- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-2883-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01411-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- T. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui T. P. ir atsakovo T. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui T. P. ir atsakovo T. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta atsakovo T. P. laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. P., o vėliau papildyta/pakeista 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, pagal kurią atsakovas T. P. bendrauja su mažamete dukra K. P.: 1) antradieniais ir ketvirtadieniais 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą; 2) kas antrą savaitgalį (t. y., neporiniais metų savaitgaliais), dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 (keturias) valandas: šeštadienį 15:30 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, bei sekmadienį 9:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Atsakovo T. P. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė: 1) pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, keičiant, papildant ir išplečiant bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarką; 2) panaikinti 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kurioje nurodyta, kad “<...> pasiimant dukrą ir grąžinant dukrą <...> dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P., gim. (duomenys neskelbtini)“, nes išnyko aplinkybės dėl kurių buvo nustatytas šis sprendimas; 3) panaikinti 2022 m. kovo 25 d. teismo nutarties dalį, kurioje pakeista T. P. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, nustatant, jog susitikimai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17:00 iki 19:00 valandos panaikinti, kaip neatitinkančius geriausius vaiko interesus; 4) pakeisti laikiną T. P. ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką papildant esamą bendravimo tvarką darbo dienomis: a) nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, T. P. su nepilnamete dukra matosi, ją prižiūri, rūpinasi ir bendrauja su ja nuo 15:30 val. iki 20:30 val. T. P. atvyksta pasiimti nepilnametės dukros 15:30 val. J. P. atvyksta pasiimti nepilnametės dukros 20:30 val.; 5) pakeisti laikiną T. P. ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką savaitgaliais, nustatant: a) savaitgalius nepilnametė K. P. praleidžia su tėvu T. P. nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro. Penktadienį 19:30 val. T. P. atvyksta ir pasiima nepilnametę dukrą iš dabartinės jos laikinosios gyvenamosios vietos; b) J. P. pasiima nepilnametę dukrą sekmadienį 19:30 val. iš T. P. gyvenamosios vietos; 6) abiejų tėvų sutarimų bendravimo tvarka su vaiku gali būti keičiama.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. P. nurodė, jog pagal šiuo metu nustatytą ir galiojančią laikiną tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką atsakovui nėra sudarytos sąlygos tiek pat laiko praleisti su vaiku, kiek jo praleidžia ieškovė. Pasak atsakovo, mergaitė su juo praleidžia 3 proc. laiko, o likusią 97 proc. laiko dalį praleidžia su ieškovės tėvais, nors jo gyvenimo sąlygos yra vaikui tinkamos, atsakovas savarankiškai domisi ir dalyvauja įvairiose konferencijose ir seminaruose vaikų auginimo ir auklėjimo klausimais. T. P. teismui pateiktame prašyme nurodė, jog ir toliau tęsiasi galimas smurtas prieš vaiką bei jo nepriežiūra. Atsakovo vertinimu, ieškovės gyvenamoji vieta vaikui nėra saugi, ieškovė nevykdo teismo nutarčių, neleidžia net aplankyti sergančio vaiko.
