- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- 1-780-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16597-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. Z., G. G.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis R. G. autoserviso įmonėje pagalbiniu darbininku, 10 klasių išsilavinimo, teistas:
1) 2015 m. lapkričio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1-2 dalių pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui;
2 ) 2018 m. liepos 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį nuteistas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir sumažinus bausmę 1/3 dalimi paskirta 40 MGL (2000 eurų ) dydžio bauda. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu uždrausta naudotis specialia teise – trims metams vairuoti transporto priemones, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė automobilis WV GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
3) 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL, t. y. 2000 eurų dydžio bauda, visiškai sudedant, ir paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (2000 eurų dydžio bauda). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir šešiems mėnesiams, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, 10 klasių išsilavinimo, teistas:
1) 2015 m. birželio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respubliokos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, 2015m. lapkričio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybės aptarnavimo teritorijoje;
2) 2017 m. liepos 19 d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal Lietuvos Respubliokos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respubliokos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimu, Lietuvos Respubliokos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 – 4 dalių pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui;
3) 2018 m. gegužės 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuteistas pagal Lietuvos Respubliokos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams; BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie 2017 m. liepos 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės galutinės bausmės pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – šeši mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta dveji metai laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 – 4 dalių pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti šie įpareigojimai: a) nuo 23.00 val., vakaro, iki 06.00 val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokslu, užklasine veikla, darbu, darbo biržos siuntimu mokytis (persikvalifikuoti) ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; c) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; d) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholinių gėrimų, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. Z. pasiųstas realiai atlikti nuosprendžiu skirtą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. G. ir A. Z., laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 21 d. 12 val. 30 min. iki 2019 m. balandžio 22 d., 12 val. 00 min., veikdami kartu bendrininkų grupėje, apsvaigusiam nuo alkoholio A. Z. alkūne sudavus per lauko duris ir taip jas atidarius, o G. G. likus stovėti kieme prie lauko durų, įsibrovė į nukentėjusiajam A. S. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausančius verandoje buvusius įrankius – akumuliatorinį suktuką ,,Ryobi“, 35 eurų vertės, elektrinį gręžtuvą ,,Skill“, 50 eurų vertės, benzininį pjūklą ,,Husqvarna“, 250 eurų vertės, ir kambaryje buvusias medžio skersinio pjovimo stakles, 200 eurų vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam A. S. padarė 535 eurų turtinę žalą.
Tokiais savo veiksmais A. Z. ir G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
A. Z. 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 22 val. 00 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,19 promilės girtumas), išgertuvių metu, tyčia sumušė savo brolį V. Ž., suduodamas 5-6 smūgius rankomis į veidą ir galvą, t. y. tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam broliui V. Ž. fizinį skausmą bei padarė 7 cm ilgio žaizdą galvos plaukuotoje dalyje ir 2,5 cm ilgio žaizdą nosies viršutinėje dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis G. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl nusikaltimo pripažino pilnai, gailėjosi, patvirtino ikteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jam jam reikėjo darbo įrankių, A. Z. pasiūlė eiti vogti, jis sutiko. Nusikalstamą veiką darė blaivus. Atvyko jo automobiliu Audi. A. Z. atidarė alkūne duris, o jis liko stovėti kieme prie namo durų ir laukė, kol A. Z. išneš daiktus, o jis nešė į savo automobilį ir dėjo į bagažinę. A. Z. už pagalbą vagiant sumokėjo 50 eurų. Pavogtus daiktus norėjo pasilikti sau naudojimui. Juos padėjo (duomenys neskelbtini) namuose spintoje pas žmogų, kur gyvena. Daiktus surado pareigūnai. Pirmoje apklausoje truputį maišėsi. Dėl padarytos vagystės labai gailisi (t. 3., b. l. 21).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 23 d. apklaustas G. G. parodė, kad savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažino (t. 3., b. l. 14-15). Akistatos, vykusios 2019 m. gegužės 17 d., metu G. G. parodė, kad jis A. Z. parodymus girdėjo, juos suprato. Viskas taip ir buvo, kaip pasakė A. Z.. Jis jam pasiūlė, jis sutiko, jam tų daiktų reikėjo. Suprato, kad eina vogti daiktų, jis liko stovėti kieme prie namo durų ir laukė kol jam A. Z. išnešdavo daiktus ir juos nešė į savo automobilį ir sudėjo į bagažinę. A. Z. sumokėjo 50 eurų. O daiktus norėjo pasilikti sau naudojimui. Juos padėjo (duomenys neskelbtini) namuose spintoje, pas žmogų, kur gyveno. Daiktus surado pareigūnai. Pirmoje apklausoje truputį maišėsi (t. 2., b. l. 17-18). Apklausos, vykusios 2020 m. gegužės 7 d., apklaustas įtariamuoju, G. G. parodė, kad jis atsimena akistatos su A. Z. duotus parodymus ir juos tvirtina pilnai. Prisipažįsta pilnai, kad įvykdė vagystę. A. Z. jam pasiūlė eiti vogti, jis sutiko, jam tų daiktų reikėjo. Suprato, kad eina vogti daiktų. Jis, t. y. G. G. liko stovėti kieme prie namo durų ir laukė, kol A. Z. išneš daiktus. A. Z. juos išnešdavo, o jis nešdavo į savo automobilį ir sudėjo į bagažinę. A. Z. sumokėjo 50 eurų. Pavogtus daiktus norėjo pasilikti sau naudojimui. Juos padėjo Radiškyje namuose spintoje pas žmogų, kur gyvena. Daiktus surado pareigūnai. Pirmoje apklausoje truputį maišėsi. Dėl padarytos vagystės labai gailisi (t. 3., b. l. 21).
Kaltinamasis A. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pilnai pripažįsta kaltę dėl vagystės iš A. S. sodybos, kurią įvykdė kartu su G. G.. Pirmą Velykų dieną jis buvo girtas, pas jį atvyko G. G., jis dar išgėrė, tuomet jie kartu pasivažinėjo G. G. automobiliu. G. G. alkoholio nevartojo. Vakare G. G. pasakė, kad jam reikia įrankių automobilio remontui, todėl jis (A. Z.) pasiūlė vogti, nes žinojo, kad A. S. sodyboje tokių įrankių yra. Nuėjęs trenkė alkūne į duris, kad atšoktų kabliukas, įėjo, paėmė kaltinime nurodytus daiktus, padavė prie durų laukiančiam G. G., o šis nešė ir dėjo į automobilį. Smulkmenų nepamena, nes praėjo daug laiko, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, gailisi, pažada grįžęs iš įkalinimo įstaigos daugiau taip nesielgti, keisti gyvenimo būdą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Z. parodė, kad 2019 m. balandžio 21 d., apie 13 val. 00 min. pas jį atvyko G. G. automobiliu Audi A4 sedanu, valstybinių numerių neatsimena, pilkos spalvos. Jam atvažiavus, jis buvo blaivus. Jis tada pradėjo gerti degtinę, alų, kuriuos atsivežė G. G.. Pats G. G. buvo blaivus, jis alkoholio nevartojo. Po to, kai prigėrė alkoholio, jie toliau visą dieną trankėsi su tuo automobiliu, visur važinėjo, jis vairavo automobilį, nors ir negalėjo, tačiau juk jų niekas nepagavo. Vakaro metu, kai jis jau buvo girtas, jam G. G. pasakė, kad jam reikia „triščiotkių“ mašinai atsukinėti, elektrinio suktuko, varnos pjovimo pjūklo. Jis tada, būdamas girtas, leptelėjo G. G., kad jų galima rasti K. M. prižiūrimuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad ten tokių daiktų yra, kadangi ten yra su K. M. gėręs ir yra dirbęs toje sodyboje pas A. S., padėdavo jiems visokiuose darbuose. Tada nežino, kuris pasiūlė apvogti tą sodybą, tačiau abu, kai jau buvo tamsu, maždaug apie 23 val. 00 min. vakare, su ta mašina nuvažiavo prie apvažiavimo kelio, prie vadinamos Auglio tvoros, ir ten paliko prie žemių krūvos automobilį. Tada jie abu su G. G. nuėjo iki K. M. prižiūrimų namų. Jiems priėjus prie pagrindinių namo durų, nusprendė įlįsti į namus. Durys buvo užrakintos. Jis kadangi daug kartų ten yra buvęs, tai žinojo, kaip atrakinti tas duris. Jis tiesiog trenkė iš alkūnės per duris, ir taip atsikabino iš vidaus duris užrakinęs kabliukas. Tada durys atsidarė. Tiesiog taip ir įlindo į tuos namus. Į namus įėjo jie abu su G. G.. Jis matė, kad namuose girtas miegojo K. M., tačiau jis nepabudo. Jis žinojo, kur yra daiktai, kokių reikia G. G.. Todėl tada tiesiai su G. G. nuėjo į verandą, iš kurios pagrobė elektrinį suktuką, kokios firmos, nežino, buvusį ant stalo ir benzininį pjūklą ,,Husqvarna“, buvusį po laiptais. Tada nuėjo į kitą, prie verandos buvusį kambarį, iš kurio pagrobė elektrinį gręžtuvą, kurio firmos nežino, buvusį ant dujinio pečiuko, ir medžio pjovimo stakles, kurios buvo pilkos spalvos, buvusias ant žemės. Dar kambaryje prie verandos, ant laiptų buvo įrankių dėžė su „triščiotkėm“, t. y. įvairiais atsuktuvais. Ją irgi pagrobė. Kiek atsimena, šiam rinkiniui trūko kelių galvučių. Tada per vieną kartą kartu su G. G. susirinko šiuos daiktus ir nusinešė juos iki mašinos, kuria buvo atvažiavęs G. G.. Daiktai nebuvo jiems per dideli, kad jų nenuneštų per vieną kartą, taigi jie ne toną sveria, kad nepaneštų nedidelį atstumą. Atsimena, kad G. G. nešė skersines pjovimo stakles, o jis visą kitą, kas liko. Ant galinės automobilio sėdynės padėjo „triščiotkes“ ir akumuliatorinį suktuką, o visus kitus daiktus padėjo į automobilio bagažinę. Tuos daiktus sukrovę į mašiną, nuvažiavo iki jo namų, kur abu dar parūkė. Dar tada nuvažiavo iki Lukoil degalinės, (duomenys neskelbtini). Tada dar nuvažiavo pasivažinėti į (duomenys neskelbtini). Visą laiką važinėjo kartu su daiktais, kuriuos pagrobė iš K. M. namų, kurie priklauso A. S.. Jis su G. G. nieko neplanavo su tais daiktais daryti, neplanavo jų parduoti. Kiek žino, G. G. pats sau turėjo pasilikti tuos daiktus. O jam už tai, kad padėjo pavogti, jis sumokėjo 50 eurų, kadangi buvo toks jų susitarimas. Ką gi, kaip dabar žino, kad daiktai rasti, tai jam teks tuos 50 eurų grąžinti. Tačiau džiaugiasi, kad jis tų daiktų nėra prapylęs, kad tie daiktai buvo rasti. Jeigu reikės, galės visa tai, ką papasakojo, parodyti įvykio vietoje. Gailisi, kad taip prisidirbo (t. 2., b. l. 5-6).
Akistatos, vykusios 2019 m. gegužės 17 d., metu A. Z. parodė, kad savo apklausoje nurodė aplinkybes, kodėl jam prireikė tų daiktų iš A. S., kuris gyvena jo kaimynystėje. Tai yra, jis pasiūlė G. G., o jam reikėjo, todėl ir sugalvojo abu apvogti A. S. sodybą, pasiūlymas buvo tai jo. Jis buvo neblaivus, o G. G. – blaivus. Tai kaip ir minėjo, su G. G. mašina apie 23.00 val. nuvažiavo prie tos sodybos, abu nuėjo link namų, jau eidamas jis žinojo, kad į namą pateks per duris, nes yra ten buvęs, žino, kad durys gerai neužsirakina, o tik kabliuku iš vidaus užsikabina, kuris lengvai stuktelėjus atsikabina. Taip ir padarė, priėjus prie durų jis duris stuktelėjo alkūne ir durys atsidarė. Viduje miegojo K. M., jis neprabudo, buvo girtas, jis nežinojo, kad jis girtas, bet žinojo, kad jis kietai miega. G. G. liko stovėti kieme, kai jis duris atidarė, abu taip sutarė, o jis įėjo į vidų. Jis tada viduje įėjęs pasidairęs pamatė daiktus, kuriuos pavogė. Iš verandos paėmė elektrinį suktuką, po laiptais buvusį benzininį pjūklą, iš kito kambario elektrinį gręžtuvą. Lauko duris paliko pravertas, todėl G. G. stovėjo ir laukė, kol daiktus paduos, jis jam padavinėjo daiktus, nepamena, kokia seka ir kaip, tiesiog kažkaip padavė visus tuos daiktus, kurie ir buvo nurodyti. Dar paėmė medžio pjovimo stakles ir dėžę su „triščiotkėm“. Viską padavė G. G. per duris, o G. G. nešė ir dėjo į mašinos bagažinę. Baigus, jis uždarė duris ir jie išvažiavo. Jie po to važinėjo su tais daiktais, G. G. daiktus planavo pasilikti sau, o jam davė 50 eurų. Ir viskas, daugiau nieko nežino. Jam iš tų vogtų daiktų nieko nereikėjo, nieko sau nepasiliko, viskas liko G. G. automobilyje (t. 2., b. l. 17-18).
Kadangi kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėjai neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad liudytojas A. S., kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą dėl įvykdytos vagystės ir pareiškime nurodė, jog toje sodyboje, kurioje buvo įvykdyta vagystė, jis negyvena, bet joje gyvena ir ją prižiūri K. M.. 2019 m. balandžio 21 d., apie 12.30 val. jis atvyko į tą sodybą ir pasiėmė K. M. pas save į svečius atšvęsti Šv. Velykas. Minėtus įrankius tuo metu matė, nes iš verandos į kambarį jis dar pernešė medžio skersinio pjovimo stakles. Užrakinę namą jie išvažiavo. Langai taip pat buvo visi uždaryti. K. M. iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) išėjo apie 16.00 val. 2019 m. balandžio 22 d. apie 12.00 val. atvažiavęs į sodybą rado ją užrakintą, bet K. M. name nebuvo. Bandė jam vėl paskambinti, bet taip pat nebuvo galimybės susisiekti. Užėjęs į namą pastebėjo, kad verandoje nuo stalo pavogtas akumuliatorinis suktuvas „Ryobi“. Jį vertina 35 eurais. Jo dokumentų neturi. Ant stalo liko jo įkroviklis. Taip pat verandoje pasigedo elektrinio gręžtuvo „Skill“, buvo juodam lagamine, pastatytas ant grindų prie šaldytuvo. Jį vertina apie 50 eurų. Verandoje po laiptais pasigedo benzininio medžio pjūklo „Husqvarna“. Jį vertina 250 eurų. Jis pirktas gal prieš kokius 7 metus. Prieš tai minėti įrankiai pirkti gal prieš 2-3 metus, tačiau kokiose parduotuvėse, neatsimena. Iš kambario pavogtos medžio skersinio pjovimo stakles vertina 200 eurų. Jos pirktos gal prieš 3-4 metus. Iš viso dėl pavogtų įrankių jam padaryta apie 535 eurų materialinė žala. Kai atvyko apie 12.00 val. ir pasigedo įrankių dar nesuprato, kad jie pavogti, galvojo, kad juos gal K. M. paėmė, kurio tuo metu nebuvo namuose. Užrakinęs namą išvažiavo ir sugrįžo apie 20.00 val. Tuo metu K. M. jau buvo namuose. Jis jo pradėjo klausinėti apie tuos įrankius. Jis teigė, kad nepastebėjo, kad jų nėra. Šiaip jokių įsilaužimo požymių nėra. Durys sveikos, langai taip pat visi tvarkingai uždaryti. Namo kiemas neapšviestas. Bendravo su artimiausiu kaimynu vardu R., tačiau jis sakė, kad nakties metu nieko įtartino nepastebėjo. Kas galėjo pavogti minėtus įrankius, jis nežino, bet jam įtarimą sukėlė vaikinas vardu A., kurio tikslesnių anketinių duomenų nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje. Jį įtaria tik dėl to, kad jis kartais ateidavo pas K. M. tai parūkyti, tai šiaip pakalbėti. Anksčiau jis padėdavo K. M. buityje. Buvo nuvažiavęs taip pat pas tą A., bet jo namuose nebuvo. Jo brolis, kurio vardo nežino, pasakė, kad A. vakar vakare grįžo girtas, o šiandien vėl kažkur geria. Namas draustas nuo nelaimingų atsitikimų, o ar nuo vagysčių draustas šiuo meta pasakyti negali. Raktus nuo namo turi tik jis, jo dukra, ir K. M.. Dukra taip pat po vagystės buvo atvykusi į namą, bet ji teigė, kad įrankių neėmė. Šiaip name niekas neišvartyta, nesimato, kad būtų ko ieškota (t. 1., b. l. 87-90).
Papildomos apklausos, vykusios 2019 m. balandžio 25 d., metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad papildomai nori paaiškinti, kad 2019 m. balandžio 23 d. pastebėjo, kad įvykio metu iš jam priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo taip pat pagrobti ir kiti daiktai, t. y. telefonas „Nokia“, ruletė 5 metrų, raktų ir galvučių komplektas, kurių ankstesnės apklausos metu nebuvo nurodęs. Minėtų daiktų nenurodė, nes nematė, kad jie yra pagrobti. Telefoną „Nokia“ vertina 20 eurų suma. Ruletė yra pagaminta iš juodos spalvos plastikinio korpuso. Ruletės matavimo juosta yra 5 metrų ilgio, ją vertina 5 eurų suma, nes vis tiek yra panaudota. Raktų ir galvučių komplektas buvo sudėtas į tam skirtą žalios spalvos metalinę dėžę. Ant dėžės yra užrašas „Industrial“. Komplektą sudarė įvairaus dydžio metalinės galvutės, metaliniai galvučių laikiklių rankenos, bei įvairaus dydžio metaliniai perėjimai. Minėti daiktai buvo naudojami, todėl juos vertina 20 eurų suma. Prieš apklausą užėjęs pas kitą tyrėją D. Š., pamatė ant žemės sudėtus jam priklausančius daiktus, t. y. ruletę, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, raktų ir galvučių komplektą „Industrial“, benzininį medžio pjūklą „Husqvarną“, elektrinį gręžtuvą „Skill“, akumuliatorinį suktuvą „Roybi“, skersines pjovimo stakles. Minėtus daiktus atpažino iš jų bruožų, nes minėtais daiktais naudojosi kelis metus, todėl juos įsidėmėjęs gerai buvo. Skersinių pjovimo staklių apsauga buvo jo sutvirtintos vieline viela. Minėtus daiktus norėtų kuo greičiau atgauti, nes jam jie reikalingi darbui (t. 1., b. l. 111-112).
Liudytojas K. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena A. S. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Joje gyvena ir ją prižiūri jau apie 20 metų. 2019 m. balandžio 22 d., apie 20.00 val. atvažiavo į sodybą A. S.. Jis pradėjo klausinėti, kur jis padėjo įrankius. Jis pasakė, kad jokių įrankių neėmė. Įsikalbėjus suprato, kad tuos įrankius kažkas pavogė. Apžiūrėjus verandą pasigedo akumuliatorinio suktuvo, elektrinio gręžtuvo, benzininio pjūklo, taip pat kambaryje pasigedo medžio skersinių pjovimo staklių. Kada jis tuos įrankius matė paskutinį kartą, pasakyti negali, nes nei šiandien, nei vakar jis nedirbo ir jie jam buvo nereikalingi. A. S. sakė, kad vakar tuos įrankius matė. Vakar jis nuo maždaug pietų buvo pas A. S. svečiuose. Jie šiek tiek išgėrė alkoholio. Iš A. S. namų išėjo apie 16.00 val. A. S. jam dar įdėjo buteliuką alkoholio ir maisto. Į namus (duomenys neskelbtini) jis parėjo gal apie 18.00 val. Namuose pas jį nieko nebuvo, buvo vienas. Bežiūrėdamas televizorių jis išgėrė dar tą alkoholio buteliuką 200 ml talpos. Kada užmigo, negali pasakyti. Sekantį rytą pabudo apie 06.00 val. Pabudęs nieko įtartino nepastebėjo. Ryte durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Gali būti, kad per naktį tos durys ir buvo atrakintos. Nakties metu nieko negirdėjo. Kas galėjo pavogti tuos įrankius, jis nežino, bet labiausiai jam įtarimą kelia A., kurio pavardės nežino, gyvenantis kitoje kelio pusėje. Kadangi daugiau toje sodyboje nieko iš svetimų nėra buvę, bent jis nematė, o A. paskutinį kartą buvo atėjęs maždaug prieš savaitę laiko. Davė dar jam pavalgyti. Jis kartas nuo karto ateidavo ir ankščiau padėdavo buities darbuose, malkas pakapot ir panašiai (t. 1., b. l. 163-164).
Liudytojas R. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 21 d. ( sekmadienį) apie 22.00 val. jam paskambino G. G. (Nr. 8 605 43187) ir jo paprašė, kad jis savo panelės M. P. paklaustų, ar ji gali jį atvežti iš kaimo į (duomenys neskelbtini). Jis jos paklausė, ji sutiko ir jie su ja, mamos automobiliu Opel Vectra, nuvažiavo pas G. G., kuris gyvena sodyboje už (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo M. P.. Ten į automobilį įsėdo G. G. ir jo prašomi jie jį nuvežė į automobilių stovėjimo aikštelę, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Kai iš automobilio išlipo G. G., jis paprašė, kad jį vėl dar pavežtų. Tą pačią naktį, kai buvo svečiuose pas K. Š. „(duomenys neskelbtini)“ mikrorajone, jis paskambino G. G. ir paklausė, ar dar reikia jį pavežti. Jis pasakė, kad reikia ir kadangi M. P. jau buvo namuose palikusi automobilį, taksi automobiliu jis su K. Š. ir M. P. nuvažiavo prie daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini). Po kažkiek laiko atėjo G. G., jie nuėjo prie jo automobilio Audi A4 pilkos spalvos, kuris stovėjo vieno iš daugiabučių kieme, ir nuvažiavo užpilti dujų į Viados degalinę, (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo M. P.. Iš degalinės G. G. prašymu nuvežė jį atgal į jo gyvenamąją vietą. Nuvykus ten, matė kaip G. G. iš bagažinė ėmė kažkokius daiktus, tarp kurių matė benzininį pjūklą, stakles, raktus, suktuką. Jo neklausė kieno ten įrankiai, o jis nesakė. Jį paliko namuose, o jie grįžo į (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną G. G. iš M. P. pasiėmė savo automobilį. Apie tai, kad daiktai, kuriuos G. G. krovė iš savo automobilio gali būti vogti, sužinojo šios apklausos metu (t. 1., b. l. 166-167).
Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16597-19 nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16597-19 dėl to, kad laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 21 d. 12 val. 30 min., iki 2019 m. balandžio 22 d., 12 val. 00 min., iš galimai neužrakinto A. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pavogti įrankiai: akumuliatorinis suktuvas „Ryobi“, elektrinis gręžtuvas „Skill“, benzininis medžio pjūklas „Husqvarna“ ir iš kambario medžio skersinio pjovimo staklės. Dėl vagystės A. S. padarytą 535 eurų materialinė žala (t. 1., b. l. 95-97).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pėdsakų nusikalstamai veikai tirti nerasta ir iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. 1., b. l. 100-101, 102-108).
Iš nutarimo daryti poėmį, poėmio protokolo nustatyta, kad pas G. G., adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta benzinis pjūklas „Husqvarna“, akumuliatorinis suktukas „Ryob“, gręžtuvas „Skill“, medžio pjaustymo staklės „WoodStar“, įrankių komplektas „Proxxon“ (t. 1., b. l. 125, 126-127, 128-129, 130-131, 132).
Iš tarnybinio pranešimo dėl vogtų daiktų nustatyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16597-19 buvo gauta duomenų apie papildomus pavogtus daiktus iš A. S., t. y. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ ir 5 m ruloninė liniuotė. G. G. pateikė minėtus daiktus (t. 1., b. l. 133-134).
Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti pas G. G. rasti daiktai, t. y. ruletė (1 vnt.), mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ (1 vnt.), raktų ir galvučių komplektas „Industrial“ (1 dėžė), benzininis medžio pjūklas „Husqvarna“ (1 vnt.), elektrinis gręžtuvas „Skil“ (1 vnt.), akumuliatorinis suktuvas „Ryobi“ (1 vnt.), skersinės pjovimo staklės (1 vnt.) (t. 1., b. l. 135-137, 137-151). Nurodyti daiktai pagal pakvitavimą grąžinti A. S. (t. 1., b. l. 155-156).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsni 2 dalyje, padarymo
Kaltinamasis A. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pilnai pripažįsta kaltę ir gailisi, jog mušdamas auklėjo brolį, ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. vakare galbūt apie 18 val., jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su broliais V. ir O. Ž. gėrė iš pradžių alų, po to degtinę. Jis buvo perspėjęs brolį, kad jo nepradėtų įžeidinėti, tačiau V. Ž. vis gi pradėjo kabinėtis prie jo keiksmažodžiais, o kadangi jo nervai išgėrus ne geležiniai, jis jį sumušė, kaip nurodyta kaltinime, tai yra, sudavė 5-6 smūgius rankomis į veidą ir galvą. Civilinį ieškinį, kurį pareiškė Valstybinė ligonių kasa, pripažįsta pilnai.
Kaltinamojo A. Z. neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1., b. l. 193-195).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Liudytojas V. Ž., apklaustas ikiteisminio yrimo metu, parodė, kad įvykio vakarą su broliais namuose pirmame aukšte kambaryje (vienas kambarys ten ir yra) gėrė alų. Pakuotę ar tai dvi pakuotes po 6 butelius po 0,7 l alaus išgėrė. Kol gėrė alų, jie su broliais kalbėjosi ramiai, nesipyko. Jis pirmas žodžiais užsipuolė A. Z. ir jam tai nepatiko. Dabar jau su A. Z. susitaikė. Jis A. Z. žodžiais užsipuolė jį vadindamas negražiais žodžiais, kurių policijoje nesakys. Tik girtas juos vartoja. Jis sėdėdamas ant savo lovos A. Z. keikė. Jis (A. Z.) tada susinervavo ir priėjęs prie jo jam sudavė. Jis buvo „plyšęs“, negali pasakyti, kiek kartų jam A. Z. sudavė. Jam atrodo jis kartą ar du sudavė kažkur į krūtinę ar tai pilvą. Negali pasakyti, ar tada stovėjo, ar sėdėjo ant lovos. Po to jis jam smūgiavo į galvą, bet tikrai nežino, kiek kartų. Na ne mažiau nei du kartus jis jam sudavė į galvą, o gal dar ir į veidą. Jis neatsimena, ar A. Z. jam spyrė kur į kūną ar ne. Nepamena dėl girtumo. Jis atsibudo ligoninėje (duomenys neskelbtini). Gulėjo ligoninėje parą. Jam tada jau nieko neskaudėjo, bet apsižiūrėjęs matė, kad jam susiūtas viršugalvis, taip pat prie dešinės akies ir antakio veide. Daugiau jokių sužalojimų savo kūne nematė. Gal tie sužalojimai ir yra padaryti A. Z., bet tiksliai kuriuo savo smūgiu ar kokiu būdu kuris sužalojimas padarytas jis pats negali pasakyti. Jis girtesnis už A. Z. jautėsi. Jis A. Z. atleidžia, kad jis jį sumušė. Jokių pretenzijų A. Z. neturi, jokio civilinio ieškinio byloje nereiškia (t. 1., b. l. 40-43).
Liudytoja D. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 19 val. jai paskambino sūnus A. Z. ir pasakė, kad jos lauks (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir sakė, kad apsipirks ir grįš namo. Kai ji atvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kad A. Z. yra išgėręs. Parduotuvėje nusipirko maisto, o A. Z. nusipirko du butelius degtinės. Jie abu apie 20 val. grįžo namo (duomenys neskelbtini). Namuose buvo dar du jos sūnūs O. Ž. ir V. Ž.. Jie irgi buvo išgėrę ir jai pasakė, kad namuose visi trys gėrė alų ir kai išgėrė A. Z. pasiuntė į parduotuvę nupirkti degtinės. Pas juos name yra viena bendra patalpa ir ji sėdėjo ant savo sofos, o visi trys sūnūs sėdėjo toje pačioje patalpoje prie stalo ir gėrė degtinę ir kalbėjosi. Apie 22 val., tiksliai laiko pasakyti negali, ji išgirdo kaip V. Ž. pradėjo rėkti ant A. Z. ir pradėjo keikti jį visokiais žodžiais, vadino „pyderu“. Jis A. Z. keikė ilgai. A. Z. neiškentęs atsistojo ir priėjęs prie V. Ž. pradėjo jį mušti rankomis per veidą. Kai A. Z. jį rankomis trankė per veidą, V. Ž. vis rėkė „ką tu pyderas mane užmuši“, o A. Z. įsiutęs vis toliau daužė. Iš viso stipriai matė A. Z. sudavė 5-6 kartus į veidą ar galvą, o šiaip labiau stumdė negu mušė, nes buvo girtas. Ji tuo metu paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. O. Ž. bandė ginti V. Ž., bet nieko jam neišėjo, nes buvo per daug girtas. Tuomet O. Ž. pasakė, kad V. Ž. bėgtų, nes A. Z. taip ir užmušti gali. V. Ž. iš patalpos išbėgo. Kur jis nubėgo, ji nematė, bet ir toliau girdėjo grumtynių garsus. O. Ž. nuėjo iš paskos ir, kaip suprato, V. Ž. apgynė. A. Z. sugrįžo į kambarį, o O. Ž. užlipo į antrą aukštą. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Namuose užėję medikai rado gulintį V. Ž. ir išvežė į ligoninę. Kodėl tarp jų kilo konfliktas, pasakyti negali. Jai atrodo per daug prisigėrė. Paskutiniu metu sūnūs girtauja ne dažnai, nekonfliktuoja (t. 1., b. l. 80-81).
Liudytojas O. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam išaiškintos jo teisės ir pareigos. Pasinaudojo ir parodymus duoti prieš brolį A. Z. atsisakė (t. 1., b. l. 84-86).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas A. Z. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (t. 1., b. l. 9-11).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22 val. 26 min., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose, išgertuvių metu V. Ž. sumušė brolis A. Z. (t. 1., b. l. 19-13).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas. Įėjimas yra nuo įvažiavimo pusės, durys atviros. Pro duris patenka į prieškambarį, iš kurio pro tiesiai esančias duris patenka į kambarį. Kibire tarp šiukšlių matomas tuščias stiklinis 0,5 litro talpos butelis nuo degtinės su užrašu „BAJORŲ“. Prie kairės sienos ant grindų guli viena sofos dalis, šalia kurios matomos ant grindų indų šukės, išvartyti indai su produktais. Ant grindų 1 m nuo krosnies ir 1,4m nuo sofos dalies matomos 0,38x0,l m plote kraujo dėmės. Prieš sofą kairėje pusėje matomos 0,5x0,5m plote kraujo dėmės toliau stovi fotelis ir sofos dešinėje pusėje matomos 0,8x0,6 m plote kraujo dėmės. Kitų nusikalstamos veikos požymių nematyti (t. 1., b. l. 24-26, 27-31).
Iš tarnybinio pranešimo dėl informacijos nustatyta, kad patikrinti V. Ž. blaivumą nebuvo galimybės, kadangi jis dėl patirtų sužalojimų greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į VšĮ Ukmergės ligoninė priėmimo skyrių, kur po apžiūros išgabentas į Vilniaus Lazdynų ligoninę (t. 1., b. l. 32-33).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 22 val. 29 mi., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), konfliktuoja pranešėjos sūnūs. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko pranešėja D. Ž., kuri paaiškino, kad namuose mušasi trys jos sūnūs. Užėjus į namus, kambaryje ant grindų rastas gulintis be sąmonės V. Ž., kitame kambaryje – A. Z., iš antro aukšto palėpės nusileido kitas brolis – O. Ž.. Kaip paaiškino pranešėja D. Ž., įvykio dieną jos visi trys sūnus vartojo alkoholį ir išgertuvių metu A. Z. kitas jo brolis, t. y. V. Ž., pradėjo įžeidinėti, vadindamas necenzūriniais žodžiais, dėl to tarp jų ir vyko muštynės. Konflikto metu kitas brolis O. Ž. bandė juos išskirti, tačiau jam to padaryti nepavyko. Įvykio vietoje 22 val. 45 min. A. Z. buvo sulaikytas, o V. Ž. greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežtas į ligoninę (t. 1., b. l. 35).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvitų nustatyta, kad A. Z. 2019 m. rugpjūčio 26 d., 00 val. 37 min. nustatytas 1,19 promilės neblaivumas, O. Ž. 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22 val. 57 min. nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, D. Ž. 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22 val. 56 min., nustatytas 0,00 promilių blaivumas (t. 1., b. l. 35).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad eskpertas R. L. susipažinęs su jam pateiktais V. Ž. medicininiais dokumentais ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad V. Ž. padaryta 7 cm ilgio žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir 2,5 cm ilgio žaizda nosies viršutinėje dalyje. Žaizdos padarytos paveiks kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 63-64).
Iš nutarimo sujungti ikiteisminius tyrimus nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. sujungti ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16597-19 ir 01-1-36699-19, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-16597-19, nes nusikalstamų veikų padarymu įtariamas vienas ir tas pats asmuo, t. y. A. Z. (t. 1., b. l. 7-8).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Šio nusikaltimo dalykas – svetimas turtas. Vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, o įsibraunama gali būti tiek įveikiant kliūtis (pavyzdžiui, išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pavyzdžiui, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).
Kaltinamieji G. G. ir A. Z. prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką, kurios metu, įsibrauta į nukentėjusiojo A. S. namą ir pagrobtas nukentėjusiajam priklausantis turtas. Kaltinamieji teisme papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. Nustatant jų nurodytas vagystės aplinkybes, remiamasi ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. S. parodymais. Nukentėjusysis parodė, kad atvykęs į sodybą pasigedo jam priklausančių daiktų. Nusikaltimo prieš nukentėjusįjį padarymo aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų K. M., R. A. paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai. Surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas faktines nusikaltimo įvykdymo aplinkybes. Nekyla abejonių, kad nusikalstamą veiką įvykdė kaltinamieji G. G. ir A. Z.. Abu kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai, kurių susitarimas buvo išreikštas iš anksto žodžiu A. Z. išreiškus pasiūlymą, o G. G. sutikus. Ta aplinkybė, kad vienas bendrininkas stuktelėjo alkūne duris, kad atšoktų užraktas, ir tokiu būdu įsibrovė ir įėjo į namo vidų, o kitas bendrininkas nešė ir krovė pavogtus daiktus į automobilio bagažinę, veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį įtakos neturi, kiekvienas vykdytojas kaip bendrininkas realizuoja dalį nusikaltimo sudėties požymių.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų G. G., A. Z. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jie pagrobė svetimą, A. S. priklausantį, turtą, įsibrovę į patalpą – A. S. namą, alkūne sudavus per lauko duris taip, kad atšoktų durų užraktas.
Atsižvelgdamas į kaltinamojo G. G. parodymus, jog jis bendrai su A. Z. įsibrovė į A. S. namą, nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokius jo parodymus patvirtino ir A. Z., teismas vertina, kad nėra surinkta pakankamai ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad vagystės metu G. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko nurodyta aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsni 2 dalyje, padarymo
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis A. Z. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 22 val. 00 min., konflikto metu būdamas neblaivus, broliui V. Ž. tyčia sudavė 5-6 smūgius rankomis į veidą ir galvą, t. y. tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam broliui V. Ž. fizinį skausmą bei padarė 7 cm ilgio žaizdą galvos plaukuotoje dalyje ir 2,5 cm ilgio žaizdą nosies viršutinėje dalyje. Jo parodymus patvirtino nukentėjusysis V. Ž., liudytoja D. Ž., kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Iš specialisto išvados matyti, kad padarytas sužalojimas padarytas galimai aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 63-64). Teismas, remdamasis aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu, vertina, kad A. Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Vadovaujantis BK 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, kiekvieno asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas apysunkis baigtas nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei į kaltinamojo asmenybę – G. G. teistas (t. 3., b. l. 63-67), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka (t. 3., b. l. 98-110), turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, gydytas psichiatrijos gydymo įstaigose, 2019 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje nurodyta, kad G. G. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, tačiau skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 3., b. l. 61), narkologinės įskaitos įrašų negauta. Siekdamas BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslų, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, į tai, kad ženkli žala nusikalstama veika nepadaryta, pavogti daiktai nukentėjusiajam grąžinti, atsižvelgęs į G. G. asmenybę, mano, kad jam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. G. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 40 MGL, tai yra, 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti G. G. BK 75 straipsnio nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu 2017 09 28 įstatymo Nr. XIII-653) ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad G. G. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. G. yra dirbantis, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, tačiau galimai dėl turimos diagnozės yra linkęs pasielgti neapgalvotai, spontaniškai, po nusikalstamos veikos ima gailėtis, kritiškai vertinti savo elgesį, todėl teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai turės didesnį motyvuojamą poveikį keisti gyvenimo būdą, nei realus laisvės bausmės atėmimas, galintis stumtelėti nusikaltusį jauną asmenį už visuomenės ribų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, skiriant įpareigojimus.
Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), abi veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) A. Z. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, už tyčinius nusikaltimus anksčiau ne kartą baustas laisvės atėmimo bausmėmis, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straispnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (A. Z. veikdamas tiesiogine tyčia su G. G., padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei savanaudiškais motyvais, taip pat padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, bei į kaltinamojo asmenybę – A. Z. teistas (t. 2., b. l. 93-99), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 73-92), turi galiojančių administracinių nuobaudų, gydytas psichiatrijos gydymo įstaigose, A. Z. šiuo metu nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su A. Z. dėl psichikos sveikatos būklės galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. A. Z. gali dalyvauti teismo procese. Priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimas nereikalingas (t. 2., b. l. 193-198), narkologinės įskaitos įrašų negauta. Bedarbis (t. 2., b. l. 71, 72), registravosi Užimtumo tarnyboje (t. 2., b. l. 70). Šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose. Nukentėjusysis A. S. kaltinamajam A. Z. atleido (t. 3., b. l. 160-161), su nukentėjusiuoju V. Ž. kaltinamasis susitaikė. Siekdamas BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslų, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į A. Z. asmenybę, vertina, kad kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant mažesnį už sankcijose numatytą vidurkį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. Z. skirtinos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. Z. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. Z. paskirta subendrinta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskiriant A. Z. galutinę subendrintą bausmę, kuri atliktina pataisos namuose.
Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas ir laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22 val. 45 min., iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., 15 val. 32 min., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai (t. 3., b. l. 19-20).
V. Kardomųjų priemonių taikymas
G. G. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 23 d. nutarimu (t. 3., b. l. 22-24) skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) 2019 m. birželio 27 d. nutarimu panaikinta (t. 3., b. l. 30-32).
A. Z. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. Ž. (t. 2., b. l. 27-28) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 23 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2., b. l. 29-30) panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
VI. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 203,48 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 69-70), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo V. Ž. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino pilnai, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo A. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 203,48 eurų turtinė žala.
2019 m. balandžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo K. Š. nutarimu A. S. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1., b. l. 121-122). Vogti daiktai rasti ir pagal pakvitavimą grąžinti A. S. (t. 1., b. l. 155), jis nurodė, kad pretenzijų neturi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas (t. 3., b. l. 160-161).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. G. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. G. skirtą 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme su 40 MGL, tai yra, 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda, dalinio sudėjimo būdu ir paskirti G. G. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 40 MGL, tai yra, 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda, kuri vykdoma atskirai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. G. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. G. skirti įpareigojimus:
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;
- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar liga;
- tęsti darbą, darbo praradimo atveju užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (darbo biržoje);
- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią G. G. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
A. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, A. Z. skirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. Z. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti A. Z. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį atliktos bausmės laiką ir laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., 22 val. 45 min., iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., 15 val. 32 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai
Bausmės pradžią A. Z. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 16 d.
A. Z. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. Ž. ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 203,48 Eur (du šimtus tris eurus, keturiasdešimt aštuonis euro centus) turtinės žalos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.