- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-92-71/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė (pran.), Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- Z. M., O. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras, R. G.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams Z. M. ir O. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras, R. G. dėl kadastrinių matavimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. K. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas panaikinti atsakovo Z. M. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus kadastrinius matavimus, pažymėtus 1995-03-10 namų valdos žemės sklypo plane, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-5, 144-148 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad Šiaulių miesto valdybos 1993 m. gruodžio 13 d. potvarkio Nr. 633 ir 1993-12-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1483 pagrindu jam priklauso 834 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atliekant kadastrinius matavimus 1993-12-09 minėtas žemės sklypas buvo suformuotas. Įsigyto 834 kv. m. žemės sklypo geodezinių matavimų atlikimo faktą patvirtina 1993 m. parengta situacijos schema, tačiau jos duomenys, ieškovo teigimu, galimai yra suklastoti. Paaiškino, kad 1987 m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos plane nurodyti žali plotai kairėje ir dešinėje šio žemės sklypo pusėse. Parduoto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas yra 0.0834 ha, todėl pagal matmenis (susumavus 0,0600 ha ir 235,52 m²) artimesnis parduotajam būtų dešinėje pusėje esantis „žaliasis“ plotas. Tačiau šis „žaliasis“ plotas, kuriuo ieškovas šiuo metu ir naudojasi, patenka į privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste, kuris Šiaulių miesto LDT Vykdomojo komiteto sprendimu buvo skirtas piliečiui individualaus gyvenamojo namo statybai, parduotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Esant tokiai situacijai, ta pati žemės sklypo dalis, kuri situacijos plane pažymėta, kaip žalias plotas, buvo parduota dviem savininkams – faktiniam 0,0834 ha, žemės sklypo (ir dalies 0,0234 ha žemės sklypo „žaliasis plotas“ iš dešinės) naudotojui S. K. ir asmeniui, kuriam žemės sklypas (ir dalis 0,0234 ha žemės sklypo) buvo skirtas Šiaulių miesto LDT Vykdomojo komiteto sprendimu individualaus gyvenamojo namo statybai. Ieškovo užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai ir nustatytos bei patvirtintos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos, kurios atitinka ieškovo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas. Ieškovas teigia, kad atlikti kadastriniai matavimai įgalina reikalauti, kad būtų naikinami atsakovo žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) 1995 metais atlikti kadastriniai matavimai.
Atsakovai Z. M. ir O. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., 81-83 b. l.). Nurodė, kad S. K. faktiškai naudojasi ne pagal dokumentus jam parduotu žaliuoju plotu (esančiu namo kairėje pusėje), o kitu plotu, esančiu nuo namo dešinėje pusėje. Pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)namo statybos projektą, suderintą Šiaulių m. vyr. architekto 1983-11-01, S. K. savavališkai užimtas žalias plotas yra priskiriamas (duomenys neskelbtini) žemės sklypui.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius su ieškovo reikalavimais nesutiko (1 t. 46-49 b. l.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (1 t., 78 b.l.).
Trečiasis asmuo R. G. su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Priteisė atsakovui Z. M. iš ieškovo S. K. 2420 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui R. G. iš ieškovo S. K. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovo S. K. 32,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., 45-49 b. l.).
Teismas pažymėjo, kad šalių nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus atsirado valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriuje saugomose sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bylose yra situacijos schemos. Sklypui (duomenys neskelbtini) schema sudaryta 1993-06-26; sklypui (duomenys neskelbtini) situacijos schema sudaryta 1995-03-10, kuriose pagal Šiaulių miesto vietinės koordinačių sistemos taškus matyti, kad taškų 1 ir 4 koordinatės X ir Y abiejų sklypų schemose sutampa. Teismas nurodė, kad taip einančią sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą patvirtina ir kiti įrodymai. 1988 metais sudarytame sklypo tvarkymo plane nurodoma, kad sklypo (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje yra suformuotas žaliasis plotas. 1991-12-27 statinių išdėstymo plane pavaizduota, kad žemės sklypas, kurį nuosavybės teise valdo ieškovas, iš kairės pusės ribojasi su 320 kv. m. žalia juosta, o (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo techniniame pase nurodoma, kad naudojama 920 kv. m. žemės, iš kurių 320 kv. m. sudaro „kita žemė“.
Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas sprendė, kad pradiniai abiejų žemės sklypų privatizacijos, kurios metu įgyta privati nuosavybė, dokumentai patvirtina, kad dviejų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) , riba yra aiški, tai yra, bylos įrodymai patvirtina, kad sklypus skiria tiesi linija, einanti per taškus x =3320,36, y = 2002,04 ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane taškas 1; (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane taškas 4) ir x = 3300,67, y = 1989,64 ((duomenys neskelbtini)žemės sklypo plane taškas Nr. 4, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane taškas 1).
Dėl ieškovo pateikto teismui 2011-03-03 korporacijos „Matininkai“ sudaryto šiuo metu jo naudojamo žemės sklypo plano teismas pažymėjo, kad faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Teismas sprendė, kad ieškovo faktiškai naudojamo 834 kv. m. žemės sklypo ribos niekada ir niekur oficialiai nebuvo užfiksuotos, nebuvo suderintos su gretimų sklypų savininkais. Įvertinus ir tai, kad ginčo žemės sklypai buvo privatizuoti pagal nustatytas ribas, o atsakovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai ir pažymėtos žemės sklypo ribos atitinka įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus, todėl teismas laikė, kad nėra pagrindo ieškinio tenkinimui.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nepareiškė tinkamo reikalavimo dėl žemės sklypų ribų nustatymo, neteikė tokiam reikalavimui pagrįsti būtino visų sklypų bendro plano ir nesirėmė tokiam reikalavimui spręsti reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.
Atmetus ieškinį iš ieškovo teismas priteisė atsakovų ir trečiojo asmens atsakovo pusėje turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu S. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (2 t., 65-66 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas nenurodė kokiais argumentais remiantis buvo atmestas ieškovo pateiktas korporacijos „Matininkai“ parengtas šiuo metu ieškovo naudojamo žemės sklypo planas, patvirtinantis faktines aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų patvirtintas arba paneigtas ginčijamų žemės sklypų ribų teisingumas, kaip tai numatyta LR CK 4.45 str. 1 d.;
2. Teismo teigimu nėra tikrų įrodymų apie faktinį suformuoto sklypo planą po kadastrinių matavimų atliktų 1993-12-09, teismas turėjo motyvuotai pasisakyti apie įrodymus patvirtinančius tokio plano nesvarbumą, priimant sprendimą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas yra atsakingas už nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų atitikimą dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Dokumentų neturėjimas arba jų neišsaugojimas yra teismo neištirta aplinkybė galimai turinti lemiamą reikšmę priimant teisingą ir pagrįstą sprendimą;
3. Teismas sprendime nurodė, kad remiantis surinktais įrodymais sklypų esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba yra aiški. Pagal pateiktus dokumentinius įrodymus ir neturint 1993-12-09 kadastrinių matavimų metu galimai sudaryto sklypo plano, turimi įrodymai nepatvirtino faktinių sklypų ribų vietovėje ir UAB „Matininkai“ parengto plano atmetimas, kaip netinkamo įrodymo, užkirto kelią priimti teisingą teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai Z. M., O. M. prašė ieškovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 74-76 b. l).
Teismas aiškiai nurodė ir argumentavo, kodėl yra atmetamas ieškovo į bylą pateiktas 2011-03-03 korporacijos „Matininkai“ sudarytas jo šiuo metu naudojamo žemės sklypo planas. Faktinis žemės valdymas nesukuria ir negali sukurti nuosavybės teisių į žemę, jeigu žemė buvo užvaldyta neteisėtai. Ieškovas, savavališkai, be jokio teisinio pagrindo, užėmęs atsakovams priklausantį žemės sklypą, siekia įteisinti savo dabartinę padėtį, reikalaudamas panaikinti atsakovų žemės sklypo(duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad riba tarp ginčo šalių valdomų žemės sklypų yra neabejotinai aiški, todėl ieškovo ieškinį atmetė. Aplinkybė, kad ieškovas atliko savo neteisėtai užimto ir faktiškai valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesudaro ieškovui pagrindo remiantis jais reikalauti panaikinti teisėtus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir keisti žemės sklypų ribas pagal ieškovo pageidavimą.
Apeliantas neturi ir nepateikė teismui 1993 m. nupirkto žemės sklypo plano ir net nežino ar toks dokumentas apskritai egzistuoja. Tokio plano neturi nei Žemėtvarkos skyrius, nei Valstybės įmonė Registrų centras. Teismas surinko, ištyrė ir įvertino įrodymus, kurie patvirtina, jog riba tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra aiški, prieštaravimų tarp šių įrodymų nėra. Tokiu būdu teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, neturint 1993-12-09 kadastrinių matavimų metu galimai sudaryto ieškovo sklypo plano, dėl kurio egzistavimo kyla abejonių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (2 t., 77-79 b. l).
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prie jam tekusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties egzemplioriaus ar prie notarų kontoroje likusios sutarties galėjo būti pridėtas koks nors kitas žemės sklypo planas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis, kaip sklypo savininkas iki šio ginčo kilimo būtų kur nors kreipęsis dėl plano 834 kv. m ploto sklypui parengimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad egzistavo vienintelis sklypo (duomenys neskelbtini) 599 kv. ploto žemės sklypo planas, rengtas 1993-06-26, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas kokių nors pateiktų įrodymų neištyrė ar nevertino. Nagrinėjant bylą teisme ieškovo išsakyti teiginiai, kad jis sklypą užsitvėrė pagal miesto architektės žodinį pasakymą ir užėmė laisvą plotą į dešinę nuo namo, neturint 834 kv. m. ploto žemės sklypo plano, tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad 234 kv. m. plotas buvo užtvertas ieškovo nuožiūra į priešingą pusę nei nurodyta 1991 m. gruodžio 27 d. namų valdos (duomenys neskelbtini) inventorizavimo plane (1 t., b. 1. 67), nesant pardavimui suformuoto 834 kv. m ploto sklypo kaip objekto.
Nesant teritorijų planavimo dokumentu suformuoto 834 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) sklypo, kaip objekto, nėra pagrindo rengti tokio dydžio žemės sklypo kadastrinių matavimų, todėl S. K. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad teismas nepakankamai įvertino UAB korporacija „Matininkai“ parengtą (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamą žemės sklypo planą, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl žemės sklypų ribų nustatymo
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų patvirtintas arba paneigtas ginčijamų žemės sklypų ribų teisingumas, kaip tai numatyta LR CK 4.45 straipsnio 1 dalyje.
Vertindamas, pradinių abiejų žemės sklypų privatizacijos, kurios metu įgyta privati nuosavybė, dokumentus teismas nustatė, kad dviejų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba yra aiški, tai yra, bylos duomenys patvirtina, kad sklypus skiria tiesi linija, einanti per taškus x=3320,36, y=2002,04 ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane taškas 1; (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane taškas 4) ir x=3300,67, y=l989,64 ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane taškas 4; (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane taškas 1). Kadangi abiejų sklypų planuose (sklypo (duomenys neskelbtini), rengto 1995-03-10 ir (duomenys neskelbtini), rengto 1993-06-26) nurodytos X, Y reikšmės vietinėje koordinačių sistemoje sutampa, sklypai vienas su kitu nesidengia, teismas teisėtai pripažino, kad nėra jokio pagrindo naikinti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, pažymėtų 1995-03-10 parengtame plane (1t., 62 b. 1.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų sklypus jungianti riba yra neabejotinai aiški. Teisėjų kolegijos vertinimu ta aplinkybė, kad ieškovas atliko savo neteisėtai užimto ir faktiškai valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesudaro jam pagrindo remiantis jais reikalauti panaikinti teisėtus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir keisti žemės sklypų ribas pagal jo pageidavimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei įvertinęs įrodymų visumą, teisingai konstatavo, kad riba tarp ginčo šalių valdomų žemės sklypų yra neabejotinai aiški, todėl ieškovo ieškinį atmetė pagrįstai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-23 sprendimas civilinėje Nr. 2-106-79/2011ir jame nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, kadangi tų pačių įrodymų pagrindu teismas įvertino ribą tarp šalių sklypų ir konstatavo, kad ieškovo pastatyta tvora yra atsakovų žemės sklype (1 t., 72-75 b. 1.).
Dėl korporacijos „Matininkai“ parengto šiuo metu ieškovo naudojamo žemės sklypo planas vertinimo
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiais argumentais atmetė ieškovo pateiktą korporacijos „Matininkai“ parengtą šiuo metu ieškovo naudojamo žemės sklypo planą, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiamame sprendime pažymėjo ir vertino, kad ieškovas byloje yra pateikęs 2011-03-03 korporacijos „Matininkai“ sudarytą šiuo metu jo naudojamo žemės sklypo planą. Teismas nurodė, kad pagal LR CK 4. 45 straipsnį, jo aiškinimą faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo faktiškai naudojamo 834 kv. m. žemės sklypo ribos niekada ir niekur oficialiai nebuvo užfiksuotos, nebuvo suderintos su gretimų sklypų savininkais, todėl teismo išvada, kad nėra pagrindo ieškinio tenkinimui, laikytina teisėta ir pagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypai formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymu nustatyta tvarka, rengiant detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Nesant teritorijų planavimo dokumentu suformuoto 834 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini)sklypo kaip objekto, nėra pagrindo rengti tokio dydžio žemės sklypo kadastrinių matavimų, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neįvertino UAB korporacija „Matininkai“ parengtą (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamą žemės sklypo planą, yra nepagrįstas.
Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nepareiškė tinkamo reikalavimo dėl žemės sklypų ribų nustatymo, neteikė tokiam reikalavimui pagrįsti būtino visų sklypų bendro plano ir nesirėmė tokiam reikalavimui spręsti reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.
Dėl kito žemės sklypo plano vertinimo
Apeliantas nurodo, kad neva 1993 m. gruodžio 9 d. buvo parengtas kitas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas ir nepagrįstai teigia, kad teismas šios aplinkybės neištyrė. Tačiau šiam argumentui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Apeliantas teismui nepateikė 1993 m. nupirkto žemės sklypo plano, tokio plano neturi nei Žemėtvarkos skyrius, nei Valstybės įmonė Registrų centras. Tokiu būdu teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį neturint 1993-12-09 kadastrinių matavimų metu galimai sudaryto ieškovo sklypo plano, dėl kurio egzistavimo teismui kyla abejonių, be to nėra žinomas ieškovo minimo dokumento turinys. Jei toks dokumentas egzistuoja, tai nėra žinoma jo buvimo vieta, bei nėra jokių duomenų, kad jis pagrįstų ieškovo reikalavimus. Kadangi galimo įrodymo galima buvimo vieta nežinoma, tai apeliantas be jokio pagrindo reikalauja grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma kadastro duomenų nustatymo data „1993-12-09“ nereiškia, kad tą dieną buvo parengtas koks nors naujas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (1 t., 33 b. l.). Tai gali būti kadastro duomenų užfiksavimo (įvedimo) į registrą data, nes ir VĮ Registrų centro teismui pateiktoje (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro Nr. 29/4538 bylos kopijoje yra tik 1993-06-26 rengtas planas. Byloje, jokio 834 kv. m. ploto žemės sklypo plano ar įrodymų, kad toks planas apskritai galėjo būti rengiamas, nėra. Prie Nacionalinėje žemės tarnyboje saugomos 1993 m. gruodžio 16 dienos valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties originalo yra pridėtas 599 kv. m. ploto planas (1 t., 7, 8, 65 b. 1.). Ieškovas nepateikė byloje jokių įrodymų, kad prie jam tekusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties egzemplioriaus ar prie sutarties likusioje notarinėje kontoroje galėjo būti pridėtas koks nors kitas žemės sklypo planas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis, kaip sklypo savininkas iki šio ginčo kilimo būtų kur nors kreipęsis dėl plano 834 kv. m ploto sklypui parengimo. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėtos aplinkybės patvirtina, kad egzistavo vienintelis sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. 599 kv. ploto žemės sklypo planas, rengtas 1993-06-26, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas kokių nors pateiktų įrodymų neištyrė ar nevertino.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei ieškovo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Šalys nepateikė duomenų apie priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dydį, todėl jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.