Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjų M. J. ir T. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. J. ir T. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Š. ir (duomenys neskelbtini) notaro biurui dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai M. J. ( buv. Š. ) ir T. Š. yra suinteresuoto asmens R. Š. vaikai ( jų gimimo liudijimai ) ir jo motinos T. Š. vaikaičiai. R. Š. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) metais. T. Š., gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Kelmės PSPC pateikta ( 73 l. ) pažyma patvirtina, kad T. Š. (duomenys neskelbtini) buvo leista pagal sveikatos būklę vairuoti transporto priemones ( 74 l. ).

Paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. Š. ( 3 l. ), turėjusiam vieną sūnų R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ( 4 l. ), notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė jo sutuoktinė ( 5 l. ) T. Š. ( 2 l. ), kuriai kaip sutuoktinei priklausė 1 / 2 dalis bendro turto, įgyto santuokoje ( 22-31 l. ). Jai pagal prašymą ( 1 l. ) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į P. Š. turtą – 1 / 2 dalį garažo (duomenys neskelbtini), 1 / 2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini). ir atitinkamos teisės ( 10 p. ir 11 p., neaptariama – 32-43 l. ).

Paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus T. Š. ( 5 l. ), turėjusiai vieną sūnų R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ( 5 l. ), notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą 2023-03-15 pateikė jos sūnus R. Š. ( 2 l. ). Tos pačios kovo 15 d. sutartimis jis T. Š. ( 3 l. ) ir M. Š. ( 4 l. ) dovanojo po vieną ketvirtąją dalį paveldėjimo teisių į T. Š. turtą po jos mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas šioje byloje nėra išduotas.

Byloje pareikštas reikalavimas Lietuvos CK 5.30 str. 1 d. ir 5.31 str. 4 d. tvarka ( taip nurodoma pareiškime ) patvirtinti T. Š. 2023 m. gruodžio 1 dieną surašytą testamentą, kuriuo ji visą ... turtą paliko pareiškėjams lygiomis dalimis ( 2 l. ). Testamente ( originalas 9 l. ) nurodyta ( klausimo sprendimui teisiškai nereikšmingos teksto dalys praleidžiamos ), kad „aš T. Š. parašiau šį testamentą, noriu palikti savo dalį anūkams M. Š. ir T. Š. lygiomis dalimis savo turto, kurį užgyvenau per savo gyvenimą. Testamentas surašytas 2023 metų gruodžio pirmą dieną“.

Lietuvos CK 5.30 str. nustatyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių ( 1 d. ). Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti išbraukimai nedaro testamento negaliojančio. Galioja sąlygos, kurias per klaidą testatorius išbraukė, o vėliau savo ranka padarė prierašą, kad šios sąlygos buvo išbrauktos per klaidą. Jeigu testamente per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai, testamentas galioja; galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų ( 2 d. ). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti Lietuvos CK 5.34 str. nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas ( 4 d. ).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 straipsnyje įvirtinta privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis ( LAT 2004-11-03 nutartis 3K-3-581/2004; 2015-01-16 nutartis Nr. 3K-3-87-248/2015 ). Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka Lietuvos CK 5.30 str. nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų ( LAT 2004-03-22 nutartis Nr. 3K-3-218/2004; 2013-12-06 nutartis Nr. 3K-3-643/2013 ).

Byloje ginčas dėl testamento ne/patvirtinimo kyla dėl dviejų aplinkybių – jog iš testamento turinio T. Š. valia nėra aiški, taip pat neaiškus jo surašymo laikas ir vieta ( pvz., 71 l. ). Dėl kitų turinčių reikšmės klausimo sprendimui aplinkybių ( kad jis surašytas T. Š. ranka ir jos pasirašytas; kad jame yra visi kiti reikiami rekvizitai; kad jo surašymo metu T. Š. būklė, t. y. gebėjimas išreikšti valią abejonių nekelia ) nei ginčo, nei reikšmingų įrodymų nėra ir dėl jų teismas nepasisako.

Todėl pirmiausiai sprendžiamas svarbiausias byloje klausimas dėl testatorės valios išreiškimo. Teismo vertinimu, šio klausimo sprendimui reikšmingas testamento tekstas yra „parašiau testamentą... palikti savo dalį anūkams... lygiomis dalimis savo turto“. Tokį tekstą pareiškėjai traktuoja kaip viso turto palikimą jiems, o suinteresuotas asmuo – kaip neaiškų, iš kurio negalima suprasti tikrosios mirusiosios valios. Šiame ginče teismas visų pirma sutinka su suinteresuoto asmens R. Š. atstovės nuomone, kad reikalavimas ne tik patvirtinti testamentą pagal CK 5.31 str. 4 d., bet ir nustatant, kad juo visas turtas paliekamas pareiškėjams ( 2 l. ), faktiškai reiškia antrą reikalavimą ( kuris formaliai nepareikštas ) dėl testamento turinio išaiškinimo. Tai savaime rodo pripažinimą šį turinį esant neaiškiu, ką patvirtina suinteresuotų asmenų R. Š. ir notaro ( pažymėtina – nesuinteresuoto šios srities specialisto ) pozicija.

Vertindamas aptariamą tekstą teismas konstatuoja, kad valios dalis – palikti anūkams lygiomis dalimis – yra išreikšta vienareikšmiškai aiškiai. Tačiau tekstas „savo dalį... savo turto“ ( t. y. kokį turtą ) gali būti suprantamas keliomis prasmėmis, kurioms aiškinti taikytinos Lietuvos CK 6.193 str. taisyklės. Pagal jas sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys ( 1 d. ). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos ( 2 d. ). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė ( 3 d. )... Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius ( 5 d. ).

Todėl pagal vieną traktavimą tekstas „savo dalį... savo turto“ galėtų būti suprantamas kaip tam tikra dalis viso savo turto, tačiau toji dalis nėra nurodoma ir tokia valia iš principo negalėtų būti vykdoma ( kaip ir nurodė notaras ).

Pagal kitą ( pareiškėjų ) traktavimą tekstas galėtų būti suprantamas, kad paliekamas visas turtas, nes, kaip nurodė pareiškėjų atstovas, jokio bendro su kitais asmenimis turto T. Š. neturėjo, ką patvirtina NTR duomenys ( 39-43 l., kt. ). Tačiau tokiam aiškinimui prieštarauja tekstas „savo dalį“. Čia teismas sutinka su R. Š. atstovės nuomone, kad bet kokia protingam žmogui ( juo labiau, kad T. Š. dirbo (duomenys neskelbtini), todėl, preziumuojama, turėjo profesinės patirties su tekstais ), visą turtą turinčiam tik asmeninės nuosavybės teise, kažkodėl savo dalies nurodymas nėra nei įprastas ( tokiu atveju nurodoma – visą savo turtą, o ne savo dalį ), nei paaiškinamas pagal protingo civilinių santykių dalyvio elgesio standartus. Šioje vietoje atsižvengtina, kad T. Š. turėjo tik vieną vaiką – R. Š., su kuriuo palaikė santykius ( kiek jie buvo artimi, jau nebe šios bylos klausimas, tačiau vien liudytojos B. A. nurodomas šašlykų kepimas patvirtina pakankamai artimą bendravimą ). Niekas net nebandė įrodinėti priešingai ( kad T. ir R. Š. nebendravo, buvo susipykę ir pan. ), o juo labiau – kad T. Š. iki mirties bet kokia forma būtų išreiškusi valią atimti vieninteliam sūnui paveldėjimo teisę. Priešingai – jai artimos sesuo Z. V. ir kaimynė B. A. patvirtino, kad apie tai T. Š. niekada nekalbėjo, o B. A. – kad sakydavo viską paliksianti visiems trims ( R. Š., T. Š. ir M. Š. ), kuriuos visus vadino vaikais. Todėl teismas vertina, kad nei pagal tekstą ( „savo dalį“ ), nei pagal giminystės laipsnį ( R. Š. buvo vienintelis T. Š. sūnus, t. y. artimiausio laipsnio kraujo giminaitis ), nei pagal jų santykius ( aptarta aukščiau ) negalima daryti išvados, kad aptariamas tekstas reiškia mirusiosios valią pareiškėjams palikti visą turtą.

Šioje vietoje atsižvelgtina, kad T. Š. mirties metu turėtas turtas buvo „užgyventas per gyvenimą“ ( kaip nurodoma testamente ) ne vienos T. Š., o kartu su sutuoktiniu P. Š., kuriam (duomenys neskelbtini) mirus jo dalį bendrame turte ji paveldėjo pagal įstatymą, t. y. pirmos eilės įpėdiniui ( Lietuvos CK 5.11 str. 1 d. 1 p. ) R. Š. nesikreipus dėl palikimo priėmimo. Teismo nuomone, šis faktas patvirtina, kad ne R. Š. buvo pasyvus dėl tėvo palikimo, nes nėra jokio jo susitarimo su T. Š. dėl palikimo dalybų paveldėjimo byloje ( kaip vertina pareiškėjų atstovas ), o priešingai – kad toks ( tik labiausiai tikėtina, jog žodinis ) susitarimas – priimti palikimą vienai T. Š., nes po jos mirties visas turtas turėtų atitekti vieninteliam sūnui - neabejotinai turėjo būti, nes priešingu atveju R. Š. nebūtų pagrindo palikimo nepriimti pačiam.

Tokiu atveju, ypač atsižvelgiant į T. Š. asmenybę ( neturinti teisinio išsilavinimo ir patirties ) ir įprastą praktiką ( dažnai asmenys turtą laiko bendru su jau mirusiu sutuoktiniu ) teismas labiausiai tikėtinu laiko vertinimą, jog tekstas „savo dalį“ turėtų būti suprantamas kaip „savo dalį bendrame su mirusiu sutuoktiniu P. Š. turte“, t. y. pareiškėjams lygiomis dalimis – po 1 / 4 - paliekama 1 / 2 dalis viso turto, kas faktiškai ir padaryta 2023-03-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis. Tačiau dėl toliau aptariamų argumentų ši kaip labiausiai tikėtina versija laikoma reikšminga tik vertinant ginčą pagal Lietuvos CK 1.5 str. taisykles ( dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo, vykdant mirusiosios valią ).

Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes ( LAT 2011-12-22 nutartis Nr. 3K-3-539/2011 ). Pagal Lietuvos CK 5.30 str. 2 d. nuostatas asmeninio testamento sąlygos galioja, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų. Testatoriaus valia turi būti aiški, o tvirtinant tokio turinio testamentą teisme, visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis gali būti įrodinėjami fakto klausimai ( Vilniaus apygardos teismo 2012-04-30 nutartis Nr.2A-341-340/2012 ). Teksto klaidos, netikslumai neturi reikšmės, jeigu iš testamento turinio yra aiški testatoriaus valia, t. y. valia yra aiškiai ir kategoriškai išreikšta. Jei pateiktas tvirtinti dokumentas neatitinka įstatyme nustatytų asmeninio testamento turinio reikalavimų, teismai netenkina tokio prašymo pagal Lietuvos CK 5.31 str. 4 d. ( LAT 2004-03-22 nutartis Nr. 3K-3-218/2004 ).

Pagal civiliniame procese taikomas įrodinėjimo taisykles faktą ( šiuo atveju – tikrąją testatorės valią ) galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įprastai faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Tačiau pagal aukščiau aptartą teismų praktiką vertinama, kad tvirtinant asmeninį testamentą ši taisyklė ( dėl labiau ar mažiau tikėtino valios išaiškinimo ) negali būti taikoma – arba pagal pateiktus įrodymus mirusiojo valia nustatoma vienareikšmiškai aiškiai ( pagal Lietuvos CK 5.18 str. 2 d. taisykles ir kt. ) arba, negalint to padaryti, testamentas netvirtinamas vertinant, kad jo turinys nesuprantamas ( Lietuvos CK 5.16 str. 1 d. 3 p. ) ir tokio trūkumo asmeniui mirus pašalinti nebegalima. Tai reiškia, kad teisės aktų nustatyta speciali testatoriaus valios išreiškimo forma ( notariškai ar jam prilygintai patvirtintu testamentu ) skirta užtikrinti, jog tikroji valia ( t. y. kad asmuo veiksnus, jo valia vienareikšmiškai aiški, neleistinai neįtakota ir pan. ) bus išreikšta tinkama forma ( reikalavimus atitinkančiu testamentu, kurio turinys nekelia abejonių ). Todėl pasirinkdamas asmenio testamento surašymą asmuo prisiima ir riziką ( kurią kitu atveju prisiima notaras ) dėl galimų pasekmių, jei toks testamentas pasirodytų neatitinkantis Lietuvos CK 5.30 str. reikalavimų ( kaip teisingai nurodė R. Š. atstovė ). Gi tokio testamento tvirtinimas, kartu išaiškinant labiau ar mažiau tikėtiną jo turinį – asmens valią dėl turto palikimo ( ko ir prašoma šioje byloje ) jau reikštų ne mirusiojo valios įvykdymą ( kaip teigia pareiškėjai ), o jos interpretavimą pagal kažkieno pageidavimus ar teismo suvokimą, kas aiškiai neatitiktų pagrindinio - tikrosios testatoriaus valios įvykdymo – tikslo. Papildomai pažymima, kad pareiškime nurodomas argumentas dėl T. Š. blogos sveikatos būklės nurodomu testamento surašymo metu, t. y. 2022-12-01, dėl ko ji tariamai nesugebėjo kreiptis į notarą ( pareiškimo 17 p. ), yra paneigtas to paties laikotarpio pažyma apie sveikatos būklę, leidžiančią vairuoti automobilį ( 74 l. ). Todėl jokių objektyvių kliūčių, trukdžiusių sudaryti notarinės formos testamentą, nenustatyta ( nors tai savaime ir neturi įtakos vertinant asmeninio testamento sąlygas ).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pateikto tvirtinti T. Š. asmeninio testamento turinys yra neaiškus ( valia dėl paliekamo turto gali būti suprantama skirtingai ), t. y. laikytinas nesuprantamu; jai mirus šio imperatyviai nustatyto trūkumo ( Lietuvos CK 5.16 str. 1 d. 3 p. ) pašalinti nebegalima, todėl tuo pagrindu testamentą patvirtinti atsisakoma ( Lietuvos CK 5.31 str. 4 d. ).

