- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-341-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01876-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė (pran.), Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- V. Š., D. Š.
- Ieškovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. Š., D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams V. Š., D. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir asmeninio testamento patvirtinimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras D. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl termino asmeniniam testamentui patvirtinti atnaujinimo, asmeninio testamento patvirtinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmeninio testamento patvirtinimo; patvirtinti mirusiojo J. Š. asmeninį testamentą, kuriuo jis V. Š. paliko 1/2 (vieną antrąją) dalį patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 50,63 kv.m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dėl Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro D. T. išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų J. Š. įpėdiniams ginčijimo; pripažinti negaliojančiais Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro D. T. 2008-01-23 išduotą V. Š. bei D. Š. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. DT-389) dėl 3/8 dalių patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bei Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro D. T. 2009-01-20 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą V. Š. (registro Nr. DT-254) dėl 1/8 (vienos aštuntosios) dalies patalpos - buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.
Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. Š.. Jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio mėnesį (tikslios datos nepamena), tvarkydama butą, rado mirusio sutuoktinio J. Š. ranka surašytą priešmirtinį asmeninį testamentą. Dėl savo menkų teisinių žinių, o svarbiausia dėl labai sunkios sveikatos būklės negalėjo laiku (ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties) kreiptis į teismą, dėl mirusio sutuoktinio J. Š. asmeninio testamento, kuris atitinka visus įstatymo numatytus reikalavimus (CK 5.30 str.), patvirtinimo. J. Š. prieš savo mirtį surašytame testamente išreiškė valią, kad savo kambarį palieka tam, kas jį palaidos. Šią sąlygą įvykdė pareiškėja. Todėl mano, kad šiuo atveju turėtų būti vykdoma velionio J. Š. valia palikti savo nekilnojamąjį turtą jo asmeniniame testamente nurodytam jį palaidojusiam asmeniui. Nors mirusiojo testamentas ir nebuvo per vienerius metus pateiktas teismui patvirtinti, tačiau atsižvelgiant į visas esmines šios bylos aplinkybes būtų teisinga ir sąžininga minėtą vienerių metų terminą atnaujinti. Kadangi Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro D. T. 2008-01-23 išduotas mirusiojo J. Š. įstatyminiams įpėdiniams V. Š. bei D. Š. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas neatitinka testatoriaus asmeniniame testamente išreikštos valios, šis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, o taip pat ir jai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/8 paveldimą buto dalį, pripažintini negaliojančiais.
Atsakovai V. Š. ir D. Š. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad pagal CK 5.31 str. 4 d. vienerių metų terminas skaičiuotinas ne nuo dokumento suradimo dienos, o nuo testatoriaus mirties dienos. Teismų praktikoje teisinis neišprusimas nėra laikomas svarbia priežastimi įstatymų praleistam terminui atnaujinti. Iš teismui pateikiamų dokumentų matosi, kad ieškovė 2009 m. sausio mėnesį J. Š. palikimo paveldėjimo klausimais pati lankėsi pas notarą, todėl notaras tikrai būtų suteikęs jai kvalifikuotą teisinę konsultaciją. Ieškovė privalėjo žinoti, kad 2008-01-23 atsakovams buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. Tuo metu, kai ieškovei buvo išduodamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (2009-01-20), ieškovė jau žinojo tiek apie asmeninį testamentą, tiek apie atsakovams išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, įstatymo nustatytas terminas užginčyti atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus dar nebuvo pasibaigęs, todėl ieškovė galėjo pateikti teismui bent prašymą dėl termino užginčyti paveldėjimo teisės liudijimus atnaujinimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus r. 6-ojo notaro biuro notaras D. T. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Minėtu ieškiniu ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas ieškovei buvo išduotas 2009-01-20 (t. y. parėjus trims mėnesiams nuo testamento suradimo), tačiau ieškovė apie surastą testamentą notarui nieko neužsiminė, taip pat neprieštaravo dėl paveldėjimo teisės liudijime nurodytos paveldimo turto dalies. Ieškovė į teismą su prašymu patvirtinti minėtą testamentą kreipėsi tik 2009 m. rugpjūčio mėn., t. y. praėjus septyniems mėnesiams nuo minėto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus r. apylinkės teismas 2010-11-30 sprendimu pripažino, kad V. Š. priėmė J. Š. palikimą pagal (duomenys neskelbtini) asmeninį J. Š. testamentą; pripažino negaliojančiais Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro D. T. 2008-01-23 išduotą V. Š. bei D. Š. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. DT-389) dėl 3/8 dalių patalpos - buto, unikalus Nr. 4198-0022-3013:0015, paveldėjimo ir Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro D. T. 2009-01-20 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą V. Š. (registro Nr. DT-254) dėl 1/8 (vienos aštuntosios) dalies patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo liudijimus; kitoje dalyje ieškinio netenkino; iš atsakovų V. Š. ir D. Š. solidariai priteisė ieškovės V. Š. naudai 264,20 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 4,45 Lt pašto išlaidų valstybei; iš ieškovės V. Š. priteisė 4,45 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas konstatavo, jog ieškovė (mirusiojo vyro žmona), atsakovai (mirusiojo tėvo vaikai) įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į mirusiojo J. Š. paliktą turtą 2009-01-20. Ieškovė ginčija savo turtines teises tarp bendraturčių, įgyvendinusių teises į nuosavybę, kilusias J. Š. turto paveldėjimo pagrindu. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika konstatavo, jog „kai reiškiamas ieškinys dėl teisės, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, o ne paveldėjimo teisei nuginčyti CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas senaties terminas, nes tokiu atveju ginčijama ne paveldėjimo teisė, o tos teisės įforminimas, po kurio atsiranda atitinkamas paveldėtojo valdymo, naudojimo ir kitų teisų pasikeitimas, kuris negali atsirasti paveldint turtą.“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009).
Teismas nustatė, kad J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš atsakovų ir liudytojų parodymų, ikiteisminio tyrimo medžiagos, ieškovės, atsakovų pateiktų pareiškimų notarui turinio, teismas padarė išvadą, yra pagrindas tikėti ieškovės paaiškinimu, kada ji surado J. Š. surašytą priešmirtinį laišką – testamentą. Šalys neginčijo, kad raštelis – testamentas – yra surašytas velionio J. Š. ranka; todėl teismas konstatavo, kad tai yra priešmirtinis J. Š. valios išreiškimas tokiu būdu, kokiu jis sugebėjo išreikšti savo valią dėl turto palikimo (J. Š. buvo 7 klasių išsilavinimo). Tiek ieškovė, tiek atsakovai ir liudytojai patvirtino, kad ieškovė įvykdė velionio valią. Teismas sprendė, kad V. Š. pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog įvairiais laikotarpiais nuo 2008-01-24 iki 2010-04-09 ieškovės sveikata buvo sutrikusi rimtai, tačiau teismas jais nesivadovavo, kaip argumentais, kurių pagrindu atnaujinamas terminas ginčyti nuosavybės teisių, kaip to prašo ieškovė. VĮ Registrų centro 2009-01-19 išduotoje pažymoje nurodyta, kad 3/16 buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. Š., 3/16 dalys priklauso D. Š., o 5/8 buto vis dar registruotas mirusiojo J. Š. vardu, kas patvirtina ieškovės paaiškinimus ir jos teisinį neišprusimą, kai po sutuoktinio mirties ji net neregistravo nuosavybės savo vardu. Teismas atsižvelgė į tai, kad notaras išdavė nuosavybės teisių liudijimus, kada jam patogu, ir formavo bylą, kaip jam pavyko, nes tai patvirtina byloje renkamų pažymų datos. Iš bylos medžiagos teismas padarė išvadą, kad tik gavusi paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė sužinojo apie atsakovų palikimo priėmimą, t. y. 2009-01-20. Tokiu būdu ieškovė, kreipdamasi į teismą 2009-08-05 net nepraleido CK 5.8 str. numatyto 1 metų termino ir kadangi, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje yra kitokie šalių teisiniai santykiai, tai teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės pirmąjį reikalavimą ir atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir trečiąjį reikalavimą dėl termino atnaujinimo įpėdiniams ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Teismas nustatė, kad testamento surašymo asmuo ir data realiai identifikuotini, t. y. testamentą surašė J. Š. (duomenys neskelbtini) dieną (pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą ir specialisto išvadą savo paties ranka. Nagrinėjamoje byloje asmeninis J. Š. testamentas nebuvo perduotas notarui dėl objektyvių aplinkybių, nes nebuvo rastas iki 2008 metų rudens, bet ne vėliau, kaip spalio mėnesio pradžios, nes tai sutampa ir su ieškovės paaiškinimais ir liudytojo, kurio objektyvumu teismas neabejojo, parodymais teisme.
