- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- I-89-320/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00377-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- G. E. E.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Petras Pagareckas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei D. S.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams S. K., advokatui Algimantui Kolpertui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. E. E. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau - ir Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau - ir Inspekcijos Panevėžio skyrius) 2014-10-30 sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-29 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą priimti sprendimą dėl savavališkos statybos fakto objekte (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (toliau - ir Pastatas) nustatymo ir savavališkos statybos akto surašymo bei su juo susijusių procedūrų pradėjimo. Pareiškėjas skunde nurodė ir jis bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB„(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi iš A.B. nusipirko nebaigtą statyti pastatą (duomenys neskelbtini).Statybos leidimas šiam pastatui statyti 2012-12-10 buvo išduotas buvusiam pastato savininkui A. B. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įsigijusi nebaigtą statyti pastatą, privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą savo vardu, o tik po to galėjo atlikti kokius nors statybos darbus. Tačiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neturėdama savo vardu išduoto statybą leidžiančio dokumento, pastatė antrąjį pastato aukštą, t.y. vykdė savavališką statybą. Apie tai pareiškėjas informavo Inspekcijos Panevėžio skyrių ir prašė patikrinti šios statybos teisėtumą, nustatyti savavališkos statybos faktą, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti savavališkos statybos padarinių likvidavimo klausimus. Tačiau atsakovas į jo prašymą tinkamai nesureagavo, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, netyrė, ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus, neturėdama tam leidimo, ir kiek tokio pobūdžio darbų atliko, nepradėjo savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, nors įvykdyta statyba buvo aiškiai savavališka. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ statybą vykdė, ne tik neturėdama statybą leidžiančio dokumento, bet ir nesudariusi žemės sklypo, kuriame statinys statomas, nuomos sutarties. Be to, žemės sklypas, kuriame statomas ginčo statinys, yra tik 121 kv. m ploto, tokio dydžio sklype jokia atskirų objektų statyba neturėtų būti leidžiama, nugriovus savavališkai pastatytus statinius ir atlaisvinus valstybinį žemės sklypą, pareiškėjas pageidautų šį sklypą įsigyti ir ateityje sujungti su jau turimu žemės sklypu. Statomas pastatas oficialiai įvardijamas kaip „Administracinis pastatas (teisinių paslaugų biuras) su gyvenamosiomis patalpomis“, tokio pastato statyba prieštarauja žemės sklypo, kuriame jis statomas, paskirčiai. Statomo statinio siena blokuojama su pareiškėjui priklausančio garažo siena, kuri dėl savavališkų statybų pradėjo trūkinėti, statomas pastatas atgrasus, pažeidžia pareiškėjo privatumą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas savo atsiliepime teismui nurodo ir teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad Inspekcijos Panevėžio skyrius, gavęs pareiškėjo skundą, atliko įstaigos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjo teismui skundžiamas 2014-10-29 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Aktas) yra tik procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas. Šiuo aktu pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nėra nustatyta, aktas jam jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl administracinės bylos dalis dėl minėto akto panaikinimo turi būti nutraukiama. Inspekcijos Panevėžio skyriuje 2014-09-25 gavus pareiškėjo skundą, tą pačią dieną buvo suformuluota užduotis vykdytojui, skundą tyręs darbuotojas susipažino su anksčiau pareiškėjo teiktais skundais bei jų tyrimo medžiaga, patikrino duomenis apie skunde nurodytą statinį ir statybos leidimą Nekilnojamojo turto registre bei statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, faktiniai duomenys buvo patikrinti vietoje. Faktinių duomenų patikrinimas vyko nustatytu laiku, iš anksto pranešus suinteresuotiems asmenims, surašytas Aktas, laiku parengtas ir išsiųstas atsakymas pareiškėjui į jo skundą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališkas statybas įstatymų leidėjas sieja su statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kas ir kada gali panaikinti statybą leidžiantį dokumentą. Ginčo atveju statybos leidimas statyti Pastatą, išduotas jo ankstesniajam savininkui A. B., nebuvo panaikintas nė vienu iš įstatymo nustatytu būdu, Pastatas nebuvo statomas, nukrypstant nuo projekto. Naujasis Pastato savininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tik turėjo pareigą pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies reikalavimus supaprastinta tvarka persiregistruoti šį leidimą savo vardu. Patikrinimo metu jokie statybos darbai Pastate nebuvo atliekami. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 31 dalies nuostatas, statybą leidžiantis dokumentas laikomas galiojančiu, jeigu jo duomenys paskelbti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“; 2012-12-10 išduoto statybos leidimo duomenys pareiškėjo skundo tyrimo metu buvo paskelbti šioje sistemoje, taigi statybą leidžiantis dokumentas buvo galiojantis. Jeigu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iki statybą leidžiančio dokumento gavimo savo vardu ir atliko kokius nors darbus, ji pažeidė Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad vykdė savavališką statybą. Pažymėjo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2014-07-23 kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo jos vardu, statybos leidimas tuo metu nebuvo išduotas dėl teismo kitoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o šias priemones teismui panaikinus, 2014-12-03 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su skundu nesutinka. Savo atsiliepime teismui nurodė ir įmonės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas skundu Inspekcijos Panevėžio skyriui siekė, kad Pastato statyba būtų pripažinta savavališka statyba ir būtų pradėtos procedūros, susijusios su Pastato nugriovimu. Pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teisme yra iškėlęs civilinę bylą, kurioje, be kitų reikalavimų, yra pareiškęs reikalavimus panaikinti 2012-12-10 statybos leidimą, išduotą buvusiam statytojui, įpareigoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nugriauti Pastatą, todėl šioje civilinėje byloje ir bus atsakyta į klausimą, ar statybos leidimas statyti Pastatą išduotas teisėtai, ar Pastatas griautinas. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartimi nebaigtą statyti Pastatą, kurio statybai buvo išduotas statybos leidimas, įsigijo iš A. B., įregistravo į jį nuosavybės teises ir kreipėsi į savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento perregistravimo naujo statytojo vardu. 2014-12-12-03 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Valstybinės žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, nuomos teisė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra perleista naujam pastato savininkui, ką patvirtina notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punktas, sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra žemės sklypo, kuriame yra pastatas, nuomininkė, kas užfiksuota Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turi statytojo statusą, jai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statinys statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Tokia Pastato statyba negali būti laikoma savavališka. Panevėžio miesto apylinkės teismui leidus atlikti Pastato konservavimo darbus, buvo parengtas konservavimo projektas, suderintas su atitinkamomis institucijomis, atlikti konservavimo darbai pagal teisės aktų reikalavimus. Inspekcijos Panevėžio skyrius sprendimą priėmė tinkamai išsiaiškinęs visas aplinkybes.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka. Savo atsiliepime teismui nurodė ir administracijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Pastatas statomas valstybiniame žemės sklype, specialieji architektūros reikalavimai buvusiam Pastato savininkui buvo išduoti 2012-01-31, prieš tai juos patikslinus pagal pareiškėjo šioje byloje G E. prašymą. G. E. apie tai buvo savivaldybės informuotas. Leidimas statyti Pastatą buvo išduotas buvusiam savininkui A. B., kuris savivaldybei pateikė visus privalomus dokumentus statybos leidimui gauti, tarp jų - ir G. E. (besiribojančio žemės sklypo savininko) sutikimą. Pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą, teritorija, kurioje statomas Pastatas, patenka į Miesto centro teritoriją, kurioje galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: konservacinės paskirties (saugomų objektų teritorijoje) ir kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijos/rekreacijos teritorijos, bendro naudojimo teritorijos). Statomo Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis - administracinė, todėl tokio pastato statyba (duomenys neskelbtini), Panevėžyje pagal teritorijų planavimo dokumentą galima. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 2 punktą, statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas, pasikeitus statytojui, viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybos leidimą, sprendimu, kai vietoj buvusio statybą leidžiančio dokumento pagal tą patį statinio projektą neatliekant statinio projekto patikrinimo procedūrų išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas kito statytojo vardu. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2014-07-29 pateikė prašymą (ir visus reikalaujamus dokumentus) išduoti statybą leidžiantį dokumentą jos vardu, toks dokumentas nebuvo išduotas tik dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2014-12-01 prašymą 2014-12-03 jai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas - leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija statytojui A. B. 2012-12-10 išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį (administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, paskirtis- administracinė) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Leidimas) (b.l.81-82). Inspekcija 2014-05-19 patikrino statinio atitiktį statinio projektui (b.l.76-79) ir statytojui išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.80). Nebaigtas statyti Pastatas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b.l.48-56). Pareiškėjas G. E. 2014-09-24 skundu (b.l.67-68) kreipėsi į Inspekcijos Panevėžio skyrių, nurodė, jog Pastatą įsigijusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neturėdama savo vardu išduoto statybą leidžiančio dokumento, savavališkai pasistatė antrą Pastato aukštą, todėl Inspekcijos Panevėžio skyrius turi surašyti savavališkos statybos aktą ir kaltininkui taikyti sankcijas. Šiuo skundu pareiškėjas prašė ištirti jo skunde išdėstytas aplinkybes ir nustačius savavališkos statybos faktą, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti savavališkos statybos padarinių likvidavimo klausimus. Atsakovas faktinius duomenis patikrino vietoje ir surašė Aktą (b.l.71-72), kuriuo nustatė Pastato nuosavybės teisę, žemės sklypo, kuriame statomas pastatas, paskirtį, naudojimo pagrindą, duomenis, pagal kokį statinio projektą statomas Pastatas, Leidimo išdavimo datą, datą, kada UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą jos vardu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, kad patikrinimo metu (2014-10-24) statybos darbai nebuvo vykdomi. Skundžiamu 2014-10-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui (toliau- ir Sprendimas) atsakovas išdėstė patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nurodė, kad Pastato statybai yra parengtas bei suderintas projektas ir išduotas statybos leidimas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, šis statinys nėra savavališka statyba, nes statinio statyba vykdoma turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ir nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių (b.l.7-8). Nesutikdamas su atsakovo surašytu Aktu ir Sprendimu, pareiškėjas juos ginčija teisme.
Dėl reikalavimo panaikinti Aktą
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu Aktu buvo konstatuotos Pastato statybos patikrinimo vietoje faktinės aplinkybės, juo nei pareiškėjui, nei Pastato savininkui jokios teisės ir jokios pareigos nėra nustatytos. Tai buvo tik tarpinis dokumentas, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Todėl konstatuotina, kad Aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir administracinės bylos dalis dėl Akto panaikinimo nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ37 str. 2 d. 1 p.).
Dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus
Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybėn įsigijo nebaigtą statyti Pastatą, šio Pastato statybai iki pirkimo-pradavimo sutarties sudarymo buvusio pastato savininko vardu buvo išduotas Leidimas. Tai patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje esančios Pastato nuotraukos (2014-05-19 - iki Pastato pardavimo (b.l.79) ir 2014-10-24 – statybos patikrinimo metu (b.l.73)), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorės S. K. 2014-10-24 teiktas paaiškinimas (b.l.74) bei teismo posėdyje duoti parodymai patvirtina, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ po pastato įsigijimo iki 2014-07-23 kreipimosi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją išduoti jos vardu statybą leidžiantį dokumentą atliko dalį Pastato statybos darbų. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Inspekcijos Panevėžio skyriaus Sprendimo, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atlikti Pastato statybos darbai nepripažinti savavališka statyba, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pareigą patikrinti jo skundo pagrįstumą atliko formaliai, skunde nurodytas aplinkybes tyrė atmestinai, net nesiekė nustatyti visiems suprantamų akivaizdžių aplinkybių, kad statyba yra savavališka. Nagrinėjamoje situacijoje skundžiamą administracinį sprendimą priėmusi Inspekcija yra veikiantis pagal savo nuostatus viešojo administravimo subjektas, kuris, be kita ko, yra atsakingas už tai, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, ir tam tikslui pasiekti turi teisę (kompetenciją) taikyti atitinkamas poveikio priemones, tarp jų ir pareiškėjų prašomas taikyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims poveikio priemones (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai). Savavališkos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra išimtinė atsakovo funkcija. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, gavęs duomenų apie galbūt savavališką statybą, realizuodamas jam suteiktus įgaliojimus, turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją Nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai neleidžia konstatuoti, kad ABTĮ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys, t. y. atsakovas nėra saistomas tokių asmenų nurodytų argumentų ir prašymų taikyti kitų asmenų atžvilgiu tam tikras poveikio priemones, o jų apsisprendimas tokių poveikio priemonių netaikyti ABTĮ prasme negali būti traktuojamas kaip administracinis neveikimas.
Pareiškėjas savo skundo reikalavimą grindžia Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, nurodančia, kad tuo atveju, kai nebaigtas statyti statinys perleidžiamas kitam asmeniui, šį statinį įsigijęs asmuo turi teisę vykdyti statinio projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytus statybos darbus tik po to, kai Aplinkos ministerijos nustatyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka savo vardu gauna statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjo nuomone, minėtos teisės normos reikalavimų pažeidimas sudaro pagrindą statybą pripažinti savavališka.
Savavališkos statybos sąvoka yra pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, kurioje nustatyta, kad savavališka statyba- tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nurodytoje teisės normoje įstatymų leidėjas, apibrėždamas savavališkos statybos sąvoką, konkrečiai reglamentavo atvejus, kurie gali būti kvalifikuojami kaip savavališka statyba, ir įtvirtino du savavališkos statybos atvejus. Byloje nėra ginčijama, kad Pastato statyba vykdyta nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių. Šios bylos kontekste aktuali nurodytos teisės normos dalis, pagal kurią savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Todėl byloje svarbu nustatyti, ar atvejis, kai statyba vykdoma nebaigtą statyti statinį įsigijusiam asmeniui Aplinkos ministerijos nustatyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka savo vardu negavus statybą leidžiančio dokumento, pateko į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis (frazė „statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento“) aiškintina kartu su Statybos įstatymo 23 straipsnio 29, 31 dalimis. Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalyje nustatyta, jog statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas:
teismo sprendimu,viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu:
jeigu pakeitus esminius statinio projekto sprendinius šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą;
pasikeitus statytojui, kai vietoj buvusio statybą leidžiančio dokumento pagal tą patį statinio projektą, neatliekant statinio projekto patikrinimo procedūrų išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas kito statytojo vardu;
asmens, kurio vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, prašymu;
Inspekcijos sprendimu- šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra pakartotinai sustabdoma.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas laikomas galiojančiu, jeigu jo duomenys paskelbti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Leidimas buvo išduotas neterminuotai (b.l.81), ginčui aktualiu laikotarpiu Leidimo galiojimas nebuvo panaikintas nei vienos iš Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalyje nurodytų institucijų sprendimu, jo duomenys buvo paskelbti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (b.l.85-86). Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 2 punkto 2 dalyje atskirai aptartas atvejis, kaip galioja statybą leidžiantis dokumentas, pasikeitus statinio statytojui, o būtent statybą tęsiant pagal tą patį statinio projektą (kaip yra ginčo atveju), senojo statytojo vardu išduotas statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas naujo statytojo vardu. Aptartų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad 2014 m. birželio –liepos mėnesiais Leidimas galiojo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog statyba buvo vykdoma statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, tuo pačiu konstatuoti, jog tai savavališka statyba.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš panašių teisinių santykių kilusius ginčus, yra pažymėjusi, kad Inspekcija sustabdyti statybą, nustačius, jog statyba savavališka, gali tik tada, jei asmens veiksmai be abejonių (aiškiai ir nedviprasmiškai) gali būti kvalifikuoti kaip savavališka statyba. Todėl itin reikšmingas yra lingvistinis teisės aiškinimo metodas. Būtent vartojant nepriekaištingą tekstinę teisės normų išraišką pirmiausiai ir turi būti asmenims suteikiamos teisės ar nustatomos pareigos – žodinė normos išraiška suinteresuotiems asmenis suteikia daugiausiai informacijos apie jiems adresuoto teisinio reguliavimo turinį. Lingvistiškai aiškinant nurodytą teisės normą, darytina išvada, jog joje pateiktame savavališkos statybos sąvokos apibrėžime vartojama frazė „be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo“ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies 2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) sieja nurodytą savavališkos statybos atvejį su statyba, vykdoma apskritai nustatyta tvarka negavus statybos leidimo; Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis aiškiai ir konkrečiai apibrėžia savavališkos statybos sąvoką, neįtvirtindama galimybės savavališkai statybai priskirti ir kitus, minėtoje teisės normoje nenumatytus, atvejus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr.A-502-2355/2012). Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nėra numatyta, kad savavališkos statybos atvejams priskirtina ir statyba, vykdoma pažeidžiant Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 punktą, todėl konstatuotina, jog minėtos normos pažeidimas nėra pagrindas statybą pripažinti savavališka.
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai atsisakė Pastato statybą pripažinti savavališka.
Pareiškėjas Inspekcijos Panevėžio skyriui 2014-09-24 pateiktu skundu, dėl kurio buvo priimtas Sprendimas, siekė, kad Pastato statyba būtų pripažinta savavališka. Pareiškėjo teismui išdėstyti argumentai dėl žemės sklypo, kuriame statomas Pastatas, paskirties, nuomos teisės pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies prasmę nėra siejami savavališkos statybos pripažinimo pagrindais, jie byloje nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Skundžiamo Sprendimo turinys rodo, kad atsakovas patikrino ir išanalizavo pareiškėjo kreipimesi įvardytas aplinkybes, atliko motyvuotą jų įvertinimą, Sprendimas laikytinas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad naikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-10-29 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
G. E. E. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2014-10-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.