- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- 1-191-471/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36789-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Nukentėjusysis
- R. E.
- Kaltinamasis
- V. D., V. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas :
1. 1993-09-22 Biržų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 146 str. 2 d., 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius Lietuvos 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos ..." 1 str., nuo bausmės atleistas;
2. 2010-11-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2011-12-02 Kelmės apylinkės teismo nutartimi nuo bausmės atleistas, pasibaigus atidėjimo terminui;
3. 2020-09-16 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 281-1 str. 1 d., 64-1 str. 14 parų areštu su baudžiamojo poveikio priemonėmis uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimu, arešto bausmę atlikęs 2021-03-15, teistumas neišnykęs, ir
V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, teistas :
1. 1994-08-11 Kelmės rajono apylinkės teismo Lietuvos BK 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos BK 47-1 str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 1 metams; teistumas išnykęs,
kaltinami pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji V. D. ir V. G. 2022 m. rugsėjo 22 d. apie 22.26 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, veikdami bendrininkų grupėje, sudavė rankomis nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 10 smūgių R. E. į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam muštines žaizdas dešinės akies apatiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva dešinės pusės akies vokų-antakio-skruosto-smilkinio-nosies srityse ir kraujosruvą po dešinės akies jungine; poodinę kraujosruvą dešinio žando-viršutinės lūpos srityje ir kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje; poodines kraujosruvas nosyje; kairiame žande, kairiame skruoste, dešiniame sėdmenyje; odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje; poliežuvinio kaulo dešinio didžiojo rago, dešinės akiduobės vidinės-viršutinės sienelių, akytkaulio, dešinio kaktinio sinuso ir dešinio žandinio ančio šoninės sienelės lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl veido kaulų lūžių nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis V. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną su V. G. nuvažiavo į namus pas R. E., kuris juos apkirpo. Važiavo jam ( V. D. ) priklausančiu automobiliu, vairavo V. G., jokio kito asmens ( vairuotojo ) nebuvo. Pats nevairavo, nes buvo pagiringas. Kerpant jis išgėrė gal du stikliukus alkoholio, V. G. ir R. E. gal negėrė. Po to visi trys nuvažiavo į namus pas pažįstamą R. K., rado jį su sugyventine J. ir virtuvėje gėrė alkoholį. R. K. gėrė labai mažai, nes jam reikėjo į darbą, o J. tik vaikščiojo po namus. R. K. ir R. E. konflikto nematė, bet vienu metu, išgirdęs šaukiančią J., pamatė virtuvėje prie pečiaus gulintį kruviną R. K.. Tuo metu R. E. nusivijo J. į kambarį, todėl jis taip pat įėjo į kambarį, atsistojo tarp J. ir R. E. ( nugara į R. E. ) ir ištiesė rankas, taip užstodamas J.. Nesitikėjo, kad R. E. gali jį užpulti, tačiau šis ėmė jį iš nugaros pusės daužyti kumščiais į galvą, dėl ko nugriuvo ant grindų tarp lovos ir sienos. Tada R. E. užlipo ant jo ir atsisėdęs toliau daužė kumščiais į galvą; iš viso sudavė apie 5-8 smūgius. Tuo metu į kambarį atėjęs V. G. R. E. pasakė „ką čia darai“ ir R. E. nuo jo ( V. D. ) nulipo. Netrukus atsistojęs pamatė, kaip R. E. ir V. G. stovėdami grūmėsi - laikė vienas kitą už rankų; kad jie vienas kitam suduotų smūgius, nematė. Jis paėmė R. E. už kairės rankos ir keletą kartų kumščiu trenkė į kaktą, nes R. E. atrodė kaip išprotėjęs, „pablūdęs“ ( cituojama ), jo akys buvo pabalusios, bandė ištrūkti, smūgiavo jam, nenorėjo baigti muštis. Po jo smūgių R. E. nukrito ant lovos, tačiau nenusiramino, todėl jam sudavė dar keletą kartų, nes šis bandė keltis ir toliau muštis. Tik tada R. E. nusiramino ir liko gulėti ant lovos. Jam pasakius „eik lauk“ R. E. atsistojo ir išėjo į lauką. Nei jis, nei V. G. R. E. nespardė. Kol atsikėlė nuo grindų, V. G. ir R. E. konflikto pradžios nematė. Ant lovos gulinčiam R. E. V. G. nesudavė.
Jam ( V. D. ) po įvykio buvo nustatytas virš 2 prom. girtumas, į medikus nesikreipė, sužalojimai nefiksuoti. Į policiją taip pat nesikreipė, galvojo, kad visi kaimyniškai susitaikys. Žino, kad R. E. alkoholio nevartoja, todėl mano, kad išgėrus jam kažkas pasidarė ir tapo nevaldomas. Matė, kad po įvykio R. E. buvo sužalotas antakis. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes visą konfliktą pradėjo pats R. E.; jis iš pradžių gynė J., o užpultas gynėsi pats.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. D. kaltę prisipažino iš dalies ir esmines įvykio aplinkybes nurodė panašiai.
2022-09-28 apklausoje jis nurodė, kad 2022-09-22 apie 18-19 val. su V. G. automobiliu „FIAT DUCAT" atvažiavo pas R. E., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, pakviesti kartu išgerti ir kad nukirptų plaukus, atsivežė degtinės butelį. Pas R. E. gėrėjis ir R., o V. negėrė, nes vairavo. R. E. jį ir V. G. apkirpo. Nusprendė visi nuvažiuoti pas R. K., gyvenantį tame pačiame kaime, kartu išgerti. Automobilį vairavo V. G., kartu važiavo jis ir R. E., vežėsi ir neišgertą degtinės butelį, atvažiavo apie 19-20 val. R. K. namuose jis, R. E., V. G. ir R. K. gėrė degtinę, kurią atsivežė. Namuose buvo R. sugyventinė J.. Begeriant ... jokio konflikto nebuvo. Begeriant J. prašė, kad R. E. išeitų iš jų namų. Ji prašė mandagiai ir į pokalbį jis nesikišo. Išgirdo J. šaukiančią. Pamatė, kad R. K. guli ant grindų. Kaip R. K. atsirado ant grindų, nematė. R. K. buvo pusiau sėdintis ir bandė stotis, jo veidas buvo kruvinas. Tik tada suprato, kad įvyko muštynės. Tuo metu R. E. buvo šalia R. K.. Nematė, ar R. E. sudavė smūgius R. K.. R. E. paklausė, ką jis daro. Tada R. E. pradėjo šaukti ant J. „žiurke". Tada jis atsistojo tarp R. E. ir J. ir pasakė R. E. J. „žiurke" nevadinti. Stovėjo R. E. atsukęs nugarą. Tada R. E. vieną kartą sudavė kumščiu jam į kairę galvos pusę. Nuo smūgio nugriuvo veidu į grindis, nes dengėsi galvą, kad daugiau negautų. Jį gulintį norėjo R. E. sumušti, nes bandė prieiti, užlipti ant kojų. Tada V. G. pradėjo šaukti. Tada jis atsistojo ir pamatė besimušančius V. G. su R. E.. Jie buvo susikibę vienas su kitu. Ar sudavė vienas kitam smūgius, nematė, bet laikė vienas kitam suėmę už rankų. Tuo metu R. K. sėdėjo ant fotelio. Atsistojęs jis iš dešinio šono pagriebė R. E. už dešinės rankos ir 5-6 kartus sudavė dešinės rankos kumščiu jam į kaktą, kairę veido pusę. Nuo jo suduotų smūgių R. E. nenugriuvo, bandė priešintis. Tada apsimetė, kad sąmonę prarado, tai jis šį paleido ir R. E. griuvo ant lovos ant nugaros. Jis R. E. paklausė, ką jis daro, kas nutiko, dėl ko mušasi, bet R. E. nieko neatsakė. Tada R. E. gulinčiam du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą. R. K. paklausė, kas čia darosi. Tada R. E. pats atsistojo nuo lovos, jis liepė šiam eiti lauk ir R. E. išėjo lauk. Kas iškvietė policiją, nežino; mano, J.. Atvažiavo policija, R. E. buvo kieme, ir policija aiškinosi įvykio aplinkybes. Tyčios mušti R. E. neturėjo, jam sudavė smūgius dėl to, kad šis mušė jį ir R. K., nors mušančio R. nematė, ir dėl to, kad J. vadino „žiurke". Gailisi, kad per daug smūgių sudavė R. E.. Dėl įvykio pareiškimo nerašys. Dėl to, kad R. E. kumščiu vieną kartą sudavė į galvą, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, į medikus nesikreipė, pas medicinos ekspertus nevyks, nes sužalojimų nepadarė. Kada gavo smūgį į galvą nuo R. E., skausmo nejuto, bet juto galvos spengimą ( 2 t. 8-9 l. ).
Iš dalies prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina bei papildo, kad jis įvykio metu R. E. nespardė, V. G. taip pat R. E. nespardė. Tyčios sumušti R. E. neturėjo, tik gynėsi nuo jo, kada šis puolė, ir R. mušė iki tol, kol šis nurimo - apsimetė, kad apalpo. Pirmas konfliktą pradėjo R. E. ( 2 t. 17 l. ).
Kaltinamasis V. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną su V. D. atvažiavo pas pažįstamą R. E. apsikirpti. A/m „Fiat Ducato“ vairavo jis ( V. G. ), buvo blaivus, jokio kito vairuotojo nebuvo. Kerpant V. D. ir R. E. išgėrė maždaug po du stikliukus degtinės, jis negėrė, nes vairavo a/m. Po to visi nuvažiavo į namus pas R. K., kur virtuvėje vartojo alkoholį, kartu išgėrė vieną 0,7 l. talpos butelį degtinės ( pats gėrė daugiausiai ), bet R. K. išgėrė tik vieną stikliuką, o jo sugyventinė J. negėrė. Vienu metu R. E. R. K. pasakė „pridavei vaikų teisėms“, jie susiginčijo. R. K. R. E. sakė eiti lauk, šis jį puolė. Netrukus pamatė tarpduryje kruviną R. K., J.pradėjo šaukti „gelbėkit“, bėgo į kambarį, todėl V. puolė į kambarį ją gelbėti. Kadangi dėl nuovargio buvo prisnūdęs ant pufiko, atsikėlė, įėjo į kambarį ir pamatė, kaip R. E. daužė V. D. prie pufo – V. D. gulėjo veidu į grindis, o R. E. davė smūgius iš viršaus. Paklausus „ką darai“, R. E. jam vieną kartą kumščiu sudavė į galvą. Tada jis R. E. prispaudė prie sienos ir vieną kartą nestipriai sudavė į krūtinę. V. D. R. E. prispaudė kitą ranką, J. jį varė lauk sakydama „eik iš čia neblūdijęs“, bet šis nėjo. V. jį parvertė ant lovos, sakė nurimti, bet R. E. blaškėsi, bandė suduoti V.. T. V., laikydamas jį ant lovos, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. J. paskambinus į policiją R. E. nurimo, atsikėlė ir išbėgo lauk. Daugiau niekas niekam smūgių nesudavė. Jam ( V. G. ) nuo R. E. smūgio buvo sutrenkta galva, skaudėjo, tačiau dėl to niekur nesikreipė. Iš kur R. E. gavosi sužalojimai, nežino. Šiuo metu su juo nebendrauja.
Gyvena nuosavame name su žmona ir trimis vaikais, vienas iš jų yra nepilnametis. Apklausiamas policijoje susimaišė sakydamas, kada/m vairavo ne jis ir kad R. E. sudavė į veidą, o ne į krūtinę. O gal to nebeprisimena, nes apklausiamas visą laiką sakė tiesą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. G. kaltės nepripažino ir esmines įvykio aplinkybes nurodė panašiai.
Apklaustas 2022-09-28 jis parodė, kad 2022-09-22 apie 20-20.30 val. su V. D. ir R. E. važiavo iš R. E. namų pas R. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini) k. Važiavo V. D. automobiliu „FIAT", vairavo atrodo, kad V. D., buvo blaivus. Jis sėdėjo automobilio gale. Prieš tai pas R. E. su V. D. apsikirpo. Ar pas R. E. vartojo alkoholį, nepamena. Atvažiavus R. K. namuose buvo pats R. ir jo sugyventinė J.. Ten gėrė viskį, kurį patys atsivežė vieną butelį. Gėrė jis, V. D., R. E. ir R. K., kuris išgėrė vieną stikliuką, J. negėrė. R. E. apsižodžiavo su R. K.. R. E. pasakė, kad R. pridavė jį vaikų teisėms. R. K. pasakė „suskiau, aš nieko nepridaviau". Po to pamatė stovintį R. K., kurio veidas buvo kruvinas, iš burnos bėgo kraujas. Kas ir kaip R. K. sudavė, nematė. Tuo metu R. E. buvo prie R. K.. Tada prie jų pripuolė V. D., klausdamas „kas čia darosi?". Po to pamatė ant grindų gulintį V. D. veidu į grindis, o ant jo apsižergęs buvo R. E.. Jis paklausė R. E. „ką čia darai", sugriebė dešine ranka R.už kairio peties ir atitraukė nuo V. D.. R. E. norėjo jam kairės rankos kumščiu suduoti, jis traukėsi ir kliuvo vieną kartą per galvos dešinę pusę ties ausimi. Nuo smūgio nenugriuvo. Skausmą 10 balų sistemoje įvertino 5 balais‘ buvo įdrėskimas, kurio nebėra. Tada dar norėjo R. E. jam suduoti kumščiu, tai gindamasis vieną kartą kairės rankos delnu sudavė R. E. per veidą. Nuo jo smūgio R. E. nenugriuvo. Tuo metu V. D. jau buvo atsistojęs nuo grindų, R. E. puolė duoti dar V. D. kumščiu ir sudavė vieną kartą į galvą. Nuo smūgio V. D. nukrito ant lovos ant šono, tada pašoko nuo lovos ir stovinčiam R. E. sudavė ranka kažkur link krūtinės. Kiek smūgių sudavė, nepasakys. R. K. skambino greitajai. Atvažiavo greitoji ir policija. Tuo metu R. E. buvo išbėgęs iš namo. Dėl to, kad vieną kartą gavo smūgį nuo R. E., pareiškimo nerašė. Po įvykio medikų nebuvo apžiūrėtas, pas medicinos ekspertus nevyks ( 2 t. 59-60 l. ).
Neprisipažįsta padaręs nusikaltimo. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriuos tvirtina, daugiau nieko nepapildys ( 2 t. 68 l. ).
Kaltinamųjų V. D. ir V. G. kaltė įrodyta jų parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis R. E. parodė, kad iki įvykio V. D. ir V. G. buvo kaimynai, konfliktų su jais neturėjo. Tą dieną abu atvažiavo pas jį apsikirpti, bekerpant išgėrė po du stikliukus degtinės. Po to visi su nepažįstamo vairuotojo vairuojama a/m išvažiavo pas kitą kaimyną R. K.. Ten virtuvėje toliau visi ( vairuotojo nebuvo ) po lygiai gėrė, kol jis stipriai apgirto. Dar nepastoviai buvo ( vaikščiojo ) R. K. sugyventinė J., kuri negėrė. Vienu metu R. K. jam trenkė, tada jis trenkė R. K., šis nugriuvo, jam ėmė bėgti kraujas. Tada abu kaltinamieji jį prirėmė prie sienos, pargriovė ant žemės, gulintį kumščiavo ir spardė. Baigus mušti atsistojo, bandė eiti, bet sukniubo, juto sužalojimus ir alkoholio poveikį. Atsipeikėjo tik policijos mašinoje pakeliui į ligoninę. Koks jam nustatytas girtumas, neprisimena.
Jį parverčiant abu kaltinamieji buvo šalia, todėl mano, kad ir parvertė abu. Ar pats jiems sudavė, neprisimena. Ar jie jam sudavė prieš parverčiant, neprisimena. Gulėdamas užsidengė veidą ir nesipriešino; juto ne vieno asmens smūgius į veidą, gerklę ir šonus, tačiau nematė, kas ir kiek smūgių sudavė, bet jų buvo nemažai. Taip pat juto, kad smūgiai buvo rankomis ir kojomis; kad suduotų su daiktais, nejuto. Kai smūgiai baigėsi, kažką negražaus pasakė V. D., tada dar gavo smūgių. Kai smūgiai baigėsi, atsistojo, tada J. jį vijo namo.
Iki tol sužalotas nebuvo. Išėjęs iš R. K. namo susižaloti taip pat negalėjo. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam susiuvo akį ir paleido. Po to namuose apie savaitę gėrė vaistus ir naudojo tepalus. Negalėjo dirbti, sukosi galva, skaudėjo šoną, negalėjo kalbėti ( dėl gerklės sužalojimo ). 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo prašo todėl, „kad patyrė“ ( cituojama ).
Gyvena sus sugyventine, jos vaikais ir jų bendru (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vaiku. Turi profesinį išsilavinimą, neįgalus nėra, nedirba apie 2 metus, gauna pajamas tik už vaikus. Dirbti oficialiai negalėtų, nes turi didelių skolų. Kaltę dėl R. K. sumušimo pripažįsta iš dalies, nes šis jam sudavė pirmas; jo atsiprašė, bet žalos neatlygino. Kaltinamieji jau pas jį atvažiavo neblaivūs, vėliau jo neatsiprašė ir nesitaikė. Aplinkybes geriau prisiminė pirminėse apklausose, prašo jomis vadovautis. Konflikto pradžioje R. K. virtuvėje jis buvo prie durų į lauką, R. K. šalia jo, o kaltinamieji prie stalo maždaug už 2 m. nuo jo. Kad būtų pats smurtavęs prieš kaltinamuosius, nepamena. Jie jį parvertė po smūgio R. K.. Nemano, kad R. K. jį spardė, nes po jo smūgio gulėjo. Kai jį mušė, J. nematė. Kad būtų jai grasinęs ar atsistojęs kažką puolęs, nepamena. Taikytis sutiktų. V. D. užgulęs nebuvo.
Ne viską prisimena, prašo remtis pirminiais parodymais. Konfliktas su R. K. vyko virtuvėje. Jam R. K. vieną kartą sudavė kumščiu į kažkurį ( nebeprisimena ) skruostą, po smūgio sužalojimų nejuto. Konfliktas su V. D. ir V. G. vyko virtuvėje ir tarpduryje; kad vyktų ir kambaryje, neprisimena. Po konflikto su jais nebegalėjo paeiti. J. A. varė jį namo; ar ėjo paskui ją, neprisimena. R. K. po jo smūgio nugriuvo prie pečiaus; ar vėliau R. K. jam ką darė, nepamena.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. E. 2022-09-26 apklausoje parodė, kad gyvena su sugyventine O. B. ir jos dviem mažamečiais vaikais (duomenys neskelbtini). 2022-09-22 po pietų į svečius automobiliu atvažiavo akivaizdžiai neblaivūs, pažįstami V. G. ir V., kalbėjosi lauke, vartojo degtinę, kurią jie atsivežė. Jis išgėrė dvi taureles degtinės, o V. G. ir V. išgėrė likusį butelį. Jis ... apkirpo V. ir V. G.... Kai V.ir V. G. nusipirkę daugiau alkoholio, grįžo atgal pas jį, pasiūlė kartu važiuoti pas kaimyną R. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Nuvykus namuose buvo tik R. K.. Visi trys nuėjo į virtuvę. V. ir V. G. atsisėdo prie virtuvės stalo, jis prie stalo tupėjo, R. K. prie pečiaus tai stovėjo, tai sėdėjo. Jis su V. ir V. G. pradėjo gerti degtinę, R. K. negėrė. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Išgertuvių metu visi elgėsi draugiškai, nesipyko. Besikalbant R. K. pradėjo konfliktuoti ( nedetalizuojama ). V. priėjus prie jo, atsisukęs R. K. be jokios priežasties kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairį skruostą. Dėl smūgio tuo metu skausmo nejautė, tačiau gindamasis kumščiu trenkė R. K. į veidą. Po smūgio R. K. nukrito ant grindų. Matė, kaip R. K. iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Tada nuo kėdės atsistojo V. G., nespėjus šiam prieiti, V.s griebė jį iš priekio už megztinio ir stipriai suėmė. Priėjęs V. G. taip pat sugriebė jam už megztinio ir jie kartu jį parvertė ant grindų. Pastebėjo, kad iš kambario į virtuvę atbėgo R. K. sugyventinė J., kuri varė jį lauk iš namų. Nespėjus nieko atsakyti J., V., gulint jam ant žemės, kumščiu vieną kartą sudavė į dešinį skruostą. Dėl smūgio pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais. Po smūgio bandant atsistoti, kol dar klūpėjo ant kelių, į grindis pasirėmęs rankomis, pajuto stiprų spyrį į dešinę akį. Po jo vėl nugriuvo ant grindų. Kas spyrė, nematė, tačiau skausmą vertina 10 balų. Tuomet V. G. kumščiu jam trenkė į kairį skruostą, dėl ko taip pat patyrė fizinį skausmą, vertina 7 balais. Po V. G. suduoto smūgio pajuto, kad kažkas koja vieną kartą spyrė į gerklę, skausmą vertina 9 balais. Kas spyrė, nematė. Po spyrio į gerklę pasidarė sunku kvėpuoti, veidą užsidengė rankomis, tačiau jį toliau spardė ir mušė kumščiais. Kadangi buvo užsidengęs veidą, nematė, kas kiek smūgių sudavė, tačiau suprato, kad spardė R. K., nes girdėjo jo žodžius „Nu k..., dabar tave užmušiu", pajuto spyrius į kairės pusės šonkaulius, buvo suduoti 3-5 spyriai, o su kiekvienu spyriu R. K. šaukė „Te tau k..., nu k...". Tuo metu, kai spardė, skausmo nebejuto, jį pajuto tik vėliau. Vėliau pamena tik tai, kad jau sėdėjo policijos automobilyje. Kas iškvietė policiją ir kaip išėjo iš R. K. namų, nežino. Buvo nuvežtas į ligoninę..., vėliau pareigūnai parvežė į namus. Ryte pastebėjo, kad yra susiūtas dešinės akies paakys. Sutinka vykti pas med. ekspertus ( 1 t. 85-86 l. ).
Vėliau apklausiamas R. E. nurodė, kad nei vienas iš mušusių asmenų, t. y. R. K., V. D. ir V. G. nėra giminės ar artimi žmonės. Pareiškimo neparašė iš karto po įvykio todėl, kad buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir po apžiūros labai blogai jautėsi, todėl pareiškimą parašė 2022-09-26 policijos pareigūnams atvykus į namus. 2022-09-27 buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) medicinos ekspertų. Po įvykio 2022-09-23 buvo apžiūrėtas greitosios medikų ir (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriuje medikų. Daugiau į medikus nesikreipė. Papildo, kad 2022-09-22 po pietų, kai V. D. ir V. G. buvo atvykę į namus, bendrai gėrė vieną butelį 0,5 l. talpos degtinės. Jis išgėrė tik du stikliukus, daugiau namuose alkoholio nevartojo. Pas R. K. namuose jis, V. G. ir V. D. bendrai išgėrė 0,5 l. talpos degtinės. Be jokios priežasties jam stovinčiam iš priekio vieną kartą R. K. sudavė kairės rankos kumščiu į kairį skruostą. Nuo smūgio nenugriuvo, skausmo nejuto, sužalojimų nepadarė. Kada V. D. su V. G. jį parvertė ant grindų, griūdamas nesusižalojo, skausmo nejuto. Po to gulinčiam ant kairio šono, V. D. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į dešinį skruostą, viena ranka laikydamas už megztinio. Skausmą veide įvertintų 7 balais. Juto, kad skauda žandikaulį. Ar tuo smūgio metu padarė V. D. sužalojimus, negali pasakyti. Po to, bandant atsistoti nuo grindų, klūpant pamatė koją iš dešinio šono ir gavo vieną spyrį į dešinę akį. Kas įspyrė, negali pasakyti, bet spėja, kad V. D.. Juto skausmą dešinėje akyje, jį įvertintų 10 balų, padarė sužalojimą prie dešinės akies ir dešinėje akyje. Nuo spyrio vėl nugriuvo ant grindų, ant pilvo, susirietė ir dešine ranka prisidengė veido dešinę pusę, nes labai skaudėjo. Po to jam gulinčiam V. G. vieną kartą kumščiu sudavė į kairį skruostą. Nuo smūgio juto skausmą, jį įvertintų 7 balais. Atrodo, kad to smūgio metu jam buvo prakirsta kairės pusės apatinė lūpa ( taip tekste ). Ar bėgo kraujas, nejuto. Po to V. G. suduoto smūgio pajuto, kad kažkas vieną kartą jam gulinčiam spyrė į gerklę; gulėjo ant kažkurio šono ir spyrį gavo iš šono. Kas spyrė, nematė. Skausmą kakle įvertintų 9 balais. Pradėjo dusti, trūko oro, sužalojimų nepadarė, tačiau ir šiai dienai nuo to spyrio yra prikimęs, jaučia, kad iš kaklo vidaus patinę, seiles nuryti ir valgyti skauda. Tada veidą dengėsi abiem rankom ir toliau kažkas jį gulintį spardė ir sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas. Buvo spardomas ir kumščiais gavo smūgius po visą kūną. Kiek gavo spyrių ir smūgių kumščiais, negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti, kas tuo metu jį spardė ir sudavė smūgius kumščiais, nes veidą dengėsi rankomis, bet gali pasakyti, kad tuo metu kelis spyrius gavo nuo R. K. į kairį šono. Tai mano iš R. K. pasisakymo, kurį minėjo pirminėje apklausoje, bet tiksliai to nematė. Kada tuo metu buvo spardomas ir suduodami smūgiai kumščiais, jau skausmo nebejuto, prarado sąmonę. Sąmonę atgavo atvykus policijos pareigūnams. Pirmas kartas, kada buvo sumuštas R. K., V. D. ir V. G.. Dėl įvykio civilinio ieškinio nereikš. Nori, kad kalti asmenys būtų nubausti įstatymų nustatyta tvarka ( 1 t. 111-112 l. ).
Duotus parodymus tvirtina bei papildo, kad pirminiai parodymai buvo tikslesni, nes geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Akistatų metu gerai įvykių aplinkybių nebeprisiminė, todėl ir davė parodymus tokius, kiek ir ką prisiminė akistatų metu. Gerai įvykio aplinkybių pamena ir tvirtina, kad įvykio metu R. K. pirmas vieną kartą kumščiu sudavė stovinčiam į veidą, jis nuo smūgio nenugriuvo. Tik tada atgal R. K. kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Nuo jo smūgio R. K. nugriuvo ant grindų. Kad tą vakarą daugiau būtų sudavęs smūgius ar įspyręs R. K., nepamena, ir nepamena, ar R. K. jam sudavė dar smūgių. Prisimena, kad įvykio metu su J. A. nekonfliktavo, jai smūgių nesudavė, bet ar buvo užsimojęs jai suduoti ir ar negražiai ją vadino, nepamena. Neprisimena, ar kada V. D. su V. G. jį vertė ant grindų, prieš tai ir po to jiems sudavė smūgius. Kada buvo parverstas jų ant grindų, jam smūgius kažkas sudavė; kas sudavė, nebepamena. Atrodo, kad kažkuriuo metu V. G. kumščiu sudavė smūgius į galvą, bet kiek ir kur, nepamena. Ar V. D. sudavė smūgius įvykio metu, dabar nepamena. Dėl V. G., V. D. ir R. K. veiksmų jo atžvilgiu geriau prisiminė pirminėse apklausose. Sveikatos ligų dėl atminties sutrikimų neturi, tačiau kai kada įvykius pamiršta labai greitai. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, nes nori su kaimynais V. D., V. G. ir R. K. gyventi draugiškai, jiems dėl įvykio atleidžia ( 1 t. 150-151 l. ).
Po V. G. suduoto vieno smūgio gulėjo ant grindų, ant kažkurio šono ir tada kažkas jam vieną kartą įspyrė į gerklę, tiksliau kaklą. Kas įspyrė, nematė, nes veidą ir galvą dengėsi rankomis. Po to jį, gulintį ant šono, pradėjo toliau kažkas spardyti į kairį šoną. Kiek kartų buvo įspirta, negali pasakyti, bet ne vieną ar du, o daugiau. Ar įspyrė vienas asmuo ar daugiau, nematė, nes veidą dengėsi rankomis. Tuo pačiu metu buvo jam suduoti smūgiai ir kumščiais į veidą, Kiek kumščiais buvo suduota smūgių, negali pasakyti, bet daugiau nei keli. Ar spyrius ir smūgius tuo metu sudavė vienas asmuo, nematė. Iki įvykio ant jo kūno sužalojimų nebuvo ( 1 t. 153-154 l. ).
Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis yra kaimynai, su jais visais santykiai buvo vienodi. Įvykio vakare jis buvo namuose blaivus, kai jie atvažiavo girti, atsivežė degtinės. Geriant degtinę R. E. jam pradėjo prikaišioti dėl vaikų teisių, po to jam sudavė smūgį, jis sudavė atgal vieną smūgį į skruostą, tada R. E. jį sudaužė, išdaužė dantis. Jų konflikto kaltinamieji nematė. Atsikėlęs matė, kaip R. E. puolė J., ji pradėjo šaukti, V. D. stojo į tarpą tarp jų, tada prarado sąmonę. Atsigavęs matė, kaip R. E. davė V. D. į šoną, tas nukrito, tada vėl prarado sąmonę. Po to matė, kaip kaltinamieji laikė R. E. už rankų ir varė lauk. Vėl praradęs sąmonę atsibudo tik žadinant policininkams.
Girtaujant iš pradžių konfliktų nebuvo, niekam sužalojimų nesimatė. Prieš konfliktą kaltinamieji buvo visiškai girti, R. E. blaivesnis, o pats išgėrė tik du stikliukus, vėliau jam ligoninėje nustatė 0,14 prom. Kad kas nors R. E. suduotų, nematė. J. nuo R. E. nenukentėjo, nes nespėjo. Vėliau išėjęs į kiemą rado R. E. gulintį prie krūmų; gulint ant lovos nematė. Pats R. E. nespardė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-09 ( t. y. po įvykio praėjus apie 2,5 mėn. ) liudytojas R. K. įvykio aplinkybes nurodė panašiai. Parodė, kad ( kitos besikartojančios aplinkybės neaptariamos ) 2022-09-22 apie 20-21 val. į namus atvažiavę kaimynai V. G., V. D. ir R. E. prašė leisti išgerti 0,7 l. talpos degtinės butelį, kurį atsivežė. Jis išgėrė dvi „čėrkas", J. A. negėrė. Begeriant R. E. kaltino iškvietus jam vaikų teises. Už neteisingus priekaištus R. E. pasakė „suskiau, eik iš mano namų". Tada R. E. jam stovinčiam vieną kartą iš nugaros ranka sudavė į kairę ausį. Nuo smūgio nenugriuvo, skausmo nejuto, nesužalojo. Tada atsisuko priešais stovintį R. E. vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė į dešinį žandą... po to bandydamas atsistoti pajuto vieną smūgį ranka į dantis... vėliau R. E., sėdinčiam ant „pufiko", keturis kartus keliu sudavė į galvą. Tada puolė jį ginti V. G. ir V. D.. Jie atitraukė nuo jo R. E. ir paleido. V. D. klausė R. E. „ko tu muši čigoniuką". Po to R. E. puolė ant J. A., nes ji žodžiais ginė R. E. iš namų, jai smūgių nesudavė, nes ją puolė ginti V. D., kuris atsistojo tarp R. E. ir J. A.. Tada R. E. kumščiu vieną kartą sudavė V. D. į kažkurį šoną iš šono. Nuo smūgio V. D. nugriuvo ant grindų. Po to matė, kad V. G. R. E. paėmė už kairės rankos. Tuo metu V. D. atsistojo ir paėmė R. E. už kitos rankos, nes norėjo jį išvesti į lauką. R. E. priešinosi ir ištraukęs ranką nuo V. D., ja vieną kartą sudavė V. G. prie dešinės ausies. Nuo smūgio V. G. nenugriuvo. Nuėjo į virtuvę, todėl nebematė, kas toliau vyko kambaryje. Būdamas virtuvėje, prarado sąmonę kelioms minutėms. Atgavęs sąmonę nuėjo į kambarį ir pamatė ant lovos gulintį ant pilvo R. E.. Atsisėdo ant fotelio ir vėl prarado sąmonę kelioms minutėms. Atgavus sąmonę R. E. nebebuvo kambaryje. J. A. iškvietė telefonu greitąją. Įvykio metu, R. E. mušdamas jį, išmušė keturis dantis ir vienas dantis užlinko ( 1 t. 198-199 l. ).
Liudytoja J. A. parodė, kad R. K. yra sugyventinis, kaltinamieji ir nukentėjusysis – kaimynai. Įvykio dienos vakare prieš 20 val., atvažiavę pas juos į namus, šie gėrė degtinę. Atvažiavus V. G. buvo blaivus, o V. D. ir R. E. – išgėrę. Begeriant R. E. pradėjo R. K. kaltinti dėl vaiko teisių kvietimo. R. K. jam pasakė „eik namo“, tada R. E. R. K. išmušė dantis. Ji tai matė, R. E. sakė „ką tu darai“, tas ėjo link jos atstatęs kumščius, V. D. įlindo į jų tarpą, jie susistumdė, V. D. nukrito kambaryje prie lovos, o R. E. pradėjo jį daužyti ranka. Po to V. G. R. E. atitraukė, laikė už rankų, o paleidus V. D. R. E. keletą kartų sudavė rankomis į nugarą, tas nukrito ant lovos. Po to R. E. atsistojo ir išėjo namo. Kad R. E. suduotų V. G., nematė. Tačiau matė ne visą konfliktą, nes buvo išėjusi į virtuvę pas R. K., o jų konfliktas vyko kambaryje. R. E. V. G. sudavė vieną kartą prie ausies, kuriuo momentu, nepastebėjo. Nors anksčiau aiškino kitaip, teisingai sako dabar. Buvo išgėrusi tik puodelį alaus. Įvykius matė, nes tarp kambario ir virtuvės durų nėra. Po konflikto matė, kad R. E. prakirstas antakis, V. G. nubrozdinta prie ausies, o V. D. sužalojimų nebuvo. R. E. buvo labai agresyvus prieš visus, jo spardant nematė. V. D. jam sudavė, nes puolė, buvo gynyba.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-28 ( t. y. netrukus po įvykio ) liudytoja J. A. parodė, kad ( kitos besikartojančios aplinkybės neaptariamos ) jų namuose V. D., V. G., R. E. ir R. K. gėrė degtinę... R. E., sumušęs R. K., pradėjo ją vadinti „k..., valkata", bandė pulti ant jos, bet smūgių nesudavė, nes V. D. neleido. R. E. vieną kartą kumščiu sudavė V. D. per veidą. Nuo smūgio V. D. nugriuvo ant grindų su R. E.. Tada V. G. nebeleido R. E. muštis. Po to, V. D., kiek matė, keturis kartus kumščiu sudavė į veidą stovinčiam R. E., kuris nuo smūgių nugriuvo ant lovos ant šono, tada necenzūriniais žodžiais koneveikė V. D.. R. E. atsistojo nuo lovos ir vieną kartą kumščiu sudavė stovinčiam V. G. į galvą prie dešinės ausies. V. G. nenugriuvo. Tada ji liepė R. E. eiti į namus, bet šis nėjo ir ją vadino negražiais žodžiais. Tada V. D. jį išvarė. Iš jos telefono R. K. iškvietė greitąją, nes R. E. jam išmušė keturis dantis ir labai kraujavo burna. Ji įvykio metu nenukentėjo ( 1 t. 158-159 l. ).
Akistatos metu R. E. nurodė, kad R. K. jam pirmas sudavė vieną kartą ranka į veidą, nuo smūgio nenugriuvo, skausmo nejuto; ar daugiau sudavė smūgių, nematė. V. D. nemušė. Neatsimena, kas jį spardė.
R. K. nurodė, kad pirmas sudavė R. E., tada jam sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu į dešinį žandą, daugiau jam nesudavė. Matė, kad kaltinamiesiems atitraukus R. E. nuo jo, šis V. D. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ( 1 t. 122-124 l. ).
Akistatos metu R. E. nurodė, kad V. D. su V. G. jį parvertė ant grindų ir gulinčiam kelis kartus sudavė kumščiu į veidą. Dar juto kumščių smūgius ar spyrius į krūtinę, kaklą, galvą, tačiau kas smūgiavo, nematė. Nepamena, ar smurtavo prieš V. D.; neatsimena, kad būtų ant jo puolęs.
V. D. nurodė, kad R. E. jam iš nugaros vieną kartą sudavė į galvą, jis nugriuvo, po to laipiojo per kojas, ant nugaros. Atsistojęs rado R. E. ir V. G. rado susikibusius, juos skyrė, tada R. E. jį puolė ir kad nesuduotų 2-3 kartus kumščiu sudavė R. E. į galvos dešinę pusę. Nuo smūgių R. E. nugriuvo ant lovos... tada jam 3-5 kartus sudavė kumščiu į galvą ( 1 t. 131-133 l. ).
Akistatos metu R. E. nurodė, kad V. G., sugriebęs už rūbų, su V. D. jį parvertė ant grindų. Ar daugiau panaudojo veiksmų, negali pasakyti. Nepamena, ar smurtavo prieš V. G. ir V. D.. Kaltinamiesiems kartu parvertus jam gulinčiam V. D. sudavė kelis kartus kumščiu į galvą, dar juto kumščių ar spyrių smūgius.
V. G. nurodė, kad R. E. neparvertė. Ginant V. D. R. E. jam vieną kartą sudavė kumščiu ties dešine ausimi, po to galėjo jam vieną kartą suduoti delnu į krūtinę. Gindamasis V. D. sudavė R. E. vieną kartą kumščiu į krūtinę, daugiau V. D. smūgių nematė. R. E. V. D. kumščiais kelis kartus sudavė į galvą, šonus ( 1 t. 146-148 l. ).
Akistatos metu R. E. nurodė neatsimenantis, ar puolė ant J. A., ar sudavė V. D. ir V. G.. V. D. su V. G. jį parvertė, gulinčiam V. D. kelis kartus sudavė kumščiu į galvą, jį pavadinus negražiai pajuto smūgius kumščiu ar spyrius į įvairias kūno vietas.
J. A. nurodė, kad R. E. ją puolė, bet nesudavė, vieną kartą kumščiu sudavė V. D. į galvą ir kartu nugriuvo ant grindų. Ant lovos gulinčiam R. E. V. D. sudavė daugiau nei 4 kartus į galvą. V. G. R. E. tik atitraukė nuo V. D., o šis V. G. sudavė vieną kartą kumščiu į galvą ( 1 t. 136-139 l. ).
Rašytiniai įrodymai šioje byloje patvirtina, kad liudytojas R. K. 2022-09-22 22.46 val. kreipėsi į BPC su telefoniniu pranešimu, kad prieš 20 minučių kaimynas namuose sumušė pranešėją, trenkė rankomis, pranešėjui išmušti dantys, nosis sumušta, lūpa kraujuoja; informacija apie pristatytus sužalotus R. K. ir R. E. gauta ir iš Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės ( 1 t. 5 l. ).
2022-09-36 rašytame pareiškime R. E. prašė įstatymų nustatyta tvarka nubausti V., kurio pavardės nežino, V. G. ir R. K., kurie 2022-09-22 apie 22 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu jį sumušė kumščiais ir spyriais trenkdami į įvairias kūno vietas, sukėlė fizinį skausmą ( taip tekste - 1 t. 9 l. ). Pagal šį pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 140 str. 1 de. ( 1 t. 1-2 l. ), kuris vėliau perkvalifikuotas į Lietuvos BK 138 str. 1 d. ( 1 t. 19 l. ).
(duomenys neskelbtini) rajono PK vyr. tyrėjo 2022-09-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos pranešimą ( jog šiąnakt 00.05 val. GMP ekipažas atvežė neblaivų ( 1,33 prom.) R. E., kuriam med. apžiūros metu nustatyta galvos sričių žaizda, akiduobės dugno lūžis; išleistas gydytis ambulatoriškai ), telefonu susisiekus R. E. teigė, kad 2022-09-22 apie 22 val. išgertuvių metu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, jį sumušė du pažįstami asmenys. Kadangi žino ir pažįsta asmenis, kurie jį sužalojo, pretenzijų neturi ir pareiškimą rašyti atsisako. Apie sužalojimo aplinkybes galės paaiškinti atvykęs į policijos komisariatą 2022-09-26 10 val., nes turi šaukimą atvykti į PK ( 1 t. 22 l. ).
2022-09-23 01.15 val. pradėtos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), apžiūrint vieno aukšto medinį namą nustatyta, kad lauke prie durų, ant betoninio pagrindo rastos galimai kraujo dėmės. Virtuvėje esančiame kibire su audinio gabaliukais ir šiukšlėmis viskas sutepta galimai krauju. Kibiro dugne ir ant krosnies rasti ir paimti du dantys. Prie krosnies ant grindų rasta galimai kraujo dėmė. Virtuvės grindys išteptos ir išmindžiotos galimai krauju. Kambaryje ant fotelio sėdimosios dalies ir ant grindų rastos galimai kraujo dėmės. Lovos antklodės užvalkalas suteptas galimai krauju ( 1 t. 37-39 l. ), fotografuota ( 1 t. 41-48 l. ); nuotraukose matyti, kad tarp virtuvės ir kambario yra stakta be durų ( 1 t. 43, 44 l. ).
2022-09-26 atliktos įvykio vietos apžiūros metu apžiūrint tą patį namą tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota, niekas nepaimta ( 1 t. 24-25 l. ), fotografuota ( 1 t. 27-31 l. ).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadose nurodyta, kad R. E. nustatyta: muštinės žaizdos dešinės akies apatiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva dešinės pusės akies vokų-antakio-skruosto-smilkinio-nosies srityse ir kraujosruva po dešinės akies jungine; poodinė kraujosruva dešinio žando-viršutinės lūpos srityje ir kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje; poodinės kraujosruvos nosyje; kairiame žande, kairiame skruoste, dešiniame sėdmenyje; odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje; poliežuvinio kaulo dešinio didžiojo rago, dešinės akiduobės vidinės-viršutinės sienelių, akytkaulio, dešinio kaktinio sinuso ir dešinio žandinio ančio šoninės sienelių lūžiai. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais; galėjo būti padaryti ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui, vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių. R. E. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t. 65-66 l. ). Poliežuvinio kaulo dešinio didžiojo rago, dešinės akiduobės vidinės-viršutinės sienelių, akytkaulio, dešinio kaktinio sinuso ir dešinio žandinio ančio šoninės sienelės lūžiai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu ( 1 t. 74 l. ).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t. 169-171 l. ).
Šiaulių apylinkės prokuratūros ( Kelmė ) prokurorės 2022-12-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas R. K. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis Lietuvos BPK 3str. 1 d. 1 p., nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių ( 1 t. 176-183 l. ).
Rašytiniai įrodymai baudžiamojoje byloje Nr. 1-223-496/2023 ( aptariami tik nesantys šioje byloje, bet susiję su kaltinimu ) papildomai patvirtina, kad pagal aukščiau minėtą R. K. telefoninį pranešimą atvykę (duomenys neskelbtini) r. PK pareigūnai R. E. rado gulintį sodybos teritorijoje, prie įvažiavimo ant žolės; jam matėsi sužalotas veidas, sutinusi akis. Su juo bendraujant iš namo išėjo R. K., kuriam stipriai kraujavo iš burnos ( 1 t. 18 l. ). Pareigūnai R. K. girtumo nenustatė, R. E. nustatė 1,33 prom. ( ligoninėje ) ir 1,06 prom. ( vėliau grįžus - 1 t. 18 l. ) , V. G. – 2,08 prom., V. D. – 2,58 prom. girtumą, o J. A. buvo blaivi ( tarnybiniai pranešimai – 1 t. 9, 16 l. ). V. D. ir V. G. neapklausti, nes dėl neblaivumo nesugebėjo duoti rišlių parodymų, su R. K. ir R. E. pabendrauti nepavyko ( 1 t. 9 l. ).
BODY kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad R. K. sakė „jeigu ne draugai, tai jis būtų mane užmušęs“ ( 1 t. 66 l. ).
2022-09-26 apklausoje R. K. parodė, kad po jo sumušimo virtuvėje V. D. ir V. G. R. E. atitraukė. Po to R. E. V. D. sudavė vieną smūgį į galvą, šis nuvirto ant grindų. V. G. R. E. atitraukė nuo V. D.. J. A. varant jį lauk, R. E. ėjo link jos, V. G. ir V. D. bandė jį išvaryti iš kambario, jis priešinosi, visi atsidūrė kambaryje prie pečiaus. R. E. V. G. sudavė kumščiu vieną kartą už ausies, po to V. D. R. E. sudavė kelis kartus į galvą, šis nugriuvo ant lovos, tada V. D. gulinčiam kumščiu sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas. Pagulėjęs R. E. atsistojo ir išėjo ( 1 t. 95-96 l. ).
2022-09-23 00.30 val. ( t. y. iš karto po įvykio ) pradėtoje apklausoje J. A. parodė, kad R. E. sumušus R. K. ji pasakė „iškviesiu policiją“, tada šis su V. D. nuėjo į kambarį aiškintis santykių. R. E. pirmas trenkė V. D. kumščiu vieną kartą į veidą, po ko V. D. trenkė R. E. daug smūgių į veidą ir kitas kūno vietas, šiam iš antakio pradėjo bėgti kraujas, jis išėjo į lauką ( 1 t. 125-126 l. ).
2022-09-28 apklausoje ji parodė, kad jai nuėjus į kambarį R. E. ėjo link jos, V. D. neleido jos mušti, R. E. V. D. sudavė smūgį kumščiu į galvą, jie nuvirto kambaryje ant grindų, V. G. atitraukė R. E. ir tada V. D. R. E. sudavė smūgius į galvą ir šonus, jam buvo prakirstas antakis, jis išėjo į lauką ( 1 t. 131 l. ).
2022-09-23 12.35 val. pradėtoje ( t. y. netrukus po įvykio ) apklausoje V. D. parodė, kad po R. K. ir R. E. konflikto šis jam sudavė smūgį į galvą, jis atsisėdo ant fotelio. Tada V. G. stumdėsi su R. E., Atsikėlęs R. E. sudavė apie 5 smūgius į galvą. R. E. smūgius sudavė ir V. G., tačiau kiek ir kur, nematė ( 1 t. 134-135 l. ).
2022-09-23 13.07 val. pradėtoje ( t. y. netrukus po įvykio ) apklausoje V. G. parodė, kad kai V. D. puolė prie R. E., kad šis nebemuštų R. K., R. E. sudavė smūgį į galvą V. D., šis suklupo. Puolė į tarpą jų skirti, bet pats gavo smūgį nuo R. E. galvą; gindamasis jam sudavė smūgį delnu į veidą, nuo kurio šis negalėjo būti sužalotas, o atsistojęs V. D. sudavė R. E. kelis smūgius į galvą ( 1 t. 139-140 l. ).
2022-09-27 įtariamojo apklausos metu R. E. parodė, kad po konflikto su R. K. atėjusi J. A. jam liepė dingti, po to V. D. ir V. G. jį parvertė ant grindų, V. G. sudavė kumščiu į kairį skruostą, pajuto spyrį į dešinę akį, po to spyrį į gerklę ir smūgius į įvairias kūno vietas. Šiuos smūgius galėjo suduoti V. D. arba V. G., nes R. K. buvo toliau. Po to R. K. jam spyrė kelis smūgius į šoną, prarado sąmonę ir atsipeikėjo lauke ( 1 t. 163-164 l. ).
2023-11-14 nuosprendžiu R. E. nuteistas pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. dėl to, kad ne mažiau 5 smūgiais ( kumščiu ir keliais ) sumušė R. K., padarydamas šiam nežymų sveikatos sutrikdymą ( 2 t. 111-123 l, ), nuosprendis neįsiteisėjęs ( LITEKO duomenys ).
Duomenų apie tai, kad R. E. būtų sužalotas iki įvykio, nėra. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje visų pirma kilo konfliktas tarp liudytojo R. K. ir nukentėjusiojo R. E., kurio metu šis nebuvo sužalotas ( patvirtina jo parodymai, nustatyti tolesni jo veiksmai, kuriuos vargu ar galėtų atlikti veido kaulų lūžius patyręs asmuo ). Po to sekė nukentėjusiojo konfliktas su kaltinamaisiais, po kurio jam nustatyti atitinkami sužalojimai. Nukentėjusysis teigia, kad po jo vieno smūgio R. K. sudavimo jį virtuvėje pargriovė ir kumščiais bei kojomis sumušė abu kaltinamieji. Šie teigia, kad tik gynėsi nuo agresyvaus nukentėjusiojo - kambaryje V. D. sudavė gindamasis, kai R. E. pirmas jį užpuolė ir sumušė, o V. G. R. E. sudavė vieną smūgį delnu į krūtinę po to, kai šis jam sudavė į galvą. Vertindamas abi versijas teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes.
Pagal bendrą praktiką panašaus pobūdžio bylose pirmenybė teiktina asmenų versijoms ( parodymams apklausiant, paaiškinimams atvykusiems policijos pareigūnams ir kt. ) iš karto po įvykio, kai jie dar neturi laiko sugalvoti sau palankių versijų, pasikonsultuoti su teisininkais ir pan. Kartu atsižvelgtina į tokių parodymų ir paaiškinimų reikšmingas aplinkybes ( ar asmuo blaivus, ar nėra itin didelio streso būsenoje, sužalotas ir kt., kas trukdytų objektyviai nurodyti įvykius ). Taip pat atsižvelgtina į asmenų parodymų ne/nuoseklumą proceso eigoje ir jų keitimo nurodomus bei numanomus ( tikėtinai ) motyvus.
Šioje byloje nustatyta, kad visi įvykio dalyviai turi itin didelio laipsnio suinteresuotumą bylos baigtimi : R. K. – kaip nukentėjusysis byloje Nr. (duomenys neskelbtini), J. A. – kaip jo šeimos narė, R. E. – kaip nukentėjusysis šioje byloje ir kartu kaip kaltinamasis byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamieji – savaime pagal procesinę padėtį ( preziumuojama ). Be to, V. D. ( girtumas virš 2,5 prom. ), V. G. ( virš 2 prom. ) ir R. E. ( nors tik virš 1,3 prom., bet nurodė stipriai apgirtęs, nes yra negeriantis ) buvo pakankamai girti, kas savaime trukdo tiksliai įvertinti ir atsiminti įvykio aplinkybes ( ką patvirtina policijos pareigūno duomenys, jog V. D. ir V. G. dėl neblaivumo nesugebėjo duoti rišlių parodymų – b. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t. 9 l. ); juo labiau tęsiantis konfliktams ( iš pradžių - R. E. su R. K., po to – su kaltinamaisiais ). Teismo vertinimu, visų asmenų parodymai proceso eigoje reikšmingai keitėsi ir juose yra prieštaravimų, kurie vargu gali būti laikomi neesminiais : J. A. – dėl jos užpuolimo ar R. E. bei V. D. nuėjimo į kambarį aiškintis santykių; R. K. – dėl kaltinamųjų atitraukimo nuo jo R. E., V. D. – dėl R. E. veiksmų ( jį gulintį daužė ar tik laipiojo per kojas ) ir dėl V. G. veiksmų ( ar šis sudavė smūgius R. E. ); V. G. – dėl smūgio R. E. ( į galvą ar į krūtinę ) sudavimo, R. E. – dėl konflikto su kaltinamaisiais vietos ( virtuvėje ar kambaryje ), jį mušusių asmenų skaičiaus, jų veiksmų ir pan. ( detaliau aptarta analizuojant visus parodymus ). Be to, šių parodymų ypatumai ( abu kaltinamieji, būdami šalia virtuvėje, nematė R. E. ir R. K. konflikto, kurio metu bendrai suduota bent 6 smūgiai; R. K. po jo sumušimo sąmonę atgaudavo ir matė tik tuos momentus, kai veiksmus atliko vien R. E.; gi šis daugelio kitų asmenų nurodomų aplinkybių teigia neprisimenąs, bet gerai prisimenąs tai, kas palanku jam kaip nukentėjusiajam ) leidžia manyti, kad visi asmenys savo galimybių ribose daugiau ar mažiau bandė pateikti jų pageidaujamas tų pačių įvykių versijas. Todėl nei vieno iš jų parodymai nepripažįstami itin patikimais ir turinčiais žymiai didesnę įrodomąją reikšmę ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ).
Vertinant nukentėjusiojo parodymus visų pirma atsižvelgiama, kad jo pareiškimas policijai pateiktas tik 2022-09-26 ( 1 t. 9 l. ), kai jis jau turėjo šaukimą atvykti į policiją tiriant R. K. kaltinimus jam ( pvz., 1 t. 22 l. ), t. y. akivaizdų suinteresuotumą gintis priešpriešiniu kaltinimu. Pagal šiuo metu turimus duomenis R. E. versijos dalis dėl viso konflikto pradžios, jog jis R. K. sudavė tik vieną smūgį, pripažinta neteisinga 2023-11-14 nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ( ne mažiau 5 smūgiai, nors nuosprendis ir neįsiteisėjęs ). Taip pat jo pradinės versijos dalis, jog jį spardė ir R. K., pripažinta neteisinga Šiaulių apylinkės prokuratūros ( Kelmė ) prokurorės 2022-12-05 nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas R. K. atžvilgiu nutrauktas. Be to, proceso eigoje jo parodymai iš esmės keitėsi – pradžioje nurodęs, jog buvo mušamas visų trijų ( V. D., V. G. ir R. K. ), vėliau kaltinimų R. K. atsisakė ( pvz., jų akistatos metu ); pradžioje detaliai nurodęs, jog pirmą smūgį jam sudavė V. G., akistatos metu su juo to nepatvirtino, vėliau vėl prašė remtis pirminiais parodymais; daug prieštaravimų yra ir dėl kitų aplinkybių ( ar tikrai buvo spardomas kojomis, ar konfliktas vyko ir kambaryje, kt. ) Teismo vertinimu, šių faktų pakanka jo parodymus vertinti ( skirtingai nei nurodo prokurorė ) kaip nenuoseklius ir prieštaringus, todėl savaime nepakankamus kaltei pagrįsti ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ).
Paties pirminio ( pagal įvykių seką po R. K. ir R. E. konflikto ) fakto, jog R. E. ir kaltinamųjų konfliktas kilo jiems ginant mušamą R. K. ( šio paaiškinimas atvykusiam policininkui, jog „jeigu ne draugai, tai jis būtų mane užmušęs“ – BODY kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas - 1 t. 66 l., jo teiginys akistatoje, kad V. D. su V. G. atitraukė nuo jo R. E. – 1 t. 123 l. ), nei šis, nei J. A., nei patys kaltinamieji teismo posėdyje nepatvirtino. Todėl teismas tokios versijos savo iniciatyva nebesvarsto. J. A., R. K. ir kaltinamieji teigia, kad sumušęs R. K. R. E. puolė paskui J. A. į kambarį, galimai norėdamas jai suduoti, o V. D. stojo į jų tarpą ją ginti. Nors visų šių asmenų parodymai yra iš esmės panašūs ir jų esminių prieštaravimų nenustatyta, o R. E. teigia tokio fakto tik neprisimenąs ( t. y. neužginčijo ), ši versija visiškai prieštarauja J. A. pirminiams parodymams, kai ji 2022-09-23 00.30 val. ( t. y. tuoj pat po įvykio ) pradėtoje apklausoje ( pažymėtina – pati nenukentėjusi ir vienintelė būdama blaivi ) parodė, kad R. E. sumušus R. K. ji pasakė „iškviesiu policiją“, tada šis su V. D. nuėjo į kambarį aiškintis santykių, t. y. apie jokį jos užpuolimą neužsiminė. Nors pirminė apklausa nėra itin detali ir nuosekli, tokios esminės aplinkybės nenurodymas, kartu su kitomis aplinkybėmis ( jai nesuduota, sužalojimų ir jokių kitų jos užpuolimą patvirtinančių įrodymų, pvz., pokalbyje su BPC darbuotoja, bendraujant su atvykusiais policininkais ir kt., nėra ), leidžia šią aplinkybę ( R. E. užpuolimą J. A. ), atsiradusią tik proceso eigoje ir galimai su tikslu pateisinti kaltinamųjų veiksmus prieš nukentėjusįjį ( kaip ir aplinkybę apie R. E. užpuolimą V. D., dėl kurios bus pasisakyta vėliau ), vertinti kritiškai kaip neįrodytą ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ). Pripažinus neįrodytu, jog R. E. užpuolė J. A., V. D. versija ( jog buvo užpultas R. E., kai gindamas J. A., atsistojo į jų tarpą ) taip pat vertintina kritiškai ( nes negalima ginti to, kas nebuvo užpultas, t. y. J. A. ). Šioje dalyje kaltinamųjų, R. K. ir J. A. parodymai daugelyje apklausų yra panašūs – jog R. E. užpuolė J. A. ginantį V. D., mušė nugriuvusį ir sudavė jį atitraukti bandžiusiam V. G.. Teismas dalinai sutinka su prokurorės nuomone, kad tokią versiją paneigia ne nukentėjusiojo parodymai ( kuriuos teismas vertina kaip prieštaringus ir nepatikimus ), bet visų pirma – asmenims nustatytų sužalojimų pobūdis. Pagal juos išeitų, kad sumušęs R. K. ( jam suduoti bent 5 smūgiai, padarytas sveikatos sutrikdymas ), R. E. po to sumušė V. D. ir V. G., kurie nuo jo tik gynėsi, tačiau galutiniame rezultate abiem kaltinamiesiems jokių sužalojimų nebuvo, o R. E. vien rasta ( pažymėtina, jog įprastai nuo dalies smūgių sužalojimų gali būti ir nefiksuojama ) daugybė sužalojimų, tame tarpe – keleto veido kaulų lūžiai, kurie gavosi ne mažiau 10 trauminių poveikių/smūgių metu ( žr. specialisto išvadą ).
Byloje yra patikimai nepašalintų prieštaravimų dėl eilės aplinkybių - automobilio kito vairuotojo ne/buvimo ( nors tai tiesiogiai nesusiję su kaltinimu, tik su asmenų parodymų patikimumu ), konflikto pradžios ( ar kaltinamieji užpuolė R. E., ar šis pirmas sudavė V. D. ) ir vietos ( virtuvėje ar kambaryje ), kiekvieno asmens atliktų veiksmų ( kuriuos visi dalyviai apklausiant keletą kartų nurodė skirtingai ) ir pan. Pvz., R. K. nurodė, kad R. E. V. D. sudavė, kai šis su V. G. jį nuo jo ( mušamo liudytojo ) atitraukė ( išeitų, jog virtuvėje – 1 t. 123 l. ). Gi jo sugyventinė J. A. ( todėl ją įtarti turint priešingą teisinį suinteresuotumą nėra pagrindo ) nurodė, jog smūgį ją užstojusiam V. D. R. E. sudavė jau kambaryje, kur ir vyko visas nukentėjusiojo ir kaltinamųjų konfliktas, V. G. tuo metu jame dar nedalyvavo. Vienas iš galimų objektyvių ( teismo vertinimu ) konflikto vietos nustatymo tyrimas ( t. y. ar kraujo dėmės, rastos ant fotelio ir lovos užvalkalo kambaryje, yra R. E. ar ne ) neatliktas; kitų panašių įrodymų nėra. Todėl konstatuojama, kad pagal surinktus įrodymus ( objektyvių įrodymų itin mažai, visi asmenys turi didelį suinteresuotumą bylos baigtimi, jų parodymai prieštaringi ) jas tiksliai nustatyti vargu ar įmanoma. Tokioje situacijoje, analogiškai kaip byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vertinant R. K. ir R. E. konfliktą ( dėl jų abipusių kaltinimų sudavus pirmą smūgį ), teismas visų pirma vadovaujasi objektyviu įrodymu - nustatytais sužalojimais, kurių ( kaip minėta, daug ir pakankamai sunkių ) rasta tik R. E..
Kaltinamųjų R. K. ar J. A. gynimo versija pripažinta neįrodyta ( aptarta aukščiau ). V. D. savigynos versija ( dėl pirmo R. E. smūgio jam sudavimo ir po to eilės smūgių pargriovus ) taip pat vertinama kritiškai, nes pirminiuose ( iš karto po įvykio, jo vietoje ) parodymuose J. A. nurodė jį su R. E. nuėjus „aiškintis santykių“ ( t. y. abipusį konfliktavimą ), vėlesni visų asmenų parodymai prieštaringi ( tame tarpe – paties V. D., kuris apklaustas bent du kartus nenurodė, jog nugriuvusiam jam R. E. būtų sudavęs, tik laipiojo per kojas ir bandė suduoti ) ir visiškai neatitinka pasekmių ( jam jokių sužalojimų nefiksuota ). Todėl pagal pasekmes ( R. E. nustatytus sužalojimus ) jį sumušusio asmens/asmenų veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d., o situaciją vertinti kaip būtinąją gintį, jos ribų peržengimą ( Lietuvos BK 28 str. ) ar abipuses muštynes nėra pagrindo.
V. D. kaltė dėl smūgių R. E. sudavimo patikimai įrodyta net jo prisipažinimu ( išskyrus dalį dėl gynybos; jis net pripažino sudavęs ant lovos gulinčiam R. E., kuris „apsimetė nualpęs“ ), detaliais J. A. parodymais ( jog sudavė smūgius tiek grumiantis, tiek gulinčiam ), todėl plačiau neaptariama.
Tai, kad smūgius sudavė ir V. G., pirmose apklausose pakankamai detaliai nurodė R. E.. Nors jo parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, teismo vertinimu, šioje dalyje ( nes visų asmenų parodymais teismas remiasi tik dalinai ) jais netikėti nėra pagrindo dėl sekančių motyvų. Visų pirma, skirtingai nei dėl R. K. vaidmens ( kur jo parodymai pripažinti neteisingais ), R. G. jis įvardino kaip tikrai smūgį sudavusį asmenį, o R. K. – tik numanomai ( pagal šūksnius ir kt. ). Pats R. G. pirmoje apklausoje 2022-09-23 ( o parodymai jose, kaip minėta, laikytini patikimesniais ) pripažino sudavęs R. E. smūgį į veidą ( nors ir nestiprų, delnu ), kurį vėliau pakeitė smūgiu į krūtinę. V. D. taip pat pirmoje apklausoje 2022-09-23 pripažino, kad smūgius R. sudavė ir V. G., tačiau kiek ir kur, tiksliai nematė ( bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t. 134 l. ). Jokio pagrindo V. D. apkalbėti V. G. nenustatyta. Todėl šiuos ir papildomus ( pvz., jog kaltinamieji bendrais veiksmais varė R. E. iš namo ) įrodymus teismas laiko pakankamais konstatuoti, kad R. E. kartu su V. D. sumušė ir V. G.. Detalizuoti kiekvieno jų veiksmus pagal pasekmes neįmanoma, todėl jų abiejų veika kvalifikuojama pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. Kartu pagal turimus duomenis ( visų pirma – J. A. parodymus dėl V. D. daug smūgių sudavimo ir šio dalinį to pripažinimą ) konstatuojama, kad V. D. vaidmuo nusikaltime buvo didesnis ( sudavė daugiau smūgių – Lietuvos BK 58 str. ). Patikslinant kaltinimą laikas nurodomas apie 22.26 val. ( nes BPC paskambinęs 22.46 val. R. K. nurodė sumuštas prieš 20 min. – 1 t. 5 l. ), pašalinamas smūgių kojomis sudavimas ( kaip neįrodytas, grindžiamas vien prieštaringais nukentėjusiojo parodymais ), nurodomas ne mažiau kaip 10 smūgių sudavimas ( pagal specialisto išvadą ), inkriminuojamas veikimas bendrininkų grupėje ( Lietuvos BK 25 str. 2 d. ) ir objektyviais tyrimais nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio.
Kaltinamųjų V. D. ir V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ( galimai net nusikalstamas, tai bus nustatyta procesiniam sprendimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus ) nukentėjusiojo elgesys ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 6 p. ). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie nusikalto apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. ), o V. D. - ir būdamas recidyvistas ( Lietuvos BK 27 str. 1 d. ir 60 str. 1 d. 13 p. ). Pagal visas aplinkybes ( konfliktas kilo spontaniškai, paties nukentėjusiojo veiksmų pasėkoje, duomenų apie kaltinamųjų išankstinį susitarimą nėra ) veikos padarymas bendrininkų grupėje nelaikomas sunkinančia aplinkybe ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 1 p. ).
Abu kaltinamieji bendrais veiksmais įvykdė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, padarydami nukentėjusiajam pakankamai reikšmingus pagal išgyvenimus ir pasekmes sužalojimus ( veido kaulų lūžius ), nepripažino kaltės, dėl savo veiksmų nesigaili, neatlygino padarytos žalos. Taip pat atsižvelgiama į veikos aplinkybes – kartu girtaujant buitinis kivirčas pirmiausiai kilo tarp R. K. ir R. E., jo metu nukentėjusysis elgėsi agresyviai, sumušė liudytoją – būsto šeimininką, padarydamas jam reikšmingą sveikatos sutrikdymą ( danties išnirimą, smegenų sukrėtimą ), ko pasėkoje kilusio konflikto su kaltinamaisiais metu pats buvo sužalotas.
Kaltinamasis V. D. buvo teistas prieš daugiau kaip 10 metų už kitokias ir panašią ( BK 284 str. ) veikas, šie teistumai išnykę, 2020 m. nuteistas už kitokio pobūdžio veiką ( 2 t. 22-25 l. ), baustas administracine tvarka ( 2 t. 41-43 l. ), nuo 2021 m. nedirba ( 2 t. 45 l. ), kt. ( 2 t. 47, 50 l. ), jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo didesnis ( Lietuvos BK 58 str. 1 d. ).
Kaltinamasis V. G. yra vieną kartą teistas prieš beveik 30 metų, teistumas išnykęs ( 2 t. 73-74 l. ), baustas administracine tvarka tik už KET pažeidimus ( 2 t. 79-81 l. ), nuo 2017 m. nedirba ( 2 t. 83 l. ), bet nuo 2022-09-02 ( t. y. prieš veikos padarymą ) yra registruotas kaip bedarbis ( 2 t. 85 l. ), kt. ( 8 t. 86, 153-156 l. ).
Todėl ( visų pirma – dėl paties nukentėjusiojo itin provokuojančių veiksmų, po to – dėl kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmens ir teistumų bei kitos charakterizuojančios medžiagos ) V. D. skirtina prokurorės siūlomos rūšies, tik mažesnės ( pusės maksimalios – 1 m. 6 mėn. ) trukmės laisvės atėmimo bausmė ( Lietuvos BK 41 str., 50 str. ir 54 str. ), o V. G. – pusės maksimalios trukmės ( 1 m. ) laisvės apribojimo ( nes jis neteistas, jo vaidmuo mažesnis ) bausmė ( Lietuvos BK 41 str., 48 str. ir 54 str. ).
Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. 2 d. ( nes laisvės atėmimo bausme nuteisiamas pirmą kartą, nėra pastoviai nusikalstantis ) bausmės vykdymas V. D. atidedamas vidutinės trukmės ( 2 m. ) laikotarpiui, paskiriant pareigas dalyvauti elgesio pataisos programoje ( nes su smurtu susijusį nusikaltimą įvykdė ne pirmą kartą ), neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( siekiant užtikrinti efektyvią elgesio kontrolę – BK 75 str. 5 d. 6, 7 ir 10 p. ).
Vadovaujantis Lietuvos BK 48 str. 5 d. 4 p. V. G. skiriamas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, skirti intensyvią priežiūrą ( 3 d. ) pripažįstama nesant pakankamo pagrindo. Taip pat kaltinamiesiems neskiriamas draudimas bendrauti su R. E. ( nes jie niekaip artimai nesusiję asmenys, gali nebendrauti savo iniciatyva, o duomenų apie persekiojimą nėra ) bei įmoka V. G. ( nes veika nesusijusi su turtiniais santykiais ir labai įtakota paties nukentėjusiojo elgesio ).
Kaltinamiesiems V. D. ( 2 t. 18-20 l. ) ir V. G. ( 2 t. 69-71 l. ) paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti ir panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus CD diskas su nuotraukomis ( voke prie 1 t. viršelio ) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje ( Lietuvos BPK 96 str. 1 d. 4 p. ).
(duomenys neskelbtini) TLK pareiškė 86,96 EUR civilinį ieškinį R. E. gydymo ligoninėje išlaidoms atlyginti ( 2 t. 97-98 l. ). Jis pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ( abu kaltinamieji pripažįstami kaltais dėl inkriminuotos veikos ), jo dydį patvirtina rašytiniai įrodymai ( 2 t. 100-101 l. ), todėl pagal atstovės prašymą ( 2 t. 205 l. ) tenkinamas solidariai abiejų kaltinamųjų atžvilgiu ( Lietuvos BPK 115 str. 1 d., CK 6.6 str. 3 d., 6.280 str. ir 283 str. ).
Nukentėjusysis R. E. pareiškė 3000 EUR civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( 2 t. 184-186 l. ). Ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jis patyrė didelį skausmą, teko gydytis, patyrė psichologinius išgyvenimus, išėjus iš ligoninės negalėjo rodytis viešose vietose. Teismo posėdyje R. E. papildomai nurodė, kad dėl sužalojimo negalėjo vykti dirbti į užsienį, kur jau buvo susitaręs dėl darbo, todėl patyrė ir materialinių nuostolių.
Nukentėjusiojo R. E. atstovas nurodė, kad prašoma priteisti suma yra nedidelė, nes padaryti veido kaulų lūžiai, prašo ieškinį tenkinti.
Kaltinamieji V. D. ir V. G. su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, nes yra nekalti ( patys nuo jo gynėsi ).
Kaltinamųjų gynėjai nurodė, kad kaltinamieji veikė būtinosios ginties ribose pagal Lietuvos BK 28 str. Sumušęs R. K. R. E., kuris buvo nevaldomas ir itin agresyvus, užpuolė J. A., kurią bandė ginti V. D. ir pirmas gavo smūgį nuo R. E.. Gali būti, kad po to vykusiame konflikte dėl tam tikrų aplinkybių ( pirmiausiai – dėl visų jo dalyvių girtumo ) kaltinamieji panaudojo perteklinę jėgą ir pagal R. E. padarytus sužalojimus būtų galima vertinti, kad būtinosios ginties ribos buvo peržengtos. Tačiau atsižvelgtina, kad abu kaltinamieji nuo R. E. provokuojančio elgesio faktiškai gynėsi, tikslo jį sužaloti neturėjo, todėl tokiu atveju priteisiama suma turėtų būti mažinama.
Prokurorė siūlo civilinį ieškinį tenkinti.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais ( Lietuvos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus gėrius. Žmogaus sveikata ( ir gyvybė ) yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl jų, yra ypač dideli. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę ( jos formą ); 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo : jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. ( Lietuvos CK 6.282 str. ). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Šioje byloje nustatyta, kad bendro girtavimo pasėkoje kilus nukentėjusiojo ir namo šeimininko nereikšmingam ginčui visų pirma R. E. sumušė R. K., sukeldamas akivaizdžiai reikšmingas pasekmes ( pagal dabartinius duomenis byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – suduota ne mažiau 5 smūgių, išniręs dantis, sukrėstos smegenys; visi dalyviai pripažino, kad R. K. buvo nugriuvęs, labai kraujavo, ką pavirtina virtuvės apžiūros duomenys ). Iš karto po to sekusio kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konflikto metu šis buvo sužalotas – jam suduota ne mažiau 10 smūgių, padaryti sužalojimai, tame tarpe – veido kaulų lūžiai. Kitomis aplinkybėmis reikėtų sutikti su nukentėjusiojo atstovo argumentais, kad pagal tokius sužalojimus ( jų sukeliamą skausmą ir ilgalaikius nepatogumus, gydymo ypatumus, galimas pasekmes ) prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma savaime laikytina aiškiai ne per didele ir ieškinys turėtų būti tenkinamas. Tačiau, kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad pats nukentėjusysis prieš tai sumušė namo šeimininką ( už ką yra nuteistas, nors nuosprendis neįsiteisėjęs ), varomas nėjo lauk, elgėsi agresyviai, t. y. faktiškai jo veiksmai buvo pagrindinė visų konfliktų priežastis. Nors tai nepateisina smurto pavartojimo prieš jį, tačiau pagal Lietuvos CK 6.253 str. 5 d. taisykles sudaro pagrindą priteisiamos sumos mažinimui. Taip pat atsižvelgtina, kad po konfliktų pirmasis policiją iškvietė R. K., o R. E. pareiškimą pateikė tik jau būdamas iškviestas į policiją dėl R. K. ir pradinėse apklausose nurodė pretenzijų neturintis ( kas leidžia sutikti su gynėjo nuomone, jog jo vėlesni kaltinimai bent iš dalies gali būti vertinami kaip gynimosi nuo R. K. kaltinimų būdas ). Tokioje situacijoje teismas laiko tikslingu galimą kitomis aplinkybėmis priteisti sumą ( 3000 EUR ) itin mažinti ( iki artimo minimumui pagal pasekmes ) ir solidariai iš abiejų kaltinamųjų ( Lietuvos CK 6.6 str. ) priteisti 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, civilinis ieškinys tenkintinas dalinai ( Lietuvos CK 6.250 str., BPK 115 str. 1 d. ).
Pagal VGTPT sprendimą ( 2 t. 202-203 l. ) išlaidos nukentėjusiojo R. E. atstovo advokato paslaugoms apmokėti 293,33 EUR sumai ( 2 t. 206 l. ) valstybei priteisiamos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis ( Lietuvos BPK 106 str. 2 d. ). Kadangi priteisiama suma yra nelyginis skaičius, konkrečios iš kiekvieno kaltinamojo priteisiamos dalys nenurodomos, tai spręstina išieškojimo procese ( akivaizdu, kad iš kažkurio kaltinamojo turi būti išieškoma 1 ct. didesnė suma ).
Duomenų apie VGTP teikimo kaltinamajam V. G. ( 2 t. 148-149 l. ) išlaidas ( nes apmokama dalis yra 50 proc. ) nepateikta.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti vienerių metų šešių mėnesių ( 1 m. 6 mėn. ) laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. 2 d. bausmės vykdymą atidėti dviejų metų ( 2 m. ) laikotarpiui, paskiriant pareigas dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. D. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti vienerių metų ( 1 m. ) laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos BK 48 str. 5 d. 4 p. paskirti V. G. draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. G. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), aštuoniasdešimt šešis eurus 96 ct. ( 86,96 EUR ) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.
R. E. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti solidariai iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį eurų ( 1000 EUR ) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti lygiomis dalimis iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei du šimtus devyniasdešimt tris eurus 33 ct. ( 293,33 EUR ) garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam R. E. išlaidų atlyginimo ( įmokos kodas 5630 ).
Nuosprendžiui įsiteisėjus CD diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.