Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, bedarbis, vedęs, vidurinio-profesinio išsilavinimo, gyv(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281-1 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2019-07-30 apie 13.55 val. iki 13.57 val., Varėnos rajone, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) kiemo, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel - Zafira, v.nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams tuoj po įvykio, (duomenys neskelbtini) kieme, tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, neadekvatų elgesį, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore alkoholio kiekio matuokliu, atsisakė tikrinimo, kad įvertinti bendrą būklę, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamasis M. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kaltinimai yra neteisingi, nes taip nebuvo. 2019-07-30, apie 13.30 val. vairavo automobilį Opel Zafira, sidabrinės spalvos, važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Važiavo kartu su M. M.. Vairavo automobilį, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo M. M.. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kitų automobilių nebuvo sutikęs. Policijos automobilio nematė. (duomenys neskelbtini) kaime nuvažiavo pas A. K. į kiemą. Buvo praėję pora minučių, kai pamatė policijos mašiną. Policijos pareigūnai iškarto pradėjo kaltinti, kad vairavo mašiną. Sakė, kad nevairavo neblaivus. Susinervino stipriai, todėl ir nesitikrino blaivumo. Žinojo, kad ką tik išgėręs, todėl ir nesitikrino. Policijos pareigūnams nesakė, kad ką tik išgėrė. Policijos pareigūnas atėjo ir pasakė, kad įtariamas vairavęs neblaivus. Tada ginčijosi. Policijos pareigūnai neklausė ir jiems nesakė, kad atvažiavęs išgėrė alkoholio. Kažką filmavo, kuris iš policijos pareigūnų - negali pasakyti.Į policijos pareigūnų klausimą – kas vairavo automobilį, pasakė, kad jis vairavo.

Liudytojas M. M. parodė, kad kaltinamąjį M. K. pažįsta, santykiai su juo normalūs. 2019-07-30 ėjo į namus, privažiavo M. K., sustojo, pasakė- važiuojam pasimaudyti. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Buvo gerokai išgėręs, ten dar išgėrė alaus. Pasimaudė ir važiavom į (duomenys neskelbtini). Prie ežero K. turėjo gėrimų - alus skardinėse. Neprisimena ar buvo alaus plastikinėje taroje. Kitų gėrimų nebuvo. Negali pasakyti, kiek laiko buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero, maudėsi, alų gėrė. M. K. gėrė, bet nežino ar ten buvo alkoholinis, ar nealkoholinis alus. Turėjo nealkoholinio alaus - ant skardinės parašyta. Kiek buvo skardinių- negali pasakyti, gal 3- 4 skardinės. Gėrė alkoholinį alų. K. kieme gėrė alų, buvo ir alkoholinio ir nealkoholinio alaus. Nuo (duomenys neskelbtini) ežero automobilį vairavo K.. Važiavo keliu link (duomenys neskelbtini) kaimo. Yra tik vienas kelias. K. gyvena kaimo viduryje. Važiavo apsirengęs drabužiais. Ar buvo apsirengęs K., neprisimena. Matė policijos automobilį (duomenys neskelbtini) kaimo pradžioje. Kai užvažiavo į kiemą, privažiavo policija. Tuo metu gėrė alų. M. K. irgi gėrė alų iš skardinės. Abu stovėjo prie automobilio, matė vienas kitą. M. K. stovėjo viename šone, o jis kitame. Negali pasakyti, kokį alų gėrė - alkoholinį, ar nealkoholinį. Su M. K. alų gėrė kieme. Kitų gėrimų mašinoje nebuvo.Policijos komisariate tyrėjai aiškinau aplinkybes, kurias prisiminiau.

Kai apklausė 2019- 08- 09, buvo blaivus. Nežino ar K. ką nors gėrė kieme.

Liudytoja E. V. parodė, kad M. K. pažįsta iš matymo. 2019- 07- 30, po 13 val., važiuodama pro (duomenys neskelbtini) ežerą pamatė automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo viduryje keliuko. Matė, kad vairuotojo sėdynėje, prie vairo, miega vyriškis. Kitas vyriškis miegojo lauke, ant žolės. Parvažiavo į namus, suprato, kad galbūt žmogus neblaivus, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Praėjus apie 20 min. su vaikais išsiruošė prie tos pačios maudyklės. Nuvykus radau tuos pačius du vyriškius, jie jau nemiegojo. Kažkuris iš vyriškių rankose laikė plastmasinį 1 talpos alaus butelį. Besimaudant prie maudyklos privažiavo tamsios spalvos automobilis, iš jo išlipo moteris, apie 30 metų amžiaus, bėgdama link automobilio Opel Zafira, sušuko - „mentai“. Tada Opel Zafira vairuotojas, galimai M. K., užsivedė automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Matė nuvažiuojantį automobilį, kurį vairavo M. K.. Automobilį vairavo K., nes jį žino iš matymo, kito asmens nepažįsta- vyriškis apie 50 metų amžiaus. Į pagalbos centrą skambino 2 kartus: pirmą kartą pranešti apie įvykį, o kitą kartą - pranešti, kur link nuvažiavo automobilis. Rytą jos vyras pasakojo, kad jam skambino M. K. ir paprašė kažkur nuvežti, nes jis pats negali vairuoti, nes neva yra išgėręs. Girdėjo, kaip vyrai nerišliai kažką kalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o 2 dalyje nurodoma, kad, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Nagrinėjamoje byloje liudytoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė L. K. patvirtino aplinkybes, kad pareigūnai liepė M. pūsti, tada suprato, kad jie įtaria, jog jis yra neblaivus. Prie K. namo pareigūnai reikalavo, kad M. K. pūstų į alkotesterį, o sutuoktinis atsisakė pūsti, neigė, kad buvo neblaivus. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad būdamas šalimais, įvykio vietoje blaivus asmuo, suprato kokie yra policijos pareigūnų reikalavimai, tačiau kaltinamasis dėl subjektyvių priežasčių atsisakė tikrintis blaivumo būseną.

Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodymai neleistinais pripažįstami ne dėl bet kokių nustatytų taisyklių pažeidimų, o tik dėl tokių pažeidimų, dėl kurių kyla abejonių dėl surinktų įrodymų patikimumo ar dėl pažeidimų, kuriais buvo iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-64-648/2015).

Ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad su M. K. prie (duomenys neskelbtini) ežero gėrė alų, o po to važiavo į namus ir automobilį vairavo M. K. (t.1, b.l. 50-51).

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. M. parodė, kad pasimaudę ežere važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuo (duomenys neskelbtini) ežero automobilį vairavo K.. Įvažiavus į K. kiemą M. K. irgi gėrė alų iš skardinės. Abu stovėjo prie automobilio, matė vienas kitą. M. K. stovėjo viename šone, o jis kitame. Su M. K. alų gėrė kieme. Kitų gėrimų mašinoje nebuvo. Policijos komisariate tyrėjai aiškino aplinkybes, kurias prisiminė, o kai apklausinėjo 2019- 08- 09, tai buvo blaivus ( t.1, b.l. 131).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2019-08-09 apklausiamas liudytoju, M. M. paaiškino, kad nuvažiavus į K. kiemą, išlipęs iš automobilio M. K. nieko negėrė, tik atsisėdo ant laiptų, kai pamatė, kad namo durys užrakintos (t.1, b.l. 54-57).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad liudytojas M. M., būdamas geruose santykiuose su kaltinamuoju M. K., siekia jam padėti išvengti atsakomybės pagal pareikštą kaltinimą, teisiamajame posėdyje nurodydamas, kad tik atvažiavęs į K. kiemą M. K., kaip ir jis vartojo alkoholinius gėrimus. Tačiau net ir vertinant tokius parodymus, akivaizdu, kad nesutampa esminė aplinkybė – jeigu kaltinamasis teigia, kad gėrė degtinę iš butelio, tai liudytojas M. M. teigia, kad abu gėrė alų iš skardinių. Pats kaltinamasis M. K. apklausiamas įtariamuoju 2019-07-31 nurodė, kad visą šį įvykį matė su manim buvęs M. M. (jis iš bagažinės išsiėmė 0.5 ltr talpos valstybinės ir apie pusę butelio nugėrė) ( t.1., b.l. 126-129).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. nurodė, kad atvažiavus į K. kiemą, kad išlipęs iš automobilio M. K. nieko negėrė, tik atsisėdo ant laiptų, kai pamatė, kad namo durys užrakintos (t.1, b.l. 54-57). Teisiamajame posėdyje liudytojas D. D. nurodė, kad namo kieme M. K. sėdėjo prie namo ( t.2, b.l. 134), o liudytoja G. P. nurodė, kad vyriškis be viršutinių drabužių sėdėjo ant laiptų, o kitas stovėjo šalia (t.2, b.l. 135). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. nurodė, kad kai atvažiavo į K. kiemą, kol pasirodė policijos automobilis, praėjo apie pora minučių. Jis buvo prie automobilio.

Visumoje įvertinus nurodytų liudytojų parodymus, kritiškai vertinant liudytojo M. M. parodymus dėl alkoholinių gėrimų gėrimo namo kieme, nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis M. K. sėdėjo ant namo laiptų ir nevartojo ir alkoholinių gėrimų po atvykimo į (duomenys neskelbtini) kaimą.

Pagal liudytojo M. M. parodymus, jis suprato įvykio aplinkybes, kad ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi sutiko tikrintis blaivumo būseną, pūtė į alkotesterį ir buvo nustatyta, jog yra neblaivus. Šio liudytojo parodymai, kad jį apklausiant įvykio vietoje liudytoju buvo daromas „spaudimas“, vertintini kritiškai, kadangi 2019-07-30 tarnybinio automobilio VW Transporter Combi KHJ776 A4056 priekinės kameros vaizdo įraše (t.1, b.l. 34) girdėti, kaip ne mažiau kaip du kartus M. M. sakoma (reikalaujama) eiti namo, t.y. nebūti įvykio vietoje atliekant proceso veiksmus, o ne sakant, kad apribos jo laisvę („uždaryti“).

Liudytojo A. K. parodymai, kad 2019-07-30 grįžęs po darbo, lauke ant stalo rado išgertą skardinę alaus, o prie šulinio numestą pusę butelio degtinės, neptvirtina jokių šios bylos aplinkybių, nes jis nematė kokie asmenys nurodytus daiktus atnešė ir paliko jo kieme. Be to, tokie parodymai prieštarauja liudytojo M. M. net ir teisiamajame posėdyje duotiems parodymams (įvykio vietoje su kaltinamuoju gėrė tik alų iš skardinių), kai ikiteisminio tyrimo metu iš vis tvirtino, kad K. namo kieme jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Liudytojo A. K. parodymai išvestiniai iš kaltinamojo M. K. parodymų, kadangi kaip teigia liudytojas, M. K. jam sakė, kad atvažiavęs gėrė ir numetė butelį. Liudytojas A. K. yra draugiškuose santykiuose su kaltinamuoju, todėl tokie aiškinimai dėl rasto butelio degtinės siejasi su noru padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.

Teismas kritiškai vertina ir atmeta kaltinamojo M. K. parodymus, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus jau po to, kai atvažiavo ir sustojo (duomenys neskelbtini) kieme, kaip jo pasirinktą poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.

Pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) (toliau- Metodikos) 1 punktą bendros asmens būklės įvertinimo metodika nustato veiksmų, atliekamų siekiant nustatyti, ar asmenys yra blaivūs / neblaivūs, apsvaigę / neapsvaigę, eigą.

Policijos pareigūnams pareikalavus atlikti neblaivumo tikrinimą, M. K. atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Policijos pareigūnai vadovaudamiesi Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, nustatė kaltinamajam neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, akys paraudę, veidas papurtęs, ūpų kampuose baltos putos. Neblaivumo nustatymo akte bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad kaltinamasis vengia neblaivumo patikrinimo, jam paaiškinta dėl atsisakymo tikrintis pasekmės.

Bendros asmens būklės įvertinimo metodika nenumato visumos nurodytų požymių nustatymo, t.y. nereikalauja, kad pagrįstai būtų galima manyti, jog asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, kai įvertinti visi Metodikos 2 punkte nurodyti požymiai, o reiškia, kad nustačius keletą požymių pagrįstai gali būti konstatuojamas asmens neblaivumas ar apsvaigimas.

Taisyklių 3 punktas numato, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Nagrinėjamu atveju buvo galimybė kaltinamajam M. K. atlikti objektyvų tikrinimą specialia technine priemone – alkotesteriu.

Priežastys dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pavyzdžiui, kad jis vairavo blaivus), neturi reikšmės, ir tokia asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017).

Nagrinėjamoje byloje vaizdo/garso įrašu realiai patvirtinama, kad policijos pareigūnai ne kartą siūlė M. K. pasitikrinti blaivumą, tačiau jis blaivumą pasitikrinti atsisakė, t. y. išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti.

Kaltinamojo M. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 – 1 straipsnio 1 dalį, tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę, atsisakė tikrintis blaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog surašytas 2019-07-30 13.50 val.- 14.20 val., surašė tyrėjas D. D. (t.1, b.l. 11-14). Apžiūros protokolas surašytas 2019-07-30 – 2019-09-12 14.20 val. - 14.30 val., surašė tyrėjas D. D. ( t.1, b.l. 23-24). Neblaivumo nustatymo aktas surašytas 2019-07-30 13.55 val., surašė tyrėjas D. D. ( t.1, b.l. 27,28). Sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, surašytas 2019-07-30 13.58 val. ( t.1, b.l. 29,30).

Nagrinėjant bylą kilo neaiškumų, kaip galėjo būti surašyti procesiniai dokumentai, kai toks pat nurodytas laikas surašant įvykio vietos apžiūrą ir neblaivumo nustatymo aktą, sprendimą nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo. Liudytoju apklaustas tyrėjas D. D. paaiškino, kad dalį procesinių dokumentų surašė įvykio vietoje ir juos atspausdino (neblaivumo nustatymo aktą, sprendimą nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo) ir vieną jų laiką automatiškai sugeneravo kompiuterinė programa, o kitoje įrašė savo ranka pagal laikrodžio duomenis. Įvykio vietos apžiūros protokolą atsispausdino grįžęs į policijos komisariatą, todėl galėjo atsirasti netikslumai dėl laiko (dėl laikrodžio ir kompiuterinės programos generuojamo laiko nesutapimo).

BPK 308 – 1 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Šio įstatymo analogija taikoma ir rašymo apsirikimams, padarytiems ikiteisminio tyrimo metu ištaisyti. Nagrinėjant bylą ir įrodymus tiesiogiai tiriant teisiamajame posėdyje, t.y. apklausiant kaltinamąjį, liudytojus, peržiūrint vaizdo/garso įrašus, skelbiant kitą bylos rašytinę medžiagą, nebuvo nustatytos aplinkybės, kad nurodyti proceso veiksmai nebuvo atlikti. Tyrėjas D. D. buvo įvykio vietoje, surašė nurodomus procesinius dokumentus, juos pasirašė, pažymėjo, kur kaltinamasis atsisakė pasirašyti. Kiti liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad procesiniai veiksmai buvo fiksuojami, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis parašais patvirtino kiti policijos pareigūnai T.Parulis, G. P., A.Vaškelytė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-30 apklaustas liudytoju M. M. savo parašu patvirtino, jog jo apklausa (duomenys neskelbtini) k. Varėnos r. buvo atlikta. Todėl nurodomo laiko netikslumai, kaip rašymo apsirikimai, pašalintini, nustačius, kad nurodyti procesiniai veiksmai buvo faktiškai atlikti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. K. turi (duomenys neskelbtini), nedirba. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias nuobaudas transporto srityje ( t.1, b.l. 112-114). Nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką BK 281 – 1 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos bausmės: bauda; areštas; laisvės atėmimas.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Būtent BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamajam M. K. parinktina ir skirtina bausmės rūšis – bauda. Kaltinamasis M. K. yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), darbingas asmuo, todėl gali legaliai dirbti ir gauti legalias pajamas. Kitos bausmės rūšys – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas, būtų per griežtos bausmės.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tuo tarpu paskirta arešto bausmė neatidedama ir realiai vykdoma. Neteistam asmeniui paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, turi būti motyvuota kodėl taikoma tokia bausmės rūšis, o nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad skirti šią bausmės rūšį, nėra pagrindo.

BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato baudos dydį už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.

Įvertinus kaltinamojo gaunamas pajamas, atsižvelgiant, kad turi šeimą, aplinkybes, kad gali dirba ir gauti Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, skirtina 60 MGL bauda ( 3000 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai kaltinamajam turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kaltinamasis M. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudojo nusikalstamai veikai daryti. Taip jo vairuojamas automobilis tapo nusikaltimo padarymo įrankiu ir priemone.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltinamojo išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas M. K., gim. (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 107)

2019-08-29 informacija apie automobilio Opel Zafira vertę: kaina be PVM 1098 Eur, kaina su PVM 1330 Eur (t.1, b.l. 106).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad M. K. yra transporto priemonės savininkas, todėl automobilis konfiskuotinas valstybės nuosavybėn. Negali būti formuojama asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

Baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje taikytina tada, kai kaltininkas tokią teisę buvo įgijęs teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.

E. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, esant neblaiviam.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad M. K. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui. Byloje nenustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kaltinamasis baustas už nusižengimus transporto srityje ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamajam M. K. uždraustina naudotis teise vairuoti transporto priemones – dviems metams šešiems mėnesiams.

Kaltinamajam M. K. 2019-07-31 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas; rašytinis pasižadėjimas neišvykti; specialiosios teisės sustabdymas. (t.1, b.l. 134-138), 2019-09-17 tyrimas nutrauktas, kardomosios priemonės panaikintos. (t.1, b.l. 162-167)

2019-10-16 paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas; rašytinis pasižadėjimas neišvykti; specialiosios teisės sustabdymas. (t.2, b.l. 75-79).

Kardomosios priemonės taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – naikintinos. Baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) taikytina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Suformuota teismų praktika, kad uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemone pradžia skaičiuotina nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

M. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka 2019-07-30 13.50 val. (t.1, b.l. 116), o 2019-07-31 14.06 val. paleistas į laisvę (t.1, b.l. 132-133).

2019-07-30 automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) priverstinai nuvežtas ir perduotas saugoti adresu: (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 31)

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi bylos pabaigoje voke.

2019-10-16 priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2019-10-16 iki 2020-01-16: automobilis Opel Zafira, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 63-70). M. K. atsisakė paimti saugoti automobilį (t.2, b.l. 71-73), laikinas nuosavybės teisių apribojimas pasibaigė – 2020-01-16.

Alytaus apskrities VPK pateikė pažymą, kad transporto priemonės nuvežimo išlaidos yra 60,50 eurų, saugojimo išlaidos yra 1,21 euro už parą, skaičiuojant nuo 2019-07-30 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t.1, b.l. 88-105).

BPK 103 straipsnio 5, 6 dalys numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Byloje nustatyta, kad automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę ir ten buvo saugomas.

Alytaus apskrities VPK pažyma apie patirtas proceso išlaidas, Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartis, sudaryta tarp Alytaus apskrities VPK ir MB „Užubalis“, šios sutarties priedas Nr. 1, kuriame numatytas paslaugų kainoraštis, patvirtina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, policijai atsirado pareiga sumokėti ūkio subjektui už motorinių transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą.

Pagal suformuotą teismų praktiką valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltais pripažintų asmenų. Taigi, išlaidos, susijusios su automobilio Opel Zafira, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priverstiniu nuvežimu ir saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Alytaus apskrities VPK naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti M. K. paskirtos 3000 eurų baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėn. (dešimties mėnesių) terminui, nustatant, kad pirmąją baudos dalį 300 Eur jis sumoka per vieną mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o likusias dalis po 300 eurų sumoka kas mėnesį iki pilno baudos sumokėjimo. Praleidus nors vieną baudos sumokėjimo terminą, visa likusi baudos suma bus išieškoma priverstinai. Visa bauda gali būti sumokėta ir iki nustatyto termino. Apie baudos sumokėjimą (ir kiekvienos dalies sumokėjimą), privaloma kiekvieną mėnesį pateikti rašytinius įrodymus teismui (teismo raštinei, Aušros g.15, Varėna, 111 kabinetas), atsiunčiant arba pateikiant tiesiogiai.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas- 6801. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti - bauda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AB „Citadele" bankas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas SMPOLT22 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 21400 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) NDEALT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus (2) metus šešis (6) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo 2019 m. liepos 31 d. (kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo) iki 2019 m. rugsėjo 17 d. (nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kardomosios priemonės panaikinimo), ir nuo 2019 m. spalio 16 d. (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą) iki nuosprendžio paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) įvykdymo.

Konfiskuoti valstybės nuosavybėn transporto priemonę - automobilį Opel Zafira, valst. nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1330 Eur ( kaina su PVM) vertės, priklausančią M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos priemonę, saugomą (duomenys neskelbtini)), perduodant turto konfiskavimą vykdančiai institucijai transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur ir išlaidas po 1,21 Eur už kiekvieną saugojimo parą nuo 2019 m. liepos 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos savanoriškai turi būti sumokėtos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke per vieną mėnesį nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl priverstinio proceso išlaidų išieškojimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).