kad yra realus pagrindas daryti išvadą, kad R. Č. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant R. Č. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas laikas, R. Č. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 19 val. 45 min. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 30 min., t. y. viena para (8 t., b. l. 102–105, 106–109).

Kaltinamajai R. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio (13 t., b. l. 4–17) matyti, kad civilinis ieškovas prašo priteisti iš kaltinamųjų J. L. bei R. Č. 74 982,61 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad žalą sudaro 73 383,76 Eur mokėtino į biudžetą PVM, 1 598,24 Eur gyventojo pajamų mokesčio bei 0,61 Eur nesumokėtų įmokų į Garantinį fondą už 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio (13 t., b. l. 28–41) matyti, kad civilinis ieškovas prašo priteisti iš kaltinamųjų J. L. bei R. Č. 4 301,84 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad žalą sudaro 4 280,53 Eur dydžio nesumokėti mokesčiai bei 21,31 Eur dydžio įmoka į Garantinį fondą.

BPK 109 straipsnio pagrindu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pažymėtina, kad mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Šių santykių esmę sudaro mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolė mokėti mokesčius (pagal MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens (bendrovės) pareiga. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais.

Sprendžiant dėl civilinio ieškinio (dėl nesumokėtų mokesčių) priteisimo baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl įmonės vadovo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo veiksmų ir žalos; vadovo kaltė. Visi šie būtini elementai šioje byloje yra konstatuoti.

Specialisto išvadose yra konstatuota, jog UAB „S“ deklaravo ir sumokėjo ženkliai mažiau mokesčių bei įmokų nei turėjo pagal realią įmonės apyvartą. Jau aptarta, kad už šiuo nusikalstamus veiksmus yra atsakingas buvęs UAB „S“ direktorius bei akcininkas J. L. bei jam padėjusi R. Č..

Neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari. Šioje byloje susiklostė situacija, kai UAB „S“ yra likviduota (UAB „S“ 2022 m. balandžio 13 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenių registro priėmus sprendimą likviduoti juridinį asmenį) ir todėl mokestinės prievolės iš UAB „S“ nėra galimybės išieškoti.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalyje yra numatyta, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas.

Kaip bus aptarta pasisakant dėl išplėstinio turto konfiskavimo iš J. L., teismo vertinimu, kratos, atliktos UAB „S“ veiklos vietoje, metu rasti 105 400,00 Eur buvo įmonės UAB „S“ turtas. Kadangi įmonė šiai dienai yra likviduota, tai šie pinigai turėtų būti, laikantis įstatymo nuostatų, perduodami J. L., kaip likviduotos UAB „S“ akcininkui. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad R. Č. atliko tik padėjėjos vaidmenį, o naudą iš nusikalstamų veikų gavo įmonė UAB „S“, kurios pagrindinis akcininkas ir direktorius buvo J. L..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtent J. L. turi atlyginti pateiktus civilinius ieškinius, todėl konstatuotina, kad civilinių ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai pagrįsti ir tenkintini visiškai, priteisiant iš J. L. 74 982,61 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai bei 4 301,84 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Kadangi šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas piniginėms lėšoms, paimtoms kratos UAB „S“ veiklos vietoje metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, civiliniai ieškiniai atlygintini iš minėtų piniginių lėšų.

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog BK 72³ straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas – viena iš turto konfiskavimo rūšių – apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 72³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Darant išvadas dėl šių sąlygų buvimo konkrečioje byloje, būtina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iš jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-222/2019).

Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, jog taikant BK 72³ straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018). Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą). Duomenimis, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriama informacija apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš J. L. 2018 m. rugsėjo 19 d. atliktos kratos metu paimtus pinigus (26 115,55 Eur, 4 700 GPB, 1 900 USD, 1 500 CNY), taip pat J. L. sąskaitose 2018 m. rugsėjo 19 d. buvusią pinigų sumą (10 906,58 Eur) bei automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (900 Eur). Šį prašymą prokuroras motyvavo tuo, kad 2021-05-11 VMI specialisto išvadoje Nr. (21.222 Mr)-363-7 nurodyta jog 2018 m. rugsėjo 19 d. J. L. turėjo nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris nepagrįstas jokiomis pajamomis, pagrįstomis juridinę galią turinčiais dokumentais, ir kurio vertė didesnė nei 500 MGL, t. y. 68 474,06 Eur grynųjų pinigų rastų kratos metu, 10 906,58 Eur piniginių lėšų bankų sąskaitose bei 900 Eur vertės automobilį.

Kaip matyti iš kratos protokolo, 2018 m. rugsėjo 19 d. atliekamos kratos UAB „S“ veiklos vietoje metu dalyvavęs J. L. nurodė, kad seife yra jam ir UAB „S“ priklausantys pinigai. Seife buvo aptikti 2 celofaniniai maišai su pinigais. Viename maiše buvo sudėta 37 680 Eur ir J. L. nurodė, kad šiame maiše yra UAB „S“ priklausantys pinigai. Antrame maiše buvo sudėta 67 720 Eur, 4 700 GBP, 1 900 USD, 1500 CNY ir J. L. nurodė, kad šiame maiše yra jo santaupos. Pažymėtina, kad kratos metu dalyvavo anglų kalbos vertėjas, kuris vertė J. L., tačiau tai nėra gimtoji J. L. kalba.

Apklausiamas teisme J. L. nurodė, kad visi kratos metu eurai buvo UAB „S“, o doleriai, svarai ir juaniai buvo jo. Visus uždirbtus pinigus laikydavo savo seife sandėliuke, bet neprisimena, kokie pinigai ir kaip buvo sudėti dviejuose maišeliuose, kuriuos rado. Kratos metu vertimo į kinų kalbą nebuvo, o kratos protokolo vertimo vėliau jis negavo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis laikėsi pozicijos, kad rastos piniginės lėšos eurais yra UAB „S“ pajamos, gautos už parduotą produkciją, kol bendrovė nebuvo likviduota kaip juridinis asmuo.

Kaip matyti, J. L. teisme nurodė kitokias aplinkybes dėl rastų pinigų (eurų) priklausomybės. Sutiktina, kad kratos metu jam nebuvo užtikrintas vertimas į kinų kalbą. Be to, atsižvelgtina, kad visi pinigai rasti įmonės UAB „S“ patalpose esančiame seife, o ne J. L. gyvenamojoje vietoje. Taip pat reikia įvertinti tai, kad yra priteisiami civiliniai ieškiniai Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Iš priteisiamų ieškinių dydžio matyti, kad per šį laikotarpį UAB „S“ išvengė viso 79 283,84 Eur įmokų bei mokesčių, taigi įmonė turėjo uždirbti ženkliai didesnę sumą nei 37 680 Eur, kurią J. L. nurodė kratos metu, kaip priklausiusią UAB „S“. Tikėtina, kad rasti 105 400,00 Eur buvo gauti iš UAB „S“ veiklos, neapskaitant parduodamos produkcijos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima daryti kategoriškos išvados, kad dalis rastų eurų (67 720 Eur) priklausė J. L., todėl konstatuotina, kad rastos pinigų sumos eurais priklausė įmonei UAB „S“ ir turi būti vertinamos kaip įmonės turtas. Pažymėtina, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė UAB „S“ užsiėmė teisėta veikla (prekiavo dirbtinėmis gėlėmis), o bendrovės atžvilgiu tyrimas nutrauktas ją likvidavus. Jokių duomenų, kad UAB „S“ būtų gavusi pajamų iš nusikalstamų veiklų byloje nėra.

Iš specialisto išvados Nr. (21.222 Mr)-363-7 matyti, kad specialistas išvadą surašė vertindamas kratos metu duotus J. L. paaiškinimus. Pripažinus, jog šiais J. L. paaiškinimais negalima remtis, kadangi juos paneigia teisme duoti J. L. paaiškinimai bei kitos aptartos aplinkybės, negalima remtis ir specialisto išvada dėl J. L. nuosavybės teise priklausančio turto (ne tik dėl kratos metu rastų pinigų, bet ir dėl piniginių lėšų banko sąskaitose ir automobilio).

Iš kaltinimo matyti, kad J. L. vadovavo UAB „S“, kuri užsiėmė teisėta komercine veikla, tačiau siekė išvengti mokesčių sumokėjimo valstybei ir nuslėpė dalį uždirbtų UAB „S“ pajamų. Taip pat matyti, jog J. L. nėra kaltinamas, kad jis vertėsi neteisėta veikla ar kad gavo pajamų iš nusikalstamų veikų. Jis nėra kaltinamas ir dėl neteisėto praturtėjimo pagal BK 189¹ straipsnį ar dėl turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnį. Taigi, net jeigu būtų galima konstatuoti, kad rasti pinigai priklauso J. L., nėra jokių duomenų apie tai, kad J. L. šiuos pinigus būtų gavęs iš nusikalstamų veikų.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra visų būtinų sąlygų, numatytų BK 72³ straipsnyje, tam kad būtų galima taikyti išplėstinį turto konfiskavimą UAB „S“ patalpose atliktos kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas J. L. nuosavybės teise priklausančiam turtui:

1. AB „Swedbank“ banke esančioms ir įplauksiančioms piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), kurioms nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu;

2. AB „SEB“ banke esančioms ir įplauksiančioms piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), kurioms nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu;

3. AB „SEB“ banke esančioms ir įplauksiančioms piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), kurioms nustatytas dalinis turto apribojimas, leidžiant vieną kartą per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 730 Eur dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti, visų kitų lėšų, kurios viršija šią sumą atžvilgiu nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas;

4. 4 700,00 Didžiosios Britanijos svarams, įvairiomis kupiūromis (5 292,02 Eur vertės); 1 500,00 jenoms, įvairiomis kupiūromis (11,46 Eur vertės); 1 900,00 JAV doleriams, įvairiomis kupiūromis (1 625,52 Eur vertės); 105 400,00 eurams, įvairiomis kupiūromis, kuriems nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ‒ panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 74 982,61 Eur nukreiptini Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktam civiliniam ieškiniui patenkinti, o 4 301,84 Eur nukreiptini Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniam ieškiniui patenkinti. 4 700,00 Didžiosios Britanijos svarų, 1 500,00 jenų, 1 900,00 JAV dolerių, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini J. L..

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „S“ yra likviduota, likusios piniginės lėšos 26 115,55 Eur nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos J. L., kaip likviduotos UAB „S“ akcininkui.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas R. Č. nuosavybės teise priklausančiam turtui:

1. Žemės sklypui 0.0629 ha ploto, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vertė: 8 080,00 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą nekilnojamą turtą, leidžiant naudotis, uždraudžiant valdyti, disponuoti turtu;

2. 3-jų kambarių butui, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Areštas, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vertė: 55 000,00 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą nekilnojamą turtą, leidžiant naudotis, uždraudžiant valdyti, disponuoti turtu;

3. Žemės sklypui 0.0624 ha ploto, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) su statiniais, unikalus daiktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 7 210,00 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą nekilnojamą turtą, leidžiant naudotis, uždraudžiant valdyti, disponuoti turtu;

4. AB „Citadele“ banke, esančioms ir įplauksiančioms piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioms nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti lėšomis sąskaitoje;

paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ‒ panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1. 2021 m. spalio 7 d. nutarimu „Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugoti“ į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktų saugojimo saugyklą, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20, perduotus saugoti:

1.1. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), pas D. O. Č., metu paimtus: mėlyną segtuvą su UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., 403 lapai; dokumentų aplanką mėlynos spalvos su peršviečiamu viršeliu su UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentais už 2013 m., 15 lapų; dokumentų segtuvą gėlėtais viršeliais su UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentais už 2015 m., 514 lapų; dokumentų aplanką su rusvos spalvos galiniu viršeliu, priekyje ant viršelio šono užrašyta „S“, „VMI“, 33 lapai; dokumentų segtuvą rudais kartoniniais viršeliais, ant kurio yra užrašas UAB „S“, 2016 m., 311 lapų;

