Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-28 · Administracinė byla Nr. I-246-283/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
I-246-283/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00659-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
G. E. E.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Petras Pagareckas
Administracinė byla Nr. I-246-283/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00659-2016-6

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 17.6.; 24.7.; 55.1.3.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjo G. E. E. atstovui advokato padėjėjui Petrui Pagareckui,atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. E. E. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. E. E. (toliau – ir G. E. E., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir atsakovė, ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija, ir Savivaldybės administracija) 2016 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai neteisėtų statybų A. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Savivaldybės administraciją per teismo nustatytą terminą pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 34 straipsnio 1 dalį atitinkantį atsakymą; 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. G. E. E. nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. skundu „Dėl galimai neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje“ kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės merą. Pareiškėjas šiame skunde išdėstė savo pastebėjimus, jo nuomone, patvirtinančius, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) vykdoma neteisėta statyba, kuri turėtų būti stabdoma, o jos padariniai – šalinami įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, kad yra priimta teismų sprendimų statybos nurodytame žemės sklype klausimais, pareiškėjas teigė, jog nurodytoji aplinkybė neužkerta kelio institucijoms vykdyti savo pareigas ir pašalinti statybą reguliuojančių teisės aktų pažeidimus. G. E. E. išvardino, jo manymu, pagrindinius pažeidimus, patvirtinančius, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) vykdoma statyba yra neteisėta. Pareiškėjas tvirtino, jog Savivaldybės administracijos parengtas atsakymas yra nekonkretus, jame apsiribota faktinių aplinkybių išdėstymu, atsakovės valia nesiimti veiksmų pateisinama teismų sprendimais, nenurodant, kaip konkrečiai jie trukdo nustatyti padarytus teisės pažeidimus ir juos pašalinti. G. E. E. teigimu, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnis kategoriškai draudžia gautą skundą persiųsti nagrinėti kitam viešojo administravimo subjektui, o šio įstatymo 34 straipsnis garantuoja pareiškėjui teisę gauti aiškų ir suprantamą atsakymą (b. l. 2-6).

Į teismo posėdį pareiškėjas G. E. E. neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde nurodė sutinkantis, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje dalyvavęs G. E. E. atstovas advokato padėjėjas P. Pagareckas prašė tenkinti skundo reikalavimą. Pareiškėjo atstovas, teikdamas paaiškinimus, iš esmės pakartojo skunde nurodytas faktines aplinkybes bei išdėstytus argumentus ir motyvus. Advokato padėjėjas P. Pagareckas akcentavo, kad Savivaldybės administracijos Raštas parengtas atsainiai, jis neinformatyvus, jame neatsakyta nė į vieną pareiškėjo skunde nurodytą argumentą. Pareiškėjo atstovas tvirtino, kad Viešojo administravimo įstatymas garantuoja G. E. E. teisę gauti aiškų, išsamų, faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis pagrįstą atsakymą į savo kreipimąsi jam rūpimu klausimu. Pripažino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Šiaulių TPSVPD) išnagrinėjo Savivaldybės administracijos persiųstą pareiškėjo skundą ir priėmė dėl jo sprendimą. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutiko, jį apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Atsiliepimas

Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė G. E. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjas aiškiai nenurodė, kokios konkrečios G. E. E. teisės pažeistos skundžiamu Raštu. Savivaldybės administracija, pateikusi duomenis apie Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-105-812/2015 ir Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-89-320/2015 priimtus procesinius sprendimus, teigė, kad šiose bylose priimtais teismų sprendimais yra konstatuoti tam tikri faktai, įrodantys, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) vykdoma statyba yra teisėta, šiai statybai vykdyti reikalingi dokumentai buvo išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Savivaldybės administracija tvirtino, kad G. E. E. buvo tinkamai atsakyta į jo skundą, Raštas parengtas remiantis teismų sprendimais ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo normomis. Savivaldybės administracija teigė, kad sprendimas pareiškėjo skundą persiųsti Šiaulių TPSVPD (atsiliepime - tuometiniam Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui) priimtas atsižvelgus į tai, jog neteisėtos statybos klausimo nagrinėjimas, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – Valstybinės priežiūros įstatymas), yra priskirtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencijai. Atsakovė tvirtino, kad rengiant Raštą, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumo principu bei šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios (b. l. 25-27).

Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovė A. R., remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė G. E. E. skundą atmesti. A. R. tvirtino, kad skundžiamas Raštas yra informatyvus ir parengtas atsižvelgus į galiojančius teismų sprendimus. Atsakovės atstovė nurodė, kad vietos savivaldybės institucijoms nėra pavesta spręsti statybos teisėtumo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad G. E. E. 2016 m. spalio 17 d. Panevėžio miesto savivaldybei pateikė skundą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje“, kuriame suformulavo reikalavimą objektyviai atlikti skundo tyrimą ir imtis priemonių neteisėtos statybos padariniams likviduoti – nugriauti statinį. Pareiškėjas šiame skunde nurodė, kad jam priklauso Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), esanti namų valda, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu, kuriame stovi statinys. Pareiškėjas paaiškino, kad šis statinys, įvardintas kaip gyvenamasis namas, buvo pastatytas ant ilgą laiką stovėjusių bei nenaudotų pamatų ir stovi apsuptas trijų garažų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis, įvertinęs, jog tokia statyba apskritai negalėjo būti vykdoma, gindamas savo interesus ir teises, kreipėsi į įvairias institucijas ir teismus. G. E. E., išdėstęs Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-105-812/2015 priimtų procesinių sprendimų turinį, teigė, kad jie netrukdo spręsti pareiškėjo keliamų klausimų ir šalinti neteisėtos statybos padarinių, kadangi klausimų, kurių negalėtų spręsti Panevėžio miesto savivaldybės įgalioti subjektai, nėra. Pareiškėjo vertinimu, Panevėžio miesto savivaldybės mero kompetencijai yra priskirta išnagrinėti informaciją, sukauptą apie Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esantį statinį, išspręsti klausimus, kurių netyrė bendrosios kompetencijos teismas (b. l. 11-15).

Atsakydama į G. E. E. skundą Savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 4 d. parengė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje“. Atsakovė pareiškėjui nurodė, kad jo skundas 2016 m. lapkričio 3 d. raštu buvo persiųstas tuometiniam Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Atsakovė savo sprendimą grindė Valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintomis normomis, pagal kurias, neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimai yra priskirti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencijai. Be to, Savivaldybės administracija pareiškėjo skundžiamame Rašte pateikė informaciją apie Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos, kurioje buvo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo ieškinį dėl Savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo sutvarkyti statybvietę, nagrinėjimo eigą; duomenis apie tuometinės Panevėžio miesto valstybinės statybos inspekcijos 1992 m. gegužės 1 d. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išduotą leidimą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) statyti administracinį-gamybinį pastatą, Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. gruodžio 13 d. surašytą sustabdytos statybos patikrinimo aktą, 2014 m. gegužės 19 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą ( b. l. 7-9).

Byloje nagrinėjimas ginčas dėl vietos savivaldybės viešojo administravimo subjekto veiklos nagrinėjant gautą asmens rašytinį kreipimąsi.

Ginčo teisiniams santykiams reguliuoti taikomi Viešojo administravimo įstatymas (suvestinė redakcija, galiojusi 2015 m. gegužės 1 d. – 2017 m. kovo 30 d.), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija).

Siekiant teisingai išspręsti byloje nagrinėjimą ginčą, spręstina, kokiai asmenų kreipimųsi kategorijai priskirtinas G. E. E. 2016 m. rugsėjo 28 d. parengtas dokumentas, pavadintas skundu „Dėl galimai neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje“.

Asmenų kreipimaisi į viešojo administravimo subjektus skirstomi į prašymus, skundus ir pranešimus (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalys). Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, prašymas suprantamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus; skundas – kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti; pranešimas – kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Išanalizavus Panevėžio miesto savivaldybėje gautą pareiškėjo rašytinį kreipimąsi, daroma išvada, kad G.E. E. jį grindė šiais argumentais: pareiškėjas nėra davęs sutikimo blokuoti statinį prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo sienos; valstybinės žemės valdytoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra davusi sutikimo nesilaikyti privalomo atstumo iki gretimo sklypo ribos; nėra išspręstas valstybinės žemės sklypo naudojimosi klausimas; gyvenamasis namas pastatytas trijų garažų apsuptyje, pačiame gyvenamajame name nėra garažo, o prie namo – vietos automobiliui statyti; pamatai pastatyti ir įregistruoti be nustatyta tvarka 1992 m. ar vėliau parengto projekto, esant tik projektuotojos T. S. parengtai projekto korektūrai; dabartinis projektas neturi architektūrinės dalies ir dėl to neatitinka teisės aktų reikalavimų; parengtas administracinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis projektas skiriasi nuo 2014 m. gruodžio 3 d. išduoto statybos leidimo statyti 161,15 kv. m ploto administracines patalpas; statytojas neturi detalaus plano, kaip pagrindo pradėti statybą; (duomenys neskelbtini), Panevėžyje esančiame žemės sklype apskritai negali būti statomas jokios paskirties pastatas; pažeistas saugomose teritorijose taikomas reikalavimas, nustatantis, kad naujos statybos užstatymas negali viršyti 30 procentų (b. l. 11-15).

