- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-650-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00198-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Aldona Tilindienė, Tomas Venckus
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BMGS“
- Atsakovas
- valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“ ir atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-291-524/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „BMGS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 1 069 215,67 Eur skolą, 0,1 procento dydžio delspinigius nuo priteistos skolos (1 069 215,67 Eur), skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau nei už 180 kalendorinių dienų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos (1 069 215,67 Eur) nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp atsakovės (užsakovės, perkančiosios organizacijos) bei ieškovės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hidrostatyba“ 2018 m. spalio 18 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 34-2018-302 (toliau – Rangos sutartis) dėl projekto „Dokų duobės kasimas, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimas ir krantinių Nr. 137A, 138A ir 139 (dalies) rekonstravimas su geležinkelio kelių statyba, (duomenys neskelbtini)“ ir „Krantinių Nr. 137 ir Nr. 138, esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimas“ statybos, gilinimo ir griovimo darbų atlikimo. Rangos sutartis buvo pakeista 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. lapkričio 14 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. gruodžio 22 d. susitarimais. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens (toliau kartu – JVS partneriai, rangovai) 2018 m. sausio 4 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis (toliau – JVS) turint tikslą bendrai veikiant įvykdyti Rangos sutartį. Ieškovė ir trečiasis asmuo veikė kaip jungtinės veiklos partneriai atsakovės atžvilgiu. JVS šalys turėjo veikti per vieną atsakingąjį partnerį. Atsakingasis partneris pagal JVS nuo Rangos sutarties sudarymo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. buvo trečiasis asmuo. Ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimą dėl JVS pakeitimo, kurio pagrindu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovė tapo atsakinguoju partneriu santykiuose su atsakove. Atitinkamai 2019 m. lapkričio 14 d. susitarimu prie Rangos sutarties, be kita ko, atsakovės buvo patvirtinta, kad Rangos sutarties vykdymo prasme atsakingasis partneris yra ieškovė, kuri veikia ir veiks abiejų partnerių vardu santykiuose su atsakove. Nuo atsakingojo partnerio pakeitimo trečiasis asmuo iš esmės nevykdė ir neprisidėjo prie Rangos sutarties įvykdymo, o Rangos sutartį savo jėgomis įvykdė ieškovė. Trečiasis asmuo nuo 2019 m. lapkričio mėn. nevykdė įsipareigojimų bei turėjo didelių finansinių sunkumų. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi trečiajam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. spalio 22 d., trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla.
3. Pagal Rangos sutartį atsakovė buvo ir yra sulaikiusi iš viso 5 procentų dydžio sumą nuo Rangos sutarties kainos, t. y. 1 069 215,67 Eur, galimiems darbų defektams ir kitiems trūkumams pašalinti ir galimiems nuostoliams padengti (toliau – Sulaikyta suma). Suėjus Sulaikytos sumos išmokėjimo terminui, vietoje to, kad Sulaikytą sumą sumokėtų ieškovei, atsakovė 2021 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti informaciją apie tai, ar tarp rangovų nėra ginčo dėl teisės gauti sulaikytas sumas. Ieškovė 2021 m. birželio 15 d. raštu paprašė atsakovės nurodyti, pagal kurias PVM sąskaitas faktūras ir kokias sulaikytas sumas yra ketinama mokėti, ir nurodė, kad gavus šią informaciją informuos dėl savo pozicijos. Atsakovė 2021 m. birželio 16 d. raštu pateikė Sulaikytos sumos sąskaitų suvestinę (toliau – ir Suvestinė). Susipažinusi su Suvestine ir joje nurodytomis sulaikytomis sumomis, ieškovė 2021 m. birželio 17 d. raštu ir 2021 m. birželio 28 d. raštu nurodė, kad visa Sulaikyta suma turi būti pervesta ieškovei, ir pateikė išsamius tokią poziciją pagrindžiančius motyvus ir nurodė, jog dėl nepagrįsto atsisakymo sumokėti Sulaikytą sumą ieškovei, ieškovė reikalaus nuostolių atlyginimo. Trečiojo asmens nemokumo administratorius UAB „Baklis“ 2021 m. birželio 17 d. el. laiške ir 2021 m. birželio 25 d. rašte nurodė, kad nesutinka su Sulaikytos sumos sumokėjimu ieškovei, nes tarp buvusių JVS partnerių nėra paskirstytas sutarties pagrindu gautas pelnas, taip pat neturi galimybės konkrečiai nurodyti, kokia Sulaikytos sumos dalis priklauso trečiajam asmeniui ir kokia ieškovei. Atsakovė 2021 m. liepos 5 d. raštu nurodė, kad visa Sulaikyta suma bus pervesta į depozitinę sąskaitą ir kad tai atleis ją nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje, taip pat jog iš depozitinės sąskaitos Sulaikyta suma galės būti išmokama tada, kai rangovai priimtinu būdu tarpusavyje išspręs kilusį ginčą ir apie tai informuos atsakovę.
4. Ieškinyje pažymima, kad trečiasis asmuo prarado teisę atstovauti abiem JVS partneriams pagal 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimą, t. y. dar iki Rangos sutarties pasibaigimo dėl trečiojo asmens bankroto (2020 m. spalio 22 d.). Ši aplinkybė yra atsakovės patvirtinta 2019 m. lapkričio 14 d. susitarimu prie Rangos sutarties ir ši sąlyga yra galiojanti. Po trečiojo asmens bankroto bylos iškėlimo (2020 m. spalio 22 d.) pastarasis nustojo būti JVS šalimi (atitinkamai visos po to išrašytų sąskaitų pagrindu mokėtinos sumos turi būti mokamos tik ieškovei). Savo 2021 m. liepos 5 d. atsisakyme išmokėti Sulaikytą sumą ieškovei atsakovė rėmėsi vidiniais JVS šalių santykiais tarp trečiojo asmens ir ieškovės, kam iš jų priklauso Sulaikyta suma, tačiau toks atsisakymo pagrindas, kai pats skolininkas 2019 m. lapkričio 14 d. patvirtino, kad jam veikti JVS partnerių vardu yra įgaliota ieškovė, yra visiškai nepagrįstas, nurodytas deklaratyviai ir nesigilinant į aplinkybes bei apeinant galiojančius susitarimus, kurių nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nėra ginčiję ir nuginčiję. Atsakovės teiginys, kad atliekant Sulaikytos sumos mokėjimą buvo neaiškumas dėl kreditoriaus, yra nepagrįstas, nes ieškovė nuo 2019 m. lapkričio 6 d. yra vienintelis tinkamai įgaliotas asmuo gauti visą Sulaikytą sumą. Atsakovė privalo mokėti Rangos sutartyje nustatytus delspinigius, kadangi pažeidė pareigą nustatytu terminu išmokėti ieškovei Sulaikytą sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 738 954,49 Eur skolą, 133 011,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos (871 966,29 Eur) nuo bylos iškėlimo (2021 m. rugsėjo 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai nevykdė savo parengtos sulaikytos sumos suvestinės, parengtos pagal atsakingųjų partnerių pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, t. y. atsakovės suvestinė yra parengta pagal laikotarpius, kuriais atsakingaisiais partneriais buvo tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, todėl atsakovė nepagrįstai sulaiko sumą, kurią apskaičiavo pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 738 954,49 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrodyta, jog 738 954,49 Eur suma apskaičiuota pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. vasario 26 d.
7. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai PVM sąskaitas faktūras išrašė trečiasis asmuo, ji buvo atsakingasis partneris pagal Rangos sutarties 3.16 punktą, todėl Sulaikytos sumos 330 261,18 Eur dalis nepriteistina ieškovei.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aiškinant 2019 m. lapkričio 14 d. susitarimą prie Rangos sutarties negalima padaryti išvados, jog šis susitarimas buvo sudarytas ir dėl 330 261,18 Eur sumos, kai atsakinguoju partneriu rangos santykiuose su atsakove buvo trečiasis asmuo.
9. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog šalys būtų priėmusios sprendimą keisti Rangos sutarties nuostatas dėl atsakingojo partnerio iki 2019 m. lapkričio 6 / 14 dienos, nesuformuluota nuostata, jog iki 2019 m. lapkričio 14 d. susitarimo priklausanti išmokėti ir atsakovės sulaikyta suma bus išmokama tik atsakingajam partneriui, t. y. ieškovei, todėl nuo trečiojo asmens išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sulaikytos sumos neturi būti mokamos ieškovei.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiojo asmens pasitraukimas iš jungtinės veiklos sutartinių santykių dėl bankroto nuo 2020 m. spalio 22 d. neįrodo ieškinio pagrįstumo dėl 330 261,18 Eur sumos, nes įrodyta, jog ji ieškovei nepriklauso pagal šios sumos susidarymo metu galiojusius šalių ir trečiojo asmens susitarimus.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovei priklausančios 738 954,49 Eur sumos atsakovė nepervedė ir nenustatė termino šios sumos paėmimui iš depozitinės sąskaitos, todėl atsakovė neturi teisės remtis vien šios sumos pervedimu į depozitinę sąskaitą, nes ši suma ieškovės nepasiekė ir byloje neįrodyta, kad ji turėjo galimybę ją pasiimti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo 738 954, 49 Eur sumos priteistini nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. už 180 kalendorinių dienų, t. y. teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 133 011,80 Eur delspinigių.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Ieškovė AB „BMGS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 330 261,18 Eur skolą ir 59 447,01 Eur delspinigius, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Iš esmės analogiškoje byloje Nr. e2A-40-450/2022 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė UAB „Hidrostatyba“ reikalavimą priteisti iš atsakovės pagal UAB „Hidrostatyba“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už rangos darbus mokėtiną sumą, nors ši PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta iki atsakingojo partnerio pakeitimo. Teismai sumą pagal iki atsakingojo partnerio pakeitimo išrašytą UAB „Hidrostatyba“ PVM sąskaitą faktūrą priteisė AB „BMGS“ naudai. Teismas sprendė, kad prievolės įvykdymo momentu buvo pasikeitęs atsakingasis asmuo, todėl prievolę atsakovė turėjo įvykdyti AB „BMGS“, be to, nebuvo susitarta, jog pasikeitus atsakingajam asmeniui pagal ankstesnes išrašytas sąskaitas faktūras prievolės įvykdymą priima buvęs atsakingasis partneris.
12.2. Rangos sutartyje nebuvo ir nėra numatyta, kad mokėjimo prievoles atsakovė vykdo tam asmeniui, kuris atliko darbus arba kuris išrašė PVM sąskaitas faktūras. JVS ir Rangos sutarties nuostatos dėl atsakingojo partnerio neribojo mokėjimų atlikimo už kokius nors laikotarpius nebe naujai paskirtam atsakingam partneriui, bet tam partneriui, kuris išrašė sąskaitas t. y. susitarimai aiškiai numatė, kad visi neatlikti mokėjimai vykdomi atsakingam partneriui.
12.3. Pakeičiant atsakingą asmenį, kuris atstovauja santykiuose partnerių vardu prieš užsakovą, toks partneris perima visą iki tol buvusį pakeisto atsakingojo partnerio veiksmų rezultatą. Naujasis atsakingasis partneris sprendžia ir visus likusius neišspręstus klausimus tiek į praeitį, tiek į ateitį. JVS ir Rangos sutarties pakeitimuose nebuvo nustatyta išlygų, kad nors nuo 2019 m. lapkričio 6 d. pakeičiamas atsakingasis partneris į ieškovę, iki 2019 m. lapkričio 6 d. buvusių santykių atžvilgiu būtų likusi toliau atsakinga UAB „Hidrostatyba“.
