Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 14 d. nutarties K. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Institucija) 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22654-2020, ROIK: 20122967803, K. L. buvo nubaustas 50 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 188 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 18 d., apie 23.47 val., (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai leido muziką, tokiais savo veiksmais trikdydamas kitų asmenų ramybę ir poilsį. Šia neteisėta veika K. L. pažeidė ANK 488 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas K. L. skundą dėl Institucijos nutarimo ir spręsdamas dėl jo nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė liudytojus bei ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą. Taigi apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos detaliai aprašė skundžiamoje nutartyje, palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas, skundžiamoje nutartyje aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, o taip pat ir tų įrodymų įvertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus ir išsamiai argumentavo savo sprendimą. Su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui (pareigūnui) nėra privalomos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Taigi vien tai, kad K. L. nesutinka su padarytomis išvadomis, nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

10. ANK 488 straipsnis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių nei dėl paties nusižengimo fakto, nei dėl K. L. kaltės padarius jam inkriminuotą ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nors K. L. savo kaltę neigia, šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog jis Institucijos nutarime, kurį paliko galioti apylinkės teismas, nurodytu metu ir vietoje, būdamas atsakingu už baro veiklą asmeniu, neužtikrino, kad iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindanti muzika netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės ir poilsio, t. y. nesiėmė priemonių, kad minėto baro keliamas triukšmas netrikdytų viešosios rimties, ką patvirtina skundžiamoje nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstyti bei įvertinti įrodymai: 2020 m. rugsėjo 18 d. 23.02 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas anoniminis gyventojo pranešimas, policijos pareigūno A. I. tarnybinis pranešimas bei duoti paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. M. ir S. K. duoti paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kurie iš naujo nebekartojami, juolab kad skundžiamos teismo nutarties turinys yra žinomas ir pačiam pareiškėjui, kuris apeliaciniame skunde jokių naujų, dar nežinomų ir apylinkės teismo neįvertintų aplinkybių nenurodė. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šių duomenų visiškai pakanka K. L. kaltei dėl viešosios rimties trikdymo konstatuoti.

13. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. 23.02 val. bendrosios pagalbos telefonu policijoje buvo gautas bei registruojamų įvykių registre užregistruotas anoniminis gyventojo pranešimas, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ iš lauko terasos sklinda garsi muzika, trukdo poilsį. 23.39 val. išsiųstos pajėgos K1712, atvykimo laikas 23.47 val. Policijos pareigūnams nuvykus minėtu adresu buvo užfiksuota, kad triukšmas sklido iš baro lauko terasos, ten buvo pastatyta didelė garso kolonėlė. Šias aplinkybes patvirtino tiek liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti pareigūnų A. I. ir R. M. parodymai, tiek A. I. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, neišlipus iš automobilio visoje gatvėje girdėjosi garsi muzika, o asmuo, kuris pripažino esantis atsakingas už baro veiklą, iš karto pradėjo ginčytis ir aiškinti, kad jokio pažeidimo nedaro, muzika niekam netrukdo ir neaišku, ką čia veikia pareigūnai, jei jie neturi triukšmo matavimo prietaiso. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, netikėti ar abejoti minėtų liudytojų parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo, kadangi jie papildo vieni kitus bei atitinka kitus bylos įrodymus, be to, nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei pareiškėjo apeliaciniame skunde, nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti tiesiogiai triukšmo nakties metu faktą užfiksavusių liudytojų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Ta aplinkybė, jog Institucijos nutarime nurodyta, jog muzika grojo bare „(duomenys neskelbtini)“, o pareigūnai nurodė apie triukšmo sklidimą iš baro terasos, aukštesniojo teismo vertinimu, padaryto nusižengimo kvalifikacijai reikšmės neturi. Todėl darytina išvada, kad Institucijos nutarimu, kurį paliko galioti skundžiama nutartimi apylinkės teismas, K. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, jo padarytas nusižengimas visiškai įrodytas ir aukštesniajam teismui abejonių nekelia.

14. Nors pareiškėjo teigimu, nesant įvardintų konkrečių nukentėjusiųjų, negalima teigti, kad faktiškai atsirado ANK 488 straipsnio 1 dalyje įvardintos pasekmės - faktiškai sutrikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas, tačiau kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, byloje nustatytos aplinkybės, jog apie iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančią garsią muziką anonimiškai pranešęs gyventojas buvo priverstas kreiptis į policiją, tik patvirtina, jog dėl iš baro sklindančios muzikos buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui ir kad garsi muzika grojo beveik valandą – 2020 m. rugsėjo 18 d. nuo 23.01 val. iki 23.47 val., t. y. nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu. Kaip jau minėta, policijos pareigūnai, atvykę pagal anoniminį pranešimą, taip pat patvirtino, jog keliamas triukšmas buvo girdimas net važiuojant gatve, todėl yra akivaizdu, kad sklindanti muzika, galėjo trukdyti šalia gyvenantiems asmenims ilsėtis nakties metu.

15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei K. L. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinio skundo argumentai K. L. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.