- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- e2-295-323/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04133-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Skruzdėliuko kelionės“
- Advokatai
- Edgaras Gaučys, Linas Mikalauskas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.21Kitų paslaugų teikimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Skruzdėliuko kelionės“ ieškinį atsakovui R. G. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo išnagrinėti kilusį ginčą tarp proceso šalių ir pripažinti, kad atsakovo prašymas priteisti 2 064,18 Eur sumą yra nepagrįstas; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2020-01-20 atsakovas įsigijo iš ieškovės lėktuvo bilietus 2020-06-10 dienos skrydžiui iš Kauno į Alikantę ir 2020-06-18 dienos skrydžiui iš Alikantės į Kauną. Atsakovas už bilietus ieškovei sumokėjo 2 064,18 Eur. Skrydžiai 2020-06-10 maršrutu Kaunas-Alikantė ir 2020- 06-18 Alikantė-Kaunas buvo atšaukti dėl įvestų judėjimo ribojimų dėl COVID-19 infekcijos. Atsakovas kreipėsi raštu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), prašydamas įpareigoti ieškovę grąžinti 2 064,18 Eur sumą už skrydžius už įsigytus lėktuvo bilietus. 2021-05-14 Tarnyba priėmė Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš dalies patenkino atsakovo reikalavimą – įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui 2 003,19 Eur. Tarnyba konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog faktinis oro vežėjas „Ryanair“ atsakovo už lėktuvo bilietus sumokėtų pinigų negrąžino ieškovei ir tokiu būdu ieškovė neturi šių piniginių lėšų. Ieškovės teigimu, tarnyba nereikalavo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių, kad oro vežėjas nėra faktiškai grąžinęs piniginių lėšų už atšauktus skrydžius. Tarnyba net neinformavo ieškovės apie atsakovo skundo nagrinėjimo procedūrą (laiką, vietą, galimybę dalyvauti). Pažymi, kad prieš atliekant apmokėjimą, atsakovas privalėjo patvirtinti, jog susipažino ir sutiko su bilietų įsigijimo sąlygomis ir taisyklėmis. Minėtose taisyklėse buvo nurodyta, kad ieškovė nėra skrydžių organizatorius, kelionių organizatorius, vežėjas ir neprisiima su šių subjektų veikla siejamos organizacinės ir teisinės atsakomybės ir neatsako už jų veiksmus (klaidas, neveikimą, aplaidumą, vėlavimą ir kt.) ir šių veiksmų galimai sukeliamus nuostolius, taip pat neatsako už visas papildomas išlaidas (dėl paslaugų atšaukimo, per didelio vietų skaičiaus pardavimo, maršruto, tvarkaraščio, vežėjo, orlaivio pakeitimo, skrydžio vėlavimo ar neįvykimo, oro vežėjo bankroto ir kt.). Ieškovas nėra įgaliotas oro vežėjo „Ryanair“ bilietų pardavėjas. Tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis dėl lėktuvo bilietų rezervavimo. Ieškovė tik padeda įsigyti lėktuvo bilietus iš oro transporto bendrovės, todėl ji negali būti tapatinama su oro vežėju. Ieškovė neorganizuoja skrydžių bei nevykdo keleivių gabenimo oro transporto priemonėmis. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė buvo įsipareigojusi suteikti tik tarpininkavimo paslaugas. Minėtus įsipareigojimus ji įvykdė. Ieškovė nėra gavusi jokių piniginių lėšų iš oro vežėjo „Ryanair“ už atsakovo įsigytus lėktuvo bilietus. Patikina, kad piniginės lėšos už atšauktus skrydžius dėl pandemijos COVID 19 yra grąžinamos pagal oro vežėjo „Ryanair“ tvarką, t. y. keleiviams kreipiantis tiesiogiai į oro vežėją. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nutarime nepagrįstai nurodoma, kad tariamai ieškovė netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, susijusius su tarpininkavimu dėl piniginių lėšų grąžinimo už lėktuvo bilietus, dėl ko buvo įpareigota grąžinti atsakovui ir 50 proc. administracinio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. ne kartą raštu kreipėsi į ieškovę dėl informacijos pateikimo ir pinigų už atšauktus skrydžius grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad kiti to paties skrydžio keleiviai jau buvo gavę piniginių lėšų grąžinimus už bilietus iš oro vežėjo „Ryanair“, atsakovas pareikalavo iš ieškovės pateikti detalius duomenis (įrodymus), kada ir kaip buvo kreiptasi į oro vežėją „Ryanair“. Ieškovė atsisakė pateikti prašomą informaciją bei įrodymus, tik deklaratyviai nurodydama, jog oro vežėjas „Ryanair“ neatliko pinigų grąžinimo. Ieškovei atsisakius pateikti detalią informaciją bei grąžinti sumokėtus pinigus už atšauktus skrydžių bilietus, 2021 m. spalio 14 d. kreipėsi į valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tarnyba nutarimu visiškai teisingai sprendė, jog ieškovei nepateikus įrodymų, atleidžiančių ją nuo atsakomybės atsakovo atžvilgiu, t. y. įrodymų, jog faktinis oro vežėjas „Ryanair“ vartotojo už lėktuvo bilietus sumokėtų pinigų negrąžino į ieškovės banko sąskaitą ir tokiu būdu vartotojo už skrydžius sumokėtų pinigų bendrovė neturi, oro vežėjas pateikė neigiamą atsakymą į bendrovės siųstas užklausas dėl vartotojo pinigų grąžinimo arba oro vežėjas atsakymo apskritai nepateikė, ieškovė laikytina atsakinga už atsakovo patirtos turtinės žalos atlyginimą dėl piniginių lėšų už atšauktus skrydžius grąžinimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei atsakomybė buvo taikyta ne kaip oro vežėjai, o būtent kaip paslaugos tiekėjai, kuri atlygintinių paslaugų teikimo sutartimi, įsipareigojo atlikti visus veiksmus bei suteikti visapusišką informaciją, susijusią su skrydžių užsakymų, atšaukimu ir piniginių lėšų grąžinimu. Nutarime yra pagrįstai pažymėta, jog pagal nusistovėjusią praktiką oro vežėjas pinigus už atšaukto skrydžio bilietus grąžina į tą banko sąskaitą, iš kurios buvo padarytas pavedimas už skrydžio bilietus, t. y. jei keleivis lėktuvo bilietus įsigyja ne tiesiogiai iš oro vežėjo, o per tarpininką (ieškovę), bilietų pardavėją, pinigai už atšauktą skrydį yra grąžinami į bilietų pardavėjo banko sąskaitą. Nagrinėjamu atveju, pati ieškovė pripažįsta ir neginčija, jog atlygintinių paslaugų teikimo sutartis dėl skrydžio bilietų įsigijimo buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, todėl atsakovas neturi galimybės asmeniškai kreiptis į oro vežėją, nes skrydžio bilietų užsakymą atliko paslaugos tiekėja ieškovė. Minėtos priežasties pagrindu, nutarime tarnybos yra pagrįstai konstatuota, jog būtent bilietų pardavėjui, t. y. ieškovei, tenka pareiga, gavus iš oro vežėjo „Ryanair“ atsakovo už lėktuvo bilietus sumokėtas pinigines lėšas, jas grąžinti atsakovui.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kuria palaikė 2021 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą poziciją. Prašė bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį. Papildomai nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką tarpininkas už kelionės bilietus sumokėtus pinigus privalo grąžinti užsakovui tik tuo atveju, jeigu tuos pinigus vežėjas yra pervedęs tarpininkui. Ieškovė niekada nebuvo gavusi pinigų iš oro vežėjo. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas atgavo pinigus iš oro vežėjo, kas iš esmės patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Ieškovė teikė tarpininkavimo dėl pinigų susigrąžinimo paslaugas atsakovui, todėl nepagrįstai ieškovė buvo įpareigota grąžinti atsakovui ir 50 proc. administracinio mokesčio.
Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu. Papildomai nurodė, kad ginčo esmė šiuo metu yra tai, ar ieškovas suteikė tinkamas paslaugas sprendžiant pinigų susigrąžinimo iš oro vežėjo klausimą. Nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2021 m. spalio 4 d. ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl pinigų grąžinimo ieškovui. Per šį laikotarpį ieškovė nepasikreipė nei į oro vežėją, nei į atsakovą. Tik tais 2021 m. spalio 4 d. ieškovė pasiūlė tiesiogiai atsakovui pačiam kreiptis į oro vežėją dėl pinigų susigrąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 22 d. atsakovas internetinėje ieškovės svetainėje užsisakė oro vežėjo „Ryanair“ bilietus septyniems asmenims, maršrutais: 2020 m. birželio 10 d. Kaunas–Alikantė, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 18 d. Alikantė–Kaunas, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 23 d. atsakovas pagal atliktus užsakymus ieškovei bankiniais pavedimais sumokėjo 2 064,18 Eur, kurių 1 954,18 Eur sumokėti už lėktuvo bilietus, 98,00 Eur administracinio mokesčio, 12,00 Eur transakcijos mokesčio. 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 18 d. skrydžiai, kuriems atsakovas įgijo bilietus, buvo atšaukti. 2020 m. gegužės 17 d. atsakovas el. paštu kreipėsi į ieškovę dėl pinigų grąžinimo 2 064,18 Eur sumoje. Ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. el. paštu nurodė atsakovui, jog pinigai bus grąžinti tik tada, kai pinigines lėšas oro vežėjas perduos ieškovei. Ieškovė 2020 m. birželio 5, 9, 19 dienomis el. ryšio priemonėmis kreipėsi į oro vežėją dėl kompensacijos už lėktuvo bilietus atsakovui išmokėjimo, taip pat užpildė tam reikiamą elektroninę formą. Vėliau atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl piniginių lėšų grąžinimo, tačiau nesėkmingai, ieškovė atsisakė išmokėti prašomas sumas, motyvuodama tuo pagrindu, kad vis dar nėra sulaukusi piniginio pervedimo iš oro vežėjo „Ryanair“. 2020 m. spalio 14 d. atsakovas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje inicijavo ikiteisminį ginčo nagrinėjimą. Tarnyba 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymą patenkino iš dalies, iš ieškovės priteisė atsakovui 1 954,18 Eur sumą už sumokėtus kelionės bilietus ir 50 proc. administracinio mokesčio, tai yra 49,00 Eur. Iškėlus civilinę bylą teisme, tai yra 2021 m. lapkričio 23 d., oro vežėjas grąžino atsakovui 1 915,86 Eur už 2020 m. sausio 22 d. įgytus bilietus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis). Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovės veikla susijusi su skrydžio oru bilietų paieškos, informacijos apie skrydžius ir bilietų kainas, bilietų rezervavimo ir pardavimo teikimu. Atsakovas 2020 m. sausio 22 d. pasinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis ir ieškovės internetinėje svetainėje įsigijo bilietus septyniems asmenims iš oro vežėjo „Ryainair“. Tokiu būdu tarp proceso šalių buvo sudaryta sutartis dėl lėktuvo bilietų užsakymo ir pardavimo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl analogiškų santykių kvalifikavimo, yra išaiškinęs, jog oro vežėjų teikiamų paslaugų jų pageidaujantiems klientams pardavimas, atsiskaitymo už jas kontrolė ir organizavimas, bilietų išdavimas, keitimas, informacijos teikimas apie skrydžius ir kt. yra atlygintinų paslaugų teikimas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015). Atsakovas yra fizinis asmuo ir lėktuvo bilietus įsigijo su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais. Pagal sudarytos paslaugų teikimo sutarties su ieškove kelionės pobūdį ir turinį, atsakovas yra laikomas vartotoju CK Šeštosios knygos II dalies XVIII1 skyriaus reglamentavimo prasme. Tai lemia ieškovės kaip vartojimo paslaugas teikiančio subjekto didesnę atsakomybę už išsamios, visapusiškos ir teisingos informacijos apie paslaugą teikimą, operatyvios informacijos apie pasikeitusias sutarties vykdymo sąlygas suteikimą, o atsakovui lemia didesnę apsaugą ir pažeistų teisių gynimą, kilus ginčui dėl suteiktų paslaugų kokybės.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp proceso šalių kilo dėl atsakovui negrąžintų 2 064,18 Eur oro vežėjui atšaukus 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 18 d. suplanuotus skrydžius. Sutinkamai su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio l dalies a punktu ir 8 straipsnio l dalies a punktu, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui atveju keleivis turi teisę per 7 dienas atgauti visą už bilietą jį perkant sumokėtą sumą. Taisyklėse, su kuriomis atsakovas buvo supažindintas prieš įsigyjant kelionės bilietus ieškovės internetinėje svetainėje, nurodoma, kad pretenzijos dėl oro vežėjo suteiktų arba nesuteiktų paslaugų teikiamos oro vežėjui; pinigai už įsigytus bilietus gali būti grąžinami tik tuo atveju, jei oro vežėjas patenkina pirkėjo pretenziją ir grąžina pinigus ieškovei, tuo tarpu mokestis už pardavėjo suteiktas paslaugas (administracinis mokestis) negrąžinamas. Tai reiškia, kad, sprendžiant pinigų grąžinimo už įsigytus bilietus klausimą, tarpininkas įsipareigoja grąžinti užsakovui pinigines lėšas už bilietus tik tuo atveju, jeigu juos yra gavęs iš oro vežėjo. Į bylą atsakovo pateiktas mokėjimo išrašas patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 23 d. oro vežėjas išmokėjo atsakovui 1 915,86 Eur kompensaciją, piniginės lėšos buvo pervestos konkrečiai už 2020 m. sausio 22 d. atsakovo įgytus bilietus. Ši aplinkybė patvirtinta, jog oro vežėjas niekada nebuvo pervedęs ieškovei atsakovo pinigų. Todėl nėra teisinio pagrindo atsakovo naudai iš ieškovės priteisti ir 1 954,18 Eur.
Pasisakant dėl ieškovės suteiktų atlygintinų paslaugų kokybės pabrėžtina, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovė suteikė atsakovui rezervacinės sistemos, lėktuvo bilietų užsakymo, informacijos, susijusios su skrydžiais, bei konsultavimo lėktuvo bilietų užsakymo klausimais paslaugas, atšaukus skrydžius tarpininkavimo tarp atsakovo ir oro vežėjo „Ryanair“ dėl pinigų grąžinimo atsakovui. Tai pasireiškė kreipimusi elektroninėmis ryšio priemonėmis į oro vežėją, taip pat prašymo formos dėl pinigų grąžinimo užpildymu. Ieškovė atsakinėjo į visus atsakovo paklausimus. Nors, kaip pagrįstai nurodoma atsakovo, ieškovė ir nepersiuntė atsakovui gautų iš oro vežėjo el. laiškų, tačiau detaliai aprašė atsakovui jų turinį. Tarnybos nutarime, taip pat atsakovo procesiniuose dokumentuose akcentuojama, kad oro vežėjas įprastai atšaukto skrydžio atveju pinigus už bilietus grąžina tarpininkui – ne pirkėjui. Dėl kokių priežasčių oro vežėjas šiuo atveju nukrypo nuo susiklosčiusios praktikos ir negrąžino pinigų ieškovei – nežinoma. Be to, iš ieškovei pateiktų oro vežėjo atsakymų į ieškovės paklausimus negalima spręsti, jog užsakovas privalėjo pats tiesiogiai kreiptis į oro vežėją, kad susigrąžintų pinigus. Byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, jog pinigų už atsakovo įgytus bilietus grąžinimas užsitęsė išimtinai dėl tarpininko (ieškovės), o ne oro vežėjo kaltės.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad neegzistuoja būtinos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu, todėl administracinis mokestis ar kitos atsakovo išlaidos su šiuo įvykiu iš ieškovės nepriteistinos atsakovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai).
Nagrinėjamu atveju teismas visiškai patenkino ieškovės reikalavimus, todėl pagal bendrąją CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš atsakovo. Tačiau kartu pastebėtina, kad civilinė byla buvo iškelta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai priėmus ieškovei nepalankų sprendimą. Susipažinus su Tarnybos nutarimo turiniu, negalima daryti išvados, jog Tarnyba būtų padariusi teisės aiškinimo ar taikymo klaidų. Teismo vertinimu, ieškovei nepalankaus nutarimo priėmimo pagrindu galėjo tapti jos pačios pasyvi elgsena ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Nors ieškovė ir nurodo, kad jos pasyvumą nulėmė neinformavimas apie skundo nagrinėjimo procedūrą (laiką, vietą, galimybę dalyvauti), tai yra Tarnybos veiksmai, teismas su tuo sutikti negali, kadangi ginčas ikiteisminėje stadijoje nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, tai yra ginčo šalims nedalyvaujant. Ieškovė buvo informuota apie Tarnyboje nagrinėjamą atsakovo prašymą. Ji pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, teikė papildomus paaiškinimus. Tarnybai paprašius ieškovės pateikti konkrečius duomenis, į tai atsižvelgta nebuvo. Ieškovė neteikė duomenų Tarnybai apie vykdytą tarpininkavimą tarp oro vežėjo ir atsakovo dėl pinigų grąžinimo atsakovui, taip pat neteikė duomenų, patvirtinančių, jog nebuvo gavusi atsakovo piniginių lėšų iš oro vežėjo.
Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisia. Tuo tarpu atsakovo bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės neatlygintinos, kadangi pastarasis laikytinas ginčą pralaimėjusia šalimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ginčą išnagrinėti iš esmės ir pripažinti kad atsakovo R. G. prašymas priteisti 2 064,18 Eur iš ieškovės MB „Skruzdėliuko kelionės“ yra nepagrįstas, kadangi MB „Skruzdėliuko kelionės“ teiktos paslaugos buvo tinkamos, kokybiškos ir suteiktos visa apimtimi.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.