Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos atsakovui A. B. (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Jonava)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu sudarė santuoką Žeimių Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčioje, kuri buvo įregistruota Jonavos rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu turi vieną mažametį vaiką – G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodo esanti visiškai apsisprendusi nutraukti šalių santuoką, ką patvirtina ieškovės kreipimasis 2023 m. rugpjūčio 9 d. į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ,,Dėl mediacijos taikymo šalių ginčui” su prašymu skirti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ginčui tarp E. B. ir A. B. dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo. Kadangi mediacijos procedūra dar nėra pasibaigusi, ieškovė iki jos užbaigimo negali inicijuoti teisminių procesų (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis), todėl teikia teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o, pasibaigus privalomajai mediacijai, ieškovė teiks teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtinas nepranešus atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo atmestinas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo (ieškovo) interesams, bei sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, spręstina, jog ieškovė, teikdama prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalėjo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu pradėti privalomąją mediaciją, kuri dar nėra pasibaigusi ir dėl to ieškovė neturi galimybės kreiptis su ieškiniu į teismą. Taigi, ieškovė iš esmės nurodo, kad ieškinio pateikti negalėjo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyto įpareigojimo (t. y. dėl privalomosios mediacijos prieš kreipiantis į teismą su tokio pobūdžio ieškiniu). Ieškovė pateikė įrodymus, kad tarp ginčo šalių yra pradėta privalomoji mediacija.

Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė pakankamai konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas šiuo metu, nes nespėta pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, šiuo atveju nėra pakankama. Pažymėtina, kad ši aplinkybė, kad pareiškėja per advokato padėjėją 2023 m. rugpjūčio 9 d. elektroniniu laišku, adresuotu teisinepagalba@vttpt.lt, kreipėsi dėl privalomosios mediacijos vykdymo šalių ginčui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių procese, kurią ieškovė nurodo kaip priežastį, kliudančią šiuo metu pareikšti ieškinį, kartu reiškia ir tai, kad tuo atveju, jeigu mediacija yra prasidėjusi (nors jokie tai patvirtinantys įrodymai su prašymu net nepateikti), šalys derina pozicijas dėl ginčo, kas reiškia, jog egzistuoja taikaus šalių susitarimo galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje, teismo nuomone, nelaikytinas tikslingu, tuo labiau, kad nėra pateikti jokie argumentai ir įrodymai apie tai, jog atsakovas sąmoningai trukdytų (vilkintų) jau prasidėjusį mediacijos procesą. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti suardytas mediacijos procesas (kuris jau turėtų būti prasidėjęs, jei buvo tinkamai sureaguota į 2023 m. rugpjūčio 9 d. elektroninį laišką), atsirasti prielaidos tarp ieškovės ir atsakovo kilti dar didesnei priešpriešai. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti ginčo šalis bei siūlyti taikaus ginčo sprendimo būdus, teismas prieina prie išvados, kad ieškovės nurodyta priežastis, dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nelaikoma pakankama.

Pabrėžtina ir tai, kad apygardos teismų praktikoje taip pat pripažinta, jog Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikomas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020).

Taip pat kartu pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Vertinant įrodinėjamą konkretų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo būtinumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą kaip realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgia ir į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Tokios prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kaip nagrinėjamojoje byloje, turi būti pagrįstos konkrečiomis grėsmėmis, taip pat jeigu faktinės aplinkybės gana painios (neaiškios), bet kokios laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos, nes vėliau (ateityje) gali turėti įtakos, padaryti net didesnės žalos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą mažametei dukrai G. B. po 275 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant nepilnametės lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną, ir nustatyti mažametės dukters G. laikiną gyvenamąją vietą su motina.

Prašyme nurodoma, kad atsakovas naudoja psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, dėl ko ji kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato reagavimo skyrių ir buvo pripažinta nukentėjusiąja, be to, nurodo, jog (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos baudžiamojo (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ieškovės atžvilgiu, be to, pateiktos foto nuotraukos, kuriose matyti ieškovės sužalojimai (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, jog ieškovė šiuo metu kartu su dukra gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo nurodytos aplinkybės nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo būtinumo. Pažymėtina, kad teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad šiuo atveju šalių vaiko interesai būtų pažeidžiami ar kad atsakovo veikimas būtų priešingas ne tik ieškovės, bet ir šalių bendro vaiko interesams ar kad būtų konstatuotas bent koks vaiko tėvo netinkamas elgesys ar neveikimas vaiko atžvilgiu, išskyrus ieškovės paaiškinimus prašyme, kad ji bijo neprognozuojamo ir agresyvaus atsakovo dukters atžvilgiu. Taigi šioje proceso stadijoje iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaiko tėvas kelia pavojų savo nepilnamečiam vaikui ir/ar neužtikrina vaiko interesų (pavyzdžiui, neteikia jam jokio išlaikymo). Vadovaujantis vien ieškovės prielaidomis, teismo nuomone, nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo pagrįstumo, nenurodė neginčijamų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas, todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145 straipsniais, 147 straipsniu, 290–290 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovės atstovui per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą (EPP).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.