Išanalizavus G. E. E. rašytinio kreipimosi turinį, jame nurodytus argumentus ir įvertinus suformuluotą prašymą, daroma išvada, jog pareiškėjas kreipimesi į viešojo administravimo subjektą nurodė, kad yra pažeistos jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisės ir teisėti interesai statybos teisinių santykių srityje, todėl prašo imtis veiksmų (originale – priemonių) neteisėtos statybos padariniams likviduoti, t. y. pasiekti, kad būtų nugriautas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype pastatytas statinys.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio miesto savivaldybėje 2016 m. spalio 10 d. gautas G. E. E. rašytinis kreipimasis priskiriamas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytai skundo kategorijai.

Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo taisyklės įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, kurių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai (1 ir 2 dalys). Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nurodo, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, o kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams: 1) nustatytiems šio įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 dalyse ir 24, 34 straipsniuose dėl pranešimų ir skundų, kuriais skundžiami viešojo administravimo subjekto veiksmai ar neveikimas; 2) jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl pranešime ar skunde išdėstyto klausimo ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti šį pranešimą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui; 3) pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas; apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos. Taisyklių 8 punktas numato, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją; tuo atveju, jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis.

Savivaldybės administracija pareiškėjo skundžiamame Rašte nurodė, kad G. E. E. skundą persiuntė jį nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui – tuometiniam Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.

Teismas, spręsdamas, ar toks Savivaldybės administracijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, remiasi Valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas, taikoma 2016 m. balandžio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusi suvestinė redakcija) ir kituose statybos valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis.

Statybos įstatymo 28 straipsnis nurodo, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o šios inspekcijos vykdomos statybos valstybinės priežiūros veiksmai išvardinti 2 dalyje. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos Valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Be to, iki 2017 m. sausio 1 d. statybos sustabdymo, savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarką reglamentavo statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kompetenciją reglamentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-944 redakcija). Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Nuostatų 11 punkte išvardintos Inspekcijos atliekamos funkcijos, tarp jų - ir asmenų skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, Valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat ir Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka nagrinėjimas. Šiame punkte nurodyta, kad skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja Valstybinės priežiūros įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o skundai ir pranešimai dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų nenagrinėjami (11.2.4 punktas).

Vietos savivaldybėms vykdyti priskirtas funkcijas nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5-7 straipsniai. Atsižvelgus į juose įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad vietos savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms, be kitų funkcijų, priskirta specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka (6 straipsnio 20 punktas), statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka (6 straipsnio 21 punktas). Teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateiktas skundas nebuvo susijęs nė su vienos iš nurodytų Panevėžio miesto savivaldybei priskirtų savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimu.

Remiantis aukščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintu reguliavimu, daroma išvada, kad funkcija nustatyti, ar statyba yra savavališka, o tai nustačius, spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, priskirta statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi gautą skundą, nustačiusi, kad ji nėra įgaliota spręsti dėl G. E. E. pateiktame skunde suformuluoto reikalavimo atlikti tyrimą ir imtis priemonių neteisėtos statybos padariniams likviduoti, pagrįstai tuometiniam Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui persiuntė pareiškėjo skundą. Pareiškėjui apie tai buvo pranešta skundžiamu Raštu, kuriame paaiškino ir šio sprendimo motyvus, nurodė jo faktinį ir teisinį pagrindą. Tokia atsakovės veikla atitinka Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir Taisyklių 8 punkto reikalavimus. Dėl šios priežasties kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo atstovo teiginiai, kad skundžiamas Raštas neinformatyvus, parengtas atsainiai.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino, kad Savivaldybės administracijos persiųstą skundą Šiaulių TPSVPD išnagrinėjo ir priėmė sprendimą, kurį G. E. E. gavo ir, su juo nesutikęs, apskundė administraciniam teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu G. E. E. skundą atsakovui Šiaulių TPSVPD dėl 2016 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo per teismo nustatytą terminą pateikti atsakymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, nusprendusi, jog G. E. E. prašymas nebus pakartotinai nagrinėjamas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas nustatė, kad egzistavo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyti pagrindai, sudarantys pagrindą pareiškėjo skundo nenagrinėti: tuo pačiu klausimu teismai jau yra priėmę sprendimą ir pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti kitokį sprendimą dėl jo skundo nagrinėjimo (Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-147-320/2017).

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, sprendžia, kad Savivaldybės administracijos Rašte suformuluota motyvuota viešojo administravimo subjekto valia; skundžiamas Raštas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai nurodyta akto apskundimo tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo pagrindinis reikalavimas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje“ ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Savivaldybės administraciją per teismo nustatytą terminą pateikti Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį atitinkantį atsakymą atmetami kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo G. E. E. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėDalytė Zlatkuvienė