Papildomai pažymima, kad nėra aiškus ir testamento sudarymo laikas. Jame nurodoma data „2023 m. gruodžio 1 d.“ yra aiškiai neteisinga, nes asmuo mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nurodymas, jog suklysta tik dėl metų, t. y. tikroji data 2022 m. 12 mėn. 01 d., nėra pagrįstas jokiais įrodymais - niekas iš apklaustų asmenų nežino, kada testamentas surašytas. Nors toks suklydimas galimas, jis savaime kelia tam tikrų abejonių - įprastai žmonės suklysta įrašydami ankstesnius metus ( ypač sekančių metų pradžioje ), o ne atvirkščiai. Gi liudytojos B. A. parodymai ( jog M. buvo atėjusi pasiskolinti popieriaus lapo ir kaimynė per langą matė T. Š. kažką rašant sausio mėn. pabaigoje, prieš pat jos mirtį ), nors ir yra itin menkos įrodomosios vertės ( tai labiau samprotavimai ), kelia tam tikrų abejonių dėl dokumento surašymo laiko, nes tokiu atveju rašant testamentą atgaline data labiau tikėtinas tikrųjų 2023-ųjų metų ( jei jis rašytas 01 mėn. ) įrašymas. Gi jei testamentas iš tiesų būtų surašytas 2023 m. sausio pabaigoje ( kai T. Š. sveikata turėjo būti itin bloga, nes ji (duomenys neskelbtini) mirė nuo lėtinės ligos ), galėtų kilti abejonių, ar iš dalyvavusios jį surašant ( jei ji tikrai parnešė popieriaus lapą iš B. A. ) M. J. pusės nebuvo nelestinos įtakos testamento turiniui ( Lietuvos CK 5.18 str. 1 d. ). Tačiau nesant bent minimalių patikimų duomenų apie tokius įvykius teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Pareiškimo netenkinant suinteresuotam asmeniui R. Š. iš pareiškėjų lygiomis dalimis ( taip formuluojama, nes bendra suma yra nelyginis skaičius ) priteisiama 1337,05 EUR bylinėjimosi ( advokatės atstovavimo ) išlaidų pagal prašymus ir jas patvirtinančius dokumentus ( 45, 46, 59, 60, 75, 76 l. ), kurios pagal bylos aplinkybes ( ginčo pobūdį, procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, teismo posėdžių skaičių, vietovę, kt. ) nelaikytinos akivaizdžiai per didelėmis ( Lietuvos CPK 98 str. ). Taip pat iš pareiškėjų lygiomis dalimis valstybei priteisiama 13,72 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( Lietuvos CPK 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų M. J. ir T. Š. pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo netenkinti.

Priteisti iš M. J. ir T. Š. R. Š. lygiomis dalimis vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus 05 ct. ( 1337,05 EUR ) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš M. J. ir T. Š. valstybei lygiomis dalimis trylika eurų 72 ct. ( 13,72 EUR ) bylinėjimo išlaidų ( įmokos kodas 5662 ), t. y. po 6,86 EUR.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės Kelmės rūmus.