Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės(pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9009-364/2012 pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovui K. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

teismas nenustatė nesutarimo tarp bendraturčių fakto ir atsisakymo duoti sutikimą motyvų. Ieškovės statomas priestatas prie gyvenamojo namo užkerta atsakovui galimybę patekti į žemės sklypo dalį, kurioje yra jo daržas. Teismas turėjo įpareigoti atsakovę išlyginti kiemą, suformuoti ir įrengti naują praėjimą į kiemą, tačiau nenurodyti atsakovo argumentų kaip formalių;atsakovas nurodė, kad nenustatyta naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamojo namo patalpomis tvarka, tačiau teismui pakako tik ieškovės pateiktos naudojimosi pastogės patalpomis tvarkos. Teismas leido ieškovei suformuoti atskirą turtinį vienetą ant žemės sklypo, kuriuo nenustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių ir tuo yra pažeidžiamos atsakovo teisės. ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kaip ji ketina išlaikyti nustatytą servitutą tretiesiems asmenims, t. y. 1 metro atstumą aplink pastatus, nes 2 aukštų pastato ūkinio pastato pamatai išlieti ant skiriamosios žemės sklypų ribos;nurodo sutikimo rekonstrukcijai nedavęs, nes ieškovė jau atliko dalį rekonstrukcijos be jo sutikimo. Atsižvelgdamas į atliktų darbų kokybę, abejoja, ar naujai uždengtas stogas atlaikys naujas apkrovas, kurios nepaskaičiuotos. Kadangi dalis stogo konstrukcijų ir stogo dangos yra virš apeliantui priklausančių patalpų, apeliantas baiminasi dėl materialinės žalos, kuri gali atsirasti dėl šių neatsakingų statybos darbų;ieškovė nepateikė įrodymų apie kreipimąsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Nėra paruoštas rekonstrukcijos projektas, pateikta tik dokumentacija prieš projektą, kurioje nurodoma, kad ruošiamasi griauti rastines atitvaras ir ketinamas įrengti atitvaras su akmens vatos užpilu, kurie neatlaikys laikančiųjų sijų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde nurodė eilę aplinkybių, kurios jo manymu pažeidžia bendraturčio teises į bendrą daiktą ir teisėtus jo interesus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių jo atsikirtimo aplinkybių nenagrinėjo, kadangi dėl jų visai nepasisakė skundžiamame teismo sprendime.

Iš NTR centrinio duomenų banko 2009-06-04 išrašo matyti, kad ieškovei priklauso 2/5 dalys gyvenamojo namo bei visas pagalbinio ūkio paskirties ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui 3/5 dalys gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą su beveik trejų metų senumo NTR duomenimis dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais. Šiame įraše nėra duomenų apie tai, kad tarp bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ar jo pastoge. Ieškovė apie tai nenurodė ir ieškinyje. Tačiau civilinėje byloje yra Kauno miesto apylinkės teismo 2001-05-11 sprendimas, kuriuo buvo nustatyta tarp tų pačių šalių naudojimosi tvarka gyvenamojo namo, tačiau kitu adresu - (duomenys neskelbtini) palėpe. Pirmosios instancijos teismas priėmė į bylą šį sprendimą, tačiau dėl jo ryšio su nagrinėjama byla visiškai nepasisakė, taip pat netyrė ir nepasisakė dėl apelianto nurodomų aplinkybių dėl jo teisių pažeidimo, kuomet naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta. Kolegija sprendžia, kad teismas taip pat turėjo įvertinti ar ieškovės ketinama atlikti palėpės rekonstrukcija proporcinga įsigytai nuosavybės palėpėje daliai.

Pagal NTR centrinio duomenų banko 2012-06-07 išrašą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į 209/507 dalių įregistruota ieškovei, o 298/507 dalių - atsakovui. Ieškovės reikalavimas yra susijęs su šio sklypo papildomu užstatymu - dviejų aukštų priestato pastatymu prie šiaurinės sklypo ribos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti atsakovo nurodytus argumentus dėl žemės sklypo papildomo užstatymo galimybės ir juos įvertinti tuo aspektu ar nebus pažeistos apelianto teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančio dydžio žemės sklypu, kuomet naudojimosi tvarka juo nėra nustatyta, o atsakovas nurodė, kad nauja statyba sudaro kliūtis jam patekti į sklypo dalį, kurioje yra jo daržas. Be to, NTR išraše yra nurodyti kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) - žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkams naudotis žemės sklypo šalių žemės sklypo dalimi, kadangi iš rekonstrukcijos projekto galima būtų spręsti, kad toje dalyje ieškovė ketina statyti priestatą. Be to, žemės sklypo naudojimosi sąlygos susiję su ryšių, elektros linijų apsaugos zonomis, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonomis. Pirmosios instancijos teismas šių jau atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, nors jos yra teisiškai reikšmingos sprendžiant ne tik dėl apelianto, bet ir dėl kitų į bylą neįtrauktų asmenų teisių. Be to, apeliantas nurodė ir pateikė foto nuotraukas (b.l. 2), kad ieškovės išlieti statinio pamatai yra ant sklypo ribos, todėl kilo būtinybė tirti ir įvertinti ar numatoma statyba atitinka teisės aktų reikalavimus dėl jos artumo iki gretimo sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo ištirti ir įvertinti kitas apelianto atsiliepime į ieškinį nurodytus jo teisių pažeidimus – galimybės patekti į daržą apribojimą, apšvietimo sumažėjimą, stogo vientisumo pažeidimą ir kt. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad atsakovas nurodė ir byloje yra rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovė jau rekonstravo stogą ir jos atžvilgiu surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-110211-00011. Esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo pareikalauti ieškovės pateikti duomenis apie jau atliktą savavališką statybą bei nustatyti kokio pobūdžio buvo konstatuoti pažeidimai (CPK 179 str. 1 d.), kadangi tokiu atveju byloje turi būti įvertinta ar savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į reikšmingas šiai bylai aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas. Kadangi bylai išnagrinėti reikia nustatyti daug neišsiaiškintų faktinių aplinkybių, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.