Kauno apygardos teismo nutartis

2023-05-16 · Civilinė byla Nr. eB2-872-921/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
eB2-872-921/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00373-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Jurgita Sujetienė (pirm.)
Atsakovas
Melnava
Suinteresuotas asmuo
V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-872-921/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00373-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11.
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Melnava“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir juridinio asmens vadovo atsakomybės taikymo, suinteresuoti asmenys V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Melnava“ (toliau – UAB „Melnava“ ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Oleg Drobitko, nutartis įsiteisėjusi.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjos vardu nemokumo administratorius Oleg Drobitko pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti UAB „Melnava“ bankrotą tyčiniu dėl buvusio įmonės vadovo V. M. tyčinių veiksmų (neveikimo).

3. Pareiškime nurodo, kad bendrovės bankrotas tyčiniu pripažintinas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi nemokumo administratorius, po jam perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo ir jų įvertinimo nustatė, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir galimai apgaulingai. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 8 straipsnio (toliau – FAĮ) 4 dalyje nustatyta, kad, kaip taisyklė, didžioji knyga ir grynųjų pinigų apskaitos registrai („kasos knyga“) turi būti pasirašyti įmonės vadovo. Nemokumo administratoriui nebuvo pateikti nei suvestinės apskaitos registras (Didžioji knyga), nei Didžiosios knygos sąskaitų planas. Administratoriui be nurodytų registrų sunku patikrinti finansinės atskaitomybės rinkinių pagrįstumą, o be minėtų apskaitos registrų tinkamai sudaryti finansinę atskaitomybę ir, atitinkamai, sumokėti mokesčius neįmanoma. Tai, kad buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai lėmė aplinkybę, jog negalima tinkamai nustatyti UAB „Melnava“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymi, kad kartu su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo įmonės vadovas pateikė teismui finansinės atskaitomybės rinkinį už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. (toliau ir – tarpinis balansas). Pagal šį tarpinį balansą ir 2021 metų balansą UAB „Melnava“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 34 620 Eur nuosavo kapitalo, tuo tarpu 2022 m. balandžio 15 d. įmonės nuosavas kapitalas jau sudarė – 40 709 Eur. Taigi, per 105 dienas 2023 metų UAB „Melnava“ nuosavas kapitalas sumažėjo 75 329 Eur (34 620 Eur plius 40 709 Eur) suma. Iš perduotų pirminės apskaitos dokumentų, nemokumo administratoriaus nuomone, negalima nustatyti ar toks nuosavo kapitalo sumažėjimas buvo pagrįstas. Tarpiniame balanse nurodyta, kad UAB „Melnava“ per vienerius metus turi gauti 51 875 Eur (debitoriniai įsipareigojimai). Nemokumo administratorius paprašė UAB „Melnava“ vadovo papildomų paaiškinimų dėl šios sumos pagrįstumo ir gavo šiuos dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą MLN 40 bendrai 30 555,53 Eur sumai (mokėtina suma 25 252,50 Eur) su aktais, sąskaita pasirašyta užsakovo; atliktų darbų aktus ir 2022 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą MLN 42 20 470,125 Eur sumai (nepasirašyti dokumentai); 2022 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą MLN 43 1 514,68 Eur sumai (nepasirašyta); 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą MLN 35 9 527,23 Eur bendrai sumai, 7 480,05 Eur mokėtina suma (nepasirašyta). UAB „Melnava“ vadovas negalėjo administratoriui paaiškinti, kokiu būdu ir kaip buvo apskaičiuoti darbai, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose Nr. 35, 42, 43, kokie darbuotojai atliko minėtus darbus, kad būtų galima bandyti šiuos pinigus prisiteisti iš užsakovų. Teismui buvo pateiktas UAB „Melnava“ debitorių sąrašas, kuriame nurodyta, jog iš viso debitoriniai įsipareigojimai sudaro 51 875,25 Eur. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ūkinės operacijos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose Nr. 35, 42, 43, įvyko, atitinkamai nuosavo kapitalo sumažėjimai turi dar pasikeisti į neigiamą pusę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į pareiškimą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo sprendimą byloje dėl BUAB „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VMI kontrolės veiksmai bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, kreditoriaus teisių pažeidimo vykdant bendrovės veiklą nebuvo nustatyta.

