Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-09-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-175-549/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-06
Bylos Nr.
II-175-549/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00179-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Ingrida Krušienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. Š.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-175-549/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00179-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.1.; 21.10.4.; 21.3.3. (S)
ROIK:21128101033KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARtIS2021 m. rugsėjo 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Svajonei Krakienei,dalyvaujant pareiškėjai L. Š.,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato atstovei Simonai Montrimaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. vasario 1 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2021 m. vasario 1 d. nutarimu nutarta nepradėta administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2021 m. sausio 28 d. gautą L. Š. pareiškimą apie tai, kad apie 14:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įvykdytas viešosios rimties trikdymas, buvo laužomos ir spardomos (duomenys neskelbtini) buto durys. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pastebėjo asmenis – G. S. ir L. V., kurie paaiškino, kad atėjo pas savo draugę į svečius, tačiau jos nerado. Nutarime nurodoma, kad 2021 m. sausio 29 d. bendraujant su šiais asmenimis, jie paaiškino, kad ėjo pas draugę Ž. R., kuri gyvena į koridorių įėjus pirmos durys kairėje pusėje, buto numerio nežino, tačiau ne į (duomenys neskelbtini) butą, kuris yra dešinėje koridoriaus pusėje prie balkono, į jį patekti nebandė. Asmenys paaiškino, kad į Ž. R. duris pabeldė tris kartus, tačiau buto durų niekas neatidarė, tuomet jie nuėjo į bendro naudojimo balkoną parūkyti ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuspręsta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, motyvuojant tuo, kad šiuo atveju, jei ir buvo viešosios rimties trikdymas, asmenų veiksmuose nenustatytas administracinis nusižengimas, kadangi asmenys bendro naudojimo koridoriuje buvo dienos metu, t. y. apie 14:00 val.

