Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1356-517/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-22
Bylos Nr.
1-1356-517/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29583-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
A. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1356-517/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29583-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021m. gruodžio 22d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,kaltinamajam A. Z.,gynėjui Valdui Kersnauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015m. birželio 29d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, 2015m. lapkričio 23d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje; 2) 2017m. liepos 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 180 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 3) 2018m. gegužės 31d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d., 64¹ str.,-2m l/a, LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos subendrintos galutinės bausmės vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui; 4) 2020m. liepos 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d., 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str.,-2m. ir 6 mėn. l/a, lygtinai paleistas 2021m. rugpjūčio 09d. pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021m. rugpjūčio 05d. įsakymą Nr. 7/07-885, pritaikius LR BVK 157 str. 3d., iš Marijampolės pataisos namų su intensyvia priežiūra 7 mėn. ir 11d. l/a, 2021m. rugsėjo 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos namų ir pasiųstas atlikti likusią 2020m. liepos 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo dalį-7 mėn. ir 11d. l/a, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Z., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2021m. rugpjūčio 27d., apie 20³⁰ val., vakare, kaltinamasis A. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), per išgertuves kilusio tarpusavio konflikto su broliu-pil. V. Ž. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia ne mažiau kaip tris kartus su dešiniu keliu sudavė nukentėjusiajam V. Ž. į nosį ir ne mažiau kaip tris kartus su dešine ranka sudavė ir į kūną, o po to, konfliktui trumpam nurimus, jis(kaltinamasis A. Z.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, virtuvėje, ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam V. Ž. ne mažiau kaip du kartus su koja įspyrė į galvą ir ne mažiau kaip du kartus su kumščiais sudavė į galvą ir į kitas kūno vietas, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo V. Ž. asmenį pasekoje pastarajam buvo padaryti nubrozdinimai kairiojo antakio srityje ir apie kairės akies voką, nugaros viršutinėje dalyje, žaizda viršugalvio srityje, kraujosruvos dešinio peties ir dešinio dilbio srityse, kas nukentėjusiajam V. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. Z., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paskutinius parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad jis kartu su savo broliais-pil. Ž. Z. ir V. Ž. ir motina-pil. D. Ž. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Tikslios datos dabar neatsimena, tą dieną jis buvo namuose, kai apie 15³⁰ val. iš darbo į namus grįžo jo brolis V., kuris po kurio laiko su taksi išvažiavo į miestą apsipirkti. Sugrįžęs atgal, brolis parsivežė pakuotę alaus, butelį degtinės, cigarečių ir pavalgyti. Namuose vyko išgertuvės, jis su broliais išgėrinėjo. Brolis Ž., išgėręs kelis puodelius alaus, nuėjo miegoti, o jis liko toliau gerti su kitu broliu V., su kurio kalbėjo apie įvairius dalykus, ginčijosi. Brolis V. pradėjo jam priekaištauti, kad jis geria jo(brolio) alų, kuris yra uždirbtas jo(brolio) pinigais. Jie abu jau buvo nemažai išgėrę, pradėjo stumdytis, ko pasekoje brolis V., nesilaikydamas ant kojų, nukrito ant stalo, kuris apvirto ir sulūžo. Atsikėlęs, brolis V. atsisėdo ant lovos krašto, o jis sėdėjo ant gretimai stovėjusios lovos krašto, tačiau jų tarpusavio ginčas tęsėsi. Ginčo metu jis labai susinervino ir, priėjęs prie brolio, sugriebė pastarąjį už marškinių atlapų ir jie abu vėl susigrūmė, grumtynių metu parkrisdami ant grindų. Pykčio apimtas, jis du kartus sudavė broliui į veido sritį, tačiau brolio sužaloti nenorėjo. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes buvo gerokai išgėręs, tačiau neneigia, kad galėjo broliui suduoti visus jam kaltinime inkriminuojamus smūgius, ką per ikiteisminį tyrimą apklausos metu buvo nurodęs ir tyrėjai. Mama, pamačiusi muštynes, išbėgo į kiemą, kad paskambinti policijai, o kai policijos pareigūnai atvažiavo į jų namus, jis su broliu V. jau sėdėjo ant lovų. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, pasižadėdamas, kad ateityje tokie jo smurtiniai veiksmai daugiau nesikartos.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. Z. prisipažino jam pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiojo V. Ž. ir liudytojų Ž. Z. ir D. Ž. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 63-66, 73-76, 79-82, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 21-23, t. 1) ir priedais prie minėto pranešimo, t.y. neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenimis(b.l. 24-26, 87, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 11-13, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 14-18, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 27-28, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. V. Ž. asmens sveikatos(ligos) istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo įrašu išrašu(b.l. 29, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2021m. rugsėjo 21d. tarnybiniu pranešimu dėl prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29583-21 pridėtų policijos naudojamų vaizdo kamerų „ body “ įrašų(b.l. 50-51, t. 1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su įrašytais vaizdo įrašų failais(b.l. 52, t. 1), kitų objektų apžiūros protokolais(b.l. 53-60, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 30-33, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis A. Z. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo V. Ž. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2021m. rugpjūčio 27d., apie 15³⁰ val., jis iš darbo parvažiavo į namus. Namuose tuo metu buvo jo broliai-pil. Ž. ir A. bei motina D. Persirengęs, išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo į miestą apsipirkti. Mieste nusipirko 12 vnt. plastikinių butelių alaus, 0,5 l. talpos degtinės butelį, cigarečių ir pavalgyti. Parsivežtus daiktus padėjo ant stalo ir kartu su broliais susėdo prie stalo. Vyko išgertuvės. Motina alkoholio nevartojo ir žiūrėjo televizorių. Pradžioje gėrė alų, po to išgėrė degtinės butelį, o vėliau baigė gerti ir visą likusį alų. Kada prarado atmintį, pasakyti negali. Apie aplinkybes, kuriomis buvo sumuštas, nieko paaiškinti negali, nes, dirbdamas miške, buvo pavargęs, todėl dėl išgerto alkoholio kiekio prarado atmintį. Brolis A. jam niekada nėra grasinęs, kad su juo susidoros ar kaip nors kitaip jam pakenks, tačiau jau nebe pirmas kartas, kai iš įkalinimo vietos paleistas brolis V. prieš jį vartoja fizinį smurtą. Brolis A. niekur nedirba, pastoviai būna namuose, o jam(nukentėjusiajam V. Ž.) uždirbus pinigų, reikalauja, kad važiuotų ir nupirktų alkoholinių gėrimų, kuriuos geria visi broliai(b.l. 63-66, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos D. Ž. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2021m. rugpjūčio 27d., dienos metu, ji kartu su savo sūnumis-pil. Ž. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), buvo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 15³⁰ val. iš darbo miškuose į namu grįžo dar vienas jos sūnus-pil. V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris namuose persirengė kitus rūbus ir, išsikvietęs taksi, išvažiavo į parduotuvę. Po kurio laiko sūnus V. grįžo iš parduotuvės nusipirkęs visą pakuotę alaus, tačiau kiek pakuotėje buvo alaus butelių, ji pasakyti negali, tik žino, kad jie yra 1 litro talpos. Iki to laiko visi namuose buvo blaivūs. Ji pati alkoholio nevartojo, o jos visi trys sūnūs pradėjo gerti sūnaus V. parsivežtą alų. Kiek matė, sūnus Ž. išgėrė kelis puodelius alaus ir nuėjo miegoti į lovą, o kiti du sūnūs V. ir A. toliau gėrė alų. Girdėjo, kaip sūnūs A. su V. tarpusavyje vis kažką kalbėjo, ginčijosi ir keikėsi. Sūnus V. sėdėjo ant savo lovos, prie durų išvedančių iš kambario, o kitas sūnus A. sėdėjo ant kitos lovos. Matė, kaip sūnus A. vis paimdavo kito sūnaus V. alų, kurį vis norėdavo išgerti, tačiau sūnus V. savo broliui aiškino, kad alus yra jo ir tą alų vis atimdavo iš sūnaus A. Kadangi abu sūnūs ir toliau nesustodami ginčijosi, ji, vis prieidama tai prie vieno, tai prie kito iš jų, sūnus ramino. Vienu metu, dabar tiksliai pasakyti negali, kuris kurį pastūmė, bet ar sūnus A. ar tai sūnus V., griūdamas nuvirto ant kambario viduryje stovėjusio stalo ir jį sulaužė, po ko ant grindų nukrito ir lėkštės su maistu bei virtuvės įrankiai. Matė, kaip po kurio tai laiko sūnus A. vėl buvo priėjęs prie kito sūnaus V. lovos, tačiau kas tarp jų įvyko, ji nepastebėjo, o išgirdusi, kad abu sūnūs vėl rėkauja, pamatė, jog jie abu jau guli susikibę ant grindų, prie šaldytuvo. Abu sūnūs, pakilę nuo grindų, nuvirto ant sūnaus V. lovos. Kitas sūnus Ž., prabudęs iš miegų, mėgino abu brolius išskirti. Ji, pamačiusi, kad namuose ramybės jau nebebus, pasiėmė mobilųjį telefoną ir išėjo į lauką kviesti policijos. Išeidinėdama į lauką, matė, kaip sūnus A., užgulęs ant kito sūnaus V., pastarajam smūgiavo rankomis, o šis garsiai šaukė, rėkdamas: „ mama “ . Kiek kartų buvo smūgiuota, ji nematė, nes, paskambinus policijai, skubino policijos pareigūnus atvažiuoti. Jai baigus telefoninį pokalbį su bendrojo pagalbos centro operatore, į lauką išbėgo sūnus A., kuris pradėjo jos klausinėti, kam ji kviečia policiją, į ką ji sūnui atsakiusi, jog matė, kaip buvo mušamas kita sūnus V., todėl ir iškvietė. Jai grįžus į kambarį, kraujo nematė. Sūnus V. sėdėjo ant savo lovos. Daugiau niekas nesimušė ir jie visi laukė atvykstančios policijos. Ar stipriai nukentėjo jos sūnus V., ji negali pasakyti, nes ant sūnaus veido jau prieš tai buvo keli nubrozdinimai, o galva jau buvo praskelta prieš kelias dienas, kada šis su kitu sūnumi A. buvo susistumdęs ir, griūdamas, galvą kažkur prasikirto. Vėliau su atvykusiais policijos pareigūnais apžiūrint kambarį, ant sūnaus V. lovos atlošo minkštosios dalies ir ant sienos, virš lovos pamatė raudonos spalvos kraujo dėmes, kurių ankščiau nematė, o šios dėmės galimai atsirado po tos dienos muštynių. Taip pat nori paminėti, kad sūnus A. tik apie savaitę laiko buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos, iš kurios buvo paleistas lygtinai, turi apykojį. Per visą tą laiką, kol sūnus A. buvo paleistas lygtinai, pastarasis jau mažiausiai kaip dvi dienas vartojo alkoholį ir nuolat pykosi su kitu sūnumi V., kurie, būdami girti, vis mušdavosi, o kai išsiblaivo vėl vaikšto apsikabinę ir vienas kitam padeda. Ji su savo neblaiviais sūnumis nesusitvarko(b.l. 73-76, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo Ž. Z. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. V. Ž. yra jo brolis, su kuriuo, kitu broliu-pil. A. Z. ir motina gyvena adresu:. (duomenys neskelbtini). Gal prieš kokį nepilną mėnesį brolis A. buvo grįžęs iš kalėjimo, kuris po to, kai sumušė kitą brolį V., pas juos namuose nebūna, laikinai apsistodamas pas tėvą, gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini). Žino, kad praeitą penktadienį, gali būti, kad 2021m. rugpjūčio 27d., jis visą dieną buvo namuose. Namuose dar buvo kitas brolis A. ir motina, nes dirba tik brolis V. Brolis V. iš darbo į namus grįžo apie 16⁰⁰ val., po ko su taksi automobiliu išvažiavo į miestą, į parduotuvę. Brolis V. grįžo į namus nupirkęs 12 vnt. 1,00 l talpos 6% stiprumo „ bambalių “ alaus, vieną butelį degtinės, cigarečių ir maisto. Namuose prasidėjo išgertuvės. Tą vakarą alkoholį vartojo jis ir broliai V. su A. Išgertuvių metu kiti du broliai susiginčijo, nes brolis A., tiesiog būdamas neblaivus, kimba prie kito brolio V. be jokios priežasties. Brolis A. pirmas pradėjo mušti kitą brolį V. Apie 17⁰⁰ val. jiems visiems sėdint kambaryje, brolis A. kitam broliui V. gal kokius du-tris kartus iš dešinės kojos kelio sudavė į nosį, dėl ko broliui V. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, Po to matė, kaip brolis A. lyg tai su dešinės rankos kumščiu, nes šis yra dešiniarankis, keletą kartų, tačiau ne daugiau trijų, sudavė kitam broliui V. į dešinį šoną. Žino, kad jis, gindamas brolį V. nuo kito brolio A., pastarąjį nuo kito brolio nutraukė, bet šis vis tiek ir toliau šokinėjo prieš kitą brolį V., tačiau, jam būnant šalia, broliui V. daugiau smūgių suduota nebuvo, po ko viskas kaip ir nurimo ir jie visi toliau girtavo. Apie 19⁰⁰ val. brolis A. vėl pradėjo triukšmauti prieš kitą brolį V., kuris, išsigandęs, iš kambario bėgo į virtuvę, o kitas brolis A. bėgo pastarajam iš paskos. Žino, kad brolis V. virtuvėje, jo manymu, galimai iš baimės atsigulė ant grindų, nes brolis V. paniškai bijo kito brolio A. Tuo metu kitas brolis A., virtuvėje pribėgęs prie gulinčio brolio V., pastarajam tikrai su kojomis ne daugiau trijų ir ne mažiau dviejų kartų įspyrė į galvos sritį, o po to dar su kumščiais gal du kartus broliui V. smūgiavo į galvą ir dar ne mažiau dviejų kartų su kumščiais sudavė ir į kitas kūno vietas. Jis sako tai, ką matė. Dar gali pasakyti, kad brolis A., kai būna neblaivus, tampa labai žiauru ir, jo manymu, gali net užmušti žmogų. Padaužęs rankomis ir kojomis ant žemės gulintį brolį V., kitas brolis A. nuo lauko durų paėmė pagalį, kuriuo buvo paremtos durys, ir tuo pagaliu norėjo suduoti broliui V., tačiau jis brolio A. tą pagalį atėmė ir jam nebeleido daugiau mušti kito brolio V. Mušamas, brolis V. šaukėsi pagalbos, šaukė: „ mama, padėk “. Vykusių muštynių metu brolis V. kitam broliui A. nesudavė jokio smūgio, ne, kaip ir minėjo, brolis V. labai bijo kito brolio A. Žino, kad po sumušimo broliui V. buvo prakirsta dešinė ar tai kairė akis kampe, buvo mėlynas dešinysis ar tai kairysis paakys, tačiau nežino kuri akis, nes neskiria tų pusių. Žino, kad brolis V. po to, kai įvykio dieną buvo išvežtas pas medikus, daugiau niekur į gydymo įstaigą nesikreipė. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali(b.l. 79-82, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo V. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes. Įvykio vietoje visiems rastiems asmenims buvo patikrintas blaivumas, iš kurių tik pil. D. Ž. buvusi blaivi, o visi kiti asmenys buvo neblaivūs, iš kurių kaltinamajam A. Z. buvo nustatytas 1,91 promilės girtumas(b.l. 21-26, 87, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vieno aukšto medinis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio kiemo teritorija yra netvarkinga, kurioje matomos sukrautos medienos ir kitokios statybinės atliekos. Pro pagrindines baltos spalvos medines duris patenkame į namo vidų, į koridorių. Koridoriaus dešinėje yra mediniai laiptai, kurie veda į negyvenamą mansardą, o koridoriaus kairėje yra patalpa Nr. 1. Šioje patalpoje per vidurį matomas stovintis stalas, už kurio prie sienos stovi sekcija, komoda, o ant komodos-televizorius. Patalpoje Nr. 1 stebima bendra netvarka, kurioje jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta ir niekas nepaimta. Iš koridoriaus tiesiai pro praviras duris patenkame į patalpą Nr. 2. Patalpos Nr. 2 dešinėje, prie durų yra matoma stovinti lova, ant kurios yra sujaukta patalynė ir drabužiai, o ant lovos atlošo medžiaginės dalies yra matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, yra stebimos ir virš lovos atlošo, ant sienos. Šalia lovos stovi šaldytuvas, o už šaldytuvo yra matoma dar viena lova. Šio patalpos viduryje, ant grindų matomas gulintis nuverstas stalas su nulūžusia stalo koja, o šalia stalo, ant grindų mėtosi indai, virtuviniai stalo įrankiai, maisto likučiai, tušti ir pilni alaus plastikiniai buteliai. Patalpos Nr. 2 kairėje yra matoma stovi lova, šalia kurios dvi drabužių spintos. Patalpoje Nr. 2 daugiau nusikaltimo pėdsakų nerasta ir niekas nepaimta(b.l. 11-18, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojas-pil. A. K. policijos pareigūnams pateikė nukentėjusiojo-pil. V. Ž. asmens sveikatos(ligos) istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo įrašu išrašą. Iš medicininio dokumento turinio matyti, jog 2021m. rugpjūčio 27d., 21¹⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių GMP automobiliu po patirtos galvos traumos buvo pristatytas pil. V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris, GMP brigados teigimu, buvo sumuštas brolio, pacientas buvo be sąmonės. Pacientas skundėsi galvos skausmais viršugalvio srityje, dešinio dilbio ir žąsto ir nugaros viršutinės dalies skausmu, pasak kurio, jis buvo sumuštas brolio, kuris jam trenkė su kėde per galvą, buvo praradęs sąmonę. Pacientą atlydėjusių policijos pareigūnų teigimu, pacientas buvo mušamas ir kitu nepatikslintu dalyku. Suteikus pirmąją medicinos pagalbą, pacientas buvo išleistas(b.l. 27-29, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2021m. rugsėjo 21d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29583-21 pridėtų policijos naudojamų vaizdo kamerų „ body “ įrašų matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-29583-21, prie bylos buvo pridėti 2021m. rugpjūčio 27d. įvykio vietoje policijos pareigūno dėvėtos kameros „ body “ fiksuoti vaizdo įrašai, galintys turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui, kurie buvo perkelti į DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos(b.l. 50-52, t. 1).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad 2021m. rugsėjo 21d., tarpe 15⁴⁶-18⁰⁰ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose buvo peržiūrėti 2021m. rugpjūčio 27d. įvykio vietoje policijos pareigūno dėvėtos kameros „ body “ fiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas policijos pareigūnų ir įvykio vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) rastų asmenų(šeimos narių) bendravimas, aiškinantis konflikto, pasibaigusio smurto pavartojimu prieš vieną iš girtavusių brolių-nukentėjusįjį V. Ž., aplinkybes, kurio metu D. Ž. ir Ž. Z. policijos pareigūnams pasakoja, kaip viskas įvyko, t.y. kaip buvo sumuštas nukentėjusysis V. Ž.(b.l. 53-60, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad 2021m. rugsėjo 16d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo V. Ž. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai, t.y. nubrozdinimai kairiojo antakio srityje ir apie kairės akies voką, nugaros viršutinėje dalyje, žaizda viršugalvio srityje, kraujosruvos dešinio peties ir dešinio dilbio srityse, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamojo įvykio metu. Nukentėjusiajam V. Ž. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 30-33, t. 1).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu(mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai- tiesiogine ar netiesiogine tyčia-suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto-pavojingos veikos-gali kilti atitinkami padariniai(fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai(specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal LR BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(LR BK 140 straipsnis).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2021m. rugpjūčio 27d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su tuo asmeniu gyvenantys broliai(LR BK 248 str. 1d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. Z., dėl asmeninių paskatų 2021m. rugpjūčio 27d. per išgertuves namuose kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo brolį-nukentėjusįjį V. Ž., ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas(b.l. 27-29, 30-33, t. 1), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), t.y. šeimos nario nežymus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 135,75 Eur.(vieno šimto trisdešimt penkių eurų ir 75 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo V. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 36-38, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi suteiktos dokumentais pagrįstos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų(b.l. 39, t. 1), o žala nukentėjusiojo V. Ž. sveikatai, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. Z. veiksmais, todėl kaltinamasis privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. Ž. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. Z. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. Z. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad pastarasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje buvęs teistas keturis kartus, tame tarpe ir už analogiškus smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, t.y. prieš savo šeimos narius(brolį V. Ž.), tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, tik 2021m. rugpjūčio 09d. būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 124-179, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo A. Z. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. Z., kaip recidyvistas, t.y. asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas veikas, jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šias abi aplinkybes teismas laiko atsakomybę sunkinančiomis kaltinamojo atžvilgiu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. Z. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamajam A. Z. inkriminuojamas nusikaltimas yra tyčinis, o pats kaltinamasis nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuris, panaikinus lygtinį paleidimą, šiuo metu jau atlieka likusią paskirtos ir neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnįjį 2020m. liepos 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, ne vieną kartą buvusiam baustam ir administracine tvarka(b.l. 180-189, t. 1), už padarytą veiką žmogaus sveikatai yra tikslinga paskirti tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo A. Z. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Paskirtina bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu, kuri kaltinamajam A. Z., kaip lygtinai iš įkalinimo vietos buvusiam paleistam asmeniui, dalinio sudėjimo būdu yra bendrintina su paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi pagal ankstesnįjį nuosprendį, t.y. 2020m. liepos 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-1072/2020(LR BK 64 str. 2-3d.d.). Skirdamas bausmę už naujai padarytą nusikaltimą, teismas kartu atsižvelgia ne tik į nusikaltimo, įvykusio artimoje aplinkoje tarp neblaivių brolių, padarymo aplinkybes ir jo sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo A. Z. sveikatos būklę, kuris turi psichikos sveikatos problemų.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. Z. asmenybę, jo, kaip laisvėje buvusio bedarbio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Kadangi kaltinamajam A. Z., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, dėl kurių jis negali pasinaudoti savo teise į gynybą, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2p.), kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 64 str. 2-3d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2020m. liepos 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos didesnės bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-penkis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir vienuolika dienų laisvės atėmimo.

Paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021m. gruodžio 22d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2021m. rugpjūčio 27d., 20⁴⁰ val., iki 2021m. rugpjūčio 29d., 14⁰⁰ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis A. Z. buvo laikinai sulaikytas šioje baudžiamojoje byloje, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, o taip pat ir iš dalies jau atliktą bausmę pagal bendrintiną 2020m. liepos 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam A. Z. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. Z. 135,75 Eur.(vieno šimto trisdešimt penkių eurų ir 75 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo V. Ž. gydymui, atlyginti.

Daiktinį įrodymą-CD kompaktinį diską(laikmeną) su vaizdo įrašų failais, įdėtą į popierinį voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis