Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-30 · Civilinė byla Nr. e2S-756-866/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
e2S-756-866/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01658-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
A. V., L. S.
Trečiasis asmuo
J. A., K. S., S. T.-K., S. L., J. M., V. K., N. P., G. M., S. R., L. T., R. K., L. Š., H. M., I. C., V. T., N. M., T. L., O. Š., N. S., L. Č., P. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-756-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01658-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.5.; 3.1.14.8.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovėms A. V., L. S., 334-ajai Vilniaus miesto Paškevič-Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – J. A., K. S., S. T.-K., S. L., J. M., V. K., N. P., G. M., S. R., L. T., R. K., L. Š., H. M., I. C., V. T., N. M., T. L., O. Š., N. S., L. Č., H. M., P. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų Vilniaus 334-osios likviduojamos Daugiabučių namų savininkų bendrijos, L. S. ir A. V. 1 858,36 Eur žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2­19163­862/2020 ieškovės 334-osios Vilniaus miesto Paškevič–Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį tenkino visiškai: priteisė solidariai iš atsakovų R. K. ir D. K. ieškovei 334-osios Vilniaus miesto Paškevič–Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijai 1 961,88 Eur skolą; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 961,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė ieškovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

3. Ieškinyje detalizuodama nurodytoje byloje teismų padarytas išvadas, pateikdama susiklosčiusios situacijos vertinimą, teigia, kad per 2014 m. – 2020 m., jai kaip buto Nr. 9 savininkei padaryta 1 858,36 Eur žala dėl neteisingai apskaičiuotų mokesčių už šaltą ir karštą vandenį, gyvatuką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-27071-996/2022 ieškovė reiškė analogišką ieškinį atsakovams A. V., L. S., 334-ajai Vilniaus miesto Paškevič-Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijai, prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovių 1 858,36 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau 2022 m. lapkričio 10 d. ieškinį atsisakyta priimti, konstatavus, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

6. Atsižvelgiant į nurodytoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad 334-oji Vilniaus miesto Paškevič-Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrija savo įstatuose yra nusistačiusi ginčų nagrinėjimo tvarką, kuria ieškovė nepasinaudojo.

7. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė prideda 2021 m. gegužės 31 d. raštą, adresuotą 334-osios Vilniaus miesto Paškevič-Ciotkos gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkei Dėl padarytos žalos atlyginimo (atkreiptinas dėmesys į jame nurodomą datą – 2021 m. gegužės 31 d., nors Priskaičiuotų mokesčių patikrinimo aktas, kuriuo remiantis ieškovė skaičiuoja žalos dydį, parengtas tik 2022 m. birželio 1 d.), tačiau, teismo vertinimu, šis raštas nepatvirtina, kad ieškovė yra pasinaudojusi galimybe ginčui spręsti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, kitų įrodymų, kad dėl ieškiniu keliamų reikalavimų ieškovė kreipėsi į bendriją ir ginčas tarp jų buvo išnagrinėtas bendrijos įstatuose nustatyta ikiteismine tvarka ieškovė nepateikė.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantė (ieškovė) D. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmos instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

9. Apeliantė nurodo, kad kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020). Tuo tarpu, 334-ajai DNSB priklauso 3 namai, kiekvienam name yra 22 butai, t. y. iš viso 66 ir bendrijos narių skaičius sudaro 47 asmenis. Taigi, minėtos bendrijos narių yra mažiau negu šimtas, taip pat 334-osios DNSB įstatuose nėra nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka, ginčus nagrinėjantis organas, t. y. ginčų nagrinėjimo komisija arba ginčus nagrinėjantis asmuo bei jų skyrimo taisyklės.

10. Apeliantės nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje dalyje netinkamai taikė DGNKPPSBĮ nuostatas, neįvertino, jog ginčų nagrinėjimo organo rinkimų minėtoje bendrijoje nebuvo, taip pat ir bendrijos įstatuose nėra numatyta ginčo nagrinėjimo organo rinkimo tvarkos.