Nesutikdama su 2021 m. vasario 1 d. nutarimu L. Š. prašo jį panaikinti ir pripažinti asmenis L. V. bei G. S. kaltais pažeidus ANK 488 straipsnį „Viešosios rimties trikdymas“ bei taikyti šiems atsakomybę. Taip pat prašoma apklausti butų (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų savininkus apie žinomas aplinkybes dėl laužymosi į jo butą, jo buto durų sugadinimą, bei liudytojus J. Š., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir A. Z., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Skunde nurodoma, kad policija neapklausė pareiškėjos L. Š., neapklausė liudytojo J. Š., nenustatė viešosios rimties trikdymo aplinkybių. Pareiškėja stebėjo aplinkybes, kurios vyko adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2021 m. sausio 28 dieną apie 14 val. nepažįstami asmenys laužėsi į (duomenys neskelbtini) butą (tikslas neaiškus). Nepažįstami asmenys skambino į (duomenys neskelbtini) butą ir prašė laužtuvo, bet negavo. Nuo piktybiškai keliamo triukšmo, chuliganiškų veiksmų (durų spardymas, trankymasis kumščiais į duris, durų rankenos išlaužimas, metalo garso skleidimas, triukšmo kėlimas bendrame koridoriuje), kai nepažįstami asmenys laužiasi į svetimą butą, L. Š. patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, pergyvenimus, kad įsilaužus į (duomenys neskelbtini) butą, gali būti įsilaužta ir į jos butą. Kad L. Š. pergyvena matė ir atėjusi apklausti policijos pareigūnė. L. Š. išėjus į bendro naudojimo koridorių, atidaryti duris iš laiptinės į koridorių atvykusiems pareigūnams, ji matė kaip vienas asmuo bėgo slėptis į balkoną, o kitas asmuo bėgo slėptis į bendro naudojimo tualetą. Gali būti, kad jie su aplinka buvo susipažinę iš anksčiau ir buvo iš anksto suplanavę nusikaltimą. Policijos nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teiseną yra nepagrįstas, neargumentuotas bei neteisėtas. Šiuo atveju nenustatyta nė vienos ANK 591 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Nurodo, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, Nr. N575-406/2012). Be to, nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, sudėčiai konstatuoti netgi nėra būtina, kad būtų viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad galimi atvejai, kad ir nebus viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau tas triukšmas bus toks nepakeliamas, erzinantis ir nemalonus, pastoviai girdimas, kad bus neįmanoma ramiai gyventi kitiems gyventojams, akivaizdžiai juos erzins, trikdys jų rimtį, poilsį ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-606/2018). Minima praktika atitinka pareiškėjos atvejį, nes pareiškėja viešosios rimties trikdymą įrodys liudytojų A. Z. bei J. Š. parodymais. Asmenys L. V. ir G. S., lauždami (duomenys neskelbtini) butą sukėlė tokį triukšmą, kuris erzino, trikdė viešąją rimtį, poilsį. Pareiškėja daro išvadą, kad Institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną 2021 m. vasario 1 dienos turi būti panaikintas kaip nepagrįstas bei prieštaraujantis teismų praktikai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į L. Š. skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad dėl L. Š. pareiškimo jai buvo pateiktas atsakymas, reg. Nr. 30-S-1143, kad informacija vertinimui dėl galimai vykdomos nelegalios prekybos ir įtartinų asmenų perduota Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos specializuotiems padaliniams, kadangi Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 1-ajame veiklos skyriuje buvo gautas L. Š. pareiškimas Nr. 30-AP-143, kuriame nurodyta, kad nakties metu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įtartini asmenys važinėjasi mašinos, kažkas yra perduodama iš rankų į rankas. 2021 m. sausio 29 d. tikslinant įvykio aplinkybes dėl gauto L. Š. pareiškimo, ROIK 200058743, bendrauta su L. V., kuris paaiškino, kad ėjo pas buvusią draugę Ž. R., kuri gyvena į koridorių tik įėjus pirmos durys kairėje pusėje ((duomenys neskelbtini) butas dešinėje, prie balkono). L. V. paaiškino, kad jis į Ž. R. duris pabeldė tris kartus, buto durų niekas neatidarė, tuomet jis su draugu G. S. nuėjo į bendro naudojimo balkoną parūkyti ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. L. V. paaiškino, kad su savimi nieko draudžiamo neturėjo ir iš niekieno neprašė laužtuvo. L. V. nurodė, kad daugiau pas Ž. R. nebeis. Nustatyta, kad L. V. ir G. S. veiksmuose nėra įžvelgiama administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 488 straipsnį (viešosios rimties trikdymas), kadangi ANK 488 straipsnyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 52 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybe, poilsį ar darbą. Šiuo atveju, jei ir buvo keliamas triukšmas, asmenų veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo požymių, kadangi asmenys bendro naudojimo koridoriuje buvo dienos metu, t. y. apie 14:00 val., todėl vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta. Administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tvirtinama, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl su L. Š. skundu nesutinka ir prašo palikti Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK priimtą nutarimą nepakeistą, skundo netenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėja L. Š. prašė jos skundą tenkinti, nes policijos veiksmuose įžvelgia piktnaudžiavimą tarnyba ir visišką neveikimą. Dėl jos pateikto dėl 2021 m. sausio 28 d. įvykio jokie veiksmai neatlikti, neapklausti jokie įvykį matę asmenys, tarp jų ir ji pati. Skundas ištirtas per pora dienų. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 13.45 val. būnant namuose su sutuoktiniu J. Š., už buto sienos išgirdo didelį triukšmą – trenksmus, daužymą, šauksmus. Pažiūrėjusi per durų akutę, pamatė du asmenis, kurie daužė gretimo (duomenys neskelbtini) buto duris. Nuo smūgių pradėjo drebėti ir jos bute esanti sekcija ir joje buvę indai. Ji labai išsigando, kad nebūtų bandoma įsibrauti ir jos butą, nes butas šalia, o koridorius bendro naudojimo, todėl iškvietė policiją. Ji pati įleido atvykusius policijos pareigūnus į koridorių ir matė, kaip, pamatęs policijos pareigūnus, vienas asmuo nubėgo į bendro naudojimo balkoną, o kitas – į tualetą. Buvo du, juodai apsirengę, kapišonus užsidėję, vyrai, kurių amžiaus neįsidėmėjo. Įleidusi policijos pareigūnus, pati nuėjo į savo butą. Po kurio laiko pas ją atėjusi policijos pareigūnė matė, kad ji yra labai susijaudinusi, prašė ją nusiraminti. Policijos pareigūnai surado tuos du asmenis, tačiau su jais pasikalbėję, juos paleido. Mano, kad nutarimas turi būti panaikintas, nes, nors viskas vyko diena, tačiau viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Tiek jos, tiek jos sutuoktinio bei viską mačiusio A. Z. ramybė buvo sutrikdyta. Juo labiau, kad (duomenys neskelbtini) bute nuolat vyksta įtartini įvykiai, lankosi neaiškūs asmenys, atvažiuoja automobiliai, perduodami įtartini paketai. Dėl ten kylančio triukšmo ne kartą kviesta policija, tačiau jokių veiksmingų priemonių nesiimama.

Teismo posėdyje liudytojas J. Š. paaiškino, kad 2021 m. sausio 28 d. buvo grįžęs iš darbo po naktinės pamainos ir tikėjosi pailsėti. Tačiau apie 13.40-13.45 val. į kaimyninio (duomenys neskelbtini) buto duris kažkas pradėjo agresyviai belstis. Girdėjosi šauksmai, daužymas. Triukšmas buvo labai didelis, todėl nebegalėjo ilsėtis, patyrė stresą. Žmona pažiūrėjo per durų akutę ir jam viską papasakojo. Triukšmas su pertraukomis truko apie 10-15 min. Girdėjo, kad dar asmenys ėjo į (duomenys neskelbtini) butą, kažko prašė. Girdėjo, kaip krito metalas. Po įvykio matė, kad nulaužta to buto rankena, nudraskyta spyna. (duomenys neskelbtini) buto niekas neatidarė. Žino, kad jame gyvena vaikinas, tačiau jo tapatybės nežino. Tame bute dažnai vyksta vakarėliai, sklinda triukšmas. Policija dėl pastarojo įvykio jo neapklausė, pareiškimo nesiūlė rašyti, nors jis yra nukentėjęs. Pagal policijai kitus rašytus pareiškimus jis buvo apklaustas tik vieną kartą.

