- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2S-2200-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12636-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. Z., L. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- AB ,,SEB" bankas, Uždaroji akcinė bendrovė "VILNIAUS VANDENYS", UAB Revolut Bank, UAB "Šilėja", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB "Kredito garantas", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“,, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) G. Z. ir L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. Z. ir L. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje antstoliai Darius Bliznikas, Rimantas Vižainiškis, Irmantas Gaidelis, Brigita Palavinskienė, Gintas Badikonis, Arminas Naujokaitis, Ramūnas Kamarauskas, Inga Karalienė, Mindaugas Dabkus, Marija Gaivenė, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“, A. K., S. K., R. B., V. V. (V. V.), A. M., L. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė Revolut Bank.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. Z. ir L. Z. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjams iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bankroto administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančių asmenų 2023 m. birželio 14 d. mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, vykęs 2023 m. liepos 7 d.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjų atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą prašymą dėl bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Mano, kad pateiktas planas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjai ėmėsi veiksmų, kad planas atitiktų kreditorių pateiktas pastabas. Nurodė, kad lyginant su prieš tai pateiktu planu, suma kreditorių reikalavimams tenkinti padidėjo daugiau nei tris kartus, pareiškėjai dėjo visas įmanomas pastangas, kad susimažinti išlaidas savo būtiniesiems poreikiams, susirado pigesnį būstą, mažesne nuomos kaina. Pareiškėjas kėlėsi savo kvalifikaciją, todėl turi galimybę uždirbti didesnes pajamas, šiuo metu jo pajamos siekia 700 Eur. Pareiškėja gauna didesnį nei vidutinis darbo užmokestį. Mano, kad bankrutuojantys asmenys yra įdėję visas pastangas, kad jų mokumo atkūrimo planas atitiktų kreditorių interesus ir bankroto proceso tikslus. Pažymėjo, kad vieninteliai hipotekos kreditoriai nepritarė planui, jų prieštaravimą laiko nepagrįstu; teikiant tvirtinti paskutinį planą, jie nepateikė jokių pastabų. Mano, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos, skirtos bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui, yra adekvačios, bankrutuojantys asmenys neturi gyventi žemiau skurdo ribos. Akcentavo pareiškėjos užimamas pareigas; mano, kad nėra pagrindo mažinti jos numatytas išlaidas. Pareiškėjas užsiima (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, negali dirbti sunkaus darbo; ieškojo kito darbo, bet nerado, buvo keliami reikalavimai, kurių jis neatitinka ir pan. Mato jo veikloje perspektyvas. Pažymėjo, kad pareiškėjai mano, jog jų nurodytos išlaidos yra pagrįstos, be to, plano projektui pritarė ir bankroto administratorius. Mano, kad pateiktas planas atitinka tiek kreditorių interesus, tiek bankroto proceso tikslus, todėl prašė jį patvirtinti, o teismui nustačius neatitikimus, įvertinus tai, kad nei vienas iš kreditorių nepateikė pastabų ir prieštaravimų, prašė sudaryti galimybė planą patikslinti, siekiant, kad bankroto procesas toliau vyktų.
4. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) S. K. teismo posėdyje prašė netvirtinti pateikto mokumo atkūrimo plano arba žymiai sumažinti išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti. Mano, kad pareiškėjas neieško geriau apmokamo darbo, nors tokia galimybė yra reali, nurodytas bankrutuojančių asmenų išlaidas laiko nepagrįstai didelėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projekto, kuriam 2023 m. liepos 7 d. nepritarė kreditorių susirinkimas, nepatvirtino ir bankroto bylą nutraukė.
2.1. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką, vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga. Atkreipė dėmesį, kad bankrutuojantis asmuo G. Z., uždirbantis 700 Eur per mėnesį, nurodo, kad jo būtiniesiems poreikiams per mėnesį reikalinga suma sudaro 1 030 Eur, t. y. daugiau nei 300 Eur didesnė nei jo pajamos.
2.2. Teismas sprendė, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir neatitinka išlaidų, skirtų būtiniesiems poreikiams tenkinti, sampratos. Teismas vertino, kad mokumo atkūrimo plane numatyta aiškiai per didelė suma maistui, taip pat buitinei chemijai ir higieninėms priemonėms, vaistams ir pirmosios medicininės pagalbos priemonėms, transportui.
2.3. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančių asmenų 2023 m. birželio 14 d. mokumo atkūrimo plano projektas jau buvo ne kartą koreguotas ir kreditoriams teikiamas trečią kartą. Atsižvelgdami į kreditorių pastabas, bankrutuojantys asmenys tikslino mokumo atkūrimo plano projektą, pavyzdžiui, sumažino nuomos išlaidas (nuo 850 Eur iki 600 Eur (400 Eur nuoma + 200 Eur fiksuota suma komunaliniams mokesčiams), tačiau esmingai bankrutuojantiems asmenims jų nurodoma būtiniesiems poreikiams reikalinga suma nepasikeitė.
2.4. Teismo vertinimu, abejonę bankrutuojančių asmenų siekiu vykstant bankroto procesui kuo labiau patenkinti kreditorių reikalavimus kelia ir kitos aplinkybės. Atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, kad G. Z. darbo užmokestis žymiai mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, 2023 m. birželio 14 d. mokumo atkūrimo plano projekte G. Z. nurodė, kad jo darbo užmokestis MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaro 700 Eur per mėnesį. Kaip galima spręsti iš paties bankrutuojančio asmens G. Z. elgesio, taip pat teismo posėdžio metu bankrutuojančių asmenų advokatės paaiškinimų, jokio kito darbo G. Z. neieško. Nors teismo posėdžio metu bankrutuojančių asmenų advokatė, siekdama pagrįsti minėtų asmenų maisto išlaidoms būtiną sumą, nurodė, kad G. Z. dėl sunkaus fizinio darbo turi valgyti 4-5 kartus per dieną, tačiau pasisakydama dėl jo darbo perspektyvų, nurodė, kad kito sunkaus fizinio darbo G. Z. dėl sveikatos būklės dirbti negali, sėdimo darbo dėl nugaros skausmų dirbti negali, kvalifikuoto darbo taip pat dirbti negali, nes neturi reikiamos kvalifikacijos ir nemoka užsienio kalbų. Tokią bankrutuojančio asmens poziciją teismas laikė neįtikinama. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina bankrutuojančio asmens nenorą, o ne neturėjimą galimybių uždirbti daugiau pajamų.
2.5. Teismas sprendė, kad 2023 m. birželio 14 d. mokumo atkūrimo plano patvirtinimas pažeistų bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą ir kreditorių interesus. Pažymėjo, kad bankrutuojantiems asmenims jau ne kartą buvo sudaryta galimybė patikslinti mokumo atkūrimo planą, tačiau bankrutuojantys asmenys vis tiek pateikė plano projektą, pažeidžiantį kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Pareiškėjai (apeliantai) G. Z. ir L. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais.
3.1. Pažymi, kad teismas neteisingai traktavo aplinkybę dėl kreditorių susirinkimo nepritarimo mokumo atkūrimo planui. Atkreipia dėmesį, kad nemokumo administratorė 2023 m. birželio 16 d. pranešimu sušaukė ketvirtąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui; 2023 m. liepos 7 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu viena iš kreditorių grupių – hipotekos kreditoriai S. K. ir A. K. balsų dauguma balsavo „prieš“ bankrutuojančių asmenų plano projekto patvirtinimą, tačiau priežasčių, kodėl nepritaria plano projektui, nenurodė. Kita kreditorių grupė – kiti susirinkime dalyvavę kreditoriai – plano projektui balsų dauguma pritarė. Taigi, plano projektui nepritarė ne kreditorių susirinkimas, kaip nutartyje nurodė teismas, o tik viena kreditorių grupė, kurios balsų dauguma sudaro tik 34,64 procentus visų kreditorių balsų. Tuo tarpu už plano patvirtinimą kitoje kreditorių grupėje balsavo kreditoriai, kurių balsų dauguma sudaro net 63,96 procentus.
3.2. Dėl pareiškėjų atstovės prašymo sudaryti galimybę pakoreguoti mokumo atkūrimo plano projektą, paaiškina, kad toks prašymas buvo reiškiamas dėl to, jog nei kreditorių susirinkime, nei vėliau, pateikus planą tvirtinti teismui, kreditoriai nenurodė balsavimo „prieš“ plano patvirtinimą priežasčių. Tuo atveju, jeigu šiuos argumentus kreditoriai būtų pateikę anksčiau, atstovė būtų galėjusi pateikti papildomus rašytinius įrodymus arba bankrutuojantys asmenys būtų turėję galimybę patikslinti planą, kadangi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) neužkerta tokios galimybės. Todėl mano, kad šiuo atveju galima teigti, jog buvo pažeista bankrutuojančių asmenų teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, gynybą, pažeistas rungimosi principas, ko pasėkoje nutartimi jų atžvilgiu buvo nutraukta bankroto byla.
3.3. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kreditorius S. K. byloje iš esmės siekė ne bankroto bylos nutraukimo, o „žymiai sumažinti išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti“, tačiau teismas ir šios aplinkybės visiškai nevertino.
3.4. Nesutikdami su teismo pozicija dėl pareiškėjų neva per didelių išlaidų būtinųjų poreikių tenkinimui, be kita ko pažymi, kad neturi nuosavo būsto ir jiems būtina būstą nuomotis Vilniaus mieste, kur abu dirba, todėl akivaizdu, jog išlaidos būtiniesiems poreikiams didėja dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Vilniaus mieste didelių būsto nuomos kainų. Nurodo, kad nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt duomenimis, 1-2 kambarių buto (20 -60 kv. m) nuoma Vilniuje vidutiniškai sudaro 600 Eur per mėnesį ir daugiau, neskaitant komunalinių mokesčių. Šiuo atveju bankrutuojantys asmenys, reaguodami į ankstesnes kreditorių pastabas, įdėjo maksimalias pastangas ir susirado būstą, kurio bendra kaina, įskaitant komunalinius mokesčius, sudaro 600 Eur per mėnesį, tuo aiškiai pademonstravę, kad bendradarbiauja su kreditoriais ir siekia jų maksimalaus interesų patenkinimo. O kreditoriaus teiginius, išdėstytus teismo posėdyje, apie galimybę išsinuomoti pigesnį būstą, laiko nepagrįstais. Atkreipia dėmesį, kad skaičiuojant, jog būtiniesiems poreikiams bankrutuojantiems asmenims skirtina 630 Eur (MMA, atėmus mokesčius) per mėnesį kiekvienam, ir papildomai mokant už būsto nuomą 600 Eur per mėnesį, pareiškėjams per mėnesį reikalinga ir pagrįsta laikytina 1 860 Eur per mėnesį suma, tuo tarpu pareiškėjų plane nurodyta suma – 2 170 Eur, nežymiai viršijo šią sumą, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar teismui buvo būtina imtis kraštutinės priemonės ir nutraukti bankroto bylą.
3.5. Laiko, kad teismas nepagrįstai aplinkybes apie ankstesnį plano tikslinimą vertino ne pareiškėjų naudai, kadangi planas iki tol buvo tikslinamas dėl pareiškėjų gyvenimo ir finansinių aplinkybių pasikeitimo, padidėjus pareiškėjų pajamoms, persikėlus gyventi į pigesnį būstą. Pažymi, kad bankroto procesas neužsibaigia plano tvirtinimo stadijoje, planas dar privalo būti vykdomas 36 mėnesius, per kuriuos bankrutuojantys asmenys ir toliau turi dėti pastangas uždirbti didesnes pajamas, todėl teismo vienareikšmė išvada, kad G. Z. neįdėjo pakankamai pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, įvertinant tik kelių pastarųjų mėnesių laikotarpį, visiškai nepagrįsta.
3.6. Atkreipia dėmesį, kad ketvirtajame kreditorių susirinkime mokumo atkūrimo plano projekte kreditoriniams reikalavimams tenkinti per mėnesį buvo numatyta daugiau nei tris kartus didesnė suma, tačiau teismas ir šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad pagal pateiktą tvirtinti plano projektą, per jo vykdymo laikotarpį kreditoriams numatyta vien iš turto pardavimo gauti ir skirti apie 25 000 Eur sumą, taip pat per bankroto procesą išmokėti mažiausiai 27 000 Eur sumą, viso apie 50 000 Eur, kas jau savaime laikytina didele suma.
3.7. Akcentuoja, jog nenustatyta, kad bankrutuojantys asmenys būtų pateikę tikrovės neatitinkančią ar melagingą informaciją ir nebuvo nustatyta, kad plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, dėl ko nutartis, nepagrįstai sukelianti tokias sunkias pasekmes, neabejotinai turi būti panaikinta. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje iš esmės motyvavo tik pareiškėjo nurodytų išlaidų būtiniesiems poreikiams nepagrįstumą, keldami klausimą, kodėl teismas tuomet nevertino aplinkybės, kad pareiškėjos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti 2,5 kartus mažesnės už jos gaunamas pajamas ir kodėl vienodas teisines pasekmes taikė abiem asmenims.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys S. K. ir A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad prieš kreditorių susirinkimą telefonu susisiekė su bankroto administratoriumi ir pateikė išsamias pastabas dėl kreditoriams pateikto plano projekto. Kreditoriai neturėjo galimybių raštu pateikti savo pastabų, prašė tai įvertinti bankroto administratoriaus. Be to, išsamios pastabos jau buvo išdėstytos 2022 m. spalio 27 d. kreditorių skunde dėl 2022 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo. Kreditoriai, balsuodami „prieš“ plano patvirtinimą, nurodė, kad fiziniai asmenys nuo teismo ir kreditorių nuslėpė turtą (MB „(duomenys neskelbtini)“), todėl prašė pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenis už 2021 m., kitus susijusius dokumentus. Kreditorius teismo proceso metu pabrėžė, kad atstovė laisvai galėjo susipažinti su minėtu kreditorių skundu. Pažymi, kad iš esmės nei 2022 m., nei 2023 m. pateiktuose planuose reikalaujamos sumos beveik nepakinta, o tik sumažinant vienos pozicijos išlaidas, padidinamos kitos pozicijos, ką laiko akivaizdžiu nesąžiningumu. Taip pat pabrėžia, kad kreditorius teisme aiškiai pasisakė, jog visiems kreditoriams būtų naudingiau, kad ši bankroto byla būtų nutraukta, nes, toliau išieškant skolas per antstolius, kreditoriams atitektų žymiai didesni mėnesiniai atskaitymai. Laiko nepagrįstomis pareiškėjų nurodytas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti, be kita ko išlaidas būstui, nurodydami apie rinkoje esančius pigesnius būsto nuomos variantus, nurodytas išlaidas vaistams, ir kt. Taip pat prašo pakartotinai teismo įvertinti faktą, kad bankrutuojantys asmenys nepateikė pilnos informacijos apie turimas papildomas bankines sąskaitas ( internetinis bankas „MONESE“), kurioje gali būti laikomos ir kitos uždirbtos /gautos lėšos. Prašo nutraukti bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir dėl fizinių asmenų nesąžiningumo pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
6. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria buvo nepatvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektas ir bankroto byla nutraukta, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano (toliau – ir planas, mokumo atkūrimo planas) projekto, kuriam 2023 m. liepos 7 d. nepritarė kreditorių susirinkimas, nepatvirtino, nusprendęs, kad tai pažeistų bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą bei kreditorių interesus, tokią savo poziciją iš esmės motyvuodamas nepagrįstai didele mokumo atkūrimo plane numatyta bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga išlaidų suma, be kita ko akcentuodamas pareiškėjo nepakankamas pastangas siekti didesnių pajamų. Apeliantai (pareiškėjai) savo atskirajame skunde nesutinka su teismo vertinimu dėl per didelių numatytų išlaidų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, be kita ko akcentuodami jų pažeistą teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, nesudarius galimybių patikslinti pateiktą planą, nors toks prašymas teismui ir buvo pareikštas.
8. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
9. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas).
10. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019).
11. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d., pareiškėjams iškėlus bankroto bylą, kartu buvo nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. 2022 m. sausio 24 d. rezoliucija terminas mokumo atkūrimo planui pateikti buvo pratęstas iki 2022 m. kovo 18 d., vėliau, 2022 m. kovo 4 d. rezoliucija buvo patenkintas bankroto administratoriaus prašymas pratęsti mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui terminą ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Teisme gavus prašymą patvirtinti 2022 m. rugsėjo 14 d. mokumo atkūrimo planą, vėliau, 2023 m. kovo 20 d. bankroto administratoriaus prašymą pratęsti terminą patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui pateikti, šis terminas teismo 2023 m. kovo 20 d. rezoliucija buvo pratęstas iki 2023 m. gegužės 10 d. 2023 m. gegužės 10 d. teisme buvo gautas prašymas patvirtinti 2023 m. balandžio 14 d. mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, vykęs 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 29 d. gautas pareiškėjų prašymas pratęsti terminą patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui pateikti, kurį teismas rezoliucija patenkino ir minėtą terminą pratęsė iki 2023 m. liepos 10 d. 2023 m. liepos 11 d. teisme gautas prašymas patvirtinti 2023 m. birželio 14 d. mokumo atkūrimo planą, kuriam buvo nepritarta 2023 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkime.
12. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo planas buvo ne kartą koreguotas ir teiktas tvirtinimui kreditorių susirinkimui. Iš pateiktų 2022 m. spalio 14 d., 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. liepos 7 d. vykusių kreditorių susirinkimų protokolų matyti, kad pateikiamam nemokumo atkūrimo planui iš esmės nepritardavo hipotekos kreditoriai (S. K. ir A. K.), o 2023 m. gegužės 8 d. susirinkime plano projekto nepalaikė ir 2,27 procentai kitos grupės kreditorių. Šiame kontekste pirmiausia atmestinas apeliantų atskirojo skundo argumentas dėl jų akcentuotos aplinkybės, kad plano projektui nepritarė ne kreditorių susirinkimas, o tik viena kreditorių grupė, kurios balsų dauguma sudaro tik 34,64 procentų visų kreditorių balsų. Pažymėtina, kad FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje būtent ir numatyta, jog kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama kreditorių grupėse; vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai; sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi, šiuo atveju pateiktam plano projektui nepritarė visa hipotekos kreditorių grupė (100 procentų), todėl pagrįstai buvo laikoma, kad plano projektui buvo nepritarta. Iš minėtų kreditorių susirinkimų pateiktų duomenų, kreditoriaus paaiškinimų teismo posėdyje taip pat matyti, kad kreditoriai savo nepritarimą pateiktam plano projektui iš esmės motyvavo per didelėmis pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti numatytomis lėšomis, be kita ko, pareiškėjo veiksmais nededant pakankamai pastangų uždirbti daugiau pajamų. Hipotekos kreditorių pastabos dėl nepritarimo plano projektui buvo nurodytos prie 2022 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo duomenų, vėlesniems kreditorių susirinkimams šie kreditoriai, nesutikdami su plano projektu, pastabų nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo kreditorius S. K. iš esmės laikėsi tos pačios pozicijos dėl nepritarimo planui motyvų.
13. Susipažinus su patikslintu mokumo atkūrimo plano projektu, be kita ko įvertinus ir kreditorių atsisakymo pritarti pateiktam planui priežastis, bankrutuoti siekiančių asmenų veiksmus reaguojant į pateiktas kreditorių pastabas, nepritarimo planui motyvus, nors ir esant teigiamai bankroto administratorės išvadai (mano, kad planas gali būti įgyvendinamas, numatytos priemonės nepažeidžia pusiausvyros tarp kreditorių ir fizinių asmenų interesų), apeliacinės instancijos teismas visgi sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjų numatytos išlaidos jų būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nepagrįstai didelės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjų būtiniems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Taip pat pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti minimaliosios minimalios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai, ir pan. Aptariamu atveju, nors šiuo metu minimali mėnesinė alga siekia apie 630 Eur (atskaičius mokesčius), tačiau pareiškėjų vertinimu, jų būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga vos ne dvigubai didesnė suma kiekvienam, viso abiem – net 2 170 Eur. Šiame kontekste, net ir atsižvelgiant bendrą šalies ekonominę situaciją, kylančias kai kurių produktų kainas, kritiškai vertintina nurodyta neva būtinai kas mėnesį dviejų asmenų šeimai maistui reikalinga net 800 suma, kuri byloje nėra pagrįsta jokiais skaičiavimais ar įrodymais. Pareiškėjų ar jų atstovės akcentuotos aplinkybės apie pareiškėjos užimamas svarbias (reprezentatyvias) pareigas, dėl ko jai neva tenka pietauti ne tik namuose, kas laikytina išimtinai subjektyviu kriterijumi, byloje nesant duomenų apie tokios aplinkybės būtinybę atliekamų darbo pareigų kontekste, ar tai, kad pareiškėjui dėl sunkaus fizinio darbo per dieną tenka valgyti 4-5 kartus, kas vėlgi nėra laikoma kažkokia išskirtine aplinkybe, nesudaro jokio pagrindo nurodyto dydžio išlaidas laikyti adekvačiomis siekiant FABĮ tikslų, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą bei pusiausvyrą tarp pareiškėjų ir kreditorių interesų. Kaip nepagrįstai didele, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta laikytina ir mokumo atkūrimo plane nurodyta kas mėnesį abiem pareiškėjams neva reikalinga net 260 Eur suma aprangai, 140 Eur suma buitinei chemijai, švaros prekėms, didesnę dalį šių sumų priskiriant pareiškėjai, vėlgi be kita ko tai motyvuojant jos užimamomis pareigomis, kaip ir bendra 130 Eur suma sveikatos priežiūrai (tuo pačiu neneigiant, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, dėl ko jam ir numatyta didesnė minėtos sumos dalis, tačiau nesant jokių objektyvių duomenų, kad būtent tokio dydžio išlaidos kas mėnesį patiriamos), ar net 240 Eur suma transportui, kuri taip pat laikytina nepagrįstai didele, atsižvelgiant į pakankamai gerai Vilniaus mieste išvystyto viešojo transporto kainas, kas (važiavimas viešuoju transportu), manytina, galėtų būti sėkmingai derinama su retesniu automobilio naudojimu, siekiant racionaliai naudoti lėšas vykstant pareiškėjų inicijuotam bankroto procesui.
14. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mokumo atkūrimo plane numatyta pareiškėjų būtiniesiems poreikiams reikalinga suma laikytina nepagrįstai didele, pažeidžiančia pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitokiai išvadai padaryti nesudaro pagrindo ir aplinkybė apie pareiškėjos didesnį nei vidutinis gaunamą darbo užmokestį, kadangi tai niekaip neįtakoja siekiamo bankroto tikslo ir nereiškia, kad dėl to turėtų labiau nukentėti kreditoriai, kadangi patvirtinus neprotingo dydžio išlaidų sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, mažesnė suma liks kreditorių poreikiams. Ir ypač kritiškai aptariamu aspektu vertintina pareiškėjo būtiniesiems poreikiams numatyta suma (1 030 Eur), ženkliai viršijanti jo nurodytas gaunamas pajamas, 700 Eur, kartu atkreipiant dėmesį, kad ankstesniuose mokumo atkūrimo plano projektuose nurodoma jo uždirbama suma buvo dar mažesnė, o ir apskritai iš bylos duomenų nėra aiškumo apie jo gaunamų pajamų stabilumą, nurodžius, kad dabartinis projektas bus vykdomas iki 2023 m. lapkričio mėnesio. Aptariamu atveju sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo nepakankamų pastangų siekti geriau apmokamo darbo. Nors pareiškėjų atstovė ir teismo posėdyje akcentavo pareiškėjo kvalifikacijos kėlimą, galimas perspektyvas jo dabartinėje veikloje, tačiau nurodyto dydžio gaunamos pajamos ar gautas projektas iki 2023 m. lapkričio mėnesio, nelaikytini tokią aplinkybę (apie atliekamo darbo perspektyvas) pagrindžiančiais įrodymais, o objektyvių duomenų apie šiuo metu vykdomas geriau apmokamo darbo paieškas byloje taip pat nėra, pareiškėjų atstovei bylos nagrinėjimo metu be kita nurodžius, kad pareiškėjas ieškojo kito darbo, bet nerado, buvo keliami reikalavimai, kurių jis neatitinka ir pan., kartu akcentuojant pareiškėjo turimas sveikatos problemas, dėl kurių jis negali dirbti sunkaus darbo, nors kitame kontekste jau kalbama apie pareiškėjo dirbamą sunkų fizinį darbą. Taigi, dėl paminėtų dviprasmiškų aplinkybių pagrįstai toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nenoras dėti pastangas uždirbti daugiau pajamų.
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).
16. Aptariamu atveju, vertinant pareiškėjų pastangas atsižvelgti į nemokumo atkūrimo planui nepritarusių kreditorių pastabas, matyti, kad jie ėmėsi tam tikrų veiksmų, mokumo atkūrimo planas buvo tikslinamas, sumažinant išlaidas būsto nuomai, vaistams, transportui, tačiau lyginant su pradiniu plano projektu padidinant išlaidas maistui, aprangai, buitinei chemijai ir švaros prekėms, bendrą numatomų būtinųjų išlaidų sumą nuo 2 266 Eur 2022 m. rugsėjo 14 d. plano projekte, 2 490 Eur sumos 2023 m. balandžio 14 d. plano projekte sumažinant iki 2 170 Eur 2023 m. birželio 14 d. plano projekte, ir nors numatant didesnę sumą kreditorių reikalavimams tenkinti, visgi visa tai, be kita ko atsižvelgiant į teisme patvirtintų pareiškėjų kreditorių reikalavimų sumą (439 353,77 Eur) nelaikytina esminiais pakeitimais aukščiau atlikto būtinųjų išlaidų vertinimo kontekste, nesudarančiais pagrindo teigti, kad buvo dedamos pakankamos pastangos taisyti plano projektą, bendradarbiauti su kreditoriais, siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo. Kartu kritiškai vertintinas ir apeliantų argumentas dėl galimybės dar kartą tikslinti planą, atkreipiant dėmesį, kad galimybė planui tikslinti pareiškėjams buvo suteikta ne kartą (šios nutarties 14 punktas), tačiau iš patikslintų plano projektų matyti, kad esminiai pakeitimai nebuvo atlikti ir pareiškėjų vertinimas, pavyzdžiui, būtinųjų išlaidų dydžio pagrįstumo klausimu, iš esmės nepasikeitė, nepaisant to, kad pareiškėjai byloje visgi atstovaujami profesionalios teisininkės, kuriai yra žinoma plano patvirtinimo tvarka, jo turiniui keliami reikalavimai ir su tuo susijusi teismų praktika.
17. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, manytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktą tvirtinti mokumo atkūrimo plano turinį, be kita ko ir ankstesnių plano projektų kontekste, įvertindamas kreditorių nepritarimo plano projektui priežastis, bankrutuojančių asmenų veiksmus rengiant galutinį teismui teiktiną plano projektą, ir nusprendęs, kad pateiktas nemokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių interesus, pagrįstai atsisakė jį patvirtinti bei bankroto bylą nuraukė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
18. Kitos atskirajame skunde ir atsiliepime į jį akcentuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjų G. Z. ir L. Z. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.