Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

P. P. 2014 m. balandžio 2 d., 15 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. dėl atsakomybės už žinomai melagingą parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. kovo 17 d., jis su jokiu gydytoju nevyko, kad būtų apžiūrėtas sužalotas R. K., be to 2016 m. sausio 15 d., 13 val., 20 min., Lazdijų rajono apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-393/2017, būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. dėl atsakomybės už žinomai melagingą parodymų davimą, taip pat davė melagingus parodymus apie tai, kad gydytojo A. D. į G. K. sodybą, kad būtų apžiūrėtas R. K. nevežė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad sužinojęs, jog jo žentą J. L. gali nuteisti išsigando, todėl norėdamas, kad jo nenuteistų pamelavo, jog gydytojo A. D. į G. K. sodybą nevežė tam, kad būtų apžiūrėtas kitas jo žentas R. K.. Iš tiesų gydytoją A. D. jis vežė į G. K. sodybą ir gydytojas apžiūrėjo R. K.. Tokius melagingus parodymus jis davė ir policijos tyrėjui, ir teismo posėdžio metu. Prieš duodant jam parodymus jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Labai gailisi savo veiksmų, suprato jų pavojingumą ir ateityje daugiau nusikaltimų tikrai nedarys, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 str. numatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištir­tais įrodymais:

2013 m. balandžio 2 d. liudytojo P. P. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuri patvirtina, kad P. P., įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas nurodė, kad sužalotą R. K. pamatė savo namuose, jį parsivežė jo dukra A. K., iš kur parsivežė nežino, o jis pats nevyko niekur su jokiu gydytoju, kad būtų apžiūrėtas R. K. (T 1, b. l. 45-46).

2013 m. balandžio 2 d. liudytojo G. K. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuri patvirtina, kad 2012 m. kovo 17 d. jis iš Strazdo pirties į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), parsivežė sužalotą savo brolį R. K., o po to į jo namus atvyko P. P. su gydytoju A. D. (T 1, b. l. 47-51).

2015 m. birželio 23 d. liudytojo R. K. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00368-13 kopija, kuri patvirtina, kad 2012 m. kovo 17 d. jis buvo sumuštas pirtyje J. L. ir kitų asmenų, po to jo brolis G. K. jį parsivežė į savo namų pirtį. Ten buvo atvažiavusi ir jo žmona, buvo atvažiavęs ir jo uošvis P. P. su gydytoju D. G. D. yra P. šeimos gydytojas ir šeimos draugas (T 1, b. l. 66-68, 73-75).

2014 m. balandžio 3 d. liudytojo A. D. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00368-13 kopija, kuri patvirtina, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoju, o P. P. yra jo pacientas. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo R. K.. Kas kvietė jį ir kas atvežė, ar pats atvažiavo, neatsimena (T 1, b. l. 78-80).

2016 m. sausio 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo kopija (T1, b. l. 81-105), kuri patvirtina, kad:

nukentėjusysis R. K., įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, parodė, kad jo brolis G. K. jį sumuštą parsivežė pas save į namus ir paguldė pirtyje. Kas pasiūlė pakviesti daktarą negali pasakyti, bet daro prielaidą, kad J. L., nes išsigando, kai pamatė jo būseną, kad nebūtų blogiau. Kaip supranta daktarą atvežė uošvis P. P., nes jie kartu atvažiavo su uošviu - daktaras ir uošvis. P. P.neigia, kad atvežė daktarą, nes J. L. patraukė artimiausius žmones, kad jie liudytų prieš jį (T1, b. l. 82-88); liudytoja A. K., įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, parodė, kad 2012 m. kovo 17 d. G. K. jai paskambino ir pasakė, kad jos vyrą parsivežė pas save į namus. Ji nuvažiavo ir rado vyrą sumuštą. Tą dieną ir J. L. buvo atvažiavęs pas vyro brolį į namus. Jos tėvas P. P. buvo atvažiavęs ir atvežė gydytoją A. D.apžiūrėti R. K.. Gydytojas jos vyrą apžiūrėjo pirtyje, pasakė kokių vaistų nupirkti. Tėtis P. P.neigia atvežęs gydytoją, nes pyksta ant jos vyro R. K., laiko jį kaltu, palaiko J. L. pusę. Tėtis duoda melagingus parodymus (T1, b. l. 88-92); liudytojas G. K., įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, parodė, kad 2012 m. kovo 17 d. Strazdo pirtyje rado sumuštą savo brolį R. K., kurį parsivežė pas save į namus. Po to buvo atvažiavęs J. L., kuriam atidavė Strazdo pirties raktus. Vėliau atvažiavo J. L. uošvis ir daktaras. Daktaro pavardės neatsimena, iš matymo matytas žmogus, dirba (duomenys neskelbtini). Kai jis su broliu grįžo į namus, maždaug po valandos ar dviejų atvyko P. P. ir D. Mano, kad D. atsirado P. P. iniciatyva. Tuo momentu kai ten vietoje šnekėjo,i P. P. sakė, kad D. paprašė. Žino, kad D. yra gydytojas (T1, b. l. 92-95); liudytoja K. K., įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, parodė, kad 2012 m. kovo 17 d. jos vyras G. K. į jų namus parsivežė sumuštą brolį R. K.. Prieš tai buvo atvažiavęs J. L. ir liepė pasiimti brolį. Buvo atvažiavusi R. K. žmona Aušra, taip pat atvyko P. P. su kažkokiu aukštu, stamboku vyru, kurio ji nepažino. Sutuoktinis jai pasakė, kad tai gydytojas D. P. P. atvyko kartu su gydytoju D. P. P. sako netiesą, kad pas juos nebuvo (T1, b. l. 99-100); liudytojas P. P., įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, prisiekęs ir pasirašęs priesaikos tekstą, davė parodymus teisiamojo posėdžio metu ir parodė, kad R. K. ir J. L. yra jo žentai, nei su vienu, nei su kitu žentu blogų santykių nebuvo. Teigė, kad 2012 m. kovo 17 d. pas G. K. į namus nebuvo nuvykęs, patvirtino, kad pažįsta gydytoją A. D., tačiau jis daktaro D. nevežė, kad būtų apžiūrėtas R. K.(b. l. 95-97).

2016 m. vasario 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo kopija, kuri patvirtina, kad liudytojas A. D., įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoju, o P. P. pakvietė ir nuvežė apžiūrėti sužalotą jo žentą. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Matė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas, matė mėlynes jo veide bei kūne. K. patarė kreiptis pas savo gydytoją, dokumentuose apžiūros nefiksavo. Tiksliai atsimena, kad jį atvežė P. P. ir prašė apžiūrėti (T 1, b. l. 109-110).

2017 m. sausio 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-393/2017, kurioje J. L. pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, kopija, kurioje teismas konstatavo, kad liudytojo P. P. parodymus paneigia liudytojas A. D., kuris aiškiai nurodė, kad apžiūrėti P. P. žento R. K. jo prašė P. P. ir jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojai G. K., A. K. ir K. K., netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios bei sutapo tarpusavyje. Kadangi liudytojo P. P. santykiai su R. K. blogi, jis palaiko kaltinamojo J. L. poziciją, todėl siekia palengvinti kaltinamojo padėtį (T 1, b. l. 119-127).

2017 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-293-290/2017, kuria nuteistojo J. L. skundas dėl 2017 m. sausio 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-393/2017 panaikinimo buvo atmestas ir konstatuota, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino teisiamajame posėdyje patikrintus duomenis (T 2, b. l. 11-19).

2018 m. sausio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-648/2018, kuria nuteistojo J. L. kasacinis skundas dėl 2017 m. sausio 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-393/2017 ir 2017 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-293-290/2017 panaikinimo buvo atmestas ir konstatuota, kad teismai nustatė visas faktines aplinkybes nepažeisdami BPK taisyklių ir teisingai įvertino įrodymus (T 2, b. l. 58-63).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, apklausiamas kaip liudytojas J. L. baudžiamojoje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, neigė jog 2012 m. kovo 17 d. buvo nuvežęs gydytoją A. D. į G. K. sodybą tam, kad gydytojas apžiūrėtų nukentėjusįjį R. K., tačiau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-393/2017 nustatyta, kad buvo priešingai. Įsiteisėjęs nuosprendis, kurį patikrino ir paliko galioti tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai, patvirtina, kad kaltinamojo parodymus paneigė kiti liudytojai, buvę G. K. namuose tuo metu, kai kaltinamasis P. P. atvežė gydytoją A. D. apžiūrėti R. K., o pats gydytojas A. D. taip pat patvirtino, kad jį atsivežė P. P.. Šioje byloje pats kaltinamasis pripažino, kad išnagrinėtoje J. L. baudžiamojoje byloje jis davė melagingus parodymus, todėl jo kaltė tyčia melavus apklausų metu yra įrodyta visiškai.

Melagingi parodymai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje, jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla. Teismų praktikoje kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus yra pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015; Nr. 2K-305-788/2015).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis melavo, kad nusikaltimo dieną nevežė gydytojo sumuštam R. K. apžiūrėti, todėl jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, kuri numato atsakomybę už melagingus parodymus. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo at­sakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis P. P. padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gerai charakterizuojama seniūno, yra pensininkas, turi šeimą, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pag­rin­do daryti iš­vadą, kad pas kaltinamąją būtų susiformavusios neigiamos antivisuomeninės pažiūros, kurios liudytų jo polinkį nusikalsti, ir kurios leistų spręsti, kad ateityje jis galėtų da­ryti naujas nusikals­tamas veikas.

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti G. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Toks prašymas tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti.

Laiduotojas G. B. yra kaltinamojo svainis (žmonos sesers vyras), gyvena kaimynystėje, nėra teistas, yra buvęs pareigūnas, o dabar VRM pensininkas. G. B. patvirtino, kad kaltinamasis yra jo svainis, jie yra kaimynai ir kasdien bendrauja, kartu dirba jų abiejų uošvės ūkyje, padeda ir vienas kitam, jų santykiai labai geri, kaltinamasis atsižvelgia į jo nuomonę ir patarimus, todėl jis galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Prašo perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes įsitikinęs, kad P. P. naujų nusikaltimų nedarys, kadangi suvokė savo veiksmų pasekmes, o jis kaip buvę pareigūnas, ateityje prižiūrės, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad G. B. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoju, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl šeimyninio ryšio jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Įstatymas numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo svainį, kuris gyvena kaimynystėje, jie kartu padeda jų žmonų motinai (savo uošvei) ūkininkauti ir labai daug bendrauja, laiduotojas yra buvęs policininkas ir dabartinis VRM pensininkas, todėl jis yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką, skatinti tik teisėtą elgesį ir sulaikyti nuo neapgalvotų poelgių.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra ap­lin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad suvokęs savo veisimų pavojingumą ir suprasdamas jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas ir už šią veiką, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikalsti. Todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus nurodytas aplionbkybes teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Kaltinamajam P. P. išaiškintina, kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam P. P. ir laiduotojui G. B. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. P. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, G. B. atsakomybei.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

P. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.