5. Atsiliepimu į pareiškimą dėl UAB „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu UAB „Melnava“ vadovas V. M. prašo pareiškimo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad VMI atsiliepime į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, jog kontrolės veiksmai bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, kreditoriaus VMI teisių pažeidimo, vykdant bendrovės veiklą, nebuvo nustatyta. Nepagrįstai nemokumo administratorius teigia, kad jam nebuvo perduoti nei suvestinės apskaitos registras Didžioji knyga, nei Didžiosios knygos sąskaitų planas. Pažymi, kad administratoriui buvo perduoti visi apskaitos dokumentai, taip pat ir suvestinės apskaitos registras bei Didžiosios knygos sąskaitų planas. Dokumentų perdavimas buvo įformintas priėmimo–perdavimo aktu, kurį teismui pateikė nemokumo administratorius. Iš nemokumo administratoriaus nebuvo gauta jokių žodinių ar rašytinių pastabų, kad trūksta dokumentų. Visi likę nesumokėti mokesčiai buvo nurodyti teismui pateiktuose kreditorių ir debitorių sąrašuose, todėl nesuprantami administratoriaus teiginiai apie negalimumą sumokėti mokesčius. Be to, šiuos duomenis galima pasitikslinti pas kreditorius. Pažymi, kad 2021 m. UAB „Melnava“ buvo pelningi, bet nuo 2022 m. užsakovai pradėjo nebemokėti pinigų pagal išrašytas sąskaitas faktūras, vengė atsiskaitymo. Be to, susidurta su sunkumais dėl situacijos rinkoje (Covid-19 ligos pandemija ir jos įtakota sudėtingesnė ekonominė situacija, pasikeitusi situacija statybos rinkoje, ypatingas statybinių medžiagų brangimas). UAB „Melnava“ pajamų negavo, todėl trūko apyvartinių lėšų, nebuvo galimybės greitai jų gauti, todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš UAB „Melnava“ 2022 m. balandžio 15 d. balanso matyti, kad per vienus metus mokėtini įsipareigojimai sudaro 92 656 Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. jie sudarė 53 196 Eur. Iš bankroto byloje esančio 2022 m. balandžio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės pardavimo pajamos buvo 479 204 Eur, grynasis pelnas 33 557 Eur. 2022 m. balandžio 15 d. įmonės pardavimo pajamos buvo tik 24 853 Eur, veiklos sąnaudos 74 539 Eur, grynasis nuostolis – 75 329 Eur. Atitinkamai dėl to kapitalas ir sumažėjo 75 329 Eur suma. Nepagrįstai nemokumo administratorius teigia, kad UAB „Melnava“ vadovas negalėjo administratoriui paaiškinti kokiu būdu ir kaip buvo apskaičiuoti darbai, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose Nr. 35, 42, 43, kokie darbuotojai atliko minėtus darbus, kad būtų galima bandyti šiuos pinigus priteisti iš užsakovų. UAB „Melnava“ vadovas paaiškino nemokumo administratoriui viską, ko šis klausė, be to, nemokumo administratoriui perduotos ir darbo sutartys iš kurių matosi, kurie darbuotojai atliko dažymo ar kitus darbus. Nemokumo administratorius galimai net nebandė pats išsiaiškinti aplinkybių dėl skolos. Dėl UAB „Citus construction“ neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros už gruodį paaiškino, kad šis užsakovas buvo pasirašęs ant akto ir neapmokėtos sąskaitos, jų originalai liko su darbų žurnalu. Šiuos originalus UAB „Melnava“ vadovas bandė atgauti, tačiau tai padaryti jam nepavyko. UAB „Citus construction“ neatsiskaitymą grindė paaiškinimu, kad buvo mažas likusių darbų kiekis ir jie nesumokėjo, nes bijojo, kad atsakovė negrįš užbaigti darbų. UAB „Conresta“ PVM sąskaitos faktūros MLN 40 apmokėjo tik pusę (10 000 Eur ką patvirtina banko išrašai). UAB „Conresta“ PVM sąskaitos faktūros MLN 42 ir 43 visai neapmokėjo, prisidengdama darbų vėlavimu ir darbų defektais. Administratoriui perduotuose dokumentuose pateikti susirašinėjimai su užsakovais. Minėtos PVM sąskaitos faktūros atspindi realias ūkines operacijas ir atliktus darbus, todėl nemokumo administratoriui nėra jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl piniginių lėšų priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nemokumo administratorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinti požymiai ir neįrodė, jog UAB „Melnava“ nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus. Pažymi, kad atsakovės vadovas nedisponuoja visais įmonės apskaitos dokumentais, nes jie perduoti nemokumo administratoriui, todėl negali jų pateikti teismui. Todėl pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėtų būti atmestas.

6. 2023 m. gegužės 15 d. teisme gauti papildomi UAB „Melnava“ nemokumo administratoriaus paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad suinteresuotas asmuo V. M. kartu su atsiliepimu į bylą pateikė sąnaudų detalizaciją už galimai 2022 m. Pažymi, kad šių duomenų nemokumo administratoriui neužtenka, kad įvertintų įmonės nemokumo priežastis. Neaišku, kodėl komandiruočių sąnaudas sudaro 8 398,49 Eur. Pirminiais duomenimis, 2022 m. BUAB „Melnava“ darbuotojai turėjo atlikti rangos darbus Lietuvoje. Taigi, siekiant tinkamai įvertinti ūkines operacijas, ar jos buvo racionalios, yra būtina perduoti nemokumo administratoriui Didžiąją knygą ir Didžiosios knygos sąskaitų planą, kas iki šiol nebuvo padaryta. Nemokumo administratoriui be nurodytų registrų sunku patikrinti finansinės atskaitomybės rinkinių pagrįstumą. Atlikus išrašomų sąskaitų analizę, paaiškėjo, kad esminis BUAB „Melnava“ klientas buvo Suir Engineering Limited. Laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. gruodžio 12 d. buvo išrašytos sąskaitos faktūros iš viso 306 078 Eur sumai ir apmokėtos. Suir Engineering Limited buvo mokus, pastovus klientas, nuolat papildantis BUAB „Melnava“ apyvartines lėšas. Tačiau nemokumo administratoriui nebuvo perduota jokia sutartis, pasirašyta su šiuo klientu. Nėra aišku, kodėl bendradarbiavimas su įmone Suir Engineering Limited toliau nebebuvo tęsiamas per BUAB „Melnava“. Nemokumo administratorius pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad nemokumo administratorius galimai neužklausė BUAB „Melnava“ debitorių (užsakovų) UAB „Citus Construction“ ir UAB „Conres LT“ dėl informacijos ir nepareiškė jiems pretenzijos. Paaiškina, kad nemokumo administratorius išsiuntė reikalavimą dėl apmokėjimo debitorei UAB „Citus Construction“ (pridedamas reikalavimas ir pašto siuntos kvitas) bei pareiškė ieškinį BUAB „Melnava“ debitorei UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) (pridedamas ieškinys). Nurodo, kad 2023 m. gegužės 12 d. buvo gautas UAB „Conres LT“ atsiliepimas į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1878-852/2023, kuriuo prašoma atmesti ieškinį dėl skolos priteisimo kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė turėjo atlikti darbus laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d., tačiau iki 2022 m. vasario 22 d. atliko tik pusę darbų, kurie buvo su esminiais trūkumais. Be to, nurodė, kad ieškovė nėra atlikusi dalies darbų, nors atliktų darbų aktuose šiuos darbus buvo nurodžiusi, kaip atliktus. UAB „Conres LT“ nurodė, kad 2023 m. vasario 22 d. ji nutraukė sutartį vienašališkai, taikė 8 934,51 Eur baudą, paskaičiavo 74 250 Eur delspinigius, taikė įskaitymą. Kadangi nebuvo perduoti visi dokumentai, nemokumo administratoriui yra sudėtinga pateikti atsikirtimus į UAB „Conres LT“ argumentus. Statybų darbų žurnalai arba jų perdavimą užsakovams patvirtinantys dokumentai nemokumo administratoriui taip pat perduoti nebuvo. V. M. kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė dalies statybų darbų žurnalo kopiją dėl objekto „Klevų namai“, Kaunas, Partizanų g. 34, kurio užsakovas UAB „Citus Construction“, tačiau nepateikė darbų žurnalo kopijos dėl „Žalgirio“ Arenos rekonstravimo projekto adresu Kaunas, K. M. pr. 50, užsakovė UAB „Conres LT“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl UAB „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintinas

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Melnava“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. rugpjūčio 7 d., įmonės direktorius V. M.. Pagrindine įmonės veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba.

8. Bankroto byla atsakovei iškelta 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi. Nemokumo administratoriumi paskirtas Olegas Drobitko.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

9. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-275-553/2023, 37 punktas).

10. Nemokumo administratorius bendrovės bankrotą prašo pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi nemokumo administratorius, po jam perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo ir jų įvertinimo nustatė, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir galimai apgaulingai.

11. Nagrinėjamu atveju buvusio bendrovės vadovo veiksmai (neveikimas), kuriais nemokumo administratorius grindžia reikalavimą dėl UAB „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju taikytinas JANĮ numatytas teisinis reguliavimas.

Dėl nemokumo momento

12. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Žemesnės instancijos teismas

13. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi UAB „Melnava“ iškelta bankroto byla. Bankroto byla inicijuota UAB „Melnava“ vadovo V. M. pareiškimu. Teismas iš ieškovės pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) nustatė, kad 2022 m. balandžio 15 d. atsakovės turto vertė sudarė 51 947 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos – 51 875 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 72 Eur), o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 92 656 Eur. 2022 m. balandžio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė 2022 metais patyrė 75 329 Eur nuostolių. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovė UAB „Melnava“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, atsakovė veiklos nevykdo ir atsakovės įsipareigojimų kreditoriams suma viršija atsakovės turimo turto vertę. Taigi, 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatyta, kad 2022 m. balandžio 15 d. duomenimis atsakovė buvo nemoki.

14. Iš byloje pateikto įmonės balanso, sudaryto už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., duomenų nustatyta, atsakovė turto turėjo už 99 246 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekė 64 662 Eur, t. y. įsipareigojimai kreditoriams neviršijo įmonės turimo turto vertės. Taigi, turimais duomenimis, nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė tapo nemoki anksčiau, nei nustatyta šios nutarties 13 punkte. To pareiškime neginčija ir nemokumo administratorius.

Dėl ginčo esmės

15. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

16. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas įstatymo nuostatas, yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

Dėl netinkamo atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, kaip tyčinio bankroto požymio (ne)buvimo

18. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius UAB „Melnava“ bankrotą prašo pripažinti tyčiniu vadovaujantis juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi nemokumo administratorius, po jam perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo ir jų įvertinimo nustatė, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir galimai apgaulingai.

19. Bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu šiuo pagrindu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20. Įvertinus iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 20 straipsnio normą ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią JANĮ 70 straipsnio normą, reglamentuojančias tyčinį bankrotą, matyti, kad esminių normų skirtumų, lemiančių tyčinio bankroto apibrėžties ir (ar) jų požymių skirtingą taikymą, nėra, todėl teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, vadovaujasi ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota galiojant ĮBĮ.

21. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nurodė, kad atsakovės vadovas jam neperdavė nei suvestinės apskaitos registro („Didžioji knyga“), nei Didžiosios knygos sąskaitų plano, be kurių, jo teigimu, sunku patikrinti finansinės atskaitomybės rinkinių pagrįstumą, o be minėtų apskaitos registrų – tinkamai sudaryti finansinę atskaitomybę ir, atitinkamai, neįmanoma sumokėti mokesčius. Nemokumo administratoriaus nuomone, tai, kad UAB „Melnava“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, lėmė aplinkybę, kad negalima tinkamai nustatyti UAB „Melnava“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

23. Atsakovės vadovas V. M. atsiliepime į pareiškimą dėl UAB „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad perdavė nemokumo administratoriui visus įmonės apskaitos dokumentus, taip pat ir suvestinės apskaitos registrą bei Didžiosios knygos sąskaitų planą. Visų dokumentų perdavimas vyko fiziniu būdu ir buvo įformintas įmonės dokumentų priėmimo–perdavimo aktu, kurį pateikė teismui nemokumo administratorius kartu su pareiškimu dėl tyčinio bankroto.

24. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. Įmonės dokumentų priėmimo–perdavimo aktu atsakovės vadovas V. M. pasirašytinai perdavė UAB „Melnava“ nemokumo administratoriui įmonės dokumentus. Kartu su teismui pateiktu minėtu aktu nemokumo administratorius nepateikė konkrečių perduotų dokumentų sąrašo ar jų kopijų, kad teismas galėtų nustatyti ar kartu su perduotais dokumentais buvo perduoti ir Didžioji knyga bei Didžiosios knygos sąskaitų planas. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nemokumo administratorius pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo V. M. kartu su atsiliepimu į bylą pateikė sąnaudų detalizaciją už galimai 2022 m. Tačiau šių duomenų nemokumo administratoriui neužtenka, kad įvertintų įmonės nemokumo priežastis. Nemokumo administratoriui neaišku, kodėl komandiruočių sąnaudas sudaro 8 398,49 Eur. Todėl, siekiant tinkamai įvertinti ūkines operacijas, ar jos buvo racionalios, yra būtina perduoti nemokumo administratoriui Didžiąją knygą ir Didžiosios knygos sąskaitų planą, kas iki šiol padaryta nebuvo. Nemokumo administratoriui be nurodytų registrų sunku patikrinti finansinės atskaitomybės rinkinių pagrįstumą. Be to, nemokumo administratorius pažymėjo, kad atlikus išrašomų sąskaitų analizę, paaiškėjo, kad esminis BUAB „Melnava“ klientas buvo Suir Engineering Limited. Laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. gruodžio 12 d. buvo išrašytos sąskaitos faktūros iš viso 306 078 Eur sumai ir apmokėtos. Suir Engineering Limited buvo mokus, pastovus klientas, nuolat papildantis BUAB „Melnava“ apyvartines lėšas. Tačiau nemokumo administratoriui nebuvo perduota jokia sutartis, pasirašyta su šiuo klientu. Nėra aišku, kodėl bendradarbiavimas su įmone Suir Engineering Limited toliau nebebuvo tęsiamas per BUAB „Melnava“.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas, įvertinęs nemokumo administratoriaus nurodytas aplinkybes, pažymi, kad nemokumo administratorius nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl jo manymu trūkstamų dokumentų pateikimo nemokumo administratorius būtų kreipęsis į atsakovės vadovą su papildomu užklausimu ir pareikalavimu juos pateikti, o atsakovės vadovas būtų atsisakęs juos pateikti arba nenurodęs priežasčių, kodėl negali minėtų dokumentų pateikti. Bendrovės vadovas atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad iš nemokumo administratoriaus nebuvo gauta jokių žodinių ar rašytinių pastabų, kad trūksta dokumentų. Be to, kartu su atsiliepimu į pareiškimą bendrovės vadovas pateikė papildomus įrodymus – sąnaudų detalizacijos kopiją, Darbų žurnalo kopiją, Rangos sutarties su UAB „Conresta“ kopiją, el. laiškų kopijas, kuriomis įrodinėja vykdytų darbų faktą, dėl kurių neapmokėjimo susidarė debitorinės skolos. Kartu nurodė, jog negali pateikti visų įmonės dokumentų, nes jie perduoti nemokumo administratoriui. Nustačius minėtas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad nemokumo administratoriaus nurodyti įmonės dokumentai jam būtų neperduoti ar paslėpti sąmoningai, siekiant galimai išvengti atsakomybės.

26. Nemokumo administratorius teigia, kad iš pateiktų įmonės dokumentų negalima tinkamai nustatyti UAB „Melnava“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

27. Kartu su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „Melnava“ vadovas pateikė teismui finansinės atskaitomybės rinkinį už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. Pagal šį tarpinį balansą ir praėjusių finansinių metų balansą UAB „Melnava“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 34 620 Eur nuosavo kapitalo, tuo tarpu 2022 m. balandžio 15 d. įmonės nuosavas kapitalas jau sudarė – 40 709 Eur. Sutiktina su nemokumo administratoriaus nurodytomis aplinkybėmis, kad per 105 dienas 2023 m. UAB „Melnava“ nuosavas kapitalas sumažėjo 75 329 Eur suma. Šį sumažėjimą atsakovės vadovas aiškina tuo, kad 2021 m. UAB „Melnava“ buvo pelningi, bet nuo 2022 m. užsakovai pradėjo nemokėti pinigų pagal išrašytas sąskaitas faktūras, vengė atsiskaitymo. Be to, susidurta su sunkumais dėl situacijos rinkoje: Covid-19 ligos pandemija ir jos įtakota sudėtingesnė ekonominė situacija, pasikeitusi situacija statybos rinkoje, ypatingas statybinių medžiagų brangimas. UAB „Melnava“ pajamų negavo, todėl trūko apyvartinių lėšų, nebuvo galimybės greitai jų gauti. Todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš UAB „Melnava“ 2022 m. balandžio 15 d. balanso matyti, kad per vienus metus mokėtini įsipareigojimai sudaro 92 656 Eur, kai 2021 m. gruodžio 31 d. jie sudarė 53 196 Eur. Iš bankroto byloje esančio 2022 m. balandžio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės pardavimo pajamos buvo 479 204 Eur, grynasis pelnas 33 557 Eur, o 2022 m. balandžio 15 d. įmonės pardavimo pajamos buvo tik 24 853 Eur, veiklos sąnaudos 74 539 Eur, grynasis nuostolis – 75 329 Eur. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti atsakovės vadovas kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikė duomenis apie sąnaudų detalizaciją, kur įeina darbo užmokestis, mokesčiai ir kt. Minėtos aplinkybės, atsakovės vadovo teigimu, ir lėmė ženklų kapitalo sumažėjimą. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovės vadovas nemokumo administratoriui pateikė: 2021 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą MLN 40 bendrai 30 555,53 Eur sumai (mokėtina suma 25 252,50 Eur) su aktais, kuri pasirašyta užsakovės vadovo; atliktų darbų aktus ir 2022 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą MLN 42 20 470,125 Eur sumai (dokumentai nepasirašyti); 2022 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą MLN 43 1 514,68 Eur sumai, kuri nepasirašyta; 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą MLN 35 9 527,23 Eur bendrai sumai, 7 480,05 Eur mokėtina suma (sąskaita nepasirašyta).

