- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- I-147-320/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00667-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- G. E. E.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui
- Advokatai
- Petras Pagareckas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. E. E. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Panevėžio skyrius) 2016 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas), įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą pateikti atsakymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 5 dalies, 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir priteisti visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundu dėl galimai neteisėtų statybų jis kreipėsi į Panevėžio miesto merą, tačiau Panevėžio miesto savivaldybės administracija pareiškėjo skundą nagrinėjimui pagal kompetenciją persiuntė Inspekcijos Panevėžio skyriui, kuris atsisakė skundą nagrinėti, motyvuodamas tuo, jog teismai ginčą išsprendė. Pareiškėjas tvirtino, jog, visų pirma, Inspekcijos Panevėžio skyrius Rašte nenurodė, kokie klausimai jam buvo perduoti nagrinėti. Antra, pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, kadangi ginčijamame rašte atsakovas nenurodė, kokiu teismo sprendimu ir jame suformuluotomis išvadomis vadovaudamasis atsisako tirti pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes bei suformuluotus klausimus. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Raštas turi būti panaikintas, kaip prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.
Pareiškėjo atstovas, iš esmės pakartodamas skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad klausimai, kuriuos pareiškėjas kėlė savo skunde, rašytame Panevėžio merui Rašte iš viso nebuvo tirti.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu teismui (b. l. 14-17) su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija, remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 skundo „Dėl galimai neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje“ kopiją ir prašė Inspekcijos Panevėžio skyriaus pagal kompetenciją jį išnagrinėti. Pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas remiantis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 27.5 punktą, skunde (pranešime), kuriuo kreipiamasi į Inspekciją, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai, tuo tarpu pareiškėjas, skundu kreipdamasis į Panevėžio miesto savivaldybę, nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl galimai neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Susipažinus su pareiškėjo skundu, paaiškėjo, kad jame išdėstytos aplinkybės dėl statybos darbų vykdymo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje teisėtumo jau buvo nagrinėtos Panevėžio miesto apylinkės teisme, priimant sprendimą civilinėje byloje ir nutartį Panevėžio apygardos teisme. Atsižvelgdamas į tai, jog teismas tais pačiais klausimais jau yra priėmęs sprendimą, o asmuo nepateikė naujų faktinių aplinkybių, Inspekcijos Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 46.1. punktu, pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė ir, nepraleisdamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos, pareiškėjui išsiuntė Raštą. Atsakovonuomone, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Raštą yra nepagrįstas, kadangi Inspekcijos Panevėžio skyrius veikė vadovaudamasis teisės aktais, priėmė teisėtą ir pagrįstą atsakymą. Taip pat pažymėjo, kad Inspekcijos kompetencijai nepriskirtina aiškinti ir komentuoti teismų sprendimų. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovo atstovas teigė, kad skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ir teisėtų interesų kontekstą, tuo tarpu teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad skundžiamas Raštas pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su Rašte nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo atstovo nuomone, nėra pagrindas jį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, bei panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Panevėžio skyriaus Rašto, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2016-09-28 skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 28 d. skundu „Dėl galimai neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini) Panevėžyje“ Panevėžio miesto merui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje gautu ir užregistruotu 2016 m. spalio 17 (toliau- ir Skundas), prašė atlikti objektyvų skunde nurodytų aplinkybių tyrimą bei imtis priemonių neteisėtos statybos padariniams likviduoti (b. l. 20-24). Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam nuosavybės teise priklausančia namų valda, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, besiribojančiame žemės sklype, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo pastatytas statinys. Todėl pareiškėjas kreipėsi į įvairias institucijas ir teismus. Panevėžio miesto apylinkės teismas, sprendimu atmetęs pareiškėjo ieškinio reikalavimus panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d.statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti savininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę bei pareiškėjo ankstesniam savininkui 2011 m. rugpjūčio 2 d. duotą sutikimą statyti dviejų aukštą namą, nesilaikant privalomų atstumų iki gretimo sklypo ribos laikyti niekiniu, neišnagrinėjo visų aplinkybių, reikšmingų nustatant statybos (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, neteisėtumo faktą, todėl Panevėžio miesto savivaldybės, kaip kompetentingos institucijos, pareiškėjasiš esmės prašėištirti aplinkybes dėl statybos leidimo išdavimo,kai pareiškėjas nedavė sutikimo statyti statinį prie jam priklausančio garažo, Nacionalinė žemės tarnyba nedavė sutikimo nesilaikyti privalomojo atstumo nuo statinio iki gretimo sklypo ribų; dėl statybų vykdymo, neišsprendus valstybinės žemės sklypo naudojimosi klausimo, nesilaikant numatyto užstatymo tankumo, pastato pamatus pastačius ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus be projekto, statant statinį be tinkamo projekto (neturi architektūrinės dalies), statinį statant ne pagal projektą, nesant žemės sklypo detalaus plano, statant Pastatą tokios paskirties, kokios statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini) negalima. Skunde pareiškėjas suformulavo pageidavimą statinį nugriauti bei gauti atsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino, kad šiuo skundu pareiškėjas siekė, jog būtų pripažintas Pastato statybos neteisėtumas ir šis Pastatas būtų nugriautas.
Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2016 m. lapkričio 4 d. raštu pareiškėjo Skundą pagal kompetenciją persiuntė Inspekcijos Panevėžio skyriui ir prašė jį išnagrinėti (b. l. 19). Skundžiamu 2016 m. lapkričio 14 d. Raštu Panevėžio skyrius informavo pareiškėją apie jo Skundo palikimą nenagrinėtinu, tokį sprendimą pagrindė tuo, jog statybų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, teisėtumo klausimas buvo išnagrinėtas teismine tvarka (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-105-812/2015 ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civ. b. 2A-10-755/2016). SkundžiamuRaštupareiškėjui buvopaaiškinta, kad sprendimas nenagrinėti skundo priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą, taip pat Taisyklių 46.1. punktu, įtvirtinančiu analogiško turinio skundo palikimo nenagrinėtinu pagrindą.Taip pat pareiškėjui nurodytašio sprendimo apskundimo tvarką (b. l. 4).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (ginčui aktuali 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-944 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 1 d.) (toliau – ir Nuostatai) 2 punktas nustatė Inspekcijos paskirtį – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Nuostatų 11 punkto, detalizuojančio Inspekcijos atliekamas funkcijas, 2.4. papunktis įtvirtino nuostatą, jog Inspekcijai pagal kompetenciją priskirtina nagrinėti asmenų skundus ar pranešimus, susijusius su statybos procesu, Lietuvos Respublikosteritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat ir Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka. Skundus ir pranešimus, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikosteritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, nagrinėja Lietuvos Respublikosviešojo administravimo įstatymonustatyta tvarka (skundai ir pranešimai dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų nenagrinėjami). Taigi,nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į Nuostatuose nustatytus Inspekcijos įgaliojimus, sprendžiama, ar Inspekcijos Panevėžio skyriusskundžiamu Raštu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundą Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu pagrindu.
Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija, galiojusi skundžiamo Rašto priėmimo dienai) nustatė, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr.XI-1259redakcija)23straipsnį, kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (Viešojo administravimo įstatymo23 straipsnio 1dalis). Tačiau viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjasViešojo administravimo įstatymo23straipsnyje nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. IšViešojo administravimo įstatymo23straipsnio6dalies normoje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A602-888/2013, 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A-305-492/2016).
Teismas, spręsdamas, arpagal ginčo laikotarpiu galiojusį Inspekcijos struktūrinį suskirstymą Inspekcijos Panevėžio skyrius, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, vertina, ar pareiškėjas pateiktame skundekėlė naujus klausimus, nurodė naujus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei įvertinti viešojo administravimo subjekto (ų) ar teismo(ų) anksčiau priimtais sprendimais. Sprendžiant dėlViešojo administravimo įstatymo23straipsnio6dalies taikymo pagrįstumo ir vertinant, ar viešojo administravimo subjektui pateiktas skundas nėra laikytinas pakartotinu taip, kaip jis suprantamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 punkto nuostatų prasme, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys.
Iš pareiškėjo Skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundeišdėsto aplinkybes, jo nuomone, sudarančias pagrindą pripažinti Pastato statybą neteisėta, bei įvardija vienintelį jį tenkinantį siekį - ginčo objektu laikytiną statinį nugriauti.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme (toliau- ir Teismas) civilinėje byla Nr. 2-105-812/2015 buvo nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę- Pastato savininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. duotą sutikimą A. B. statyti dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pripažinti niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas savo ieškinį grindė argumentais, jo nuomone, sudarančiais pagrindą Pastato statybai išduotą statybos leidimą pripažinti neteisėtu, reiškė reikalavimą įpareigoti Pastato savininkę šį statinį nugriauti.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu(toliau- ir Sprendimas) pareiškėjo ieškinį atmetė (b.l.56-70). Teismas Sprendime nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d.G. E. E. pasirašė sutikimą, kuriuo sutiko, kad A. B. statytųsi dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų ir pripažino, kad šis sutikimas turi aiškiai išreikštą turinį, todėl atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalaujamą pateikti kaip statybą leidžiantį dokumentą gretimo sklypo savininko sutikimą. Teismas nenustatė sutikimo negaliojimo pagrindų, kuriais remiantis būtų pagrindasminėtąjį sutikimą pripažinti niekiniu sandoriu, todėl ieškinio reikalavimą – sutikimą A.B. statytis dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pripažinti niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento, teismas atmetė.Atsižvelgęs į VĮ Registrų centro NTRCDB išrašo duomenis, Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punktą bei 2008-10-30 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“, brėžinio reglamento lentelės duomenis, teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, jog minėtame žemės sklype negalima nei administracinio, nei gyvenamojo namo statyba, yra paneigti. Be to,teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad žemės sklype statyba negalima, nes nėra parengtas detalusis planas. Teismas konstatavo, jog nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad ginčo valstybinės žemės sklypui buvo privaloma rengti atskirą detalųjį planą. Sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., tvarkymo ir naudojimo režimas nebuvo keičiamas, sklypas yra teritorijoje, kurioje yra parengtas bendrasis planas ir jame yra apibrėžtos teritorijoje galimos veiklos rūšys, ginčo valstybinės žemės sklype esančiam nebaigtam statyti pastatui eksploatuoti žemės sklypas buvo suteiktas tikslinei paskirčiai – administracinio pastato statybai 1991 m., o 2004 m., atlikus sklypo kadastrinius matavimus, buvo suformuotas žemės sklypo planas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo paskirtį, kuris suderintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir kuris gali būti prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad statyba buvo vykdoma valstybei priklausančiame žemės sklype statytojams A. B., o po to - UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturint su valstybe sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties ir sutikimo vykdyti statybą. Teismas nurodė, kad 1999 m. kovo 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punktas, galiojęs tiek statinio įgijimo A. B. vardu 2011 m. birželio 10 d., tiek statinio įgijimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2014 m. gegužės 22 d., numatė žemės nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą perleidimo galimybę kitiems asmenims, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (ar jų dalys), todėl tokiu atveju turėjo būti pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas,nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, o šios pareigos neįvykdymo norminiai teisės aktai nenumato kaip nuomos sutarties negaliojimo, pasibaigimo, nutraukimo pagrindo. Teismas nustatė, kad statinio projektas parengtas pagal 2011-07-27 bei 2012-01-31 išduotus naujus specialiuosius architektūros reikalavimus, o 2012-12-10 Pastatui statyti išduotas statybos leidimas. Teismas konstatavo, jog 2014-05-19 Inspekcija išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog minėta pažyma išduota neteisėtai. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ir pareiškėjo argumentą, kad projektuotoja T.S. parengė statinio projektą, neturėdama tokios teisės, pažymėdamas, jog T. S. Aplinkos ministerijos Atestavimo komisijos 2008-06-27 protokolu Nr. 81 išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2013-04-25, kurio duomenimis nėra pagrindo abejoti. Atsižvelgdamasį tai, jog tiek 2012 m. gruodžio 10 d., tiek 2014 m. gruodžio 3 d. statybos leidimuose yra nurodyta, kad statomo statinio paskirtis administracinė, teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, jog pagal minėtus statybos leidimus nesuteikta teisė statyti administracinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, yra nepagrįsti. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovės statomas statinys neturi administracinių pastatų požymių, projektas neatitinka parametrų, keliamų tokiam pastatui, kad statinį gali statyti tik juridinis, o ne fizinis asmuo, kad negauti ar netinkamai gauti gretimų valstybinės žemės sklypų naudotojų sutikimai, kad statinys nepritaikytas žmonių su negalia reikmėms, kad statinio sklype nesuprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė, nėra spausdintinio statinio projekto varianto su visais atsakingų pareigūnų parašais.
Nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimąapskundė Panevėžio apygardos teismui, kuris,apeliacine tvarka patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą,2016 m. kovo 2 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2A-10-755/2016) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.Atsižvelgdamas į pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų įsiteisėjusiuose galutiniuose procesiniuose dokumentuose konstatuotas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog pareiškėjo Skunde išdėstyti reikalavimai iš esmės yra tapatūs išnagrinėtiemsTeismo, be to pareiškėjas Skunde naujų aplinkybių ar faktinių duomenų, kurių nebūtų ištyręs ir įvertinęs Panevėžio miesto apylinkės teismas,nenurodė, skundą grindžia subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu ir vieninteliu reikalavimu – ginčo statinį nugriauti. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad Inspekcijos Panevėžio skyrius, skundžiamame Rašte nurodydamas, kad pareiškėjo prašymas nebus pakartotinai nagrinėjamas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi egzistavo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyti pagrindai, sudarantys pagrindą pareiškėjo skundo nenagrinėti: tuo pačiu klausimu teismai jau yra priėmę sprendimą ir pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti kitokį sprendimą dėl jo skundo nagrinėjimo.
Inspekcijos Panevėžio skyriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, Raštas, kuriuo atsakovas atsakė į pareiškėjo Skundą, yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu, jame nurodyta apskundimo tvarka, šis atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo G. E. E. skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.