Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas V. M. pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad jo motina B. P. išsituokė seniai, turėjo tik vieną sūnų, todėl jis ir yra vienintelis mirusiosios įpėdinis. Prieš penkerius metus motiną ištiko insultas, dėl liekamųjų reiškinių ji pati negalėjo judėti, dėl to buvo nustatyta rūpyba. Pareiškėjui pradėjus dirbti, motina buvo gydoma slaugos ligoninėje. Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį motina (duomenys neskelbtini) testamentu paliko pareiškėjui. Apie testamentą jis žinojo, buvo jį matęs, tačiau į notarų biurą per trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinio neišprusimo, jam anksčiau nebuvo tekę tvarkytis analogiškais klausimais, artimų asmenų, kurie galėjo patarti, nebuvo. Nurodė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, sunku suplanuoti buvimo Lietuvoje laiką, darbo reikalais tenka ilgesniam laikui išvykti. Dėl šių priežasčių į notarą biurą kreipėsi pavėlavęs vieną dieną. Paaiškino, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena, jame deklaruota jo gyvenamoji vieta. Iki motinos mirties jame gyveno abu. Buto išlaikymu, priežiūra, eksploatavimo reikalais rūpinasi jis jau nuo motinos ligos pradžios, už butą moka visus komunalinius mokesčius. Nurodė, kad šiame bute gyvena pastoviai, motinos laidotuvėmis rūpinosi jis ir anūkė. Kitų asmenų, kurie galėtų priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, nėra.

Liudytoja A. L. parodė, kad yra pareiškėjo kaimynė, gyvena tame pačiame name kitos laiptinės pirmame bute. Pažinojo ir pareiškėjo motiną B. P., su ja bendravo. B. P. gyveno su sūnumi – pareiškėju, daugiau vaikų ji neturėjo, mirusiosios sutuoktinio nepažinojo. Po B. P. mirties bute liko gyventi pareiškėjas, niekur iš jo nebuvo išvykęs, pareiškėjas rūpinasi butu, jį tvarko, rūpinasi dėl namo renovacijos. Su B. P. testamento klausimais neteko bendrauti.

Liudytojas B. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo kaimynas, gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje. Pareiškėjas bute gyveno kartu su motina, gyveno tik dviese, nematė, kad lankytųsi daugiau asmenų. Mirus pareiškėjo motinai, laidotuvėmis rūpinosi sūnus. Po motinos mirties bute liko gyventi pareiškėjas, niekur iš jo nebuvo išvykęs, pareiškėjas rūpinasi butu, jį tvarko, rūpinasi namo renovacijos klausimais, už jį moka mokesčius. Pareiškėjas dirba vairuotoju, dėl to galėjo praleisti terminą palikimui priimti.

Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). (duomenys neskelbtini) nutraukta S. M. ir B. M. santuoka, po ištuokos B. M. paliekant P. pavardę (b.l. 33). B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1879, įrašas galioja nuo 1992 m. spalio 6 d. (b.l. 10). (duomenys neskelbtini) testamentu B. P. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat visą kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės ir kada beatsiras, paliko V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 35). Pareiškėjas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra B. M. (po ištuokos P.), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (b.l. 9). Prienų rajono I-ajo notarų biuro išduotame liudijime pažymėta, kad paveldėjimo byla po B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties nepradėta (b.l. 7). Taigi, po B. P. mirties atsiradęs palikimas CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta tvarka per tris mėnesius kreipiantis į notarą nebuvo priimtas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą priėmė pareiškėjas, nustatymo. Fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą, nustatymas lemtų jo teisę įgyti palikimą, t. y. paveldėti mirusiosios turtą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimas – tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007). Kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008).

Gyventojų registro tarnybos pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirė ištuokoje, vaikai – V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėja testamentu visą savo turtą mirties atveju paliko sūnui, t. y. pareiškėjui V. M. (b.l. 35). Pareiškėjas V. M. per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notarine tvarka palikimo taip pat neatsisakė priimti. Kitų įpėdinių, galinčių paveldėti mirusiosios turtą, nėra. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėjas iki motinos mirties gyveno kartus su B. P., motinai susirgus ją prižiūrėjo. Po motinos mirties pareiškėjas V. M. priėmė mirusiosios palikimą, jis ir toliau pasiliko gyventi motinos vardu registruotame bute, butu rūpinasi kaip savu, už teikiamas paslaugas moka mokesčius, rūpinasi gyvenamojo namo renovacija, už ją moka mokesčius. Pareiškėjui liko asmeniniai motinos daiktai, jais naudojasi kaip savais, (b.l. 11, 18-19). Nesant kitų įstatyminių įpėdinių pareiškėjas rūpinosi ir motinos laidotuvėmis. Tokias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai A. L. ir B. Ž.. Bylos duomenims pareiškėjas paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas mirusios motinos palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė - įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo pareiškime išdėstytas ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai, neturintys suinteresuotumo byloje, ilgą laiką buvę palikėjos kaimynais A. L. ir B. Ž., patvirtindami, kad pareiškėjas gyveno kartu su motina, ją prižiūrėjo, susirgus rūpinosi ja, tvarkėsi namuose, palaidojo motiną. Po motinos mirties pareiškėjas pasiliko gyventi motinai priklausančiame bute, naudojosi likusiais daiktais, mokėjo ir iki šiol moka mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, rūpinasi namo renovacija.

Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (esant surašytam testamentui, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant kitų įpėdinių) laikytina, kad pareiškėjas po motinos B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, kurie iš esmės sutapo su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo nurodytas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.