Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-08-16 · Civilinė byla Nr. 2A-882-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-16
Bylos Nr.
2A-882-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-01073-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
J. B.
Ieškovas
UAB ,,Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-882-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01073-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą su ieškiniu ir nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamam namui adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1 ir 2 butai priklauso atsakovui nuosavybės teise. Atsakovas už šildymą ir karštą vandenį mokėjo nepilnai ir nereguliariai, nors šiluma ir karštas vanduo buvo tiekiami pastoviai, todėl už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2010-09-30 už šilumos energiją pateiktą į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), liko neapmokėta 2 584, 15 Lt. Už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2010-09-30 už šilumos energiją pateiktą į butą, liko neapmokėta 1 485, 78 Lt. Atsakovo bute įrengti karšto vandens skaitikliai, todėl mokesčiai už karštą vandenį skaičiuojami pagal šių skaitiklių rodmenis. Atsakovui už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiuotos materialios 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2009-02-01 iki 2010-11-08 už į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pateiktą šilumos energiją - 140, 86 Lt, už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pateiktą šilumos energiją - 87, 56 Lt. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo J. B. 4 069, 93 Lt skolą už šilumos energiją, 228, 42 Lt materialių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas 137, 90 Lt.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jokios sutarties nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais su ieškovu nesudarė, šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 negavo ir jokiame šio paskirstymo priėmime jis nedalyvavo. Atsakovas taip pat nurodė, kad jokių bendrojo naudojimo patalpų, už kurias reikėtų moti mokesčius, butai neturi.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo J. B. 4 069, 93 Lt skolą, 228, 42 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 298, 35 Lt) bylos iškėlimo teisme (2010-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo J. B. 137, 90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei vartotojas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Kadangi atsakovo įrenginiai yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų ir jis reguliariai gauna šilumos energiją bei karštą vandenį, visiškai pagrįstas yra ieškovo argumentas, kad UAB „Vilniaus energija“ konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

Kadangi ieškovas tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį į atsakovui nuosavybės priklausančius teise butus, atsakovui atsirado prievolė mokėti ieškovui už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo butuose yra įrengti šilumos energijos apskaitos prietaisai. Toks prietaisas – skaitiklis yra sumontuotas ir gyvenamojo namo įvade. Skaičiuodamas mokesčius ieškovas vadovaujasi gyvenamojo namo įvadinio skaitiklio duomenimis. Kaip paaiškino ieškovo atstovė, mokesčiai mokėtini ne tik už butų šildymą, bet ir už gyvenamojo namo bendrųjų patalpų šildymą. Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad tokia mokesčių skaičiavimo sistema yra ydinga, nes atsakovas privalo mokėti tik už tą šilumos energiją, kurią jis realiai sunaudoja – pagal savo butuose esančius skaitliukų rodmenis. Su šiais argumentais pirmosios instancijos teismas nesutiko. Nurodė, kad remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos. Pagal CK 4.82 straipsnio 5 dalį, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalį, bendrojo naudojimo patalpos yra daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalo apmokėti už šilumos energiją, priskiriamą bendro naudojimo patalpų šildymui.

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kokiais metodais ir principais vadovaujantis atsakovui yra priskaičiuojami mokesčiai. Ieškovas teigia, kad tuomet, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Teismas nurodė, jog atsakovas, t. y. šilumos vartotojas, nepasirinko jam tiekiamos šilumos energijos matavimo ir skaičiavimo metodo, todėl ieškovas – šilumos energijos tiekėjas mokesčius skaičiavo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 3, kuris, kaip nurodė ieškovo atstovė, geriausiai atitinka pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemą.

Nustatyta, kad mokesčius skaičiuojant pagal Metodą Nr. 3 visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal įvadinio šilumos skaitiklio duomenis yra paskirstomas šalto vandens pašildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui namo vidaus karšto vandens sistemoje, butų naudingojo ploto šildymui, bendrojo naudojimo patalpų šildymui: šiluma šalto vandens pašildymui (apskaičiuojama pagal butų (patalpų) karšto vandens skaitiklio rodmenis, suvartotą karšto vandens kiekį padauginus iš nustatyto šilumos sąnaudų normatyvo 0, 051 MWh vieno kubinio metro vandens pašildymui) (atsakovui pateikiamoje sąskaitoje - vandens pašildymas); butų (patalpų) naudingojo ploto šildymui (šilumos kiekis, suvartotas butų (patalpų) šildymui, yra nustatomas pagal butuose ir kitose patalpose įrengtų skaitiklių rodmenis, kurie yra nuskaitomi nuotoliniu būdu) (atsakovui pateikiamoje sąskaitoje - šilumos energija).

Šiluma karšto vandens temperatūros palaikymui (apskaičiuojama šildymo sezonu pagal normatyvą (kadangi pastate įrengta dvivamzdė karšto vandens sistema su karšto vandens cirkuliacija stovuose - 80 KWh/būstui per mėnesį), vasarą iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio atėmus šilumos energiją, suvartotą karštam vandeniui paruošti, dalinant šią sumą iš butų (patalpų) skaičiaus) (atsakovui pateikiamoje sąskaitoje - šiluma k. v. temperatūros palaikymui).

Bendrojo naudojimo patalpų šildymui (pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskiriamas šilumos kiekis apskaičiuojamas iš pastato įvade išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį butų (patalpų) naudingojo ploto šildymui, šalto vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūros palaikymui, paskirstant šią šilumą pagal butų (patalpų) naudingąjį plotą (atsakovui pateikiamoje sąskaitoje - šildymas). Atsakovas nei jo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo argumentus, tačiau akcentavo, kad jis dažnai minimaliai naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis, o kartais, prisukdamas šilumą iki „0“ ir visai tų paslaugų atsisako, tačiau ieškovo sąskaitose šie faktai neatsispindi ir atsakovas nepagrįstai privalo mokėti už tai, ko jis realiai negaunantis.

Atsakovo atstovas teismui pateikė duomenis – antstolės P. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą 2010-12-2 Nr. 93/10/61) iš kurio matyti, kad atsakovo butuose yra sumontuoti alternatyvūs šildymo prietaisai (kondicionieriai, šildomos grindys). Atsakovo atstovo teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad atstovas neprivalo visuomet naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis, ir, užsukdamas šilumos tiekimą, neprivalo už ją ieškovui mokėti. Teismas sprendė, kad šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, atsakovo butuose sumontuoti kondicionieriai ir šildomos grindys nėra alternatyvūs šildymo prietaisai, o yra įrenginiai, reikalingi papildomai šilumai gauti tuomet, kai ieškovo teikiama šilumos energija yra nepakankama. Tokių prietaisų sumontavimas neatleidžia atsakovo nuo prievolės mokėti už gaunamą šilumos energiją, tiekiamą ieškovo.

Be to, teismo posėdžių metu ieškovo atstovė paaiškino, kad šilumos vartotojai, iki minimumo prisukdami buto šildymą, tikisi mažiau mokėti už buto išlaikymą nepagrįstai, nes tokiais atvejais jiems tenka daugiau mokėti už bendrų patalpų šildymą, nes nešildomo buto radiatoriai nuo užšalimo apsaugomi iš kaimynų ir bendrų patalpų ateinančia šiluma. Esant temperatūrų skirtumui patalpose, šiluma eina ten, kur oro temperatūra žemesnė. Vadinasi, iš šilto buto ir iš bendrų patalpų per sienas šiluma keliauja ten, kur vėsiau - pas nesišildantį kaimyną.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teigė, kad šilumos paskirstymo metodo Nr. 3, 10 punkte nustatyta, jog vartotojui, nesilaikančiam visų patalpų tolygaus šildymo sąlygos, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai pagal buto (patalpos) šilumos skaitiklio rodmenis šilumos suvartojimas lygus 0, kitų butų (patalpų) savininkams papildomai priskiriamas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sudaro 70 % vidutinio šilumos kiekio, tenkančio pastato vienam kvadratiniam metrui šildyti (apskaičiuojamas įvertinant visų butų faktines šilumos sąnaudas šildymui, nustatytas pagal butų (patalpų) šilumos skaitiklių rodmenis), padauginto iš buto (patalpų) ploto.

Byloje taip pat buvo apklaustas liudytojas V. B., kuris teisme paaiškino, kad jo sūnus, atsakovas, sąžiningai vykdo visas savo prievoles ir laiku moka mokesčius. Pažymėjo, kad šilumos tiekėjas su atsakovu šilumos tiekimo sutarties nederino, šilumos tiekimas vyksta, tačiau su atsakovu taip pat nederinta kokiu metodu turi būti vykdomas šilumos apskaitymas. Išklausęs liudytojo paaiškinimų, teismas sprendė, kad atsakovas pasyviai dalyvauja savo reikaluose ir nepagrįstai laukia, kad ieškovo atstovai pas jį atvyktų ir derintų su atsakovu vienokias ar kitokias šilumos apskaičiavimo metodikas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas gali bet kada kreiptis į ieškovą ir pasirinkti labiausiai jam naudingą šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo apskaičiavimo metodą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jis nėra šilumos vartotojas, galintis pasirinkti šilumos energijos matavimo ir skaičiavimo metodą, nes jis yra tik dalyvis bendrojoje nuosavybėje. AB ,,City service“ neveikimas sudarė sąlygas name, kuriame kiekvienoje patalpoje suvartojama šilumos energija yra apskaitoma, imti mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą, nežiūrint į tai, kad šiluma į bendro naudojimo patalpas patenka tik praėjusi kiekvieno buto šilumos apskaitos prietaisus. Nurodo, kad name negalima taikyti šilumos paskirstymo metodo Nr. 3, kadangi skaičiavimas pagal šį metodą galimas, kai kiekviena patalpa neturi skaitiklių. Esant skaitikliams visose patalpose, skirtumo tarp įvadinio skaitiklio ir butų (patalpų) šilumos apskaitos prietaisų, pridedant šilumos kiekį reikalingą temperatūrai cirkuliacinėje sistemoje palaikyti, negali būti. Todėl teismas turėjo įpareigoti ieškovą pateikti duomenis, nuo kada mokesčius už šilumą ieškovas pradėjo imti ne per bendrovę ,,City service“, o tiesiogiai iš galutinių vartotojų. Tai, kad bendrovė ,,City service“ nepasirinko namo specifiką atitinkančio šilumos energijos matavimo ir skaičiavimo metodo, gali turėti įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms, nes gali kilti klausimas dėl neveikimu padarytos žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ieškinio bei teismo posėdžių metu išsakytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo J. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamam namui adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1 ir 2 butai priklauso atsakovui nuosavybės teise.

Apeliaciniame skunde keliami šilumos paskirstymo ir apmokėjimo tvarkos už tiekiamą šilumos energiją minėtame pastate, klausimai. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, skirtos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos (Šilumos ūkio įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai). Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytomis teisės normomis vadovavosi, gynė teisėtus bei pagrįstus ieškovo interesus. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.388 straipsnio 1 dalis sako, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. CK 6.385 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad mokama už patiektą ir sunaudotą energiją pagal sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąją šilumos vartotojo pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už pateiktą šilumos energiją. Vadovaujantis to paties Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduojamų taikyti metodų. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Kadangi pastato bendrasavininkiai, reguliuodami jiems priklausančių patalpų šildymą, nesilaikė tolygaus šildymo sąlygos, jiems buvo taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3. Paskirstymo metodas Nr. 3 gali būti taikomas naujos statybos namuose, kai pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais šildymui bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likęs šilumos kiekis padalinamas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (2005 m. gegužės 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimas Nr. O3-19). Nors apeliantas nesutinka su ieškovo atsakovui taikytų metodų pagrįstumu ir teisėtumu, tačiau pagrįstų argumentų ir įrodymų savo nesutikimui pagrįsti nepateikia, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Atsakovo sunaudotas šilumos kiekis skaičiuojamas pagal minėtą metodą Nr. 3. Iš įvadinio skaitiklio rodmenų, kurie parodo bendrą pastato sunaudotą šilumos kiekį, atimama paskirstomųjų skaitiklių rodmenų suma ir šilumos, sunaudotos pašildyti karštą vandenį bei palaikyti karšto vandens cirkuliaciją, kiekis. Likęs gautas šilumos kiekis išdalinamas visiems savininkams pagal jų turimų patalpų plotą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, jeigu apeliantas nesutinka su ieškovo taikomu metodu, tai jam tenka pareiga imtis iniciatyvos ir virš nurodytų norminių aktų tvarka pasirinkti kitą metodą. Apeliantas nepagrindžia įrodymais, dėl kokių priežasčių kažkuris kitas metodas yra labiau atitinkantis pastato apskaitos prietaisus nei ieškovo taikomas metodas. Kaip minėta, teisė spręsti dėl šilumos paskirstymo tvarkos suteikta pastato bendrasavininkams. Tuo atveju, jei šilumos tiekėjo taikomas metodas jų netenkina, bendraturčiai, tame tarpe – ir atsakovas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti kitą iš Komisijos siūlomų metodų. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai pats parinko minėtą metodą mokėjimui už šilumos energiją apskaičiuoti.

Daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas neturi pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 straipsniai).

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė