Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. ir jo gynėjo advokato Petro Butkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas ir jam paskirtos bausmės:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 6 dalies pagrindu, taikant apėmimo būdą ir dalinio sudėjimo būdą, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 6 dalies pagrindu, taikant apėmimo būdą ir dalinio sudėjimo būdą, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 6 dalies pagrindu, taikant apėmimo būdą ir dalinio sudėjimo būdą, ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, taikant dalinio sudėjimo būdą, ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir paskirta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, nuteistasis G. R. įpareigotas per vieną mėnesį įsidarbinti, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip trečdalį priteistos žalos.

Civiliniai ieškiniai tenkinti ir Valstybės naudai iš G. R. priteista 437 870 eurų (keturi šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt eurų).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis įrašė į deklaracijas ar kitus dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai bei apgaulingai tvarkė UAB „W. p. L.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

G. R. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., nebūdamas susietas su UAB „W. p. L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokiais oficialiais santykiais, tačiau būdamas faktiniu UAB „W. p. L“ vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, veikdamas per nežinojusias apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „W. p. L“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę R. Č. ir A. R., kuri pagal 2014 m. birželio 14 d. dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę UAB „W. p. L“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą (toliau – ir EDS) bei nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. nominaliai ėjo UAB „W. p. L“ direktorės pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, to paties Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą, pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalį, kuria vadovaujantis „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 1 dalyje numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitų reikalavimus; 16 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos”, privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, nustatančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatas, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 p. nuostatą, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, 2002 m. kovo 5 d. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad „apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“, siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „W. p. L“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą, bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas sumažinti UAB „W. p. L“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „W. p. L“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia UAB „W. p. L“ vardu, žinodamas, jog UAB „W. p. L“ pardavė mėsos ir jos gaminių už 1 123 332 eurus, G. R. pateikė UAB „W. p. L“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką buhalterei R. Č. neteisingus duomenis apie laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. UAB „W. p. L“ patirtas išlaidas ir gautas pajamas, dėl ko R. Č. pagal G. R. jai pateiktus neteisingus duomenis PVM deklaracijose deklaravo tik dalį UAB „W. p. L“ gautų pajamų bei į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė didesnį pirkimo PVM, o nominali UAB „W. p. L“ direktorė A. R., nežinojusi apie G. R. daromą nusikalstamą veiką, nežinodama, jog UAB „W. p. L“ deklaracijose nurodyti neteisingi duomenys: pasirašė apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusios R. Č., pagal jai pateiktus neteisingus duomenis 2014 m. rugpjūčio 25 d. užpildytą 2014 m. gegužės mėn. popierinę PVM deklaraciją, kurioje 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 22 828 litų (6 611 Eur) pirkimo PVM suma, ir šią popierinę PVM deklaraciją, 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė Valstybiniai mokesčių inspekcijai adresu Ulonų g. 2, Vilniuje;

taip pat pasirašė apie nusikalstamą veiką nežinojusios R. Č. pagal jai pateiktus neteisingus duomenis 2014 m. rugpjūčio 25 d. užpildytą 2014 m. rugpjūčio mėn. popierinę PVM deklaraciją, kurioje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. nedeklaruota 9 184 eurų pardavimų suma; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga PVM suma bei nedeklaruota 1 929 eurų mokėtino PVM; 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 10 435 litų (3022 Eur) pirkimo PVM suma, ir šią popierinę PVM deklaraciją, 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė Valstybiniai mokesčių inspekcijai adresu Ulonų g. 2, Vilniuje;

taip pat pasirašė apie nusikalstamą veiką nežinojusios R. Č. pagal jai pateiktus neteisingus duomenis 2015 m. liepos 27 d. užpildytą 2015 m. birželio mėn. popierinę deklaraciją, kurioje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. nedeklaruota 19 160 eurų pardavimų suma; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga PVM suma bei nedeklaruota 4 024 eurų mokėtino PVM; 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 3 416 eurų pirkimo PVM suma, ir šią popierinę PVM deklaraciją su neteisingai įrašytais duomenimis apie įsigytų prekių ir paslaugų PVM bei atskaitomą PVM 2015 m. liepos 27 d. pateikė Valstybiniai mokesčių inspekcijai adresu Ulonų g. 2, Vilniuje;

taip pat 2016 m. sausio 7 d. pateikė apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusios R. Č. pagal jai pateiktus neteisingus duomenis 2015 m. gruodžio 8 d. užpildytą ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusio A. S. pasirašytą 2015 m. lapkričio mėn. popierinę deklaraciją, kurioje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. nedeklaruota 39 894 eurų pardavimų suma; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga PVM suma bei nedeklaruota 8 378 eurų mokėtino PVM; 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 6 059 eurų suma;

taip pat, elektroniniu būdu per EDS sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600):

2015 m. sausio 26 d. pateikė 2014 m. birželio mėn. deklaraciją, kurios 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 27 926 litų (8 088 Eur) suma;

2015 m. sausio 26 d. pateikė 2014 m. liepos mėn. deklaraciją, kurios 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 21 809 litų (6 316 Eur) suma;

2015 m. sausio 26 d. pateikė 2014 m. rugsėjo mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. nedeklaruota 33 887 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga PVM suma bei nedeklaruota 7 116 eurų mokėtino PVM, 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 19 427 litų (5 626 Eur) suma;

2015 m. sausio 26 d. pateikė 2014 m. spalio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. nedeklaruota 15 962 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga PVM suma bei nedeklaruota 3 352 eurų mokėtino PVM, 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 3 480 eurų suma;

2015 m. rugsėjo 25 d. pateikė 2015 m. rugpjūčio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. nedeklaruota 18 764 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga PVM suma bei nedeklaruota 3 940 eurų mokėtino PVM, 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 3 684 eurų suma;

2015 m. spalio 26 d. pateikė 2015 m. rugsėjo mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. nedeklaruota 16 973 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga PVM suma bei nedeklaruota 3 564 eurų mokėtino PVM, 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 3 927 eurų suma;

2015 m. gruodžio 1 d. pateikė 2015 m. spalio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. nedeklaruota 38 171 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga PVM suma bei nedeklaruota 8 016 eurų mokėtino PVM, 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 3 390 eurų suma;

taip pat, G. R. neorganizavo PVM deklaracijos (FR0600) už 2015 m. gruodžio mėn. apskaičiavimo, deklaravimo ir pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 4 582 eurų pardavimų sumos, o 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 962 eurų mokėtino PVM sumos;

taip pat, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, neorganizavo Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN 204) pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2014, 2015 metus ir nedeklaravo bei nesumokėjo į valstybės biudžetą 8 170 eurų pelno mokesčio (2014 m. – 2 105 Eur, 2015 m. – 6 065 Eur), tuo padarydamas 8 170 eurų žalą valstybės biudžetui, ir siekdamas nuslėpti UAB „W. p. L“ ūkinę veiklą, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „W. p. L“ dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „W. p. L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. birželis 2 d. ir negalima visiškai nustatyti UAB „W. p. L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d.

Tokiu būdu G. R., siekiant išvengti UAB „W. p. L“ naudai į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, apgaulingai tvarkė UAB „W. p. L“ buhalterinę apskaitą, įrašė žinomai neteisingus duomenis į PVM deklaracijas ir šias deklaracijas pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo UAB „W. p. L“ 357 055 eurų gautų pajamų, nuo šių pajamų nedeklaravo 74 982 eurų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, taip pat be pateisinamų dokumentų, sumažinant mokėtiną PVM, įtraukė 96 154 eurų pirkimo PVM sumą, neorganizavo metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo, neapskaitė ir nedeklaravo 8 170 mokėtino pelno mokesčio, dėl to buvo padaryta 179 306 eurų žala valstybės biudžetui, paslėpė UAB „W. p. L“ dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „W. p. L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. birželio 2 d. ir negalima visiškai nustatyti UAB „W. p. L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d.

