Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-3543-308/2019

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-20
Bylos Nr.: e2-3543-308/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-0355-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Varėnos rajono savivaldybėje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: R. N., D. N.
Trečiasis asmuo: L. P.

Kategorijos

2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas

Civilinė byla Nr.2-3543-308/2019Teisminio proceso Nr.2-51-3-0355-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.;2.3.9.2.1;2.3.5.2.1;2.3.4.4.2; 3.4.1.5;3.2.6.1 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,

dalyvaujant ieškovo- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Varėnos rajono savivaldybėje atstovei Daivai Urbelionienei

atsakovams R. N. ir D. N. ,

trečiajam asmeniui -L. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. N. ir D. N. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas paduotu ieškiniu atsakovams teismo prašė:

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dukros K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., dukros K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Priteisti iš R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise teismo sprendimu dėl vaiko rūpybos nustatymo paskirtam rūpintojui.

4. Padidinti priteistą 2010-02-18 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-770/2010 iš D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtą sumą - 89.01 euro (teismo sprendime 300 litų), ją padidinant iki 150 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant j infliaciją, priteistas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise teismo sprendimu dėl vaiko rūpybos nustatymo paskirtam rūpintojui.

5. Nustatyti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo pas rūpintoją L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovas pateiktu ieškiniu nurodė, kad R. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv(duomenys neskelbtini), išsituokę, turi du nepilnamečius vaikus: K. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. N., gim. (duomenys neskelbtini). R. N. ir D. N. santuoka buvo nutraukta 2010-02-18 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu c. b. 2-88-770/2010. Nutraukiant santuoką šalių susitarimu buvo išspręstas vaikų, tame tarpe ir K. N., gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimas. Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su R. N..

Žemesnės instancijos teismas

R. N. ir D. N. šeima Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-25 įsakymu Nr. DV-473 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir socialinių įgūdžių stokos, ir vaikų nepriežiūros. Įrašymo į apskaitą metu buvę sutuoktiniai gyveno kartu. Tuomet Varėnos seniūnijos seniūnas pateikė VTAS informaciją, kad buvę sutuoktiniai nevengia alkoholio, R. N. yra konfliktiška, namuose dažnai randami pašaliniai asmenys, namuose netvarka. Abu N. niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruoti, šeima neturi jokių oficialių pajamų. R. N. nesitvarkė dokumentų dėl vaiko išmokos gavimo, paramos mokiniams, ES paramai intervenciniams produktams gauti.

Išsituokusiems R. N. ir D. N. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. N.. Nuo 2018-07-01 nebelikus socialinės rizikos šeimų apskaitos, tačiau neišnykus priežastims dėl kurių šeima buvo šioje apskaitoje, šeimai toliau buvo teikiamos socialinės paslaugos. Šiuo metu R. N. ir D. N. gyvena atskirai. R. N. gyvena savo motinos A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o D. N. gyvena pas savo motiną, bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

2017-08-11 K. N. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nustatyta laikinoji rūpyba Varėnos socialinių paslaugų centro socialinės globėjos L. P., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. R. N. smurtavo prieš dukrą K. N.. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017-09-28 nuosprendžiu pripažino R. N. kalta padarius nusikaltimus numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje dėl dviejų smurto įvykių (2016-12-04 ir 2017-06-24) su bausmės vykdymo atidėjimu. R. N. nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų: pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis priklausomybės ligas. Todėl Probacijos tarnybai kreipusis į teismą, buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir R. N. nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. lapkričio 22 dienos atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Motinai atliekant bausmę, tėvas nesistengė susigrąžinti dukros į šeimą, nesidomėjo ja, dukra gyveno rūpintojos šeimoje.