28. Nemokumo administratorius nurodė, kad UAB „Melnava“ vadovas negalėjo administratoriui paaiškinti, kokiu būdu ir kaip buvo apskaičiuoti darbai, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose Nr. 35, 42, 43, kokie darbuotojai atliko minėtus darbus, kad būtų galima bandyti šiuos pinigus priteisti iš užsakovų. Nemokumo administratoriaus nuomone, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ūkinės operacijos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose Nr. 35, 42, 43, įvyko.

29. Atsakovės vadovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nemokumo administratoriui perduotos darbo sutartys, iš kurių matosi kurie darbuotojai atliko dažymo ar kitus darbus. Dėl aplinkybės, kodėl išrašyta sąskaita neturi pasirašyto darbų perdavimo akto, atsakovės vadovas paaiškino, kad tai įvyko dėl užsakovo atsisakymo tą padaryti, nepaisant to, kad darbai buvo atlikti ir dalis parašų buvo surinkti darbų žurnale, kuris pateikiamas su atsiliepimu į pareiškimą.

30. Dėl UAB „Citus construction“ neapmokėtos 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros MLN 35 atsakovės vadovas paaiškino, kad šis užsakovas buvo pasirašęs ant akto ir neapmokėtos sąskaitos, bet jų originalai lieka su darbų žurnalu. Šiuos originalus atsakovės vadovas bandė atgauti, bet liko tik darbų žurnalas, kuris yra pasirašytas techninės priežiūros vadovo. UAB „Citus construction“ neatsiskaitymą grindė paaiškinimu, kad buvo mažas likusių darbų kiekis ir bijojo, kad atsakovė negrįš pabaigti darbų. Tuo tarpu nurodė, kad UAB „Conresta“ PVM sąskaitos faktūros MLN 40 apmokėjo tik pusę (10 000 Eur, ką patvirtina banko išrašai). Tokiu būdu UAB „Conresta“ skolą pripažino. UAB „Conresta“ PVM sąskaitos faktūros MLN 42 ir 43 visai neapmokėjo, prisidengiant darbų vėlavimu ir darbų defektais. Minėtas aplinkybes patvirtina atsakovės vadovo kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateiktas el. laiškais susirašinėjimas su UAB „Conresta“.

31. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti prekes, paslaugas, darbus ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, darytina išvada, kad, sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Taigi, vien tai, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo pasirašytos, nedaro jų negaliojančiomis ir nepaneigia ūkinių operacijų atlikimo. Kartu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros nebuvo pasirašytos dėl atsakovės vadovo netinkamo savo pareigų atlikimo, aplaidumo ar sąmoningo neveikimo.

32. Nustačius minėtas aplinkybes, teismas sutinka su atsakovės vadovo pozicija, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros, su debitoriais sudarytos sutartys, darbų žurnalai, susirašinėjimas su debitoriais yra pakankami įrodymai, kad nemokumo administratorius galėtų patikrinti debitorinių skolų pagrįstumą. Nemokumo administratoriui, kilus abejonių dėl debitorinių skolų, jis šiuo duomenimis galėjo patikrinti susisiekęs su įmonės debitoriais.

33. Nemokumo administratorius rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad išsiuntė reikalavimą dėl apmokėjimo debitorei UAB „Citus Construction“. Teismas iš pateikto pašto siuntos kvito nustatė, kad toks reikalavimas debitorei išsiųstas tik 2023 m. gegužės 10 d. Be to, nemokumo administratorius nurodė, kad yra pareiškęs ieškinį BUAB „Melnava“ debitorei UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“). Minėtas ieškinys teismui pateiktas 2023 m. balandžio 11 d.

34. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tiek reikalavimas debitorei UAB „Citus Construction“, tiek ieškinys debitorei UAB „Conres LT“ pareikšti jau po pareiškimo dėl UAB „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo teismui, t. y. po 2023 m. kovo 17 d. Nemokumo administratorius nepateikė duomenų, ar UAB „Citus Construction“ pripažino savo skolą UAB „Melnava“, ar ne. Iš pateikto UAB „Conres LT“ atsiliepimo į ieškinį dėl skolos priteisimo matyti, kad atsakovė su juo nesutiko, nurodė, kad ieškovė per nustatytą terminą atliko tik pusė darbų ir, kad, jie buvo atlikti su esminiais trūkumais, kad ieškovė į bylą pateikė klaidingą atliktų darbų aktą. Tačiau, teismo vertinimu, neišnagrinėjus nurodytos civilinės bylos iš esmės, UAB „Conres LT“ nurodytos atsiliepime aplinkybės šioje proceso stadijoje gali būti vertinamos tik kaip gynybinė pozicija, nesudaranti pagrindo daryti jokių išvadų dėl jų pagrįstumo.

35. Nemokumo administratorius nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nemokumo administratoriui neperdavė visų dokumentų, yra sudėtinga pateikti atsikirtimus į UAB „Conres LT“ argumentus. Be to, pažymėjo ir tai, kad statybų darbų žurnalai arba jų perdavimą užsakovams patvirtinantys dokumentai nemokumo administratoriui perduoti nebuvo. A. V. M. kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė dalies statybų darbų žurnalo kopiją dėl objekto „Klevų namai“, (duomenys neskelbtini), užsakovas UAB „Citus Construction“, tačiau nepateikė darbų žurnalo kopijos dėl „Žalgirio“ Arenos rekonstravimo projekto adresu (duomenys neskelbtini), užsakovė UAB „Conres LT“.

36. Teismas pažymi, kad nemokumo administratoriui manant, kad perduotų dokumentų nepakanka debitorinėms skoloms pagrįsti, jis turi visas galimybes kreiptis į UAB „Melnava“ vadovą dėl trūkstamų dokumentų ar paaiškinimų pateikimo. Tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtų ėmęsis tokių veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

37. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Melnava“ vadovo nemokumo administratoriui perduoti dokumentai sutrukdė nemokumo administratoriui nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, įmonės nemokumą sukėlusias priežastis. Kartu pažymėtina ir tai, kad pavieniai buhalterinės apskaitos trūkumai nereiškia, jog negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė vadovas geranoriškai bendradarbiavo su nemokumo administratoriumi, teikė jam prašomus dokumentus ir paaiškinimus. Be to, VMI atsiliepime į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, jog kontrolės veiksmai bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, kreditoriaus VMI teisių pažeidimo, vykdant bendrovės veiklą, nebuvo nustatyta.

38. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

39. Nagrinėjamu atveju nenustačius tyčinių ir sąmoningų suinteresuoto asmens V. M. veiksmų (neveikimo), kuriais būtų netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita, tam, jog nebūtų įmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, teismo vertinimu, nėra pagrindo nustatyti ryšio tarp suinteresuoto asmens veiksmų ir bendrovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo ir pripažinti UAB „Melnava“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tyčinio bankroto bylose, taikomos bendrosios CPK normos (I dalies XIII skyrius), reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Nagrinėjamu atveju, netenkinus pareiškimo dėl UAB „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. M. įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo patyrė 847 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo parengimą. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nurodant, kad jos priteisiamos iš UAB „Melnava“ bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Melnava“ prašymo pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Melnava“ bankrotą tyčiniu.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Melnava“, juridinio asmens kodas 304890488, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šią sumą sumokant iš administravimui skirtų lėšų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Sujetienė