Teismas laikė, kad faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad testamentas buvo tiesiogine prasme priešmirtinis testamentas, kurio sąlyga buvo suteikti teisę į savo asmeninį turtą tam, kas jį palaidos tėvų kapinėse. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepraleidusi 1 metų termino pateikė J. Š. asmeninį testamentą teismui ir kaip asmuo, įvykdžiusi testamente nurodytą sąlygą, kuri neprieštarauja visuomenės papročiams ir nepažeidžia geros moralės principus, įgijo testatoriaus asmeninės nuosavybės teises (CK 5.30 str., 5.36 str.). Tokiu būdu atsakovai V. Š. ir D. Š. nepripažintini, kaip asmenys, pretenduojantys į J. Š. palikimą (CK 5.5 str. 1 d. 2 p., 5.9 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimą pakeisti; sprendimo dalį, kuria buvo aptenkintas V. Š. ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti V. Š. reikalavimus dėl mirusiojo J. Š. asmeninio testamento patvirtinimo ir pripažinimo negaliojančiais 2008-01-23 išduoto V. Š. ir D. Š. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (registro Nr. DT-389) bei 2009-01-20 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo V. Š. (registro Nr. DT-254). Nesutikimą su sprendimo dalimi grindžia tokiais argumentais:
Nurodo, jog pats ieškinio reikalavimas patvirtinti mirusiojo J. Š. asmeninį testamentą, suformuluotas ne visiškai tinkamai. Teismas iš esmės pasisakė dėl palikimo priėmimo fakto, nors tokio reikalavimo ieškovė neteikė; byloje ginčas kilo dėl to, kokią palikimo dalį turėtų paveldėti ieškovė. Sprendimo rezoliucinėje dalyje iš viso nėra pasisakyta, ar reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) asmeninio testamento patvirtinimo yra tenkinamas, ar atmetamas. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d.Apeliantų teigimu, įvertinus įstatymo normų prasmę bei teismui pateikto asmeninio testamento turinį darytina išvada, kad ieškovės pateiktas asmeninis testamentas neatitinka CK 5.19 str. bei 5.30 str. reikalavimams. Testamente mirusiojo valia išreikšta neaiškiai; notaras negalėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes neįmanoma nustatyti asmens, kuris turėtų paveldėti pagal tokį testamentą. Atkreipia dėmesį, kad pagal CK 5.31 str. 4 d. vienerių metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo testatoriaus mirties, o ne nuo to momento, kada įpėdinis sužinojo apie asmeninio testamento egzistavimą, kaip nurodyta ginčijamame sprendime. Teismas darydamas išvadą, kad ieškovė nepraleido CK 5.8 str. numatyto 1 metų termino kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, taikė ne tą įstatymą, kurį privalėjo taikyti. Teismo padaryta išvada dėl asmeninio testamento suradimo datos paremta abejotinais įrodymais; aplinkybė, kada surastas asmeninis testamentas CK 5.31 str. 4 d. prasme nėra svarbi. Atmetus reikalavimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, turi būti atmesti ir reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Sprendime teismas padarė nepagrįstų išvadų, prieštaraujančių byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, byla iš esmės išnagrinėta teisingai įvertinus turimus įrodymus ir faktines aplinkybes, kad materialinės ir procesinės teisės normos pažeistos nebuvo. Nurodo, jog teisinės situacijos, kuomet teismo patvirtinamas mirusiojo testamentas arba pripažįstama, kad testamentinis įpėdinis priėmė palikimą pagal minėtą testamentą, yra analogiškos ir sukelia tas pačias teisines pasekmes. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės pateiktas J. Š. asmeninis testamentas atitinka visus įstatymo reikalavimus. Nurodo, jog teismas argumentuotai pasisakė dėl terminų, šalis šioje byloje sieja kitokie teisiniai santykiai; kasacinis teismas yra pasisakęs, jog kuomet įpėdinio teisės į paveldėtą turtą yra pažeidžiamos, jų teisminiam gynimui taikomi ieškinio senaties terminai. Teismo išvada dėl asmeninio testamento suradimo datos paremta patikimais įrodymais. Nurodo, jog logiška, kad pripažinus, kad palikimas turėjo būti paveldėtas pagal asmeninį testamentą, pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 5.31 str. 4 d. numatyto termino asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinimui, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje pareikštas ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė V. Š. 2009-08-05 pateikė teismui tvirtinti mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinio J. Š. laišką, surašytą prieš mirtį, bei prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl J. Š. asmeninio testamento tvirtinimo, patvirtinti jo asmeninį testamentą, atnaujinti praleistą terminą pareikšti ieškinį dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų nuginčijimo bei pripažinti negaliojančiais Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, išduotus mirusiojo vaikams – V. Š. bei D. Š..
Apeliantai skundžia teismo sprendimą dviem esminiais aspektais: apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad J. Š. priešmirtinis laiškas atitinka CK 5.30 str. 1 dalyje nustatytus reikalavimus; jų vertinimu, laiškas negalėjo būti pripažintas asmeniniu testamentu; teismas be pagrindo pripažino, kad ieškovė nepraleido CK 5.8 str. numatyto 1 metų termino ir be pagrindo netaikė ieškovės reikalavimui CK 5.31 str. 4 d. numato termino praleidimo pasekmių.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais dėl ieškovės pateikto J. Š. priešmirtinio laiško turinio teisinio įvertinimo ir atmeta atitinkamus apeliantų prieštaravimus.
Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių (CK 5.30 str. 1 d.).
Pateiktas teismui tvirtinti J. Š. laiškas surašytas jo ranka ir jo pasirašytas, pavadintas testamentu; jo turinys – J. Š. valios išreiškimas palikti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (kambarį) tam, kas jį palaidos šalia tėvų (b.l. 22). Nors laiške (testamente) nenurodyta jo surašymo data ir vieta, tačiau iš laiško turinio aišku, kad buvo surašytas testatoriaus prieš mirtį, t. y. tikėtina, kad laiko surašymo data ir vieta yra J. Š. mirties data ir vieta. Apeliantai nurodo, kad J. Š. laiškas negali būti pripažintas asmeniniu testamentu, nes testamentinis įpėdinis jame yra įvardintas neapibrėžtai; įpėdinį apibrėžiančią sąvoką „tam, kuris mane palaidos“ galima aiškinti įvairiai. Tačiau pagal CK 5.30 str. 2 d. nuostatas asmeninio testamento sąlygos galioja, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų. Testatoriaus valia yra aiški – turtas paliekamas tam, kas jį palaidos šalia tėvų; aplinkybės ar testatorius buvo palaidotas šalia tėvų ir kas ji palaidoja, yra fakto klausimai, ir tvirtinant tokio turinio testamentą teisme, tokie faktai gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, darydamas išvadą, jog ieškovė nepraleido CK 5.8 str. numatyto vienerių metų termino kreiptis į teismą, taikė ne tą įstatymą, kurį privalėjo taikyti.
Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui teisme per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Ieškovė užginčijo atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus tuo pagrindu, kad 2009 m. rado savo sutuoktinio asmeninį testamentą, surašytą jos naudai, t. y. teismas prieš spręsdamas CK 5.8 str. numatyto termino pratęsimo problemą, turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl ieškovės sutuoktinio asmeninio testamento galiojimo.
Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, prilyginami oficialiesiems testamentams, jeigu jie buvo perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje įstatymo numatyta tvarka (CK 5.31 str. 1, 2 d.). J. Š. asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti pagal CK 5.31 str. numatytą tvarką, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti; šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas (CK 5.31 str. 4 d.). Įstatymo nustatytas terminas pateikti asmeninį testamentą teismui tvirtinti yra naikinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010), t. y. negalėjo būti teismo pratęstas arba atnaujintas, taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl J. Š. asmeninio testamento patvirtinimo yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, nors su šio reikalavimo atmetimo motyvais sutikti negalima.
CK 5.31 str. 4 d. nurodytos ir tokio termino praleidimo teisinės pasekmės – asmeninis testamentas, per vienerius metus nepateiktas patvirtinti teismo, negalioja. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė šalių teisinėms santykiams CK 5.31 str. 4 d. numatytų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo nepasisakė, tačiau pripažino, kad V. Š. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pagal (duomenys neskelbtini) asmeninį J. Š. testamentą, t. y. ne tik išėjo už pareikštų reikalavimų ribų, bet ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, pripažinęs, kad ieškovė priėmė palikimą pagal negaliojantį (teismo nepatvirtintą) asmeninį testamentą.
Pripažinus, kad ieškovės sutuoktinio J. Š. asmeninis testamentas negalioja, teismo sprendimas pripažinti negaliojančiais Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, išduotus mirusiojo vaikams – V. Š. bei D. Š. taip pat yra neteisėtas, nes teismas patenkino šį ieškovės reikalavimą, pripažinęs, kad palikimas buvo priimtas ieškovės V. Š. pagal sutuoktinio asmeninį testamentą.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad J. Š. asmeninio testamento suradimo aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos CK 5.31 str. 4 d. prasme, nes naikinamasis terminas negali būti atnaujintas, net jeigu jis buvo praleistas dėl ieškovės nurodytų aplinkybių. Teismas taip pat sutinka, kad ieškovės nurodyta aplinkybė – asmeninio testamento suradimas 2008 m. spalio mėn. neįrodyta. Asmeninis testamentas – priešmirtinis J. Š. laiškas, jame išreikšta testatoriaus valia būti palaidotam šalia tėvų, t. y. mažai tikėtina, kad toks laiškas būtų paslėptas; apklaustas liudytoju L. Š. parodė, kad priešmirtinis laiškas buvo pagarsintas laidotuvių metu.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pastebėjimais, kad dalis teismo sprendime išdėstytų motyvų, tokių kaip V. Š. sąžiningumo pateikiant pareiškimą notarui vertinimas, teismo sprendimo motyvai dėl D. Š. išduotų įgaliojimų V. Š. vertinimo, apie notaro veiksmus išduodant paveldėjimo teisės liudijimus kaip jam patogu, yra pertekliniai ir teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje ir plačiau dėl jų nepasisako.
Patenkinus apeliacinį skundą ir atmetus ieškinį, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atitinkamai pakeičiama; panaikinama teismo sprendimo dalis priteisti ieškovei 264,20 Lt žyminio mokesčio iš atsakovų. Atsakovui V. Š. priteisiama 266 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (CPK 93 str. 3 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme – 9 Lt, apeliacinės instancijos teisme jų nėra; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ dokumentų siuntimo išlaidos, neviršijančios 10 Lt, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje V. Š. ieškinys buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Netenkinti ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio padavimą, priteisimo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovės V. Š. 266 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.