11. Be to, teismas be pagrindo konstatavo bendrija savo įstatuose yra nusistačiusi ginčų nagrinėjimo tvarką, t. y. pagal įstatų 53 punktą, bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus ir kitus paklausimus bendrijos pirmininkas (valdyba) išnagrinėja ir atsakymą pateikia per 10 darbo dienų. Anot apeliantės, nurodyta nuostata vertintina kartu su įstatų 54 punktu, nustatančiu, kad nepavykus išspręsti ginčo arba ginčo šalims nevykdant pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka, bei DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, nustatančia kad ginčus nagrinėjanti komisija arba asmuo yra renkami visuotiniame bendrijos narių susirinkime, ir rinkimo tvarka turi būti aprašoma bendrijos įstatuose. Tuo tarpu, šiuo atveju, ginčo komisijos rinkimų nebuvo ir toks klausimas visuotiniame susirinkime svarstomas nebuvo, bei nėra visuotinio susirinkimo protokolo, kuris patvirtintų, jog bendrijos pirmininkas tuo pačiu yra ginčų su bendrija nagrinėjantis organas.

12. Apeliantės nuomone, teismas be pagrindo rašymo apsirikimus ieškovės 2021 m. gegužės 31 d. rašte, vertino kaip netinkamą pasinaudojimą ikiteismine tvarka, juolab, kad specialių reikalavimų tokiam pareiškimui įstatymas nenustato.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia naujus rašytinius įrodymus: teismo nutartį, ekrano nuotrauką, pašto siuntos duomenis.

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Nagrinėjamu atveju, apeliantė niekaip nepagrindžia CPK 314 straipsnių nustatytų išimčių taikymo, todėl kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai nepriimami ir apeliacinės instancijos teismo nevertinami.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

19. Kaip teisingai pažymima atskirajame skunde, kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje, sprendžiant dėl ikiteisminės tvarkos privalomumo, yra pažymėta, kad jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi tiek tuo atveju, kai DGNKPPSBĮ nustato privalomą ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą (sudarymą), tiek ir tuo atveju, kai nustato tik tokią galimybę, o bendrija savo įstatuose įtvirtina ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą (sudarymą), ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, 19-20 punktai).

20. Teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovės ieškinį dėl nepasinaudojimo ikiteismine tvarka, jau buvo atsisakyta priimti. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-64-340/2023 konstatavo, kad bendrijos įstatuose įtvirtinta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, o ši aplinkybė buvo nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2307-340/2022, kurioje nurodyta, kad pagal 334-osios bendrijos įstatų 53–55 punktais, bendrija numatė išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pagal Bendrijos įstatų 53 punktą bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus bendrijos pirmininkas (valdyba) išnagrinėja per 10 darbo dienų.

21. Nors apeliantė, atskirajame skunde apeliuoja į tai, kad nėra duomenų apie bendrijos pirmininko, kaip ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą, tačiau kaip minėta, teismų sprendimais nustatyta, kad ginčus nagrinėjantis organas yra įtvirtintas Bendrijos įstatuose, o tai lemia išvadą, kad tiek pagal apeliantės nurodomą teisinį reguliavimą, tiek pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra privaloma. Todėl, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas prievolę pasinaudoti ikiteismine tvarka, padarė teisiškai neteisingas išvadas, laikytini nepagrįstais.

22. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovės pateikto 2021 m. gegužės 31 d. pranešimo Bendrijai dėl žalos atlyginimo, kuriuo ji reikalauja grąžinti permokėtą sumą. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliante, kad jos pateiktas pranešimas turėtų būti vertintinas kaip pagrindžiantis tinkamą pasinaudojimą ikiteismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žalos dydis grindžiamas 2022 m. birželio 1 d. aktu, tuo tarpu pateiktame pranešime nurodoma data 2021 m. gegužės 31 d. Dėl nurodytų priežasčių, teismas pateiktų įrodymų nevertino kaip pagrindžiančių tinkamą pasinaudojimą ikiteismine tvarka. Su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Nekvestionuojant ieškovės nurodomos aplinkybės, dėl galimos rašymo apsirikimo klaidos, tačiau pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų pagrindžiančių aptariamo pranešimo atsakovei pateikimą, todėl nėra pagrindo iš esmės nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė