Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis, adresu – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta, adresu – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

M. S. 2025 m. balandžio 10 d., apie 21.00 val. gyvenamajame name, adresu – (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusia sutuoktine V. S. metu, tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu jai į dešinę ranką, tuo savo šeimos narei - sutuoktinei V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis M. S. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai, dėl savo nusikalstamo poelgio gailėjosi, iš esmės patvirtino kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos aplinkybių teisingumą ir parodė, kad jo konfliktas su sutuoktine įvyko namuose, vakare, po darbo, kuomet jam žiūrint televizorių, atėjo sutuoktinė ir pradėjo kabinėtis prie jo. Tuo metu jis buvo blaivas. Jam nekreipiant dėmesio - ji pradėjo jį stumdyti. Tuo metu ir galėjo, jam ginantis ar netyčia paimti sutuoktinei už rankos, kad nelįstų prie jo, bet vėliau, patvirtino teismui, kad vis dėl to, sudavė kumščiu sutuoktinei į dešinę ranką, bet detalių aplinkybių nepamena, nes buvo pavargęs po darbo ir susidėjo visos nepalankios aplinkybės.

Kaltinamajam M. S. visiškai pripažinus kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo M. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais duomenimis, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, numatyta BPK 273 straipsnyje.

Nukentėjusios V. S. parodymai 2025 m. gegužės 23 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kuriais ji patvirtino, kad 2025 m. balandžio 10 d., jis buvo neblaivus, pijokavo namuose. Buvo gal po 8.00 val. vaikas žaidė koridoriuje, kuriame stovėjo degtinės butelis. Pamačiusi tą butelį, jį išpylė, nes vaikas gali išgerti. Tada jis nuėjo nusipirko kitą, ir vakare prasidėjo skandalas, kodėl išpylė degtinės butelį. Susiginčijo virtuvėje. Jis pradėjo grasinti, kad sudaužys. Jis trenkė per ranką iš kumščio per dešinę ranką. Išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti sakydamas kokia ji yra. Čiupo jo telefoną ir viliojo į lauką. Jis išbėgo pagal telefoną į lauką ir tada greitai užsirakino duris. Po kiek laiko prasidėjo durų trankymas, terasos daužymas, išdaužė langą, lauko baldus daužė. Kai pradėjo dūžti langai iškvietė policiją, bet per tą laiką jis pabėgo. Nebe pirmą kartą yra mušama, smaugiama. Jo vardas M. S. Taip staigiai viskas įvyko. Šito momento sūnus nematė, o mažylis A. nešneka. O E., kai trenkė nematė. Pati M. nesutrenkė prieš tai. Namas, kuriame gyvena šiuo metu skaitosi, kad yra bendras, sprendimas dar neįsigaliojo. Anksčiau M. yra smurtavęs prieš ją ne vieną kartą. Didysis vaikas matė. Santuokoje gyvena 7 metus, o bendrai gyvena jau kokie 8 metai. Ranka buvo patinusi, policijai rodė. Viskas vyko adresu - (duomenys neskelbtini). Noriu, kad jis manęs neterorizuotų kol gyvenu tuose namuose su vaikais. Bausmės jam neprašau. Nori, kad jis negyventų tuose namuose (b. l. 33-34).

2025 m. balandžio 10 d. asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrint V. S. dešinę ranką, ant jos matomas patinimas. Daugiau jokių žymių nėra (b. l. 51-55).

2025 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apiūrėtos patalpos, esančios adresu – (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nufotografuota. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 15-17, 18-23).

2025 m. balandžio 17 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 93-96).

2025 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas M. S. el. paštu pateiktas vaizdo įrašas pavadinimas „1000000313". Vaizdo įrašo trukmė 2 s. Vaizdo įraše matyti ateinanti moteris, kuri čiumpa už laikomo telefono (b. l. 85-86).

2025 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92379141189, skambu io prad ia_ 2025-04-10 21_48_36)". Garso įrašas daromas 2025 m. balandžio 10 d., 21 val. 48 min. Garso įrašo trukmė 39 s. BPC: 112 Moteris: laba vakara, norėčiau pareigūnus išsikviesti. BPC: kokiu adresu? Moteris: (duomenys neskelbtini)BPC: kas atsitiko? Moteris: vyras siautėja neblaivus, daužo duris BPC: čia Jūsų vyras? Moteris: mes skiriames BPC: Medikų reikia, nereikia? Moteris: nereikia BPC: mažų vaikų turit? Moteris: yra. BPC: jūsų vardas, pavardė? Moteris: V. S. BPC: gerai laukite (b. l. 73-75).

2025 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta filmuota medžiaga iš pareigūnų „body“ kamerų. 1. Pirmas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250410-222219UTC+0300". Vaizdo įrašas filmuojamas 2025 m. balandžio 10 d., 22 val. 22 min. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Vaizdo įraše matyti policijos pareigūnai atvykstantys į įvykio vietą. Pareigūnus pasitinka moteris, kuri sako, kad išdaužė langą ir trenkė per ranką, grasino primušti. Pareigūnė: ar skaudėjo? Moteris: tai aišku. Pareigūnė užsirašė moters duomenis. Moteris rodo ranką, kur jai trenkė. Pareigūnė: kiek kartų trenkė? Moteris: vieną. Moteris sako, kad ją filmavo, ji atėmė telefoną. Pareigūnė fotografuoja įvykio vietą. Pareigūnai atsiveda moterį į tarnybinį automobilį, pildo procesinius dokumentus. 1. Pirmas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20250410-232308UTC+0300". Vaizdo įrašas filmuojamas 2025 m. balandžio 10 d., 23 val. 23 min. Matyti kaip policijos pareigūnai prieina prie lengvojo automobilio. Keleivio vietoje sėdi vyras, kuriam pasakoma, kad yra sulaikomas. Vyras sako, kad jis nesmurtavo, prieš jį smurtavo. Vyras įsodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą (b. l. 79-81).

2025 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo L. V. pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „VID_20250410_214826". Vaizdo įrašo trukmė 5 s. Vaizdo įraše girdėti didelis triukšmas, daužymasis, dūžimas. Vaizdo įrašas tamsus nieko nematyti (b. l. 90-91).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. S. pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine V. S. metu, kaltinamasis tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai V. S. į dešinę ranką, tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis M. S. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo galiausiai pripažino visiškai, nors ir pradžioje dėl buvusio nuovargio ir kitų aplinkybių buvo suabejojęs savo tyčiniais smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusiąja. Taip pat kaltinamojo kaltę nuosekliai pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai, t. y. nukentėjusios parodymai, asmens apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėta nukentėjusioji, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais buvo apžiūrėti byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Tuo tarpu nepilnamečio liudytojo E. V. parodymais, duotais 2025 m. birželio 25 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, teismas nesivadovauja, kaip įrodymu byloje, kadangi tokie duomenys gautis, nesilaikant BPK 186 straipsnyje numatytos tvarkos. Be to, įvertinus byloje ir prieš tai aptartus įrodymus, ir juos sugretinus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad byloje nėra patikimų ir neginčitinų įrodymų dėl kaltinime nurodytos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo apsvaigimu nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi pats kaltinamasis šią aplinkybę neigė, byloje nėra duomenų apie tiksliai nustatytą jam girtumą ir iš prieš tai išvadintų duomenų negalima patikimai spręsti dėl šios aplinkybės buvimo. Remiantis tuo, teismas priima sprendimą patikslinti kaltinime nurodytą šią aplinkybę, ją pašalinant iš kaltinimo, kaip neįrodytą, kas nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos byloje. Taigi, teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo M. S. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, pažymėtina, kad pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti, tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Tuo tarpu dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, pažymėtina, kad nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą ir pan. ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, Nr. 2K-589/2011, Nr. 2K-103-689/2019 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis M. S. kaltinamas, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką, taip pat byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika turtinės žalos atlyginimo, kurio nukentėjusioji V. S. teismo posėdyje atsisakė ir teismas tokį atsisakymą prima šiuo teismo nuosprendžiu. Taip pat kaltinamasis teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios ir jie abu susitaikė teismo posėdyje, nukentėjusiajai patvirtinant, kad kaltinamajam atleido ir jam turtinių pretenzijų neturi. Remiantis tuo, kaltinamasis M. S. visiškai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, formalias sąlygas.

Tuo tarpu dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktuose įtvirtintos sąlygos buvimo, teismas vertina tai, kad nors kaltinamojo M. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkų tyčinį nusikaltimų kategorijos, tačiau veika padaryta vienu smurtiniu veiksmu, o sukelti padariniai apsiriboja tik fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajai, veika padaryta impulsyviai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad tokio pobūdžio smurtinė veika kaltinamojo padaryta pirmą kartą, o nagrinėjamoje byloje kilęs konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusio asmens neabejotinai išspręstas, nes jie posėdyje susitaikė, nukentėjusiajai patvirtinus, kad kaltinamajam atleido dėl smurto jos atžvilgiu. Be to, vertintinas ir pozityvus kaltinamojo elgesys po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi jis išvengti atsakomybės už savo veiksmus nebandė, kaltę teisiamajame posėdyje pripažino, savo poelgį vertino blogai ir dėl jo gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiosios. Kartu teismas vertina ir kaltinamojo M. S. asmenybę apibūdinančias bylos aplinkybes, t. y. jis teisiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 112-113), nors administracine tvarka sistemingai baudžiamas už įvairius smulkius administracinius nusižengimus, turi galiojančia neįvykdytą nuobaudą (t. 1, b. l. 105-110), taip pat dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas leido kaltinamajam M. S. kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos jam, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Be to, sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika – šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Remiantis visais šiais duomenimis, ši baudžiamoji byla kaltinamojo M. S. atžvilgiu nutraukiama, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, BK 38 straipsnio pagrindu.

Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl to, įvertinus kaltinamojo M. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinį jo veikimą ir sukeltas pasekmes šeimos narei bei atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę apibrėžiančius duomenis, teismas sprendžia tam, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 puntu ir 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė bus pati efektyvia ir pakankama tam, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų prevencinį ir auklėjamąjį poveikį kaltinamajam.

Nukentėjusioji V. S. 2025 m. birželio 25 d. pareiškė 500 Eur dydžio civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 47). 2025 m. rugpjūčio 21 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiškė teismui, atsisakanti civilinio ieškinio atsisako, nes su kaltinamuoju susitaikė. Pažymėtina, kad BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Detaliau civilinio ieškinio atsisakymo pareiškimo ir priėmimo tvarka BPK nereglamentuota, todėl, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant šiuos proceso klausimus turi būti taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, o šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą, teismas priima sprendimą nukentėjusiosios V. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Kaltinamajam M. S. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 11 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės patirtas išlaidas, susidariusias dėl procesinių dokumentų išsiuntimo, priima tik tuomet, kai kaltinamąjį pripažįsta kaltu, o nagrinėjamu atveju jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas ir baudžiamoji byla jam nutraukiama, valstybės patirtos procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidos šioje baudžiamojoje byloje nepriteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. S., kad per 1 (vienus) metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per 1 (vienus) metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Nukentėjusiosios V. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl 2025 m. birželio 25 d. civilinio ieškinio nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.