5. Ieškovė J. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo T. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, kad atsakovo prašymas yra nepagrįstas. Ieškovės teigimu, atsakovo siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka visiškai apriboja motinos bendravimo su dukra galimybę, o taip pat siūloma tvarka trukdys vaiko ugdymosi procesui, kadangi nepilnametė K. P. nuo rugsėjo mėnesio lankys darželį ir kasdien iki 17 ar 18 val. praleis ugdymo įstaigoje. Ieškovės nuomone, į visus atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo keliamus klausimus teismai jau ne vieną kartą yra atsakę. Jokių naujų aplinkybių atsakovas nenurodė ir jokių objektyvių jas pagrindžiančių duomenų nepateikė.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurioje nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje nepilnametės K. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. P., taip pat nustatyta laikina tėvo bendravimo su dukra tvarka. Tarnybos nuomone, sutiktina su atsakovo argumentais, kad tėčiui praleidus daugiau laiko su dukra, ryšys tarp tėčio ir vaiko stiprėtų, tačiau T. P. prašo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, nustatant laikiną jo (tėvo) bendravimą su dukra darbo dienomis nuo pirmadienio iki ketvirtadienio (nuo 15.30 val. iki 20.30 val.) ir visais savaitgaliais, pradedant nuo penktadienio, kas, Tarnybos nuomone, neatitiktų geriausių mažametės K. P., gim. (duomenys neskelbtini), interesų (vaikui svarbu stabili gyvenamoji vieta, mergaitė maža, pasiilgsta motinos, Tarnybos specialistų pastebėjimais, vaikui reikia motinos dėmesio, ji apsikabina mamą, nurimsta, stebimas glaudus vaiko ryšys su motina; 2022 m. liepos 14 d. Nr. 1VSV-1807, 2022 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 1VSV-2076). Pažymėjo, jog Tarnyboje buvo gauti vaiko tėvo ir motinos pranešimai, kuriuose tiek tėvas kaltina motiną smurtu, tiek motina kaltina, kad tėvas, pažeisdamas bendravimo tvarką, laiku negrąžina dukros. Taip pat 2022 m. liepos 7 d. buvo gautas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos prašymas išsiaiškinti mažametės pacientės socialinę situaciją ir aplinką, esant poreikiui užtikrinti reikiamą pagalbą. Po šių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir 2022 m. liepos 14 d. užpildžius Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1807, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, mažametė įtraukiama į konfliktines situacijas. 2022 m. liepos 19 d. buvo gautas policijos pranešimas, kad kreipėsi vaiko tėvas, nurodydamas, jog paėmęs dukrą iš motinos, pastebėjo, kad vaiko lūpa sužeista. Tarnybos budintys darbuotojai apsilankė vaiko tėvo T. P. ir motinos J. P. gyvenamosiose vietose, įvertino situaciją, išklausė tėvų nuomones. Išnagrinėjus šį tėvo pranešimą, 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-2076 ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, tėvus įpareigoti užtikrinti vaikui saugią aplinką, neįtraukti mažametės į konfliktines situacijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovo T. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Teismas pakeitė byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią laikiną atsakovo T. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas T. P. bendrauja su nepilnamete dukra K. P. dvi darbo dienas po dvi valandas savarankiškai, t. y., antradieniais ir ketvirtadieniais 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą; 2) atsakovas T. P. bendrauja su nepilnamete dukra K. P. kas antrą savaitgalį (t. y. neporiniais metų savaitgaliais) su nakvyne, šeštadienį 15:30 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 13:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P.; likusioje dalyje teismas atsakovo prašymo netenkino.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškove gyvena skyrium. Šalių nepilnametė dukra, 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius jos laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, šiuo metu faktiškai gyvena su motina.
9. Teismas spręsdamas dėl atsakovo pareikšto prašymo pagrįstumo, pažymėjo, jog vienu iš argumentų dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nurodo aplinkybę, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje šalių nepilnametės dukters atžvilgiu yra vartojamas fizinis ir psichologinis smurtas, mergaitė nėra tinkamai prižiūrima, tačiau iš byloje gautų rašytinių įrodymų matyti, jog abu tėvai nuolatos kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas su skundais dėl ikiteisminių tyrimų vienas kito atžvilgiu pradėjimo. Teismas nustatė, jog nei vieno iš tėvų atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, kuriuose šalys būtų įtariamos nusikalstamų veikų mažametės dukters atžvilgiu padarymu.
10. Teismas sutiko su atsakovo bei Tarnybos pateikta pozicija, jog vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu yra tikslinga plėsti, tačiau teismas taip pat pažymėjo, jog toks bendravimo tvarkos pakeitimas turėtų būti vykdomas palaipsniui. Teismas nurodė, jog sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, būtina atsižvelgti į vaiko faktinę gyvenamąją vietą, jos stabilumą. Vaiko aplinkos keitimas (net ir laikinas) neabejotinai sukelia vaikui emocinių išgyvenimų ir gali padaryti jam tam tikros socialinės ir psichologinės žalos.
11. Atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių (dveji metai), 2022 m. kovo 18 d. posėdyje išsakytas Tarnybos atstovės rekomendacijas, jog psichologai bendravimą su nakvynėmis rekomenduoja vaikui sulaukus dviejų metų amžiaus, vaiko dienos rėžimą, aplinkybę, jog vaikas nepertraukiamai gyvena su motina, su kuria tokio amžiaus vaikui išsiskyrimo trukmė neturėtų būti pernelyg ilga, atsižvelgiant į atsakovo motinos galimybes savaitgaliais dalyvauti tėvo ir dukters bendravime, siekiant sudaryti sąlygas atsakovui užmegzti su dukra pasitikėjimu grįstą ryšį ir šį emocinį ryšį stiprinti, siekiant įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau bendravimo metu kartu užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, teismas pakeitė nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką savaitgaliais, sudarydamas galimybę atsakovui kas antrą savaitgalį bendrauti su nepilnamete dukra su nakvyne, kartu dalyvaujant atsakovo motinai A. T. P..
12. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas iki šiol nėra savarankiškai bendravęs su dukra su nakvynėmis, teismas netenkino T. P. prašymo panaikinti 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kurioje buvo numatytas bendravimas su vaiku dalyvaujant trečiajam asmeniui – atsakovo motinai. Teismas šioje dalyje sutiko su ieškovės argumentais, jog savaitgaliais trečiojo asmens dalyvavimas tėvo ir dukters bendravime turi būti paliekamas, tokiu būdu užtikrinant nepilnametės dukters poreikių patenkinimą.
13. Teismas papildomai išaiškino, jog atsakovo motina A. T. P. privalo dalyvauti atsakovui pasiimant vaiką iš ieškovės bei ieškovei vaiką grąžinat, o taip pat ir likusiu tėvo bendravimo su dukra savaitgaliais metu, t. y., kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 15:30 val. iki sekmadienio 13:00 val.
14. Teismas taip pat papildė šiuo metu galiojančią laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką darbo dienomis, numatydamas atsakovui galimybę darbo dienomis dukrą pasiimti iš ieškovės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos.
15. Teismas pažymėjo, kad laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarkos pakeitimas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Ieškovė J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria pakeista nustatyta laikina atsakovo T. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarka, numatant, kad atsakovas T. P. bendrauja su nepilnamete dukra K. P. kas antrą savaitgalį (t. y. neporiniais metų savaitgaliais) su nakvyne, šeštadienį 15.30 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 13.00 val. grąžindamas į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą panaikinti ir palikti šioje dalyje galioti 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatytą bendravimo neporiniais metų savaitgaliais tvarką; panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria papildyta 2022 m. kovo 25 d. nutartis, numatant atsakovo T. P. galimybę antradienį ir ketvirtadienį 17 val. pasiimti dukrą K. P. iš ugdymo įstaigos; kitoje dalyje skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Ieškovės teigimu, teismas nepakankamai įvertino tai, kad buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas. Nurodo, jog atsakovas, siekdamas šiomis nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimų, turėjo tokį prašymą pagrįsti objektyviais duomenimis, nurodant objektyvų būtinumą vienas laikinąsias apsaugos priemones keisti kitomis.
16.2. Ieškovė sutinka su tuo, kad atsakovui bendraujant su vaiku privalo dalyvauti tretysis asmuo, tačiau laikosi pozicijos, kad bendravimas su nakvyne, šiuo atveju yra per ankstyvas. Nurodo, jog šalių dukra pradeda lankyti darželį, kas reiškia, kad vaikas patiria pokyčius, prie kurių turės prisitaikyti, todėl dar didesni pokyčiai - nakvynė nakties metu ne namuose, vaikui gali kelti itin didelį stresą. Tačiau teismas, nutardamas plėsti laikinąją atsakovo bendravimo su dukra tvarką, net nesvarstė galimybės, nustatyti ilgesnį bendravimo neporiniais savaitgaliais valandų skaičių (pavyzdžiui, šeštadienį anksčiau pasiimant, ar sekmadienį vėliau grąžinant), kas reiškia, kad į mažametė interesus nebuvo atsižvelgta.
16.3. Apeliantės teigimu, teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovas iki šiol nepripažįsta padaryto vaiko teisių pažeidimo, dėl ko teismui turėjo kiti abejonių dėl to, ką atsakovas laiko prioritetu - savo ambicijas ar vaiko poreikius.
16.4. T. P. elgesys kelia mergaitei neigiamas emocijas, ko pasėkoje, mergaitė tik motinos raginama nueina prie tėvo. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. rugsėjo 27 d. atliktas vaizdo įrašas apie mergaitės atidavimą antradienio bendravimui su tėvu.
16.5. Atsakovas nuolat pažeidžia šiuo metu galiojančią laikiną bendravimo tvarką, savivaliauja, ieškovei kyla abejonių ar trečiasis asmuo dalyvauja atsakovui su dukra bendraujant savaitgaliais. Mano, jog tokių abejonių kyla ir teismui, nes skundžiamoje nutartyje atskirai išaiškinta, jog trečiasis asmuo privalo dalyvauti tiek pasiimant vaiką, tiek jį grąžinant motinai (ieškovei).
16.6. Visus prašymus atsakovas grindžia analogiškais teiginiais, tačiau formuluoja vis skirtingus reikalavimus, kas leidžia suprasti, jog pats atsakovas nežino, nei kaip, nei kada nori bendrauti su vaiku. Pažymėjo, jog atsakovas atsisako priimti bet kokią pagalbą, atvejo vadybos metu nustatytų uždavinių nevykdo.
16.7. Iš teismo nutarties akivaizdu, kad byloje trūksta duomenų apie atsakovo gebėjimą savarankiškai bendrauti su vaiku, gebėjimą atliepti vaiko poreikius, tačiau nepriklausomai nuo to, teismas laikė, kad atsakovas su vaiku gali bendrauti savaitgaliais su nakvyne. Apeliantės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas atskirąjį skundą, turėtų įvertinti ar tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir ar pagrįstai buvo atliktas atitinkamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas.
Atsiliepimas
17. Atsakovas T. P. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Atsakovas nurodo, jog ieškovė nepasisako, kokių gi konkrečiai aplinkybių teismas neįvertino. Priešingai – teismas iš esmės gan objektyviai ir aiškiai motyvavo ir pasisakė, kodėl reikalinga ir kodėl būtina palaipsniui plėsti atsakovo bendravimo su dukra laiką, dėl ko keičiama tvarka ir kokios faktinės aplinkybės duoda tam pagrindą.
17.2. Ieškovės nesutikimas su teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka grindžiamas išskirtinai asmeniškumu, o skundo argumentai paremti ambicijomis, atsakovo žeminimu ir pan. Ieškovė nenori pripažinti, kad šiai dienai išnykęs faktinis pagrindas laikytis minimalios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos. Teisinio pagrindo riboti bendravimą taip pat nėra. Ieškovė siekia kuo daugiau riboti vaiko bendravimą su tėvu, nors tam nebėra jokio pagrindo.
17.3. Faktinė situacija keičiasi sparčiai, vaikas auga, formuojasi jo pasaulėžiūra, stiprėja ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaikas nebijo bendrauti su tėvu ir tai atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius. Tai prioritetiniai vaiko interesai ir jie privalo būti pirmiausia ginami. Teismo nutartyje tai tinkamai argumentuota. Vaiko interesams naujai nustatoma laikina bendravimo tvarka nekenkia. Byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių faktinių duomenų.
17.4. Atsakovas nesiekė ir nesiekia apriboti ieškovei, vaiko motinai, bendravimo su dukra galimybes. Atsakovas visuose procesiniuose dokumentuose reikalauja tik platesnės bendravimo tvarkos, ieškovė priešingai – siekia siauresnės atsakovo bendravimo tvarkos. Atsakovas siekia maksimalaus bendravimo, tačiau neviršijančio 50/50.
17.5. Nakvynės pas tėvą vaikui bus įprastas dalykas ir nėra kalbos, kad vaikui tai bus itin didelis stresas, kaip nurodo ieškovė. Atsakovas myli savo dukrą, rūpinasi ja, išlaiko, žaidžia, kartu praleidžia laiką, kas tik patvirtina, kad stiprėja abipusis vaiko ir tėvo emocinis ryšys, kas yra labai svarbu.
17.6. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas svarstė visus variantus ir parinko, sprendžiant iš skundžiamos nutarties turinio, geriausią, atsižvelgdamas į atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes ir ieškovės nesutikimo motyvus – taip sudarydamas galimybę atsakovui kas antrą savaitgalį bendrauti su nepilnamete dukra su nakvyne, kartu dalyvaujant atsakovo motinai.
17.7. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutaria dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos, abu užsispyrusiai nuolatos kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas su skundais, tačiau atsakovo santykis su vaiku yra geras ir šis santykis ne prastėja. Teismas į tai atkreipė dėmesį ir apie tai pasisakė teisingai, teismui abejonių nekilo.
17.8. Tik dėl pačios ieškovės neigiamo nusistatymo prieš vaiko tėvą ir kuriamos tokios situacijos ir galimos reakcijos. Ieškovė savo įrašus traktuoja savo naudai, tačiau atsakovas mano, kad tokių įrašų turinys neturi būti sureikšminamas, ne nieko ydingo tokie įrašai neatskleidžia.
17.9. Ieškovė ir toliau tik žemina atsakovą, visokiais išgalvotais argumentais ir būdais menkina atsakovą kaip asmenį ir prieštarauja sau deklaruojanti, kad deda pastangas, kad vaiko ir tėvų ryšys atsirastų. Pažymėjo, jog atsakovas turi žinių ir gebėjimų pasirūpinti savo dukra, atsakovas deda pastangas, kad ieškovei tokių abejonių nekiltų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino iš dalies atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo
20. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – vaiko situacijos vertinimo anketą, 2022 m. rugsėjo 27 d. vaizdo įrašą, 2022 m. spalio 1 d. vaizdo įrašą, 2022 m. rugsėjo 22 d. antstolio D. Šidlausko patvarkymą, 2022 m. rugsėjo 29 d. pagalbos planą.
21. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Atsakovui šie rašytiniai įrodymai atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su ieškovės atskiruoju skundu atsakovui susipažinti ir kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą, jis su rašytiniais įrodymais susipažino ir dėl jų pasisakė.
23. Taip pat 2022 m. gruodžio 12 d. teisme buvo gauti ieškovės papildomi įrodymai ir prašymas dėl naujų įrodymų išreikalavimo. Iš šio prašymo turinio nustatyta, jog jame ieškovė nurodo, naujas aplinkybes, argumentus ir motyvus bei įrodymus, kurie papildomai patvirtina ieškovės byloje pateiktus argumentus. Taigi, įvertinus 2022 m. gruodžio 12 d. apeliacinės instancijos teisme gauto ieškovės prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo ir naujų įrodymų išreikalavimo turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio prašymu siekiama papildyti jau pateiktą byloje atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2022 m. gruodžio 12 d. teisme gautą ieškovės prašymą priimti papildomus įrodymus bei išreikalauti naujus įrodymus ir spręsdamas atskirojo skundo (ne)pagrįstumo klausimą jo nevertina.
Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų
24. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia (be kita ko), ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
25. Taip pat CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; ir kt.).
26. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
27. Pažymėtina, jog6laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
28. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta atsakovo T. P. laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. P., o vėliau papildyta/pakeista 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, pagal kurią atsakovas T. P. bendrauja su mažamete dukra K. P.: 1) antradieniais ir ketvirtadieniais 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą; 2) kas antrą savaitgalį (t. y., neporiniais metų savaitgaliais), dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 (keturias) valandas: šeštadienį 15:30 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, bei sekmadienį 9:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A. –T. P..
29. Ieškovė sutinka su tuo, kad atsakovui bendraujant su vaiku privalo dalyvauti trečiasis asmuo, tačiau laikosi pozicijos, kad bendravimas su nakvyne, šiuo atveju yra per ankstyvas. Nurodo, jog šalių dukra pradeda lankyti darželį, kas reiškia, kad vaikas patiria pokyčius, prie kurių turės prisitaikyti, todėl dar didesni pokyčiai - nakvynė nakties metu ne namuose, vaikui gali kelti itin didelį stresą. Pirmosios instancijos teismas, nutardamas plėsti laikinąją atsakovo bendravimo su dukra tvarką, net nesvarstė galimybės, nustatyti ilgesnį bendravimo neporiniais savaitgaliais valandų skaičių (pavyzdžiui, šeštadienį anksčiau pasiimant, ar sekmadienį vėliau grąžinant), kas reiškia, kad į mažametė interesus nebuvo atsižvelgta.
30. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog sutinka, su atsakovo argumentais, kad tėčiui praleidus daugiau laiko su dukra, ryšys tarp tėčio ir vaiko stiprėtų, tačiau atsakovo siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka neatitinka geriausių mažametės K. P. interesų. Be to, iš psichologų rekomendacijų matyti, jog psichologai bendravimą su nakvynėmis rekomenduoja vaikui sulaukus dviejų metų amžiaus.
31. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino nepilnametės dukters amžių (dveji metai), 2022 m. kovo 18 d. posėdyje išsakytas Tarnybos atstovės rekomendacijas, jog psichologai bendravimą su nakvynėmis rekomenduoja vaikui sulaukus dviejų metų amžiaus, vaiko dienos rėžimą, aplinkybę, jog vaikas nepertraukiamai gyvena su motina, su kuria tokio amžiaus vaikui išsiskyrimo trukmė neturėtų būti pernelyg ilga, atsižvelgė į atsakovo motinos galimybes savaitgaliais dalyvauti tėvo ir dukters bendravime. Be to, atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas iki šiol nėra savarankiškai bendravęs su dukra su nakvynėmis, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje sutiko ir su ieškovės argumentais, jog savaitgaliais trečiojo asmens dalyvavimas tėvo ir dukters bendravime turi būti paliekamas, kad užtikrinti nepilnametės dukters poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas bei tai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių dukros interesus yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
32. Pažymėtina, kad kliūčių atsakovui riboti bendravimą, byloje nėra nustatyta (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendravimo tvarką palaipsniui pakeitė, iš dalies tenkinant atsakovo prašymus pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju plėsti bendravimą yra būtina, o tam pritaria ir institucija byloje teikianti išvadą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs naujas aplinkybes, dėl ko nustatyta jo laikina bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti pakeista, ją išplečiant pagal atsakovo prašymą, pagrįstai ją pakeitė.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, jog tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).
35. Nors apeliantė nurodo, kad bendravimas su nakvyne, šiuo atveju yra per ankstyvas, todėl, kad šalių dukra pradeda lankyti darželį, kas reiškia, kad vaikas patiria pokyčius, prie kurių turės prisitaikyti, todėl dar didesni pokyčiai - nakvynė nakties metu ne namuose, vaikui gali kelti itin didelį stresą, tačiau šie apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
36. Taip pat apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovas iki šiol nepripažįsta padaryto vaiko teisių pažeidimo, dėl ko pirmosios instancijos teismui turėjo kiti abejonių dėl to, ką atsakovas laiko prioritetu - savo ambicijas ar vaiko poreikius. Nurodė, jog atsakovas nuolat pažeidžia šiuo metu galiojančią laikiną bendravimo tvarką, savivaliauja.
37. Bylos duomenimis nustatyta, jog abu tėvai nuolatos kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas su skundais dėl ikiteisminių tyrimų vienas kito atžvilgiu pradėjimo. Vadovaujantis 2022 m. liepos 14 d. išreikalautais atnaujintais duomenimis iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, nei vieno iš tėvų atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, kuriuose šalys būtų įtariamos nusikalstamų veikų mažametės dukters atžvilgiu padarymu. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutaria dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos, abu nuolatos kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas su skundais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai savaime nereiškia, jog atsakovo santykis su vaiku yra blogas ir šis santykis prastėja. Nors apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė vaizdo įrašus, siekdama įrodyti prastus vaiko santykius su atsakovu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pateiktų vaizdo įrašų negalima vienareikšmiškai spręsti apie šalių nepilnamečio vaiko ir tėvo blogus santykius. Pažymėtina, jog vaizdo įraše taip pat matyti ir kitoks, nei apeliantė nurodo, vaiko elgesys - vaikas susitiko su tėvu ir nesipriešino. Taigi, apeliantės pateikti minėti įrodymai vertintini kritiškai, neatspindintys tikrosios nepilnamečio vaiko ir tėvo santykių padėties.
38. Nors apeliantei kilo abejonių dėl atsakovo gebėjimų savarankiškai pasirūpinti mažamete dukra ir jos poreikiais, tačiau pažymėtina, kad atsakovas 2021 m. gegužės 13 d. yra išklausęs Efektyvios tėvystės įgūdžių mokymus tėvams. Taip pat atsakovas 2022 m. balandžio 26 d. – 2022 m. balandžio 30 d. yra išklausęs 20 akademinių valandų kursą „Tėvai ryšyje“ konferenciją „Tėvystė praktiškai“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai patvirtina, kad atsakovas turi žinių ir gebėjimų pasirūpinti dukra. Be to, byloje nėra duomenų, jog netinkamai rūpinasi dukra, jos neprižiūri ar smurtauja (CPK 178 straipsnis).
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka tiek šalių nepilnamečio vaiko, tiek šalių interesus, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
41. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė procesinį sprendimą užtikrinanti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
43. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį paliktą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.