Teismo posėdyje liudytojas A. Z. paaiškino, kad yra Š. šeimos draugas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 28 d. apie 13.30-14.00 val. buvo namuose, išėjo į bendro naudojimo koridorių padžiauti skalbinių. Tarp jo namo ir namo, kuriame gyvena Š., 5-7 metrai, todėl jam gerai matosi, kas vyksta to namo 3 aukšto koridoriuje. Matė, kaip į 3 aukšto, kuriame gyvena Š., bendro naudojimo balkoną įėjo du asmenys, kurie buvo užsidėję kapišonus. Vienas jų buvo panašus į jam žinomą nusikaltėlį P., kuris, kiek žino, užsiima narkotikų platinimu. Matė kaip šie asmenys iš balkono nuėjo prie (duomenys neskelbtini) buto. Jie buvo agresyviai nusiteikę – buto duris daužė kumščiais, spardė, šaukė, grasino, kad duris išlauš. Triukšmas girdėjosi labai aiškiai ir plačiai. Jis pats labai išsigando. Matė, kaip asmenys įėjo į balkoną, po to vėl grįžo į koridorių ir toliau daužė duris. Taip pat matė, kaip jie ėjo prie (duomenys neskelbtini) buto, kažko prašė. Girdėjo, kaip sakė „ar turite“. Durų daužymas vyko apie 10 min. Jis norėjo kviesti policiją, bet dėl išgąsčio negalėjo rasti telefono. Tačiau tada jam paskambino L. Š. ir pasakė, kad ji iškvietė policiją ir paprašė pažiūrėti, kada ši atvyks. Po to matė, kaip atvykę policijos pareigūnai pakalbėjo su tais dviem vyrais ir juos paleido. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja žino iš matymo. Pas jį dažnai lankosi neaiškios reputacijos asmenys. Po įvykio matė, kad šio buto durų rankena buvo išplėšta. Po įvykio nebuvo apklaustas. Jis yra rašęs pareiškimus policijai dėl galimai (duomenys neskelbtini) bute vykdomų nusikalstamų veikų – narkotinių medžiagų platinimo. Po šio įvykio kartu su L. Š. važiavo į policiją rašyti pareiškimo, tačiau policijos pareigūnai ją atkalbinėjo tai daryti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Ž. R. paaiškino, kad L. Š. pažįsta iš matymo, su ja bendravo seniai. L. V. ir G. S. pažįsta. Su L. V. yra draugavusi apie mėnesį, tačiau 2020 m. pavasarį susipyko ir daugiau nebendravo. Yra gyvenusi (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. (duomenys neskelbtini) bute niekada negyveno. Įvykio metu ji jau gyveno 5 aukšte bute (duomenys neskelbtini). Į jį persikėlė 2020 m. gruodžio mėn. Apie įvykį nieko nežino, tik iš policijos pareigūnų susižinojo, kad yra kviečiama į teismą. Girdėjo, kad į (duomenys neskelbtini) butą buvo bandoma įsilaužti. L. V. nežinojo, kad ji yra pakeitusi gyvenamąją vietą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. V. paaiškino, kad jis pažįsta Ž. R.. Su ja susipažino 2020 metų vasarą, bet vėliau jis išvažiavo į užsienį, todėl grįžęs norėjo su ja susitikti. Žinojo, kad ji gyvena lyg ir (duomenys neskelbtini) name, II aukšte, buto numerio nežino – butas kairėje pusėje. Pas Ž. R. ėjo su draugu G. S.. Nuėjo dienos metu, pabeldė į buto duris. Beldė gal 2 minutes, tačiau durų niekas neatidarė, todėl jie nuėjo į balkoną parūkyti. Durų nedaužė, nelaužė, nešaukė. Jokie kaimynai pažiūrėti nebuvo išėję. Prie (duomenys neskelbtini) buto nebuvo, jokių asmenų iš šio buto nepažįsta. R. kaimynų nepažįsta. Laužtuvo niekieno neprašė. Kol rūkė, atvažiavo policija ir juos sulaikė. Jie buvo tame aukšte, kuriame juos sulaikė policija, mano, kad tai buvo II aukštas. Prieš ateinant, matė kaip iš laiptinės išėjo du vaikinai.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. N. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute, tačiau nežino, kas įvyko 2021 m. sausio 28 d., nes tuo metu nebuvo namuose. Kas laužėsi į jo butą nežino. Tik grįžęs pamatė, kad jo buto durys laužtos ir sugadintos. Tačiau kas tai padarė nežino, į policiją nesikreipė. Anksčiau buvo laužtasi ir kitų butų duris, ne tik į jo. Nei V., nei S., nei Z. nepažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 567 straipsnio 1-2 dalis, pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pareigūnas privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 1-2, 4 dalys).

Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Kaip matyti iš skundžiamo 2021 m. vasario 1 d. nutarimo, administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2021 m. sausio 28 d. gautą L. Š. pareiškimą nutarta nepradėti, motyvuojant tuo, kad, jei šiuo atveju ir buvo viešosios rimties trikdymas, asmenų veiksmuose nenustatytas administracinis nusižengimas, kadangi asmenys bendro naudojimo koridoriuje buvo dienos metu, t. y. apie 14:00 val.

ANK 488 straipsnis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą, t. y. už šauksmus, švilpimus, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Taigi, pagal straipsnio dispoziciją, šio administracinio nusižengimo padarymui dienos metu iki 19 val., yra būtina nustatyti šiuos objektyvius požymius, t. y. pažeidėjo elgesį (šauksmus, švilpimus, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus) bei viešą vietą. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Be įprastų ir visuotinai suprantamų viešųjų vietų, tokių kaip stadionas, gatvė, sankryža, prekybos centras ir pan., teismai viešosiomis vietomis pripažįsta ir namo bendro naudojimo koridorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byla Nr. 2K-796/2007).

Šiuo atveju 2021 m. vasario 1 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2021 m. sausio 28 d. L. Š. pareiškimą, motyvuojant tuo, kad jei ir buvo viešosios rimties trikdymas, jis vyko bendro naudojimo koridoriuje dienos metu, t. y. apie 14:00 val. Taigi, Institucija nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos ne dėl to, kad asmenų elgesys negalėjo trikdyti viešosios rimties, nes institucija šio fakto iš esmės net nesiaiškino, tačiau dėl to, kad viskas vyko dienos metu. Vis tik, namo bendro naudojimo koridorius (ypač, kad sprendžiant iš butų numeracijos, tai koridorinės sistemos namas), pagal teismų praktika yra viešoji vieta, todėl administracinio nusižengimo teisena turėtų būti pradedama ir tuo atveju, jeigu ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai buvo padaryti dienos metu. Todėl vien dėl pastarosios aplinkybės administracinio nusižengimo teisenos šiuo atveju nebuvo galima atsisakyti pradėti.

Atsakomybei pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nustatyti būtina, kad dėl pažeidėjo veiksmų atsirastų šioje dalyje įvardintos pasekmės – būtų faktiškai sutrikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad viešoji tvarka sutrikdoma ir tada, kai dėl pažeidėjo veiksmų trikdoma bent vieno asmens ramybė, poilsis ar darbas (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-122-397/2021).

Nors šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į policiją dėl triukšmo bendro naudojimo koridoriuje, kas galimai patvirtina, kad triukšmas trikdė bent jau jos ramybę, tačiau Institucija nesiaiškino šių aplinkybių, neapklausė nei pareiškėjos, nei triukšmą girdėjusį jos sutuoktinį, kuris, beje, nurodė, kad dėl triukšmo buvo sutrikdyta ir jo ramybė, jis patyrė stresą, nesaugumo jausmą, t. y. galimai yra nukentėjęs. Neapklaustas ir pareiškėjos nurodytas liudytojas. Taip pat pareigūnai savarankiškai nesiėmė jokių priemonių pareiškėjos nurodytam faktui išsiaiškinti – neapklausė jokių kitų asmenų (taip pat ir pareiškėjos kaimynų), kurie taip pat galėjo girdėti triukšmą ar žinoti kitų nusižengimui išaiškinti reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas galimas remiantis ir liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Šiuo atveju jokie liudytojai nebuvo apklausti. Apskritai, apart to, kad buvo pasikalbėta su pačiais nusižengimo padarymu įtariamais asmenimis, jokie įrodymai nebuvo renkami, įvykio vieta ir (duomenys neskelbtini) buto durys neapžiūrėtos, nors tiek pareiškėja, tiek liudytojai J. Š., A. Z., D. N. patvirtino, kad įvykio metu jos buvo sugadintos, tačiau nebuvo aiškinamasi ar tikrai jos buvo sugadintos to įvykio metu.

Administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas, arba atsisakymas pradėti šią teiseną ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turi būti motyvuotas bei pagrįstas turimais ar surinktais duomenimis, kurie neginčijamai leistų daryti išvadą, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, tokiai reikšmingai išvadai padaryti būtina turėti ar surinkti pakankamą kiekį duomenų, ko šiuo atveju tyrimą atlikusi institucija nepadarė. Tačiau pažymėtina, kad teismas neatlieka ikiteisminio tyrimo ir, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nerenka įrodymų, nenustatinėja nusižengimo padarymo fakto, nesprendžia, kas gali būti kaltas dėl galimai padaryto nusižengimo, nes rinkti įrodymus, nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, yra pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, kompetencija. Teismas negali ir vadovauti administracinio nusižengimo tyrimui bei pareigūnams duoti valdingų nurodymų, nes pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, nėra pavaldus teismui ir veikia savarankiškai savo kompetencijos ribose. Todėl teismas negali nurodyti pareigūnui kokius tyrimo veiksmus (taip pat ir pareiškėjos nurodytus) jis privalo atlikti, kokius asmenys privalo traukti atsakomybėn ir kaip juos nubausti. Teismas tik nustato, ar institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nustatęs priešingas aplinkybes, pasiūlo institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pašalinti šiuos trūkumus, atliekant papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Todėl teismas negali tenkinti pareiškėjos prašymo dėl L. V. bei G. S. pripažinimo kaltais pažeidus ANK 488 straipsnį bei atsakomybės jiems taikymo. Tačiau šiuo atveju išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes bei nustatyti, kad tikrai šiuo atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, galima tik tęsiant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių teismas atlikti negali, bei renkant papildomus duomenis. Todėl nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui tęsti.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. vasario 1 d. nutarimą (ROIK:21128101033) panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė