Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-17 · Administracinė byla Nr. eI-1461-815/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
eI-1461-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04329-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
Z. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Kulautuvos vaistinė“, uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių administravimo sistema“
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1Pirmosios instancijos teismo nutartis
Administracinė byla Nr. eI-1461-815/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04329-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,dalyvaujant pareiškėjos Z. B. atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kulautuvos vaistinė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių administravimo sistema“ dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja Z. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti 160 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius), trečiuosius suinteresuotus asmenis uždarąją akcinę bendrovę „Kulautuvos vaistinė“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Įmonių administravimo sistema“. Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje priimtas reikalavimas priteisti 160 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad patyrė neturtinę žalą dėl to, jog atsakovai ją mulkina nuo 2013 m., t. y. nuo pareiškėjos kreipimosi dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo dienos.

2.1. Pareiškėjos teigimu, mulkinimo ir nusikalstamo tyčinio smurtavimo jos atžvilgiu faktus patvirtina Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimas ir kiti prie skundo pridėti įrodymai. Pareiškėja nurodė, kad dėl atsakovų smurto ir tyčiojimosi pasiligojo, prarado darbingumą, pasitikėjimą teisėjais, prokurorais, Respublikos Prezidente, valstybės tarnautojais ir apskritai Lietuvos ateitimi, jaučia nerimą ir nuovargį.

2.2. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovai psichinio smurto pagrindu sukūrė ginklą ją pažeminti ir apšmeižti nebūtais dalykais, pagamino netikrus dokumentus, kurių pagrindu nuslėpė faktinį valstybinio socialinio draudimo stažą, taip padarydamos jai didžiulius moralinius ir turtinius nuostolius, kuriuos pareiškėja įvertino 160 000 Eur.

II

Atstovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu.

1. Atsiliepime nurodė, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo prasme, yra būtina nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems pagal įstatymą priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

2. Pabrėžė, kad pareiškėja neva patirtą neturtinę žalą grindžia vien tik abstrakčiais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais teiginiais. Nei viename iš pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriaus atžvilgiu inicijuotų teisminių ginčų nėra konstatuoti VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėti veiksmai, o pareiškėjos byloje pateikti dokumentai neturi loginio ryšio su, pasak pareiškėjos, dėl atsakovų veiksmų atsiradusiomis 160 000 Eur neturtinę žalą sukėlusiomis pasekmėmis pareiškėjos savijautai ir sveikatai.

3. Pažymėjo, kad tomis pačiomis aplinkybėmis grindžiamą reikalavimą dėl 160 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja yra pareiškusi ir šiuo metu pagal pareiškėjos apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-3444-756/2019 (proc. Nr. 3-61-3-02949-2018-8), todėl, VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, minėtas reikalavimas šioje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, paliktinas nenagrinėtu.

III

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

1. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo „be datos“ (šio sprendimo data ir numeris yra nurodyti sprendimo metaduomenyse: 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013) ir VSDFV 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6363, dėl kurių teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, tariamo neteisėtumo.

2. Pažymėjo, kad nei VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013, nei VSDFV 2018 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6363 nėra nuginčyti, tad jie laikytini teisėtais. Vadinasi, nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo. Nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda.

IV

Teismo posėdžio metu pareiškėjos Z. B. atstovas A. B. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje byloje, be kita ko, nustatyta, kad:

1. VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo Z. B.“ (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas), kuriuo nusprendė apskaičiuoti pareiškėjai senatvės pensiją pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 45, 46, 48 straipsnius ir nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėti naujai apskaičiuotą 271,89 Eur senatvės pensiją.

2. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, 2018 m. spalio 5 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2018 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-6363 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013 ir skundo dalies nagrinėjimo nutraukimo“ (toliau – ir VSDFV sprendimas). VSDFV sprendime išdėstė pareiškėjai apskaičiuotos senatvės pensijos pagrindus ir faktines aplinkybes; pasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo įskaityti į stažą darbo laiką UAB „Kulautuvos vaistinė“ bei UAB „Įmonės administravimo sistema“ bei atsisakė nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3. 2018 m. gruodžio 10 d. teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriame pareiškėja prašė teismo panaikinti VSDFV sprendimą ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, įpareigoti atlikti veiksmus ir priteisti neturtinę žalą.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. gruodžio 31 d. pašalinti skundo trūkumus.

5. Pareiškėja pateikė 2018 m. gruodžio 30 d. raštą, kuriame nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėja turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes ginčas, esą, kilęs dėl senatvės pensijos dydžio.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Tačiau LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjos skundo dalis dėl 160 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo laikyta nepaduota ir grąžino šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma priteisti 160 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priėmė nagrinėti.

II

1. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėja kildina iš VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV neteisėtų veiksmų priimant sprendimus dėl pareiškėjos reikalavimų įskaityti į stažą darbo laiką UAB „Kulautuvos vaistinė“ bei UAB „Įmonės administravimo sistema“.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. LVAT yra išaiškinęs, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

3. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytus VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

4. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Pažymėtina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

5. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus priimti sprendimai, iš kurių pareiškėja kildina neturtinės žalos atlyginimą, nėra nuginčyti, todėl laikomi teisėtais. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad atsakovai ją mulkina nuo pareiškėjos kreipimosi dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo dienos, dėl ko ji patyrė didžiulius moralinius nuostolius, nes pablogėjo jos sveikata, prarado darbingumą, atsirado nepasitikėjimas valdžios institucijomis. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo matyti, jog pareiškėjos senatvės pensija buvo apskaičiuota vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymo 45, 46 ir 48 straipsniais. VSDFV sprendime detalizavo paskirtos senatvės pensijos aplinkybes, pagrindus ir faktines aplinkybes; pasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo įskaityti į stažą darbo laiką UAB „Kulautuvos vaistinė“ bei UAB „Įmonės administravimo sistema“ bei atsisakė nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, jog pareiškėja nesutinka su sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumo. Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą bei nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad visų aplinkybių visetas įrodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV, priimdami sprendimus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas ne vienas pareiškėjos skundas, kuriame pareiškėja kėlė klausimus dėl priimtų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų, kuriais pareiškėjai buvo paskirta senatvės pensija; dėl sprendimų, kuriais buvo išspręsti pareiškėjos reikalavimai įskaityti į stažą darbo laiką UAB „Kulautuvos vaistinė“ bei UAB „Įmonės administravimo sistema“ (administracinės bylos Nr. I-2718-244/2017; Nr. I-214-1063/2018; Nr. eI-4410-484/2018). Nors paminėtose administracinėse bylose priimti teismų sprendimai nėra įsiteisėję, tačiau būtina pabrėžti, jog nei VSDFV, nei VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. Pareiškėja skunde teismui pažymėjo, jog atsakovų veiksmų neteisėtumą patvirtina Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė teismui Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio, šioje dalyje priėmė naują sprendimą ir priteisė ieškovės Z. B. naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulautuvos vaistinė“ 10 427,04 Eur darbo užmokesčio. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-4410-484/2018 nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius, išnagrinėjęs Z. B. 2018 m. gegužės 25 d. prašymą, patikslino Z. B. duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, ir tuo klausimu 2018 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. VRE-SPI-4572 „Dėl apdraustosios Z. B. duomenų tikslinimo pagal Kauno apygardos teismo sprendimą“ (Liteko informacinės sistemos duomenys). Taigi, iš šių faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjos argumentas, kad atsakovų veiksmų neteisėtumą patvirtina minėtas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas, yra visiškai nepagrįstas.

6. Nagrinėjamu atveju VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų neteisėtumo nenustatyta, todėl kitų sąlygų vertinimas yra netikslingas. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iš valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis