- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2-2183/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- L. W., P. Z., R. M., L. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. W. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarties, kuria teismas atmetė prašymą dėl baudos panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-403-212/2011 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ping fan“ ieškinį atsakovams L. W., P. Z., R. M. ir L. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su žalos, galimai kilusios dėl bankrutuojančios įmonės vadovų padarytos žalos kreditoriams, atlyginimu.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas ginčas, susijęs su teismo paskirtos baudos teisėtumu.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Ping fan“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovams L. W., P. Z., R. M. ir L. L. ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 92 773,02 Lt žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2011 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu atsakovo L. W. atstovė pateikė teismui atsakovo L. W. 2011 m. balandžio 20 d. rašytą pareiškimą, kuriuo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai Zinai Mickevičiūtei. Nurodė, kad pagrindą abejoti bylą nagrinėjančio teismo šališkumu sudaro teisėjos nuolatinės replikos atsakovo atžvilgiu, pasisakymai dėl bylos baigties, pasitarimai su ieškovo atstovu bei veiksmai, užkertantys kelią pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis priemonėmis, ginant savo teises ir interesus. Pažymėjo, kad 2011 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas prijungti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau teisėja atsisakė juos priimti, motyvuodama, kad šie įrodymai turėtų būti pateikti kitoje teisme nagrinėjamoje byloje. Tokiu būdu atsakovui buvo apribota teisė naudotis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, 2011 m. sausio mėnesį įvykusio teismo posėdžio metu teismas patenkino atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovo papildomus įrodymus, tačiau, ieškovui šių įrodymų nepateikus, teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių išreikalauti įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė atsakovo L. W. pareikštą nušalinimą bei paskyrė atsakovui 200 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai gali pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu yra aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 65 ir 66 straipsniuose, o atsakovo prašymų netenkinimas dėl teisėjos priimtų procesinių sprendimų negali būti pagrindas teisėjai nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Bylą nagrinėjančios teisėjos procesiniai veiksmai nereiškia, kad teisėja yra suinteresuota bylos baigtimi kurios nors byloje dalyvaujančios šalies naudai ir dėl to atsiranda CPK 65 ir 66 straipsniuose numatyti pagrindai teisėjai nušalinti. Pasisakydamas dėl baudos skyrimo, teismas konstatavo, kad nušalinimo teisėjui pareiškimas, nesant CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų, suteikia pakankamai rimtą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas L. W. piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise, t. y. sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas L. W. pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas turi teisę pareikšti nušalinimus, be to, CPK 13 straipsnyje įtvirtinta proceso dalyvių teisė laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pagrindą abejoti teisėjos nešališkumu, dėl ko pareikštas nušalinimas, lėmė trys aplinkybės: teisėjos replikos jo atžvilgiu ir pasisakymai dėl bylos baigties, pasitarimai su ieškovo atstovu ir atsisakymas priimti įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 20 d. nutartyje nėra nurodyti argumentai, paneigiantys, kad dėl nurodytų teisėjos veiksmų negalėjo kilti abejonių dėl jos šališkumo. Bauda paskirta dėl to, kad abejonės dėl teismo šališkumo nepasitvirtino, bet įstatymas suteikia teisę skirti baudą, nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas paskyrė baudą vien dėl to, kad buvo išdrįsta pasinaudoti nušalinimo teise. Nušalinimas pareikštas pirmą kartą. Pagal suformuotą teismų praktiką galimybė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise skiriama tada, kai nustatomas nušalinimų tais pačiais argumentais sistemiškumas bei pakartotinumas. Pabrėžė, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, leidžiančių abejoti jo, kaip proceso šalies, sąžiningumu. Be to, pareikšdamas nušalinimą jis nepakenkė bylos eigai, nes nušalinimas pareikštas po to, kai atsakovo P. Z. atstovas paprašė bylą atidėti, kad būtų užtikrintas posėdžio vertimas į jo klientui suprantamą kalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino atsakovo L. W. prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo ir konstatavo, kad atsakovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teismas pabrėžė, kad nušalinimas reiškiamas aiškiai dėl teisėjos procesinių veiksmų, t.y. dėl teisėjos atsisakymo prijungti prie bylos dokumentus.
Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad pareikštas prašymas nesutrukdė bylos eigai, teismas nurodė, kad išanalizavęs teismo posėdžio protokolą, nustatė, jog teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl vertimo atsakovams suprantama kalba, tačiau prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nebuvo pateiktas, nutarta bylą nagrinėti, o kinų kalbos vertėją kviesti tik iškilus klausimams, kurių atsakovai negali suprasti. Be to, atsakovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo parašytas 2011 m. balandžio 20 d., o pateiktas 2011 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje, kai teismas atsisakė pridėti prie bylos bandomąjį balansą ir kitus dokumentus. Teismas konstatavo, kad teismo posėdis buvo atidėtas nušalinimo klausimui spręsti.
Išklausęs 2011 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašą, teismas nustatė, kad su ieškovo bankroto administratoriumi teisėja bendravo tik procesiniais bylos klausimais, derino klausimą dėl procesinių dokumentų ir teismo šaukimo įteikimo neatvykusiam į teismo posėdį atsakovui P. Z.. Taip pat nustatė, kad teisėja replikų atsakovui neišsakė, nepasisakė dėl bylos baigties. Teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu teisėjos pasakyta nuomonė, kad, jeigu į kitą teismo posėdį atvyks atsakovas P. Z., ji tikisi, jog bylą bus galima baigti nagrinėti, negali būti laikoma jos nuomone dėl bylos baigties rezultatų. Be to, teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato, jog bauda gali būti skiriama tik esant pakartotiniam nušalinimo reiškimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas L. W. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį bei 2011 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria atsakovui paskirta 200 Lt bauda. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) 2011 m. gegužės 20 d. nutartyje teismas neargumentavo, kodėl atsakovo išdėstytos aplinkybės negalėjo sukelti abejonių dėl teismo šališkumo, nutartyje nėra paneigti faktai, kad nušalinimo pareiškime buvo remtasi akivaizdžiai neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis.
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisė, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, yra asmens konstitucinė teisė. Asmens bylos negali nagrinėti teismas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Be to, Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodoma, kad nereikia nustatyti konkrečių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnas nėra nešališkas. Pakanka tik subjektyvių prielaidų, leidžiančių daryti tokią išvadą.
3) Tiek Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartyje, tiek ir 2011 m. birželio 13 d. nutartyje nėra nurodyti jokie argumentai bei įrodymai, paneigiantys, kad dėl prašyme panaikinti paskirtą baudą įvardintų teisėjos veiksmų atsakovui negalėjo susidaryti abejonė dėl jos nešališkumo, kad iš tikrųjų tokių veiksmų nebuvo, o atsakovas buvo nesąžiningas ir tik pasinaudojo nušalinimo institutu. Teismas tik nurodė, kad atsakovo veiksmai dėl nepagrįsto nušalinimo vertinami kaip piktnaudžiavimas, bet nenurodė argumentų.
4) Pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie išvados, kad nušalinimas iš esmės buvo pareikštas tik dėl teisėjos procesinio sprendimo, kuriuo ji atsisakė prijungti atsakovo pateiktus dokumentus, susiaurino pareiškimo panaikinti baudą ribas, nes jame buvo nurodytos trys aplinkybės, sudariusios pagrindą abejoti teismo nešališkumu.
5) Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad išklausė 2011 m. balandžio 20 d. posėdžio garso įrašą. Teismas apsiribojo tik vieno teismo posėdžio įvertinimu, kai, tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje įvyko daugiau nei 4 teismo posėdžiai.
6) Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tik dėl atsakovo pareikšto nušalinimo buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Net ir vėlesnis (2011 m. birželio 8 d.) teismo posėdis šioje byloje taip pat buvo atidėtas vien dėl to, kad nebuvo užtikrintas vertimas.
7) Nušalinimą atsakovas pareiškė pirmą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje galimybė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą pateisinama tada, kai nustatomas nušalinimų tais pačiais argumentais sistemiškumai bei pakartotinumas. Pažymėtina, kad atsakovas niekada anksčiau neatliko jokių veiksmų, leidžiančių abejoti jo, kaip proceso šalies, sąžiningumu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas P. Z. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį bei 2011 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria atsakovui L. W. paskirta 200 Lt bauda. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas nei 2011 m. birželio 13 d. nutartyje nei 2011 m. gegužės 20 d. nutartyje nepateikė argumentų, kad atsakovas L. W. būtų turėjęs tikslą sutrukdyti teismui teisingai ir greitai išnagrinėti bylą. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje negalėjo pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės ne dėl atsakovo L. W. pareikšto nušalinimo, bet dėl vertėjo į kinų kalbą nebuvimo teismo posėdžio metu. Atsakovas P. Z. iš esmės nesuprato vykstančio proceso bei jo vertimo į rusų kalbą ir prašė užtikrinti kinų kalbos vertėjo dalyvavimą teismo posėdžio metu.
