Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo E. M. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo D. K. ir E. L. atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei su Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. vasario 2 d. ir bausmės laikas pagal ankstesnį nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo V. B.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo E. M. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

D. M. į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį.

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir, pritaikius BK 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, jis įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei tęsti mokslą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Iš nuteistųjų A. M., D. M. ir R. Ž. solidariai priteista nukentėjusiesiems D. K. 539,66 Eur, E. L. 30 Eur turtinei žalai atlyginti, A. K. – 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo E. L. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Iš nuteistųjų D. M. ir R. Ž. solidariai priteista nukentėjusiajam E. M. P. 2 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo R. Ž. kratos metu paimti 11,43 Eur nukreipti žalos atlyginimui.

Apeliaciniai skundai dėl D. M. ir A. M. nuteisimo negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. M. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais M. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu savo ir kitų bendrininkų naudai, įgijo svetimą turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1.1. 2016 m. liepos 12 d. apie 14 val. 30 min., tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikęs M. pataisos namuose, iš abonentinio Nr. XXXX, paskambino į nukentėjusiojo E. M. P. telefono Nr. XXXX ir prisistatė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato valdybos Antrojo skyriaus kriminalistu, apgaulės būdu, teigdamas, kad tiria stambaus mąsto piniginių banknotų padirbinėjimo bylą, nurodė padiktuoti namuose turimų banknotų serijas ir numerius. Tą pačią dieną 15 val. 58 min., R. Ž. į savo mobiliojo ryšio telefoną abonentiniu Nr. XXXX iš tyrimo metu nenustatyto asmens, veikusio M. pataisos namuose, kuris naudojosi abonentiniu Nr. XXXX, gavo SMS pranešimą su tekstu „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną apie 16 val. 45 min., D. M. ir R. Ž. automobiliu ,,V“, valst. Nr. XXXX, kurį vairavo R. I., nuvyko į J. miestą, kur D. M. kalbėdamas R. Ž. MRT abonentiniu Nr. XXXX su bendrininku, veikusiu M. pataisos namuose, kuris naudojosi abonentiniu Nr. XXXX, nuėjo į E. M. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu R. S. bei apgaule įtikino pateikti patikrinti namuose laikomų eurų kupiūrų tikrumą, ir taip apgaule iš jo (E. M. P.) išviliojo 2 300 Eur, kuriuos perdavė lauke prie namo laukusiam R. Ž., kuris dalį, t. y. 300 Eur perdavė D. M., kitą nenustatyto dydžio sumą per „P“ skyrius pervedė tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams, veikusiems M. pataisos namuose, o likusią nenustatyto dydžio sumą pasiliko sau. Tokiu būdu, R. Ž. veikdamas bendrai su D. M. bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo E. M. P. priklausančius 2 300 Eur.

1.2. Taip pat R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. M., kuris neturėjo amžiaus nuo kurio atsako pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, D. M. ir bendrai su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais M. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei asmens dokumentą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

1.2.1. 2016 m. rugpjūčio 10 d. 11 val. 25 min., tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikęs M. pataisos namuose, iš abonentinio Nr. XXXX paskambino į E. L. telefono Nr. XXXX, kuriuo atsiliepusiai namuose, (duomenys neskelbtini) rajone, buvusiai mažametei A. K., skambinęs asmuo prisistatė policijos pareigūnu. Tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaulės būdu įtikino mažametę, kad jos mama D. K. pateko į avariją, kur dėl jos kaltės nukentėjo berniukas ir kurio gydymui reikia pinigų, bei įtikino surinkti namuose esančius papuošalus, mobiliojo ryšio telefonus, kompiuterį, ir nurodė, jog pas ją į namus atvyks policijos pareigūnas, kuris ir paims jos surinktus daiktus. 2016 m. rugpjūčio 10 d. 12 val. 09 min., bendrininkas, veikęs M. pataisos namuose, mobiliojo ryšio abonentiniu Nr. XXXX paskambino į R. Ž. MRT abonentinį Nr. XXXX ir jam (R. Ž.) pasakė, kad reikia vykti į J., kur yra apgautas vaikas. Po to R. Ž. iš savo mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. XXXX paskambino į D. M. mobiliojo ryšio telefono abonentinį Nr. XXXX ir nurodė jam (D. M.) vykti į J., kur yra apgautas vaikas ir reikia paimti daiktus. D. M. taksi automobiliu „V“, valst. Nr. XXXX, kurį vairavo D. B., kartu su A. M. bei su tyrimu nesusijusiu G. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajone, kur padavė A. M. savo mobiliojo ryšio telefoną abonentiniu Nr. XXXX, kuriuo kalbėdamas su bendrininku, veikusiu M. pataisos namuose, kurio abonentinis Nr. XXXX, A. M. nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kur prisistatęs policijos pareigūnu, suklaidino mažametę A. K. ir taip apgaule įsibrovė į butą. Po to A. M. apieškojo butą, kambaryje nuo lentynos pagrobė 900 Eur, o ant spintos lentynos suradęs E. L. priklausančio metalinio seifo raktus, jį atrakino ir pagrobė: medžioklinį graižtvinį šautuvą ČŽ 550 su optika, kurio vertė 1 150 Eur; optiką, kurios vertė 434 Eur, du optikos laikiklius, kurių vertė 100 Eur; prie šautuvo esantį odinį diržą, kurio vertė 65 Eur; prožektorių, kurio vertė 144 Eur; 20 vnt. šovinių, kurių vertė 40 Eur; odinę šovininę, kurios vertė 15 Eur; 12 vnt. tuščių beverčių šovinių tūtelių; optikos lęšio valiklį, kurio vertė 7 Eur; prožektoriaus bateriją, kurio vertė 10 Eur; plastikinę dėžutę su šepetėlių rinkiniu, kurio vertė 4 Eur; bevertį ginklo valiklio „Ballistl“ flakonėlį; D. K. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. XXXX bei kitus beverčius dokumentus, kuriuos sudėjo į plastikinį ginklo dėklą, kurio vertė 75 Eur; planšetinį kompiuterį, kurio vertė 350 Eur; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 30 Eur; mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio vertė 150 Eur; beverčius bižuterinius papuošalus, kuriuos perdavė D. M. Po to D. M. ir A. M. tuo pačiu automobiliu važiuodami link J. miesto, P. kaimo ribose, J. rajone, esančiame miške, paliko E. L. priklausančius daiktus: medžioklinį graižtvinį šautuvą ČŽ 550 su optika dėkle, du optikos laikiklius, prie šautuvo esantį odinį diržą, prožektorių, 20 vnt. šovinių, odinę šovininę, 12 vnt. šovinių tūtelių, optikos lęšio valiklį, prožektoriaus bateriją, plastikinę dėžutę su šepetėlių rinkiniu, ginklo valiklio „Ballistl“ flakonėlį, kuriuos 2016 m. rugpjūčio 10 d. 19 val. surado Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos pareigūnai. Po to D. M. ir A. M. važiuodami keliu J–Š, R. kaimo ribose, į upę išmetė D. K. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, mobiliojo ryšio telefoną „LG“ ir beverčius dokumentus. Po to D. M., V. mieste per „Pa“ skyrių pervedė 80 Eur (dalį iš pagrobtų 900 Eur) I. N. vardu, po to nuvyko į M. miestą, kur D. M. su tyrimu nesusijusiu G. B., nuėjo į prekybos centrą „M“, esantį (duomenys neskelbtini), kur daiktų saugojimo spintelėje paliko D. K. priklausantį nešiojamą kompiuterį, kurį 2016 m. rugpjūčio 10 d. 19 val. 15 min. paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su R. Ž. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais M. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

2.1. 2016 m. liepos 12 d. apie 14 val. 30 min., tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikęs M. pataisos namuose, iš abonentinio Nr. XXXX, paskambino į nukentėjusiojo E. M. P. telefono Nr. XXXX ir prisistatė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato valdybos Antrojo skyriaus kriminalistu, apgaulės būdu, teigdamas, kad tiria stambaus mąsto piniginių banknotų padirbinėjimo bylą, ir nurodė padiktuoti namuose turimų banknotų serijas ir numerius. Tą pačią dieną 15 val. 58 min., R. Ž. į savo mobiliojo ryšio telefoną abonentiniu Nr. XXXX gavo SMS pranešimą iš tyrimo metu nenustatyto bendrininko, veikusio M. pataisos namuose, kuris naudojosi abonentiniu Nr. XXXX, su tekstu „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną apie 16 val. 45 min., D. M. ir R. Ž., R. I. vairuojamu automobiliu ,,V“, valst. Nr. XXXX, nuvyko į J., kur D. M. kalbėdamas R. Ž. MRT abonentiniu Nr. XXXX, su bendrininku veikusiu M. pataisos namuose, kuris naudojosi abonentiniu Nr. XXXX, nuėjo į E. M. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu R. S., bei apgaule įtikino pateikti patikrinti namuose laikomų eurų kupiūrų tikrumą, ir taip apgaule iš nukentėjusiojo išviliojo 2 300 Eur, kuriuos perdavė lauke prie namo laukusiam bendrininkui R. Ž., kuris dalį, t. y. 300 Eur perdavė D. M., kitą nenustatyto dydžio sumą per „P“ skyrių pervedė tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams, veikusiems M. pataisos namuose, o likusią, nenustatyto dydžio sumą, pasiliko sau. Tokiu būdu, D. M. veikdamas bendrai su R. Ž. bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo E. M. P. priklausančius 2 300 Eur.

2.2. Taip pat, D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas su A. M., kuris neturėjo amžiaus nuo kurio atsako pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir bendrai su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais M. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

2.2.1. 2016 m. rugpjūčio 4 d. apie 15 val. 20 min., tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikęs M. pataisos namuose, iš abonentinio Nr. XXXX paskambino į nukentėjusiosios V. B. telefono Nr. XXXX ir prisistatęs Marijampolės kriminalinės policijos vyresniuoju komisaru Ž., apgaule įtikino, kad domisi padirbtais pinigais, todėl netrukus pas ją į namus atvyks inspektorius B. ir patikrins jos namuose laikomas kupiūras. Tą pačią dieną apie 16 val. 30 min., jis (D. M.) ir A. M., A. K. vairuojamu taksi automobiliu ,,A“, valst. Nr. XXXX, nuvyko V. B. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). D. M. davė A. M. savo MRT, abonentiniu Nr. XXXX, kuriuo A. M. kalbėdamas su bendrininku, veikusiu M. pataisos namuose, besinaudojusiu abonentiniu Nr. XXXX, nuėjo į V. B. butą, ir prisistatęs policijos pareigūnu B., apgaule įtikino V. B., kad atėjo patikrinti pinigų ir apgaule iš jos išviliojo 1 000 Eur, kuriuos perdavė automobilyje laukusiam D. M., kuris dalį, t. y. 500 Eur pasiliko sau, o kitą dalį – 500 Eur per „P“ skyrius pervedė tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams, veikusiems M. pataisos namuose. Tokiu būdu, D. M. veikdamas su A. M., kuris neturėjo amžiaus nuo kurio atsako pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai, įgijo V. B. priklausančius 1 000 Eur.

2.3. Taip pat, D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su A. M., kuris neturėjo amžiaus nuo kurio atsako pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, R. Ž. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais M. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei asmens dokumentą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

2.3.1. 2016 rugpjūčio 10 d. apie 11 val. 25 min., tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikęs M. pataisos namuose, iš abonentinio Nr. XXXX paskambino į E. L. telefono Nr. XXXX, kuriuo atsiliepė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, buvusi mažametė A. K. Skambinęs asmuo prisistatė policijos pareigūnu ir apgaulės būdu įtikino mažametę, kad jos mama D. K. pateko į avariją, kurioje dėl jos kaltės nukentėjo berniukas ir kurio gydymui reikia pinigų, įtikino A. K. surinkti namuose esančius papuošalus, mobiliojo ryšio telefonus, kompiuterį, ir nurodė, jog pas ją į namus atvyks policijos pareigūnas, kuris paims jos surinktus daiktus. 2016 m. rugpjūčio 10 d. 12 val. 09 min., bendrininkas, veikęs M. pataisos namuose, mobiliojo ryšio abonentiniu Nr. XXXX paskambino R. Ž. į jo MRT abonentinį Nr. XXXX ir pasakė, kad reikia vykti į J., kur yra apgautas vaikas. R. Ž. iš savo MRT abonentinio Nr. XXXX paskambino D. M. į jo MRT abonentinį Nr. XXXX ir nurodė vykti į J., kur yra apgautas vaikas, nes reikia paimti daiktus. D. M. vairuojamu D. B. taksi automobiliu ,,V“, valst. Nr. XXXX, kartu su A. M. bei su tyrimu nesusijusiu asmeniu – G. B., nuvyko į S. miestelį, J. rajone, kur padavė A. M. savo MRT abonentiniu Nr. XXXX, kuriuo kalbėdamas su bendrininku, veikusiu M. pataisos namuose, kurio abonentinis Nr. XXXX, nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kur policijos pareigūnu prisistačiusį A. M. mažametė A. K. įsileido į namus. Apgaule įsibrovęs į butą A. M. jį apieškojo, kambaryje nuo lentynos pagrobė 900 Eur, o ant spintos lentynos suradęs E. L. priklausančio metalinio seifo raktus, atrakino seifą ir iš jo pagrobė: medžioklinį graižtvinį šautuvą ,,ČŽ 550“ su optika, šautuvo vertė 1 150 Eur, optikos – 434 Eur, du optikos laikiklius už 100 Eur, prie šautuvo buvusį odinį diržą už 65 Eur, prožektorių už 144 Eur, 20 vnt. šovinių už 40 Eur vertės, odinę šovininę už 15 Eur, 12 vnt. tuščių beverčių šovinių tūtelių, optikos lęšio valiklį už 7 Eur, prožektoriaus bateriją už 10 Eur, plastikinę dėžutę su šepetėlių rinkiniu už 4 Eur, bevertį ginklo valiklio ,,Ballistl“ flakonėlį, D. K. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. XXXX, bei kitus beverčius dokumentus, kuriuos sudėjo į plastikinį ginklo dėklą už 75 Eur, bei su kitais iš mažametės apgaule išviliotais daiktas: nešiojamu kompiuteriu už 350 Eur, mobiliojo ryšio telefonu ,,Nokia“ už 30 Eur, mobiliojo ryšio telefonu ,,LG“ už 150 Eur, beverčiais bižuteriniais papuošalais, grįžo pas taksi automobilyje laukusį D. M., kuriam perdavė apgaule išviliotus bei pagrobtus daiktus. Bevažiuojant iš S., J. link, P. kaimo ribose, J. rajone esančiame miške, D. M. ir A. M. paliko nukentėjusiajam E. L. priklausančius daiktus: medžioklinį graižtvinį šautuvą ,,ČŽ 550 su optika dėkle, du optikos laikiklius, šautuvo odinį diržą, prožektorių, 20 vnt. šovinių, odinę šovininę, 12 vnt. šovinių tūtelių, optikos lęšio valiklį, prožektoriaus bateriją, plastikinę dėžutę su šepetėlių rinkiniu, ginklo valiklio ,,Ballistl“ flakonėlį, kurie 2016 m. rugpjūčio 10 d. 19.00 val. buvo surasti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos pareigūnų. Važiuodami keliu J–Š, R. kaimo ribose, D. M. ir A. M. į upę išmetė apgaule iš mažametės išviliotus D. K. priklausančius, daiktus: mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, mobiliojo ryšio telefoną ,,LG“, kitus beverčius dokumentus. Po to, V. mieste, D. M. per „P“ skyrių dalį, t. y. 80 Eur, iš pagrobtų 900 Eur, pervedė į I. N. sąskaitą. Po to, nuvyko į M., kur D. M. ir su tyrimu nesusijusiu G. B., nuėję į prekybos centrą ,,M“, esančią (duomenys neskelbtini), daiktų saugojimo spintelėje, paliko D. K. priklausantį nešiojamą kompiuterį, kurį 2016 m. rugpjūčio 10 d. 19 val. 15 min. surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Tokiu būdu, D. M. veikdamas bendrai su A. M., kuris neturėjo amžiaus nuo kurio atsako pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, R. Ž. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovęs į patalpą pagrobė bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – D. K. priklausančius 900 Eur bei daiktus, kurių bendra vertė 530 Eur, viso turto už 1 430 Eur. Taip pat pagrobė E. L. priklausantį šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei kitus daiktus, kurių vertė 2 044 Eur, bei D. K. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ta pati teisės norma leidžia viršyti apeliacinių skundų ribas, kai pagal apeliacinius skundus tikrinamojoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tokiais atvejais, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmenims, dėl kurių skundų nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šiuo atveju apygardos teismo nuosprendis patikrintas ir dėl nuteistojo D. M. nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo D. K. ir E. L. atžvilgiu), BK 178 straipsnio 2 dalį inkriminavimo.

6.2. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su R. Ž. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, reikšmingų bylos duomenų visumos ir nepašalino prieštaravimų bei abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis nekaltumo prezumpcija visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Pagal suformuotą teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001).

6.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamajame įstatyme nustatytą nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis. Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, įskaitant ir nuteistuosius, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

6.3.1. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su neteisingu įrodymu vertinimu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas nors ir padarė neteisingas išvadas dėl įrodymų vertinimo ar nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau tai neįrodo teismo šališkumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Todėl apelianto deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie teismo šališkumą atmestini.

6.4. Šioje nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad R. Ž. į jo mobilųjį telefoną iš M. pataisos namų paskambino tyrimo metu nenustatytas asmuo ir pasakė, jog yra apgautas vaikas, kuris surinko namuose esančius brangiuosius metalus ir įvairią techniką, todėl juos reikia paimti. Šias aplinkybes pripažįsta pats nuteistasis R. Ž., o šio pokalbio turinį patvirtina telefoninio pokalbio garso įrašas (4 t., b. l. 49). Tačiau R. Ž. pats nenorėjo važiuoti, todėl paskambino D. M., kuris sutiko nuvažiuoti ir iš apgauto vaiko paimti daiktus. Iš D. M. ir A. M. parodymų matyti, kad į S. kaimą, esantį J. rajone, jie važiavo taksi automobiliu. Tai patvirtina liudytojas D. B. (taksi vairuotojas). Be to, nuteistieji D. M. ir A. M. patvirtino, kad pas nukentėjusiąją A. K. paimti nurodytų daiktų nuėjo A. M., o D. M. liko laukti taksi automobilyje. Tai patvirtino ir nukentėjusiosios A. K. parodymai, kuriuose ji iš nuotraukų atpažino A. M. kaip asmenį, paėmusį daiktus (4 t., b. l. 143–145). Nuteistasis A. M. parodė, kad grįžęs į taksi automobilį su iš buto paimtais daiktais ir pinigais, pinigus atidavė D. M. Iš nuteistųjų D. M. ir R. Ž. parodymų bei byloje esančių telefoninių pokalbių garso įrašo matyti, jog nuteistieji apgailestavo, kad važiuodami miške paliko iš buto pagrobtą šautuvą, nes jį pardavus, buvo galima gauti daug pinigų. Todėl R. Ž. nurodė D. M. grįžti ir surasti išmestą ginklą (4 t., b. l. 53–54, 55–56, 57–58).

6.5. BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimo sudėties būtinasis požymis yra šios veikos padarymo būdas, t. y. apgaulės panaudojimas. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti; c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, Nr. 2K-389/2013).

6.5.1. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. Ž. ir D. M. atliko skirtingus veiksmus, kurie buvo nukreipti vieningam nusikalstamam tikslui pasiekti, t. y. R. Ž. iš nenustatyto asmens gavęs informaciją apie apgautą vaiką (A. K.), telefoninio pokalbio metu nurodė D. M. nuvykti ir paimti daiktus, o D. M. sutiko tai padaryti. Tačiau D. M. į pagalbą pasitelkė nepilnametį A. M. ir abu taksi automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą. Tada A. M. apgaulės būdu (apsimetęs policininku) pateko į D. K. butą ir mažametės A. K. akivaizdoje pasiėmė jame buvusius daiktus, t. y. pinigus, šautuvą, dokumentus ir kitus daiktus, o D. M. liko laukti automobilyje. Paskui A. M. visus paimtus daiktus atnešė į automobilį. Bute rastus pinigus iš karto perdavė D. M. Jie (D. M. ir A. M.), važiuodami iš įvykio vietos, miške paliko šautuvą ir kitus daiktus, o beverčius dokumentus išmetė. Vėliau D. M. dalį pinigų pervedė I. N., o prekybos centro „M“ saugojimo spintelėje paliko D. K. priklausantį kompiuterį ir dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad R. Ž. ir D. M. veikė sąmoningai, suprasdami savo neteisėtus veiksmus, turėdami vieningą tikslą – pasipelnyti parduodant apgaule iš mažametės išviliotus daiktus, o gautus pinigus pasidalinant. Byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad lemiamą reikšmę svetimo turto užvaldymui turėjo apgaulė, t. y. mažametė A. K. patikėjo ne tik tyrimo metu nenustatytu jai paskambinusiu asmeniu, bet ir A. M., kuris į butą atėjo prisistatęs policininku. Tai, kad A. K. buvo suklaidinta, suprato ir žinojo R. Ž., D. M. bei A. M. Bylos duomenimis nustatyta, kad mažametė nukentėjusioji A. K. į butą įleido A. M. ir atidavė daiktus savo noru, būdama apgauta ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, skambinusio iš M. pataisos namų, ir nuteistojo A. M. Todėl akivaizdu, kad nuteistieji R. Ž. ir D. M. svetimą turtą užvaldė apgaulės būdu ir jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tačiau įvertinus šias nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas R. Ž. ir D. M. nusikalstamus veiksmus nepagrįstai kvalifikavo ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Akivaizdu, kad R. Ž. ir D. M. buvo svarbi daiktų materialinė vertė, o ne jų konkretus kiekis ar rūšis, juolab, kad nuteistieji (R. Ž. ir D. M.) savo veiksmus suvokė, kaip apgaulės panaudojimą prieš mažametę siekiant iš jos gauti turtą. Todėl R. Ž. ir D. M. veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį perkvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

6.5.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. Ž. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 254 straipsnio 1 dalį. Po nusikaltimo padarymo nuteistajam buvo žinoma apie šautuvo pagrobimą, tam jis pritarė ir apgailestavo, kad D. M. jį paliko miške, nes būtų pardavę ir uždirbę pinigų. Be to, R. Ž. nurodė D. M. grįžti ir paimti šautuvą (4 t., b. l. 57–58). Pažymėtina, kad R. Ž. tyčia buvo neapibrėžta, nes jis siekė apgaulės būdu įgyti visą materialų turtą, kurį vėliau būtų galima įvairiai realizuoti. Tokie jo veiksmai atitinka BK 254 straipsnio 1 dalies sudėties požymius.

6.6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. Ž., D. M. bei tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikęs iš M. pataisos namų, siekė apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, kurį pardavus būtų galima gauti naudos, t. y. pasipelnyti. Tai patvirtina telefoninio pokalbio garso įrašas, kuriame R. Ž. nurodo D. M. nuvykti pas apgautą vaiką (kaip nustatyta – A. K.) ir paimti pinigus, aukso ir sidabro dirbinius, t. y. viską, ką vėliau pasidalintų per pusę (4 t., b. l. 50). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis R. Ž. su D. M. nesitarė dėl dokumentų pagrobimo, nes tikslas buvo apgaule užvaldyti tik materialinę vertę turinčius daiktus, kuriuos galima parduoti ir gauti naudos. Be to, po nusikaltimo padarymo R. Ž. apie dokumentų pagrobimą net nežinojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. buvo nusikaltimo vietoje, laukė grįžtančio A. M., matė, kaip jis atnešė D. K. pasą ir kitus dokumentus, šautuvą bei tam pritarė ir nesiėmė jokių priemonių jų sugrąžinti. Be to, A. M. grįžęs į taksi automobilį su bute paimtais daiktais ir pinigais, pinigus iš karto perdavė D. M. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu pas D. M. buvo rastas raktas su pakabuku, ant kurio buvo užrašas ,,M“ ir ,,XXX“. Policijos pareigūnai šiuo raktu prekybos centre ,,M“ atrakino daiktų saugojimo spintelę, kurioje rado dalį nukentėjusiesiems priklausančių daiktų bei D. K. ir E. L. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečių pasus (2 t., b. l. 63–65). Todėl pirmosios instancijos teismas D. M. ir A. M. nusikalstamus veiksmus ne tik teisingai vertino kaip vykdytojų, bet D. M. veiksmus taip pat teisingai kvalifikavo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad R. Ž. tyčia nebuvo nukreipta į dokumentų pagrobimą, nes dėl to jis nesitarė ir apie tai nieko nežinojo, todėl pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. M. nėra nusikaltimų, įtvirtintų BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes veikų padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, kuriam esant už šių veikų padarymą kyla baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą tik pagal R. Ž. apeliacinį skundą, negali pasisakyti dėl A. M. padarytų veikų kvalifikavimo, nes tai pablogintų nuteistojo teisinę padėtį.

6.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. Ž. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 4 dalies, BK 182 straipsnio 1 dalies požymius, todėl turėtų būti kvalifikuojami kaip organizatoriaus. BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. Ž. pats nusikaltimo padaryme nedalyvavo, nebendravo su nukentėjusiąja, nebuvo nuvykęs paimti daiktų, o tik nurodė D. M. nuvykti į nusikaltimo vietą ir paimti daiktus, kuriuos atiduos apgautas vaikas, t. y. mažametė A. K. Iš nuteistojo R. Ž. parodymų matyti, kad tokį nurodymą jam davė tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris skambino iš M. pataisos namų. Taip pat nustatyta, kad po nusikaltimo padarymo R. Ž. tik domėjosi padaryto nusikaltimo aplinkybėmis, su D. M. aiškinosi, kokius daiktus pagrobė, jam (D. M.) nurodė surasti šautuvą, kurį paliko miške, tarėsi, kaip ir už kiek parduos paimtus daiktus ir pan., t. y. atliko tarpinio organizatoriaus vaidmenį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas R. Ž. veiksmus negali kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, nes nėra prokuroro ar nukentėjusiojo skundo sunkinančiais pagrindais (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Dėl bausmės paskyrimo ir civilinių ieškinių priteisimo

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7.1. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

7.2. Atsižvelgus į tai, kad R. Ž. ir D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį perkvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jiems turi būti paskirta nauja bausmė.

7.2.1. Teisėjų kolegija, skirdama R. Ž. ir D. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bausmes, atsižvelgia į jų asmenybę (D. M. nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, anksčiau teisti už nusikaltimų nuosavybei padarymą, bausti administracinėmis nuobaudomis), tyčinę kaltės formą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

7.2.2. Apygardos teismas R. Ž., D. M. ir A. M. dėl sukčiavimo D. K. ir E. L. atžvilgiu nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teisėjų kolegija R. Ž. ir D. M. nusikalstamus veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoja į BK 182 straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. nusikalstami veiksmai atitinka tarpinio organizatoriaus požymius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. M. nėra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, subjektas, o kiti šio nusikaltimo bendrininkai nenustatyti. Akivaizdu, kad šiuo atveju nėra būtinojo bendrininkų grupės požymio – bent dviejų vykdytojų. Todėl iš nuosprendžio pašalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad R. Ž., D. M. ir A. M. nusikalstamus veiksmus dėl sukčiavimo D. K. ir E. L. atžvilgiu padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Tačiau akivaizdu, kad R. Ž., D. M. ir A. M. nusikalstamus veiksmus padarė veikdami kartu bendrais, suderintais veiksmais.

7.2.3. Bylos duomenys patvirtina, kad R. Ž. ir D. M. padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio, nuteistieji linkę nusikalsti, o iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, R. Ž. ir D. M. skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatomas didesnis, nei numato BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis, tačiau neviršijant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį apygardos teismo paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. Ž., D. M. ir A. M. iš kaltinimo pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau nustačius, kad jie veikė kartu, švelninti paskirtas bausmes nėra pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. ir D. M. sumažėjo kaltinimo apimtis, jiems skiriama švelnesnė subendrinta galutinė bausmė.

7.3. Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė R. Ž. pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis (apeliantas) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nors apeliaciniame skunde nuteistasis to neprašė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, R. Ž. pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra jokio pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. nusikaltimą, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikusiu iš M. pataisos namų. Iš nuteistojo R. Ž. parodymų matyti, kad šis tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nepažįstamas. Teisėjų kolegijos nuomone, R. Ž. nėra nuoširdus teigdamas, kad tyrimo metu nenustatytas asmuo yra jam nežinomas, nes iš karto po šio asmens skambučio nuteistasis ėmėsi visų priemonių nusikalstamam tikslui pasiekti, t. y. surado D. M., kuris nedelsiant nuvyko į nusikaltimo vietą ir apgaulės būdu įgijo (užvaldė) svetimą turtą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. Ž. prisipažinimas yra formalus ir nėra nuoširdus, todėl negali būti pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

7.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. gimė XXXX m. gegužės XX d. Šio nuosprendžio priėmimo dieną D. M. jau yra pilnametis, todėl bausmę jis turi atlikti pataisos namuose.

8. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

8.1. Iš nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija priteistų civilinių ieškinių dydžių ir sutinka juos atlyginti, tačiau nurodo, jog dalį civilinių ieškinių turi atlyginti M. pataisos namai, nes nenustatytas asmuo skambino jam (apeliantui) iš M. pataisos namų ir nurodė nusikaltimo padarymo vietą.

8.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. Ž. prašymas dalį žalos priteisti iš M. pataisos namų yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nusikalstamais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti nusikaltimą padarę asmenys (BPK 109 straipsnis). Iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo metu surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad nenustatyti asmenys, kurie skambino nukentėjusiesiems A. K. ir E. M. P. bei nuteistiesiems R. Ž. ir D. M., galimai veikė iš M. pataisos namų, nes buvo prisijungę prie M. mieste esančio UAB „XXX“ operatoriaus bokšto (4 t., b. l. 72–76). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šioje nagrinėjamoje byloje M. pataisos namai nėra proceso šalis, t. y. nėra pripažinta civiliniu atsakovu. Be to, ginčai dėl galimo žalos atlyginimo iš pataisos namų yra sprendžiami atitinkamame administraciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad R. Ž., D. M. ir A. M. nusikalstamus veiksmus dėl sukčiavimo D. K. ir E. L. atžvilgiu padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).

R. Ž. inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo D. K. ir E. L. atžvilgiu), BK 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4, 9 dalimis, šią bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo E. M. P. atžvilgiu), BK 254 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir R. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. vasario 2 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. Ž. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir R. Ž. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo D. K. ir E. L. atžvilgiu), BK 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4, 9 dalimi, šią bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo V. B. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo E. M. P. atžvilgiu), BK 254 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.