12.4. Rangos sutarties 3.16 punkte sutarta, kad atsakovė vienareikšmiai mokėjimus atlieka į atsakingo partnerio banko sąskaitą, t. y. aiškiai sutarta, jog atsakovė turi mokėti ne tiesiogiai PVM sąskaitą faktūrą išrašiusiam partneriui, bet tam, kuris mokėjimo dieną yra įgaliotas veikti partnerių vardu išoriniuose santykiuose su atsakove.
12.5. Ieškovei turi būti priteisti už 180 dienų Rangos sutartyje numatyti ir likę nepriteisti delspinigiai, t. y. 59 447,01 Eur.
Šalies argumentai
13. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalis, kuriomis priteisti iš atsakovės delspinigiai, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo atmesti, o bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisti iš trečiojo asmens administravimo lėšų; pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo motyvus dėl nepagrįsto atsakovės lėšų pervedimo į depozitinę sąskaitą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs kreditorių nesutarimo faktą dėl teisės priimti prievolės įvykdymą iš atsakovės, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai pervedė pinigines lėšas į depozitinę sąskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022, kurioje buvo sprendžiamas iš esmės analogiškas ginčas, išaiškino, kad atsakovė pagrįstai įvykdė piniginę prievolę pervesdama pinigines lėšas į depozitinę sąskaitą.
13.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022 nurodė, kad atsakovė pagrįstai įvykdė piniginę prievolę pervesdama pinigines lėšas į depozitinę sąskaitą, o toks prievolės įvykdymas atleidžia atsakovę nuo delspinigių ir procesinių palūkanų mokėjimo.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už 180 dienų, kadangi skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dieną (2022 m. sausio 31 d.) terminas įvykdyti prievolę nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo praleistas ne 180 dienų, o 151 dieną, todėl ieškovei priteistini delspinigiai mažintini iki 111 582,13 Eur.
13.4. Rangos sutarties 14.9 punkte nustatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) turėjo juos sumažinti iki protingos sumos, be to, atsakovė savo piniginę prievolę faktiškai yra įvykdžiusi. Teismas nevertino, kad delspinigių suma sudaro 18,63 procento priteistos skolos sumos (738 954,49 Eur), taip pat ieškovė neįrodė, kad yra patyrusi nuostolių.
13.5. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022, nagrinėdamas iš esmės analogišką ginčą, 2022 m. sausio 27 d. nutartyje konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidos pagrįstai nebuvo priteistos iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuri tinkamai ir laiku įvykdė prievolė – atsiskaitė už atliktus darbus, pervesdama pinigus į sąlyginio deponavimo sąskaitą, kilus ginčui tarp jungtinės veiklos partnerių. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovė savo prievolę įvykdė tinkamai, nėra teisinio pagrindo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
14. Ieškovė AB „BMGS“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. JVS partnerių ginčas nėra sudaręs prielaidų atsakovei spręsti dėl mokėjimo į depozitinę sąskaitą. 2021 m. rugsėjo 2 d. nebuvo atsakingojo partnerio už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 22 d., tačiau atsakovei buvo labai aišku, kad už šį laikotarpį vienintelė rangovė ir pinigų gavėja yra ieškovė.
14.2. Atsakovei įmokėjus Sulaikytą sumą į depozitinę sąskaitą, ši prievolė buvo įvykdyta netinkamai ir ji nepasibaigė, t. y. neįrodyta, kad Sulaikyta suma būtų pervesta ieškovei.
14.3. Nuo atsakovės 2021 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo prievolės dienos iki 2022 m. kovo 8 d., kuomet Sulaikytos sumos dalis (738.954,49 Eur) buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, praėjo 187 dienos, t. y. daugiau nei 180 dienų. Nors formaliai iki pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo priėmimo suėjo 151 mokėjimo prievolės pažeidimo diena, tačiau realiai iki pažeidimo pašalinimo suėjo 187 dienos, todėl yra pagrįsta priteisti už 180 dienų Rangos sutartyje numatytus delspinigius.
14.4. Ieškovė neturi pareigos pagrįsti nuostolių, kadangi Rangos sutartyje nustatytas delspinigių dydis reiškia minimalius nuostolius, kurių įrodinėti nereikia.
14.5. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022 pateikti išaiškinimai dėl atsakovės atleidimo nuo delspinigių ir procesinių palūkanų sumokėjimo negali būti pritaikyti šioje byloje, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės, t. y. UAB „Hidrostatyba“ nagrinėjant minėtą bylą dar buvo Rangos sutarties šalimi ir jai nebuvo iškelta bankroto byla.
14.6. Nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo procesinių palūkanų mokėjimo.
14.7. Nagrinėjama civilinė byla buvo inicijuota dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsisakant sumokėti Sulaikytą sumą pagal Rangos sutartį, t. y. ginčas byloje kilo tarp užsakovės ir rangovės, kadangi atsakovė nesumokėjo skolos pagal Rangos sutartį, todėl bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovės.
15. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo teismo nuožiūra spręsti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 330 261,18 Eur skolos priteisimu, o apeliacinio skundo dalį dėl 59 447,01 Eur delspinigių priteisimo atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Atsakovė neturi materialinio suinteresuotumo, kam atiteks pagal Rangos sutartį Sulaikytos sumos 330 261,18 Eur dalis.
15.2. Vienam iš jungtinės veiklos partnerių iškėlus bankroto bylą, Rangos sutarties nuostatos liko galioti nepakeistos visoms Rangos sutartį pasirašiusioms šalims, todėl nepagrįsta teigti, kad atsakovė Sulaikytą sumą turėjo sumokėti ieškovei.
16. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Baklis“, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo Sulaikytos sumos pervesti ieškovei. JVS, sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, pasibaigė, kai trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla.
16.2. Nesant JVS, Rangos sutarties pagrindu sulaikytos lėšos negali būti vedamos atsakingajam partneriui, nes tokio partnerio, nesant JVS, nėra, todėl atsakovės Sulaikyta suma turi būti mokama asmeniui, kuris išrašė PVM sąskaitas faktūras.
17. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Baklis“, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų panaikinimo, delspinigių ir bylinėjimo išlaidų iš atsakovės priteisimo tenkinti, likusią dalį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Atsakovė tinkamai įvykdė prievolę pagal Rangos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė delspinigius.
17.2. Ieškovei nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ieškovė ieškinį pareiškė dėl skolos, kuri yra sumokėta į depozitinę sąskaitą, t. y. neegzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą teismui pateikė 2022 m. kovo 9 d. elektroninio laiško bei 2022 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymo kopijas.
20. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalies, kuri nėra skundžiama apeliaciniais skundais ir yra įsiteisėjusi, įvykdymu, t. y. su atsakovės pareigos sumokėti ieškovei 738 954,49 Eur skolą įvykdymu, todėl spręstina, jog nauji įrodymai niekaip nepagrindžia ar nepaneigia jokių apeliacinių skundų argumentų ir nėra susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl teisės priimti visos prievolės įvykdymą
22. Ieškovė AB „BMGS“ apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuo trečiojo asmens išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Sulaikyta suma neturi būti mokama ieškovei, t. y. apeliantė įrodinėja, jog prievolės įvykdymo momentu buvo pasikeitęs atsakingasis partneris, todėl prievolę atsakovė turėjo visiškai įvykdyti AB „BMGS“, kadangi Rangos sutarties 3.16 punkte sutarta, kad atsakovė mokėjimus atlieka į atsakingojo partnerio banko sąskaitą, o Rangos sutartyje nebuvo numatyta, jog mokėjimo prievoles atsakovė vykdo tam asmeniui, kuris atliko darbus arba kuris išrašė PVM sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegija šiuos argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų.
24. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. įsigaliojo JVS partnerių bendru sutarimu sudarytas 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimas dėl JVS pakeitimo, kuris laikytinas Sutarties dalimi pagal susitarimo 9 punktą ir kurio pagrindu atsakingąja partnere vietoje UAB „Hidrostatyba“ tapo AB „BMGS“. Tokiu būdu, nuo 2019 m. lapkričio 6 d. atsakingąja partnere tapo AB „BMGS“. JVS partneriai susitarė, kad susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Rangos sutarties 3.16 punktu atsakovė įsipareigojo visus mokėjimus vykdyti tik su atsakinguoju partneriu, o pagal Rangos sutarties 3.10 punktą už atliktus darbus atsiskaitoma per 60 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo. Byloje pateikta atsakovės Sulaikytos sumos suvestinė patvirtina, kad visa Sulaikyta suma susidarė nuo 2019 m. sausio 31 d. – 2021 m. vasario 26 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Be to, iš Sulaikytos sumos suvestinės matyti, kad nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas faktūras išrašė UAB „Hidrostatyba“. Šių PVM sąskaitų faktūrų Sulaikyta suma sudaro 330 261,18 Eur, t. y. ieškovės apeliaciniame skunde prašomą priteisti sumą.
26. Viena vertus, byloje nustatyta, kad atsakovei trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“ už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu, kuriuo atsakinguoju partneriu buvo trečiasis asmuo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 6 d. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“ išrašė 1 383 920,27 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002019, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. pagal Rangos sutarties 3.10 punktą per 60 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo. Iš 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo akivaizdu, kad nuo 2019 m. lapkričio 6 d. atsakingąja partnere tapo ieškovė AB „BMGS“. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sulaikytos sumos pagal visas trečiojo asmens išrašytas PVM sąskaitas faktūras neturi būti mokamos ieškovei. Kaip matyti, prievolės įvykdymo pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. trečiojo asmens UAB „Hidrostatyba“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002019 momentu (2019 m. lapkričio 29 d.) buvo pasikeitęs atsakingasis asmuo, todėl prievolę sumokėti Sulaikytą sumą pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą atsakovė turėjo įvykdyti mokėjimo termino suėjimo metu buvusiam atsakingajam partneriui, t. y. ieškovei AB „BMGS“.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakingojo partnerio pasikeitimas, tiek Rangos sutarties atitinkami pakeitimai buvo šalių suderinti ir priimti bendra valia, atsakovei išreiškus sutikimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo pareigą prievolę įvykdyti tinkamam asmeniui, todėl pagal šalių sulygtus ir pasirašytus sutarčių pakeitimus ieškovei AB „BMGS“ nuo 2019 m. lapkričio 6 d. tapus atsakingąja partnere ji įgijo teisę gauti 57 186,79 Eur Sulaikytą sumą pagal atsakovei 2019 m. rugsėjo 30 d. trečiojo asmens išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002019, kurios mokėjimo terminas suėjo 2019 m. lapkričio 29 d. Juo labiau, kad jokių išlygų dėl iki 2019 m. lapkričio 6 d. trečiojo asmens išrašytų sąskaitų faktūrų jungtinės veiklos partnerės nebuvo numačiusios, t. y. nebuvo susitarta, jog pasikeitus atsakingajam asmeniui pagal ankstesnes trečiojo asmens išrašytas sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminas sueina po atsakingojo partnerio pasikeitimo, prievolės įvykdymą priima buvęs atsakingasis partneris – trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę į 57 186,79 Eur Sulaikytą sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002019, kurios mokėjimo terminas suėjo 2019 m. lapkričio 29 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo šioje dalyje.
Dėl atsakovės prievolės įvykdymo (ne)tinkamumo ir reikalavimo priteisti delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas
28. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad atsakovė, deponuodama skolos pinigus į depozitinę banko sąskaitą, prievolę netinkamai įvykdė. Be to, atsakovės teigimu, kadangi ji prievolę sumokėti Sulaikytas sumas buvo įvykdžiusi pervedant lėšas į depozitinę sąskaitą, toks prievolės įvykdymo būdas atleidžia ją nuo delspinigių bei procesinių palūkanų mokėjimo arba delspinigiai šiuo pagrindu turi būti sumažinti. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nustačius, jog ji turi reikalavimo teisę į visą Sulaikytą sumą, jai turi būti priteisti delspinigiai ir pagal trečiojo asmens išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegija atsakovės argumentus pripažįsta pagrįstais.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. pasikeitus atsakingajam partneriui ir nesant pretenzijų dėl atliktų darbų bei atsakovei ir ieškovei 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarius atliktų rekonstravimo statybos darbų kokybės vertinimo ir sulaikomos sumos grąžinimo aktą, kurio antrame išvadų punkte buvo pritarta išmokėti Sulaikytą sumą, atsakovei pagal Rangos sutarties 3.11.1 punktą kilo pareiga tinkamai įvykdyti piniginę prievolę – per 30 kalendorinių dienų (iki 2021 m. rugsėjo 2 d.) sumokėti visą Sulaikytą sumą, tačiau matydama, jog vyksta ginčas tarp ieškovės ir trečiojo asmens dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, atsakovė įvykdė prievolę, t. y. 2021 m. rugpjūčio 6 d. sumokėjo skolą (Sulaikytą sumą) į banko depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnio 2 dalis).
30. CK 6.56 straipsnyje nustatyta, jog skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: 1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo; 3) kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą; 4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Notaras, bankas ar kita kredito įstaiga, į kurios depozitinę sąskaitą sumokėti pinigai, per protingą terminą turi apie tai pranešti kreditoriui ir skolininko prievolė kreditoriui, kurios jis negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, laikoma tinkamai įvykdyta, skolininkas nėra laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolės įvykdymas pagal šio straipsnio taisykles atleidžia skolininką nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje, o palūkanos ar kitos sumos, apskaičiuotos nuo pinigų sumokėjimo į depozitinę sąskaitą dienos, jau priklauso kreditoriui. Į depozitinę sąskaitą sumokėtas sumas skolininkas gali atsiimti iki tol, kol kreditorius nepriėmė įvykdymo. Jeigu skolininkas atsiima iš depozitinės sąskaitos įmoką, laikoma, kad jis neįvykdė prievolės. Be to, skolininkas neturi teisės atsiimti įmokų, jeigu tai pažeistų trečiųjų asmenų arba solidariąją pareigą turinčių skolininkų ar laiduotojų interesus. Bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė tinkamai ir laiku įvykdė piniginę prievolę, pervesdama pinigus į depozitinę sąskaitą CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies pagrindu, kilus ginčui tarp jungtinės veiklos partnerių, nes tarp ieškovės ir trečiojo asmens vyko ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, todėl kreditorius buvo neaiškus. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 6 d. pervesdama pinigus į banko depozitinę sąskaitą, laiku įvykdė piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2021 m. rugsėjo 2 d. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad prievolės įvykdymas pagal CK 6.56 straipsnio taisykles atleidžia skolininką (atsakovę) nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė tinkamai įvykdė prievolę, t. y. skolą į banko depozitinę sąskaitą pervedė laiku, niekaip nepažeisdama prievolės atsiskaityti įvykdymo termino, todėl nėra pagrindo iš atsakovės reikalauti delspinigių bei procesinių palūkanų mokėjimo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas.
32. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai priteistų bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad atsakovė tinkamai įvykdė prievolę, todėl nėra pagrindo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
33. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).
34. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą, 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).
35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien aplinkybė, jog atsakovė piniginę prievolę įvykdė pervesdama lėšas į depozitinę sąskaitą, nesudaro pagrindo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovei proporcingai pagal patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovei priteistinos skolos dydį bei nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo. Apeliacinio bylos proceso metu nustatyta, kad atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skolos ieškovei dydis yra 796 141,28 Eur (738 954,49 Eur + 57 186,79 Eur), be to, nustatyta, jog atsakovė tinkamai įvykdė prievolę, nepažeidė prievolės atsiskaityti įvykdymo termino, t. y. ieškovė neturi pagrindo iš atsakovės reikalauti delspinigių bei procesinių palūkanų mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas.
Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo
37. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tarp šių šalių perskirstomos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
38. Ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 8 994 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 5 218,13 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidos). Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovei tenkinamas 74 proc. (apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą), todėl ieškovė įgyja teisę į 10 516,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (14 212,13 Eur x 74 proc.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 10 516,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovei atmetamas 26 proc. (apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 641,78 Eur (2 468,40 Eur x 26 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 9 875,20 Eur (10 516,98 Eur – 641,78 Eur), bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
40. Tenkinus iš dalies ieškovės AB „BMGS“ ir atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinius skundus, proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Ieškovė AB „BMGS“ į valstybės biudžetą sumokėjo 3 898 Eur žyminį mokestį už teismui teikiamą apeliacinį skundą, taip pat pateikė prašymą priteisti 5 626,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą). Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į valstybės biudžetą sumokėjo 1 973 Eur žyminį mokestį už teismui teikiamą apeliacinį skundą, taip pat pateikė prašymą priteisti 2 207,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą). Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Baklis“, pateikė prašymą priteisti 919,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą bei 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimą.
42. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).
43. Ieškovės AB „BMGS“ teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2022 m. balandžio 6 d. ir 2022 m. gegužės 20 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 679,30 Eur. Už apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.9 punkte numatytas koeficientas yra 2,5, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Kaip matyti, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą neviršija Rekomendacijomis patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, tačiau ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 2 183,09 Eur, o ieškovė prašo priteisti 2 904 Eur). Pagrindo viršyti apskaičiuotą bylinėjimosi išlaidų dydžio sumą byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – 15 proc., ieškovei AB „BMGS“ priteisiama iš atsakovės 1 320,54 Eur (8 803,59 Eur (3 898 Eur + 2 183,09 Eur + 2 722,50 Eur) x 15 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
44. Atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2022 m. gegužės 23 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 679,30 Eur. Už apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.9 punkte numatytas koeficientas yra 2,5, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Kaip matyti, atsakovės patirtos 2 207,04 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijomis patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – 90 proc. (patenkinti reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų nepriteisimo), atsakovei iš ieškovės priteisiama 3 762,04 Eur (4 180,04 Eur (1 973 Eur + 2 207,04 Eur) x 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
45. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 441,50 Eur (3 762,04 Eur – 1 320,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
46. Trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Baklis“, teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2022 m. kovo 24 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 598,10 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Kaip matyti, trečiojo asmens patirtos 919,60 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą bei 484 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą (trečiasis asmuo prašė tenkinti atsakovės apeliacinį skundą) rengimą neviršija Rekomendacijomis patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – 15 proc., o atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – 90 proc., trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiama 781,66 Eur (919,60 Eur x 85 proc.) bei 435,60 Eur (484 Eur x 90 proc.), viso iš ieškovės priteisiama 1 217,26 Eur (781,66 Eur + 435,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, juridinio asmens kodas 240329870, 796 141,28 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis tūkstančius šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 28 centus) skolos ieškovei akcinei bendrovei „BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, juridinio asmens kodas 240329870, 9 875,20 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovei akcinei bendrovei „BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013.“
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013, 2 441,50 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, juridinio asmens kodas 240329870.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013, 1 217,26 Eur (tūkstantį du šimtus septyniolika eurų ir 26 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“, juridinio asmens kodas 163281914.