Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-497/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
2-497/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
E. S.
Trečiasis asmuo
A. B., E. G.
Advokatai
Ramunė Dulevičienė
Civilinė byla Nr. 2-497/2012Procesinio sprendimo kategorija: 101(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties, kuria teismas sumažino ieškovui paskirtą baudą, civilinėje byloje Nr. 2-2523-603/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams E. S. ir E. S. dėl solidarios santuokinės prievolės, palūkanų, delspinigių ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys – A. B., E. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su skolos, atsiradusios neišmokėjus vekselyje nurodytos pinigų sumos, priteisimu.

Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas sumažino ieškovui paskirtą baudą, teisėtumas.

2011 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje ieškovas A. B. žodžiu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Loretai Lipnickienei, motyvuodamas tuo, kad tendencingai pažeidžiama jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo A. B. pareiškimo dėl teisėjos Loretos Lipnickienės nušalinimo civilinėje byloje netenkino. Teismas nurodė, kad nušalinimas grindžiamas iš esmės tik teisėjos Loretos Lipnickienės procesiniais veiksmais (sprendimais) 2011 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, nes nušalinimas buvo pareikštas po to, kai teisėja Loreta Lipnickienė įspėjo ieškovą A. B. dėl neetiškų ir įžeidžiančių pasisakymų, netenkino prašymų dėl atsakovės E. S. (P.) atstovės advokatės Ramunės Dulevičienės nušalinimo, dėl atsakovės dalyvavimo pripažinimo būtinu, dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, dėl sprendimo už akių priėmimo. Teismas pažymėjo, kad teisėjos priimti procesiniai sprendimai negali būti apskųsti apeliacinės instancijos teismui, tačiau motyvai dėl jų galės būti įtraukti į apeliacinį skundą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra CPK 65 bei 66 straipsniuose nurodytų teisėjų nušalinimo pagrindų, kad ieškovo pareikštas nušalinimas yra nepagrįstas, kad juo siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą, ir paskyrė ieškovui 1 000 Lt baudą.

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. pateikė teismui prašymą panaikinti baudą, o jos nepanaikinus, sumažinti iki minimumo. Nurodė, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 200 Lt, iš kurių išlaiko nepilnametę dukrą, moka mokesčius ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovui A. B. paskirtą 1 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise sumažino iki 200 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad prašyme dėl baudos panaikinimo ieškovas A. B. taip pat prašė nušalinti Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Almą Urbanavičienę ir teisėją Loretą Lipnickienę nuo prašymo ir bylos nagrinėjimo (šis pareiškimas Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo netenkintas), kad 2011 m. gruodžio 16 d. buvo gautas ieškovo A. B., atsakovo E. S., trečiųjų asmenų E. G. ir A. B. atskirasis skundas, o 2011 m. gruodžio 21 d. ieškovo A. B. prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuriais taip pat prašoma nušalinti teisėją Loretą Lipnickienę nuo bylos nagrinėjimo (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškimai netenkinti), bei į tai, kad nušalinimai buvo grindžiami tais pačiais motyvais ar visai nemotyvuojami, konstatavo, kad ieškovas A. B. pagrįstai buvo pripažintas piktnaudžiavęs procesine nušalinimo teise, nes dėl jo atliekamų veiksmų ne tik negali būti operatyviai išnagrinėta ši civilinė byla, trukdomas teismo laikas, bet ir pažeidžiami kitose bylose dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai, kad jų bylos bus išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką. Tačiau, atsižvelgęs į mažas ieškovo gaunamas pajamas, teismas paskirtą baudą sumažino iki 200 Lt.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B., atsakovas E. S., tretieji asmenys A. B. ir E. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja A. Urbanavičienė, nusikalstamai tyčia kerštaudama už jai ir teisėjai L. Lipnickienei pareikštus pagrįstus nušalinimus, nepagrįstai nurodė, kad ieškovui bauda buvo paskirta pagrįstai. Teisėjos veikla yra nusikalstama, nes 2011 m. lapkričio 25 d. teismas negalėjo nagrinėti ieškinio dėl jame esančių trūkumų (neišspręstas žyminio mokesčio klausimas), ką patvirtina ir pati teisėja L. Lipnickienė. Teisėja po 2011 m. lapkričio 25 d. atgaline data (2011 m. spalio 6 d.) surašė nutartį dėl ieškovui nurodymo sumokėti žyminį mokestį iki 2011 m. spalio 20 d., tačiau duomenų apie tokios nutarties išsiuntimą šalims iki 2011 m. spalio 20 d. byloje nėra ir negalėjo būti, nes teisėja suklastojo nutarties priėmimo datą. Dėl minėtų teisėjos veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2) Teisėjai L. Lipnickienė, A. Urbanavičienė ir A. Šumskas bendrininkauja ir daro ieškovui psichologinį spaudimą, nes A. Šumskas kartu su teisėju Z. Birštonu bei kitais 2011 m. kovo 23 d., organizuojant ieškovui, buvo demaskuoti girtaujantys Vilniaus apygardos teismo patalpose.

3) Skundžiamoje nutartyje nurodyti teisėjos A. Urbanavičienės argumentai, kad ji baudą laiko pagrįsta dėl vėlesnių nei 2011 m. lapkričio 25 d. atliktų ieškovo veiksmų, parodo jos žemą kvalifikaciją, suinteresuotumą pakenkti ieškovui materialiai, patvirtina, kad A. Šumskas daro jai įtaką dėl keršto ieškovui.

4) Teisėja A. Urbanavičienė nusikalstamai bendrininkavo su ankstesne teisėja A. Tilindiene ir jau daugiau nei 3 m. vilkino šios bylos nagrinėjimą, siekdamos paveikti ankstesnę ieškovę E. G., kuri atsisakė ieškinio ir reikalavimo teisę perdavė ieškovui A. B..

5) Teisėja A. Urbanavičienė, siekdama asmeninės naudos (siekdama išvengti drausminės atsakomybės), nepasisakė dėl to, kad šiuo atveju nebuvo vienos iš sąlygų skirti baudą – pakartotinumo, bei kad bauda buvo paskirta praleidus 3 d. terminą.

6) Teisėjai L. Lipnickienė, A. Urbanavičienė ir A. Šumskas pažeidė teisę į tinkamą procesą ir garantuotą teismą, be to, jie neprotingai ir neadekvačiai reaguoja į pagrįstai reiškiamus nušalinimus dėl etikos normų nesilaikymo, kas dar labiau parodo, kad jais negalima pasitikėti.

7) Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl daryto garso įrašo 2011 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu, kuris akivaizdžiai prieštarauja teisėjų A. Urbanavičienės ir L. Lipnickienės prielaidoms. Teisėjai L. Lipnickienei nenusišalinus ar jos nenušalinus, byla bus išnagrinėta neteisingos sudėties, dėl ko bylos nagrinėjimas bus dar užvilkintas.

8) Teisėja A. Urbanavičienė neteisingai suprato ir išaiškino CPK 95 straipsnio 2 dalį, nes šioje teisės normoje nekalbama apie teisėjo nušalinimo klausimą, kas ir nulėmė neteisingą baudos paskyrimą bei skundžiamos nutarties priėmimą.

9) Teisėja A. Urbanavičienė, įtakojama A. Šumsko, paskyrė ieškovui maksimalią baudą, turint galvoje, kad jo mėnesio pajamos siekia 200 Lt. Teisėja galėjo apsiriboti įspėjimu dėl galimo bylos vilkinimo, jeigu jis būtų buvęs, tačiau jo nebuvo.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi priėmė ieškovo A. B. atskirąjį skundą, o atsakovo E. S., trečiųjų asmenų E. G. ir A. B. atskirąjį skundą atsisakė priimti. Ši nutartis įsiteisėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimą dėl baudos panaikinimo, pagrįstai ieškovui paskirtą 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, ne panaikino, o sumažino iki 200 Lt.

Pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant nustatyti, jog asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2183/2011). Bauda, neviršijant CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus baudos dydžio, gali būti skiriama ne tik nesąžiningai pareiškus ieškinį, bet ir nustačius, kad asmuo sąmoningai veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Tokie neteisėti asmens veiksmai ar neveikimas nebūtinai turi būti sistemingi. Piktnaudžiavimas procesu yra ir tuomet, kai asmuo ne pagal paskirtį naudojasi įvairiomis procesinėmis teisėmis tam, kad būtų neteisėtai patenkintas jo procesinis reikalavimas. Tokiu būdu ne tik šalinamos kliūtys pasiekti vieną iš esminių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, bet ir užtikrinamas proceso operatyvumas bei ekonomiškumas (CPK 2 str., 7 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovui A. B. skyrė 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, o gavęs ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo, nustatęs ieškovo sunkią turtinę padėtį, 2012 m. sausio 4 d. nutartimi baudą sumažino iki 200 Lt (b. l. 114-116-151-152). Nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nėra pagrindo.

Ieškinys dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo iš atsakovų paduotas 2009 m. sausio 9 d. Per daugiau nei trejus metus byla iš esmės neišnagrinėta dėl to, jog joje sistemingai reiškiami pareiškimai dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ir teismo nušalinimo. Tiesa, iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dėl ieškovo pakeitimo byloje priėmimo nušalinimo pareiškimus teisėjui (teismui) sistemingai reiškė ieškinį padavusi E. G., kuriai teismai paskyrė baudą už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartis dėl 1000 Lt baudos paskyrimo, b. l. 86-89) ir pasikeitus teisėjai byloje (teisėja A. Tilindienė 2011 m. vasario 15 d. nutartimi dėl jai nuolatos reiškiamų nušalinimo pareiškimų nusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir byla paskirta nagrinėti kitai teisėjai, b. l. 91-93). Vilniaus apygardos teisme 2011 m. lapkričio 25 d. įvykusiame teismo posėdyje iš esmės pradėjus nagrinėti bylą, A. B., perėmęs ieškovės procesines teises, prašė teismo pripažinti atsakovės E. P. dalyvavimą būtinu. Šį prašymą palaikė atsakovas E. S., tačiau atsakovės advokatė nesutiko su tokio prašymo pagrįstumu. Teismui protokoline nutartimi netenkinus šio prašymo ir nurodžius tokio procesinio sprendimo motyvus (atsakovės atstovei atstovaujanti advokatė gali paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes), ieškovas, siekdamas paduoto procesinio prašymo patenkinimo, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, įrodinėdamas, kad pasikeitus atsakovės pavardei negali būti laikoma, kad jos sutartis su atstove yra galiojanti. Teismas protokoline nutartimi netenkino ir šio ieškovo prašymo, nurodydamas procesinio sprendimo motyvus (byloje yra atstovavimo sutartis). Nepaisant teismo protokolinės nutarties tęsti bylos nagrinėjimą ir pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, ieškovas pateikė teismui trečią procesinį prašymą – priimti sprendimą už akių, o teismui netenkinus ir šio prašymo dėl to, jog atsakovės atstovė dalyvauja posėdyje ir atstovavimas yra tinkamas, pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai (b. l. 110-113). Kolegija pažymi, kad tokie ieškovo procesiniai veiksmai, siekiant jam palankaus procesinio sprendimo priėmimo šiuo atveju negali būti vertinami kitaip kaip sąmoningas ir nesąžiningas veikimas prieš operatyvų ginčo išsprendimą. Kiekviena procesine teise, taigi, ir teise į teisėjo nušalinimą, turi būti naudojamasi nepaneigiant šios teisės paskirties. Teisėjas gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tik esant duomenims apie tai, kad jis yra ar gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Tokių duomenų šiuo atveju nėra pateikta į bylą. Tai, kad teismas priėmė ieškovui nepalankias protokolines nutartis, nesudaro pagrindo reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ir vilkinti ginčo išsprendimą, sąmoningai sudarant kliūtis dėl pradėjimo bylą nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju teismas tinkamai kvalifikavo ieškovo procesinius veiksmus, kuriais buvo siekiama veikti prieš greitą ir operatyvų ginčo išsprendimą. Tikslo siekimas (nepradėti nagrinėti bylos iš esmės) pasinaudojant procesinėmis priemonėmis (nepagrįstas prašymas pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu, vėliau prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai nepagrįstas prašymas priimti sprendimą už akių, galiausiai pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, motyvuojant tuo, kad teisėja priima ieškovui nepalankius procesinius sprendimus) yra piktnaudžiavimas procesu. Kolegija pažymi, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla įgyvendinama griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, o ne asmenų pageidavimų. Kai asmuo visomis procesinėmis priemonėmis siekia savo tikslo ir užvilkina bylos išsprendimą, jo veiksmai turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu, šiuo atveju, teisėjo nušalinimo teise, ir jam už tai turi būti skiriamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio sankcijos. Šioje proceso teisės normoje nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise gali skirti teismo (Civilinių bylų skyriaus) primininkas ar jo paskirtas teisėjas, sprendžiantis teisėjui pareikšto nušalinimo klausimą ir nustatęs visas piktnaudžiavimui šia teise būtinas sąlygas (CPK 69 str. 1, 5 d.). Todėl kaip nepagrįstas atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį bauda negali būti skiriama už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise. Tokio išaiškinimo nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-404/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-406/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-924/2009; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1212/2011).

Teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl 1 000 Lt baudos panaikinimo, atsižvelgęs į ieškovo sunkią turtinę padėtį, 4/5 sumažino paskirtos baudos dydį, ją sumažindamas iki 200 Lt. Panaikinti baudą, kuri pagrįstai skirta už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise nėra pagrindo.

Tuo pačiu kolegija pažymi, kad ir sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties dėl baudos pakeitimo pagrįstumo klausimą, ieškovas tais pačiais motyvais reiškė nušalinimo pareiškimus teismo pirmininkui, taip pat Civilinių bylų skyriaus pirmininkei, bylą nagrinėjančiai teisėjai nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo sprendimo. Šie pareiškimai atmesti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. ir 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. sausio 17 d. nutartimis, b. l. 121-122, 129-130, 156-157), dėl ko dar labiau užtruko apeliacinis procesas.

Apelianto A. B. atskirojo skundo argumentas, kad teisėjai L. Lipnickienė, A. Urbanavičienė ir A. Šumskas vykdo nusikalstamas veikas ir negali nagrinėti bylos bei procesinių prašymų joje nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog byla dėl šių teisėjų, taip pat nuo bylos nagrinėjimo nusišalinusios teisėjos A. Tilindienės veiksmų užtruko nepagrįstai ilgai. Minėta, jog bylos nagrinėjimas užtruko dėl paties ieškovo, taip pat dėl procesą pradėjusios ieškovės E. G. akivaizdžiai neteisėtų teisėjos (teisėjų) nušalinimo pareiškimų. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias piktnaudžiavimą procesu ir baudos skyrimą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria iš dalies tenkintas ieškovas pareiškimas dėl baudos panaikinimo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasAudronė JarackaitėEgidijus Žironas