Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trupulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K., J. K., antstolė Nijolė Jutkienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas (pareiškimas), teismui pateiktas vadovaujantis CPK 667 straipsniu (dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo), nagrinėtinas CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014), tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi nutarė iš antstolės išreikalauti vykdomąją bylą, pareiškėjos prašymas išnagrinėtinas per 7 dienas nuo vykdomosios bylos gavimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, žodinis nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Teisme 2016 m. liepos 1 d. iš antstolės buvo gauta vykdomoji byla Nr.0092/15/0145, susijusi su pareiškimo nagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei vykdomosios bylos Nr. 0092/15/0145 medžiagos duomenys patvirtina, kad antstolė Nijolė Jutkienė 2015 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-6650 priėmė vykdyti Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarės 2015 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LG-3651 dėl 3 521,53 EUR skolos, 0,5 procento delspinigių nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už skolos sumą, kurą sumokėti praleistas terminas, iki visiško prievolės įvykdymo išieškojimo iš skolininko L. K. išieškotojo R. B. naudai (vykd. b. l. 82).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje antstolė Nijolė Jutkienė neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, dėl to priverstinio vykdymo veiksmus atliko nesilaikydama antstolio veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų.

Vykdymo proceso teisės normomis nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų vykdomas ir nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrai su kitas asmenimis nuosavybės teise nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Vykdomosios bylos Nr. 0092/15/0145 medžiagos duomenys patvirtina, jog vykdydama jau minėtą vykdomąjį įrašą, antstolė nusprendė 2016 m. birželio 9 d. raštu Nr. 0092/15/01454/S-6037 pasiūlyti išieškotojui, skolininkui bei suinteresuotam asmeniui J. K. per 30 (trisdešimt) dienų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (vykd. b.l. 3). Išieškotojas, 2016 m. birželio 20 d. kreipdamasis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, antstolės nustatyto termino nepraleido.

Teismas pažymi, jog CPK 613 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Tai reiškia, kad antstolės pasiūlymas išieškotojui, skolininkui bei suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo turi būti teikiamas tik patvarkymu. Atsižvelgiant į tai, minėtas antstolės raštas negali būti vertinamas kaip vykdymo proceso dalyviams pateiktas įstatymo reikalavimus atitinkantis pasiūlymas, todėl jo pagrindu pateiktas pareiškimas negali būti tenkinamas, juo labiau kad minėtu raštu kreipdamasi į vykdymo proceso dalyvius, antstolė nustatė ne visus tokiam pasiūlymui pateikti reikšmingus duomenis.

Iš minėto antstolės rašto, kuriuo vykdymo proceso dalyviams buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo bei vykdomosios bylos Nr. 0092/15/0145 medžiagos matyti, jog prieš teikdama pasiūlymą antstolė patikrino: Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis ir nustatė, kad skolininkas L. K. nuo 2006 m. gegužės 20 d. yra susituokęs (vykd. b.l. 80); Lietuvos Respublikoje apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą ir nustatė kad skolininkas L. K. užsiima individualia veikla (76 vykd. b.l.), skolininko sutuoktinė J. K. iki 2017 m. lapkričio 20 d. yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna nuolatinę išmoką – motinystės pašalpą (vykd. b.l. 44); Nekilnojamojo turto registrą ir nustatė, kad skolininkui L. K. ir jo sutuoktinei J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 45-46). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad L. K. ir J. K. turi įsiskolinimą už įsigytą turtą, todėl prieš pateikdama pasiūlymą vykdymo proceso dalyviams, antstolė turėjo išsiaiškinti, ar skolininko kreditorius sutinka, kad šioje vykdomojoje byloje išieškojimas būtų nukreiptas į šį turtą, kad būtų aišku, ar šiame turte skolininko dalis gali būti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0092/15/0145 nėra duomenų, kokiu būdu yra apsunkintas skolininkui L. K. ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Linos ir J. K. turtas yra įregistruotas kaip šeimos turtas.

Kasacinis teismas išaiškino, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Turtui šeimos turto teisinis režimas taikytinas tuo atveju, kai turtas atitinka šeimos turtui taikytinus CK 3.84 straipsnio 2 dalies kriterijus, ir nesiejamas su nuosavybės teise į turtą. Šeimos turto teisinį statusą galima naudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010). Nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), viešajame registre nuo 2015 m. gegužės 22 d. yra įregistruoti kaip L. K. ir J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, o nuo 2015 m. liepos 14 d. registre buvo išviešinta, jog tai šeimos turtas. Teismas pažymi, kad antstolei 2016 m. vasario 26 d. areštuojant minėtą turtą (vykd. b.l. 39-41), registre buvo išviešinta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 3.85 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Be to, iš vykdomosios bylos Nr. 0092/15/0145 medžiagos neaišku, ar antstolė patikrino skolininko ir jo sutuoktinės VĮ „Regitra“ duomenis, kadangi tokių duomenų vykdomojoje byloje nėra, nors minėtame 2016 m. birželio 9 d. rašte Nr. 0092/15/01454/S-6037 nurodoma, kad registruotino kilnojamojo turto skolininkas neturi, o apie jo sutuoktinei priklausantį/nepriklausantį registruotiną kilnojamąjį turtą nėra nurodoma.

Įvertinęs visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 593, 666-667, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo R. B. pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.