Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolis Vitalis Milevičius 2023 m. liepos 27 d. patvarkymais priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė 3 (tris) vykdomuosius raštus, išduotus išieškotojų Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios – Sinodo naudai iš pareiškėjos (skolininkės) Z. K. Šių vykdomųjų dokumentų pagrindu pradėtos trys vykdomosios bylos Nr. 0013/23/01291, Nr. 0013/23/01292 ir Nr. 0013/23/01293.

3. 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu antstolis Vitalis Milevičius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Antstolis nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas išdavė tris skirtingus vykdomuosius dokumentus, todėl antstolis užregistruodamas tris atskiras vykdomąsias bylas nepažeidė teisės aktų (CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos) reikalavimų. CPK 626 ir 627 straipsniai baigtiniu sąrašu įtvirtinti privalomi ir fakultatyvūs pagrindai vykdomajai bylai sustabdyti, tarp kurių nenustatyta nei antstolio teisė, nei pareiga sustabdyti vykdomąją bylą, kai to prašo skolininkas. CPK 627 straipsnis numato, jog antstolis neturi sprendimo teisės sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir/ar išdėstymo. Jam suteikta teisė atidėti vykdymo veiksmus tik išieškotojui prašant. Nesant tokio išieškotojo prašymo, antstolis veiktų ultra vires.

5. Antstolis Vitalis Milevičius 2023 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6. Antstolis nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, remiantis CPK 651 straipsnio 2 dalimi, nebuvo nustatyta kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Vilniaus apygardos teismas išdavė tris skirtingus vykdomuosius dokumentus pareiškėjos atžvilgiu, t. y. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 dėl 59 121,55 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 dėl 2 864,57 Eur skolos išieškojimo ir vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eA2-2921-864/2022 dėl 1 900 Eur skolos išieškojimo. Konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, taip pat vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės sujungti kelių antstolio žinioje esančių vykdomųjų bylų, pradėtų pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) 108 punktą, būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą. SVI 114 punkte nustatyta, kad kai išieškojimas iš to paties skolininko buvo vykdomas pagal keletą vykdomųjų dokumentų, antstolio atlygio dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą, pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną ir realiai išieškotą sumą. Tai reiškia, kad netgi ir sujungus vykdomąsias bylas į vieną, apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis neturėtų pasikeisti, kadangi jis tiesiogiai priklauso nuo vykdomųjų dokumentų pagrindu bendrai išieškomos sumos. Vilniaus apygardos teismas išduodamas vykdomuosius raštus aiškiai nurodė, kad skolininkais laikytini buvusio atsakovo A. K. procesinių teisių perėmėjai – V. K., Z. K., L. K. ir V. K. Atsižvelgiant į vykdomuosiuose raštuose pateiktą informaciją, skolos išieškojimas laikytinas solidarus iš A. K. teisių perėmėjų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

7. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, priteisė iš skolininko A. K. 57 924 Eur dydžio žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ieškovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai, taip pat bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodui. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimu, kuriuo papildomai priteistos bylinėjimosi išlaidos iš skolininko A. K. teisių perėmėjų atsakovų V. K., Z. K., L. K. ir V. K. ieškovui ir trečiajam asmeniui. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 22 d. nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, iš pareiškėjos trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos.

8. Šių įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu išduoti trys vykdomoji dokumentai, kurie trimis antstolio 2023 m. liepos 27 d. patvarkymais priimti vykdyti; jų pagrindu pradėtos trys vykdomosios bylos. Paduotu skundu pareiškėja prašo šiuos antstolio patvarkymus panaikinti.

9. Įstatyme įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas aplinkybių, kurias antstolis turi patikrinti, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šiuo atveju antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, priėmė skundžiamus 2023 m. liepos 27 d. patvarkymus. Pareiškėja, ginčydama šiuos patvarkymus ir prašydama juos panaikinti, nenurodo nė vieno įstatyme įtvirtino pagrindo, dėl ko vykdomieji dokumentai negalėjo būti priimti vykdyti.

10. Pareiškėjos nesutikimas su skundžiamais 2023 m. liepos 27 d. patvarkymais iš esmės siejamas su tuo, kad antstolis dėl kiekvieno vykdomojo rašto priėmė atskirą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jų pagrindu užvedė tris vykdomąsias bylas. Teismas nesutinka su pareiškėja, kad šis antstolio procesinis veiksmas yra neteisėtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015). Vilniaus apygardos teismas, kaip minėta, išdavė tris atskirus vykdomuosius raštus, todėl remiantis aukščiau išdėstyta teismų praktika, konstatuotina, jog antstolis pagrįstai kiekvieno atskiro (savarankiško) vykdomojo rašto pagrindu pradėjo tris vykdomąsias bylas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai dėl trijų vykdomųjų bylų pradėjimo neteisėtumo, pripažintini nepagrįstais.