2019-03-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) gavo su šeima socialinį darbą dirbančio ir paslaugas teikiančio Varėnos socialinių paslaugų centro 2019-03-27 raštą Nr. SD-241, kuriame nurodoma, kad 2018-09-25 šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba (toliau - AV), sudarytas pagalbos šeimai planas. Į 2018-09-25 vykusį AV posėdį R. N. neatvyko, nes atlikinėjo paskirtą bausmę, o D. N. įsipareigojo spręsti alkoholio vartojimo problemą, lankyti Anoniminių alkoholikų palaikymo ir stiprinimo grupę, psichologo konsultacijas, įsidarbinti bei tinkamai rūpintis vaikais. Tačiau po A V posėdžio į medikus nesikreipė, nelanko psichologo konsultacijų, Anoniminių alkoholikų palaikymo ir pastiprinimo grupės, iki šiol neturi nuolatinio darbo, kartais dirba atsitiktinius darbus, tačiau gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui, prisidėti būsto patarnavimo mokesčiams, teikti vaikams išlaikymą. Tėvas nedalyvauja dukros K. auklėjimo ir ugdymo procese, nesidomi jos pasiekimais, laisvalaikiu, neprisideda prie jos išlaikymo. Socialinei darbuotojai ne visada pavykdavo susisiekti su klientu, vyriškis dažnai neatsiliepdavo telefonu, jo nerasdavo namuose. Socialinės darbuotojos teigimu, vyriškis dažnai girtauja, ne kartą jo nerišli kalba leido įtarti jį esant neblaivų. Vyriškis buvo raginamas ir motyvuojamas keisti gyvenimo būdą, rūpintis dukra, prisidėti prie išlaikymo, domėtis vaiko ugdymu, laisvalaikiu, rūpinti vaiko gerove, kad galėtų susigrąžinti dukrą į šeimą. Tėvui tinkamai nesirūpinus ir pas jį motinos bausmės atlikimo metu augusiu sūnumi T., 2018-11 -20 Varėnos socialinių paslaugų centras raštu Nr. SD- 969 siūlė vaikui nustatyti laikinąją globą, globėja paskiriant vaiko senelę G. N., tačiau to pačio mėnesio 22 dieną, motina atlikusi bausmę, vaiką paėmė pas save.

Nuo 2018-12-04 R. N. atlikus bausmę buvo tęsiama atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas. Moteris įpareigota spręsti alkoholio vartojimo problemą, įsidarbinti, rūpintis vaikais, sukurti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką vaikams, sudaryti geras gyvenimo sąlygas, lankyti individualias psichologo konsultacijas. Taip pat Anoniminių alkoholikų palaikymo ir stiprinimo grupę, Pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, bendradarbiauti su socialine darbuotoja.

Pagal Varėnos socialinių paslaugų centro pateiktą informaciją, R. N. įsidarbino UAB „Maxima LT“, tačiau minimaliai stengėsi vykdyti motinos pareigas ir kitus įpareigojimus. Į psichologo konsultaciją nuvyko keletą kartų, tačiau vėliau visai jų nelankė, buvo gaunami pranešimai, kad moteris nevengia alkoholio, namuose lankosi pašaliniai asmenys. Moteris nenuvyko ir pas narkologą, nelankė kitų kursų, nerodė iniciatyvos spręsti savo problemas. Teikiamos socialinės paslaugos šeimai teigiamų rezultatų nedavė. R. N. minimaliai stengėsi rūpintis dukros auklėjimu, priežiūra, pasiekimais, laisvalaikiu, neprisidėjo prie dukros materialinio išlaikymo, su dukros globėja motina ryšių nepalaiko. Socialinių paslaugų centro psichologė įžvelgė, kad tarp motinos ir dukros trūksta tarpusavio supratimo ir šiltų emocijų. Konsultacijų metu pastebėta, kad tarp motinos ir vaiko nėra atkurto ir užsimezgusio ryšio, motinai trūksta vaiko poreikių supratimo. Moteris nėra motyvuota pokyčiams, yra abejinga, savo kaip motinos, pareigoms, elgiasi neatsakingai savo dukters atžvilgiu, dėjo per mažai pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą, nesugebėjo užmegzti artimo ryšio su dukra.

Vaiko K. N. tėvas šiuo metu neturi galimybės rūpintis dukra, auginti ją, nes neturi savo gyvenamosios vietos, nuolatinio darbo, pajamų ir AV posėdžio metu neprieštaravo, kad jo dukrai K. būtų nustatyta nuolatinė globa.

2019-03-19 Skyriaus specialistės aplankė K. N. ir surašė rūpinamo vaiko aplankymo aktą. Lankymosi metu buvo išklausyta vaiko nuomonė apie santykius su rūpintoja ir tėvais. Mergaitė teigė, kad rūpintojos šeimoje ja tinkamai rūpinamasi, su rūpintoja santykiai yra labai geri, artimi. Mergaitė pasitiki rūpintoja, nori gyventi rūpintojos šeimoje. Nepilnametė nurodė, kad su motina ir tėvu bendrauja telefonu arba nuvykus į jų namus. Motinos namuose lankosi vieną kartą į savaitę, 2018 m. gruodžio mėnesį vieną kartą nakvojo, tėčio namuose lankosi retai. Mergaitė bendrauja su senele A. P., su broliu T. bendrauja mokykloje ar nuvykus į motinos namus. Su pilnamete seserimi S. bendrauja motinos namuose ir telefonu. K. teigė, kad nenori grįžti gyventi nei pas motiną, nei pas tėvą, nes jie girtauja. Mergaitės teigimu, jos ryšys su rūpintoja artimesnis negu su tėvais.

2019-04-03 (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorius G. B. raštu Nr. 16-59 informavo, kad 8 klasės mokinės K. N. tėvai nesidomi dukros mokymusi, elgesiu, nesilanko mokykloje, nebendrauja su pedagogais, nedalyvauja susirinkimuose. Mama tik vieną kartą lankėsi mokykloje pas socialinę pedagogę ir domėjosi dukros K. elgesiu ir mokymusi. Vaiko gydymo įstaigos Varėnos PSPC gydytoja A. A. informavo, kad K. N. sveikata rūpinasi globėja.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

LR CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. 2019-03-19 pridedamame rūpinamo vaiko aplankymo akte Nr. 11GVA-108 išreikštas jos noras gyventi rūpintojos, o ne tėvų šeimoje.

LR CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Atsakovai R. N. ir D. N. vengia atlikti savo pareigą dorai auklėti, prižiūrėti, rūpintis sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, išlaikyti savo dukrą K. N., kad ji būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Ryšiai tarp tėvų ir vaiko yra labai susilpnėję. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio pagrindo manyti, kad situacija gali pasikeisti ir tėvai pradės rūpintis vaiku, pakeis gyvenimo būdą (nurodytos aplinkybės kaip pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti tėvų pripažįstamos formuojamoje teismų praktikoje; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A- 1058-601/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, tėvų pareigą išlaikyti dukrą, prašo priteisti iš tėvų vaikui išlaikymą. Tėvai yra darbingo amžiaus, sveiki, todėl turėtų skirti nors po 150 eurų dukros K. N. išlaikymui. Išlaikymas dukrai K. N. iš tėvo D. N. periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 300 litų (89.01 euro) jau buvo priteistas 2010-02-18 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-770/2010, tėvams nutraukus santuoką. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš D. N. 150 eurų suma periodinėmis išmokomis, formuluotinas kaip išlaikymo dydžio, skirto vaikui, padidinimas. Akivaizdu, kad praėjus 9 metams po išlaikymo priteisimo, vaikui augant, didėjo jo poreikiai, todėl 2010 m. nustatyta suma išlaikyti vaiką, akivaizdžiai šiai dienai yra per maža.

Neterminuotai apribojus R. N. ir D. N. tėvų valdžią, K. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina pas rūpintoją L. P., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė .Nurodė, jog padėtis dėl atsakovės R. N. nėra ženkliai pagerėjusi, nors ji šiuo metu jau dirba, tačiau girtavimo atvejų išliko, atsakovė bendrauja su dukra. Tačiau K. N. nenori grįžti gyventi pas motiną nurodydama, kad pas motiną nebus jai tinkamų gyvenimo ir mokymosi sąlygų, bei nėra pakankamo pagrindo manyti, kad atsakovė tinkamai rūpintųsi dukra, nes ir 2019-03-10 nustatytas R. N. girtavimo namuose faktas nurodo, kad ji nėra galutinai atsikračiusi priklausomybės alkoholiui. Dėl tokio motinos elgesio ir kitų pašalinių asmenų lankymosi motinos bute K. N. jaustų ir nesaugumą pas motiną. Ieškinio reikalavimus prieš atsakovą D. N. palaiko pilnai, kadangi jis visiškai yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros, jos auklėjimo ir išlaikymo ,savo iniciatyva nebendrauja su dukra ir esmės yra praradęs ryšį su nepilnamete dukra kaip tėvas, kur tik dukros iniciatyva dar yra kiek išlikęs ryšys, kai ji lankosi pas senelę.

Atsakovė R. N. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškiniu Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Ieškovas) reikalauja neterminuotai apriboti jos, kaip motinos, valdžią dukters K. N. atžvilgiu. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog ji nesirūpina savo dukterimi K. N., tai yra, nesprendžianti alkoholio vartojimo problemų, nesudariusi tinkamos ir saugios aplinkos savo dukrai. Ieškinyje nurodyta, kad 2018-12-04 R. atlikus bausmę, buvo tęsiama atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas. Moteris buvo įpareigota spręsti alkoholio vartojimo problemą, įsidarbinti, rūpintis vaikais, sukurti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką vaikams, sudaryti geras gyvenimo sąlygas, lankyti individualias psichologo konsultacijas. Taip pat Anoniminių alkoholikų palaikymo ir stiprinimo grupę, Pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, bendradarbiauti su socialine darbuotoja.

Ieškinyje taip pat nurodomos aplinkybės, jog Pagal Varėnos socialinių paslaugų centro pateiktą informaciją, R. N. įsidarbino UAB „Maxima LT“, tačiau minimaliai stengėsi vykdyti motinos pareigas ir kitus įsipareigojimus. Į psichologo konsultaciją nuvyko keletą kartų, tačiau vėliau jų visai nelankė, buvo gaunami pranešimai, kad moteris nevengia alkoholio, namuose lankosi pašaliniai asmenys. Moteris nenuvyko ir pas narkologą, nelankė kitų kursų, nerodė iniciatyvos spręsti savo problemas. Teikiamos socialinės paslaugos šeimai rezultatų nedavė. R. N. minimaliai stengėsi rūpintis dukros auklėjimu, priežiūra, pasiekimais, laisvalaikiu, neprisidėjo prie dukros materialinio išlaikymo, su dukros globėja motina ryši nepalaiko. Socialinių paslaugų centro psichologė įžvelgė, kad tarp motinos ir dukros trūksta tarpusavio supratimo ir šiltų emocijų. Konsultacijų metu pastebėta, kad tarp motinos ir dukros nėra atkurto ir užsimezgusio ryšio, motinai trūksta vaiko poreikių supratimo. Moteris nėra motyvuota pokyčiams, abejinga, savo, kaip motinos pareigoms, elgiasi neatsakingai savo dukters atžvilgiu, dėjo per mažai pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą, nesugebėjo užmegzti artimo ryšio su dukra.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus mano, jog nurodytų aplinkybių neužtenka daryti išvadai, jog yra pagrindas jai neterminuotai apriboti motinos valdžią dukros K. N. atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žala vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė pakankamai duomenų, jog ji, kaip įtvirtinta CK 3.180 straipsnio 3 dalyje, daranti ypatingą žalą dukters vystymuisi ar visiškai ja nesirūpinanti, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, kas būtų pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią yra tik tuomet, kai tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žala vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, mano, kad šiuo atveju nėra pateikta pakankamai duomenų, jog esanti nepajėgi rūpintis dukterimi.

Pažymėtina, jog nuo 2017 metų dirbu UAB „Maxima LT“, ir gaunu darbo užmokestį (šiuo atsiliepimu teikiu darbovietės išduotas pažymas). Vien tai, kad jau keletą metų turiu nepertraukiamą pilno etato darbą, logiškai nėra suprantama, kaip galiu nuolat piktnaudžiauti alkoholiu. Be kita ko, auginu mažametį sūnų T. N. ir rūpinuosi juo. Dukrai būnant pas globėją ne kartą ją rėmiau finansiškai, tai yra, iš mano finansinių lėšų dukrai buvo perkami daiktai (pvz. telefonas, dviratis). Šias aplinkybes gali paliudyti pati dukra. Su dukra palaikome ryšį telefonu, dukra visada priimama grįžtant namo, todėl visada siekiau ir sieksiu kontakto ir ryšio su dukra. Be to, pačiame ieškinyje nurodyta, kad Nepilnametė nurodė, kad su motina ir tėvu bendrauja telefonu arba nuvykus į namus. Motinos namuose lankosi vieną kartą į savaitę <...>. Nors pagal ieškinio duomenis, dukra nenori gyventi jos namuose, tačiau mano, kad tokie jos žodžiai yra įtakoti globėjos bei, mano, kad įtaką daro geresnė globėjos turtinė padėtis, nei kad jos, vienos išlaikančios mažametį sūnų. Ieškovo nurodyti argumentai, jog namuose lankosi pašaliniai asmenys yra vertintini subjektyviai. Ji jau daug metų nesanti santuokoje ir pas ją namuose turėtų teisę lankytis širdies draugas ar kitas artimas asmuo.

Kaip jau anksčiau minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas galimas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žala vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Esant anksčiau išvardintoms aplinkybėms negalima teigti, kad savo elgesiu daranti ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai ja nesirūpinanti ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Šiuo atveju pats Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nors minimaliai, tačiau stengusis vykdyti pagalbos plano reikalavimus, kas jau iš principo negali būti pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 metų gale sudarius pagalbos planą dėjusi pastangas sukurti saugią aplinką dukrai, įsidarbinusi ir tęsianti darbą, gaunanti pajamas, siekianti ryšio su dukra bendraudama, nemananti, kad yra teisinis pagrindas neterminuotai apriboti jos, kaip motinos, valdžią dukros atžvilgiu. Sudarius pagalbos planą stengusis, nors ir nepilnai, vykdyti motinos pareigas, įsidarbinusi, dirbanti ir siekianti atkurti ryšį su dukra ir sudaryti abiems savo vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas.Mano,kad iš anksčiau nurodytų aplinkybių negalima spręsti, kad ji nėra linkusi keisti savo gyvenimo būdo ir kad padėtis negali pasikeisti.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, mano, jog reikalavimas neterminuotai apriboti motinos valdžią dukters K. N. atžvilgiu neatitinka CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, todėl Ieškovo ieškinio reikalavimas turi būti atmestas.

II. Dėl išlaikymo priteisimo

Pažymi, jog Ieškovas papildomai ieškiniu prašo priteisti iš jos 150 Eur per mėnesį dukros K. N. išlaikymui.

Atsižvelgdama į Ieškovo reikalavimą informuoja, jog prašoma priteisti 150 Eur suma dukros išlaikymui šiuo metu jai yra per didelė, tai yra, prašomos sumos mokėti jai neleidžia finansinės galimybės. Ieškovas, reikalaudamas priteisti prašomą sumą, visiškai neatsižvelgė į jos finansines galimybes tokią sumą išmokėti.

Nuo 2017 metų lapkričio mėnesio dirbanti UAB „Maxima LT“ salės darbuotoja, jai mokamas minimalus atlyginimas, kuris nesiekia 400 Eur į rankas. Iš minėtos sumos turinti išlaikyti ne tik save ir namus, tačiau ir su ja augantį mažametį sūnų T. N.. Tuo atveju, jeigu iš jos būtų priteistas net 150 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas dukrai, jai su sūnumi tektų mažiau nei 250 Eur per mėnesį, kas neabejotinai žemintų žmogaus orumą dirbant sunkų fizinį darbą ir atimtų motyvaciją dirbti, atsižvelgiant į tai, kad vaikų tėvas atsakovas D. N. niekada neteikė vaikams išlaikymo ir to nesiruošia daryti.

Nustatant atsakovo turtinę padėtį teismų praktikoje vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Atsižvelgiant į nurodytą, pagal jos išsilavinimą ir turimą profesinę padėtį nėra galimybės rinkoje gauti didesnį užmokestį, nei kad ji gauna. Ieškovas, reikalaudamas priteisti prašomą sumą neatsižvelgė į tai, kad jai rinkoje nėra galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, tai yra, gauti didesnį, nei kad minimalus darbo užmokestis, nes ji neturinti net vidurinio išsilavinimo, o yra baigusi tik 7 klases. Net ir turint vidurinį išsilavinimą nėra tikėtina, jog gyvenant provincijoje jai būtų pasiūlytas didesnis nei kad minimalus atlygis, nes ieškant darbo galimybių to nėra buvę, tai yra, jai nei karto nebuvo pasiūlytas aukštesnis nei kad minimalus atlygis. Be kita ko, ji negalinti išvykti darbuotis į užsienį, nes namuose auga mažametis vaikas.

Jos vertinimu, Ieškovas, reikalaudamas priteisti 150 Eur mėnesinį atlyginimą, neatsižvelgė ir į tai, kad mažametį sūnų T. N. ji išlaikanti viena ,o jo tėvas atsakovas D. N. niekada neteikė ir nesiruošia teikti vaikui išlaikymo. Todėl sūnaus T. N. išlaikymo našta tenka tik jai vienai ir 150 Eur išlaikymo sumos dukrai ji mokėti neišgalinti.

Būtina atsižvelgti ir į tai, jog teismų praktikoje, ypač gyvenant provincijoje, kur atlyginimai mažesni, net ir abiems tėvams išlaikant savo vaikus, ne kaip šiuo atveju vienai motinai mažametį vaiką, nėra priteisiama net 150 Eur suma iš vieno tėvo, gaunančio tik minimalų atlygį, tai yra, suma, sudaranti pusė gaunamo mėnesinio atlyginimo už atlikta darbą.

Dėl auksčiau išdėstytų aplinkybių yra pagrindas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštą ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ji supratusi savo gyvenimo klaidas ir šiuo metu stengiasi taisytis, vėl pradėjusi dirbti, palaikanti kontaktus su dukra K. telefonu, dukra atvyksta pas ją į namus, bet dukra nereiškia noro grįžti nuolat gyventi pas ją, o nori likti gyventi pas globėją. Todėl nesiekianti per prievartą dukrą K. grąžinti gyventi į namus. Bet priteisus iš jos išlaikymą dukrai 150 Eur dydžio jai taptų sudėtinga išlaikyti gyvenantį kartu su ja nepilnametį sūnų T. gim. (duomenys neskelbtini), neliktų lėšų prisidėti prie motinos buto išlaikymo, tame tarpe ir kuro žiemai įsigijimui, bei neliktų lėšų jai pačiai pragyventi. Ji jokios paramos iš buvusio sutuoktinio D. N. sūnaus T. išlaikymui negauna.

Atsakovas D. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskutiniais metais jo sveikatos būklė dėl kojos sulaužymo buvo bloga. Dėl to negalėjęs dirbti ir šiuo metu pragyvenantis tik iš gaunamos socialinės pašalpos. Todėl jis neturintis galimybių mokėti ieškinyje nurodomą 150 Eur dydžio išlaikymą dukrai. Su jo motinos pagalba anksčiau padėjęs dukrai nupirkti telefoną, o dabar kitą.

Tretysis asmuo - L. P. nurodė, kad jos santykiai su globotine K. N. yra geri, mergaitė ir toliau nori gyventi pas ją. K. N. ,nors ir bendrauja su motina, tačiau nenori gyventi pas motiną nurodydama, kad jai ten būtų daug blogesnės gyvenimo sąlygos, ji negalėtų ten tinkamai mokytis bei vystytis, bei jai būtų nesaugu dėl motinos galimo alkoholio vartojimo. Motina paskutiniu laiku maža dalimi prisidėjo prie dviračio K. nupirkimo. K. tėvas nelanko dukros ir nesidomi kaip ji gyvena pas globėją, o tik pati K. būdama (duomenys neskelbtini) aplanko močiutę bei kartu ir ten gyvenantį tėvą. Močiutė davė pinigų K. naujam telefonui nusipirkti.

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų-gimimo įrašo matyti, kad K. N. tėvais yra įrašyti atsakovai-R. N. ir D. N..

Iš 2017-08-11 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.DV-847„Dėl laikinosios globos K. N. nustatymo“ matyti, kad likusiai be tėvų globos K. N. buvo nustatyta laikinoji globa, bei jos laikinąja globėja buvo paskirta L. P. ir nustatyta jos gyvenamoji vieta pas globėją -(duomenys neskelbtini).

Iš 2019-03-14 administracinių nusižengimų registro už 5 metus išrašo matyti, kad 2015 -2019 m laikotarpiu D. N. buvo padaręs eilę administracinių nusižengimų(administracinių teisės pažeidimų) būnant neblaiviam stovyje.

Iš 2019-03-14 administracinių nusižengimų registro už 5 metus išrašo matyti, kad R. N. nebuvo bausta administracine tvarka. Tačiau pateiktu 2019-03-15 nutarimu konstatuota, kad 2019-03-10 R. N. namuose vartojo alkoholinius gėrimus (nustatyta 2,20 prom. neblaivumas) ir dėl to negalėjo tinkamai rūpintis nepilnamečiu sūnumi T. N. gim. (duomenys neskelbtini), bei jai buvo paskirta nuobauda -įspėjimas pagal ANK 73 str.1d.

2017-09-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-133-547/2017 patvirtinama, kad R. N. buvo nuteista pagal LR BK 140 str.3d.dėl 2016-12-04 ir 2017-06-24 smurto panaudojimo prieš mažametę dukrą K. N..

Varėnos socialinių paslaugų centras 2019-03-27 pažyma įvertinęs padėtį K. N. tėvų -R. N. ir D. N. gyvenamosiose vietose nurodo, kad nėra sąlygų K. N. grįžti nuolat gyventi pas motiną ar pas tėvą, bei siūlo K. nustatyti nuolatinę globą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią tik atsakovui D. N. dukros K. N. atžvilgiu. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas D. N. yra nusišalinęs nuo nepilnametės dukros auklėjimo ir priežiūros, jos nelanko, nedalyvauja dukros gyvenime ir jos neišlaiko. Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti , kad atsakovas tinkamai nesirūpino dukra ilgą laiką, šio atsakovo elgesys iki šiol nepasitaisė ir nesirūpinimas dukra įgavo nuolatinį pobūdį. Todėl akivaizdu, kad atsakovas D. N. nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo , teisių ir pareigų, yra abejingas dukros likimui. Iš surinktų įrodymų visumos matyti, kad atsakovas D. N. nesistengia nors kiek keisti savo gyvenimo būdo, tinkamų išvadų nepadarė, nerodo iniciatyvos ir neatlieka jokių faktinių veiksmų, kurie parodytų, jog jis iš esmės yra pakeitęs savo gyvenimo būdą ir stengtųsi bendrauti, auklėti ir išlaikyti dukrą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Varėnos rajono savivaldybėje atstovai neturi duomenų, kad padėtis artimiausiu metu dėl šio atsakovo galėtų iš esmės pasikeisti.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad K. N. tėvas D. N. visiškai nesirūpina dukra K. ir yra nusišalinęs nuo jos auklėjimo, priežiūros, neteikia išlaikymo, savo gyvenimo būdo nekeičia, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvo valdžios apribojimas. Vadovaudamasis CK 3.180 straipsniu bei išdėstytomis aplinkybėmis, teismas laiko, kad ieškovo reikalavimai šioje dalyje tenkintini ir neterminuotai apribotina tėvo valdžia D. N. nepilnametės dukros K. N. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iš surinktų rašytinių įrodymų visumos ,ieškovo atstovės paaiškinimo, atsakovės R. N. paaiškinimo matyti, kad atsakovės R. N. elgesys paskutiniu metu yra pagerėjęs , nes ji vėl pradėjo dirbti ,nustojo girtauti bei toliau rūpinasi nepilnamečiu sūnumi T. N. gim. (duomenys neskelbtini),kartu siekia ir bendravimo su dukra K.. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad K. N. atsisako grįžti nuolat gyventi pas motiną ir nori toliau gyventi pas globėją, bet nori palaikyti ryšį su motina. Tokiu būdu matosi objektyvios aplinkybės, kad atsakovė R. N. šiuo metu nėra pajėgi užtikrinti tinkamų gyvenimo ir mokymosi sąlygų dukrai K. N. ir dėl šių aplinkybių dukra K. nenori grįžti gyventi pas motiną. Matosi, kad gali iškilti ir netinkamo atsakovės R. N. elgesio recidyvai dėl alkoholio vartojimo, kaip 2019-03-10 alkoholio vartojimo faktas ir nepilnamečio sūnaus T. nepriežiūra tą dieną. Tačiau atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes šiuo atveju nėra pagrindo atsakovei R. N. neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukros K. N. atžvilgiu . Tokiu būdu iškyla klausimas dėl atsakovės atskyrimo nuo dukros K..

CK 179 str. nurodo, kad: 1. Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų, 2. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, 3. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

CK 3.181 str. 4d.nurodo,kad jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų.

Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad stengiantis apsaugoti atsakovės R. N. nepilnametės dukros K. interesus bei išsaugoti atsakovės(motinos) R. N. ryšį su nepilnamete dukra K. N. būtų tikslinga neapriboti neterminuotai tėvų valdžios R. N. , o taikyti atsakovei R. N. dukros K. atskyrimą .

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų D. N. ir R. N. išlaikymą dukrai K. N. išlaikyti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1,2,dalys). Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Ši tėvų pareiga neišnyksta ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią vaikų atžvilgiu (CK 3.195 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvas (motina) turi skirti pakankamai lėšų, bet ne mažiau, kaip po ½ dalį MMA, nustatytos Vyriausybės. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti kiek mažesnę išlaikymo sumą, ir tai atitiktų imperatyvių įstatymų nuostatas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Atsakovė R. N. turi išlaikyti ir kitą nepilnametį vaiką, gyvenantį kartu su ja. Todėl ieškovo prašomas priteisti išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis užtikrintų dukros K. kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą, ši išlaikymo forma labiausiai atitiktų vaiko interesus. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atsakovas D. N. nesutikdamas su šiuo ieškiniu reikalavimu nepateikę įrodymų, kad jis būtų nedarbingas ir neturėtų objektyvių galimybių mokėti ieškiniu prašomą priteisti išlaikymą. Todėl jis gali susirasti darbą ,dirbti ir gauti nuolatines pajamas, bei teikti tinkamą išlaikymą dukrai K..

Atsakovė R. N. yra darbinga, gali dirbti ir gauti nuolatines pajamas, bei teikti išlaikymą dukrai K.. Priteisdamas išlaikymą ir nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad su R. N. kartu gyvena nepilnametis sūnus T. N. gim. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrinde rūpinasi tik atsakovė ir jai tenka pagrindinė šio vaiko išlaikymo našta, kadangi vaiko tėvas R. N. kaip nors ženkliau neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Todėl ieškinys prieš D. N. tenkintinas pilnai ir priteistina išlaikymas dukrai K. išlaikyti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki dukros pilnametystės, o iš R. N. išlaikymas priteistinas po 110 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Kadangi ieškinys prieš D. N. tenkinamas pilnai, tai iš šio atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, kurio dydis būtų 100 Eur ir priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris skaičiuojamas nuo priteisiamo išlaikymo už vienerius metus (CPK 85 str.1d.3 .) ir sudarytų 54 Eur (150 Eur x 12 mėn= 1800 x 0,03 = 54).Kadangi ieškinys buvo teikiamas per elektroninio ryšio priemones, tai sutinkamai su CPK 80 str.8d. , iš atsakovo priteistina 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio 75 Eur už pirmąjį reikalavimą ir 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo(54x0,75=40,5),iš viso 116.

Iš atsakovės R. N. priteistinas žyminis mokestis už reikalavimo dėl atskyrimo nuo tėvų tenkinimo, kurio dydis būtų 100 Eur ir priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris skaičiuojamas nuo priteisiamo išlaikymo už vienerius metus (CPK 85 str.1d.3 .) sudarytų 39,60 Eur (110 Eur x 12 mėn= 1320 x 0,03 = 39,60).Kadangi ieškinys buvo teikiamas per elektroninio ryšio priemones, tai sutinkamai su CPK 80 str.8d. , iš atsakovės priteistina 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio 75 Eur už pirmąjį reikalavimą ir 29,7 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo(39,60 x0,75=29,7 ),iš viso 105 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais,293 str.1d.4 p. teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dukros K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dukros K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo pas rūpintoją L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini).

Priteisti nuo 2019-05-07 iš atsakovės R. N., a.k(duomenys neskelbtini), dukros K. N. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur iki dukros K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise teismo sprendimu dėl vaiko rūpybos nustatymo paskirtam rūpintojui.

Pakeisti 2010-02-18 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-770/2010 iš D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros K. N. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistą išlaikymo dydį - 89.01 euro (teismo sprendime 300 litų) ir nuo 2019-05-07 priteisti po150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant j infliaciją, priteistas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise teismo sprendimu dėl vaiko rūpybos nustatymo paskirtam rūpintojui.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. N. a.k(duomenys neskelbtini) (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas -5660) 105(vieną šimtą penkis) Eur žyminio mokesčio .

Priteisti valstybei iš atsakovo D. N. ,asmens kodas (duomenys neskelbtini) (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas -5660) 116(vieną šimtą šešiolika) Eur žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30(trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

T. K. Lukošiūnas

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AB „Citadele“ bankas LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“, AB LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas