Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Andželai Šumauskienei, G. K.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui S. F. (S. F.) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovui tėvo valdžia į sūnų N. F., gim. (duomenys neskelbtini), pirma kartą buvo apribota 2012 m., vėliau – 2014 m., tačiau atsakovas iki šiol, t.y. daugiau nei septynerius metus, sūnumi nesirūpina, jo neišlaiko, nepilnametis N. F., gim. (duomenys neskelbtini), iki šiol gyvena Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“. Ieškovo atstovas nurodė, kad minėtu laikotarpiu atsakovas sūnų yra aplankęs tik kelis kartus.

5. Atsakovas S. F. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį tenkinti iš dalies - terminuotai apriboti atsakovo S. F. tėvo valdžią į nepilnametį sūnų N. F., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja telefonu. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į nepilnamečio N. F., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonę, jog jis nenori, kad būtų apribota atsakovo tėvo valdžia ir norėtų gyventi su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Dėl tėvo valdžios apribojimo

7. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

8. Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

9. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

10. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

11. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

12. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. F., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina įrašyta I. Š. tėvas – S. F.. I. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1387-794/2012 neterminuotai apribota I. Š., motinos valdžia į sūnų N. F., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai – vienerių metų laikotarpiui – apribota atsakovo S. F. tėvo valdžia į sūnų N. F., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. F., gim. (duomenys neskelbtini), po 86,89 Eur (300,00 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-11-08) iki vaiko pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-755-826/2014 laikinai – trejų metų laikotarpiui – apribota atsakovo tėvo valdžia į sūnų N. F., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui N. F., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“, N. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras 2015-01-19 rašte nurodė, jog atsakovas su socialiniais darbuotojais bendradarbiauja retai, į socialinės darbuotojos skambučius ir laiškus atsako retai, pats BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre neapsilanko. Atsakovas Lietuvoje buvo 2014 m. rugpjūčio mėn. – 2014 m. rugsėjo mėn. ir 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2015 m. sausio mėn. pabaigoje, atsakovo teigimu jis 2015 m. sausio mėn. pabaigoje išvyksta dirbti į Švediją, į Lietuvą planuoja grįžti 2015 m. balandžio mėn., 2015 m. vasarą planuoja įsikurti Klaipėdoje ir susigrąžinti sūnų į šeimą. Atsakovas neturi nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos, nuolatinio darbo, motyvuotai kalba dėl sūnaus susigrąžinimo į šeimą, tačiau gyvenimo būdo nekeičia. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2017-09-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-09-15 apsilankius atsakovo šeimoje pasitvirtino informacija, jog atsakovas grįžo gyventi į Klaipėda. 2017-09-21 pranešime BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras nurodė, jog atstatytas socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikimas atsakovo šeimai. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2018-01-30 pranešime nurodyta, jog atsakovas 2017 m. viduryje grįžo į Lietuvą, oficialiai niekur nedirbo, atlieka pavienius darbus, sudarė vienerių metų būsto nuomos sutartį. Atsakovas palaiko artimus tarpusavio ryšius su sūnumi, aktyviai dalyvauja vaiko asmeniniame ir socialiniame gyvenime. Dirbant socialinį darbą su šeima pastebima pagrindė problema – atsakovo motyvacijos stoka siekiant susigrąžinti sūnų į šeimą. Nuo 2017-10-16 atsakovas su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, jo teigimu yra išvykęs dirbti iš Klaipėdos, nežino, kada grįš, įsipareigojo informuoti socialinius darbuotojus apie grįžimą į Klaipėdą, tačiau to nepadarė. Trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ 2019-11-13 pranešime nurodė, jog atsakovas 2019-08-11 lankėsi globos namuose, bendravo su sūnumi ir socialine darbuotoja, susitikdavo su sūnumi už vaikų globos namų ribų, kartu leido laisvalaikį. Atsakovas vaikų globos namuose taip pat apsilankė 2019-09-23, bendravo su socialine darbuotoja, domėjosi apie 2019-09-26 teismo posėdį, bendravo su sūnumi už vaikų globos namų ribų, kartu leisdavo laisvalaikį. Paskutinį kartą atsakovas vaikų globos namuose apsilankė 2019-09-27. Būdamas užsienyje atsakovas su sūnumi ryšius palaiko telefonu, socialiniais tinklais. Teismo posėdžio metu nepilnametis N. F., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jis su atsakovu paskutinį kartą matėsi 2019 m. rugsėjo mėn., taip pat palaiko ryšius telefonu.

14. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad atsakovas vengia savo pareigos auklėti sūnų N. F., gim. (duomenys neskelbtini), nesirūpina juo, neteikia jam išlaikymo. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovo ryšys su sūnumi nėra visiškai nutrūkęs, t.y. jis kartais su sūnumi susisiekia telefonu, atvyksta į vaikų globos namus aplankyti sūnaus, tačiau teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai rūpinasi sūnaus priežiūra, dalyvauja jo auklėjime. Vienas iš pagrindinių vaikų interesų yra teisė tinkamai ir visapusiškai bendrauti bei matytis su savo tėvais. Ši vaikų teisė gali būti įgyvendinama, kai bendravimas ir susitikimai su tėvais yra reguliarūs, pastovūs bei pakankamai dažni. Tokiu bendravimu turi būti sudaromos prielaidos tėvams dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime, rūpintis jų auklėjimu, dvasiniu ir fiziniu vystymusi, užtikrinti jų poreikių patenkinimą ir kt. Nagrinėjamu atveju atsakovo bendravimas su sūnumi yra nereguliarus, nepastovus. Trečiojo asmens ir nepilnamečio N. F., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas su sūnumi matosi keletą kartų per metus, N. F., gim. (duomenys neskelbtini), negali numatyti, kada turės galimybę bendrauti su atsakovu. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad tokia situacija neatitinka nepilnamečio vaiko N. F., gim. (duomenys neskelbtini), interesų.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui Švedijoje 2015-07-31 sprendimu buvo paskirta 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Taigi, akivaizdu, jog minėtu laikotarpiu atsakovo galimybė rūpintis nepilnamečiu sūnumi buvo apribota. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo nustatyta, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo atsakovui tėvo valdžia į sūnų N. F., gim. (duomenys neskelbtini), jau buvo apribota du kartus: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimu - vienerių metų laikotarpiui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-23 sprendimu - trejų metų laikotarpiui. Byloje esančiais duomenis nustatyta, kad po minėtų teismo sprendimų priėmimo atsakovui buvo teikiamos socialinės paslaugos, siekiant padėti susigrąžinti sūnų N. F., gim. (duomenys neskelbtini), į šeimą, tačiau atsakovas su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2017 m. viduryje grįžo į Lietuvą. Taigi, nagrinėjamu atveju yra praėję daugiau nei dveji metai po atsakovo įkalinimo bausmės atlikimo, tačiau atsakovas su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, nesirūpina sūnaus auklėjimu, ugdymu, išlaikymu, su juo bendrauja retai.

16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nevykdo savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, nesirūpina jo sveikata, dvasine gerove, išlaikymu, nesudaro palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nesirūpina jo parengimu savarankiškam gyvenimui visuomenėje, neužtikrina nuolatinio bendravimo su vaiku. Įvertinęs tai, kad tokie atsakovo veiksmai sūnaus N. F., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu tęsiasi daugiau nei septynerius metus, tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvų kliūčių atsakovui rūpintis savo nepilnamečio vaiko auklėjimu ir priežiūra, teismas konstatuoja, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nėra duomenų, kad padėtis gali keistis, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į vaiką N. F., gim. (duomenys neskelbtini).

17. Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

18. Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

19. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

20. Tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). CPK 407 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-755-826/2014 N. F., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta globa, globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, N. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“.

Dėl išlaikymo priteisimo

22. Ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1387-794/2012 iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. F., gim. (duomenys neskelbtini), po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės

23. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaikus tėvams išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

24. CK 3.201 straipsnis numato, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003).

25. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

26. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2019 m. sausio mėn. sudarė vidutiniškai 251,65 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių atsakovas negali dirbti kito ar papildomo darbo ir gauti didesnių pajamų. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius.

28. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei septyneri metai, nepilnametis N. F., gim. (duomenys neskelbtini), paaugo, todėl jo poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, keistinas teismo 2012-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1387-794/2012 priteisto išlaikymo dydis, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. F., gim. (duomenys neskelbtini), po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-06-25) iki vaiko pilnametystės.

29. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

30. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo

31. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už teismo patenkintus reikalavimus mokėtinas 36,00 Eur žyminis mokestis ((220,00 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Esant išdėstytoms aplinkybėms iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 36,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

32. Pagal 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 17,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 17,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. F. (S. F.) į vaiką N. F., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio N. F., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1387-794/2012 iš atsakovo S. F. (S. F.) priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. F., gim. (duomenys neskelbtini)., ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. birželio 25 d.) priteisti iš atsakovo S. F. (S. F.) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. F., gim. (duomenys neskelbtini)., po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1387-794/2012 sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2019 m. birželio 24 d.

Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2019 m. birželio 25 d.

Nepilnamečio N. F., gim. (duomenys neskelbtini)., materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo rūpintoją Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“.

Priteisti iš atsakovo S. F. (S. F.) 36,00 Eur žyminio mokesčio ir 17,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.