1.2. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos, atliktos UAB „S“ veiklos vykdymo vietoje (adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose) metu paimtus: rankraštinius užrašus, 8 lapus; A4 formato popieriaus lapus su užrašais, 2 vnt.; užrašų knygutes, 2 vnt.; Kasos pajamų orderių naud. žurnalą 1 vnt., 47 lapai; Kasos aparato operacijų žurnalą Nr. 15, 146 lapai; Sąsiuvinio palaidus lapus su užrašais,18 lapų; 2018 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 001, 2 lapai; 2018 m. rugsėjo mėnesio (be datos) sąskaitą-faktūrą, 2 lapai;

1.3. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos, atliktos UAB „S“ antrame aukšte esančiose patalpose sandėlyje (adresu (duomenys neskelbtini)) metu paimtus: valiutos pardavimo kvitus, 2 vnt.; Elektroninių paslaugų teikimo sutartį, 2 lapai;

1.4. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos atliktos J. L. bute (adresu (duomenys neskelbtini)) metu paimtus: Kasos operacijų žurnalus, 3 vnt.; UAB „S“ įvairius dokumentus, 102 lapai; UAB „S“ darbo sutartis, žurnalus, 3 vnt.; 2 vizitines korteles; rankraštinius užrašus, 1 lapas;

1.5. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos atliktos R. Č. automobilyje Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu paimtą Medžiagų judėjimo ataskaitą, 1 lapas, esančią pakete Nr. 207858 (8 t., b. l. 83–87),

teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės archyvui.

2. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos atliktos UAB „S“ veiklos vykdymo vietoje ((duomenys neskelbtini)) metu paimtus 3 vnt. sąsiuvinių su rankraštiniais užrašais (vokas Nr. 1); 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos atliktos I. J. bute ((duomenys neskelbtini)) metu paimtus 2 vnt. sąsiuvinių su rankraštiniais įrašais, sąsiuvinio lapus su rankraštiniais įrašais, palaidus sąsiuvinio lapus su rankraštiniais įrašais (vokas Nr. 2); 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos atliktos I. J. automobilyje Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą sąsiuvinį (vokas Nr. 3) pateiktus atskiruose vokuose su baudžiamosios bylos medžiaga, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 19 val. 45 min. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 59 min. išbūtą laiką, t. y. vieną parą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) J. L. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant J. L. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 19 val. 45 min. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 30 min. išbūtą laiką, t. y. vieną parą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) R. Č. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant R. Č. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. L. 74 982,61 Eur civilinio ieškovo naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. L. 4 301,84 Eur civilinio ieškovo naudai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą J. L. nuosavybės teise priklausančiam turtui:

1. AB „Swedbank“ banke esančioms ir įplauksiančioms piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), kurioms nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu;

2. AB „SEB“ banke esančioms ir įplauksiančioms piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), kurioms nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu;

3. AB „SEB“ banke esančioms ir įplauksiančioms piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), kurioms nustatytas dalinis turto apribojimas, leidžiant vieną kartą per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 730 Eur dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti, visų kitų lėšų, kurios viršija šią sumą atžvilgiu nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas;

4. 4 700,00 Didžiosios Britanijos svarams, įvairiomis kupiūromis (5 292,02 Eur vertės); 1 500,00 jenoms, įvairiomis kupiūromis (11,46 Eur vertės); 1 900,00 JAV doleriams, įvairiomis kupiūromis (1 625,52 Eur vertės); 105 400,00 eurams, įvairiomis kupiūromis, kuriems nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ‒ panaikinti.

1. 74 982,61 Eur nukreipti Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktam civiliniam ieškiniui patenkinti;

2. 4 301,84 Eur nukreipti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniam ieškiniui patenkinti;

3. 4 700,00 Didžiosios Britanijos svarų, 1 500,00 jenų, 1 900,00 JAV dolerių, grąžinti J. L.;

4. 26 115,55 Eur, grąžinti J. L., kaip likviduotos UAB „S“ akcininkui.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą R. Č. nuosavybės teise priklausančiam turtui:

5. Žemės sklypui 0.0629 ha ploto, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vertė: 8 080,00 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą nekilnojamą turtą, leidžiant naudotis, uždraudžiant valdyti, disponuoti turtu;

6. 3-jų kambarių butui, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Areštas, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vertė: 55 000,00 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą nekilnojamą turtą, leidžiant naudotis, uždraudžiant valdyti, disponuoti turtu;

7. Žemės sklypui 0.0624 ha ploto, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) su statiniais, unikalus daiktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 7 210,00 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą nekilnojamą turtą, leidžiant naudotis, uždraudžiant valdyti, disponuoti turtu;

8. AB „Citadele“ banke, esančioms ir įplauksiančioms piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioms nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti lėšomis sąskaitoje;

palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ‒ panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1. 2021 m. spalio 7 d. nutarimu „Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugoti“ į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktų saugojimo saugyklą, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20, perduotus saugoti:

1.1. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), pas D. O. Č., metu paimtus: mėlyną segtuvą su UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., 403 lapai; dokumentų aplanką mėlynos spalvos su peršviečiamu viršeliu su UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentais už 2013 m., 15 lapų; dokumentų segtuvą gėlėtais viršeliais su UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentais už 2015 m., 514 lapų; dokumentų aplanką su rusvos spalvos galiniu viršeliu, priekyje ant viršelio šono užrašyta „S“, „VMI“, 33 lapai; dokumentų segtuvą rudais kartoniniais viršeliais, ant kurio yra užrašas UAB „S“, 2016 m., 311 lapų;

1.2. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos, atliktos UAB „S“ veiklos vykdymo vietoje (adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose) metu paimtus: rankraštinius užrašus, 8 lapus; A4 formato popieriaus lapus su užrašais, 2 vnt.; užrašų knygutes, 2 vnt.; Kasos pajamų orderių naud. žurnalą 1 vnt., 47 lapai; Kasos aparato operacijų žurnalą Nr. 15, 146 lapai; Sąsiuvinio palaidus lapus su užrašais,18 lapų; 2018 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 001, 2 lapai; 2018 m. rugsėjo mėnesio (be datos) sąskaitą-faktūrą, 2 lapai;

1.3. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos, atliktos UAB „S“ antrame aukšte esančiose patalpose sandėlyje (adresu (duomenys neskelbtini)) metu paimtus: valiutos pardavimo kvitus, 2 vnt.; Elektroninių paslaugų teikimo sutartį, 2 lapai;

1.4. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos atliktos J. L. bute (adresu (duomenys neskelbtini)) metu paimtus: Kasos operacijų žurnalus, 3 vnt.; UAB „S“ įvairius dokumentus, 102 lapai; UAB „S“ darbo sutartis, žurnalus, 3 vnt.; 2 vizitines korteles; rankraštinius užrašus, 1 lapas;

1.5. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos atliktos R. Č. automobilyje Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu paimtą Medžiagų judėjimo ataskaitą, 1 lapas, esančią pakete Nr. 207858, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės archyvui.

2. 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos atliktos UAB „S“ veiklos vykdymo vietoje ((duomenys neskelbtini)) metu paimtus 3 vnt. sąsiuvinių su rankraštiniais užrašais (vokas Nr. 1); 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos atliktos I. J. bute ((duomenys neskelbtini)) metu paimtus 2 vnt. sąsiuvinių su rankraštiniais įrašais, sąsiuvinio lapus su rankraštiniais įrašais, palaidus sąsiuvinio lapus su rankraštiniais įrašais (vokas Nr. 2); 2018 m. rugsėjo 19 d. kratos atliktos I. J. automobilyje Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą sąsiuvinį (vokas Nr. 3) pateiktus atskiruose vokuose su baudžiamosios bylos medžiaga, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.