Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl pinigų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose priimtas pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimas dėl pinigų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškimu prašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos apskaitytą turtą pagal kvitus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pinigus: vieną 20 euro centų monetą, vieną 5 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetą, dvi 10 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetas, vieną 20 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetą, vieną Baltarusijos Respublikos rublio monetą, keturias 1 Rusijos Federacijos rublio monetas, dvi 2 Rusijos Federacijos rublių monetas, pripažinti bešeimininkiu turtu bei perduoti valstybės nuosavybėn.

2. Pareiškime nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-255/2018 pinigai: viena 20 euro centų moneta, viena 5 Baltarusijos Respublikos kapeikų moneta, dvi 10 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetos, viena 20 Baltarusijos Respublikos kapeikų moneta, viena Baltarusijos Respublikos rublio moneta, keturios 1 Rusijos Federacijos rublio monetos, dvi 2 Rusijos Federacijos rublių monetos, yra grąžinamos R. S. (R. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvykdyti priimto nuosprendžio dalies dėl pinigų grąžinimo savininkui nėra galimybės, kadangi šis pilietis išvykęs iš Lietuvos, jo gyvenamoji vieta nežinoma. Be to, šiam piliečiui iki 2028 metų uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas laiko, jog pinigai įgijo bešeimininkio turto statusą. Pinigai, saugomi VSAT jau 8 metus, o jų saugojimas ir apskaita reikalauja tiek žmogiškųjų, tiek materialiųjų išteklių, todėl asmeniui neatsiėmus jam grąžinto turto, tolesnis pinigų saugojimas netikslingas.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie rašytinį procesą yra informuoti pranešimais specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės ar savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 3.2 punkte nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei.

7. Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-255/2018 (duomenys neskelbtini) pilietį R. S. (R. S.), gimusį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 3 dalį. Nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta R. S. grąžinti pinigus: vieną 20 euro centų monetą, vieną 5 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetą, dvi 10 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetas, vieną 20 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetą, vieną Baltarusijos Respublikos rublio monetą, keturias 1 Rusijos Federacijos rublio monetas, dvi 2 Rusijos Federacijos rublių monetas, kurios iš nuteistojo paimtos kratos metu ir perduotos saugoti VSAT. Nurodytas lėšas VSAT į apskaitą įtraukė kvitais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Asmuo iki šiol minėto turto neatsiėmė ir apie savo ketinimus nepranešė. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nesuteikti R. S. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nustatytą laikotarpį. R. S. yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą iki 2028 metų ir į Šengeno informacinę sistemą, kaip nepageidaujamas asmuo, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę. Pinigai 2017 m. gruodžio 27 d. perduoti saugojimui VSAT adresu: Pagėgiai, Klaipėdos g. 6, pinigai įtraukti į apskaitą ir yra saugomi daugiau kaip septynerius metus.

8. Nors CK 4.57-4.58 straipsnių tekste pagal jo gramatinę prasmę nurodyta tik viena civilinių teisių objektų rūšis – daiktas, tačiau, taikydama sisteminį, lingvistinį ir teleologinį aiškinimo metodus ir atsižvelgdama į tai, kad pinigai visų pirma yra turtas – viena iš finansinio turto rūšių, pagal teisės doktriną priskiriamų prie materialaus kilnojamojo turto, o nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas yra tik vienas iš įstatyme nustatytų nuosavybės teisės į turtą įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 12 punktas), kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išdėstytų CK straipsnių pagrindu nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į bet kokį kitą turtą, įskaitant pinigus, jeigu nustatoma, kad jie neturi savininko arba jų savininkas nežinomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013).

9. CK 4.58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. R. S. pareigos atvykti ir atsiimti savo turtą ar nurodyti atsiskaitomąją sąskaitą dėl pinigų pervedimo nevykdė, todėl toks asmens neveikimas daugiau kaip septynerius metus kvalifikuotinas kaip nuosavybės teisių į lėšas atsisakymas (CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

10. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šis principas reikalauja, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje yra būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, būtų susipažinęs su jo teises ir pareigas nustatančiais teisės aktais, o šio reikalavimo nesilaikymas vertintinas kaip sąmoningas asmens pasirinkimas tokio elgesio modelio, dėl kurio jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

11. Atsižvelgdamas į tai, kad asmuo R. S. neatsiėmė jam grąžintino turto, taip pat nepateikė jokios informacijos, dėl kokios priežasties jam grąžinamų pinigų neatsiima, jo tiksli buvimo vieta nėra žinoma, kadangi pinigai yra saugomi daugiau kaip septynerius metus, o tolesnis pinigų saugojimas netikslingas, teismas sprendžia, jog pinigai - viena 20 euro centų moneta, viena 5 Baltarusijos Respublikos kapeikų moneta, dvi 10 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetos, viena 20 Baltarusijos Respublikos kapeikų moneta, viena Baltarusijos Respublikos rublio moneta, keturios 1 Rusijos Federacijos rublio monetos, dvi 2 Rusijos Federacijos rublių monetos, įgijo bešeimininkio turto statusą ir perduotini valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.57 straipsniu, 4.58 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 537 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apskaitytą turtą pagal kvitus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pinigus: vieną 20 euro centų monetą, vieną 5 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetą, dvi 10 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetas, vieną 20 Baltarusijos Respublikos kapeikų monetą, vieną Baltarusijos Respublikos rublio monetą, keturias 1 Rusijos Federacijos rublio monetas, dvi 2 Rusijos Federacijos rublių monetas, pripažinti bešeimininkiu turtu bei perduoti valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.