2) CPK nėra įtvirtinta baigtinio teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašo. Todėl atsakovas L. W. turėjo teisę pareikšti abejones dėl teisėjos šališkumo, nurodydamas kitas nušalinimo aplinkybes, nei įtvirtintas CPK 65 straipsnyje. Vien tik faktas, kad atsakovo prašymas nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją nebuvo patenkintas, neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise.
3) Bauda už piktnaudžiavimą procesu turėtų būti skiriama tik kai teismas nustato akivaizdų proceso šalies siekį vilkinti teismo procesą. Šiuo atveju atsakovo L. W. nurodytos aplinkybės dėl teisėjos šališkumo buvo paremtos objektyviais faktais, o ne išgalvotomis aplinkybėmis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Ping fan“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Atsakovas L. W. nušalinimą pareiškė bylą nagrinėjančiai teisėjai tik dėl teisėjos priimtų procesinių sprendimų, kurie yra neskundžiami ir jais byla iš esmės neišsprendžiama. Nušalinimas akivaizdžiai buvo nepagrįstas, byloje nėra duomenų apie galimą teisėjos šališkumą, be to, nušalinimas buvo pareikštas tik siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą.
2) Teismas turi diskrecijos teisę ir gali atsisakyti priimti įrodymus, kurie akivaizdžiai nesusiję su byla. Motyvuotas atsisakymas priimti įrodymus negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumas ir dėl to nėra pagrindo reikšti nušalinimą.
3) Civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė, bylos nagrinėjimas buvo kelis kartus dėl atsakovų kaltės atidėtas, ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl teismas, nustatęs atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pagrįstai taikė procesinio poveikio priemonę – baudą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atstovo paduotą atsakovo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo vertino kaip piktnaudžiavimą procesu ir paskyrė atsakovui už tai baudą (CPK 95 str.). Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina nustatyti, ar pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar tokiu procesiniu veiksmu atsakovas siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti atsakovui paskirtą baudą arba ją panaikinti.
Pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant nustatyti, jog asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2011).
Teismas, nustatęs, kad asmuo procesine teise nušalinti teisėją naudojosi priešingai šios teisės paskirčiai, t. y. ja piktnaudžiauja, privalo ex officio (iš lot. kalbos - savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes. Nustatęs piktnaudžiavimą procesine teise, teismas turi konstatuoti, kad ši procesinė teisė išvis nėra įgyvendinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001, 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1212/2001). Esant tokiai situacijai, asmeniui, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiam pareiškimo nušalinti teisėją padavimo teise, teismas turi paskirti baudą (CPK 95 str.). Tačiau, kai proceso šalis teismo posėdžio metu pareiškia bylą nagrinėjančiai teisėjai motyvuotą nušalinimo pareiškimą, tik grindžiamą nepagrįstais argumentais, tačiau nėra duomenų apie tokios šalies nesąžiningumą, t. y. sąmoningą veikimą nesilaikant įstatymų reikalavimų, toks procesinis veiksmas neturėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytas teisės į teisėjo nušalinimą įgyvendinimas, kadangi nustačius netinkamai motyvuoto procesinio dokumento nepagrįstumą, sankcijos galėtų būti taikomos ir sąžiningam asmeniui. Tokiu būdu piktnaudžiavimas, kaip piktavališkas procesinis veiksmas, būtų nepagrįstai susietas ne su asmens nesąžiningumu, o tik su procesinio dokumento nepagrįstumu, t. y. bauda už piktavališkumą galėtų būti skiriama ir sąžiningam asmeniui. Tai neatitiktų piktnaudžiavimo procesu instituto paskirties, pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 18 d. įvykusiame teismo posėdyje atsakovo L. W. atstovės paduotą šio atsakovo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo vertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir paskyrė atsakovui 200 Lt baudą. Iš bylos duomenų matyti, kad joje įvyko keli teismo posėdžiai, kurie buvo atidėti (2010 m. gruodžio 28 d. įvykęs posėdis atidėtas dėl įrodymų išreikalavimo, 2011 m. sausio 24 d. posėdis atidėtas siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovui P. Z. ir pripažinus kitos atsakovės R. M. dalyvavimą būtinu, 2011 m. vasario 22 d. ir 2011 m. balandžio 20 d. posėdžiai atidėti siekiant dar kartą įteikti procesinius dokumentus atsakovui P. Z. bei įpareigojus ieškovą pateikti nurodytus dokumentus). Atsakovas L. W. 2011 m. sausio 21 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, 2011 m. sausio 24 d. dalyvavo teismo posėdyje, teikė prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, o vėliau vykusiuose teismo posėdžiuose dalyvavo jo atstovė (b.l. 5, 7-8, 10-12, 14-15, 22-24). Šie duomenys leidžia manyti, jog atsakovas L. W. pats ir per atstovę aktyviai dalyvavo procese, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo. 2011 m. balandžio 20 d. posėdžio metu atsakovo L. W. atstovė prašė teismo prijungti prie bylos dokumentus iš viešo registro bei ieškovo balansą, tačiau teismas prašymo netenkino (b.l. 15). 2011 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje po įrodymų tyrimo teismui buvo paduotas atsakovo L. W. pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Pareiškimas grįstas keliais argumentais: 1) teisėjos nuolatinės replikos atsakovo atžvilgiu ir pasitarimai su ieškovo atstovu; 2) teisėjos pasisakymas dėl bylos baigties; 3) akivaizdžiai nepagrįstas atsisakymas priimti teikiamus įrodymus. Atsakovas argumentą, kad teisėja pasisakė dėl bylos baigties grindė tuo, jog teisėja ne kartą klausė atsakovo, dėl kokių priežasčių jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, nors byloje nustatinėjama, ar atsakovas apskritai turėjo tokią pareigą. Be to, L. W. nuomone, atsisakydamas prijungti prie bylos teikiamus įrodymus, teismas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę gintis nuo ieškovo pareikštų reikalavimų. Pareiškime dėl teisėjo nušalinimo atkreiptas dėmesys ir į tai, jog teismas 2011 m. sausio 24 d. posėdyje buvo tenkinęs atsakovo prašymą dėl ieškovo įpareigojimo pateikti duomenis apie įmonės didžiausią kreditorių, tačiau ieškovui tokių duomenų nepateikus, teismas nesiėmė priemonių juos išreikalauti (b.l. 21).
Taigi atsakovo L. W. pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo buvo motyvuotas ir pagrįstas argumentais, susijusiais su teisėjos procesiniais sprendimais bei veiksmais, kurie, anot pareiškėjo, pažeidė šalių rungimąsi, apribojo atsakovo teisę į teisminę gynybą. Tai, kad pareiškime išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo, nesant duomenų apie atsakovo, aktyviai dalyvavusio procese ginant subjektines teises, piktavališką veikimą prieš bylos, kurioje dėl įvairių priežasčių buvo atidėti posėdžiai, greitą išnagrinėjimą, daryti išvadą, jog atsakovas piktnaudžiavo nušalinimo teise. Be to, iš byloje esančio 2011 m. gegužės 18 d. posėdžio protokolo, dėl kurio pastabų nepareikšta, turinio matyti, jog posėdis atidėtas ne tik ir ne tiek dėl teisėjai pareikšto nušalinimo, kiek dėl kinų kalbos vertėjos nebuvimo procese (b.l. 24). Dėl šios priežasties buvo atidėtas ir 2011 m. birželio 8 d. įvykęs teismo posėdis (b.l. 28).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo L. W. sąmoningo veikimo prieš bylos greitą išnagrinėjimą, nepagrįstai šio atsakovo pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo vertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir už tai paskyrė baudą. Netinkamas atsakovo procesinio veiksmo teisinis kvalifikavimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normos pažeidimas. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl baudos paskyrimo ir nutartį, kuria netenkintas pareiškimas panaikinti paskirtą baudą, panaikinti (CPK 95 str., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria atsakovui L. W. paskirta 200 Lt bauda, taip pat Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovo L. W. pareiškimas dėl paskirtos baudos panaikinimo, panaikinti.