11. Skundas dėl antstolio veiksmų taip pat grindžiamas tuo, kad antstolis nesprendė klausimo dėl vykdomųjų bylų sujungimo, kas, be kita ko, leistų išvengti papildomų vykdymo išlaidų atsiradimo. Su šia skundo nuostata teismas taip pat nesutinka. Vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės sujungti kelių antstolio žinioje esančių vykdomųjų bylų, pradėtų pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-211-479/2017.

12. Be to, SVI 114 punkto nuostatoje nurodoma, jog kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal kelis vykdomuosius dokumentus, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas Instrukcijoje nustatyta tvarka. Jeigu priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis kitoje vykdomojoje byloje jau yra išieškojęs dalį skolos, bendra išieškotina suma apskaičiuojama atsižvelgiant į likusias išieškoti išieškotinas sumas visose vykdomosiose bylose. Minėta norma leidžia teigti, kad nepriklausomai nuo to, jog to paties skolininko atžvilgiu yra pradėtos trys atskiros vykdomosios bylos, atlyginio antstoliui dydis nesikeičia, nes nustatant jį šios bylos atveju – įvertinamos būtent bendros išieškotinos ir realiai išieškotos sumos pagal kiekvieną savarankišką vykdomąjį raštą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi vykdymo proceso veiksmai vykdomi tik vienoje vykdomojoje byloje (vykdomosios bylos Nr. 0013/23/01291), todėl negalima teigti, jog vykdymo proceso išlaidos nepagrįstai didinamos, be kita ko, kartojant tuos pačius vykdymo proceso veiksmus atskirose vykdomosiose bylose. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog antstolio atsisakymas sujungti vykdomąsias bylas nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

13. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio patvarkymu, taip pat nurodė, kad iš A. K. teisių perėmėjų yra išieškomos tos pačios piniginės sumos keturis kartus, esant dalinei skolininkų atsakomybei, kas, be kita ko, sudaro pagrindą sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Priešingai nei teigia pareiškėja, skolininko A. K. teisių perėmėjai (pareiškėja, V. K., L. K. ir V. K.) tarpusavyje yra solidarūs skolininkai. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi pareiškėjos nurodytas faktas, kad kiekvieno A. K. teisių perėmėjo atžvilgiu yra pradėtos atskiros vykdomosios bylos dėl tų pačių sumų išieškojimo, savaime nereiškia pareiškėjos ar kitų teisių perėmėjų intereso pažeidimo. Kaip jau minėta, esant solidariai skolininkų prievolei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Pažymėtina, kad antstoliai turi kontroliuoti, kad bendra iš kelių skolininkų išieškoma suma neviršytų bendros teismo sprendimais priteistos sumos. Pareiškėja nepateikia duomenų apie tai, kad priteistos sumos būtų visiškai išieškotos iš kitų asmenų, todėl pareiškėjos teiginys dėl tų pačių sumų išieškojimo iš teisių perėmėjų keturis kartus yra nepagrįstas ir atmestinas.

14. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad skolininko A. K. palikimas priimtas pagal apyrašą taip pat nepaneigia antstolio veiksmų teisėtumo. Vykdomosios bylos Nr. 0013/23/01291 duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad A. K. palikimas priimtas pagal apyrašą. Tai reiškia, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). 2020 m. liepos 20 d. turto apyraše nurodyta, kad visą į apyrašą įrašyto paveldimo turto vertė sudaro 128 444,76 Eur. Pareiškėja nenurodė ir neįrodinėjo, kad jau išieškotos sumos viršytų priimto paveldimo turto vertę.

15. Teismas taip pat nenustatė CPK 626 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolio pareigą sustabdyti vykdomąją bylą, ir CPK 627 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolio teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, numatytų pagrindų, kuriais remiantis antstolis turėjo spręsti vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo klausimus. Pareiškėja, siekdama taikiai susitarti dėl priteistų sumų geranoriško mokėjimo dalimis ar atidėjimo, turi teisę su tokiu prašymu kreiptis į išieškotojus.

16. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis konstatuoja, kad antstolis Vitalis Milevičius nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos Z. K. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.