- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-903-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2798-1070/2019 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. Š. ir E. Š. išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki jiems sueis 18 metų nustatant, kad vaikams priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 22 mėnesius po 200 Eur, iš viso po 4400 Eur kiekvienam vaikui; priteisti iš atsakovo ieškovei po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 1 d. iki abu vaikai taps pilnamečiai; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei Š. pavardę, atsakovui Š. pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – D. Š. ir E. Š.. 2012 m. liepos 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (įrašo Nr. 147). Po santuokos sudarymo su atsakovu toliau bendrai tvarkė šeimos reikalus, rūpinosi vienas kitu, tarp šalių nekildavo didesnių barnių ar nesutarimų. Prieš dvejus su pusę metų šalių tarpusavio santykiuose prasidėjo nesutarimai. Tuo metu pablogėjo ieškovės sveikata – dėl stiprių skausmų negalėdavo miegoti naktimis. Ieškovė iš atsakovo nesulaukdavo supratimo, jis sakydavo, kad ieškovė meluoja, nes nenori eiti į darbą. 2017 m. atsakovas ieškovę su vaikais paliko ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Nuo 2017 m. sausio mėnesio ieškovė vaikus išlaiko viena, be jokios atsakovo pagalbos. 2017 m. vasario mėn. ieškovei buvo diagnozuota onkologinė liga. Šalys vienerius metus ir dešimt mėnesių kartu negyvena, nepalaiko šeimyninių ryšių ir praktiškai nebendrauja. Ieškovės nuomone, atsakovas nevykdė CK numatytų sutuoktinio pareigų, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Vaikai nuo 2017 m. gyvena su ieškove, atsakovas ne tik vaikų neišlaiko, bet su jais visai nebendrauja. Ieškovė vaikams su atsakovu bendrauti netrukdo ir ateityje netrukdys. Atsakovas gali su vaikais bendrauti neribojant nei jų bendravimo laiko, nei jo trukmės, todėl nėra būtina nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos. Kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 400-500 Eur, todėl atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui turėtų skirti po 200 Eur per mėnesį. Atsakovas nuo 2017 m. sausio 1 d. neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 22 mėnesius po 200 Eur, iš viso po 4400 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovės nuomone, atsakovas kaip sutuoktinis turėtų prisidėti ne tik prie vaikų, bet ir prie ieškovės išlaikymo, kadangi ji serga.
3. Atsakovas teismo prašė nustatyti, kad ieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra teismingi Lietuvos Respublikos teismams ir šiuos ieškinio reikalavimus palikti nenagrinėtus; bylą dėl santuokos nutraukimo pagal teritorinį teismingumą perduoti Klaipėdos apylinkės teismui. Kadangi ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, laikytina, jog byla susijusi su tėvų pareigomis, todėl teismingumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis. Reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė yra ta, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis). Kadangi ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, jis priklauso Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcijai. Iš byloje pateiktų įrodymų, taip pat atsižvelgiant į Išlaikymo reglamento 3 straipsnio 1, b punktus, akivaizdu, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra įgijusi nuolatinį pobūdį, nes šioje valstybėje vaikai yra integravęsi į socialinę ir šeiminę aplinką, Jungtinėje Karalystėje auga, lanko ugdymo įstaigas, ten yra ieškovės gyvenamoji bei darbo vietos, o duomenų, kad šalių vaikai su Lietuva turėtų esminį ryšį, byloje nėra. Ieškovė klaidingai nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Kauno m. Pastovi atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos r., todėl byla dėl santuokos nutraukimo tūri būti nagrinėjama pagal atsakovo gyvenamąją vietą Klaipėdos apylinkės teisme.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi perdavė ieškovės ieškinio reikalavimus nutraukti santuoką esant sutuoktinio kaltei bei priteisti ieškovei išlaikymą Klaipėdos apylinkės teismui. Paliko nenagrinėtus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo vaikams. Išaiškino ieškovei, kad ji su paliktais nenagrinėtais ieškinio reikalavimais turi kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą.
5. Nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas Lietuvoje, todėl sprendžiant klausimą dėl ieškinio, kuriuo siekiama nutraukti santuoką, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti išlaikymą vaikams bei ieškovei teismingumo, taikytinas reglamentas ,,Briuselis II bis“ bei Išlaikymo reglamentas. Byloje nustačius, kad atsakovas turi Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri yra Klaipėdos rajone, kad ieškovė su vaikais gyvena užsienyje, teismas padarė išvadą, jog ieškinio teismingumas negali būti nustatomas pagal Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnį. Dėl to, vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies „b“ punktu, CPK 381 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei teismingas atsakovo gyvenamosios vietos teismui – Klaipėdos apylinkės teismui. Atsakovas pateikė byloje prašymą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad ieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo teismingi Jungtinės Karalystės teismu, tokiu būdu aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšdamas nesutikimą su ieškinio reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nagrinėjimu Lietuvos teismuose. Be to, atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad ieškovė buvo kreipusi dėl išlaikymo priteisimo E. Š. iš atsakovo Jungtinėje Karalystėje 2017 m. Nesant vienos iš būtinų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų (t. y. atsakovo sutikimo nagrinėti ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santuokos nutraukimo byloje), teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neteismingas Lietuvos teismams. Padarė išvadą, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje neteismingas Lietuvos teismams, todėl šie reikalavimai palikti nenagrinėtais (reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, Išlaikymo reglamento 3 straipsnio „d“ punktas, CPK 782 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei, teismas laikė reikšminga aplinkybę, jog bendroji jurisdikcija pagal Išlaikymo reglamentą nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą. Tarp šių dviejų jurisdikcijos pagrindų nėra jokios hierarchijos, todėl jie konkuruoja tarpusavyje. Pažymėjo, kad atsakovas, pasisakydamas dėl ginčo, susijusio su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymu jiems priteisimo, nenurodė, kad ir ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo yra teismingas Jungtinės Karalystės teismams, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo ieškovei priteisimo turi būti nagrinėjamas toje pačioje byloje, kaip ir santuokos nutraukimo klausimas. Dėl to Klaipėdos apylinkės teismui perdavė nagrinėti ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ieškovei priteisimo (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio „a“, „c“ punktai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovės ieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo vaikams buvo palikti nenagrinėti, nutariant nagrinėti šiuos reikalavimus teisme Lietuvoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija) jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmens statusu susijusias bylas (pvz., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Išlaikymo reglamentas ieškovei suteikia galimybę pasirinkti, kur bus keliama vaikų išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo byla. Teikdama ieškinį ieškovė pasirinko atsakovo (skolininko) dabartinės gyvenamosios vietos valstybę – Lietuvą. Ieškovė, atsakovas ir jų vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, lietuvių kalba jiems yra gimtoji. Vaikai dažnai lankosi Lietuvoje ir su Lietuva turi labai glaudų ryšį. Atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl Lietuvos teismai turi sąlygas tinkamai įvertinti atsakovo finansinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan.) ir galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą vaikams, operatyviai išreikalauti, surinkti visus bylos išnagrinėjimui reikalingus įrodymus.
6.2. Ieškovė, vadovaudamasi ekonomiškumo, koncentruotumo principais pasirinko tiek santuokos nutraukimo, tiek vaikų išlaikymo bei kitus susijusius reikalavimus spręsti Lietuvos teismuose. Nagrinėjant vaikų išlaikymo klausimus Lietuvoje, bus paprastesnis teismo sprendimo vykdymas: Lietuvoje užteks gauti vykdomąjį raštą ir perduoti jį antstoliui.
6.3. Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija šiuo atveju labiausiai atitinka vaikų interesus. Sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma jį turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.
6.4. Nėra išspręstas Išlaikymo reglamento tolimesnio (ne)taikymo Jungtinėje Karalystėje klausimas. Dėl neaiškių ES piliečių gyvenimo Jungtinėje Karalystėje sąlygų po Brexit, ieškovė svarsto galimybę su vaikais grįžti gyventi į Lietuvą. Atsakovas, pateikdamas prašymą dėl jurisdikcijos, norėjo kiek įmanoma ilgiau užvilkinti išlaikymo vaikams mokėjimą, žinodamas, kad bylinėjimasis Jungtinėje Karalystėje ypatingai pasunkės dėl artėjančio Brexit. Jungtinės Karalystės teismui bus sudėtinga surinkti informaciją apie atsakovo pajamas, tinkamai įvertinti jo turtinę padėtį. Vaikų išlaikymo klausimus nagrinėjant Jungtinėje Karalystėje, šio valstybės priimto teismo sprendimo vykdymas Lietuvoje bus apsunkintas papildomomis procedūromis, išlaidomis vertimams, teismo sprendimo apostilizavimui ir kt.
6.5. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie ankstesnį ieškovės kreipimąsi dėl išlaikymo priteisimo E. Š. iš atsakovo Jungtinėje Karalystėje 2017, tokie įrodymai nebuvo pateikti. Pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje nevyksta jokie teisminiai procesai dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, Jungtinėje Karalystėje nėra anksčiau priimtų teismo sprendimų vaikų išlaikymo klausimais.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (Reglamento „Briuselis II Bis“ 8 straipsnis). Kadangi ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ieškovė pripažino, kad reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.
7.2. Reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 11 punkte nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Teismai, turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis II bis“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau – Išlaikymo reglamentas). Pagal šio reglamento 3 straipsnio nuostatas, jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Tais atvejais, kai skirtingi teismai nagrinėja santuokos nutraukimo bylą ir bylą dėl tėvų pareigų, reikalavimas dėl išlaikymo turi būti keliamas ne santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiame teisme, o tėvų pareigų klausimą sprendžiančiame teisme (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimo byloje A v. B., C-184/14, ECLI:EU:C:2015:479, 43 punktas). Nėra ginčo, kad šalių santuokos nutraukimo byla turi būti nagrinėjama Lietuvos teismo, o klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos sprendžiamas Jungtinėje Karalystėje, dėl ko akivaizdu, kad klausimas dėl vaikų išlaikymo taipogi turi būti priskiriamas Jungtinės Karalystės teismų kompetencijai.
7.3. Atsakovas 2019 m. vasario 28 d pateikė Jungtinės Karalystės Vaikų išlaikymo tarnybos 2017 m. gegužės 24 d. raštą, kuriame pateikta informacija patvirtina, kad ginčas dėl šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo jau yra išnagrinėtas Jungtinės Karalystės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nebuvimo ir Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Teismas, spręsdamas tarptautinio šeimos bylos teismingumo klausimą, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio, vadovaujasi ES teisės šaltiniais: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – ir reglamentas „Briuselis II bis“), ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamentas).
11. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismui automatiškai nereiškia šio teismo galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2016; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).
12. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta (dėl šios aplinkybės nėra ginčo), kad ieškovės ir šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Jungtine Karalyste), dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą teismingumo spręstina remiantis Išlaikymo reglamente nustatytomis taisyklėmis.
13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, neteismingas Lietuvos teismams (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio „d“ punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši išvada yra teisiškai nepagrįsta.
14. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Taigi, šioje normoje įtvirtintos alternatyvios sąlygos jurisdikcijai nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas.
15. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali būti grindžiamas:
15.1. Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktu, nes nustatyta, kad ieškovės ir vaikų įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje;
15.2. Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktu, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl asmens statuso;
15.3. Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktu, nes, remiantis teismo valstybėje (Lietuvos Respublikoje) galiojančiomis teismingumo taisyklėmis (nagrinėjamu atveju – taikytinu reglamentu „Briuselis II bis“), Lietuvos Respublikos teismai neturi teisės nagrinėti su tėvų pareigomis susijusių reikalavimų.
16. Tačiau atsižvelgus į tai, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri nustatyta Lietuvoje (Klaipėdos rajone), pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas, t.y. bylas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
17. Kartu pažymėtina, kad tarp reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra hierarchijos ar subordinacijos santykio. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 11 punkte, vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja teismo negalėjimo nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip. Šiuo požiūriu Išlaikymo reglamento nuostatų analizė nepatvirtina, kad reikalavimo dėl išlaikymo ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas būtų neatsiejamas nuo reikalavimo dėl tėvų pareigų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) teismingumo.
18. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, panaikintina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingi Klaipėdos apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismui 2019 m. vasario 28 d. nutartimi perdavus ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimus nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės bei priteisti išlaikymą, pareikštus atsakovui A. Š., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais principais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo teismingi taip pat perduotini Kauno apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.
19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti argumentai (dėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų, dėl paprastesnės teismo sprendimo vykdymo tvarkos Lietuvoje, dėl tolimesnio Išlaikymo reglamento (ne)taikymo Jungtinėje Karalystėje) nėra teisiškai reikšmingi, todėl neanalizuotini. 2019 m. vasario 28 d. atsakovo į bylą pateikta niekieno nepasirašyta Jungtinės Karalystės Vaikų išlaikymo tarnybos pažymos kopija dėl vaiko išlaikymo išmokos apskaičiavimo 2017 metais nepatvirtina, jog byla dėl šalių vaikų išlaikymo yra nagrinėjama ar išnagrinėta Jungtinės Karalystės teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo palikti nenagrinėti. Klausimą išspręsti iš esmės ir nustatyti, kad šie reikalavimai teismingi Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, pareikštų atsakovui A. Š., priėmimo klausimą perduoti spręsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.