- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- eA-128-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01504-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- G. S., I. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. ir I. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai G. S. ir I. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. vasario 22 d. raštą Nr. A51-23368/22/20(3.3.15.4E-AD24) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją suprojektuoti laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), pareiškėjų turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti šio žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo, ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui.
2. Pareiškėjai taip pat prašė teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, gero administravimo ir atsakingo valdymo principams.
3. Pareiškėjai (mirusios pareiškėjos J. S. įpėdiniai) nurodė, kad yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą – žemę (duomenys neskelbtini). Tokia jų teisė yra neginčijamai patvirtina tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tiek atsakingų institucijų – NŽT ir Administracijos. Prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų B. S. ir M. S. žemę (duomenys neskelbtini) kaime buvo pateiktas beveik prieš 29 metus, o atsakingos institucijos yra pripažinusios pareiškėjų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų žemę, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesai iki šiol nėra užbaigti dėl už šiuos procesus atsakingų institucijų (NŽT ir Administracijos) nepagrįsto neveikimo. Teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų B. S. ir M. S. žemes įgijo J. S. paveldėjusi iš sutuoktinio B. S., mirusio (duomenys neskelbtini) B. S. buvo pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų B. S. ir M. S. žemę (duomenys neskelbtini) kaime. J. S. teikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sutuoktinio B. S. žemę 1991 m. gruodžio 11 d. Ji buvo pateikusi 2003 m. kovo 24 d. prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriame prašė ,,grąžinti visą laisvą neužstatytą žemę, likusią dalį suteikti naują sklypą“.
4. 2020 m. gegužės 6 d. pareiškėjos atstovas NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą dėl atkūrimo vykdymo buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime vyksta (yra tęsiamas), tačiau pareiškėjams iki šiol nuosavybės teisės į tenkančią dalį šiame buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nėra atkurtos. Šiuo prašymu pareiškėja NŽT prašė atlikti veiksmus ar pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimu, proceso eiga.
5. Pareiškėja 2020 m. liepos 30 d. NŽT pateikė pakartotinį prašymą, kuriame prašė suprojektuoti žemės sklypui prie (duomenys neskelbtini), servitutą, nustatyti tokį servitutą sandoriu ar imtis kitų būtinų priemonių, jog Administracija galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėja gavo NŽT 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakymą Nr. 49JS-260-(14.49.136 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime“, kuriame nurodyta, kad servitutai sandoriu nustatomi tik suformuotiems žemės sklypams. Pareiškėja atitinkamai 2021 m. vasario mėnesį su skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių ir po ilgai trukusio tyrimo Seimo kontrolierius tenkino minėtą skundą. Nepaisant to, Administracija priėmė Sprendimą, o jo pagrindu NŽT toliau nori vykdyti atkūrimą išmokant piniginę kompensaciją, nepriklausomai nuo to, kad yra laisvas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), kuris gali būti atkurtas pretendentams, tik jam reikia suprojektuoti privažiavimą.
6. Administracija žino apie laisvą žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), tačiau sąmoningai neatlieka jai pavestų funkcijų.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai skunde nepateikė jokių konkrečių nesutikimo su ginčo Sprendimu argumentų. Atsakovas šiuo atveju nebegali tęsti žemės sklypų projektavimo procedūros, o aktyvių veiksmų privalo imtis patys pareiškėjai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 106(1) punkte reglamentuota tvarka, kuria privaloma vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kai prie pareiškėjams grąžintino žemės sklypo nėra privažiavimo(-ų), taip pat nėra nustatyti kelio servitutai ir tai nurodoma Sprendime. Kadangi nėra išspręstas klausimas dėl privažiavimo kelio prie sklypo, buvo informuota, kad: „<..> kad iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau nėra (laisvos) neužstatytos, bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės“. Pareiškėjai neneigė ir neginčijo, kad prie pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo nėra privažiavimo, atitinkamai, byloje nėra ginčo, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl kelio servituto (-ų) nustatymo tam, jog pageidaujamas suprojektuoti žemės sklypas turėtų privažiavimą. Atsižvelgiant į tai, toliau būtina įvertinti teisės aktų nuostatas, reguliuojančias servitutų nustatymą.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjai skunde nurodė, kad žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), gali būti atkurtas pretendentams, tik jam reikia suprojektuoti privažiavimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, jog savo aktyviais veiksmais būtų inicijavę tokio privažiavimo kelio suformavimą ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad yra sudarytas sandoris su gretimų sklypų savininkais dėl servituto nustatymo ar ketinimo tokį sandorį sudaryti.
10. Nagrinėjamu atveju servitutas nebuvo nustatytas įstatymu ar teismo sprendimu, todėl yra du pagrindai, kuriais galėjo būti nustatyti servitutai – sandoriu arba administraciniu aktu.
11. Sprendime ir nurodyta, kad iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau nėra nepriskirtos valstybės išperkamai žemės. Vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, jeigu savininkai nesusitaria, servitutas nustatomas teismo sprendimu, taigi to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali tik daikto savininkas ar valdytojas. Atitinkamai, atsakovui nesant viešpataujančiojo daikto savininku ar valdytoju, jis neturi teisės ginti ne savo interesų ir siekti servituto nustatymo sandoriu.
12. Konkrečius servitutų nustatymo administraciniais aktais atvejus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas). Remiantis Žemės įstatymu, administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo 23 str. 1 d.), taigi atsakovas neturi kompetencijos servituto nustatyti administraciniu aktu, tokią teisę įstatymų leidėjas yra suteikęs NŽT. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 buvo patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 2 punkte išvardyti analogiški atvejai, kaip ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, kada nustatomi žemės servitutai.
13. Atsakovo vertinimu, net jei Taisyklės ir būtų taikomos projektuojant grąžintiną natūra žemės sklypą, dėl servituto nustatymo administraciniu aktu vis tiek nebūtų atsakinga Administracija, o kaip matyti iš Taisyklėse pateikiamų nuostatų, dėl servituto nustatymo administraciniu aktu turi būti gautas konkretaus subjekto prašymas, kuris teikiamas NŽT teritoriniam padaliniui. NŽT teritorinis padalinys priima sprendimą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu.
14. Pareiškėjams neišsprendus klausimo dėl patekimo į jų pageidaujamą sklypą, atsakovas negali būti pripažintas kaip neatlikęs Tvarka jam nustatytų pareigų ar kad sąmoningai neatlieka jam pavestų funkcijų.
15. Atsakovas Sprendime tinkamai išdėstė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi Sprendimą naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
16. Atsakovas pateikė papildomus duomenis apie Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2126 ir 2024 m. sausio 2 d. mero potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“. Taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pasikeitimus, pareiškėjai turėtų įrodyti, jog nepaisant pasibaigusios nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, jų reikalavimų tenkinimas sukels kokias nors realias teisines pasekmes. Priešingu atveju, tolimesnis šios bylos nagrinėjimas yra betikslis.
Atsiliepimas
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė dėl skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
18. NŽT nurodė, kad B. S. (miręs) yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir į buvusios savininkės M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (byla Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Remiantis Vilniaus miesto skyriuje saugomoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 548 esančia dokumentacija, nustatyta, kad B. S. 1992 m. birželio 26 d. mirė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro 2013 m. lapkričio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, mirus B. S., jo turtą paveldėjo ir teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgijo mirusiojo sutuoktinė J. S. ir mirusiojo sūnus I. S. (paveldėjimo teisės liudijimas taip pat buvo išduotas ir 1993 m. sausio 28 d.).
20. Taigi, pareiškėja (J. S.), kaip mirusio pretendento turtinių teisių perėmėja, turi teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese ir pagal įstatymo normas paveldėti pretendento vardu atkurtus sklypus ir / ar pinigines kompensacijas.
21. B. S. (miręs) yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), jam tenkantis atkurti žemės plotas yra 0,0853 ha ir į buvusios savininkės M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (byla Nr. (duomenys neskelbtini), kur jam likęs neatkurtas žemės plotas yra 0,0027 ha.
22. Institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu bei Tvarka. Nuosavybės teisių atkūrimo į rėžiniuose kaimuose turėtą žemę yra vykdomas Tvarkos 106(1) punkte nurodyta tvarka, t. y. natūra grąžinti žemės sklypai nustatyta tvarka grąžinami pretendentams, turintiems teisę į nuosavybės teisų atkūrimą į buvusiame rėžiniame kaime turėtą žemę, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jei pretendentai nesusitaria dėl žemės sklypų dalių pasidalinimo.
23. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2010-525/2015). NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimų dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Taigi, duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.
24. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimų dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Todėl tuo atveju, jei bus tenkintas pareiškėjų skundas ir bus pripažinta, kad Administracija yra įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą dėl veiksmų atlikimo, Administracijai nusprendus, kad buvusiame rėžiniame kaime yra galimas nuosavybės teisių atkūrimas, NŽT teritorinis padalinys galės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą rėžiniame kaime ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Kitu atveju, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos ir už iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą galės būti kompensuojama kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais.
25. Vadovaujantis CK, Žemės įstatymo 22 straipsniu ir Taisyklėmis, servitutai sandoriu nustatomi tik suformuotiems žemės sklypams. Vadovaujantis Tvarkos 106(1) punktu NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą nustatyti servitutus sprendžia tuomet, kai iš savivaldybės administracijos direktoriaus gauna patvirtintą detalųjį planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Taigi, nesant nustatyta tvarka suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, nėra ir objekto, dėl kurio būtų sudaromas sandoris dėl servituto nustatymo.
II.
26. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjų G. S. ir I. S. skundą atmetė.
27. Teismas nustatė šias aplinkybes:
27.1. Pareiškėjai (mirusios pareiškėjos J. S. įpėdiniai) yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą – žemę (duomenys neskelbtini).
27.2. Remiantis NŽT Vilniaus miesto skyriuje saugomoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 548 esančia dokumentacija, nustatyta, kad B. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro 2013 m. lapkričio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, mirus B. S., jo turtą paveldėjo ir teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgijo mirusiojo sutuoktinė J. S. ir mirusiojo sūnus I. S. (paveldėjimo teisės liudijimas taip pat buvo išduotas ir 1993 m. sausio 28 d.).
27.3. Pareiškėjai G. S. ir I. S., kaip pareiškėjos J. S. (mirusios (duomenys neskelbtini)) turtinių teisių perėmėjai, turi teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese ir pagal įstatymo normas paveldėti pretendento vardu atkurtus sklypus ir / ar pinigines kompensacijas.
27.4. B. S. (miręs) yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), jam tenkantis atkurti žemės plotas yra 0,0853 ha ir į buvusios savininkės M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (byla Nr. (duomenys neskelbtini), kur jam likęs neatkurtas žemės plotas yra 0,0027 ha.
27.5. NŽT vykdydama Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje priskirtas funkcijas, tam, kad būtų įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-67, 2015 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 49SDP-27-(14.49.23.), 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. 49SDP-93-(14.49.23.), 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. 49SDP-27-(14.49.23.), pakartotinai 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 49SDP-148-(14.49.23.) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą (šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius) su prašymu pateikti informaciją dėl galimybės (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje suprojektuoti sklypus grąžinimui natūra laisvoje (neužstatytoje) ir valstybės išperkamai žemei nepriskirtoje teritorijoje.
27.6. Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. 49JP-1567,,Dėl informacijos pateikimo apie buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją“ informavo, kad šiuo metu laisvoje žemėje yra suprojektuoti du papildomi natūra grąžinti žemės sklypai. Parengus šių sklypų kadastrinius matavimus, visa medžiaga nustatyta tvarka bus perduota Vilniaus miesto skyriui. Likusi žemė valstybės išperkama.
27.7. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 49SJ-260-(14.49.136E.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime“ informavo pareiškėją, kad vadovaujantis CK, Žemės įstatymo 23 straipsniu ir Taisyklėmis servitutai sandoriu nustatomi tik suformuotiems žemės sklypams ir kad vadovaujantis Tvarkos 106¹ punktu NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą nustatyti servitutus spręs tuomet, kai iš savivaldybės administracijos direktoriaus gaus patvirtintą detalųjį planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
27.8. Šioje byloje ginčijamu Raštu atsakovas informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose laisvoje (neužstatytoje) žemėje suprojektuoti visi grąžintini natūra žemės sklypai. Sklypų suformavimo dokumentai nustatyta tvarka perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių atkūrimo ir šių žemės sklypų grąžinimo natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise klausimus. Iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus pagal kompetenciją prašoma spręsti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Pareiškėja buvo informuota, kad tolimesnė nuosavybės teisių atkūrimo procedūra B. S. bus vykdoma atlyginant pinigais už likusį neatkurtą žemės plotą.
28. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad privažiavimo į žemės sklypą nėra, kuris, kaip nustatyta Tvarkos 106¹ punkte, turėtų būti suprojektuotas, arba suprojektuotas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Reikalavimas, kad prie žemės sklypo būtų privažiuojamasis kelias arba kelio servitutas, yra imperatyvus, taigi, pritartina atsakovo teiginiui, jog jis negali nepaisyti aplinkybės, kad prie grąžintino natūra žemės sklypo nėra privažiavimo ar kelio servituto.
29. Vadovaujantis CK, Žemės įstatymo 22 straipsniu ir Taisyklėmis servitutai sandoriu nustatomi tik suformuotiems žemės sklypams. Vadovaujantis Tvarkos 106(1) punktu NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą nustatyti servitutus sprendžia tuomet, kai iš savivaldybės administracijos direktoriaus gauna patvirtintą detalųjį planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pritarė atsakovo teiginiui, jog nesant nustatyta tvarka suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, nėra ir objekto, dėl kurio būtų sudaromas sandoris dėl servituto nustatymo. Todėl pareiškėjų reikalavimas dėl Rašto panaikinimo yra nepagrįstas.
30. Pareiškėjai šioje byloje ginčijo 2022 m. vasario 22 d. Raštą, kuriuo Administracija informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose laisvoje (neužstatytoje) žemėje suprojektuoti visi grąžintini natūra žemės sklypai. Sklypų suformavimo dokumentai nustatyta tvarka perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių atkūrimo ir šių žemės sklypų grąžinimo natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise klausimus. Taip pat informavo, kad iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra. Teismas vertino, kad šioje byloje nėra tiesiogiai taikomas Potvarkis ar jo dalis, todėl pareiškėjų prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Potvarkio atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, CK 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, gero administravimo ir atsakingo valdymo principams netenkintinas, nes nėra susijęs šia konkrečia administracine byla.
Žemesnės instancijos teismas
31. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad Administracija priėmė pagrįstą ir teisėtą Raštą. Teisinio pagrindo panaikinti Raštą remiantis pareiškėjų skundo argumentais nėra, todėl šis reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, atmestinas reikalavimas ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
32. Pareiškėjų skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.
III.
33. Pareiškėjai G. S. ir I. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.
34. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo kilusį ginčą ir neatsakė į esminius pareiškėjų keltus klausimus.
35. Pareiškėjai paaiškina, kad Administracija 2022 m. vasario 22 d. priėmė Sprendimą, o jo pagrindu NŽT toliau nori vykdyti atkūrimą išmokant piniginę kompensaciją, nepriklausomai nuo to, kad yra laisvas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), kuris gali būti atkurtas pretendentams, tik jam reikia suprojektuoti privažiavimą. Administracija žino apie laisvą žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), tačiau sąmoningai neatlieka jai pavestų funkcijų.
36. Viešojo administravimo subjektai – NŽT ir Administracija galėtų bendradarbiauti ir užtikrinti, jog pravažiavimas (ar kelio servitutas) atsirastų ir tokiu būdu pareiškėjams būtų grąžinama tai, kas iš jų protėvių buvo neteisėtai paimta. Nepaisant to, Administracija atsisako grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę, nurodydama, jog pirma žemės sklypas turi būti suprojektuotas, o tai yra NŽT funkcija pagal teisės aktų reikalavimus (Tvarkos 106(1) punktą). NŽT atsisako suprojektuoti žemės sklypą, nes nėra nustatyto pravažiavimo (servituto) į grąžintiną žemės sklypą. Visgi, servitutas, pasak institucijų, negali būti nustatytas, kol nėra suformuotas žemės sklypas. Taigi du viešojo administravimo subjektai tarpusavyje nebendradarbiauja.
37. Pareiškėjams neaišku, kokiu būdu jie turėtų išreikšti savo valią dėl servituto, jeigu Administracija nesuformuoja kadastro bylos, o viešpataujantis daiktas (žemės sklypas) neegzistuoja.
38. Pareiškėjai turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – ginčo dėl to nėra (tokia pareiškėjų teisė nėra ginčijama); žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini) yra laisvas ir neužstatytas, todėl į jį gali būti atkuriamos pareiškėjų nuosavybės teisės; Administracija turi pareigą bendradarbiauti su NŽT ir suprojektuoti įvažiavimą į šį žemės sklypą ir atlikti visus kitus, kaip viešojo administravimo subjektui, dalyvaujančiam nuosavybės teisių atkūrimo procese, priskirtus įgaliojimus; tiek teismai, tiek Seimo kontrolierius patvirtino, jog pirminė pareiškėja (vadinasi ir jos teisių perėmėjai – pareiškėjai) turi teisę į neužstatytą ir laisvą žemės sklypą. Akivaizdu, jog Administracija (ir NŽT) žino apie esantį laisvą ir neužstatytą žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), tačiau sąmoningai nevykdo pavestų funkcijų.
Žemesnės instancijos teismas
39. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia nuosavybės teisių atkūrimo natūra prioriteto principą. Teismas nurodo, kad egzistuoja laisva (neužstatyta) žemė, kuri negrąžinama dėl konkrečių aplinkybių – nesuformuoto kelio ar kelio servituto. Nepaisant to, nesigilina į pareiškėjų skundo motyvus ir pagrindinę problemą – kaip išspręsti institucijų tarpusavio nebendradarbiavimą. Teismas nesprendžia institucijų tarpusavio nebendradarbiavimo, ignoruoja nuosavybės teisių atkūrimo natūra prioriteto principą ir vietoje to priima formalų ir nemotyvuotą sprendimą – netenkinti pareiškėjų skundo.
40. Teismo sprendimas yra naikintinas kaip nemotyvuotas ir itin formalus, kadangi juo nėra pasiektas rezultatas – teisingumo užtikrinimas, priešingai, yra aptartos atskiros teisės normos ir prieita prie išvados, jog pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas nesigilino nei į tai, jog šis teisinis ad absurdum yra susiklostęs ne dėl pareiškėjų kaltės, o dėl viešojo administravimo subjektų tarpusavio nebendradarbiavimo ir nekompetencijos.
41. Teismas nesugebėjo atskleisti bylos esmės, didžiosios dalies argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, sprendimo motyvus pateikdamas itin lakoniškai ir formaliai.
42. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
43. Administracija nurodo, kad ginčijamo Rašto priėmimo metu žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini), buvo laisvas ir neužstatytas, tačiau teisės aktų reikalavimas, kad prie žemės sklypo būtų privažiuojamasis kelias arba kelio servitutas, yra imperatyvus, taigi teismas pagrįstai pritarė Administracijos pozicijai, jog Administracija negali nepaisyti aplinkybės, kad prie grąžintino natūra žemės sklypo nėra privažiavimo ar kelio servituto.
Žemesnės instancijos teismas
44. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią administracinę bylą įvyko teisinio reguliavimo pasikeitimų. 2023 m. birželio 29 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2126 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) buvo nustatyta, kad jei nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi būti priimamas mero sprendimas pripažinti, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės: „savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Šis sprendimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos turi būti pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos“ (Pakeitimo įstatymo 3 str. 3 d.).
45. Vadovaudamasis šia (ir kitomis) nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (Potvarkis), kuriuo nustatė, kad „Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas“ (Potvarkio 1.2 p.). Potvarkiu taip pat nustatė, kad „Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra“ (Potvarkio 1.3 p.). Potvarkio 2 punkte nustatyta, kad „žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas“.
Žemesnės instancijos teismas
46. Tos pačios dienos (2024 m. sausio 2 d.) raštu Nr. A51-396/24(3.3.2.29E-PAS) „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus mieste pabaigos“ Administracijos direktorius apie priimtą Potvarkį informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir NŽT. Raštu pasiūlyta NŽT „pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais“.
47. Taigi remiantis Pakeitimo įstatymu ir Potvarkiu nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos, pripažinta, kad daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje nėra, todėl atkūrimas turi būti vykdomas kitais būdais.
48. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini), yra laisvas ir neužstatytas, todėl į jį gali būti atkuriamos pareiškėjų nuosavybės teisės, atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
49. Administracija laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, išsamus, sprendime yra išdėstytas tiek teisinis, tiek faktinis situacijos vertinimas ir aptartos visos reikšmingos aplinkybės, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. NŽT atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Administracija priėmė pagrįstą ir teisėtą Raštą. Teisinio pagrindo panaikinti Raštą, remiantis pareiškėjų skundo argumentais, nėra.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
51. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 22 d. rašto Nr. A51-23368/22/20(3.3.15.4E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę“ (Raštas), teisėtumo.
52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė.
53. Pareiškėjų vertinimu, Regionų administracinis teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, įskaitant byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą.
54. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Raštu Administracija informavo NŽT Vilniaus skyrių, kad iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose laisvoje (neužstatytoje) žemėje suprojektuoti visi grąžintini natūra žemės sklypai. Sklypų suformavimo dokumentai nustatyta tvarka perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių atkūrimo ir šių žemės sklypų grąžinimo natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise klausimus. Taip pat informavo, kad iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra. Atsižvelgiant į tai, pažymėta, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus pagal kompetenciją prašoma spręsti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.
55. Šalių procesinių dokumentų turinys, pareiškėjų atžvilgiu iki skundžiamo Rašto priimtų administracinių sprendimų turinys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotas (kuriame galėtų būti formuojamas sklypas) yra, tačiau privažiavimo į plotą nėra, kuris turėtų būti suprojektuotas, arba suprojektuotas siūlomas nustatyti kelio servitutas.
56. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo ribų, pažymi, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde (skirtingai negu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) nebekelia klausimo dėl Potvarkio atitikties aukštesnės galios teisės aktams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo šiuo aspektu nevertins.
V.
57. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės veiklos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
58. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (Tvarka) 106 punkte be kita ko nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžina laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
59. Tvarkos 106¹ nustatant savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją yra įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš Nacionalinės žemės tarnybos kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos Nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje kartografinėje medžiagoje atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.
60. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, išaiškino, kad NŽT (paprastai) neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį NŽT nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo. Pagal funkcijų pasiskirstymą nuosavybės teisių atkūrimo procese iš esmės pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei turėtų atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius.
VI.
61. Pareiškėjai, siekdami, kad jų prašymas dėl žemės grąžinimo natūra būtų patenkintas, ginčija savivaldybės administracijos atsisakymą ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra, reikalauja atlikti kitus pagal kompetenciją priskirtus veiksmus. Pareiškėjai mano, kad Administracija turėtų įgyvendinti savo kompetenciją nuosavybės teisių atkūrimo srityje tokiu būdu, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plote būtų formuojamas sklypas užtikrinant prie jo privažiavimą.
62. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina, ar Administracijos 2022 m. vasario 22 d. raštas, kuriuo informuota, jog iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra, pažeidžia pareiškėjų teises bei teisėtus interesus atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu. Minėta, kad skundžiamas Raštas priimtas nustačius, kad rėžinio kaimo ribose laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotas (kuriame galėtų būti formuojamas sklypas) yra, tačiau privažiavimo į plotą nėra.
63. Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendindamas jam pagal Tvarkos 106¹ punktą priskirtą kompetenciją – suprojektuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas, privalo šią kompetenciją įgyvendinti taip kaip yra įtvirtinta šioje normoje, būtent žemės sklypas turėtų būti suprojektuotas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savo kompetenciją – suprojektuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas, nustatęs, kad negalima suformuoti sklypo atitinkančio minėtus reikalavimus (su galimu numatyti privažiavimu prie grąžintino natūra žemės sklypo), negali priimti pretendentui palankaus administracinio sprendimo, kitaip būtų priimtas neteisėtas, teisės aktų reikalavimams prieštaraujantis, sprendimas.
64. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apie aplinkybę, jog prie (duomenys neskelbtini) esantis laisvos neužstatytos žemės plotas nebus projektuojamas, nes nėra galimybės įrengti įvažiavimo, tuometinė pareiškėja buvo informuota Administracijos 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. 42198/30(2.14.2.12-ŽEM).
65. Pareiškėja 2020 m. liepos 30 d. NŽT prašė suprojektuoti žemės sklypui prie (duomenys neskelbtini), servitutą, nustatyti tokį servitutą sandoriu ar imtis kitų būtinų priemonių, jog Administracija galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėja gavo NŽT 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakymą Nr. 49JS-260-(14.49.136 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime“, kuriame nurodyta, kad servitutai sandoriu nustatomi tik suformuotiems žemės sklypams. Pareiškėja 2021 m. vasario mėnesį su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių.
66. Seimo kontrolierius 2022 m. sausio 12 d. pažyma Nr. 4D-2021/1-37 „Dėl J. S. skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ įpareigojo Administraciją informuoti NŽT, ar (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nebėra laisvos (neužstatytos) valstybės išperkamai žemei nepriskirtos žemės, natūra grąžintinos pretendentams į buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę.
67. Administracija, įgyvendindama Seimo kontrolieriaus 2022 m. sausio 12 d. pažymos Nr. 4D-2021/1-37 „Dėl J. S. skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ 44.3 papunkčio rekomendacijas, informavo NŽT apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nebėra laisvos (neužstatytos) valstybės išperkamai žemei nepriskirtos žemės, natūra grąžintinos pretendentams į buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę.
68. Tai, kad pareiškėjai suprato, jog prie (duomenys neskelbtini) esantis laisvos neužstatytos žemės plotas nebus projektuojamas, nes nėra galimybės įrengti įvažiavimo, patvirtina pareiškėjų dar 2020 m. liepos 30 d. prašymas NŽT suprojektuoti žemės sklypui prie (duomenys neskelbtini), servitutą.
69. Taigi, nors teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų skundžiamas Administracijos Raštas laikytinas turinčiu motyvavimo trūkumų, nes jame nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nebėra laisvos (neužstatytos) valstybės išperkamai žemei nepriskirtos žemės, natūra grąžintinos pretendentams į buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę, tai pareiškėjams nesutrukdė kreiptis į teismą ir minėtą Raštą skųsti, nurodant argumentus dėl servitutinio kelio nustatymo.
70. Atsižvelgiant į tai, Raštas laikytinas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą.
71. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nesant laisvos (neužstatytos) valstybės išperkamai žemei nepriskirtos žemės, natūra grąžintinos pretendentams į buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę, pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini), yra laisvas ir neužstatytas, todėl į jį gali būti atkuriamos pareiškėjų nuosavybės teisės, atmestini. Nagrinėjamu atveju atkūrimas gali būti vykdomas tik kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais.
72. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų G. S. ir I. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.