Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „C. A.“ ieškinį atsakovui UAB „J. C.“, trečiajam asmeniui UAB „D. B.“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaip jau buvo minėta, krovinys turejo būti pristatytas Gavėjui 2015 m. gegužės 12 d., todėl Ieškovui itin svarbus buvo krovinio pristatymo terminas. Ši aplinkybė buvo išviešinta Atsakovui, paaiškinant, kad krovinys iš Šveicarijos į Lietuvą turi būti pristatytas ne vėliau negu numatyta sutartyje, t.y. 2015 m. gegužes 8 d., kadangi krovinys bus perkrautas kita transporto pnemone, kuri pristatys krovinį G. R.. Atsakovas pristatė krovinį į Lietuvą 2015 m. gegužės 12 d. Atsakovo darbuotojai žodžiu paaiškino ieškovo darbuotojams, kad krovinys buvo pamirštas, todėl pristatytas vėliau, negu buvo numatyta sutartyje. Krovinio pristatymo data yra nurodyta CMR Nr. 227032. Atsakovas 2015 m. gegužės 28 d. išrašė leškovui PVM saskaitą-fakturą Nr. JCE 00583 280,00 Eur sumai. leškovas šią saskaitą apmokėjo.

K. G. buvo pristatytas 2015 m. gegužės 18 d. Gavėjas žodines pretenzijas leškovui pradėjo reikšti 2015 m. gegužės 12 d., kai negavo krovinio. 2015 m. gegužės 25 d. Gavėjas pateikė leškovui pretenziją del netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Gavėjas nurodė, kad, remiantis šalių sudarytu susitarimu, leškovas, vėluodamas pristatyti krovinį septynias dienas, privalo sumokėti Gavėjui 700, EUR baudą. Gavėjas pareikalavo, kad leškovas sumažintų atliktų pervežimų kainą nurodytai baudos sumai, t.y. pervežimo, atlikto pagal 2015 m. balandžio 29 d. Gavėjo paraišką. Nr. 20150429/003, kainą sumažintų 520, EUR suma (krovinio pervežimo kaina paraiškoje buvo 1040, EUR); pervežimo, atlikto pagal 2015 m. gegužės 12 d. Gavėjo paraišką Nr. 20150512/001, kaina sumažinta 180, EUR (krovinio pervežimo kaina paraiškoje 1095, EUR). leškovas su Gavėjo pretenzija sutiko, kadangi pretenzija yra pagrįsta ir krovinys Gavėjui buvo pristatytas pavėluotai. leškovas išrašė Gavėjui sąskaitas uz atliktus pervežimus pagal minėtas paraiškas, taikydamas nuolaidas, t.y. pagal 20150429/003 paraišką buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. AP 616 520 EUR sumai; pagal 2015 m. gegužės 12 d. parašką. 20150512/001 buvo išrašyta sąskaita 915, EUR sumai. Gavėjas šias sąskaitas apmokėjo 2015 m. birželio 17 d. Dėl netinkamo Atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo - terminų pristatyti krovinį pažeidimo- leskovas patyėe 700 Eur nuostolių. Ieškovas turi pagrindo tvirtinti, kad nuostolių atsiradimą nulemė Atsakovo didelis neatsargumas. Atsakovo didelis neatsargumas pasireiškė tuo, kad Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų kroviniui paimti Iaiku ir laiku jį pristatyti. Krovinys nebuvo prarastas, krovinys buvo pamirštas paimti. Krovinio pristatymo termino pažeidimą lėmė išskirtinai subjektyvūs veiksniai - Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nepakankamai kontroliavo sutarties vykdymą, ko pasekoje krovinys buvo pamirštas. Atsakovas yra verslininkas, savo srities specialistas, todėl krovinio palikimas yra didelis neatsargumas. CMR 29 str. 1 d. pagrindu Atsakovui kyla pareiga atlyginti Ieškovui 700, EUR nuostolius, kurios Ieškovas patyrė dėl didelio Atsakovo neatsargumo (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau tekste – CMR konvencija) 17 str. 1 d., 19 str, 23 str. 3 d., 5 d., 29 str. 1d.).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai parodė, kad dėl pavėluoto krovinio pristatymo tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatytos baudos. Atsakovas ieškovui melavo, kad krovinys buvo pristatytas laiku. Ieškovo krovinys buvo paliktas terminale Lenkijoje. Kadangi krovinys pristatytas buvo pavėlavus 4 dienas, nors turėjo būti pristatytas 2015-05-08, ieškovas turėjo nuostolių, nes ieškovas turėjo kompensuoti Rusijos gavėjui 700 Eur už pavėluotą krovinio pristatymą. Rašytinių įrodymų, kad ieškovas tokią nuostolių sumą pervedė gavėjui neturi. 700 Eur sumą sudaro sumažintų ieškovo dviejų pervežimų sumos: 520 Eur ir 180 Eur. Rusijos gavėjas ieškovui pretenziją pateikė 2015-05-25. 2015-05-14 pretenzijoje atsakovui ieškovo buvo nurodyta 1000 Eur nuostolių suma kaip preliminari suma. 2015-06-02 ieškovas pretenzijoje atsakovui nurodė 1100 Eur nuostolių sumą, bet vėliau paaiškėjo, kad nėra įrodymų dėl 400 Er transporto išlaidų, tai minusavus šią sumą liko 700 Eur.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovas net nesiaiškino kokio pobūdžio nuostolius patyrė krovinio gavėjas už ne laiku pristatytą krovinį. Krovinio gavėjo pateiktoje pretenzijoje nurodoma, jog faktiškai vėlavimas sudaro 7 kalendorines dienas, todėl bendra pretenzijos suma sudaro 700,00 Eur. Toks reikalavimas nepagrįstas, nes vien to fakto, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė. Pažeidęs pareigą laiku pristatyti krovinįus, vežėjas pagal CMR konvencijos 23 str. 5 d. privalo kompensuoti nuostolius krovinio gavėjui, jeigu jis įrodo, kad dėl jam buvo padaryti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui pateikė tik krovinio gavėjo pretenziją, siųstą ieškovui, bet pačių nuostolių ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė, taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jog ieškovas 700 Eur baudą buvo sumokėjęs ir todėl patyrė nuostolius. Taip pat, pastebėtina, jog krovinio gavėjo pateiktoje paraiškoje Nr. 20150429/003 krovinio pristatymo laikas nurodytas iki 2015-04-16, o ne 2015-05-12, kaip kad nurodo ieškovas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog lieka visiškai neaišku, kuo vadovaudamasis ieškovas prašo atsakovo kompensuoti nuostolius bendroje 180,00 EUR (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) sumoje, pagal 2015 m.gegužės 12 d. krovinio gavėjo paraišką Nr. 20150512/001. Kaip matyti iš byloje, esančio 2015-05-12 d. užsakymo Nr. AP636 bei krovinio vežimo važtaraščio Nr. 0100295, šį krovinio pervežimo organizavo faktinis vežėjas UAB “RUSKO” (juridinio asmens kodas 110596635, adresas Dariaus ir Girėno g. 42, Vilnius). Todėl net ir ieškovui reikalaujant iš atsakovo patirtų nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo, šis reikalavimas (180 EUR sumoje) nėra ir net nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiais nuostoliais. Kaip teisingai nurodo ieškovas, atsakovas krovinį pervežė tarptautiniu maršrutu Š. K. (Goldach) - Lietuvos Respublika (Vilnius), tiesioginiam jo gavėjui OOO „B. D.“, adresu Kirtimų g. 41, Vilnius, o ieškovas įsipareigojo iki 2015-06-27 sumokėti atsakovui 280,00 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) užmokestį už krovinio pervežimą pagal 2015-05-28 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JCE 00583. Šią sąskaitą ieškovas galutinai apmokėjimo tik įsiteisėjus 2016-03-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, civilinėje byloje e2-12789-807/2016, o ne geranoriškai, atsakovo nurodytu terminu. Svarbiausia, nors ieškovas ir pats nurodo, jog pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Šiuo atveju, ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydis (700 EUR) ženkliai viršija krovinio užmokesčio sumą (280 EUR), todėl jeigu ir teismas nusprestų tenkinti ieškovo ieškinį, prašoma priteisti suma, turėtų būti ne didesnė nei 280,00 EUR.

Reikalavimas mokėti baudą už pavėluotą krovinio pristatymą yra neteisėtas, nes CMR konvencijos normose vežėjo atsakomybė už ne laiku pervežtą krovinį ribojama tik nuostolių atlyginimo pareiga. Kitokie susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais (CMR konvencijos 41 str.1p.). Šiuo atveju tarp šalių sudaryto 2015-04-30 užsakymo Nr.AP616 6 p. sąlyga, numatanti, jog už kiekvieną pavėluotą krovinio pristatymo dieną transportuotojas (atsakovas) sumoka užsakovui (ieškovui) 100 Eur dydžio baudą, yra prieštaraujanti CMR konvencijai, todėl laikoma negaliojančia. Ieškovo reikalavimas, kaip nurodyta ieškinyje, jog ieškovas sumažino krovinio gavėjui atliktų pervežimų sumą bendroje 700 Eur sumoje, dėl ko įgijo teisę šios sumos reikalauti iš atsakovo. Atkreipia dėmesį, jog krovinio gavėjas ar jo įgaliotas asmuo turi įrodyti ne tik pavėlavimą, bet ir dėl to atsiradusią žalą, taip pat priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Jeigu bent viena iš šių sąlygų nėra įrodyta, vežėjo atsakomybė už krovinio pristatymo terminų pažeidimą negalima. Ieškovas visų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė.ar jo įgaliotas asmuo turi įrodyti ne tik pavėlavimą, bet ir dėl to atsiradusią žalą, taip pat priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Jeigu bent viena iš šių sąlygų nėra įrodyta, vežėjo atsakomybė už krovinio pristatymo terminų pažeidimą negalima. Ieškovas visų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 700 Eur nuostolių dydį, t.y., kad pats ieškovas šią sumą buvo sumokėjęs gavėjui, be to, pagal Konvencijos normas ieškovas galėtų prašyti atlyginti nuostolius ne daugiau kaip krovinio vertė – 230 Eur. Dėl kokių priežasčių krovinio paervežimas vėlavo ir ar apie vėlavimą krovinio buvo pranešta ieškovui – negali pasakyti.

Tretysis asmuo UAB „D. B.“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip nustatyta byloje, 2015 m. balandžio 30 d. tarp leškovo ir atsakovo buvo sudaryta Krovinių pervežimo sutartis Nr. AP616, kuria Atsakovas įsipareigojo tinkamai ir sutartyje nustatytais terminais atgabenti krovinį tarptautiniu maršrutu Š. K. (Goldach) – Lietuvos Respublika (Vilnius), į Lietuvą, o būtent, pakrauti krovinį Šveicarijoje 2015 m. balandžio 30 d. ir pristatyti krovinį į Lietuvą 2015 m. gegužės 8 d., o Ieškovas įsipareigojo sumokėti Atsakovui iki 2015-06-27 280 Eur už krovinio pervežimą. Paslaugai apmokėti buvo išrašyta 2015-05-28 PVM sąskaita-faktūra serija JCE Nr.00583. Krovinys iš Šveicarijos į Lietuvą buvo pristatytas gavėjui „B. D.“ R. F. 2015-05-12, ką patvirtina CMR važtaraštis Nr.227032. Kaip matyti iš 2015-05-25 RAB „B. D.“ pretenzijos prie 2015-04-29 pareiškos Nr.20150429/003, minėta įmonė pareiškė ieškovui pretenziją pagal sutartį ir paraišką Nr.20150429/003 dėl pavėluotai pristatyto Rusijoje – S. P. 2015-05-18 (turėjo krovinys būti pristatytas 2015-05-12) krovinio bei RAB „B. D.“ prašė atsižvelgti į sutarties sąlygų pažeidimo faktą ir suteikti 520 Eur dydžio nuolaidą pervežimui pagal 2015-04-29 paraišką Nr. Nr.20150429/003, taip pat 180 Eur dydžio nuolaidą 2015-05-12 paraiškai Nr.20150521/001. Su minėta pretenzija ir joje nurodytų pervežimų kainų sumažinimu ieškovas sutiko raštu 2015-05-25 informuodamas apie tai RAB „B. D.“. RAB „B. D.“ išrašė: 2015-05-08 ieškovui PVM sąskaitą faktūrą AP Nr.616 – 520 eur sumai, 2015-05-15 ieškovui PVM sąskaitą faktūrą AP Nr.636 – 915 eur sumai. 2015-05-14 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo pagal pervežimo užsakymą 2015-04-29 AP 616, prašydamas atlyginti 1000 Eur nuostolius. Atsakovas raštu 2015-05-25 pateikė atsakymą ieškovui į 2015-05-14 pretenziją, atsisakydamas atlyginti nuostolius, kadangi ieškovas neįrodė prašomų atlyginti nuostolių fakto ir dydžio. 2015-06-08 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją pagal pervežimo užsakymą 2015-04-29 AP 616, prašydamas atlyginti 1100 Eur nuostolius.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį; vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. CK 6.813 str, 1 d. nustato, kad už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimum jeigu įstatymas nenustato ko kita. Taigi, aukščiau paminėtų teisės normos nustato, kad krovinio pervežimo sutartis yra atlygintinė sutartis, t.y. už krovinio pervežimą vežėjui turi būti sumokėta sutartyje numatytas užmokestis.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38, 6.256 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

CMR konvencijos preambulėje nurodyta, kad ja Susitariančios šalys siekia suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sąlygas (tokiems vežimams reikalingus dokumentus) ir vežėjo atsakomybę. CMR konvencijos 41 straipsnyje nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais, išskyrus CMR konvencijos 40 straipsnyje numatytą galimybę vežėjams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl nuostolių tarp jų paskirstymo ir šių atlyginimo kitaip, negu nurodyta CMR konvencijos 37 ir 38 straipsniuose. Lietuvos A. T. savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, jog ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi. Skirtingai nuo kitų privatinės teisės norminių aktų, CMR konvencijoje sutarties šalims palikta labai mažai laisvės, nes dauguma CMR konvencijos nuostatų yra imperatyvios. Imperatyvus teisės normų pobūdis reiškia, kad nors civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis), tačiau laisvė sudarinėti sandorius nėra absoliuti, sutartinė laisvė yra ribojama visų pirma imperatyviosiomis teisės normomis. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad niekiniais pripažintini visi šalių susitarimai dėl didesnės vežėjo atsakomybės, nei nustatyta konvencijoje. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jutatransa“v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balthana“ v. UAB „Baltcargo“, bylos Nr. 3K-3-213/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal CMR konvencijos nuostatas ir nuosekliai suformuotą Lietuvos A. T. praktiką šalių sutarties laisvės principas tarptautinio vežimo santykiuose galioja tik tiek, kiek šie santykiai nesureguliuoti konvencijos nuostatomis.

Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, ginčo dėl to, kad nagrinėjamuoju atveju yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos, nekilo. Pagal CMR konvencijos 25 str. 5 d., tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Vien fakto, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė, turi būti įrodytos visos nepreziumuojamos vežėjo civilinės atsakomybės sąlygos: nuostolių faktas, dydis ir priežastinis ryšys tarp nuostolių ir vėlavimo pristatyti krovinį (CK 6.245-6.249 str. str.). CMR Konvencijos 41 str. numato, kad „visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais“. Susitarimas dėl netesybų dėl vėlavimo pristatyti krovinį šiuo atveju laikytinas susitarimu, kuriuo nukrypstama nuo Konvencijos nuostatų, kadangi minėtoji 23 str. 5 d. numato, kad atlyginama dėl vėlavimo faktiškai padaryta žala, o ne iš anksto numatyti nuostoliai (netesybų forma). Teismo nuomone, ieškovas neįrodė nuostolių padarymo fakto, nes nepateikė įrodymų (ką pripažino posėdžio metu ir ieškovo atstovai), kad jis RAB „B. D.“ dėl atsakovo pavėluoto krovinio pristatymo sumokėjo būtent 700 Eur, kurie laikytini tiesioginiais ieškovo nuostoliais. Vien tas faktas, kad ieškovas pateikė teismui RAB „B. D.“ išrašytas: 2015-05-08 ieškovui PVM sąskaitą faktūrą AP Nr.616 – 520 eur sumai, 2015-05-15 ieškovui PVM sąskaitą faktūrą AP Nr.636 – 915 eur sumai, RAB „B. D.“ pretenzija ieškovui pagal sutartį ir paraišką Nr.20150429/003 ir ieškovo sutikimas ir napagrindžia ieškovo patirtų nuostolių dydžio. Kitu pagrindu ir dalyku ieškovas ieškinio nereiškė.

Kadangi ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas ir iš ieškovo atsakovui priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 580 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 88, 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „C. A.“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „J. C.“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 580 EUR (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.