Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B.-S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. B.-S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), 202 straipsnio 2 dalyje ir nubausta:

- pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. sausio 22 d. 20.00 val. veikos) – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. balandžio 17 11 d. 20.30 val. veikos) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. balandžio 18 d. 08.00 val. veikos) – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 202 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas sudedant iš dalies, ir V. B.-S. skirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir V. B.-S. paskirti įpareigojimai:

1) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą - panaikintinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistosios V. B.-S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde prašo nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, pripažinti mažareikšmėmis bei iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį ją išteisinti, kadangi jos veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymių.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 202 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai pripažino apeliantės kaltę dėl šios veikos padarymo, nesant visų būtinų šio nusikaltimo sudėties požymių. Skundžiama nuosprendžio dalis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, paliekama galioti be pakeitimų.

Dėl BK 201 straipsnio 1 dalies

10. Nuteistoji V. B.-S. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ji nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, įsigijo nenustatytą kiekį naminio stipraus alkoholinio gėrimo tik įrodo, jog ji įsigyto naminio stipraus alkoholinio gėrimo neturėjo tikslo realizuoti.

11. BK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Šios nusikalstamos veikos objektas – nurodytų alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka, o dalykas – išvardyti alkoholiniai gėrimai ir (ar) aparatai jiems gaminti.

12. Minėtoje normoje – BK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo būtinasis subjektyviosios pusės požymis yra tikslas realizuoti nurodytus alkoholinius gėrimus, kuris suprantamas ne tik kaip kaltininko noras nurodytus alkoholinius gėrimus parduoti, bet ir dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktų įrodymų visumą bendrame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti panaudotos transporto priemonės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-699/2016, 2K-33-303/2019).

13. Nuteistoji apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji naminės degtinės galėjo turėti antpilams iš degtinės daryti, nes jos tėvas yra sergantis, bet ji neprisiminė ar pas ją ateidavo asmenys jos įsigyti (4 t., 127-128). Nors nuteistoji ir teigė neprisimenanti naminės degtinės pardavimo momentų, tačiau jos kaltę dėl veikų padarymo patvirtina liudytojų V. P. (1 t., b. l. 25-26; 4 t., b. l. 107), R. R. (1 t., b. l. 50-51; 4 t., 87-88) ir K. P. (1 t., b. l. 83-84) parodymai, iš kurių matyti jog naminę degtinę jie pirko iš kaltinamosios bei parodė, kad jai paduodavo savo atsineštą buteliuką ir pinigus, o ji po kelių minučių paduodavo jiems jau alkoholiu pripildytą jų atsineštą tarą. Rašytinė medžiaga: savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, kuriais buvo pateikti buteliai su skysčiu turinčiu naminės degtinės kvapą (1 t., b. l. 34, 59, 92), specialisto išvados, kuriomis buvo nustatyta, kad pateiktas skystis yra naminis stiprus alkoholinis gėrimas (1 t., b. l. 45-47, 77-80, 102-105), asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kuriais liudytojai atpažino jiems naminę degtinę pardavusią V. B.-S. (1 t., b. l. 29-32, 54-56, 87-91). Teisėjų kolegijos vertinimu šių įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad apeliantė ne tik turėjo tikslą naminius stiprius alkoholinius gėrimus realizuoti, tačiau juos ir realizavo bei už tai gavo piniginį atlygį. Aplinkybės, kad per beveik trijų mėnesių laikotarpį buvo tik tris kartus užfiksuotas naminio stipraus alkoholinio gėrimo pardavimo faktas ar tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kada ir iš kur nuteistoji įsigijo naminio stipraus alkoholinio gėrimo bei kokį jo kiekį, neturi jokios juridinės reikšmės jos veiką kvalifikuojant pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad V. B. – S. laikė naminį stiprų alkoholinį gėrimą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra nuo 38,7 iki 42,0 procentų, tai yra tūrinė alkoholio koncentracija daugiau kaip dvigubai viršija 18 procentų. Be to įrodyta ir tai, kad ji ne tik laikė naminį stiprų alkoholinį gėrimą, bet ir realizavo jį asmenims, kurie už tai jai sumokėjo pinigus, tai yra V. P. pardavė 0,18 l. naminio stipraus alkoholinio gėrimo už 1,20 Eur, R. R. 0,9 l. už 7 Eur ir K. P. 0,65 l. už 4 Eur., todėl šis apeliantės skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo

14. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

15. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo yra teisėjo ar teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to teisėjas ar teismas, ad hoc atsižvelgęs į visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, atspindinčias padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir kt., laisvai sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, ar pripažinti kaltu dėl padaryto nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismas apie galimybę taikyti ar netaikyti BK 37 straipsnį, šiuo atveju visiškai nepasisakė.

16. Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad ji per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. išviso pardavė tik 1,73 l naminės degtinės, už tai gaudama 12,20 Eur, todėl jos nusikalstami veiksmai turėtų būti pripažinti mažareikšmiais. Sutiktina, kad naminio stipraus alkoholinio gėrimo nagrinėjamu atveju buvo parduota trims skirtingiems asmenims, skirtingu laiku ir parduoto gėrimo kiekis ar gauta už tai suma, nėra didelė. Tačiau tenka vertinti ir tai, kad nustatytos trys veikos. Liudytojais apklausti asmenys nurodė, kad naminę degtinę pas V. B.-S. pirko ne vieną kartą, žino nuteistąją, kaip moterį kuri jau senai, daug metų prekiauja namine degtine ir kontrabandinėmis cigaretėmis (R. R., K. P., V. P. parodymai). Byloje esantys duomenys apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, patvirtina, kad V. B.-S. buvo bausta ir administracine tvarka už naminės degtinės laikymą namuose (3 t., b. l. 93-103) bei 2007 m. ir 2019 m. teista už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje (3 t., b. l. 74-78). Taigi, nuteistosios veikų sistemiškumas, kolegijos nuomone, rodo jos didesnį pavojingumo pobūdį, nuolat kylančią grėsmę valstybės saugomiems interesams, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos veikas pripažįstant mežareikšmėmis, netikslinga.

Dėl BK 202 straipsnio 2 dalies

17. BK 202 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad šiame straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi tokiomis ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos rūšimis, kuriomis apskritai draudžiama verstis Lietuvoje; užsiimti šiomis veiklos rūšimis nei licencijos, nei kitokie leidimai neišduodami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-358-303/2015).

18. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. Pastaroji įstatymo nuostata aiškiai byloja, kad prekyba tabako gaminiais Lietuvoje nėra draudžiama, tik norint užsiimti šia veikla būtina turėti licenciją, tą savo skunde akcentavo ir apeliantė, todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta daro išvadą, kad V. B.-S. inkriminuotoje veikoje akivaizdžiai nėra nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 2 dalyje sudėties, todėl ji iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį išteisinama. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad už vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos, kuri tokiai veiklai reikalinga yra numatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo), kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos (ANK 127 straipsnio 5 dalis). BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš šios normos dispozicijos matyti, kad asmeniui baudžiamoji atsakomybė atsiranda esant tokioms sąlygoms kaip: 1) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) tokiai veiklai vykdyti, kuriai ji (jis) reikalingas, ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų. Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veikos pobūdžiu; 2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas. Šios sąlygos taip pat alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų, esant bent vienai iš pirmame punkte numatytų sąlygų. Taigi, iš šių aukščiau nurodytų normų palyginimo matyti, kad baudžiamoji atsakomybė yra siejama su papildomais požymiais, numatytais BK 202 straipsnyje, t. y. veiklos versliškumu arba stambiu mastu. Būtina pastebėti, kad baudžiamojo įstatymo normos nenustato formalių ribų absoliučiais skaičiais, koks veiklos mastas laikytinas stambiu. Tai, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines bylos aplinkybes. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ANK 127 straipsnis numato administracinę atsakomybę tik tuo atveju, kai iš neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos gaunamos pajamos (prekių vertė) neviršija 500 MGL per metus, laikytina, kad viršijus šią ribą visuomet yra verčiamasi stambiu mastu, ir tokiais atvejais kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

20. Teisėjų kolegija pastebi, kad atribojimas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės pagal veiklos versliškumo požymį yra sudėtingesnis. Baudžiamoji atsakomybė už verslišką ėmimąsi baudžiamajame įstatyme numatyta veikla galima ir nesant stambaus masto požymio. Versliškumas turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį tokios veikos pavojingumą nei tokio paties administracinio nusižengimo. Versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis reiškia veiklos pastovumą (ji tęsiasi gan ilgą laiką), taip pat tai, kad iš šios veiklos gaunamos pajamos yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį, pajamų dydį. Tačiau versliškumo sąvoka gali apimti ir kitus požymius (darbų tokiai veiklai atlikti organizavimas, vykdymas, atitinkamų priemonių turėjimas, įgijimas, ir kitokie veiksmai rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį), skiriančius ją nuo vertimosi ūkine, komercine ar kitokia veikla sąvokos. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, toks klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau būtina pastebėti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vien dėl kelių smulkių neteisėtos veikos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-668-628/2015).

21. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta bei įvertinusi tai, kad V. B.-S. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., savo gyvenamajame bute aštuoniems asmenims pardavė 25 pakelius ir 1 vnt. kontrabandinių cigarečių už tai gaudama 50,10 Eur, sprendžia, jog jos veiksmuose nėra visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių būtinų baudžiamajai atsakomybei kilti, t. y. nėra versliškos veiklos pobūdžio ar stambaus jos masto. Pažymint, kad apeliantės gautos pajamos pardavus kontrabandines cigaretes nagrinėjamu atveju neviršijo 500 MGL (25000 Eur) dydžio sumos, jos veiksmai taip pat tęsėsi gan neilgą laiko tarpą bei tuo laikotarpiu buvo užfiksuoti tik keli smulkūs neteisėtos veikos epizodai, o jos gyvenamajame bute ir pagalbinėse patalpose kratų metu nebuvo nieko rasta (3 t., b. l. 13-15, 20-22), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju V. B.-S. atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis ANK nuostatomis.

Dėl policijos pareigūnų veiksmų

22. Apeliantė skunde teigia, kad policijos pareigūnai jau po pirmų uždraustų įstatymais veikų paaiškėjimo turėjo imtis priemonių užkardyti nusikalstamų veikų darymą, tačiau veikė ir toliau, nors taip elgtis neturėjo.

23. Siekiant užtikrinti teisėtą ir pagrįstą asmens teisės į privatumą ribojimą tiriant nusikalstamas veikas, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, nurodytos BPK ar kituose įstatymuose, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų. Pabrėžtina, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nustatyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-338-511/2017, 2K-285-976/2018, 2K-154-1073/2020).

24. Kaip matyti iš bylos, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. kovo 9 d. nutartimi, remiantis BPK 160 straipsniu, buvo leista nuo 2020 m. kovo 9 d. iki gegužės 9 d. slaptai sekti V. B.-S. namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jo prieigas bei daryti vaizdo ir garso įrašus, filmuoti (fotografuoti ir naudoti kitas fiksavimo technines priemones), tam, kad būtų galima gauti duomenų apie padarytą/daromą nusikalstamą veiką (3 t., b. l. 29). Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad BPK 160 straipsnyje numatytą priemonė (slaptas sekimas) buvo sankcionuota teisėtai, t. y. priimant nutartį, nuteistosios skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

Dėl bausmės

25. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantei buvo paskirtos bausmės už kiekvieną jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) ir pagal BK 202 straipsnio 2 dalį bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jos buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu V. B.-S. paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bei V. B.-S. paskirti įpareigojimai: 1) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

26. Šiame procesiniame dokumente priėmus sprendimą V. B.-S. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 2 dalyje padarymo, svarstytinas klausimas dėl galutinės bausmės paskyrimo nuteistajai, panaikinant pirmosios instancijos taikytą bausmių subendrinimą.

27. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad V. B.-S. apeliaciniame skunde jai paskirtų bausmių pagal BK 201 straipsnio 1 dalį neskundžia, neprašo panaikinti jai skirtus įpareigojimus ar taikytą BK 75 straipsnį, todėl aukštesnysis teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo motyvais bei nustatytais bausmių dydžiais pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, skirtais įpareigojimais ir taikytu BK 75 straipsniu, toliau pasisakoma tik bausmių bendrinimo klausimu.

28. Aukštesnysis teismas nustatęs, kad BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo būdas apylinkės teismo nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas pagrįstai, jį taiko ir bendrindamas V. B.-S. paskirtas bausmes pagal 201 straipsnio 1 dalį (3 epizodai). Prie griežčiausios už BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. balandžio 18 d. 08.00 val. veikos) skirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas po minimalų tos bausmės rūšies dydį, t. y. po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. sausio 22 d. 20.00 val. ir dėl 2020 m. balandžio 17 d. 20.30 val. veikų) paskirdamas V. B.-S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios V. B.-S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį kuria V. B.-S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 202 straipsnio 2 dalį bei nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. B.-S. paskirta galutinė subendrinta bausmė ir priimti naują nuosprendį:

V. B.-S. pagal BK 202 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu V. B.-S. paskirtas bausmes už BK 201 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai) padarytas nusikalstamas veikas subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir jai paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.