2. Taip pat G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o asmuo kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (A. R.), veikdama kartu su G. R. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

G. R., būdamas nesusijęs su UAB „W. p. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokiais darbo santykiais, tačiau būdamas faktiniu šios įmonės vadovu ir realiai valdydamas šią įmonę, siekdamas nuslėpti jo paties organizuotą ir vykdytą UAB „W. p. L.“ panaudojimą neteisėtoje veikloje, susijusioje su šios įmonės apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie jos pajamas pateikimu, organizuojant fiktyvius UAB „W. p. L.“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, tame tarpe buhalterinės apskaitos dokumentų, perleidimus, 2014 m. spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje, pasiūlė savo brolio sutuoktinei A. R. tapti formalia UAB „W. p. L.“ akcininke ir direktore. A. R., būdama susijusi giminystės ryšiais su G. R., sutiko tapti fiktyvia UAB „W. p. L.“ akcininke ir direktore. Tęsiant nusikalstamą veiką, G. R. pateikė A. R. parengtą netikrą dokumentą – 2014 m. spalio 22 d. vienintelės UAB „W. p. L.“ akcininkės A. R. sprendimą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad A. R., kaip UAB „W. p. L.“ vienintelė akcininkė, nuo 2014 m. spalio 22 d. paskyrė save UAB „W. p. L.“ direktore. A. R., žinodama, kad realiai nepirko UAB „W. p. L.“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių bei bus tik formalia UAB „W. p. L.“ vadove, suvokdama savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB „W. p. L.“ akcijų, šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus, bei UAB „W. p. L.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, vykdydama G. R. nurodymus, pasirašė iš G. R. gautą netikrą dokumentą – 2014 m. spalio 22 d. vienintelės UAB „W. p. L.“ akcininkės A. R. sprendimą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad A. R., kaip UAB „W. p. L.“ vienintelė akcininkė, nuo 2014 m. spalio 22 d. paskyrė save UAB „W. p. L.“ direktore, taip pat pagamino netikrus dokumentus – į 2014 m. spalio 23 d. prašymo registruoti UAB „W. p. L.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „W. p. L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „W. p. L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, G. R. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2014 m. spalio 16 d. A. R. yra įsigijusi UAB „W. p. L.“ akcijas ir yra paskirta šios įmonės direktore, A. R. pasirašė 2014 m. spalio 23 d. prašymą registruoti UAB „W. p. L.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. R. kartu su G. R., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre, 2014 m. spalio 23 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, 2014 m. balandžio 22 d. vienintelės UAB „W. p. L.“ akcininkės A. R. sprendimą, bei 2014 m. spalio 23 d. prašymo registruoti UAB „W. p. L.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „W. p. L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „W. p. L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V.

Tokiu būdu G. R., veikdamas kartu su A. R., organizavo netikrų dokumentų – 2014 m. spalio 22 d. vienintelės UAB „W. p. L.“ akcininkės A. R. sprendimo, 2014 m. spalio 23 d. prašymo registruoti UAB „W. p. L.“ LT“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „W. p. L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „W. p. L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V pagaminimą ir jų panaudojimą, o A. R., veikdamas kartu su G. R., pagamino netikrus dokumentus – 2014 m. spalio 22 d. vienintelės UAB „W. p. L.“ akcininkės A. R. sprendimą, 2014 m. spalio 23 d. prašymą registruoti UAB „W. p. L.“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „W. p. L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „W. p. L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

3. Taip pat G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija (nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277) ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad įrašė į deklaracijas ar kitus dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai bei apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

G. R., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d., nebūdamas susietas su UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokiais oficialiais santykiais, tačiau būdamas faktiniu UAB „L.“, vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, veikdamas per nežinojusias apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „L.“, buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę R. Č. ir D. R., kuri pagal 2015 m. spalio 30 d. dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę UAB „L.“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą bei nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. nominaliai ėjo UAB „L.“ direktorės pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą, pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalį, kuria vadovaujantis „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 1 dalyje numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitų reikalavimus; 16 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos”, privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „L.“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą, bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas sumažinti UAB „L.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „L.“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia UAB „L.“ vardu, žinodamas, jog UAB „L.“ pardavė mėsos ir jos gaminių už 1 317 547,62 eurus, G. R. pateikė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką buhalterei R. Č. neteisingus duomenis apie laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB „L.“ patirtas išlaidas ir gautas pajamas, dėl ko R. Č. pagal G. R. jai pateiktus neteisingus duomenis PVM deklaracijose deklaravo tik dalį UAB „L.“ gautų pajamų bei į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė didesnį pirkimo PVM, o nominali UAB „L.“ direktorė D. R., nežinojusi apie G. R. daromą nusikalstamą veiką, nežinodama, jog UAB „L.“ deklaracijose nurodyti neteisingi duomenys: pasirašė apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusios R. Č., pagal jai pateiktus neteisingus duomenis užpildytas PVM ir PLN deklaracijas ir elektroniniu būdu per EDS sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600):

2016 m. liepos 27 d. pateikė patikslintą 2015 m. lapkričio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 1238 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 260 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ ir 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nenurodė teisingos PVM sumos;

2016 m. birželio 25 d. pateikė patikslintą 2015 m. gruodžio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 62 533 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 13 132 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 52 790 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 11 086 eurų sumą;

2016 m. balandžio 15 d. pateikė patikslintą 2016 m. sausio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 51 919 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 10 903 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 51 203 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 10 735 eurų sumą;

2016 m. kovo 29 d. pateikė pirminę 2016 m. vasario mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 52 134 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 10 948 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 56 072 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 11 775 eurų sumą;

2016 m. balandžio 25 d. pateikė pirminę 2016 m. kovo mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 62 686 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 13 164 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 69 006 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 14 491 eurų sumą;

2016 m. birželio 1 d. pateikė patikslintą 2016 m. balandžio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 88 314 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 18 546 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 69 984 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 14 697 eurų sumą;

2016 m. birželio 27 d. pateikė pirminę 2016 m. gegužės mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 92 377 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 19 399 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 91 409 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 19 196 eurų sumą;

2016 m. liepos 27 d. pateikė pirminę 2016 m. birželio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 81 439 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 17 102 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 84 487 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 17 742 eurų sumą;

2016 m. rugsėjo 27 d. pateikė patikslintą 2016 m. liepos mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 61 817 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 12 982 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 52 237 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 10 970 eurų sumą;

2016 m. rugsėjo 27 d. pateikė pirminę 2016 m. rugpjūčio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 60 979 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 12 806 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 59 714 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 12 540 eurų sumą;

2016 m. spalio 25 d. pateikė pirminę 2016 m. rugsėjo mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 54 792 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 11 506 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 66900 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 14 049 eurų sumą;

2016 m. lapkričio 25 d. pateikė pirminę 2016 m. spalio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 68 177 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 14 317 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 55 490 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 11 653 eurų sumą;

2016 m. gruodžio 28 d. pateikė patikslintą 2016 m. lapkričio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 62 033 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 13 027 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 57 426 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 12 059 eurų sumą;

2017 m. sausio 25 d. pateikė pirminę 2016 m. gruodžio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 69 777 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 14 653 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 69 271 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 14 547 eurų sumą;

2017 m. vasario 24 d. pateikė pirminę 2017 m. sausio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 66 208 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 13 904 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 62 793 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 13 187 eurų sumą;

2017 m. kovo 24 d. pateikė patikslintą 2017 m. vasario mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 77 732 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 16 324 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 62 393 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 13 103 eurų sumą;

2017 m. balandžio 26 d. pateikė pirminę 2017 m. kovo mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 85 616 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 17 979 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 75 085 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 15 768 eurų sumą;

2017 m. gegužės 30 d. pateikė pirminę 2017 m. balandžio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 81 175 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 17 047 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 56 152 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 11 792 eurų sumą;

2017 m. birželio 29 d. pateikė pirminę 2017 m. gegužės mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 66 324 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 13 928 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 62 752 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 13 178 eurų sumą;

2017 m. liepos 29 d. pateikė patikslintą 2017 m. birželio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 67 708 eurų suma, ir kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie standartinio tarifo pardavimo PVM, t. y. 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nurodyta žinomai neteisinga standartinio tarifo pardavimo PVM 14 219 eurų suma, 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ nurodė neteisingą 71 262 eurų sumą, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nurodė neteisingą 14 965 eurų sumą;

Taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pelno mokesčių deklaracijas (forma PNL204):

2016 m. birželio 2 d. pateikė 2015 metų metinę pelno mokesčių deklaraciją (PNL204) kurios 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų)“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pardavimo pajamas ir nedeklaruota 65 657 eurų pardavimo pajamų suma, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pelno mokestį ir nedeklaruota 9 849 eurų pelno mokesčio suma;

2017 m. rugpjūčio 13 d. pateikė 2016 metų metinę pelno mokesčių deklaraciją (PNL204) kurios 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų)“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pardavimo pajamas ir nedeklaruota 226 167 eurų pardavimo pajamų suma, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pelno mokestį ir nedeklaruota 33 925 eurų pelno mokesčio suma, t. y. nedeklaravo 415 822,62 eurų (291 823,62 + 123 999,00) PVM apmokestinamųjų pajamų ir 87 323,00 eurų (61 283,00 + 26 040,00) mokėtino PVM, iš jų: 291 823,62 apmokestinamųjų sandorių deklaracijos (FR0600) 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ ir 61 283,00 eurų standartinio tarifo pardavimo PVM deklaracijos (FR0600) 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“, 123 999,00 eurų iš ES įsigytų prekių, deklaracijos (FR0600) 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ ir 26 040,00 eurų iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM deklaracijos (FR0600) 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“, ir siekdamas nuslėpti UAB „L.“ ūkinę veiklą, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „L.“ dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d.

Tokiu būdu G. R., siekiant išvengti UAB „L.“ naudai į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, įrašė žinomai neteisingus duomenis į PVM deklaracijas ir šias deklaracijas pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo UAB „L.“ 415 823 eurų gautų pajamų, nuo šių pajamų nedeklaravo 87 323 eurų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir 43 774 eurų pelno mokesčio, dėl to buvo padaryta 131 097 eurų žala valstybės biudžetui, paslėpė UAB „L.“ dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d.

4. Taip pat G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (D. R.), veikdama kartu su G. R. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

G. R., būdamas nesusijęs su UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokiais darbo santykiais, tačiau būdamas faktiniu šios įmonės vadovu ir realiai valdydamas šią įmonę, siekdamas nuslėpti jo paties organizuotą ir vykdytą UAB „L.“ panaudojimą neteisėtoje veikloje, susijusioje su šios įmonės apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie jos pajamas pateikimu, organizuojant fiktyvius UAB „L.“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, tame tarpe buhalterinės apskaitos dokumentų, perleidimus, 2015 m. spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje, pasiūlė savo sutuoktinei D. R. tapti formalia UAB „L.“ akcininke ir direktore. D. R. sutiko tapti fiktyvia UAB „L.“ akcininke ir direktore ir sutuoktinio G. R. prašymu 2015 m. spalio 20 d., Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ajame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 2015 m. spalio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindama melagingas aplinkybes apie tai kad neva ji, D. R., sumokėdama 2500 eurų iš pardavėjo UAB „V. s.“ atstovaujamo V. G. nuperka 100 vnt. akcijų, sudarančių visą įstatinį kapitalą, ir ji šios sutarties su įrašytais melagingais duomenimis pagrindu įsigijo UAB „L.“. Tęsiant nusikalstamą veiką, G. R. nurodžius, D. R., žinodama, kad realiai nepirko UAB „L.“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių bei bus tik formalia UAB „L.“ vadove, suvokdama savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB „L.“ akcijų, šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus, bei UAB „L.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, vykdydama G. R. nurodymus, pasirašė apie nusikalstamą veiką nežinojusio V. Š. parengtą netikrą dokumentą – 2015 m. spalio 20 d. vienintelės UAB „L.“ akcininkės D. R. sprendimą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. R., kaip UAB „L.“ vienintelė akcininkė, nuo 2015 m. spalio 20 d. paskyrė save UAB „L.“ direktore, taip pat pasirašydama patvirtino V. Š. sudarytą dokumentų ir daiktų perdavimo aktą pagal kurį kaip UAB „L.“ direktore neva perėmė UAB „L.“ dokumentus bei 2497,97 eurų bendrovės kasos likutį. Taip pat pagamino netikrus dokumentus – į 2015 m. spalio 20 d. prašymo registruoti UAB „L.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, G. R. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2015 m. spalio 20 d. D. R. yra įsigijusi UAB „L.“ akcijas ir yra paskirta šios įmonės direktore, D. R. pasirašė 2015 m. spalio 20 d. prašymą registruoti UAB „L.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų. Tęsiant nusikalstamą veiką, D. R. kartu su G. R., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre, 2015 m. spalio 20 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, 2015 m. spalio 20 d., vienintelio UAB „L.“ akcininko D. R. sprendimą, bei 2015 m. spalio 20 d. prašymo registruoti UAB „L.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V.

Tokiu būdu G. R., veikdamas kartu su D. R., organizavo netikrų dokumentų – UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2015 m. spalio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 20 d. vienintelio UAB „L.“ akcininko D. R. sprendimo, 2015 m. spalio 20 d. prašymo registruoti UAB „L.“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V pagaminimą ir jų panaudojimą, o D. R., veikdama kartu su G. R., pagamino netikrus dokumentus – UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 2015 m. spalio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 20 d. vienintelės UAB „L.“ akcininkės D. R. sprendimą, 2015 m. spalio 20 d. prašymą registruoti UAB „L.“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

Tęsdami nusikalstamą veiką, G. R. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o asmenys kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (D. R. ir A. N.), veikdami kartu su G. R. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: G. R., kuris būdamas nesusijęs su UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokiais darbo santykiais, tačiau būdamas faktiniu šios įmonės vadovu ir realiai valdydamas šią įmonę, siekdamas nuslėpti jo paties organizuotą UAB „L.“ panaudojimą neteisėtoje veikloje, susijusioje su šios įmonės apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie jos pajamas pateikimu, organizuojant fiktyvius UAB „L.“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, tame tarpe buhalterinės apskaitos dokumentų, perleidimus, 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje, pasiūlius A. N. už piniginį atlygį tapti formaliu UAB „L.“ akcininku ir direktoriumi, o A. N. sutikus už 500 eurų dydžio piniginį atlygį tapti fiktyviu UAB „L.“ akcininku ir direktoriumi, G. R. nurodymu D. R. kaip pardavėja, o A. N. kaip pirkėjas 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure, (duomenys neskelbtini), Pabradėje, pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindami melagingas aplinkybes apie tai, kad neva A. N. sumokėdamas 2500 eurų iš pardavėjos D. R. nuperka 100 vnt. akcijų, sudarančių visą įstatinį UAB „L.“ kapitalą, A. N. šios sutarties su melagingais įrašytais duomenimis pagrindu įsigijo, o D. R. pardavė UAB „L.“. Tęsiant nusikalstamą veiką, D. R. vykdydama G. R. nurodymą rankraštiniais užrašais surašydama pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 8 d. vienintelės UAB „L.“ akcininkės D. R. sprendimą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. R., kaip UAB „L.“ vienintelė akcininkė, nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. atleido save iš UAB „L.“ direktorės pareigų ir nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. paskyrė A. N. UAB „L.“ direktoriumi. A. N., žinodamas, kad realiai nepirko UAB „L.“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo, dokumentų ir materialinių vertybių bei bus tik formaliu UAB „L.“ vadovu, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB „L.“ akcijų, šios įmonės valdymo, dokumentų ir materialinių vertybių perleidimus, bei UAB „L.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, vykdydamas G. R. nurodymus pagamino netikrus dokumentus – į 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo registruoti UAB „L.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, G. R. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. A. N. yra įsigijęs UAB „L.“ akcijas ir nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, A. N. pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą registruoti UAB „L.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų. Tęsiant nusikalstamą veiką, G. R. kartu su D. R. ir A. N., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre, 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, 2017 m. rugpjūčio 8 d. vienintelės UAB „L.“ akcininkės D. R. sprendimą, bei 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo registruoti UAB „L.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V.

Tokiu būdu G. R., veikdamas kartu su D. R. ir A. N., organizavo netikrų dokumentų – 2017 m. rugpjūčio 8 d. vienintelės UAB „L.“ akcininkės D. R. sprendimo, UAB „L.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo registruoti UAB „L.“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V pagaminimą ir jų panaudojimą, o D. R. ir A. N., veikdami kartu su G. R., pagamino netikrus dokumentus – 2017 m. rugpjūčio 8 d. vienintelės UAB „L.“ akcininkės D. R. sprendimą, 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą registruoti UAB „L.“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „L.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „L.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

5. Taip pat G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad įrašė į deklaracijas ar kitus dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai bei apgaulingai tvarkė UAB „M-l“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

G. R., laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2019 m. vasario 26 d., nebūdamas susietas su UAB „M-l“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokiais oficialiais santykiais, tačiau būdamas faktiniu UAB „M-l“, vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, veikdamas per nežinojusias apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „M-l“, buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę J. U. ir K. R., kuris pagal dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį 2017 m. liepos 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę UAB „M-l“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą bei nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. nominaliai ėjo UAB „M-l“ direktoriaus pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, to paties Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą, pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalį, kuria vadovaujantis „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 1 dalyje numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitų reikalavimus; 16 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos”, privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, nustatančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatas (galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. LR įstat. Nr. XI-1988), 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 p. nuostatą, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, 2002 m. kovo 5 d. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad „apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“, siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „M-l“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą, bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas sumažinti UAB „M-l“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „M-l“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia UAB „M-l“ vardu, žinodamas, jog UAB „M-l“ 2017 metais už parduotą mėsą ir jos gaminius yra gavusi 100 000 eurų pajamų, 2018 metais už parduotą mėsą ir jos gaminius yra gavusi 220 000 eurų pajamų, kurių neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau šie pinigai yra bendrovės apyvartoje ir už jas bendrovė yra nupirkusi mėsos ir jos produkcijos, kurios negali pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką ir įmonės gautas 320 000 eurų pajamas, buhalterei J. U. bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti 320 000 eurų pajamas kaip K. R. suteiktą paskolą įmonei, ir taip G. R. pateikė UAB „M-l“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką buhalterei J. U. neteisingus duomenis apie laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „M-l“ patirtas išlaidas ir gautas pajamas, dėl ko J. U. pagal G. R. jai pateiktus neteisingus duomenis PVM deklaracijose deklaravo tik dalį UAB „M-l“ gautų pajamų, į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė mažesnį mokėtiną PVM ir elektroniniu būdu per EDS sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 12 PVM deklaracijų (forma FR0600):

2018 m. liepos 17 d. pateikė patikslintą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. sausio 31 d. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 1141 eurų suma, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 25 eurų suma;

2018 m. liepos 17 d. pateikė patikslintą 2018 m. vasario mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 11760 eurų suma, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 921 eurų suma;

2018 m. liepos 17 d. pateikė patikslintą 2018 m. kovo mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 16104 eurų suma, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 861 eurų suma;

2018 m. liepos 17 d. pateikė patikslintą 2018 m. balandžio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 12925 eurų suma, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 336 eurų suma;

2018 m. liepos 17 d. pateikė patikslintą 2018 m. gegužės mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 18331 eurų suma, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 188 eurų suma;

2018 m. liepos 17 d. pateikė pirminę 2018 m. birželio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 7085 eurų sumą, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 914 eurų suma;

2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė pirminę 2018 m. liepos mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 10260 eurų suma, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 886 eurų suma;

2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė pirminę 2018 m. rugpjūčio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 5650 eurų suma, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 310 eurų suma;

2018 m. spalio 24 d. pateikė pirminę 2018 m. rugsėjo mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 8949 eurų suma, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 1249 eurų suma;

2018 m. lapkričio 26 d. pateikė pirminę 2018 m. spalio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 17821 eurų suma, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 1485 eurų suma;

2018 m. gruodžio 19 d. pateikė pirminę 2018 m. lapkričio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas, t. y. 21467 eurų suma, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintiną iš biudžeto PVM, t. y. 1228 eurų suma;

2019 m. sausio 25 d. pateikė pirminę 2018 m. gruodžio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ ir 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodė neteisingas sumas;

taip pat, G. R. neorganizavo PVM deklaracijos (FR0600) už 2019 m. sausio, vasario mėn. apskaičiavimo, deklaravimo ir pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, kurios 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nedeklaravo 13 430 eurų sumos, 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 60 295 eurų sandorių sumos, 34 laukelyje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ nedeklaravo 11 092 eurų sumos, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nenurodė, t. y. nedeklaravo 10 324 eurų mokėtino PVM sumos;

taip pat, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, neorganizavo Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN 204) pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2018 metus ir siekdamas nuslėpti UAB „M-l“ ūkinę veiklą, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „M-l“ dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M-l“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2019 m. vasario 26 d.

Tokiu būdu G. R., siekiant išvengti UAB „M-l“ naudai į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, apgaulingai tvarkė UAB „M-l“ buhalterinę apskaitą, įrašė žinomai neteisingus duomenis į PVM deklaracijas ir šias deklaracijas pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo UAB „M-l“ 320 000 eurų gautų pajamų, nuo šių pajamų nedeklaravo 42 818 eurų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, (laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 32 494 eurų PVM, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. vasario 26 d., 10 324 eurų PVM), dėl to buvo padaryta 42 818 eurų žala valstybės biudžetui, paslėpė UAB „M-l“ dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M-l“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

6. Taip pat G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o asmuo kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (K. R.), veikdamas kartu su G. R. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

G. R., būdamas nesusijęs su UAB „M-l“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokiais darbo santykiais, tačiau būdamas faktiniu šios įmonės vadovu ir realiai valdydamas šią įmonę, siekdamas nuslėpti jo paties organizuotą UAB „M-l“ panaudojimą neteisėtoje veikloje, susijusioje su šios įmonės apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie jos pajamas pateikimu, organizuojant fiktyvius UAB „M-l“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, tame tarpe buhalterinės apskaitos dokumentų, perleidimus, 2017 m. birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje, pasiūlė sūnui K. R. tapti formaliu UAB „M-l“ akcininku ir direktoriumi. K. R. sutiko tapti fiktyviu UAB „M-l“ akcininku ir direktoriumi ir tėvo G. R. prašymu 2017 m. birželio 1 d., Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ajame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašė UAB „M-l“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 2017 m. birželio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindamas melagingas aplinkybes apie tai kad neva jis, K. R., sumokėdamas 2 500 eurų iš pardavėjo UAB „B.“ atstovaujamo V. G. nuperka 100 vnt. akcijų sudarančių visą įstatinį kapitalą, jis šios sutarties su melagingais įrašytais duomenimis pagrindu įsigijo UAB „M-l“.

Tęsiant nusikalstamą veiką, G. R. nurodžius, K. R., žinodamas, kad realiai nepirko UAB „M-l“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių bei bus tik formaliu UAB „M-l“ vadovu, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB „M-l“ akcijų, šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus, bei UAB „M-l“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, vykdydamas G. R. nurodymus, pasirašė apie nusikalstamą veiką nežinojusio V. Š. parengtą netikrą dokumentą – 2017 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „M-l“ akcininko K. R. sprendimą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad K. R., kaip UAB „M-l“ vienintelis akcininkas, nuo 2017 m. birželio 1 d. paskyrė save UAB „M-l“ direktoriumi, taip pat pasirašydamas patvirtino V. Š. sudarytą dokumentų ir daiktų perdavimo aktą pagal kurį kaip UAB „M-l“ direktorius neva perėmė UAB „M-l“ dokumentus bei 2 500 eurų bendrovės kasos likutį. Taip pat pagamino netikrus dokumentus – į 2017 m. birželio 1 d. prašymo registruoti UAB „M-l“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „M-l“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „M-l“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, G. R. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. K. R. yra įsigijęs UAB „M-l“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, K. R. pasirašė 2017 m. birželio 1 d. prašymą registruoti UAB „M-l“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų.

Tęsiant nusikalstamą veiką, K. R. kartu su G. R., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre, 2017 m. birželio 1 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, 2017 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „M-l“ akcininko K. R. sprendimą, bei 2017 m. birželio 1 d. prašymo registruoti UAB „M-l“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „M-l“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „M-l“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V.

Tokiu būdu G. R., veikdamas kartu su K. R., organizavo netikrų dokumentų – UAB „M-l“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2017 m. birželio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „M-l“ akcininko K. R. sprendimo, 2017 m. birželio 1 d. prašymo registruoti UAB „M-l“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „M-l“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „M-l“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V pagaminimą ir jų panaudojimą, o K. R., veikdamas kartu su G. R., pagamino netikrus dokumentus – UAB „M-l“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 2017 m. birželio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „M-l“ akcininko K. R. sprendimą, 2017 m. birželio 1 d. prašymą registruoti UAB „M-l“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „M-l“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „M-l“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

7. Taip pat G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad įrašė į deklaracijas ar kitus dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai bei apgaulingai tvarkė UAB „M-s“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

G. R., laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 28 d., būdamas UAB „M-s“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, veikdamas per nežinojusią apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „M-s“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę J. U., pagal dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį 2019 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę UAB „M-s“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, to paties Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą, pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalį, kuria vadovaujantis „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 1 dalyje numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitų reikalavimus; 16 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos”, privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, nustatančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatas, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punkto nuostatą, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, 2002 m. kovo 5 d. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad „apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“, siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „M-s“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą, bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas sumažinti UAB „M-s“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „M-s“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia UAB „M-s“ vardu, žinodamas, jog UAB „M-s“ pardavė mėsos ir jos gaminių kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, G. R. pateikė UAB „M-s“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką buhalterei J. U. neteisingus duomenis apie laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 28 d. UAB „M-s“ patirtas išlaidas ir gautas pajamas, dėl ko J. U. pagal G. R. jai pateiktus neteisingus duomenis PVM deklaracijose deklaravo tik dalį UAB „M-s“ gautų pajamų bei į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė didesnį pirkimo PVM ir elektroniniu būdu per EDS sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600):

2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė patikslintą 2019 m. gegužės mėn. deklaraciją, kurios 21 laukelyje „ES įsigytos prekės“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie iš ES įsigytų prekių, t. y. 4 736,48 eurų suma, 34 laukelyje „Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įsigytų prekių PVM, t. y. 995 eurų suma ir 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie grąžintino iš biudžeto PVM sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai 995 eurais didesnė nepriemoka biudžetui;

2019 m. spalio 31 d. pateikė patikslintą 2019 m. birželio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas ir nedeklaruota 10 183,59 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie PVM sumą ir nedeklaruota 2 138,55 eurų PVM suma;

2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė patikslintą 2019 m. liepos mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas ir nedeklaruota 11 240,95 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie PVM sumą ir nedeklaruota 2 360,60 eurų PVM suma;

2019 m. spalio 31 d. pateikė patikslintą 2019 m. rugpjūčio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas ir nedeklaruota 15 606,89 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie PVM sumą ir nedeklaruota 3 277,45 eurų PVM suma;

2019 m. spalio 31 d. pateikė patikslintą 2019 m. rugsėjo mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas ir nedeklaruota 22 079,32 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie PVM sumą ir nedeklaruota 4 636,66 eurų PVM ir 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenis ir į PVM atskaitą be pateisinamų dokumentų įtraukta 175,66 eurų suma;

2020 m. sausio 20 d. pateikė patikslintą 2019 m. spalio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas ir nedeklaruota 34 234,77 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie PVM sumą ir nedeklaruota 7 189,30 eurų PVM suma;

2020 m. sausio 20 d. pateikė patikslintą 2019 m. lapkričio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas pajamas ir nedeklaruota 32 956,51 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie PVM sumą ir nedeklaruota 6 920,87 eurų PVM suma;

2020 m. sausio 20 d. pateikė 2019 m. gruodžio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pardavimus ir nedeklaruota 36 719,09 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie PVM sumą ir nedeklaruota 7 711,01 eurų PVM suma;

2020 m. vasario 25 d. pateikė 2020 m. sausio mėn. deklaraciją, kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pardavimus ir nedeklaruota 9389,42 eurų pardavimų suma, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie PVM sumą ir nedeklaruota 1 637,56 eurų PVM suma.

Taip pat, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, neorganizavo Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN 204) pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2019 metus ir nedeklaravo bei nesumokėjo į valstybės biudžetą 57 922 eurų pelno mokesčio, tuo padarydamas 57 922 eurų žalą valstybės biudžetui, ir siekdamas nuslėpti UAB „M-s“ ūkinę veiklą, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė dalį UAB „M-s“ dokumentų, pagrindžiančių 5 572,02 eurų pardavimo pajamas ir 1 172,02 eurų pardavimo PVM (iš viso 6 742,33 eurų), užregistruotų kasos aparato kasos operacijų žurnaluose (2019 m. rugsėjo 30 d. 305,37 eurų (tarp jų 53,02 eurų PVM) ir laikotarpiu 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 28 d., 6 436,96 eurų (tarpe jų 1 117,26 eurų PVM); 14 956,77 eurų piniginių lėšų, kasos aparatų kasos operacijų žurnaluose užregistruotų kaip inkasuotų; 32 976,54 eurų prekių pirkimo dokumentų, pateiktų trečiųjų šalių – Lenkijos Respublikos bendrovių (15 prekių pardavimo sąskaitų); 8 629,63 eurų prekių pirkimo ir 1 812,45 eurų pirkimo PVM pagal trečiųjų šalių – Lietuvos Respublikos bendrovių UAB „D.“ (8 PVM sąskaitos faktūros), UAB „D.“ (4 PVM sąskaitos faktūros), P. R. IĮ (2 PVM sąskaitos faktūros), t. y. prekių, skirtų parduoti (skerdienos kiaulienos, paukštienos ir kitų mėsos gaminių), pardavimo dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M-s“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 28 d.

Tokiu būdu G. R., siekiant išvengti UAB „M-s“ naudai į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, apgaulingai tvarkė UAB „M-s“ buhalterinę apskaitą, įrašė žinomai neteisingus duomenis į PVM deklaracijas ir šias deklaracijas pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo UAB „M-s“ visų gautų pajamų, nuo šių pajamų nedeklaravo 41 727 eurų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, neorganizavo metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo, neapskaitė ir nedeklaravo 57 922 eurų mokėtino pelno mokesčio, dėl to buvo padaryta 99 649 eurų žala valstybės biudžetui, paslėpė dalį UAB „M-s“ dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M-s“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 28 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Nuteistojo G. R. ir jo gynėjo advokato Petro Butkevičiaus apeliaciniame skunde prašoma:

- Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl G. R. pripažinimo kaltu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „M-l“ veikų) panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti G. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuriose bausmės subendrintos pagal atskirus epizodus, bei galutinį subendrinimą, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir G. R. atžvilgiu šioje dalyje priimti naują sprendimą – BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu paskirtas bausmes pagal kiekvieną nusikalstamą veiką subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę 1/3 ir nustatyti galutinę 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl įpareigojimo atlyginti 1/3 priteistos žalos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir G. R. atžvilgiu šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti dalį žalos, t. y. skirti 1/2 kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio žalos atlyginimui.

Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo

8.1. Apeliantų teigimu, Vilniaus apygardos teismas epizoduose dėl UAB „W. p. L“ bei UAB „L.“ tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau epizode dėl UAB „M-l“ pripažinimo kaltu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį bei skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamą baudžiamojo įstatymo redakciją, dėl ko neteisingai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką bei paskyrė netinkamą bausmę.

8.2. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Tai reiškia, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi taikyti nusikalstamos veikos darymo metu galiojusią švelnesnę įstatymo redakciją.

8.3. Epizode dėl UAB „M-l“ veiklos G. R. pripažintas kaltu už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2019 m. vasario 26 d., įrašė į deklaracijas ar kitus dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai bei apgaulingai tvarkė UAB „M-l“ buhalterinę apskaitą. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalį.

8.4. Iki 2017 m. lapkričio 21 d. galiojusi BK 220 straipsnio redakcija numatė, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

8.5. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į BK 3 straipsnio reglamentavimą, apygardos teismas, pripažindamas G. R. kaltu dėl neteisingų duomenų apie UAB „M-l“ pajamas, pelną ar turtą pateikimą, turėjo vadovautis veikos padarymo metu galiojusia švelnesne įstatymo redakcija, t. y. iki 2017 m. lapkričio 21 d. galiojusia BK 220 straipsnio redakcija, ir pripažinti G. R. kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, bei, atsižvelgiant į AB „W. p. L“ bei UAB „L.“ epizodus, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę subendrinti su kitomis šiame epizode paskirtomis bausmėmis ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl dvigubo bausmių subendrinimo

8.6. Apygardos teismas, paskirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmiausiai skyrė bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai pagal epizodus, po to pagal epizodus paskirtas bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, o po to subendrintas bausmes pagal epizodus dar kartą subendrino taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir paskyrė galutinę bausmę, t. y. du kartus bendrino bausmes iš dalies jas sudedant.

8.7. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę, t. y. bausmė už padarytas kelias nusikalstamas veikas yra skiriama dviem etapais: pirma, paskiriamos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai; antra, bausmės subendrinamos. Vadinasi, teismas turi paskirti bausmes už kiekvieną veiką atskirai ir tada subendrinti, o ne kaip nagrinėjamu atveju – bendrinti epizodais ir tuomet dar kartą subendrinti.

8.8. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje nurodyta, kad idealioji sutaptis, BK 63 straipsnio prasme, nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą.

8.9. Nagrinėjamu atveju G. R. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 28 d., klastodamas dokumentus, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą bei pateikdamas žinomai neteisingus duomenis, siekė išvengti mokesčių sumokėjimo į Valstybės biudžetą, t. y. įgyvendino vieningą sumanymą. Be to, nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (padaryti 6 nesunkūs nusikaltimai, 4 apysunkiai nusikaltimai bei 1 sunkus nusikaltimas). Atsižvelgiant į tai, apeliantai daro išvadą, kad nekvestionuojant paskirtų bausmių už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai bei taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, galutinė apėmimo būdu subendrinta bausmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas. Taikant BK 64¹ straipsnį ir sumažinant paskirtą bausmę 1/3, galutinė subendrinta bausmė turėtų būti 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl įpareigojimo atlyginti trečdalį priteistos žalos

8.10. Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinius ieškinius G. R. dėl 437 870 eurų padarytos žalos valstybei atlyginimo. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius tenkino visiškai bei nusprendė šią sumą priteisti iš nuteistojo.

8.11. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 75 straipsnį, paskyrė dalinį bausmės vykdymo atidėjimą ir nustatė G. R. įpareigojimus, įskaitant įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip trečdalį priteistos sumos, kas, apeliantų teigimu, sudaro 145 956 Eur.

8.12. Apeliantai pažymi, kad remiantis BK 75 straipsniu, teismas, skirdamas dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat gali skirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, privalo atsižvelgti į jų įvykdymo realumą, t. y. ar nuteistasis galės realiai įvykdyti tokią poveikio priemonę, ar jos įvykdymas priklauso nuo nuteistojo valios. Kitu atveju bausmės vykdymo atidėjimas praranda prasmę, nes nuteistajam, nuo kurio valios bei galimybių nepriklauso baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymas, jų negalės įvykdyti bei privalės atlikti visą laisvės atėmimo bausmę.

8.13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis G. R. neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį pardavus galėtų atlyginti žalą, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams (vykdomųjų bylų sąrašas pridėtas prie apeliacinio skundo), dėl ko yra taikomi areštai jo atžvilgiu, bei neturi galimybių pasiskolinti lėšų. Netgi vykdant įpareigojimą įsidarbinti, nuteistasis neturės realios galimybės atlyginti 145 956 eurų žalą per 3 (trejus) metus (likusios bausmės dalies atidėjimo laikotarpis), nes vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2022 metų III ketvirtį buvo 1 126 eurų, t. y. nuteistasis įsidarbinęs ir gaudamas vidutinį darbo užmokestį per 36 mėnesius uždirbs 40 536 eurų, ko akivaizdžiai nepakanka žalos atlyginimui, neskaitant lėšų, reikalingų pragyvenimui bei atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Taigi, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas per 3 (trejus) metus atlyginti 145 956 eurų žalą net teoriškai, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, yra neįgyvendinamas, todėl iš dalies naikintinas.

9. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – perkvalifikuoti G. R. nusikalstamą veiką iš BK 220 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį (UAB „M-l“).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. R. ir jo gynėjo advokato Petro Butkevičiaus apeliacinis skundas

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei kaltės. Apeliantai skunde nesutinka su BK 220 straipsnio 2 dalies (dėl UAB „M-l“) kvalifikavimu, paskirtų bausmių bendrinimu bei įpareigojimu per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti trečdalį priteistos turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu ir proceso dalyvių argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, atidėjus bausmės vykdymą, keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija bylą nagrinėja atsižvelgusi į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), dėl ko atskiros nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos į naujesnės redakcijos baudžiamąjį įstatymą, kuris palengvina nuteistojo G. R. teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl tinkamos BK 220 straipsnio 2 dalies (UAB „M-l“) redakcijos taikymo

12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. R. kaltu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o konkrečiai – netinkamą BK 220 straipsnio redakciją. G. R. dėl UAB „M-l“ nusikalstamų veikų buvo pripažintas kaltu už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2019 m. vasario 26 d. įrašė į deklaracijas ar kitus dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir juos pateikė Valstybės įgaliotai institucijai. Apeliantai, vadovaudamiesi BK 3 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo taikyti nusikalstamos veikos darymo metu galiojusią švelnesnę įstatymo redakciją, t. y. iki 2017 m. lapkričio 21 d. galiojusią BK 220 straipsnio redakciją, kurioje buvo nustatyta, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos Valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka.

13. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nurodytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo neteisėti veiksmai truko konkrečiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2019 m. vasario 26 d. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas taikė BK 220 straipsnio redakciją, kuri buvo patvirtina 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymu Nr. XIII-791 ir galiojo nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos baigtumo momentą, dėl UAB „M-l“ veikų pagrįstai G. R. neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakciją), kurioje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už siekimą išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, bei buvo nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.

Dėl bausmių bendrinimo

15. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė bausmių bendrinimo klaidas, nes du kartus subendrino paskirtas bausmes, t. y. pirmiausia bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrino pagal atskirose įmonėse padarytas nusikalstamas veikas, o po to subendrintas bausmes dar kartą subendrino taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir paskyrė galutinę bausmę, t. y. du kartus bendrino bausmes iš dalies jas sudedant. Apeliantai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuriose bausmės subendrintos pagal atskirose įmonėse padarytas veikas, bei galutinį subendrinimą, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu paskirtas bausmes pagal kiekvieną nusikalstamą veiką subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę 1/3 ir nustatyti galutinę 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą, todėl paskirtų bausmių bendrinimo klausimas sprendžiamas iš naujo.

16. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. BK 63 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, buvo įvykdytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, Nr. 2K-516/2005, Nr. 2K-355/2009, Nr. 2K-83-942/2018). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas, kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir pan. Nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-83-942/2018).

18. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas G. R. paskirtą bausmę pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo (dėl UAB „M-s“ padarytų veikų) apėmimo būdu subendrinti su kitomis jam paskirtomis bausmėmis už padarytas nusikalstamas veikas (dėl UAB „W. p. L“, UAB „L.“, UAB „M-l“, UAB „M-s“ padarytų veikų). Visi G. R. nusikaltimai padaryti per ilgą laiko tarpą (nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2020 m. sausio mėn.), bylos įrodymais nenustatyta, kad nusikaltimai būtų padaryti vieninga tyčia, turint iš anksto susiformavusį nusikalstamą sumanymą, nusikalstamos veikos įvykdytos naudojant skirtingas įmones. Sutiktina tik su apeliacinio skundo argumentu, kad G. R. padarytos atskiros, susijusios su atskira įmone, nusikalstamos veikos turėjo būti bendrinamos palankesniu nuteistajam būdu – apėmimo būdu, esant idealiajai sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Akivaizdu, kad, darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis G. R. turėjo tikslą – sumažinti prievolę sumokėti PVM į valstybės biudžetą, pasinaudojant keturiomis skirtingomis įmonėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad G. R. nusikalstami tikslai buvo pasiekti sumažinus mokėtiną į valstybės biudžetą PVM: buvo padaryta 179 306 eurų žala Valstybei pasinaudojus įmonės UAB „W. p. L“ veikla; 131 097 eurų žala pasinaudojus UAB „L.“ veikla; 42 818 eurų žala pasinaudojus UAB „M-l“ veikla; 99 649 eurų žala veikiant UAB „M-s“ vardu. Iš pirmosios instancijos teisme duotų nuteistojo G. R. parodymų matyti, kad, nors G. R. realiai vadovavo UAB „W. p. L“, UAB „L.“, UAB „M-l“ UAB „M-s“ veiklai, šių įmonių akcininku ir direktoriumi savęs neskyrė, norėdamas išvengti pinigų išieškojimo (48 t., b. l. 159, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio 18 l.). Iš to matyti, kad keturios įmonės G. R. buvo kaip priedanga savo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Minėtą faktą patvirtina ir G. R. iniciatyva pasirašytos fiktyvios akcijų perleidimo sutartys, tuo padarant nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje. Taigi G. R. padaryti nusikalstami veiksmai, pavyzdžiui, padarant 179 306 eurų žalą, faktiškai valdant UAB „W. p. L“, buvo padaryti turint vieningą tikslą ir sumanymą, t. y. suklastojant dokumentus, įrašant į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir juos pateikiant valstybės įgaliotai institucijai bei apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, nuteistojo G. R. nusikalstamos veikos (pagal atskirose įmonėse padarytas veikas) bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu , t. y. dėl UAB „W. p. L“, UAB „L.“, UAB „M-l“ padarytų veikų paskirtos griežtesnės bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu bendrinamos su švelnesnėmis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl UAB „M-s“ padarytų veikų paskirta griežtesnė bausmė pagal BK 220 straipsnio 2 dalį bendrinama apėmimo būdu su švelnesne bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

19. Atsižvelgus į BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatą, prie UAB „M-s“ subendrintos griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, iš dalies pridedamos kitos švelnesnės subendrintos bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis, BK 50 straipsnio 2 dalis). Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pritaikyti 64¹ straipsnio nuostatą paliekamas galioti ir šiuo nuosprendžiu paskirta subendrintas bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų ir bausmių skyrimo perkvalifikavus nusikalstamas

20. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagal naują kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

21. Nuteistasis G. R. yra pagrįstai nuteistas pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, t. y. dėl UAB „W. p. L“ padarytų veikų pagal: BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; dėl UAB „L.“ padarytų veikų pagal: BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; dėl UAB „M-l“ padarytų veikų pagal: BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; dėl UAB „M-s“ padarytų veikų pagal: BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeisti BK 220 ir 222 straipsniai.

21.1. Naujos redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos Valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų; 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

21.2. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala Valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 dalyje numatyta nustatyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą Valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

22. Šiuo metu galiojančios BK 220 ir 222 straipsnių redakcijos kai kurių G. R. atliktų nusikaltimų atžvilgiu (lyginant pirmosios instancijos teismo pritaikytas BK straipsnių redakcijas su šiuo metu galiojančiomis) švelnėjo, t. y. dėl UAB „M-l“ padarytų veikų – BK 220 straipsnio 2 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis, dėl UAB „M-s“ padarytų veikų – BK 220 straipsnio 2 dalis, kitų: dėl UAB „W. p. L“ padarytų veikų BK 220 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis, dėl UAB „L.“ padarytų veikų BK 220 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis, dėl UAB „M-s“ padarytų veikų BK 222 straipsnio 1 dalis griežtėjo (perkvalifikavus nurodytas nusikalstamas veikas į naujas, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančias, BK 220 ir 222 straipsnių redakcijas, nuteistojo padėtis pasunkėtų, nes atsižvelgiant į nusikaltimais padarytas labai dideles turtines žalas (virš 900 MGL), nuteistojo veikos būtų perkvalifikuojamos į kvalifikuotas nusikaltimų sudėtis, t. y. į BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 2 dalį).

23. Aukščiau nurodytos trys nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos į šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją, nes naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl jis turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Naujuoju įstatymu (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) buvo padidinti BK 220 straipsnyje nustatyti MGL dydžiai (1 dalyje nustatyta virš 400 MGL, o 2 dalyje – virš 900 MGL) bei įtvirtintos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, todėl nuteistojo G. R. (dėl UAB „M-l“ veikų) padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), kuria valstybei buvo padaryta 42 818 eurų žala, įvertinus aukščiau nurodytus naujame BK 220 straipsnyje nustatytus MGL dydžius ir išplėstą bausmių sąrašą, perkvalifikuojama į šiuo metu galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalį. Taip pat G. R. (dėl UAB „M-s“ veikų) padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), atsižvelgus į nauja įstatymo redakcija išplėstą bausmių sąrašą, perkvalifikuojama į šiuo metu galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalį. G. R. padaryta kita nusikalstama veika (dėl UAB „M-l“), numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuojama į šiuo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalį, nes naujuoju įstatymu buvo įtvirtinta laisvės atėmimui alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, kas taip pat laikytina nuteistojo atžvilgiu švelnesniu įstatymu. Perkvalifikavus nuteistojo aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas pagal naująjį baudžiamąjį įstatymą, sprendžiamas klausimas dėl apeliantui skirtinų bausmių.

24. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

25. G. R. praeityje teistas nebuvo, šiuo metu nedirba. Nuteistasis tiesiogine tyčia iš viso padarė vienuolika baigtų nusikaltimų, iš kurių penkios priskiriamos nesunkių, penkios apysunkių ir viena sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia pripažinta tai, kad G. R. pripažino kaltę pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas, kurios šiuo nuosprendžiu buvo perkvalifikuotos, skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatomi mažesni nei galiojančiose sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, t. y. už padarytą BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (dėl UAB „M-l“ padarytų veikų) nuteistajam skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 222 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „M-s“ padarytų veikų) skiriama 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

26. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skirti švelnesnes už laisvės atėmimą bausmes (laisvės apribojimą, baudą). Teismų praktikoje pažymėta, kad teisinga ir tinkamai individualizuota laikoma bausmė, kuri yra ne tik ne per griežta, tačiau ir ne per švelni kaltininkui. Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia ne tik teisingumo, bet ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-1073/2020, Nr. 2K-49-495/2022). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pavojingumą, padarytą žalos Valstybei mąstą, ilgą nusikaltimų darymo laikotarpį, sprendžia, kad bausmėms keliamus tikslus bus galima pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas. Nuteistojo ir jo gynėjo prašymas už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirti baudą laikytinas nepagrįstu dėl to, kad nuteistojo G. R. finansinė padėtis dėl įsiskolinimų kreditoriams, priteistos didelės turtinės žalos Valstybei yra pakankamai sunki, o paskyrus jam bausmę – baudą pablogėtų dar labiau, todėl bausmės įvykdymas taptų dar sunkiau įgyvendinamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo – skyrimo atidedant

27. Nuteistasis nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskyrus dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, jam buvo nustatytas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (3 metus) atlyginti ne mažiau kaip trečdalį priteistos žalos, kas sudaro 145 956 Eur. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad paskirtas įpareigojimas yra neįgyvendinamas, nes nuteistasis neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį pardavus galėtų atlyginti žalą, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, dėl ko yra taikomi areštai jo atžvilgiu, neturi galimybių pasiskolinti lėšų. Netgi vykdant įpareigojimą įsidarbinti, nuteistasis neturės realios galimybės atlyginti 145 956 eurų žalą per 3 metus, nes gaunamo vidutinio darbo užmokesčio akivaizdžiai nepakaks žalos atlyginimui, neskaitant lėšų, reikalingų pragyvenimui bei atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Atsižvelgiant į tai apeliaciniame skunde nuteistasis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti trečdalį žalos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti dalį žalos, t. y. skirti 1/2 kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio žalos atlyginimui. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu nuteistasis prašė minimą įpareigojimą pakeisti į kitą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo argumentais sutinka iš dalies.

28. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, jomis siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 69 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas padeda įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą, ją taikant kaltininkas turi realiai švelninti nusikalstamos veikos, kuria nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, padarinius, dėti savo pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą, to nevengti. Taigi, šia priemone, be kita ko, siekiama labiau užtikrinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta kaltininko nusikalstama veika padaryta žala.

29. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turi ją individualizuoti, be kita ko, atsižvelgdamas tiek į nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tiek į kaltininko turtinę padėtį, atlygintinos žalos dydį, kartu ir realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar tik jos dalį per tam tikrą terminą ir kt. Paskyrus realiai neįgyvendinamą ar proporcingumo principo neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, jos tikslų visuma nebus įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-511/2021).

30. Šioje byloje nustatyta, kad G. R. nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, neturi (49 t., b. l. 49). Neturi ir darbo, iš kurio gautų pajamų (teismo posėdžio metu nurodė, kad yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje). Taip pat nustatyta, kad G. R. turi atlyginti ne tik Valstybei padarytą žalą, tačiau iš jo išieškomą ir daug didesnę pinigų sumą kitiems kreditoriams (49 t., b. l. 50-54). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytas teismo įpareigojimas G. R. atlyginti 1/3 nusikaltimais padarytą žalą (kas sudaro 145 956 eurus) per teismo nustatytą terminą (3 metus) akivaizdžiai neproporcingas nuteistojo turtinei padėčiai, neatitinka jo galimybių ir realiai negalės būti įvykdytas. Todėl šis pirmosios instancijos teismo įpareigojimas, kolegijos nuomone, yra keistinas. Šioje dalyje teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad toks skundžiamo nuosprendžio pakeitimas nereiškia Valstybės interesų nepaisymo ar jų pažeidimo. Teismas priteisė Valstybei iš nuteistojo jo nusikaltimu padarytą žalą ir ši nuosprendžio dalis bet kuriuo atveju bus vykdoma iki visiško žalos atlyginimo. Esant ir kitiems kreditoriams, žalos atlyginimo išieškojimas iš G. R. vyks įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija nusprendžia nuteistajam paskirti įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau 45 000 (keturiasdešimt penkis tūkstančius) eurų priteistos žalos. Apeliaciniame skunde nurodytas prašymas paskirto įpareigojimo dydį susieti su gaunamu darbo užmokesčiu atmestinas, kaip netikslingas. Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo prašymą pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinė žalos atlyginimą į kitą – nemokamus darbus, kadangi tik ši poveikio priemonė, įvertinus įvykdytų nusikaltimų pobūdį, siekiant neteisėtai gauti turtinės naudos, skatins nuteistąjį dėti pastangas švelninti nusikalstamų veikų sukeltas pasekmes, be to, turės teigiamą poveikį nuteistajam savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

31. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-627/2023 priteisimo Valstybės naudai, kurioje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą G. R. pagal 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. KTS-2023-01554 buvo patirtos 1 010,00 eurų dydžio išlaidos (49 t., b. l. 98).

32. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016).

33. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi nuteistajam G. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis procesas vyko nuteistojo ir jo gynėjo iniciatyva, jų apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį (nedirba, turto neturi), į tai, kad nuteistasis turės atlikti dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje, šiuo metu nedirba, be to, iš nuteistojo Valstybės naudai buvo priteista didelė turtinė žala, kas apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 1 010,00 eurų išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 metų gruodžio 23 d. nuosprendį.

G. R. nusikalstamą veiką (dėl UAB „M-l“ padarytų veikų), numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. nusikalstamą veiką (dėl UAB „M-l“ veikų), numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. R. nusikalstamą veiką (dėl UAB „M-s“ veikų), numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 3 (trejų) metų (6 šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje G. R. pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, taikant bausmių apėmimo būdą ir dalinio sudėjimo būdą, paskirtos subendrintos bausmės (dėl UAB „W. p. L“ veikų, dėl UAB „L.“ veikų, dėl UAB „M-l“ veikų) ir pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, taikant dalinio sudėjimo būdą, paskirta subendrinta bausmė (dėl UAB „M-s“ veikų) bei paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, dėl UAB „W. p. L“, UAB „L.“, UAB „M-l“ padarytų veikų paskirtas griežtesnes bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu subendrinti su švelnesnėmis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl UAB „M-s“ paskirtą griežtesnę bausmę pagal BK 220 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu su švelnesne bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, prie UAB „M-s“ subendrintos griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, iš dalies pridėti kitas švelnesnes subendrintas bausmes, ir G. R. paskirti subendrintą bausmę – 4 (ketverių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimą.

BK 64¹ straipsnio pagrindu G. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti G. R. nustatytą įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti dalį priteistos žalos ir įpareigoti G. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau 45 000 (keturiasdešimt penkis tūkstančius) eurų priteistos sumos Valstybės naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš G. R. neišieškoti.